Elektroninės knygos

Tikra istorija paremtas autobiografinis romanas, kuris sudomins „Šantaramo“ gerbėjus.

1931 m. spalio 26 d. Prancūzijos Aukščiausiasis teismas pripažino paryžietį vagį Henrį Charrière`ą kaltu dėl sutenerio nužudymo. Teismo sprendimas buvo negailestingas – katorgos darbai iki gyvos galvos, bausmę atliekant Velnio salos kalėjime, Prancūzijos Gvianoje, kur dėl nepakeliamo darbo, alkio ir blogų gyvenimo sąlygų bent  50 tūkstančių kalinių mirė nesulaukę laisvės dienos.

Tačiau H. Charrière`as nesirengė mirti. Dėl krūtinę puošusios tatuiruotės „Drugelio“ pravardę turėjęs vyras nuo pirmos įkalinimo dienos pradėjo ruoštis pabėgimui. Jo nepalaužė nesėkmės, žiaurios bausmės, ilgi vienutėje praleisti metai. Galiausiai jis rado kelią į laisvę, o jo atsiminimuose vaizdingai aprašyta kova dėl laisvės tapo žmogaus valios, užsispyrimo ir atkaklumo simboliu.

1968 m. išleista knyga „Drugelis“, kurią  H. Charrière`as parašė gyvendamas Venesueloje, iš karto virto bestseleriu. Knyga išversta į 20 kalbų, parduota daugiau nei 13 mln. egzempliorių. 1973 m. amerikiečių kino režisierius Franklinas J. Schaffneris pastatė to paties pavadinimo filmą, pagrindinius vaidmenis atliko Steveas McQueenas ir Dustinas Hoffmanas. 2017 m. pasirodė naujas filmas, o jo žvaigždėmis tapo Charlieis Hunnamas ir Ramis Malekas.

„Drugelis“ yra stulbinanti kovos su prievartos sistema istorija, kurios sėkmę nulėmė begalinė valia, neišsenkantis optimizmas ir tik Vest Pointo karo akademijoje ir Paryžiaus vagių pasaulyje aptinkamas garbės pojūtis.“ – New York Times

Prieš beveik dvejus metus geriausia Džoanos draugė Džoselina sėkmingai aplink mažąjį pirštelį apvyniojo seksualų turtuolį Breideną Karmaiklą, o Džo sąskaitoje – tik sudaužyta širdis ir nieko gero nedavę santykiai su daugybe savimylų.

Džo šiek tiek pavydi Džoselinai, bet jaučia, kad neseniai sutiktas penkiolika metų vyresnis milijonierius Malkolmas – visų jos problemų sprendimas, malonios ir aprūpintos ateities garantas. Reikia tik pasistengti visko nesumauti.

Džoanai sekasi puikiai, iki jos akiratyje pasirodo Kemeronas – įžūlus, tiesmukas ir Džo atvirai priešiškas vyrukas. Kad ir kaip jis erzina Džo, ji pasiryžusi iškentėti šį nemalonų tipą ir pasiekti savo tikslą su Malkolmu. Tik kodėl kaskart, Kemeronui priėjus arčiau, kūnu nubėga tas iš proto varantis jaudinantis šiurpuliukas ir nutvilko nepaaiškinamas karštis?

„Škotijos atsakas knygai Penkiasdešimt pilkų atspalvių.“
Sunday Post

„Kokia kūną nuo aistrų verčianti lydytis knyga! Ir kaip jaudina herojės pastangos suprasti ir surasti savo tikrąjį „aš“.“
USA Today

„Vos tik pradėjusi skaityti, norėjau pasikabinti ant kaklo kortelę „Netrukdyti“, kad niekas nenutrauktų šio jaudinančio malonumo.“
Fiction Vixen Book Reviews

Samatha Young (Samanta Jang, g. 1986) – neįtikėtinu greičiu į „New York Times“, „USA Today“ ir „Wall Street Journal“ aukštumas užkopusi autorė iš Škotijos. Tai jau antroji lietuviškai išleista autorės knyga, tęsianti pirmojoje („Pavojingi žaidimai“, 2018) pristatytų herojų meilės istorijas ir vaizduotę kaitinančias aistras.

Jūsų rankose knyga-klausimas. Autorius ją įvardija kaip egzistencialistinę provokaciją, kuri skaitytoją įvilioja į keistą Miestą, kuriame nėra nei vardų, nei pavadinimų, tik gausybė sniego. Priemesčio namas, bažnyčia, psichiatrijos klinika, viešbutis, universitetas, palėpė virš vyno parduotuvės, traukinys – tai kelionė veikiau ne geografinėje, o vidinėje erdvėje. Atkakliai ieškant rakto net tada, kai nėra spynų.
Ar visa tai rūkų rūkas, ar mylinčio Kūrėjo dovana? Autorius neprimeta jums atsakymo, tik negailestingai spiria išlįsti iš krūmų, kuriuose mėginame pasislėpti nuo savo pačių gyvenimo.

Andrius Navickas – filosofijos daktaras, ilgametis Bernardinai.lt redaktorius, knygų tikėjimo ir visuomenės temomis autorius, vertėjas, politikas, 2017 m. tapo Seimo nariu. „Babelis“ – pirmoji grožinė jo knyga.

Kai ateina vakaras ir ima slėgti vienatvė, kai apima sunkios mintys ar abejonės dėl gyvenime padarytų klaidų ir iširusios šeimos, Jolanta pakelia telefono ragelį ir surenka Romo numerį. Jų likimai labai panašūs – jis taip pat vienišas, išsiskyręs, nusivylęs meile ir šeima… Šie naktiniai pokalbiai abiem pasidaro labai reikalingi, bet telefoninis romanas negali tęstis be galo. Kur veda ši naktinė draugystė? Ar įmanoma suklijuoti sudužusių gyvenimų šukes? Ir kuo čia dėti tie šimtas baltų mersedesų?..

„Šimtas baltų mersedesų“ – pirmoji skaitomiausia lietuvių grožinės literatūros autore bibliotekose tituluojamos Irenos Buivydaitės knyga, pasirodžiusi lygiai prieš 25 metus, 1995-aisiais. Nuoširdus pasakojimas apie paprastų žmonių gyvenimus krečiančią skyrybų krizę užbūrė skaitytojų širdis ir lemtingai paženklino pačios autorės kūrybą – ji iki šiol liko ištikima su pirmąja knyga pasirinktam žanrui ir temoms, kurios kviečia prisiliesti prie pačios mūsų egzistencijos šerdies: meilės ir neapykantos, tikėjimo ir pasitikėjimo žmonėmis, porų ir kartų santykių.

Neseniai gatvėje mane sustabdė viena nepažįstama moteris ir tarė: „Man jūsų romaną reikėjo paskaityti anksčiau, tada gal nebūčiau išsiskyrusi.“ Jos žodžiai sujaudino – vadinasi, man pavyko užgauti jautrią žmogiškų santykių stygą, priversti susimąstyti, ar kartais nepaskubame, ar nebuvo įmanoma paieškoti kitos išeities, todėl manau, kad romanas aktualus ir šiandien.

Irena Buivydaitė

Ryte radusi du vidurnaktį praleistus draugės Erikos skambučius Gabrielė nutaria ją aplankyti. Pravėrus draugės buto duris merginą apima slogi nuojauta. Ji pasitvirtina – miegamajame, ant lovos, vilkėdama senamadišką nuotakos suknelę guli Erika... nebegyva. Ar tai savižudybė? O jei ne, tai kas ir kodėl nužudė šią jauną, gyvybingą moterį? Kiek toli galima nueiti norint susigrąžinti mirties sunaikintus jausmus? Kiek iš tiesų galima pažinti žmones, kuriuos laikome pačiais artimiausiais savo gyvenime?

Tai įtemptas pasakojimas apie meilę ir neapykantą, iš proto vedančią aistrą seniai prarastai moteriai, fatališką tikėjimą meno amžinumu ir metų metus slepiamas, tačiau vis tiek galiausiai į viešumą išnyrančias šeimų paslaptis.

Autorė baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Ilgą laiką dirbo teisininke, šiuo metu dėsto teisės dalykus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir Vilniaus universiteto Kauno fakultete. „Mirtis tarp žvaigždžių“ – trečioji jos knyga. Autorė 2005 m. išleido detektyvą „Kleopatros brilianto paslaptis“, o 2015 m. Sabinos Šatinskos slapyvardžiu – detektyvą „Paslaptingi Petros lobiai“.

Donatas Kantakevičius pradėjo vyriškumo skatinimo judėjimą Lietuvoje, suorganizavo daugiausia vyrų stovyklų gimtinėje ir užsienyje (Norvegijoje, Alpėse, Anglijoje, Škotijoje, Himalajuose, Tailande, Indonezijoje, Peru ir kitur).

Vyriškumo treneris ir keliautojas teigia, kad, jei vyrai žinotų, kiek jėgos, galios, stiprybės slypi  jų protėvių šaknyse, jie įgytų absoliutų pasitikėjimą ir prisiimtų visišką atsakomybę už savo gyvenimą bei perduotų išmintį ateities kartoms.

 Ši knyga yra vyriškos galios perdavimas, transformuojantis vyro mąstymą, suvokimą apie save. Knyga paremta asmenine, vyrų ir berniukų stovyklų, kelionių patirtimi. Tai galingas vyriškos energijos užtaisas, kuriuo autorius dalijasi su visais vyrais ir moterimis, norinčiomis pažinti vyrų pasaulį.

Daugiau informacijoswww.vyrai.eu

„Donatas – tikro vyro, kuris nebijo būti savimi, pavyzdys, kuriuo jis skatina ir kitus vyrus atskleisti savo tikrą pašaukimą: išsilaisvinti nuo kompleksų ir motyvuotai priimti visus gyvenimo iššūkius.“ Sergejus Maslobojevas

„Ši knyga – Vyrų Biblija. Skaitant krėtė elektra! Kosminė galios energija teka per knygą. Jutau vidinę transformaciją – atsirado neapsakomas pasitikėjimas, sprogo vyriškumo pradas veiklai. Donatas Kantakevičius – žmogus ir vyras iš didžiosios raidės. Pasakė – padarė. Nepažįstu kito tokios geležinės valios žmogaus. Garbė būti jo žmona. “Rasa Kaktytė

Sveiki atvykę į Kokybės Šalį!

Ateityje viskas vyks sklandžiai: darbą, laisvalaikį ir santykius optimizuos algoritmai. Partnerio paieškomis dabar užsiima sistema. „KokybėsParneris“ pasako, kuris asmuo į porą tinka labiausiai, priderindamas netgi klientų gyvenimo trukmę. Savaeigis automobilis žino, kur tu nori važiuoti. Užsiregistravusiesiems „TheShop“ tinkle atsiunčiamos visos prekės, kurių jie nori, nereikia nė užsisakyti. Žmonėms nebereikia priiminėti rimtų sprendimų, nes Kokybės Šalyje atsakymas į visus klausimus skamba vienodai: „OK“.Vis dėlto mašinų presuotojas Pėteris vis aiškiau jaučia, kad jo gyvenimas klostosi kažkaip ne taip. Jeigu sistema išties tokia tobula, kodėl mašinos darosi vis žmogiškesnės, o žmonės vis labiau primena mašinas?

Stulbinanti satyra apie ateities visuomenę, pranašystes ir skaitmenizacijos pinkles, tęsianti tradicijas tokių rašytojų, kaip Kurtas Vonnegutas, Douglas Adamsas, Georgeʼas Orwellas. Tai išradingas pasakojimas, kupinas sąmojo ir juodojo humoro, o aštrūs autoriaus pastebėjimai parodo, kaip arti mūsų realybės yra Kokybės šalis.

Nerealu, išmintinga ir labai įžvalgu!

Marcʼas-Uwe Klingas gimė 1982 m. Štutgarte. Studijavo filosofiją ir teatrologiją Berlyne. Nuo 2003 m. dalyvauja įvairiuose skaitymo ir slemų renginiuose visoje Vokietijoje.  Už romaną „Kokybės šalis“  2018-aisiais Klingas apdovanotas Vokietijos mokslinės fantastikos premija. 2019 m. amerikiečių režisierius Mikeʼas Judgeʼas ėmėsi romano adaptacijos televizijai  HBO kanale.

Akvilina Cicėnaitė „Kad mane pamatytum“

Jaunimui nuo 13 m. 

Tai istorija apie dideles ir mažas pabaigas, apie saulės užtemimus ir laipiojimus pro langą, apie teatrą, šeimos dramą ir truputį – apie meilę.

Keturiolikmetė Gilė apie pabaigas žino viską. Ir apie pasaulio pabaigą, kuri turėtų įvykti jau netrukus, 1999-ųjų gruodžio 31-osios vidurnaktį. Ir apie šeimos pabaigą, kai tėtis palikęs namus išeina pas savo studentę. Ir apie draugystės pabaigą, kai su geriausia drauge tenka varžytis dėl trokštamo vaidmens spektaklyje. Bet Gilė negali nutuokti, kuo pasibaigs mamos santykiai su vyru, pramintu Kurmiu, ir kas laukia prasidėjus 2000-iesiems...

„Kad mane pamatytum“ – septintoji Australijoje gyvenančios prozininkės Akvilinos Cicėnaitės knyga. Ji išrinkta į akcijos „Metų knygos rinkimai 2020“ paauglių knygų trejetuką. 

Akvilina Cicėnaitė jaunimui puikiai pažįstama kaip nuotaikingų mergaitiškų knygų „Viskas apie mano šeimą“ bei „Kengūrų slėnio paslaptis“ autorė. O jos istorija apie paauglių gyvenimą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje „Niujorko respublika“ tapo pirmojo Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso laimėtoja.

Pasaulinių bestselerių „Aš keliauju viena“ ir „Pelėda medžioja naktį“ autorius, pripažintas niūrių skandinaviškų detektyvų meistras Samuel Bjørk pristato trečią knygą apie visų pamėgtus detektyvus Holgerį Munką ir Mią Kriuger. 1999-ųjų žiema. Pagyvenusiam vyrui sutemus keliaujant namo, priešais jį kelyje staiga išnyra gyvūno siluetas. Bandydamas išvengti susidūrimo, žmogus vos spėja sustabdyti automobilį. Tačiau tai, ką jis pamato, atima žadą. Geriau įsižiūrėjęs jis suvokia, jog tai ne žvėris, o mažas išsigandęs berniukas su elnio ragais, pritvirtintais prie galvos...Po keturiolikos metų nuošaliame kalnų ežere randamas jaunos merginos  kūnas. Visų keisčiausia, jog ji vis dar su balerinos kostiumu, puantais, susirišusi plaukus į kuodelį. Krante paliktas fotoaparatas ir lapai, išplėšti iš Astridos Lindgren knygos „Broliai Liūtaširdžiai“. Kaip ir kodėl šokėja ten atsidūrė, jeigu nėra jokių grumtynių požymių? Per kitas savaites randami dar du kūnai. Kiekvieną kartą žudikas palieka po nedidelę užuominą. Norėdami sugauti nusikaltėlį detektyvai Munkas ir Mia Kruger vis giliau klimpsta į jo sugalvotą katės ir pelės žaidimą. Žaidimą, kurio jie galbūt ir nelaimės. Jis verčia juos knaisiotis po savo praeitį, po užmirštus prisiminimus. Kaip sustabdyti žudiką ar numatyti jo veiksmus, jeigu jis aukas renkasi atsitiktine tvarka?Drama nuo pat pirmųjų puslapių, įvykių peripetijos keičiasi su kiekvienu skyriumi, o įtampa ir intriga prikausto net ir skeptiškiausią skaitytoją. Ne veltui šis rašytojas tituluojamas Jo Nesbø konkurentu.

Svetlana Aleksijevič (g.1948 m.), baltarusių rašytoja ir žurnalistė, gimė Ukrainoje, gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje.

2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.

Rašo rusų kalba. Jos knygos verčiamos ir leidžiamos daugiau nei dvidešimtyje šalių. Yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų: Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio, Leipcigo „už geriausią politinę knygą“, prancūzų Mediči apdovanojimą ir kt.

„Černobylio malda“ (1997) – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. 

2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.

Rašo rusų kalba. Jos knygos verčiamos ir leidžiamos daugiau nei dvidešimtyje šalių. Yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų: Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio, Leipcigo „už geriausią politinę knygą“, prancūzų Mediči apdovanojimą ir kt.

„Černobylio malda“ (1997) – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. 

Ateities mokslų kolegijos filosofijos dėstytojas Marius gauna siuntinį – keistą dovaną. Kas tai: nevykęs pokštas, provokacija, asmeninis įžeidimas ar #metoo skandalo atgarsis? Kol filosofas aiškinasi, kas ir kodėl į Socialinių mokslų katedrą jam atsiuntė šį siuntinį, jo šeimos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Naujasis Jolitos Herlyn romanas – ne tik šeimos drama, bet ir įtemptas psichologinis trileris su detektyvo elementais, iki pat paskutinio puslapio stebinantis skaitytoją netikėtais likimo posūkiais. Autorė knygoje paliečia kaltės, pavydo, piktavališko šmeižto, tėvų ir vaikų santykių, meilės ir draugystės temas.

„Jei ji nejaučia kaltės, tai gal ir sąžinės neturi? Ši mintis Vitai labai nepatiko, kūnas pašiurpo ir piestu ant rankų atsistojo gyvaplaukiai. Ji išsigando. Juk jei žmogus neturi sąžinės, tai neturi vidinio indikatoriaus, kas yra blogai, o kas gerai. Tačiau jei ji bijo būti žmogum be sąžinės, tai gal vis dėlto sąžinę turi? Tik ar ji, ta sąžinė, visų vienoda? Juk vieniems ji liepia atleisti priešams, o kitiems – kapoti jiems galvas. Ir ar sąžinė, tas vidinis teisėjas, gali egzistuoti be kaltės botago?“

„Žinau, kad dabar žmonės perka knygas, kurios jiems pasako, kur eiti, ką daryti, kaip mylėti...Bet aš nežinau nieko. Ir nelabai noriu žinoti.Šiuo metu aš tik pildau prašymą pristatyti knygą ant galinio jos viršelio... Bet aš jau pristačiau dešimtame knygos puslapyje... O šiaip, apkeliavau didelę dalį pasaulio, sutikau milžinų, nykštukų, skraidančių drakonų, tačiau sisiodamas vis dar pataikau ant kraštų.“Marius Lucka

Ši knyga – dekadentiškas, išgrynintas, sarkazmu ir ironija persmelktas pasakojimas apie keliones. Jos kupinos jaunatviško avantiūrizmo ir tokios nerealios, kad kartais sunku suvokti protu. Kam reikia per 60 dienų įveikti 1000 km pėsčiomis per Ispaniją ir Portugaliją arba keliauti per pusę Indijos ir vienam, be šerpų pagalbos, pamėginti užkopti į bazinę Everesto stovyklą? Kam rizikuoti ir belstis per pusę Juodojo žemyno arba kokie turėtų užplūsti jausmai išvydus žydrąjį banginį? Turbūt mus visus labiausiai svaigina ir supurto kelionėse išgyventos ribinės patirtys. Bet visų šių kelionių galutinis tikslas – Antazavė, nes kelionė be galimybės grįžti namo – tik betikslis, klajūniškas blaškymasis po pasaulį. Tik skersai išilgai išmaišęs pasaulį, atrandi galimybę pažinti save.

Kas sieja slogius pokario metus ir sovietmečio stagnaciją? Partizano likimą ir vaiką, iš kurio atminties ištrinta tautos istorija? Rūdžių ėdamą naktį ir naująjį rytą, kurio pažadas niekados nemiršta? Galbūt – niekas. Galbūt – viskas. Pirmuoju atveju nieko klausti nebereikia. O antruoju...Kiekvienas mūsų ilgisi žmogaus, į kurį norėtų būti panašus. Kad žinotų, kam atėjo ir dėl ko išėjo. Kad nebūtų vienas, eidamas slėniu tamsiuoju.Renata Šerelytė  

Dvi romano pasakojimo gijos apima skirtingus praėjusio amžiaus dešimtmečius: paskutiniojo Aukštaitijos partizano istoriją ir istoriją vaiko, gimusio brandžiu sovietmečiu. Du labai nepanašūs likimai eina vienas šalia kito, savaip liudydami  meilės, ištikimybės, šeimos, tikėjimo ir didvyriškumo sampratas.

Renata Šerelytė – viena ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos prozininkių. Su partizano Antano Kraujelio gyvenimu ir veikla susijusiai medžiagai studijuoti ir knygai rašyti Lietuvos kultūros taryba 2018 m. jai skyrė individualią stipendiją.Paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, žuvusio 1965 metų kovo 17 dieną, palaikai 2019 m. vasarą buvo aptikti Vilniaus Našlaičių kapinėse, tų pačių metų rudenį perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.

2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke yra vienas talentingiausių, garsiausių ir geriausių Austrijos pokario rašytojų. Prestižiškiausią pasaulyje literatūros premiją Švedijos akademija kūrėjui paskyrė už „paveikius kūrinius, kurie, pasitelkus išradingą žodyną, tyrė žmogiškosios patirties paribius ir jos ypatingumą“.

Į Jungtines Amerikos Valstijas atvyksta jaunas austras, tikėdamasis Naujajame Pasaulyje užmiršti savo skaudžią praeitį – subyrėjusią santuoką. Tačiau vos po kelių dienų praeitis jį pasiveja: jaunuolis sužino, kad į Ameriką atkeliavo ir jo žmona. Vyrui leidusis į kelionę, jo buvusi sutuoktinė ima sekti iš paskos. Jų kelias nusitiesia nuo Portlando iki Los Andželo, nuo Filadelfijos iki Arizonos dykumų. Kas skatina moterį taip elgtis – meilė ar neapykanta? Vyras nėra tikras, ar nori sužinoti atsakymą. Šiame magiškame kūrinyje, pasakojančiame dviejų vienas kitą mylėjusių (tebemylinčių?) žmonių istoriją, susipina daugybė žanrų. Tai – ir kelionių knyga, ir trileris, komedija, drama, vesternas ir dar daugiau. Romanas taip pat yra ir meilės laiškas Amerikai: nuo kvapą gniaužiančių gamtos peizažų iki unikalių kultūrinių reiškinių, nuo šalies teikiamų galimybių iki joje slypinčių pavojų. Šaliai, kurioje galima rasti tiek visiškai naują laimingą gyvenimą, tiek susidurti su savo praeitimi, nuo kurios ir bandei pabėgti. Parašyta 1972 metais, knyga „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“ laikoma vienu geriausių ir inovatyviausių autoriaus kūrinių.

1942 m. gimęs Peteris Handke – romanistas, dramaturgas, poetas, vertėjas, kino scenaristas ir režisierius, per savo gyvenimą apdovanotas bent dešimčia prestižinių literatūros ir teatro premijų, o jo kūryba skaitoma visame pasaulyje.

„Meistriškas autoriaus kalbos valdymas ir unikalus stilius, ypatingas bei pribloškiantis talentas.“ – The San Francisco Chronicle

2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke yra vienas talentingiausių, garsiausių ir geriausių Austrijos pokario rašytojų. Prestižiškiausią pasaulyje literatūros premiją Švedijos akademija kūrėjui paskyrė už „paveikius kūrinius, kurie, pasitelkus išradingą žodyną, tyrė žmogiškosios patirties paribius ir jos ypatingumą“.

Daugybę romanų, apsakymų, esė bei pjesių parašiusio Peterio Handkeʼs bibliografijoje „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“ yra vienas gražiausių, poetiškiausių ir magiškiausių kūrinių. Nedidelio Zalcburgo priemiesčio Takshamo bendruomenė puikiai pažįsta ir gerbia vietinį vaistininką. Tačiau pačiam vyrui jo gyvenimas atrodo pilkas ir nuobodus: santykiai su žmona ir vaikais atšalę, meilužė nebedžiugina, o darbas pavirtęs rutina. Vyras atsigauna tik klaidžiodamas gamtoje, rinkdamas ir valgydamas haliucinogeninius grybus.

Per vieną tokį pasivaikščiojimą vaistininką kažkas užpuola. Po stipraus smūgio į galvą vyras atsipeikėja praradęs kalbos dovaną. Incidentas paskatina ir kitas permainas: jis nusprendžia palikti ankstesnįjį gyvenimą ir leistis į kelionę. Vietiniame restoranėlyje susipažinęs su dviem keliauninkais – poetu ir slidininku, vaistininkas patraukia kartu su jais – į vakarus, link Alpių. Šioje fizinėje ir dvasinėje kelionėje jo laukia daugybė keistų, magiškų ir dvasiškai išlaisvinančių nutikimų, vedančių ten, kur nukeliauti sunkiausia: savęs pažinimo link.

1942 m. gimęs Peteris Handke – romanistas, dramaturgas, poetas, vertėjas, kino scenaristas ir režisierius, per savo gyvenimą apdovanotas bent dešimčia prestižinių literatūros ir teatro premijų, o jo kūryba skaitoma visame pasaulyje.

„Galinga ir įtaigi istorija, papasakota vieno geriausių vokiškai kuriančių rašytojų pasaulyje.“ – Amazon

Kaip penkias meilės kalbas būtų galima pritaikyti darbo santykiams?
Vienas svarbiausių žmogaus poreikių – jaustis vertinamam tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Tai pasiekti sudėtinga, jei jūs, jūsų kolegos, darbdaviai ar darbuotojai vertinimą vienas kitam reiškiate skirtingai. Santykių konsultantas, bestselerių „Penkios meilės kalbos“ ir „Penkios vaikų meilės kalbos“ autorius Gary Chapmanas ir Paulas White’as siūlo susipažinti su penkiomis kolegų vertinimo kalbomis. Sužinoję, kokios vertinimo kalbos ir kokie konkretūs veiksmai kolegoms yra reikšmingiausi, sukursite teigiamą darbo aplinką, pagerinsite santykius darbo vietoje ir visos organizacijos ar komandos darbo našumą.
Sukurkite kultūrą, kurioje visi vienas kitą vertins, nepriklausomai nuo to, kokią vietą užima organizacijoje.

„Man ši knyga taip patiko, kad padovanojau ją keliems savo bendradarbiams. Ji padėjo man suprasti, kaip geriausia parodyti kolegoms, kad juos vertinu, ir paskatinti juos jiems reikšmingiausiu būdu. Tai puiki komandos stiprinimo užduotis, kurią galima atlikti su savo skyriaus darbuotojais ar vadovų komandomis.“
Sue D, „NetGalley“

DAKTARAS GARY’IS CHAPMANAS – autorius, pranešėjas, pastorius ir psichologas – aistringai domisi žmonėmis ir trokšta padėti jiems užmegzti ilgalaikius santykius. Chapmanas yra gerai žinomas santuokos psichologas ir seminarų santuokos tema autorius. „Penkios meilės kalbos“ yra viena populiariausių Chapmano knygų, jos parduota daugiau kaip 12 mln. egzempliorių, ji daugybę metų puikuojasi įvairiausių bestselerių sąrašų viršūnėje, be to, nuo 2007 m. nuolat pasirodo „New York Times“ bestselerių sąraše. Chapmanas pats asmeniškai dirba su šeimomis dar nuo tada, kai tapo pastoriumi ir vedė visoje šalyje transliuojamas laidas per „Moody Radio Network“ bei daugiau kaip 400 kitų stočių.

DAKTARAS PAULAS WHITE’AS yra psichologas, pranešėjas ir lyderystės treneris, padedantis „santykiams suskambėti“. Profesinis jo tikslas yra suteikti praktinių, lengvai įgyvendinamų išteklių, kurie padėtų lyderiams ir organizacijoms sukurti tinkamą darbo vietos kultūrą. Jo knygos ir mokymų medžiaga išversta į septyniolika kalbų ir naudojama daugiau kaip 60 šalių. Jis dirbo su daugiatautėmis korporacijomis, valstybinėmis įmonėmis, medicinos įstaigomis, mokyklomis, šeimos verslais, pelno nesiekiančiomis organizacijomis ir daugybe kitų.

Įkvepiantis pasakojimas apie kasdienių dalykų magiją. Knyga, kuri padės vėlpatikėti meilės galia keisti pasaulį. Ši graži ir šviesi istorija — tai kvietimas išnaujo atrasti ir patirti gyvenimo džiaugsmą. Atsisakyti viso to, kas daro musnelaimingus, kelia nuobodulį, ir imtis ko nors naujo, įdomaus ir netikėto. Išvystipasaulį tokį, koks jis yra iš tikrųjų, kaip kadaise vaikystėje, kai viskas atrodė naujair nepaprasta. Jaudinanti kelionė į žmogaus sielos gelmes su miela pakeleive.

Beraštė, bet išmintinga devyniasdešimtmetė senutė donja Maru gyvenanedideliame Meksikos miestelyje, kepa pyragėlius ir dalija juos našlaičių namųvaikams. Tačiau ramų jos gyvenimą netikėtai sudrumsčia žinia apie sūnaus mirtį.Paaiškėja, kad Verakruse gyvena donjos Maru anūkas, apie kurį ji iki tol nežinojo.Donja Maru nusprendžia sėsti ant savo seno dviračio ir važiuoti jo ieškoti. Keistojekelionėje po Meksiką ji sutiks daug skirtingo likimo žmonių, su kuriais kalbėsis apiegyvenimą.

Ši grakščiu, poetišku stiliumi su humoru parašyta knyga pasakoja apie tai, kaipatrasti save, įveikti sunkumus ir išmokti džiaugtis mažais gyvenimo stebuklais.Tai tarsi kelionė savęs link, kur patys skaitytojai taps tikraisiais istorijos herojais.

Neįprasto žanro knyga, kurią būtų galima lyginti su Antoine’o de Saint-Exupéry„Mažuoju princu”, Richardo Bacho „Džonatanu Livingstonu Žuvėdra” ar PauloCoelho „Alchemiku”.

IŠMOKIME SAVO VAIKAMS SUPRANTAMA MEILĖS KALBA PASAKYTI: „AŠ MYLIU TAVE.“Ilgametė abiejų autorių šeimų konsultavimo patirtis, iliustruojama konkrečiais pasakojimais, ir išmintingi patarimai padės išreikšti jausmus vaikui suprantama meilės kalba ir pateiks daug pasiūlymų, kaip būti geriems tėvams.

„Žmonių santykiai nuostabūs tuo, kad jie nėra statiški. Visada yra galimybė padaryti juos geresnius. Kuriant artimesnius santykius su savo mažyliu, paaugliu ar suaugusiu vaiku gali prireikti nugriauti sienas ir pastatyti tiltus – tai labai sunkus, bet atpildą suteikiantis darbas.“Gary Chapmanas, Rossas Campbellas

„Penkios vaikų meilės kalbos“ – tai meilės kalbų kursai tėvams, mokytojams ir kitiems žmonėms, mylintiems vaikus ir dirbantiems su jais.Knygos autoriai – dr. Gary Chapmanas, parašęs bestselerį „Penkios meilės kalbos“, ir jo ilgametis kolega, 37 metus dirbęs psichiatrijos srityje, dr. Rossas Campbellas.

Daugelis iš mūsų – jau patyrę tėčiai ir mamos – žinome, kaip reikėtų auginti vaikus, bet... taip nepavyksta. Kiti nedrąsiai žengiame pirmuosius žingsnius ir braunamės pro įvairių patarimų miškus. Paslaptis ta, kad viskas, ko reikia mūsų vaikams, yra mumyse, tereikia nurimti ir leisti savo gerumui, kantrybei ir meilei atsiskleisti.
Kaip tai padaryti, skaitykite šioje knygoje. Ne tik skaitykite, bet ir praktikuokite. Galit maloniai nustebti, naujai patyrę... raziną, savo kūną, buvimo čia ir dabar pojūtį, vaikus, sutuoktinį ir apskritai gyvenimą. Ramesnį, spalvingesnį, džiugesnį, prasmingesnį.
Knygos autorė, daugiau nei dvidešimt metų tėvystės patirtį turinti keturių vaikų mama, gydytoja psichiatrė, dėmesingo įsisąmoninimo tėvystėje mokytoja Gabrielė Germanavičienė itin profesionaliai, tačiau be galo nuoširdžiai, suprantamai ir gyvai dalijasi gausiomis, puikiai susistemintomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, neabejotinai padėsiančiomis tapti geresniais tėvais ir laimingesniais žmonėmis.
„Būtent dėmesingumas gali padėti atskirti, kada vaiką reikia paleisti, o kada vėl priartėti. Ir kaip kiekvienąkart atkurti mylintį santykį. Nes tai vaiko augimui ne mažiau svarbu nei maistas, gėrimas ir drabužiai.“
„Esu keturių vaikų mama, gydytoja psichiatrė. Konsultuoju ir gydau įvairių psichikos sutrikimų turinčius žmones. Domiuosi antroposofine medicina, taip pat įvairiomis nemedikamentinės pagalbos priemonėmis, tarp jų ir dėmesingu įsisąmoninimu.
Vedu dėmesingo įsisąmoninimo įgūdžių ir dėmesingo įsisąmoninimo tėvystėje grupes. Kaip auginti vaikus, kad jie užaugtų tokie sveiki, kokie tik galėtų: ir fiziškai, ir psichiškai? Ieškodama atsakymo į šį klausimą, supratau, kad pirmiausia turime... padėti patys sau.
Turime išmokti nuraminti ir pagloboti save, ypač tada, kai jaučiamės sutrikę. Patikėti, kad net ir tada esame pakankamai geri tėvai savo vaikams. Išmokę nurimti ir atjausti save, tikrai sugebėsime naujai pamatyti daugelį, atrodytų, neišsprendžiamų situacijų, galėsime kurti geresnius santykius – grįstus ne taisyklėmis ir reikalavimais, bet artumu ir įsiklausymu tiek į save, tiek į savo artimuosius.
Praktikuodamas dėmesingą įsisąmoninimą, pirmiausia pats sau tampi geru draugu. Dėmesingos tėvystės praktika didina mūsų, tėvų, gebėjimą pasirūpinti savimi, elgtis apgalvotai, gerina santykius šeimoje: bendravimą ne tik su vaikais, bet ir su partneriu, kartu – ir bendradarbiavimą tėvystėje.“
Gabrielė Germanavičienė

„Tėvystė suteikia daug galimybių pažinti save iš naujo. Tai veidrodis, atspindintis mūsų kantrybę ir silpnumą, mūsų beviltiškumo akimirkas ir išmintį, sugyvenančius tose pačiose situacijose. Džiugu, kad ši knyga padės tėvystę pasitikti aiškiau suvokiant savo vidines galias, o tai puiki dovana tiek mums, tiek mūsų vaikams.“
Paulius Rakštikas, trijų vaikų tėtis, psichologas, dėmesingo įsisąmoninimo mokytojas

„Gimus dukrytei, su begaliniu džiaugsmu atėjo ir nerimas, pyktis, išsekimas... Vis galvodavau, kas vyksta, ką ir kaip daryt, kad pati jausčiausi geriau, kad vaikui ir vyrui nepakenkčiau. Ėmiau ieškoti pagalbos. Dėmesingo įsisąmoninimo kursas buvo labai naudingas, privertė stabtelti ir pajausti, patyrinėti save, savo mintis, emocijas, fizinio kūno pojūčius. Labiausiai man buvo paveiku kvėpavimo stebėjimas streso metu, mylinčio gerumo praktikos, padėkojimas sau, į viską žvelgimas iš šalies.“
Dėmesingo įsisąmoninimo tėvystėje grupės dalyvė

Vienas įdomiausių šių dienų mąstytojų Seanas Carrollas sudėtingas fizikos teorijas aptaria išmoningai derindamas mokslinius faktus ir žmogaus patirtis. Jungdamas kvantinę fiziką, astronomiją, biologiją, teoretikų išvadas ir gyvenimo pavyzdžius, Carrollas kuria intriguojantį pasakojimą ir siūlo alternatyvų būdą apmąstyti ir suvokti žmonijos prigimtį. Jis pateikia įžvalgių filosofinių ir mokslinių argumentų, pasakoja stulbinamas, susimąstyti verčiančias istorijas, suteikia galimybę pažvelgti į daugelį žmogaus gyvenimo aspektų ir kartu palieka vietos abejonei.
Tai kupina atradimų knyga, parodanti, kad mokslu grįstas požiūris į pasaulį leidžia į save ir savo egzistenciją pasižiūrėti kitomis akimis.
Sužinosite:
• kaip pasaulis veikia kvantiniame lygmenyje;
• kodėl esame įsitikinę, kad visi įvykiai turi turėti priežastį;
• ar sąmonė tėra iliuzija;
• ar tiesa, kad Didysis sprogimas žymi visatos pradžią.

Šias ir daugybę kitų kertinių visatos egzistavimo idėjų atskleidžia ši intriguojanti knyga.

„Mums kylantys sunkūs klausimai apie gyvenimą tiesiogiai priklauso nuo požiūrio į visatą. Daugelis žmonių jį netiesiogiai perima iš aplinkos, o ne susidaro iš asmeninių apmąstymų. Paveldime ilgą laiką kurtas idėjas ir vertybes. Šiuo metu vyrauja toks požiūris į pasaulį, pagal kurį žmonių gyvybė visatoje yra ypatinga ir svarbi, ji nėra tik judanti materija. Turime labiau pasistengti suderinti savo požiūrį į gyvenimo prasmę su žiniomis apie mokslinį mūsų visatos paveikslą.”
Sean Carroll

Seanas Carrollas yra teorinės fizikos mokslininkas Kalifornijos technologijų institute, tinklalaidės „Mindscape“ vedėjas ir knygų „Nuo amžinybės iki šiandienos“ (From Eternity to Here), „Dalelė visatos gale“ (The Particle at the End of the Universe) ir „Apie gyvybės ir visatos kilmę“ (The Big Picture) autorius. Apdovanotas Nacionalinio mokslo fondo, NASA, Amerikos fizikos instituto ir Londono karališkosios draugijos premijomis ir stipendijomis, yra gavęs daugybę kitų apdovanojimų. Gyvena Los Andžele su žmona rašytoja Jennifere Ouellette.
„Seanas Carrollas keri mus žmonijos sukauptomis žiniomis apie visatą ir kelia pagarbią nuostabą pasakodamas, ko dar nesuprantame. Bet galų gale jūsų sielos smalsumą papeni viso to prasmė.“
– Neilas deGrasse’as Tysonas, „Cosmos: A Spacetime Odyssey“ vedėjas

„Knyga „Apie gyvybės ir visatos kilmę“ parodo, kaip mokslinė pasaulėžiūra praturtina mūsų visatos ir savęs pačių suvokimą. Šį leidinį turėtų perskaityti visi.“
– Carlas Rovellis, knygos „Septynios trumpos fizikos pamokos“ autorius
„Seanas Carrollas sulieja mokslą ir filosofiją ir pateikia žmogišką visatos ir mūsų vietos joje perspektyvą. Knyga yra ir įtraukianti, ir reikšminga, ji gali pakeisti jūsų požiūrį į pasaulį.“
– Neilas Shubinas, knygos „Žuvis tavyje“ autorius

Babakaras – gydytojas. Gyvena vienas, paskendęs prisiminimuose apie vaikystę Afrikoje dar prieš egzilį į Gvadelupą, apie juodaodę mėlynakę mamą, kuri ateina jo aplankyti sapnuose, seną meilę Azeliją, taip pat mirusią, ir kitas savo gyvenime sutiktas moteris. Atsitiktinumas ar Apvaizda atsiunčia jam vaiką – ir jis yra priverstas atsisakyti savo vienatvės, savo vaiduoklių.Mažoji Anais neturi nieko, tik jį. Jos mama, pabėgėlė haitietė, mirė gimdydama, paliko jai tik vargą ir nuolatinį bėgimą. Babakaras nori padovanoti jai kitokią ateitį. Jie išskrenda į Haitį – kamuojamą smurto, korumpuotų vyriausybių, sukilėlių gaujų, bet labai gražią, užburiančią salą. Babakaras ieško Anais šeimos – tetos, dėdės, galbūt senelių, kurie galėtų papasakoti jos istoriją. Savo klajonėse jis gali pasikliauti tik savimi ir dviem draugais – Movaru ir Fuadu. Tie vyrai panašūs į jį – tremtiniai, vienišiai, ieškantys savęs, perėję ugnį ir vandenis.

Mano knygos nesiliauja kvestionuoti pasaulį ir niekada nesiūlo išeičių.Maryse Condé žinomiausia frankofonų autorė, kilusi iš Gvadelupos, 2018 m. už gyvenimo kūrybą apdovanota alternatyvia Nobelio literatūros premija. Jos rašymo stilius šiurkštus, bet metaforiškas ir vaizdingas, turintis sąsajų su magiškuoju realizmu. Autorė nagrinėja rasių, lyčių ir kultūros problemas, aktualias ne tik įvairiomis istorinėmis epochomis, bet ir šiandien.Ši knyga skirta visiems! Apie tai, kas vyksta šiandien pasaulyje, ir apie tai, kas tam pasauliui vis dar neleidžia sugriūti.

„Jei tau ši vieta ką nors reiškia, jei šios gatvės ir kalnai tau priklauso, nebijok čia likti.“Kai prasideda karas arba potvynis, žmonės dažniausiai palieka gimtuosius namus ir bėga kur akys mato. Tačiau Trina pasirinko kitą kelią. Gimusi ir užaugusi Italijai priklausančiose vokiškose Pietų Tirolio žemėse ji atlaikė skaudžius diktatoriaus Benito Musolinio fašistinio režimo kirčius, nesitaikstė su vokiečių nacionalistais, nepabūgo ir italų valdininkų, siekiančių paversti jos mylimą miestelį dirbtiniu ežeru. Kovos įrankiu Trina renkasi pasakojimą, kuriame sutelpa ne tik skausmingi vietos gyventojų išgyvenimai, bet ir jos asmeninės dramos. Gyvenimo negandų užgrūdinta moteris skiria savo atsiminimus pradingusiai dar prieš karą dukteriai. Tikėdama, kad vieną dieną ši sugrįš namo, Trina stengėsi perteikti gimtinės istoriją, įprasminti jaunystės idealus ir išsaugoti brangiausių žmonių atminimą.

Marco Balzano sako, kad parašyti šį romaną jį įkvėpė tikra Pietų Tirolio miestelio Kurono istorija. Po karo pastačius užtvanką, miestelis buvo užtvindytas, ir šiandien tik kyšanti iš dirbtinio ežero bažnyčios varpinė mena jame gyvenusių žmonių praeitį. Iki šiol mokytoju dirbantis autorius, kurio kūriniai yra pelnę prestižines literatūrines premijas, mums pateikia ne tik mažos bendruomenės istoriją didžiųjų istorijos kataklizmų epochoje. Jis meistriškai piešia paprastos moters, pasiryžusios priešintis pasaulio likimą lemiančioms jėgoms, drąsą ir tvirtybę. 

Nuotrauka buvo iš kito laikmečio. Nespalvota, nučiupinėta, joje jauna pora prie Milano katedros. Juodaplaukė moteris atrodė visai kaip aš. Jaučiausi lyg žiūrėčiau į veidrodį.Tai Džuljeta, – tarė jis, – tavo senelė.

2014-ieji. Miunchenas. 36-erių mados dizainerės Julijos gyvenime pagaliau taip lauktas pakylėjimas – po ilgo ir alinančio darbo ją ir jos sukurtus drabužius pamato Milanas! Tačiau į moters gyvenimą įsiveržęs vyras apverčia jos pasaulį aukštyn kojomis.

Narstydama savo giminės likimą, Julija seka tragiškos meilės istorijos, prasidėjusia dar 1954-aisiais, liniją. Net ir po daugelio metų justi, kad ši jautri šeimos drama tebepulsuoja aistra, kad joje būta apgavysčių ir nuoskaudų. O kartais viena gyvenimo klaida veda prie kitos. Tačiau kur glūdi pirmo neteisingo sprendimo šaknys ir ar galima išrauti su šaknimis viską – tėvynę, namus, mylimus žmones ir galiausiai tiesą, kad ir kokia skaudi ji būtų?

Daugiasluoksnis romanas, pasakojantis apie kelis dešimtmečius besitęsiančią italų ir vokiečių šeimos istoriją, kupinas realių faktų, svajonių, neblėstančios meilės, išdavysčių, paslapčių ir didžių pasiaukojimų.

 Danielis Speckas pasiima mus į ilgą kelionę po Italiją ir Vokietiją, ir po kelių puslapių nebesinori sustoti. Jan Weiler

Niekada neišduokite savo svajonių, kad ir kokios senos jos būtų...

Žurnale aptikusi kulinarijos kursų Toskanoje reklamą, Greisė Barton neatsispiria pagundai ir išleidžia šiai kelionei visas santaupas. O juk ji tokia drovi ir nedrąsi, jau beveik keturiasdešimt metų nekelia kojos iš namų! Ši kelionė – didžiausia staigmena Greisės dukteriai Karinai, kuri taip užsiėmusi verslo reikalais Londone, kad nei aplanko vienišą motiną, nei skiria bent kiek dėmesio paauglei dukrai Anastasijai. Jos visos trys taip susvetimėjusios, kad viena kitos beveik nė nepažįsta. Vis dėlto Karina su dukra ryžtasi lydėti Greisę į nuostabaus grožio Koladoro miestelį, įsikūrusį ant kalno aplink pilį, į kurią jos savininkas paslaptingasis grafas Tankredis Basanelis yra priverstas už pinigus įsileisti svečių.

Viskas pasirodo besą kitaip, nei atrodė. Greisė atskleidžia seną paslaptį iš ankstesnio savo gyvenimo, kai dar nebuvo ištekėjusi. Ji prisimena praeitį: prarastą meilę ir šiurpią tragediją, kuri į šipulius sudaužė visą jos pasaulį ir parvijo atgal į Angliją. Ar Italijos žemės kerai padės atsigauti jos dvasiai ir padrąsins iš naujo atverti širdį?

Rašytoja šioje knygoje seka įstabią istoriją apie prarastą ir atgautą meilę, apie neįtikėtiną gamtos grožio galią atgaivinti sudiržusias širdis.

„Santa Montefiore yra tiesiog neprilygstama romantinių istorijų kūrėja. Visa, ką ji rašo, kyla iš pačios širdies.“

1951 m. Paryžiuje gimęs Pjeras Lemetras (Pierre Lemaitre) kaip rašytojas debiutavo tik sulaukęs 55-erių. Bet jau pats pirmasis, 2006-aisiais išleistas, jo romanas „Travail soigné“(„Kruopštus darbelis“) sulaukė palankių atsiliepimų ir skaitytojų dėmesio ne tik tėvynėje, bet ir kitur. O didžioji šlovės valanda išmušė 2013 m. lapkritį, kai būtent už šį romaną, kurį laikote rankose, P. Lemetras buvo apdovanotas prestižiškiausia Prancūzijos literatūros Gonkūrų premija. Pagal šį romaną 2017 m. Prancūzijoje sukurtas ir to paties pavadinimo itin sėkmingas filmas.

Pirmojo pasaulinio karo mėsmalę išgyvenę ir jos visiems laikams susieti Alberas ir Eduaras grįžta namo tikėdamiesi kitokio gyvenimo. Deja, netrukus paaiškėja, kad Prancūzija šlovina tik savo mirusiuosius, tuo pat metu patogiai užmiršdama išgyvenusius. Apstulbinti, sukrėsti ir nusivylę vaikinai gali tik bejėgiškai stebėti, kaip tėvynė nusisuka nuo jų, bet dosniai apdovanoja jiems kare vadovavusį niekšišką, įžūlų ir jokių skrupulų neturintį leitenantą Pradelį. Vis dėlto Alberas ir Eduaras lengvai pasiduoti neketina. Jųdviejų sugalvotas genialus planas iki pat širdies gelmių sukrečia sterilią Prancūzijos visuomenę, atskleidžia žmonių dviveidystę ir, negana to, atneša vaikinams nemenką turtą. Su liūdnu pasitenkinimu pasimėgavę savo veiksmų sukeltu poveikiu bei pokyčiais, Alberas ir Eduaras nutaria išvažiuoti iš Paryžiaus. Bet netrukus supranta, kad taip paprastai praeities atsikratyti neįmanoma.Tai ironiškas ir skausmingas romanas, atradęs puikų balansą tarp sunkių temų ir juodojo humoro. Jame per košmariško, beprasmiško karo prizmę jautriai ir įtaigiai kalbama apie universalius, visiems laikams būdingus dalykus: žmogiškumą, sąžiningumą, niekšiškumą, draugystę, gebėjimą išgyventi, viltį ir meilę.

„P. Lemetro romanas – reta tragizmo ir komiškumo sintezė, žavinti tiek stiliaus meistriškumu, tiek puikiausio detektyvo vertais siužeto posūkiais.“– the independent