Elektroninės knygos

Jolita Herlyn – Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja. Baigusi filosofijos studijas Maskvoje, dėstė Klaipėdos universitete, dirbo vietos spaudoje ir televizijoje. Vėliau persikėlė į Kopenhagą, dirbo banke. Iš čia su šeima persikraustė į gimtąjį vyro miestą – Hamburgą, ten gyvena jau dešimt metų.

Kartą autorė savęs paklausė: kaip galėčiau pamilti šį miestą? Ieškodama atsakymo, atrado įspūdingą Hamburgo istoriją, jo žmones, parkus ir muziejus. Ir Salmę, Afrikos saulę dėl mylimo vyro iškeitusią į šiaurietiškus pavėsius ir tapusią pirmąja arabe, parašiusia savo biografiją. Visa tai įkvėpė autorę sukurti šį, jau dešimtąjį, romaną.

Mieloji mano Monika, dėkoju tau už viską ir prašau tik vieno: nebijok gyventi.

Frederikė

Ant Elbės pakrantės stovi balta vila. Jos sode vaikštinėja povai. Šio namo šeimininkė, aštuoniasdešimtmetį perkopusi Frederikė, kaip didžiausią vertybę ant svetainės sienos pasikabinusi didžiulį Zanzibaro princesės Salmės portretą. Su guvia senole gyvena Monika – lietuvė vertėja, po skyrybų atramą atradusi spalvinguose Frederikės pasakojimuose.

Ramią Monikos gyvenimo tėkmę sutrikdo netikėtai oro uoste nugirstas pokalbis. O kur dar protu sunkiai suvokiamas Frederikės prašymas? Monikai tenka apsispręsti: peržengti asmenines nuostatas ir pažinti tikrąją meilės prigimtį ar ginti savo įsitikinimus, bet įskaudinti mylimus žmones?

Trys moterys ir trys jų gyvenimai, paženklinti aistros ir sudėtingų pasirinkimų naštos.

Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos kriminalinės policijos vadovo, vėliau ilgamečio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko pokalbis su žurnalistu Valdu Bartasevičiumi apie organizuotą nusikalstamumą, jo priežastis ir šaknis, plėtrą atkūrus mūsų valstybės nepriklausomybę, kriminalistų kovą su nuožmiomis nusikaltėlių gaujomis, jų veiklos metodus, specifinį gyvenimo būdą. Pasakojama ir apie politinių intrigų žalą šalies teisėsaugai, prieštaringą, neretai asmeniniais išskaičiavimais grindžiamą politikos pasaulį.

Knygoje „Iš kriminalisto gyvenimo“ pateikta ir kitų kriminalinės policijos komisarų pasakojimų apie garsių organizuoto nusikalstamumo gaujų likvidavimą, jų vidinius ryšius ir santykius, psichologiją, nesuvokiamą žiaurumą ir nuožmų sąskaitų suvedinėjimą.

Alvydas Sadeckas beveik du dešimtmečius dirbo kriminalistu, vadovavo Vidaus reikalų ministerijos 6-ajam skyriui, sukurtam kovai su organizuotu nusikalstamumu, buvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos kriminalinės policijos vadovas, vyriausiasis komisaras, pulkininkas. Vėliau dirbo prezidento Algirdo Brazausko patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2000–2008 m. – Seimo narys, 2000–2006 ir 2008 m. – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Vienas bendrovės „Ekskomisarų biuras“ įkūrėjų ir bendraturtis.

Valdas Bartasevičius ilgametis dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas, politikos apžvalgininkas, prezidento Valdo Adamkaus, užsienio reikalų ministro Antano Valionio ir JAV išeivijos veikėjo, mecenato, verslininko Juozo Kazicko bei jo žmonos Aleksandros prisiminimų knygų literatūrinis bendraautoris. Valdo Barto slapyvardžiu parašė detektyvinius romanus „Vorų šokis“, „Mirtis Nidoje“, „Mirtina meilė“ ir „Spąstuose“.

Šiuolaikinėje katalonų literatūroje JAUME CABRÉ vaidina itin svarbų vaidmenį, o pasaulyje jis žinomas kaip vienas talentingiausių ir įdomiausių autorių. Skaitytojus, įvertinusius J. Cabré romaną „Prisipažįstu“, kuris 2016 m. pateko į vertingiausių verstinių knygų sąrašą, bei „Eunucho šešėlį“, vėl džiugins išmoninga autoriaus vaizduotė ir meistriškai kuriama istorija.

Sunki vaikystė Ismaelio neparklupdo – baigęs mokslus įsidarbina kalbos ir literatūros mokytoju vidurinėje mokykloje. Gana nuobodų gyvenimą aukštyn kojomis apverčia du atsitiktiniai susitikimai: su moterimi, kuri vaikystėje buvo jo kaimynė ir su kuria dabar bando užmegzti intymų ryšį, ir su pažįstamu vyriškiu, kuris įtraukia jį į kraupų nuotykį. Ismaelio laukia sunki užduotis – jis turi prisiminti, kas įvyko, kad suprastų, kodėl pateko į tokią košmarišką situaciją.

Šis naujausias autoriaus romanas – subtilaus sąmojo nestokojantis šiuolaikinės visuomenės groteskas, kuriame atsigręžiama į mitą apie Ikarą ir atskleidžiama kalbos galia įvardyti, nuslėpti ir įtraukti mus į gyvenimo liepsnas lyg šviesos viliojamus naktinius drugius.

„Jaume Cabré nusipelno būti vadinamas tuo, kas yra, – vienu geriausių rašytojų pasaulyje.“

Qué Leer

Knygos išleidimą parėmė INSTITUT RAMON LLULL

Prezidentas Josephas R. Bidenas neretai vadinamas ir laimingiausiu, ir nelaimingiausiu žmogumi. Per penkiasdešimt nuoseklios politinės karjeros metų jam pavyko pasiekti aukščiausią tašką – Baltuosius rūmus, tačiau jo gyvenimas paženklintas ir itin skaudžių asmeninių praradimų bei nusivylimų.

Tiesa, kalbant apie J. Bideno gyvenimą, svarbu ne tik kvapą gniaužiančios dramos, tačiau taip pat ir itin retai aukščiausiuose politikų sluoksniuose pasitaikantis ryžtas kovoti su savo trūkumais, klaidomis, sugebėjimas atremti likimo kirčius. Kaip teigia pats Bidenas: „Nesėkmės žmogaus gyvenime neišvengiamos, tačiau pasiduoti – neatleistina.“ Patirti išbandymai išugdė nuoširdžią Bideno empatiją tiems žmonėms, kurie susiduria su sunkumais, – tai labai svarbi savybė, nes jam tenka imtis atsakomybės amerikiečiams itin sudėtingu laikotarpiu.

Knygoje atskleista ilga ir turininga Bideno politinė karjera Senate, laikotarpis, kai jis buvo Obamos viceprezidentas, itin sudėtingas laikotarpis po 2016 m., kai buvo nukonkuruotas Hillary Clinton, taip pat apsisprendimas mesti iššūkį Donaldui Trumpui, senatorės Kamalos Harris, kaip svarbiausios politinės bendražygės, pasirinkimas ir pirmieji iššūkiai aukščiausiose pareigose.

Knyga paremta išsamiais pokalbiais su pačiu Josephu Bidenu, taip pat joje rasite daugiau nei šimto jį pažįstančių žmonių, įskaitant buvusį prezidentą Baracką Obamą, kitų įtakingų JAV politikų, aktyvistų, politinių oponentų ir šeimos narių atsiliepimų.

Nepaprastai talentingo „The New Yorker“ reporterio knygoje meistriškai pristatomas Joe Bidenas, žmogus ir politikas, atsiskleidžia netikėtoje šviesoje. – „The Washington Post“

Jaunimui nuo 16m.  

Donaldas F. Delpis.

Keturiolikos.

Piktas ir sarkastiškas.

Apsėstas minčių apie seksą.

Tėvams ir mokytojams sunku su juo susikalbėti.

Jam rūpi piratinės plokštelės ir vaizdo žaidimai.

Jis piešia komiksus apie nemirtingus superherojus, negailestingus niekšus ir suvedžiotojas.

Komiksuose jam gyventi kur kas geriau nei tikrovėje.

Tikrovėje jis serga leukemija ir atsisako kovoti dėl savo gyvybės.

Jis netiki, kad verta stengtis.

Jis netiki, kad verta gyventi.

O gal?..

Tikrais įvykiais grįsta „Superherojaus mirtis“ – originalus romano, komiksų ir filmo scenarijaus lydinys. Ši istorija sukrės, nustebins atvirumu ir privers susimąstyti apie gyvenimo prasmę.

Anthony McCarten (1961) – Naujosios Zelandijos rašytojas, poetas, pjesių kūrėjas. Pagal knygą „Superherojaus mirtis“ 2011 m. pastatytas kino filmas, kuriam scenarijų sukūrė pats autorius. Jis taip pat parašė scenarijus tokiems filmams kaip „Visko teorija“ (2014) bei „Bohemijos rapsodija“ (2018).

Donas Hennessy, ilgus metus dirbdamas tiek su smurtautojais, tiek su jų aukomis, perprato ypatingas vyrų smurto prieš partneres taktikas. Jo nuomone, smurto ir žiaurumo varomoji jėga – vyrų privilegijuotumas, skatinantis juos teikti pirmenybę seksualiniams savo poreikiams ir lemiantis taktiką kontroliuoti partnerę ir prieš ją smurtauti. Ši paskata ir skiria vyrų smurtą prieš partneres nuo kitų smurto artimoje aplinkoje, tokių kaip moterų smurtas prieš vyrus ar šiurkštus elgesys su vyresniais žmonėmis, formų.

Autorius išsamiai aprašo pedofilų ir prieš partneres smurtaujančių vyrų taktikų ir tokio elgesio paskatų panašumus. D. Hennessy pastebėjo, kad aiškindamas šias taktikas smurtautojų aukoms padėjo daugeliui jų išsivaduoti nuo psichologinės smurtaujančių partnerių kontrolės.

UŽVALDYTOS MOTERYS – TAI KNYGA, PUSLAPIS PO PUSLAPIO ATSKLEIDŽIANTI SLAPTĄ VYRŲ TAKTIKĄ KONTROLIUOTI SAVO PARTNERĘ.

Sužinosite:

• kaip pastebėti požymius, išduodančius galimą smurtą artimoje aplinkoje,
• kokiais būdais galime užkirsti kelią smurtui ar perdėtai kontrolei,
• kodėl bauginimas ir žeminimas neturi tapti kasdienybe gyvenant poroje,
• kaip jaučiasi vaikai, namie patiriantys ar matantys fizinį ar psichologinį smurtą,
• kaip padrąsinti artimą žmogų ir paskatinti kreiptis pagalbos.

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią – visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinėje trilogijoje „Žiedų valdovas“ pasakojama apie įvykius, nutikusius Viduržemyje po hobito Bilbo Beginso kelionės ir mūšio su slibinu Smogu. Pirmoje fantastinės trilogijos dalyje „Žiedo brolija“ burtininkas Gendalfas išsiaiškina, kad Bilbo parneštas Žiedas vilioja blogio jėgas, o jį sunaikinti galima tik Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutinka Žiedą iš Bilbo paveldėjęs jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišauna Žiedo brolija.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Nuostabus, įtraukiantis romanas. Kehlmannas perima vokiškųjų pasakų tradicijas, atsigręždamas ne tik į Brolius Grimus, bet ir į tuos, kurie rašė iki jų, ir nepriekaištingai įsikūnija į legendinio pokštininko Tilio Ulenšpygelio personažą.

SALMAN RUSHDIE

TILIS ULENŠPYGELIS – tai viduramžių vokiečių ir olandų legendų personažas, bastūnas, krečiantis pokštus, provokatorius, atskleidžiantis visuomenės ydas.

Tilis – malūnininko sūnus, bet jo tėvas – ne šiaip malūnininkas, o ir pasaulio tyrinėtojas, ir žiniuonis. Malūnininkas patenka inkvizitorių nemalonėn, ir kai tampa aišku, jog budelis netrukus atims jam gyvybę, berniukas Tilis sprunka iš namų kartu su kepėjo dukra Nele. Apmokyti žiauraus fokusininko, vėliau su savo trupe ir neva kalbančiu asilu jie keliauja po kraštą, niokojamą religinių karų, rengdami pasirodymus ir vargšams, ir turtingiesiems, tarp kurių yra ir nelaimėlis karą išprovokavęs Bohemijos karalius, valdęs vos vieną žiemą. Matydamas daugybę karo grimasų, Tilis eina per gyvenimą taip, kaip vaikšto lynu, o kai virš galvos griaudint patrankoms šachtoje žūva išminuotojai, pas kuriuos Tilis pateko pasišaipęs iš miesto komendanto, jis nutaria gyventi amžinai.

Tai romanas apie legendinį personažą Tilį, kurį knygos autorius Danielis Kehlmannas vaizduoja savaip, tai pasakojimas apie meno galią ir karo sukeltą pražūtį, į kurią ritasi pasaulis.

Tai – tarsi epas, kuriame yra ir realių personažų.

Netrukus istoriją apie šios knygos veikėją Tilį Ulenšpygelį galėsime išvysti ir Netflix seriale.

Dr. Steven Gundry žino: visi žmonės tikisi

gyventi ilgai ir laimingai, būti sveiki, bet tik iki tol, kol sulaukia

vidutinio amžiaus ir savo akimis pamato tėvų ar net bendraamžių

sveikatos sutrikimus. Kaip mums išspręsti paradoksą, kai norime

sulaukti žilos senatvės ir kartu džiaugtis gera sveikata?

Dirbdamas su tūkstančiais pacientų dr. Gundry

išsiaiškino, kad labiausiai mūsų bijomos „senatvinės ligos“ nėra

susijusios vien tik su senėjimo procesais; tai veikiau mūsų gyvensenos,

kurios laikėmės visą savo gyvenimą, šalutinis produktas.

Knygoje Ilgaamžiškumo paradoksai gydytojas pristato

naujausius mokslinius tyrimus ir naują požiūrį į gražų, sveiką senėjimą,

pagrįstą „seniausiųjų“ žmogaus dalelių – mūsų organizmo viduje

gyvuojančių mikroorganizmų – sveikatos stiprinimu.

• Knygoje rasite gyvensenos planą, kaip sureguliuoti

žarnyno sveikatą ir nepritrūkti gyvybingumo bei energijos.

• Rasite patarimų, kaip maitintis, stiprinti pažintines funkcijas,

prižiūrėti odą, mankštintis ir dar daug kita.

• Susipažinsite su priemonėmis, padėsiančiomis išvengti ligų

ar pakreipti jau esamų ligų vystymosi kryptį, ir tiesiog

atrodyti jauniau bei jaustis jaunesniems.

Mums nežinant mikrobiomo gyventojai pluša dieną naktį.

Jie kiaurą parą išsijuosę reguliuoja svarbiausius imuninės, nervų

ir endokrininės (hormonų) sistemų aspektus. Bet, ko gero, svarbiausias

jų vaidmuo – padėti virškinimo sistemai: žarnyno bakterijos

virškina mūsų valgomą maistą, apdoroja ir perdirba vitaminus,

mineralines medžiagas, polifenolius, hormonus bei baltymus

ir pristato juos ten, kur organizmui reikia.

Evoliucijos dėsnis / Pinigų kaip energijos blokavimas / Aplinkinių valdymo schema / Žmonių archetipai / Laisvės piramidė / Ligos ir jų priežastys / Negatyvi energija / Moteriška ir vyriška energija / Sąmoningumo piramidė / Komunikacijos piramidė / Manipuliacijos būdai

Šiame pasaulyje viskas tarpusavyje susiję priežasties ir pasekmės ryšiais, tik mes ne visada gebame juos įžvelgti. Todėl niekaip negalime suvokti elementarių tiesų – kodėl vieni pinigus traukia, o kiti juos atstumia, kodėl kai kuriems sunku pasiekti svajonių ar sukurti harmoningus tarpusavio santykius, išvengti sunkių ligų ar sulaukti profesinės sėkmės. Šioje knygoje autorius pristato paskutinius dvidešimt metų jo paties išbandytus dėsnius, schemas, testus ir metodikas, kurios padės sukurti pilnavertį santykį su savimi ir aplinkiniu pasauliu. Nes svarbiausia suprasti paprastą tiesą – visos jūsų gyvenimo pergalės – ne atsitiktinė sėkmė, o pelnytai užsitarnautas rezultatas.

„Jeigu žmogus susitaria pats su savimi, nėra jėgos, kuri jį sulaikytų. Todėl žinau – nėra pasaulyje žmonių, kuriems nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų, yra tik tokių, kurie liovėsi bandę jo siekti.“

Rašytojos Herbjørg Wassmo romanas „Dinos knyga“ apie sunkia kalte paženklintą, audringą, gaivališkos ir nesutramdomos Dinos gyvenimą, parašytas ryškiu, savitu, šiaurietišku niaurumu persmelktu stiliumi, pakerėjo skaitytojus visame pasaulyje. 

Knygoje „Laimės sūnus“ autorė tęsia pažintį su Dinos pasauliu, žvelgdama jos sūnaus  Benjamino Grenelvo akimis. Dar būdamas vaikas jis tapo vieno Dinos nusikaltimo liudininku ir ši paslaptis visiems laikams sujungė motiną ir sūnų nenutraukiamais meilės ir neapykantos saitais. 

Ūgtelėjęs Benjaminas paliko gimtąjį Reinsnesą, baigė mokslus Trumsėje, studijavo mediciną Kopenhagoje, blaškėsi kruvinuose Danijos ir Prūsijos karų verpetuose. Slegiamas vaikystės prisiminimų jis instinktyviai ieško moterų artumo, mėgaujasi jų šiluma ir meile. Tačiau, visą laiką imdamas ir nemokėdamas duoti, Benjaminas savo kelyje palieka tik skausmą, širdgėlą ir kartėlį. Nes tik tai jis ir paveldėjo iš savo motinos. Iš Dinos.

Herbjørg Wassmo yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos knygos išverstos į daugelį kalbų, o garsiausi jos kūriniai – trilogija „Dinos knyga“, „Laimės sūnus“, „Karnos kraitis“.

Tarptautinio pripažinimo sulaukusiuose norvegės Herbjørg Wassmo romanuose „Dinos knyga“ ir „Laimės sūnus“ atskleidžiamos skausmingos Grenelvų giminės atstovų – Dinos ir jos sūnaus Benjamino – istorijos. Trečioje šios nepakartojamos sagos knygoje „Karnos kraitis“ visos istorijos susipina ir virsta Karnos, Benjamino dukros ir Dinos anūkės, gyvenimo pasakojimu.

Karna leidžia dienas močiutės ir tėčio gimtinėje – Reinsneso ūkyje. Dinos laikais klestėjęs ūkis dabar merdi vis labiau gožiamas sparčiai augančio Stranstedo miestelio šešėlio. Nors Karna nėra mačiusi Dinos, močiutė ją dažnai aplanko mintyse, o tokie apsilankymai baigiasi nuomario priepuoliu. Tačiau vieną dieną Reinsneso ūkį supurto neįtikėtina žinia – Dina grįžta! Vyresnė ir lieknesnė, bet tokia pat užsispyrusi ir išsaugojusi norą viską valdyti bei kontroliuoti. Močiutės pasirodymas pakeičia ne tik Karnos, bet ir daugelio kitų žmonių gyvenimus, tik ne visos permainos atneša laimę. 

Herbjørg Wassmo yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos knygos išverstos į daugelį kalbų, o garsiausi jos kūriniai – trilogija „Dinos knyga“, „Laimės sūnus“, „Karnos kraitis“.

„Ji nesuvokė, kaip ilgai užtrunka tapti kuo nors kitu arba koks vienišas jautiesi gyvendamas ne tau skirtame pasaulyje.“

Vaikystėje neišskiriamos nenuorama Dezirė ir tylenė Stela Vinjė visad liks identiškos dvynės, visad liks seserys. Užaugusios mažame, žemėlapyje nė nepažymėtame Luizianos juodaodžių miestuke, kurio gyventojų oda tokia šviesi, kad nė nesiskiria nuo baltųjų. Šešiolikos pabėgusios į Naująjį Orleaną ieškoti geresnio gyvenimo. Neilgai trukus, Stelai palikus tik atsisveikinimo raštelį, atsiskyrusios ir pasirinkusios gyventi visiškai skirtinguose pasauliuose. Dezirė susituokia su juodaodžiu ir pagimdo tamsios odos mergaitę. Stela nusprendžia tapti baltąja, bet jos baltaodis vyras apie žmonos praeitį nė nenutuokia.

Ar išskirtos daugelio mylių ir dar daugiau melo seserys Vinjė vėl susitiks? Ar jas jungiantys saitai atlaikys likimo skirtus išbandymus? Kokią kainą teks sumokėti už savo pasirinkimus? Kaip klostysis jų dukrų gyvenimai ir ar susikirs keliai?

Nuo Amerikos pietų iki Kalifornijos, nuo XX a. vidurio iki pabaigos šiame romane gija po gijos audžiamas kelių Vinjė šeimos kartų likimų žemėlapis, kuriame talentingai, jautriai ir išmintingai braižoma žmonių meilės ir neapykantos vienų kitiems istorija, nagrinėjamos daugialypės priežastys, kodėl žmonės kartais pasirenka savo gyvenimus nugyventi tapę visai kitais, nei yra iš tiesų, ir kaip tai keičia jų tarpusavio ryšius.

„Prilygsta Toni Morrison kūrybai.“
O, The Oprah Magazine

„Universalus, rafinuotas ir jaudinantis romanas. Giliai po oda prasiskverbiantis, ramiai ir užtikrintai klausiantis, kas mes esame ir kuo norime tapti.“
Entertainment Weekly

„Nepaprastai įtaigus rasės ir tapatybės klausimų apmąstymas.“
New York Times


Brit Bennett (Brita Benet, gim. 1990 Kalifornijoje) – viena perspektyviausių šiuolaikinių amerikiečių rašytojų. „Nykstantys saitai“ – antras jos romanas, nominuotas 2021 m. „The Orwell Prize for Political Fiction“ ir „Women's Prize for Fiction“ literatūros premijoms.

Jaunimui nuo 12 metų

Eragonas su savo drakone Safyra išgelbėjo sukilėlius nuo žiauriojo Imperijos valdovo Galbatorikso armijos, bet dabar jam reikia keliauti į elfų sostinę Elesmerą ir tobulinti Drakonų Raiteliui būtinus įgūdžius. Iš pirmo žvilgsnio kelionė atrodo kupina naujų atradimų ir smagių nuotykių, tačiau Eragonui reikia saugotis, nes kiekviename žingsnyje jo tyko pavojai ir išdavystės. Niekas nevyksta taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ar jis gali kuo nors pasitikėti?

O štai jo pusbrolis Roranas turi stoti į naują kovą – gali būti, kad tai sukels Eragonui dar didesnį pavojų.

Ar pavyks Galbatoriksui užgniaužti priešininkus? Ar Eragonui pavyks išsaugoti savo gyvybę?

2-oji „Paveldėjimo“ ciklo dalis. Ciklas lyginamas su J. R. R. Tolkieno knygomis ir visame pasaulyje mėgstamas ne tik vaikų ir jaunimo, bet ir suaugusiųjų.

Būdamas penkiolikos amerikietis Christopheris Paolinis baigė mokyklą ir pradėjo rašyti knygą „Eragonas“, kuri ir tapo pirmąja „Paveldėjimo“ dalimi. Devyniolikos jis jau buvo žymus ir pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip jauniausias knygų ciklo, tapusio bestseleriu, autorius. Pagal „Eragoną“ pastatytas kino filmas.

Jaunimui nuo 12 metų

Eragonas tik prieš kelis mėnesius pirmą kartą ištarė senosios kalbos žodį „brisingr“ – ugnis. Jis ne tik išmoko tarti burtažodžius – visas jo gyvenimas pasikeitė. Per didelį mūšį su Imperijos kariuomene Degančiose Lygumose Eragonas su drakone Safyra vos išnešė sveiką kailį. Bet Raitelio ir jo drakonės laukia dar daugiau nuotykių – pasirodo, Eragonas pridalijęs daugybę pažadų, o visus juos dabar sunku tesėti.

Eragonas turi laikytis pusbroliui Roranui duotos priesaikos: padėti iš Galbatorikso gniaužtų išvaduoti Rorano mylimąją. Bet Eragonas pažadėjęs pagelbėti ir kitiems. Vardenai, elfai ir nykštukai kliaujasi jo gebėjimais ir galia. Tarp sukilėlių prasideda neramumai, o už kiekvieno kampo tyko pavojai. Eragonas turi apsispręsti. Jis blaškysis po visą Imperiją ir net už jos sienų, sprendimai reikalaus milžiniško pasiaukojimo...

Eragonas – didžiausia šalies viltis nuversti žiaurų valdovą. Ar paprastam vaikinukui iš kaimo pavyks suvienyti sukilėlius ir įveikti karalių?

3-ioji „Paveldėjimo“ ciklo dalis. Ciklas lyginamas su J. R. R. Tolkieno knygomis ir visame pasaulyje mėgstamas ne tik vaikų ir jaunimo, bet ir suaugusiųjų.

Būdamas penkiolikos amerikietis Christopheris Paolinis baigė mokyklą ir pradėjo rašyti knygą „Eragonas“, kuri ir tapo pirmąja „Paveldėjimo“ dalimi. Devyniolikos jis jau buvo žymus ir pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip jauniausias knygų ciklo, tapusio bestseleriu, autorius. Pagal „Eragoną“ pastatytas kino filmas.

Jaunimui nuo 12 metų

Dar visai neseniai Eragonas buvo vargšo ūkininko sūnus. Dabar jis – Drakono Raitelis, skriejantis ant drakonės Safyros. Jie patyrė daug pavojingų išbandymų, o dabar jų laukia žūtbūtinė kova – jiems teks akis į akį stoti su pačiu tironu Galbatoriksu. Eragonas ir jo drakonė privalės sukaupti visas jėgas – nes jie vieninteliai gali įveikti žiaurųjį valdovą. Šįkart nuo jų narsos ir sumanumo priklausys visos karalystės likimas... Antros galimybės nebus.

Ar Eragonui ir jo drakonei pavyks išvaduoti Elageziją iš blogio gniaužtų ir atstatyti teisingumą? Kokią kainą teks už tai sumokėti?

Kvapą gniaužianti istorijos pabaiga!

4-oji „Paveldėjimo“ ciklo dalis. Ciklas lyginamas su J. R. R. Tolkieno knygomis ir visame pasaulyje mėgstamas ne tik vaikų ir jaunimo, bet ir suaugusiųjų.

 „Skaitykime tik tas knygas, kurios kanda ir gelia. Jeigu knyga nesukrečia kaip smūgis per galvą, kam išvis ją skaityti? Knyga turi būti kirvis, galintis prakirsti užšalusį ežerą mūsų viduje.“

                                                                                                                    – Kafka

 „Tekstas“ (2017) – pirmas  Dmitry’aus  Glukhovsky’io knygos „Metro“ autoriaus, realistinis romanas – trilerio ir dramos sankirta, pasakojanti  skaudžią  „mažojo žmogaus“ istoriją. Iš F. Dostojevskio žinome schemą „nusikaltimas–bausmė“. D. Glukhovsky’is  pateikia mums naują: „bausmė–nusikaltimas–bausmė“. Bet ar ji leidžia likti žmogumi?..

2016 metai, Maskva. Ilja Goriunovas po septynerių kalėjime praleistų metų grįžta namo. Tačiau viskas yra ne taip, kaip tikėjosi. Jo motina mirė nuo širdies smūgio likus dienai iki jo grįžimo, mergina jau seniai su kitu. Nusivylęs Ilja malšina savo sielvartą alkoholiu, o vieną dieną nueina atkeršyti tyrėjui, neteisingai jį pasodinusiam už grotų, – užmuša jį ir pasiima jo išmanųjį telefoną.

Technologijos keičia žmonių santykius, o išmanusis telefonas tampa antruoju „aš“. Jame tarsi apsigyvena savininko siela. Turėdamas svetimą telefoną gali gyventi to žmogaus gyvenimą ir net jį režisuoti, nors tas gyvenimas... jau tik telefone.

2019 m. romanas buvo ekranizuotas, scenarijų parašė pats D. Glukhovsky‘is i ir gavo už jį apdovanojimą Prancūzijoje. Filmas pelnė net keturis „Auksinius erelius“ (Rusijos nacionalinė kino premija).

Dmitry Glukhovsky, lnstagram – @glukhovsky

Dmitry Glukhovsky, Twitter – @glukhovsky

Dmitry Glukhovsky, Facebook – @glukhovskybooks

Jaunimui nuo 13 m.

Turėjau du gyvenimus: tikrąjį, kurio nemėgau, ir virtualų, kuriuo žavėjausi, bet jį už mane gyveno kiti. Taigi, atėjo diena, kai pasakiau sau, kad šiuos gyvenimus sujungsiu, ir užsibrėžiau tikslą tapti influencere.

Ko reikia, kad taptum influencere? Pirma, labai norėti. Antra, rizikuoti. Tuomet išgyventi. Ir, be abejo, priimti žaidimo taisykles. #aistragyventi #nesustabdoma #įžvaigždes #nerealirealybė #kojūsnorit #kurdraugai #vakarėlisikiryto #užkariautipasaulį #keliobeieškant 412 325 Patinka

Šešiolikmetė Nadia trokšta būti socialinių tinklų žvaigždė, bet per dvejus metus surinko vos tūkstantį sekėjų. Dabar dėl tikslo ji pasiryžusi padaryti viską – pirkti sekėjus, meluoti, numoti ranka į mokslus, paaukoti net šeimą ir draugus.

Sėkmė aplanko. Merginai atsiveria nepaprastai žavus ir dėmesiu svaiginantis influencerės gyvenimas, bet netrukus paaiškėja, kad jis turi ir savo tamsiąją pusę.

Víctor Panicello – žymus ispanų vaikų ir paauglių rašytojas, įvertintas daugybe reikšmingų premijų. Tai pirmasis autoriaus kūrybos vertimas į lietuvių kalbą.

 „Laukinių gėlių kalvos“ ir „Žaliųjų krioklių viešbučio“ autorės romanas „Žarijų sala“ – tai kupinas intrigos ir netikėtų siužeto vingių pasakojimas apie dvi moteris, gyvenusias skirtingais šimtmečiais, ir seną vilą Australijoje, išsaugojusią ne vieną tolimos praeities paslaptį.

1891-ieji. Tilės Kirkland vos kelis mėnesius trukęs nelaimingas santuokinis gyvenimas užsibaigia siaubinga nelaime. Tilė sukrėsta, ją persekioja slogus kaltės jausmas, todėl ji pabėga į kitą pasaulio kraštą, į Australiją. Jai pasisekė, gavo darbą Mortono įlankos Žarijų saloje; tapo ne pagal metus protingos tenykščio kalėjimo viršininko dukrelės Nelės guvernante. Tilė supranta – norėdama pradėti naują gyvenimą saloje, turi gerai slėpti savo praeitį. Tik ji nepastebi, kad Nelė akylai stebi kiekvieną jos žingsnį ir viską užsirašo, savo dienoraščio lapus sukaišiodama į viso jų didelio seno namo plyšelius.   

2012-ieji. Bestselerių autorę Niną Džouns ištinka kūrybinė krizė, jai niekaip nepavyksta užbaigti savo knygos. Lyg to būtų negana, Niną persekioja atkakli žurnalistė, kamantinėdama apie šios prosenelę. Priremta aplinkybių, Nina atvyksta į senus šeimos namus Žarijų saloje. Moteris viliasi tarp laiko paliestų „Starvoterio“ vilos sienų iš naujo pasisemti įkvėpimo.

   Ir Tilė, ir Nina, nepaisant to, kad gyveno skirtingais laikais, galiausiai suprato, kad yra paslapčių, kurios anksčiau ar vėliau iškyla aikštėn, ir kad rastum laimę, turi išmokti klausyti savo širdies.

................................................................................................................................

„Perskaičius šį romaną, dažnam atminty išliks spalvingi Australijos pakrančių aprašymai.“

„Kirkus Reviews“

Jaunimui nuo 14 metų

Stulbinanti „Alisos Stebuklų šalyje“ priešistorė

Gerokai prieš tapdama tikra Stebuklų šalies nelaime – liūdnai pagarsėjusia Širdžių Karaliene – ji buvo tiesiog mergina, kuri troško meilės.

Ketrina gali didžiuotis, kad yra viena geidžiamiausių merginų Širdžių Karalystėje, kuriai neabejingas net svajonių jaunikis Širdžių Karalius, tačiau ją domina ir džiugina visai kas kita. Ši puiki konditerė su geriausia drauge svajoja atidaryti nuosavą kepyklėlę. Aišku, jos motina apie tai nenori nė girdėti, dukteriai ji numačiusi kitokį likimą – kelią į karalienės sostą.

Pokylyje Ketė sutinka paslaptingą gražuolį rūmų juokdarį Džestą, jis iškart jai krinta į akį. Rizikuodama užsitraukti karaliaus nemalonę ir supykdyti tėvus, ji pradeda slapta su juo susitikinėti. Užuot paklususi tėvams, Ketė norėtų susieti savo likimą su mylimuoju. Bet šalyje, kurioje klesti stebuklai, kur esama pakvaišėlių ir pabaisų, viskas ne taip paprasta.

M. Meyer meistriškai įpina tamsos ir šviesos, likimo ir laisvos valios, meilės ir neapykantos gijas į nepamirštamą istoriją, kaip jauna mergina, svajojanti apie tikrąją meilę ir laisvę, virsta kraugere Širdžių Karaliene, įsakinėjančia nukirsti galvą kone kiekvienam savo  valdiniui. Ši knyga išties verta jūsų dėmesio.

Iš žurnalo „School Library Journal“ žvaigždute įvertintos recenzijos 

„Nusprendžiau užfiksuoti moters aistros karštį ir skausmą, kad vyrai ir kitos moterys geriau ją suprastų prieš pasmerkdami.“

Megė, jauna moteris, kurią kitos moterys, dar jaunesnės, vadina kekše. Ji kaltinama tuo, kad užmezgė santykius su savo vedusiu mokytoju. Jos istorija pateikiama teismo prisiekusiesiems. Daugelis šią moterį ir jos seksualinę patirtį atstumia. Kada, kodėl ir kas tiki moterimis – ir kada, kodėl ir kas jomis netiki?

Lina, namų šeimininkė iš Indianos. Daugelį metų jos niekas nebučiavo. Tačiau ji delsia palikti savo vyrą, nes neturi pinigų gyventi atskirai. Vėliau ji laukia, kol kitas vyras paliks savo žmoną. Paskui laukia vėl.

Sloun, sėkminga restorano savininkė. Leidžia savo vyrui stebėti, kaip ji užsiima seksu su kitais. Kartkartėmis lovoje atsiduria dvi poros, bet dažniausiai Sloun vyras tiesiog stebi – vaizdo įraše arba tiesiogiai – ją su kitu vyru. Sloun graži. Vyras žiūri, kaip ji miega su kitais, o už jų miegamojo lango atsiveria plati putojančio vandenyno panorama.

Tirdama šias trijų paprastų moterų intymaus gyvenimo istorijas, Lisa Taddeo užtruko aštuonerius metus, šešis kartus apvažiavo šalį, kraustėsi gyventi ten, kur gyveno šios moterys. Akis į akį valandų valandas klausėsi intymiausių jų gyvenimo liudijimų, kad galėtų geriau suprasti jų likimus, kad suteiktų joms galimybę kalbėti ir būti išgirstoms. „Trys moterys“ – ilgų pokalbių, žurnalistinio virtuoziškumo ir literatūrinio talento jungtis, kuri moters geismą, meilę, seksualinius poreikius, dužusias viltis atskleidžia be pagražinimų ir labai atvirai – su visais sudėtingais ir nepatogiais niuansais. Tai ne tik šių moterų istorijos – tai ir mūsų istorijos.

„Moters geismo vivisekcija.“
Washington Post

„Pasaulio moterims, kurios jaučia, kad jų seksualinių troškimų nepaisoma ir kad jų balso nesiklausoma.“
Sunday Times

„Drąsus kūrinys, pasirodęs pačiu laiku.“
New Statement

„Nėra žemėje moters, kuri pašėlusiai plakančia širdimi neatpažintų to, ką teko patirti Megei, Linai ar Sloun.“
Observer

Lisa Taddeo (Liza Tadeo, g. 1980) – amerikiečių žurnalistė ir rašytoja. Jos tekstai spausdinti „New York Magazine“, „Granta“, „Esquire“, „Elle“, „Glamour“ ir kituose leidiniuose, apsakymai pelnė du literatūros apdovanojimus „Pushcart Prize“. „Trys moterys“ – debiutinė autorės knyga, užkopusi į „New York Times“, „Sunday Times“ ir „Der Spiegel“ bestselerių sarašų pirmąją vietą. Ši knyga laimėjo negrožinės metų knygos titulą knygynų tinklo „Foyles“ (2019) ir „British Book Awards“ (2020) apdovanojimuose. Lisa Taddeo su vyru ir dukterimi gyvena Konektikute.

Čia nieko nėra tikra ir viskas yra tiesa.“ – Jim Carrey

Susipažinkite su Jimu Carrey‘iu. Žinoma, jis yra beprotiškos sėkmės sulaukusi ir mylima kino žvaigždė, besimaudanti turtuose ir garbėje, – bet vienišas. Galbūt geriausi jo laikai jau praėjo. O gali jis netgi... priaugo svorio? Išmėgino įvairias dietas, pakeitė kelis guru, glostinėja Izraelio specialiųjų užduočių tarnyboje „Mossad“ išdresuotus savo sarginius šunis, bet niekas neprasklaido tuštumos ir nuobodulio debesies. Netgi išmintingas gero draugo, aktoriaus ir dinozaurų kaukolių kolekcionieriaus Nicolaso Cage‘o patarimas nesustabdo Carrey‘io nuosmukio.

Bet tada Jimas sutinka Georgie: aikštingą aktoriukę, savo gyvenimo meilę. Ir padedamas scenaristo Charlie‘io Kaufmano pradeda ruoštis vaidmeniui naujame filme, kuris praplečia ribas ir gali atskleisti dar visiškai nematytą jo pusę, – pagaliau „Oskaras“ ranka pasiekiamas! Reikalai taisosi!

Bet visatos planai kitokie.

Knygoje „Memuarai ir misinformacija“ Jimas Carrey‘is ir Dana Vachon dėsto linksmą pasakojimą apie vaidybą, agentus, garsenybes, draugystę, meilę, priklausomybę nuo aktualumo, vidines ir išorines apokalipses, baimę, kad tave pamirš, mūsų „vieną bendrą sielą“, Kanadą ir katastrofišką pasaulio pabaigą. Iš to išėjo bebaimis pusiau autobiografinis romanas, drąsi asmens dekonstrukcija, tokia juokinga Holivudo parodija, kad tiesiog griūk negyvas.

Trokšdama rasti tavyje užuovėją, nepastebėjau, kad tu esi audra. Kad nuo tavęs turėjau ieškoti užuovėjos.

Bet kas gi nori gyventi užuovėjoje nuo audrų?

Spalvingų drobių autorė Frida Kahlo, kurios gyvenimas dar spalvingesnis, išsiskiria iš garsiausių, ekstravagantiškiausių menininkų. Tiesiai, nedvejojant rėžiami žodžiai, išraiškingos manieros, kunkuliuojantis jausmingumas ir kiekvienas per nelaimingą atsitikimą suluošinto kūno judesys rodo, kad tai moteris, kurios negąsdina nei gyvenimas, nei mirtis.

Ji keikiasi kaip vežikas, mirksta tekiloje, mėgsta kaišytis plaukus gėlėmis, kalbėti apie seksą be užuolankų ir dalyvauti audringuose vakarėliuose. Ji dievina tapybą ir tapo savo gyvenimą. Tačiau jos visatos centras – Diegas Rivera, gyvenimo meilė ir garsiausias Meksikos dailininkas. Jis – saldžiausia jos palaima ir prakeiksmas, jos laimė ir gniuždantis sielvartas. Jis jai – viskas. Jos spalvų spalva.

Claire Berest drąsiai margina knygos puslapius legendinės Fridos ir Diego meilės istorijos spalvomis: nuo įsiskverbiančio mėlio, naktyje išnykstančios plieno mėlynos, ūmios ir šaižios laužo raudonos, šerkšnu kvepiančios ir šviežio sviesto geltonos iki pelenų pilkos – Fridos gyvenime nieko nėra juodo, tikrai nieko. Tai pasakojimas apie atskirai egzistuoti negalinčius ir nuo buvimo drauge kenčiančius mylimuosius, apie jų įspūdingą kūrybą, apie komunistų veiklą Meksikoje, kapitalizmą Amerikoje ir siurrealizmą Europoje.

Romanas parašytas pagal autorės močiutės istoriją.

4 viršelis

Kristin Steinsdottir romanas „Šviesė“ parašytas remiantis autorės močiutės gyvenimo istorija. Jaudinantis pasakojimas, primenantis Herbjorg Wassmo knygas, laimėjo Islandų moterų literatūros premiją, o už savo indėlį į šalies literatūrą rašytoja pagerbta aukščiausiu Islandijos valstybės apdovanojimu – Sakalo ordinu.

XIX a. pabaigoje, nuošaliame Rytų Islandijos kaimelyje, ledynų, jūros ir plikų laukų apsuptyje gyvena mergaitė Paulina, kurią visi vadina Šviese. Atšiaurios gamtos žemėje gyvenimas nėra lengvas, bet Šviesė auga laiminga, apsupta seserų ir brolių, dievinanti savo tėvą – kaimo seniūną bei gydytoją homeopatą – ir nepatirianti didesnių negandų nei bet kuris kitas kaimo ar šalies gyventojas.

Bundant Šviesės moteriškumui, ima busti ir jos jausmai. Mergina įsimyli pas tėvą atvykusį gydytis jauną vyrą, o ir šis jai neabejingas. Tačiau pats ištikimybe niekad nepasižymėjęs tėvas nutaria, kad ši santuoka nieko gero neduos, ir išskiria jaunuolius, išsiųsdamas Šviesę mokytis į sostinę Reikjaviką.

Pirmosios meilės praradimas bei naujos aplinkos dirgikliai išjudina ir taip netvirtą Šviesės psichologinę pusiausvyrą. Paulina – dabar jau moteris – vis sunkiau susitaiko su realybe ir ieško paguodos fantazijų bei iliuzijų pasaulyje. Prieš skaitytojo akis pamažu skleidžiasi užburianti unikalios moters gyvenimo istorija – moters, apie kurios (ir į ją panašių žmonių) išgyvenamą realybę tuo metu viešai nebuvo kalbama.

„Unikali, jaudinanti ir autentiška. Nedažnai galiu visiškai nuoširdžiai pasakyti, kad romanas pakeitė mano mąstymą. Bet būtent tai ir daro geros knygos.“ – Vigdis Grimsdottir, Vidskiptabladid weekly

PASLAPTINGA LABORATORIJA.

GRĖSMINGAS MOKSLININKAS.

PRIBLOŠKIANTI ISTORIJA.

Jei manote, kad žinote tiesą apie Vienuoliktosios mamą, pasiruoškite – ši jaudinanti neįtikimai populiaraus serialo STRANGER THINGS priešistorė jus tiesiog sukrės.

1969 metų vasara. Pasaulis keičiasi, ir Terei jau negana stebėti įvykius iš šalies. Išgirdusi apie slaptą valstybinį eksperimentą, vykdomą nedideliame Hokinso miestelyje, ji užsirašo dalyvauti tyrimų projekte kodiniu pavadinimu MKULTRA.

Hokinso Nacionalinė laboratorija, vadovaujama įtaigiojo daktaro Martino Brenerio, užsiima baisiais dalykais. Norint išsiaiškinti tiesą Terei prireiks kitų „bandomųjų triušių“ pagalbos. Čia ji susipažins su paslaptingu „subjektu“, apie kurio egzistavimą niekas pasaulyje nežino, – mergaite, turinčia tiesiog antžmogiškų galių.

„Šioje įtemptoje, šiurpuliukus keliančioje knygoje rasite viską, ko tik galima norėti iš geros priešistorės...

Tai STRANGER THINGS – be jokios abejonės.“

SFX ŽURNALAS