Formatas

„Velnio vaikas“ – taip paauglę Unę vadino Palėvenės valstiečiai, negalėdami paaiškinti su ja ir aplink ją vykstančių keistų dalykų. Tačiau atvykusiam Vilniaus Gaivintojų ložės Talentų medžiotojui viskas yra daug aiškiau. 

Tada ir prasideda beprotiškas nuotykis – nuo Bezdonių ir laisvojo Vilniaus iki Sankt Peterburgo tvirtovių, įtraukęs apiplėšimus ir povandeninius konstruktus, profesorius ir revoliucionierius, banditus ir mistikus. 

Jūsų rankose trečioji serijos knyga. Nuo pirmųjų dviejų – „Vilko valandos“ ir „Maro dienos“ – ją skiria nemažas laiko tarpas – beveik 10 metų. Taip nutiko, kad per tuos metus rašiau įvairiausias knygas, nuo paveikslų analizės albumo iki meilės romano, o Akmens ir Garo miestų serija nejudėjo, dėl ko per kiekvieną Vilniaus knygų mugę sulaukdavau pylos nuo skaitytojų. 

„Šmėklų mėnesį“ drąsiai galima skaityti ir neskaičius pirmųjų knygų, visgi rekomenduočiau pradėti nuo anų dviejų. 

Andrius Tapinas

Gydytojas Deividas Bekas patyrė skaudžią netektį, ir jau aštuonerius metus kiekvieną dieną vis prisimena tą išgyventą siaubą: spindintis ežeras, blausi mėnulio šviesa... veriantis riksmas. Tą naktį pagrobė jo žmoną. Tą naktį jis paskutinį kartą matė ją gyvą.
Vieną dieną jo kompiuteryje netikėtai pasirodo žinutė – frazė, kurią suprasti gali tik jiedu su žmona. Beką pribloškia suvokimas – gal jo žmona vis dėlto gyva ir siunčia įspėjimą niekam nesakyti.

Edgar, Shamus ir Anthony premijų laimėtojas Harlanas Cobenas yra dvylikos romanų autorius, įskaitant New York Times bestselerius „Nekaltas“, „Tik vienas žvilgtelėjimas“, „Kitos progos nebus“, „Išėjęs amžinybėn“ ir „Niekam nesakyk“. Jo kūriniai, pelnę ne tik skaitytojų pripažinimą, bet ir kritikų prielankumą, išversti į daugiau nei trisdešimt dvi kalbas ir parduodami visame pasaulyje.

Knygos puslapiuose nugulė aibė tikrų istorijų – nuo bankų plėšikais tapusių bankininkų ir Kremliaus elitui išplautų milijardų iki balsų supirkinėjimo Seimo rinkimuose ar verslo, sukurto vagiliaujant iš labdaros konteinerių. Suskaičiuota tiek pinigų, kiek pakaktų nedidelės valstybės biudžetui. Ir visi tie pinigai skleidžia specifinį kvapą. Smarvę. 

Žodis „smarvė“ apima daug reikšmių. Nuo akivaizdaus ir tiesmuko dvoko iki poreikio „turėti smarvės“, kad savo noru lįstum ten, kur nešvaru, o neretai ir pavojinga. Galiausiai, jei gyvenimą pašventi kapstymuisi po svetimą smarvę, susitaikyk su tuo, kad ir pats šiek tiek prasmirsi.

„Kai pankas (iš tikrųjų kadaise nešiojęs skiauterę) yra ir skaičiukų, ir nuobodžių popierių maniakas, jūs gaunate knygą, kurią skaitydami daug juoksitės, bet ir kartu norėsite riebiai nusikeikti dėl sukilusios pykčio bangos. Tačiau ši knyga ne tik apie pinigus ir meilę. Ji ir apie viltį. Viltį, kad kol bus tokių pankų, purvinos verslo ir politikos istorijos lįs į viešumą.“

Rima Urbonaitė, politologė

Vos vienas praleistas posūkis, ir linksmas nuotykis tampa nesibaigiančiu aštuonių valandų košmaru.

Šešiems draugams – pavyzdingajai Medei, jos pasipūtėliui broliui Oliveriui ir jo tobulai merginai Reinai, nuolat kvailiojančiam Saimonui, grupės naujokui Arturui ir melagysčių bei paslapčių kankinamai Redai – kelionė kemperiu turėjo būti tik pašėlusiai smagi pavasario atostogų pradžia.

Tačiau vienąsyk neteisingai pasukus dingsta GPS signalas ir grupelė galiausiai atsiduria ne lauktojoje stovyklavietėje, o atokioje laukymėje. Susikivirčiję ir sunerimę, kad niekaip nepavyksta rasti kelio atgal ir dabar teks nakvoti gūdžių miškų apsuptyje nežinia kur, jie staiga susiduria su kur kas šiurpesne problema: neperregimoje tamsoje kiekvieną jų žingsnį ima lydėti raudona virpanti optinio taikiklio švieselė...

Pamažu jie suvokia, kad čia atsidūrė neatsitiktinai: žudikui reikia aukos. Tik kuris taps jo grobiu? Kuriam iš draugų nebus lemta pasitikti auštančios dienos?

„Paslaptys, įtampa ir nenutrūkstantis veiksmas – ši knyga darsyk įrodo, kad Jackson yra jaunimo romanų karalienė.“
Independent

„Iš proto varančius klausimus tik dar labiau kursto gudriai išslapstytos užuominos – laukia nepamirštamas pasivažinėjimas.“
Kirkus Reviews

Holly Jackson (Holė Džekson) – britų rašytoja, „New York Times“ bestselerio „Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“, pagal kurį sukurtas „Netflix“ serialas tuo pačiu pavadinimu, autorė, itin populiari „TikTok“ platformoje. Kurti pradėjo dar paauglystėje, o pirmąjį romaną parašė būdama penkiolikos. Ji mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus ir, žiūrėdama kriminalinę dokumentiką, apsimesti detektyve. Autorės paskyras galite rasti socialiniuose tinkluose „X“ ir „Instagram“ (@HoJay92).

1561-ųjų žiema. Feraros kunigaikštienė Lukrecija savo vyro Alfonso netikėtai atgabenama į nuošalų užkampį. Sėsdamasi už ilgo, nušveisto iki vandens glotnumo pietų stalo, ji supranta, kad Alfonsas ketina ją nužudyti.

Lukrecijai šešiolika, po vestuvių nepraėjo nė metų. Prieš tai ji gyveno visai kitokį gyvenimą: būdama trečioji Kozimo, Toskanos didžiojo kunigaikščio, dukra, galėjo laisvai klaidžioti po didžiuosius Florencijos rūmus ir užsiimti, kuo širdis geidžia. Tačiau savo vestuvių su Feraros kunigaikščiu išvakarėse mirus jos vyresniajai seseriai, Lukrecija visai to nenorėdama atsiduria dėmesio centre. Kunigaikštis Alfonsas netrunka paprašyti Lukrecijos rankos, o jos tėvas netrunka jos vardu sutikti. 

Taip prasideda naujas Lukrecijos gyvenimas naujuose nesvetinguose rūmuose, kuriuose mažiausiai perprantamas jai atrodo pats Alfonsas. Ar jis žaismingas ir sofistikuotas estetas, geriausiai besijaučiantis meno apsuptyje, ar negailestingas politikas, prieš kurį, regis, gūžiasi net jo paties seserys? 

Maggie O’Farrell „Santuokos portrete“ savo žvilgsnį sutelkia į grožio ir žiaurumo kupiną Renesanso laikų Italijos aristokratų šeimos gyvenimą, kuriame ryškiausiai spindi jaunos moters ryžtas kovoti už savo išlikimą.

„O’Farrell rankose istorinės detalės tiesiog atgyja.“

Observer

„Gražiai parodo bedugnes, kurios atsiveria tarp žmonos ir vyro.“

Oprah Daily

Maggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių Šiaurės Airijos rašytojų, devynių romanų autorė. Jos romanas „Hamnetas“ („Baltos lankos“, 2021), 2020 m. tapo „Women’s Prize for Fiction“ ir „National Book Critics Circle Award“ laureatu ir „Waterstones“ metų knyga. „Santuokos portretas“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Women’s Prize for Fiction“.

Ryto spinduliams nušvietus dykumą, mažas kupranugariukas pabunda ir jaučiasi SUIRZĘS!
Jam per karšta, jis pernelyg pavargęs ir jis JOKIU BŪDU nekeliaus į Oazę, nepaisydamas įkalbinėjimų.
Netrukus jis lieka visiškai VIENAS. Tačiau tuomet sutinka patį laimingiausią ir labiausiai pašėlusį padarėlį, įrodysiantį, kad iki visiškos laimės galbūt trūksta tik šypsenėlės...

Kai viskas atrodo nyku, juokas ir gera nuotaika gali suveikti kaip stebuklingi vaistai.

Į „Kunigo širdies dienoraščio“ puslapius sugulė mano patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai. Juk neretai kunigui atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui...

Gal ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas. 

Gal ši knyga įkvėps tapti drąsiu ir nebijoti sunkių akimirkų. Nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti. 

Tad, brangus skaitytojau, kviečiu tave į kelionę, kunigo širdies kelionę, sūnaus širdies kelionę, silpno žmogaus širdies kelionę. Kviečiu atrasti save ir pamatyti, kad mūsų gyvenime yra išties nemažai situacijų, galinčių prabilti ir leisti mums augti ir skleistis, jei tik sugebame jas apkabinti ir priimti, atrasti jose gyvenimo grožį ir jį dovanoti kitiems. O to grožio daugiausia ten, kur esame trapiausi ir labiausiai pažeidžiami. 

Benas Lyris

Genialus šachmatininkas Aleksandras Lužinas, gyvenantis veikiau abstrakčiame ir nuo kasdienybės nutolusiame savo keisto meno pasaulyje, o ne realiame Berlyne, tariamai ima perprasti lemties jėgas, kurios tvarko žmogaus gyvenimą nepriklausomai nuo jo valios. Nesėkmingai bandydamas tarsi šachmatų lentoje atspėti „lemties ėjimus“ ir susikurti gynybą nuo grėsmingų gyvenimo situacijų atsikartojimo, Lužinas pradeda nebesuprasti, kur baigiasi žaidimas ir prasideda tikrasis gyvenimas. Staigiai artėjančioje daugiareikšmėje romano atomazgoje priešais pamišusį herojų visu savo „lediniu“ siaubu „paslaugiai ir nenumaldomai išsipliekia“ transcendentinė „anapusybė“, gudriai žaidusi su juo visą gyvenimą.

„Lužino gynyba“ – trečiasis Vladimiro Nabokovo (1899–1977) romanas, kurį trisdešimtmetis autorius parašė rusų kalba 1929 m., o 1930 m. V. Sirino slapyvardžiu jį išleido rusų emigrantų leidykla Berlyne. Visuotinai pripažįstama, kad šis romanas – pirmoji didelė jauno rašytojo sėkmė, kai į jo kūrybą atkreipė dėmesį tiek rusų išeivijos profesionalioji kritika, tiek skaitančioji visuomenė.

Vladimiras Nabokovas, vienas iš didžiausių XX a. prozos meistrų, gimė 1899 m. Sankt Peterburge. Kembridže, Trejybės koledže studijavo prancūzų ir rusų literatūrą, vėliau gyveno Berlyne ir Paryžiuje, ten pradėjo ryškią literatūrinę veiklą. 1940 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir išgarsėjo kaip romanų autorius, poetas, kritikas ir vertėjas. Jis dėstė literatūrą Velslio, Stanfordo, Kornelio ir Harvardo universitetų koledžuose. 1961 m. persikėlė į Montrė (Šveicarija), kur 1977 m. mirė.

Jaunas Klaipėdos žurnalistas, policijos pagautas su maišeliu žolės, sutinka imtis neaiškios užduoties ir pėsčiomis keliauti į karinio perversmo apimtą Rusijos Kaliningrado sritį. Nors sumanymas net ir prisirūkusiam skamba absurdiškai, tačiau bausmės ir gėdos baimė išgena jį pamario kontrabandininkų keliais į aną Nemuno krantą. Tik prasiblaivęs ima suvokti, jog sutiko leistis į sunkiausią gyvenimo kelionę, iš kurios, jei ir grįš, tai dar vienišesnis.

Romane Pragaro vartai pasakojama apie jauno tėvo pastangą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo ir karu apnuodyto pasaulio. Suvokęs, jog nebetaps žurnalistikos didžiūnu, bijodamas sūnų akyse tapti amžinai suirzusiu skriaudiku, jis palieka šeimą, darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Užsidaręs vaikystės namuose desperatiškai stengiasi peržaisti kadaise patirtą saugumo ir nerūpestingų dienų jausmą, tačiau net ir čia nepavyksta pasislėpti nuo atsakomybių, karo ir mirties.

Pragaro vartai – penktoji Dovydo Pancerovo (g. 1987 m.) knyga. Norėdamas dėmesį sutelkti į šio romano rašymą, 2023 m. autorius paskelbė pasitraukiantis iš aktyvios žurnalistikos. 

Ankstesnės jo knygos Kiborgų žemė, Medžiojant tėvą, kartu su Birute Davidonyte parašytos Kabinetas 339 bei Pranešėjas ir Prezidentas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir įvertinimų.

Dovydo Pancerovo knygą „Pragaro vartai“ galima skaityti keliais būdais - paprastai, kaip nuotykių romaną, arba kaip liudijimą apie žmogaus egzistencinę kelionę – per kančią, per apsivalymą į suvokimą ir brandą. Knygoje vizijos persipina su dokumentiškai tikslia tikrove, distopija su realiu gyvenimu. Skaitytojas po viršutiniu knygos pasakojimo sluoksniu ras jautrią istoriją apie atsisveikinimą su vaikiškumu, iniciaciją į suaugusiųjų pasaulį, įvykstančią įprastu žmonių padermei būdu – per netektį. 

Gintaras Grajauskas

Knygos autorė psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė daugiau nei 20 metų užsiima terapiniu darbu: konsultuoja individualiai, veda grupines terapijas, seminarus ir mokymus, rašo profesinį tinklaraštį www.psichologejurga.lt. 

Gyvenu vienkiemyje prie miško su vyru ir trimis mūsų vaikais, o privačią psichoterapinę praktiką plėtoju Vilniuje. Gyvenimo kontrastai leidžia aiškiau matyti visą spektrą ir išryškina ribas – pradžią ir pabaigą. Dalydamasi gyvenimiška ir terapine patirtimi, kviečiu skaitytojus stabtelėti, įsižiūrėti ir įsiklausyti, atidžiau pastebėti, giliau apmąstyti ir tiksliau nusibrėžti gyvenimą formuojančių įvykių kontūrus. ... kad tai, kas baigėsi, būtų ne tik užbaigta, bet ir išbaigta...

Jurga Dapkevičienė

„Kas būna, jei nejaučiame, neišgyvename pabaigų? Viskas tęsiasi tarsi amžinai, dingsta atskaitos taškai. Gyvenimas, vykstantis be jokių ribų, tampa užsistovėjusia pelke, kur daug visokiausios gyvybės, bet trūksta ribų, judėjimo, atsinaujinimo.“

• Atsikirti ir išsiskirti 

• Išeiti iš darbo 

• Mesti žalingą įprotį 

• Palaidoti  

- tai ne vien išoriniai veiksmai, bet ir svarbūs vidiniai procesai, kuriuos lydi skausmas, tuštuma, nežinomybė, nerimas, baimė, bejėgiškumas, vienatvė, liūdesys ir kiti slegiantys patyrimai. Vengiant sąmoningai priimti ir išgyventi pabaigas, emocinis šleifas niekur nedingsta – jis prasiveržia kūno skausmais, įkyriomis mintimis ir būsenomis.  

Psichologės-psichoterapeutės J. Dapkevičienės knygoje paprastai, išsamiai ir jautriai aptariamos gyvenimiškos situacijos ir aplinkybės, kai pabaigos neišvengiamos: tenka nutraukti santykius, išeiti iš sunkių ir kankinančių būsenų, išsiskirti, palaidoti, užkirsti kelią žalingiems įpročiams ir destruktyviam elgesiui. Autorė daugiausia dėmesio skiria sąmoningam patirties išgyvenimui ir išraiškai siekiant gyventi visavertį, spalvingą, pasitenkinimą teikiantį gyvenimą. 

Praktiniai patarimai ir pratimai, meditaciniai tekstai padės giliau pažinti ir aiškiau suvokti save, atrasti stiprybės šaltinius ir kūrybiškus problemų sprendimo būdus.

Tuomet karalius tarė:

– Didis yra Gondolino žlugimas, – ir visi sudrebėjo, nes tai buvo senovės pranašo Amnono žodžiai, bet Tuoras, apimtas meilės ir gailesčio karaliui, sušuko:

– Gondolinas dar laikosi, Ulmas neleis jam pražūti!

Po laimėto Nesuskaitomų Ašarų mūšio Viduržemyje įsigalėjęs Tamsos valdovas Morgotas iš savo tvirtovės Angbando valdo milžiniškas armijas ir kėsinasi užkariauti gyvųjų pasaulį. Jo valiai nepaklūsta tik elfų noldorų įkurtas ir karaliaus Turgono valdomas Gondolino miestas. Nuostabaus grožio Gondolinas paslėptas neįžengiamuose kalnuose, o visi keliai į jį akylai saugomi. 

Vis dėlto net ir kruopščiausiai sergėjama paslaptis kada nors išaiškėja. Suprasdamas, kad užėmęs Gondoliną Morgotas taps viso pasaulio valdovu, Vandenų dievas Ulmas nusprendžia sužlugdyti jo kėslus. Ir nors Gondolinui lemta žlugti, gėrio ir blogio kova dėl Viduržemio tęsis ir pasibaigus Pirmajam amžiui.

J. R. R. Tolkienas vienintelį baigtą pasakojimą apie Tuoro kelionę į Gondoliną, vedybas su Idrile, Earendelio gimimą, Meglino išdavystę, miesto apiplėšimą ir bėglių išsigelbėjimą sukūrė jaunystėje, bet jo taip ir neišleido. Šį darbą po tėvo mirties atliko sūnus Christopheris Tolkienas – ilgai ir kruopščiai tyręs rankraščius sudėliojo sklandų pasakojimą. „Gondolino žlugimas“ tapo paskutine Ch. Tolkieno parengta tėvo knyga. Pats J. R. R. Tolkienas sakė, kad „Gondolino žlugimas“ buvo „pirmoji tikra šio vaizduotės pasaulio istorija“, ją kartu su „Berenu ir Lutijena“ bei „Hurino vaikais“ laikė viena iš trijų svarbiausių Didžiųjų sakmių apie Senąsias dienas.

Anglų mokslininkas, viduramžių folkloro specialistas ir rašytojas Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas (1892–1973) išgarsėjo knygomis „Hobitas, arba Ten ir atgal“ ir „Žiedų Valdovas“. Bet jo literatūrinis palikimas kur kas didesnis. Jis sugalvojo savo pasaulį – Viduržemį, parašė 6000 metų apimančią jo istoriją, sukūrė unikalią mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, goblinais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. 

„Gondolino žlugimas“ dar kartą atskleidžia turtingą Viduržemio kosmologiją ir istoriją... Christopheris Tolkienas tėvo palikimą tvarko nepaprastai sėkmingai.“

Washington Post

Kristina Petrauskė – istorikė, radijo laidų vedėja, dirbanti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. „Instagram“ ir „Tik tok“ platformose dar žinoma kaip Chistorikė, savo paskyrose populiarinanti LDK istoriją ir kultūrą. Šiuo metu tyrinėja LDK XVI-XVII a. karybos ir kultūros istoriją, tačiau taip pat didelį dėmesį skiria kasdienybei. Apie neįprastą XVII a. kasdienybę ir jos romanas.

1630 metai. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas. Gretimo kaimo popo žmoną bajorę Rainą, visų gerbiamą pribuvėją. Ji užkerėjusi Vilniaus vaivados sūnų Joną Stanislovą Sapiegą ir užleidusi jam melancholiją. Ona tikina žinanti, kaip Sapiegą atkerėti, kad šis vėl jaustųsi laimingas ir vėl užsimanytų vesti, bet ar ja patikės teisėjai? Ar Raina stos prieš teismą ir ar kilmingajai pavyks išvengti Salemo raganų lemties?

Šio sodraus istorinio romano siužetą autorei diktavo XVII amžiaus dienoraščiai, prisiminimai, laiškai, kelionių aprašymai ir visa, kas kūrė daugiaetninę LDK kultūrą, o daugelis knygos personažų iš tiesų kadaise gyveno.

Per plauką gatvėje išvengus mirtinos akistatos nejučia įsiliepsnoja dviejų svajotojų širdys. 

Žavingos merginos didžiausia aistra – kelionės, o jis – keliautojas ir, regis, pati lemtis suveda dvi giminingas sielas pačiam nuostabiausiam gyvenimo nuotykiui. Jis iš tiesų galėtų būti įspūdingas, bet... mergina yra nevaikštanti neregė, o greitai paaiškėja, kad ir jos laikas baigiasi. Į kokią kelionę gali pakilti įsimylėjėliai, jei neįmanoma žengi nė vieno žingsnio? Staiga randasi neįtikėtinas planas, tik ar įmanoma nužygiuoti per visą pasaulį, kai tokia kelionė neegzistuoja!? Kaip pasiekti savo tikslą, laimėti bent vieną gyvenimo viršvalandį, jei negali eiti, negali sustosi ir nieku gyvu negali užmigti... Prasideda mėnulio medžioklė. 

Svajinga, graudi ir linksma, kupina gerumo ir ilgesio istorija nuves ten, kur dangaus žydrynėje suspindęs mėnulis atskleis būties priežastį, ir tada nereikės gyventi iš skausmo, nes bus galima mirti iš laimės. 

Skaitytojams nuo 16 m.

Klastingajam karaliui Kardenui lemta sunaikinti karūną ir sužlugdyti sostą...

Valdžią lengviau įgyti, nei išlaikyti. Šią pamoką Džudė išmoko, kai mainais į neišmatuojamą galią, nustojo valdyti nedorėlį karalių Kardeną.

Dabar, būdama ištremta mirtingoji karalienė, bejėgė Džudė neįstengia atsigauti po Kardeno išdavystės. Ji laukia tinkamos progos susigrąžinti viską, ką jis iš jos atėmė. Galimybė atsiveria, kai pagalbos į Džudę kreipiasi jos dvynė sesuo Tarina, kurios gyvybei gresia pavojus.

Norėdama išgelbėti seserį, Džudė turi rizikuoti grįžti į kupiną klastos Fėjų dvarą ir susidurti su Kardenu. Tačiau Fėjų šalis nebėra tokia, kokią ji paliko. Prasideda karas ir Džudė įsitraukia į kruviną konfliktą. O kai išsipildo siaubingas prakeiksmas, visą šalį apima panika, verčianti Džudę rinktis tarp ambicijų ir žmogiškumo...

Perkamiausios fantastikos leidinių vaikams ir jaunimui kūrėjos Holly Black trečioji serijos „Žiaurusis princas“ knyga parengia skaitytojams pribloškiamą epinės istorijos finalą. 

„Holly Black yra tikra fantastikos karalienė.“

Victoria Aveyard

Holly Black yra perkamiausia New York Times fantastikos knygų kūrėja. Ji parašė tokias knygas kaip „Elfheimo romanai“ (Novels of Elfhame), „Šalčiausia mergaitė Šaltajame mieste“ (The Coldest Girl in Coldtown), „Spaidervikų kronikos“, debiutinę „Nakties knygą“ (Book of Night) suaugusiems bei iliustruotą arturiados knygą „Seras Morenas“ (Sir Morien). Holly Black tapo Eisner Award ir Lodestar Award finalininke, pelnė Mythopoeic Award, Nebula, Newbery Honor apdovanojimus. Pirmoji serijos dalis „Žiaurusis princas“ tapo New York Times bestseleriu ir Goodreads Choice Awards geriausios fantastikos jaunimui kategorijos nugalėtoja. Rašytojos knygos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų, pastatytas filmas. Holly Black kviečia apsilankyti savo interneto svetainėje blackholly.com.

„Galbūt terasime dešimt gerų žmonių. Ar išgelbėtum miestą dėl dešimties?“

Jaunystėje pabėgusi iš tėvo vadovaujamos religinės bendruomenės Oregone, dabar Marta Einkorn yra socialinės žiniasklaidos magnato dešinioji ranka. Ji sukasi tarp milijardierių, ne tik valdančių visuomenės nuotaikas, orų prognozes, bet ir kuriančių slaptus technologinius ginklus, mat pasaulis gyvena katastrofos nuotaikomis. Nors ir paliko kultą, Martai ima atrodyti, kad tam tikru požiūriu apokaliptinės tėvo pranašystės išties ima pildytis, tad kiek beliko ateities?

Kitame pasaulio gale, Singapūro pasauliniame prekybos centre, internete žinoma išgyvenimo ekspertė Lai Žen bėga nuo žudikės. Ji nesupranta, kas vyksta, ir įspeista į kampą nebežino, kaip išsigelbėti. Staiga jos telefone prabyla tobula programa ir nurodo, ką daryti. Makabriškai išnešusi sveiką kailį, genama baimės ir smalsumo, dabar Žen turi išsiaiškinti, koks ypatingas pranašas jai padeda ir kodėl.

Martos ir Žen keliai netrukus ima pintis į neįtikėtinų įvykių grandinę. Savo saugumu pasirūpinusi grupelė milijardierių veda pasaulį į pražūtį. Ar bendraminčių bičiulių planas gali tai pakeisti?

„Žaismingas, ryškus, siaubingai aktualus ir stebėtinai viltingas romanas. Žiupsnelis Atwood, žiupsnelis Gibsono, visa sauja – Alderman, tiesiog puikus.“
Lauren Beukes

„Tik talentingoji Alderman geba į tokį greito tempo romaną įlituoti šitokį sumanų ir provokuojantį mūsų laikų apmąstymą.“
Karen Joy Fowler

„Didelių idėjų romanas, meilės istorija ir prikaustantis pasakojimas apie mūsų civilizacijos pliusus ir minusus.“
Emma Donoghue

Naomi Alderman (Naomė Alderman, gim. 1974 Londone) – britų rašytoja ir kompiuterinių žaidimų kūrėja. Autorės romanas „Galybė“ („Baltos lankos“, 2019), kurį rašydama ji dalijosi idėjomis su savo tuometine mentore rašytoja Margaret Atwood, laimėjo 2017 m. „Baileys Women's Prize for Fiction". „Ateitis“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Goodreads Choice Awards“ mokslinės fantastikos kategorijoje.

Pliusai, minusai ir kita amžėjimo matematika

Lavija Šurnaitė – beveik dvidešimt metų Lietuvoje žinoma žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja, populiarių knygų autorė. 

Knygos „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“, „Optimizmo genas“, „Pakeliui su savimi“ pelnė dešimčių tūkstančių skaitytojų simpatijas, puikavosi šalies knygynų ir bibliotekų skaitomiausių knygų dešimtukuose.

„Iki keturiasdešimties žmogus kylą į savo kalną, o paskui tik leidžiasi žemyn“, – galvoje sukasi girdėta citata.

Eikit sau, visi kaip susitarę! Tarsi pasirašę slaptą sandėrį kiekviename žingsnyje priminti, kad mano laikrodėlis tiksi – tik tak.

Sveikos atvykusios į „Suaugusių moterų klubą“! Čia laukiama kiekviena, kuri gvildena, išgyvena, užduoda klausimus ir ieško atsakymų apie savo kūną, protą ir jausmus, kai pasaulis vis garsiau ima šnabždėti apie ne visada patogų amžėjimą. 40+, 50+... Ar tai tik skaičiai, ar kai kas daugiau, ko negalime ignoruoti? Net jeigu tik artėjate prie didžiųjų pokyčių slenksčio, klubo durys plačiai atvertos ir jums. 

Atvirai, nuoširdžiai, bet neprarasdama humoro ir ironijos, autorė leidžiasi tyrinėti naujo pasaulio, kuris ištinka įžengus į brandą. Kaip atrasti, kaip pažinti save iš naujo metų virsmuose ir, svarbiausia, išgyvenus pokyčius ir nepatogias patirtis, švęsti savo esybę!

„Vis smalsiau imame tyrinėti – kas mums nutinka amžėjant? Lavijos Šurnaitės knygoje „Suaugusių moterų klubas“ įvardijami spąstai, į kuriuos pakliūvame amžėdamos, ir apžvelgiami protingi šio uždavinio sprendimo būdai, kuriuos sau pritaikyti galės daugelis moterų. Skaitytojų laukia šmaikšti kelionė ir įdomios mintys.“

GENOVAITĖ PETRONIENĖ, PSICHOLOGĖ IR RAŠYTOJA

„Nuo pirmojo sakinio Lavija traukia tuo, kas nepaleidžia skaitant visą knygą, – humoru ir atvirumu. Lengvai, žaismingai, nuosekliai ir atvirai pasakodama apie savo asmeninę kelionę, Lavija dalijasi atradimais ir „o, taip!“ momentais, pakeitusiais jos nuostatas, suvokimą ir leidusiais prisijaukinti nepatogų pokytį. Skaitydama knygą, atpažinau ir savo mintis bei nuostatas apie amžėjimą.“

KRISTINA SAVICKYTĖ, AKTORĖ

“Po 40-ojo gimtadienio vieną neplanuotą dieną suvoki, kad mirsi ir kad tai nutiks gerokai anksčiau, nei atrodė 20-ies. Ties šia vieta galima pradėti sielvartauti, nerimauti ar bandyti susigrąžinti tai, kas niekada nebegrįš. Bet galima atverti širdį gyvenimui taip plačiai, kaip iki tol nedrįsai, nebetaupyti gražiausių suknelių ar aukštakulnių, ir galų gale iš tiesų pamilti save.”

VIKTORIJA URBONAITĖ, RADIJO IR TV LAIDŲ VEDĖJA

Tačiau išlieka valstybės

Geriausia 2024 metų knyga, pagal „The Economist“

KOVOJE UŽ LAISVĘ TURIME SUPRASTI, KAIP IŠKYLA TIRONAI IR KAIP JIE ŽLUNGA.

Saugiai gyvenant mūsų demokratinėse visuomenėse, lengva laisvę laikyti savaime suprantamu dalyku. O nederėtų. Visame pasaulyje autokratai dairosi teritorijų, kurias galėtų užkariauti, ir žmonių, kuriuos galėtų engti. Kad XXI amžiuje įstengtume pasipriešinti tironijai, turime žinoti, kaip šie diktatoriai ir despotai įgyja valdžią ir, svarbiausia, kaip ją praranda.

Knyga „Kaip žlunga tironai“ atsako į šį itin aktualų klausimą. Politologas Marcelis Dirsusas, remdamasis surinkta unikalia medžiaga ir išsamiais tyrimais, analizuoja tironų valdžią ir jai kylančias problemas. Nesvarbu, ar pavojų kelia prieš juos susimokiusi vidinė aplinka ar didėjantis masių nepasitenkinimas – tironai visada turi daugiau priešų nei draugų. Kai tironai žlunga, jie nepasitraukia tyliai – jų laukia tremtis, kalėjimas arba mirtis. Tai, kaip jie žlunga ir kas vyksta po to, gali pakeisti valstybės likimą.

Knygoje „Kaip žlunga tironai“, kurioje gausu istorijų nuo Napoleono laikų Prancūzijos iki Saddamo Husseino Irako, Marcelis Dirsusas pateikia planą, kaip nuversti tironus, ir suteikia vilties šiais autoritarizmo augimo laikais.

„Puiki, pribloškianti ir žadą atimanti knyga. Dirsusas viską, ką manote žiną apie diktatorius, apverčia aukštyn kojomis, pateikdamas provokuojančių įžvalgų apie iškreiptą despotų mąstymą. Knygoje, kurioje gausu stulbinamų istorijų ir įtikinamos analizės, rasite gairių kaip pasiekti, kad pasaulyje būtų mažiau putinų ir kim jong unų.“

Brian Klaas, knygos „Corruptible“ autorius

 „Knygoje „Kaip žlunga tironai“ Marcelis Dirsusas perteikia pavojingą tikrovę, slypinčią už absoliučios diktatoriaus valdžios fasado. Įžvalgiai ir įtaigiai pasakodamas Dirsusas atskleidžia, kaip strategijos, kurių tironai griebiasi, kad išlaikytų kontrolę, pasėja jų galutinio žlugimo sėklą. Tai reikšmingas ir patrauklus žvilgsnis į autoritarinio valdymo pavojus bei įstabūs būdai, kaip galima nuversti net pačius negailestingiausius despotus.“

Bradley Hope, bestselerio “Billion Dollar Whale“ bendraautoris

„Dėmesio vertas skaitinys, kupinas originalių ir įtaigių įžvalgų. Tai tikrai išsamus vadovas apie tironų pažeidžiamumą ir svarbus indėlis į mūsų politinį diskursą tokiu metu, kai demokratija vėl kovoja su autokratijos vilionėmis.“

 Katja Hoyer, bestselerio “Beyond the Wall“ autorė

„Nuostabi, kupina įstabių įžvalgų ir labai įdomi kelionė.“ 

Peter Geoghegan, bestselerio “Democracy for Sale“ autorius

„Įtikinamas ir sudėtingas portretas, atspindintis diktatorių iškilimą ir jų žlugimą. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir spalvinga realia patirtimi, knygoje atskleidžiamos pagrindinės šiuolaikinių tironų valdymą lemiančios įtampos... Knygoje „Kaip žlunga tironai“ meistriškai perteikiama komplikuota diktatoriško valdymo prigimtis.“

Profesorė Erica Frantz, Mičigano valstybinis universitetas

„Išmintingas ir įdomus priminimas apie tironiškų režimų trapumą. Tai taip pat šaltinis apie politiką, galinčią susilpninti šias represines valdžias ir užkirsti kelią chaosui po jų. Mes Vakaruose praradome pasitikėjimą savo politinių vertybių universitetu; ši puiki knyga turėtų sugrąžinti mūsų įsipareigojimą puoselėti šias vertybes.“

Kori Schake, Amerikos verslo instituto užsienio ir gynybos politikos direktorė

„Aktualus ir įtraukiantis pasivaikščiojimas po diktatorių pasaulį, tyrinėjant, kaip jie išgyvena, kaip žlunga ir kas būna po to. Malonu skaityti!“

 Joseph Wright, Pensilvanijos valstijos universiteto politikos mokslų profesorius

„...kaip ir su žaizda savame kūne, intymus pažinimas gali išsivystyti ir labiausiai trikdančių dalykų atžvilgiu.“

Japonė Ecuko gyvena viena savo namuose Anglijoje ir nesiliauja galvojusi apie nusižudžiusią dukrą. Mintims vis dažniau nuklystant į praeitį, prieš akis jai iškyla viena karšta pokario vasara Nagasakyje. Tos dienos, kai ji, jos artimieji ir draugai kaip įmanydami stengėsi susigrąžinti gyvenimo kasdienybę. Galvodama apie tuos laikus, Ecuko prisimena ir keistąją, ilgai pamirštą Sačiko bei tąsyk užsimezgusią jųdviejų draugystę. Ecuko prisiminimai pasisuka trikdančia linkme.

„Makabriška ir be priekaištų sukurta enigma.“

Sunday Times

„Nepaprastai savita.“

New York Times 

„Kazuo Ishiguro savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė prarają, glūdinčią už mūsų iliuzinio ryšio su pasauliu.“
Švedijos akademija

Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, gim. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. 1989 m. už romaną „Dienos likučiai“ („Baltos lankos“, 2017) jis apdovanotas „Booker“ premija. 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 50 kalbų. „Tolumoje blyškios kalvos“ – debiutinis autoriaus romanas, pirmąkart pasirodęs 1982 m.

Viena mėgstamiausių 2024 metais BARACKO OBAMOS knygų!

Paskelbta geriausia metų knyga „The New York Times“, „The Washington Post“, „TIME“, „Financial Times“, „Vogue“, „The Times“ (JK) ir „Publishers Weekly“.

Regis, Peterį ir Ivaną Koubekus sieja tik tai, kad jie broliai. 

Trisdešimt dvejų dublinietis Peteris – sėkmingas teisininkas, kurio niekas negalėtų išmušti iš vėžių. Tačiau po tėvo mirties jis griebiasi raminamųjų, jam sunkiai sekasi susivokti santykiuose su dviem itin skirtingomis moterimis: sena meile Silvija ir studente Naome, kuriai gyvenimas tėra didelis pokštas. 

Dvidešimt dvejų Ivanas – šachmatininkas. Save laiko iškalbingo vyresnėlio brolio priešybe ir itin kritiškai vertina savo socialinius gebėjimus, bet, regis, puikiai geba perprasti žmones, įžvelgti jų jausmus ir motyvus. Pirmosiomis gedulo savaitėmis Ivanas susipažįsta su Margareta, vyresne moterimi, bandančia išsivaduoti iš slogios praeities. Jų gyvenimai staiga glaudžiai susipina.

Ši istorija – tai dviejų gedinčių brolių ir jų mylimųjų interliudas: geismų, nevilties ir galimybių laikotarpis, padėsiantis sužinoti, kiek daug gyvenimas gali aprėpti ir vis tiek nesugriūti.

„Normalių žmonių“ autorė ketvirtajame romane visapusiškai atskleidžia savo talentą, sukurdama šmaikštų, jautrų ir nenuginčijamai tobulą pasakojimą apie du gedinčius brolius ir jų sudėtingus meilės ryšius.

Alexandra Harris, „The Guardian“

Šeši keistuoliai išvyksta į kelionę, kuri aukštyn kojomis apvers jų likimus.

Vieni išlepinti gyvenimo, kiti juo nusivylę.

Moterys ir vyrai, bėgantys nuo meilės. Į ją. Kur dar?

Rašytoja, žurnalistė Jurga Baltrukonytė meistriškai nuspalvina herojų charakterius, ir kiekvienas puslapis tampa keistu, juokingu, kartais filosofiškai įdomiu atradimu.

Švelnus humoras susipina su rimtomis temomis, romane daugelis atpažinsime save, tarsi į šeimos balių čia susirenka ir išėjusios sielos, vis dar bambančios ar raminančios, ir kada nors gimsiančių kūdikių dar nepažinti džiaugsmai.

Jaunimui nuo 15 metų

Šmaikšti ir romantiška knyga, akimirksniu tapusi New York Times bestseleriu! 

Seidė Ven atrodo tobula: mokyklos kapitonė, šauni abiturientė, tikras mokytojų pasididžiavimas. Ji žino gudrybę, kaip išlaikyti nepriekaištingą įvaizdį – visą savo pyktį ir nusivylimą išlieja rašydama elektroninius laiškus. Žinoma, niekada jų neišsiunčia – verčiau jau mirtų, nei ką nors įžeistų.

Visi pikčiausi Seidės laiškai skirti mokyklos kapitonui Juliui Gongui, kurio pasipūtimas ir nuolatinis noras varžytis erzina merginą nuo pat vaikystės.

Tačiau Seidės kruopščiai kurtas ramus gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, kai šie laiškai paslaptingai išsiunčiami... Mergina patiria baisiausią košmarą – dabar mokykloje visi žino, ką ji iš tikrųjų apie juos galvoja, ir jaučiasi drąsūs pasakyti, ką patys galvoja apie ją. Chaoso sūkuryje yra tik vienas žmogus, kuris vertina tikrąją Seidę – Julius. Vaikinas, kurio ji negali pakęsti...

„Ši miela ir jauki istorija kupina žavių dialogų ir prajukti priverčiančių scenų, prisodrinta juoko, sarkastiškų komentarų ir saldumo. Romantinių komedijų mėgėjai, tikiuosi, kad ši knyga jus suras.“ – Kirkus Reviews

Linksma ir nuoširdi TikTok sensacijos Ann Liang romantinė komedija.

Ann Liang – kritikų ir skaitytojų pripažintų bestselerių jaunimui autorė, kuri gimė Pekine, o augo keliaudama iš Kinijos į Australiją. Jos knygų, kurias rašo anglų kalba, vertimo teisės parduotos daugiau nei dvidešimčiai šalių. A. Liang knygos labai populiarios socialiniame tinkle „Tik tok“.

Beveik keturiasdešimt metų bandau nupiešti savo paveikslą, bet man nepavyksta. Tačiau šiandien galiu sujungti visus taškus, todėl tarp puslapyje išsibarsčiusių žvaigždyno fragmentų atsiranda siluetas, kuriame pagaliau atpažįstu save: esu išgyvenusiųjų dukra ir anūkė. 

2003-iųjų sausis, Prancūzija. Kartu su įprastais šventiniais laiškais į Berestų šeimos namus atkeliauja anoniminis atvirukas su Paryžiaus „Opéra Garnier“ teatro vaizdu. Kitoje atviruko pusėje – Anne Berest prosenelių iš motinos pusės Ephraïmo ir Emmos Rabinovitchių bei jų vaikų Noémie ir Jacques’o vardai. Visi jie buvo nužudyti Aušvice.

Praėjus daugiau nei dešimčiai metų, Anne mėgina išsiaiškinti, kas ir kodėl atsiuntė atviruką. Padedama motinos, draugų, privataus detektyvo, grafologo ir daugybės kitų žmonių, ji mėgina atsekti Rabinovitchių šeimos likimą nuo pabėgimo iš carinės Rusijos, kelionės į Latviją, Palestiną ir Paryžių iki pat Antrojo pasaulinio karo ir tragiškų jo padarinių. Atskleistos paslaptys privers Anne permąstyti savo santykį su šeima, šalimi ir savimi pačia.

„Atvirukas“ – jaudinantis, tikrais įvykiais pagrįstas romanas apie XX a. Paryžiaus intelektualų bei menininkų gyvenimą. Jo centre – Holokausto sunaikinta žydų šeima, iš dalies atkurta meilės ir pasakojimo galios.

A. Berest atliko literatūrinės magijos triuką: sudėtingą ir skaudžią savo šeimos istoriją, užtemdytą Holokausto, pavertė romanu, meistriškai derinančiu dramą, paslaptį ir filosofiją. Tai veržlus, bet ir gilus, intymus netekties apmąstymas, o jį vainikuoja meilė.

People

Anne Berest (Ana Berest) – prancūzų rašytoja, scenaristė ir aktorė. 2021 m. išleistas jos romanas „Atvirukas“ Prancūzijoje išsyk tapo nacionaliniu bestseleriu, o 2023 m. anglų kalba pasirodžiusią knygą į metų knygų sąrašus įtraukė tokie prestižiniai žiniasklaidos šaltiniai kaip „Library Journal“, NPR ir „Time“. 2021 m. „Atvirukas“ pelnė „Prix Renaudot des lycéens“ premiją, taip pat buvo nominuotas Goncourt’ų premijai. 2022 m. romanas pelnė „Choix Goncourt US 2022“ literatūros premiją, o 2023 m. buvo įtrauktas į „National Jewish Book Award“ premijos finalininkų sąrašą.

„Gyvenimas pasikeičia greitai. 

Gyvenimas pasikeičia per akimirką. 

Sėdiesi vakarienės, ir gyvenimas, kokį tu jį pažįsti, pasibaigia.“

2003-iaisiais, per Kalėdas, Joan Didion su vyru Johnu Gregory Dunne’u sužino, kad jų vienturtę dukrą Quintaną po plaučių uždegimo ištiko sepsinis šokas ir dabar ji prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Po kelių dienų – Naujųjų Metų išvakarėse – Johnas staiga miršta nuo širdies smūgio. 

„Maginio mąstymo metai“ – tai J. Didion bandymas suvokti pirmuosius metus po staigios netekties, „savaites, paskui mėnesius, sugriovusius bet kokius išankstinius įsitikinimus apie mirtį, ligą, tikimybę ir sėkmę, apie laimę ir nelaimę, santuoką, vaikus ir atmintį, apie sielvartą ir tai, kaip žmonės susitaiko arba nesusitaiko su tuo, jog gyvenimas baigiasi...“ Atsiminimai stulbina nuoširdumu, atskleidžia asmenišką, tačiau sykiu universalią bendro gyvenimo ir netekties patirtį.

„Nepaprastos literatūrinės drąsos kūrinys – minties aiškumu garsėjanti rašytoja leidžia mums stebėti, kaip sielvartas aptemdo protą… Ji grįžta į praeitį, kad atskleistų savo unikalios santuokos portretą… J. Didion rodo mums, ko neteko.“

Time

Joan Didion (Džoun Didijon, 1934–2021) – viena garsiausių amerikiečių rašytojų, memuaristė, eseistė, žurnalistė, romanistė. 2005 m. pasirodžiusi knyga „Maginio mąstymo metai“, laikoma jos magnum opus, pelnė prestižinį „National Book Award“. 2013 m. JAV prezidentas Barackas Obama apdovanojo ją Nacionaliniu meno ir humanitarikos medaliu už viso gyvenimo pasiekimus ir išskirtinį indėlį į amerikiečių literatūrą. J. Didion apie savo kūrybą yra sakiusi: „Rašau tik tam, kad sužinočiau, ką galvoju, į ką žiūriu, ką matau ir ką visa tai reiškia.“