Formatas

MIELOJI DOLE... Ką padovanoti draugei? Štai! Išminties perlų rinkinį iš The Sunday Times Style skilties. 

Nuo 2020 metų pradžios Dolė Alderton dalija patarimus, šilumą ir sąmojį nesuskaičiuojamai daugybei žmonių, rašančių į „Mielosios Dolės“ pažinčių skiltį The Sunday Times Style žurnale. Skaitytojai užduoda įvairių klausimų — ir skausmingai (o kartais net juokingai) bendražmogiškų, ir gana keistų: apie skyrybas, problemas dėl išvaizdos, šeimą, draugystę, pasimatymus, socialinių tinklų teikiamus malonumus ir pavojus, seksą, vienatvę, ilgesį, meilę ir viską, kas su tuo susiję. 

Nesmerkdama ir rodydama nuoširdžią užuojautą, kurios išmoko per savo plačiai aprašytus meilės nuotykius, taip pat draugystės bei susitikinėjimo patirtis, Dolė mus už rankos veda įvairiais gyvenimo labirintais, įrodydama, kad rūpestis, kuriuo pasidaliji su kitais, išties perpus sumažėja..

„Dolė Alderton — išminties, empatijos ir šmaikštumo viršūnėje.“

Red

„D. Alderton puikiai moka sužadinti užuojautą.“

Marian Keyes

„Naujas autorės požiūris neleidžia atsiplėšti nuo knygos. Ji keistai guodžia, kadangi skaitydamas apie kitų žmonių rūpesčius nejauti piktdžiugos, bet nurimsti supratęs, kad buvę ar esami tavo jausmai būdingi nesuskaičiuojamai daugybei žmonių, ir taip bus visada.“

Daily Mail

„Esė ir patarimų rinkinys iš D. Alderton rašomos skilties, kurioje autorė apmąsto, ko išmoko atsakinėdama į skaitytojų klausimus, yra kupinas empatijos (ji nieko nesmerkia) — nuo gyvenimiškų problemų, visiškai suprantamų dilemų iki  smagaus vujarizmo.“

Grazia

„Alderton padarė įspūdį ištisai kartai... Tai neįkainojama... Privalu perskaityti visiems ištikimiems Dolės gerbėjams.“

Heat

„Užkariaudama jaunų romantikų bei svajotojų širdis ir protus, ji išmintingai pataria atsidūrusiems kryžkelėje.“

Magic Radio Book Club

Dolly Alderton — apdovanojimų pelniusi autorė ir žurnalistė. Ji yra The Sunday Times Style apžvalgininkė, taip pat rašė žurnalams GQ, Red, Marie Claire ir Grazia. 2017—2020 m. kartu su žurnaliste Pandora Sykes vedė savaitinę popkultūros ir aktualijų tinklalaidę „The High Low“.

Jos pirmoji knyga „Viskas, ką žinau apie meilę“ jau pirmąją savaitę pateko į The Sunday Times bestselerių penketuką ir pelnė Nacionalinį metų autobiografijos apdovanojimą. Pirmasis jos romanas „Vaiduokliai“ (liet. 2021) buvo išleistas 2020 m. ir taip pat pateko į The Sunday Times bestselerių penketuką. 

Kartą, labai seniai, ėjau tamsos gaubiamu keliu, vadinamu Jonvabalių taku, visai viena, blogiausią savo gyvenimo naktį, ir sutikau giminingą sielą. Tai buvo pradžia. Daugiau nei prieš trisdešimt metų. Talė ir Keitė. Geriausios draugės amžinai. Tačiau istorijos baigiasi, ar ne? Tu netenki žmonių, kuriuos mylėjai, bet privalai gyventi toliau...

Talė Hart — didingesnė už patį gyvenimą, moteris, kupina svajonių ir slegiama skaudžių praeities prisiminimų. Ji manosi galinti įveikti viską, deja, miršta geriausia draugė Keitė Rajan. Talė nuoširdžiai stengiasi įvykdyti pažadą — pasirūpinti draugės vaikais, — tačiau ji nieko neišmano nei apie šeimą, nei apie motinystę. 

Šešiolikmetė Mara Rajan jaučiasi sugniuždyta motinos mirties. Jos tėvas siekia suburti šeimą, tačiau Mara užsisklendžia sielvarte. Atrodytų, jai niekas nebesvarbu... Bet vieną dieną mergina įsimyli jaunuolį, kuris ją išsiveda į pavojingą pasaulį. 

Dorotė Hart, kadaise save vadinusi Debesimi, — Talės tragiškos praeities priežastis. Ji ne kartą buvo palikusi dukrą, tačiau dabar sugrįžta, norėdama būti šalia, kai šioji skaudžiai išgyvena vienatvę. Dorotei tenka atskleisti siaubingą savo praeities paslaptį, nes ji trokšta tapti tokia motina, kokios reikia dukrai. 

Nepaprastai jaudinanti, sukrečianti istorija apie meilę, motinystę, netektį ir naują pradžią primena mums: kol esi gyvas, gyva ir viltis, o jei myli — atleisi.

K. Hannah romanas „Jonvabalių takas“ (2008), istorija apie geriausias drauges Talę Hart ir Keitę Mularki — neabejotinai populiariausias jos kūrinys. Romano tęsinys pasakoja, kaip po Keitės mirties gyvena Talė ir Keitės dukra Mara.

Talė, susirgus draugei, pasitraukia iš sėkmingos pokalbių laidos, ir ji supranta, kad niekas jos nebelaukia, kai susiruošia grįžti į darbą. Apimta sielvarto, atstumta Džonio, Keitės liūdinčio vyro, kuris liepė Talei laikytis kuo toliau nuo vaikų, moteris ieško nusiraminimo vartodama vaistus ir alkoholį.

Šešiolikmetė Mara, kadaise drąsi ir populiari mergina, užsisklendžia savyje. Viltis plyksteli visai netikėtai: Talės paklydėlė motina pagaliau išsiblaivo ir galbūt yra pasirengusi tapti tokia motina, kokios Talė visuomet troško.

„Skaitytojams prireiks nosinaičių stebint, kaip šios moterys, kurias jie pamilo „Jonvabalių take“, iš visų jėgų bando susitaikyti su Keitės mirtimi ir suranda laimę bei meilę. Labai lauktas „Jonvabalių tako“ tęsinys.“ 

Kristine Huntley, Booklist

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

Kai visi tiki, kad gyveni tobulą gyvenimą, kaip pasakyti, kad tai melas?

Jauna graži šviesiaplaukė motina dingsta iš savo namų Pietų Bostone, palikusi tik vieną liudininkę — savo keturmetę dukrą — ir vieną įtariamąjį — savo gražuolį paslaptingą vyrą.

Vos tik seržantė detektyvė Didi Voren atvyksta į Džounsų nedidelį jaukų namuką, ją apima nuojauta, kad šios šeimos taip sunkiai kurtas įvaizdis visiškai neatitinka tikrovės.

Laikrodžiai skaičiuoja dingusios moters gyvenimo valandas, žiniasklaida vis labiau nerimsta, ir Didi privalo nuspręsti, ar Džeisonas Džounsas slepia savo kaltę, ar tiesiog bando slėptis. Tačiau pirmiausia ji turi užkirsti kelią potencialiam žudikui priartėti prie kitos aukos — nekalto vaiko, kuris galbūt matė per daug..

„Įtraukianti, kupina netikėtų posūkių, neleidžianti atsitraukti knyga su pribloškiančia pabaiga ir puikiai realizuotu teisingumo pojūčiu.“

Publishers Weekly

„Įtaigus Gardner pasakojimas verčia skaitytojus nuolatos spėlioti.“

Library Journal 

TIESA SKAUDINA. MELAS ŽUDO.

Būtų neteisinga kaltinti iki šio vakaro nepažinotą moterį dėl to, kad apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis. Ji to nepadarė.

Gyvenimas jau buvo apvirtęs aukštyn kojomis, tik aš to nežinojau.

Pastaruoju metu Melorei Hansen viskas klostosi puikiai: džiaugiasi sėkminga karjera, jaukiais namais ir nuostabiu partneriu Neitanu, su kuriuo gali dalytis visais gyvenimo džiaugsmais.

Tačiau staiga tenka savęs paklausti: ar visa ko pagrindas — melas?

Neitanui pateikti šokiruojantys kaltinimai. Melorė nežino, kuo tikėti. Partneris viską neigia, bet ženklai byloja apie kaltę. Melorė išmoko Neitanu pasitikėti, nors puikiai prisimena, koks buvo jaunystėje.

Paauglystėje Melorė ir Neitanas priklausė šešių artimų draugų grupelei, kurią išskyrė karštas konfliktas. Dabar, po penkiolikos metų, jiedu vėl pradeda bendrauti — tarsi tik tam, kad vienas po kito būtų įtraukti į tarpusavio nepasitikėjimo voratinklį...

Į draugų gyvenimus nusitaikyta talentingai, smūgiuojama į skaudžiausias vietas. Kai dingsta jauna moteris ir pagrobiamas vaikas, detektyvui vyriausiajam inspektoriui Tomui Daglasui tenka nerti į praeities labirintus ir išsiaiškinti, kas surežisavo šias skriaudas..

„Nesunku suprasti, kodėl skaitytojai vis grįžta prie jaudinančių šios autorės knygų.“

Observer

„Sumanus intriguojantis siužetas, o visi veikėjai itin realistiški! Patrauklus kūrinys, kurį sunku paleisti iš rankų!“

Mystery People

„Nesunku suprasti, kodėl Abbott išsiskiria perpildytoje trilerių rinkoje: prikaustanti istorija su nuolatiniais vingiais ir apgavystėmis, psichologija paremtas siužetas.“

Morning Star

„Nuostabus, įtampos kupinas romanas.“

Closer

„Talentingas psichologinis trileris.“

Kate Rhodes

„Įtemptas, suktas trileris, kurio neįmanoma paleisti iš rankų.“

Caroline Mitchell

„Staigių posūkių kupinas siužetas, nuo kurio sukosi galva, o mintis pasiglemžė intrigos. Išskirtinis įtampos karalienės pasakojimas.“

Mel Sherratt

Rachel Abbott gimė 1952 m. Anglijoje, šalia Mančesterio. Daugybę metų vadovavusi interaktyviųjų informacijos perdavimo ir turinio paslaugų bendrovei, 2000 m. ją pardavė irįgyvendino savo gyvenimo svajonę — įsigijo ir restauravo namą Italijoje. Šiuo metu gyvena pakaitomis Italijoje ir Oldernyje, visą savo laiką skiria rašymui ir neseniai baigė šeštąjį romaną.

Įsivaizduok savo didžiausią baimę ir pažvelk baisiausiam košmarui į akis...

Žinau, ko tu mirtinai bijai...

Vienoje Los Andželo bažnyčioje prie altoriaus laiptų randamas kruvinas kunigo kūnas; teismo medicinos ekspertų komanda ant jo krūtinės aptinka krauju užrašytą trejetą.

Iš pradžių detektyvui Robertui Hanteriui pasirodė, kad tai ritualinė žmogžudystė, bet kai vėliau atsirado daugiau lavonų, teko pakeisti nuomonę. Visi tie žmonės buvo nukankinti nusikaltėlio, puikiai žinojusio, ko aukos savo gyvenime labiausiai bijojo, taigi visos mirė patyrusios žodžiais nenusakomą košmarą.

Robertas Hanteris leidžiasi medžioti itin žiauraus ir gudraus žudiko, ko gero, gebančio skaityti žmogaus mintis. Nusikaltėlio, kuris viską išmano apie kiekvieno giliausiai slepiamą jausmą — baimę.

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

Įkvėptos drąsos. Sujungtos draugystės. Suvienytos vilties

Dingusios. Pamirštos. Drąsios...

Puiki istorijų pasakotoja, viena geriausių The New York Times autorių, sukūrusi „Lakštingalą“ ir „Keturis vėjus“, pristato sukrečiantį ir Ameriką pakeitusį laikmetį — XX a. septintąjį dešimtmetį. „Moterys“ — išskirtinis romanas: tai ir jautrus moters, bręstančios pavojingu laiku, portretas, ir didingas pasakojimas apie karo padalytą ir politikų suluošintą tautą, apie kartą, vedamą svajų, kurios sudužo mūšio lauke.

„Moterys irgi gali būti didvyrės.“

Kai dvidešimtmetė būsimoji slaugytoja Fransė Makgrat išgirsta šiuos netikėtus žodžius, jai tarsi atsiveria akys. Užaugusi idiliškoje Koronado saloje, globojama konservatyvių tėvų, ji visuomet didžiavosi tuo, kad elgiasi teisingai ir yra gera mergaitė. Bet 1965 metais pasaulis pasikeičia, ir ji ryžtasi pasirinkti kitokį gyvenimą. Kai Frenkės brolis išvyksta tarnauti į Vietnamą, ji impulsyviai įstoja į Kariuomenės slaugytojų korpusą ir pasuka tuo pačiu keliu.

Tokia pat žalia ir nepatyrusi, kaip ir kautis į Vietnamą siunčiami vyrai, Frenkė sunkiai prisitaiko prie karo destrukcijos ir išgyvena dar sudėtingesnę traumą, kai grįžta namo į pasikeitusią ir susiskaldžiusią Ameriką.

Romane pasakojama apie moteris, savanoriškai išėjusias į karą, žengusias pavojingu keliu, gelbėjusias gyvybes, apie moteris, kurių auka ir tarnystė savo šaliai nepelnytai pamirštama..

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

Perskaičius jo žinutę, prasidės žaidimas!

Teismo medicinos ekspertė Julija Švarc negali patikėti savo akimis. Reikia atlikti jaunos moters, mirusios vonioje nuo elektros srovės iškrovos, skrodimą. Netrukus paaiškėja, kad tai ne tariamas nelaimingas atsitikimas, o žmogžudystė. Dar blogiau — nusikaltėlis aukos kūne paliko užkoduotą žinutę. Šioje — užduotis, kurios Julija neįstengia išspręsti.

Galvosūkis varo į neviltį ir kriminalinės policijos komisarą Florianą Keslerį. Aišku tik viena: skubiai neradus atsakymo, mirs dar viena moteris.

Švarc karštligiškai stengiasi įminti mįslę, tačiau žudikas, žaidžiantis klastingą žaidimą, galop įvilioja ją į spąstus. Jis priverčia Juliją rinktis tarp gyvenimo ir mirties.

Catherine’os Shepherd trileris nukelia į apgaulingą dėl galvosūkių pamišusio serijinio žudiko pasaulį.

Rašytoja Catherine’a Shepherd (slapyvardis) su šeima gyvena Conse. Gimė 1972 metais. Gavusi brandos atestatą studijavo ekonomiką. Baigusi studijas daug metų dirbo dideliame Vokietijos banke. Dar pradinėje mokykloje pradėjo rašyti tekstus ir dabar grįžo prie savo aistros.

Pirmąjį bestseleriu tapusį trilerį išleido 2012-ųjų balandį. Elektroninė „Der Puzzlemörder von Zons“ knygos versija labai greitai pasiekė Vokietijos „Amazon“ skaitomiausių knygų sąrašo pirmąją vietą. Paskui pasirodė kiti kriminaliniai romanai, kurie sąrašuose užimdavo aukščiausias pozicijas. Leipcigo knygų mugės nepriklausomų autorių apdovanojimuose trečioji Shepherd knyga „Kalter Zwilling“ laimėjo antrą vietą. Nuo tada autorė tęsia Conso trilerių seriją, taip pat išleido dar dvi romanų serijas.

2015 metų lapkritį romanas „Krähenmutte“ pradėjo naują seriją apie Berlyno tyrėją Laurą Kern („Pipper“ leidykla), o dar po metų pasirodė pirma trečiosios trilerių serijos apie teismo medicinos ekspertę Juliją Švarc knygą „Mooresschwärze“.

The New York Times bestselerių autorės Noros Roberts nauja knyga — romanas apie moterį, dukrą, ambicijas ir romantiką bei traumuojančią praeitį, kurią vis primena šiurpūs eiliuoti grasinimai...

Adriana Rico buvo septynerių, kai pirmą kartą susidūrė su tėvu. Tą dieną jis vos nenužudė jos. Spėjo sukliudyti mama. Po to įvykio mergaitė visai vasarai liko senelių namuose Merilande, kur gėrė limonadą, žaidė su šunimis, susirado geriausią draugę... ir įsižiūrėjo jos vyresnįjį brolį Reilaną. Adrianos mama Lina tuo metu naudojosi žiniasklaidos dėmesiu ir keliavo po JAV valstijas reklamuodama savo prekių ženklą. Kokia prasmė laikytis įsitvėrus praeities?

Po dešimties metų, žengdama mamos pėdomis, Adriana pasiryžo viską kurti nuo nulio — įsteigė savo jogos ir sporto vaizdajuosčių verslą. Juk yra tikra Rico, tokia pat ambicinga ir realistiškai mąstanti kaip mama. Jos nėra artimos, bet ryšys glaudus... kol nesikerta keliai.

Mama pataria nekreipti dėmesio į grasinimus, kurie augant populiarumui ima plaukti Adrianai, bet merginai tie šiurpūs posmai kelia nerimą. Kiekvienais metais Šv. Valentino dieną ateina klaikūs, pykčio persmelkti eilėraščiai, keičiasi tik pašto ženklai. Persekiotojas pasiekia merginą ir Merilande, kur ji apsigyvena ir vėl ima bendrauti su savo vaikystės simpatija. Baisios žinutės policijai ir FTB agentams atrodo tik kažkieno kvaila manija, bet ne realus pavojus. Tačiau prasideda žmogžudystės, ir laiškų pigiame balto popieriaus voke Adriana sulaukia vis dažniau...

„N. Roberts vėl sumaniai pasinaudoja rašytojos supergalia, kurdama labai žmogiškus veikėjus, išradingus, realistiškus siužetus ir kelia kaustančią įtampą. „Palikimas“ — naujas puikios pasakotojos N. Roberts hitas.“
Booklist

„Rašytojos stiprybė — įtikinami, sudėtingi veikėjai, o jie yra dar žavingesni nei visada: neinkščia keblioje situacijoje ir nesielgia snobiškai, kai sekasi. Priešingai, nesvyruodami remia vienas kitą ir varge, ir džiaugsme. Ši knyga — tai geriausias pasirinkimas, jei mėgstate įtraukiančius romanus, kurie kelia šiek tiek šiurpuliukų.“
Kirkus

„N. Roberts moka prikaustyti dėmesį.“ 
Publishers Weekly

„Jaudinantis romanas, nuo kurio neįmanoma atsitraukti.“ 
Women’s World

„Neprilygstamoji Nora Roberts geba sukurti saldų romaną su laimingos pabaigos nuojauta ir tobulai įpinti kvapą gniaužiančios grėsmės signalų. Liksite pakerėti!“ 
Fresh Fiction

„...akmeninių laiptų apačioje, tamsiame šešėlyje, stovinti žmogysta pasisuko ir įsistebeilijo į juos – įsistebeilijo tyliai ir ramiai, kaip nejudantis tamsos stulpas, o jo veido vietoje žiojėjo tuštuma, galbūt dūmai...“

Nors šešiolikmetį Čarlį Ovidą visą gyvenimą lydėjo žiaurumai, ant jo kūno – nė menkiausio randelio. Jis geba išgyti. Aštuonmetį Marlou kartkarčiais persmelkia melsvas švytėjimas. Prisilietimu jis gali tirpdyti kūnus. Detektyvė Alis Kvik pasamdoma jų pristatyti poniai Harogeit ir daktarui Bergastui į Edinburgo Kerndeilo institutą, tiriantį neįprastų talentų ir savybių turinčius vaikus.

Čarlis, Marlou ir Kvik leidžiasi į kelionę po skirtybių ir pavojų kupiną neregimą XIX a. antros pusės Viktorijos laikų pasaulį. Nuo blausiai apšviestų Londono gatvių, medinių Tokijo kabukio teatrų iki paslaptingo instituto dvaro Škotijoje. Jame jie sutiks devynmetę dulkių sukėją ir raganiukę Komako Onoję, nematomą galinčią virsti Ribs ir kitus vaikus, vadinamus Talentais.

Ten, kur susiduria mirusiųjų ir gyvųjų pasaulis, Talentams teks susigrumti su jėgomis, keliančiomis grėsmę jų saugumui, spręsti savo neįprastų gebėjimų mįslę ir aiškintis paslaptis, glūdinčias tarp tamsių Kerndeilo instituto sienų.

„Pašėlusios vaizduotės, dikensiškos ekscentrikos, antgamtinio siaubo ir kvapą gniaužiančios įtampos kupinas pasakojimas.“

Joe Hill

„Žemę po kojomis sujudinanti knyga.“

Tamora Pierce

J. M. Miro – amerikiečių rašytojas. „Žemiškos pabaisos“ – pirmasis „Talentų“ trilogijos romanas. 2022 m. jis nominuotas „Goodreads Choice Award“ premijai už geriausią maginės fantastikos žanro knygą.

Persižegnok ir melskis, kad mirtum... greitai.

Apleistame name Los Andžele randama išniekinta ir žiauriai nužudyta jauna moteris. Ant sprando jai išraižytas keistas dvigubas kryžius – tai psichopato, žinomo kaip Krucifiksas, ženklas.
Bet ar taip galėtų būti, nes prieš dvejus metus Krucifiksas buvo sugautas, nuteistas ir jam įvykdyta mirties bausmė. O gal jį kas nors mėgdžioja? Nejaugi Žmogžudysčių skyriaus detektyvui teks pripažinti tai, apie ką nenori nė pagalvoti? Galbūt tikrasis Krucifiksas vis dar laisvėje ir erzina Robertą Hanterį, kuriam niekaip nepavyksta jo atskleisti ir sučiupti?

Hanterio ir jo naujojo partnerio laukia nesuvokiamas košmaras...


Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Kupina įtampos, prikaustanti dėmesį, puiki.“
Will Dean

Atokioje vietovėje, slaptame rojuje Jutos dykumoje, poligamas Bleikas Nelsonas įsirengė sodybą ir ten apsigyveno su savo trimis žmonomis. Reičelė, pirmoji žmona, – paklusni, ištikima ir rūpestinga. Tina, žmona maištininkė, – tikra Reičelės priešingybė, į Jutą atkeliavusi tiesiai iš reabilitacijos klinikos. Ir jauniausioji Emilė – naivi, įbauginta, atsiskyrusi nuo savo katalikiškos šeimos.
Visas šias moteris sieja tik Bleikas. Ir visos trys apkaltinamos jo nužudymu.
Įsibėgėjus policijos tyrimui ir į viešumą iškilus kraupiems pasakojimams apie netolimose kalvose įsikūrusią religinio kulto komuną, be to, pasklidus gandams apie ketvirtąją Bleiko žmoną, Reičelė, Tina ir Emilė turės nuspręsti: ar jos gali viena kita pasitikėti?

„C. Quinn meistriškai piešia kiekvieną našlę vis kitu teptuku, parodo ją kaip unikalią, užburiančią... ir įtartiną.“
Julie Clark

„Nors C. Quinn drąsiai narsto tokias sudėtingas temas kaip smurtas šeimoje, poligamija ir religiniai kultai, aišku, kad pagrindinis ir labiausiai jaudinantis jos tikslas – suprasti moterų draugystės prigimtį.“
New York Times

Cate Quinn (Keit Kvin) – britų rašytoja ir kelionių žurnalistė, jos straipsniai publikuoti tokiuose leidiniuose kaip „Times“, „Guardian“ ir „Mirror“. Prieš pasirodant romanui „Juodosios našlės“ (2021), ji tyrinėjo istoriją ir gavo prestižinį Didžiosios Britanijos meno tarybos finansavimą. Tikras istorijas ji derina su savo autentiška patirtimi iš atokiausių pasaulio vietų, kad sukurtų kritikų pripažįstamus ir bestseleriais tampančius trilerius.

Morgana Grant kasdien vis aršiau pykstasi su šešiolikmete dukra Klara. Morgana nori apsaugoti dukrą nuo savo jaunystės klaidų: per anksti pastojus ir ištekėjus, jai teko atsisakyti svajonių studijuoti koledže ir atrasti mėgstamą darbą. Bet ir pati Klara nenori sekti varginančiai nuspėjamos motinos pėdomis.

Išlaikyti trapias mamos ir dukros paliaubas sugeba tik Krisas – Morganos vyras, Klaros tėvas ir šeimos inkaras. Tačiau Krisui patekus į tragišką automobilio avariją namų ramybė sudūžta į šipulius.

Stengdamasi atstatyti sugriuvusį šeimos pasaulį, Morgana netikėtai atranda sesers sužadėtinio Džonos paguodą, o Klara kreipiasi į vienintelį vaikiną, su kuriuo jai draudžiama bendrauti. Sulig kiekviena diena prarają tarp motinos ir dukros gilina naujos paslaptys, nuoskaudos ir nesusipratimai. Gilina taip smarkiai, kad nežinia, ar kada nors pavyks susitaikyti.

„Įtaigi istorija apie meilę, viltį ir atpirkimą – neįtikėtinai talentingos C. Hoover triumfas.“

Washington Independent Review of Books

„Stiprios emocijos, gilūs pokalbiai, grakščiai plėtojami santykiai.“

Kirkus Reviews

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“ ir „Viskas primena tave“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2019 m., romanas „Jei ne tu“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

...yra trys žmonių rūšys: gyvenantys prie jūros, besiveržiantys į jūrą ir mokantys iš jos sugrįžti gyvi.

Žmogus priešais jūrą. Žmogus priešais begalybę. Ties pasaulio riba, ant jūros kranto stovi „Almajerio“ užeiga. Į ją atvyksta grupė nepažįstamųjų: garsus dailininkas, pasiruošęs nutapyti geriausią savo paveikslą; vienišas profesorius, rašantis laiškus dar nesutiktai mylimajai; geismo užvaldyta moteris, mėginanti pamiršti savo meilužį; jauna mergina, ieškanti vaistų nuo paslaptingos, ją ryjančios ligos; dvasininkas, kalbantis keistas, pranašiškas maldas. Kiekvienas jų tikisi, kad jūra padės išgyti nuo sielos ir kūno kančių.

Svečių gyvenimo istorijos ima pintis tarpusavyje. Ar gali būti, kad jie čia susitiko ne atsitiktinai? Ir kas gyvena septintame užeigos kambaryje, kurio durys niekada nevarstomos, nors viduje dega šviesa? Iš pirmo žvilgsnio gydantys, raminantys jūros vandenys slepia baugią istoriją apie žmonių žiaurumą. Ir artinasi audra, kuri iškels ją į paviršių...

„Alessandro Baricco – rašytojas, kuris iš žodžių pina subtilumu Venecijos nėriniams prilygstantį audinį.“

Chicago Tribune

Alessandro Baricco (g. 1958 m.) – šiuolaikinės italų literatūros fenomenas, 14 romanų autorius. Rašytojas studijavo filosofiją ir muzikologiją, ilgai dirbo muzikos kritiku dienraštyje la Repubblica. Pasaulinę šlovę jam pelnė 1996-aisiais išleistas romanas „Šilkas“. Antrasis skaitytojų ne mažiau pamėgtas autoriaus romanas „Jūra vandenynas“ – tai dėmesį prikaustanti meilės ir keršto istorija, kurios fone girdėti nerimstantis bangų ošimas.

Suomių rašytojo J. P. Laitineno debiutinis romanas „Fiktyvus“ – nirtulingas filosofinis pasakojimas apie praradimus, jų neigimą ir troškimą matyti pasaulį tokį, koks norėtum, kad jis būtų.

Nuo akademinės bendruomenės atsiskyręs filosofas Henris Kvalija tiki pasiekęs esminį proveržį: jo sukurta fiktyvaus žmogaus teorija gali padėti atverti neaprėpiamas proto ir atminties galimybes. Tačiau netrukus jis įsitikins, kad darbas dar nebaigtas. Netikėtai sužinojęs, kad seniai prarasta mylimoji guli ligoninėje, Henris skuba jos aplankyti. Blaškydamasis po miestą filosofas patiria kraštutines fizines ir psichologines būsenas, o kartu patikrina savo teoriją praktiškai.

Sigmundas Freudas (Zigmundas Froidas, 1856–1939) – austrų psichiatras, kultūros teoretikas, religijos kritikas ir psichoanalizės pradininkas, laikomas vienu įtakingiausių 20 a. mąstytojų. Nerimastis kultūroje pristato ir detalizuoja agresijos kilmę, kaltę, kančias, kylančias apribojus asmeninius laimės siekius, įtampas tarp individo ir visuomenės; kalba apie žmogaus ir kultūros santykį antropologiniu bei ontologiniu požiūriu, o kultūrą interpretuoja kaip natūralių potraukių – gyvybinių ir destruktyvių – ribą.

„Žmogus nėra švelni būtybė, kuriai tereikia meilės ir kuri geriausiu atveju ginasi tik užpulta – prie potraukių, kuriais jis apdovanotas, privalome priskirti ir nemažą dalį polinkio į agresiją <…> Žmogus žmogui vilkas; kas, stojęs akistaton su savo gyvenimo ir visos istorijos patirtimi, drįs tai užginčyti?“

Sigmund Freud

„Visuomenės rišlumui išlaikyti neužtenka žmonių poreikio bendradarbiauti ir seksualinių potraukių, skatinančių juos jungtis į šeimas bei didesnes bendruomenes. Jį nuolat ardo atviri arba užmaskuoti agresijos proveržiai. Kultūra netgi kažkuria prasme pasisavina seksualinio geismo energiją, kad, ją perdirbusi ir sušvelninusi, nauja meilės forma susietų į bendruomenę individus, kurie vienas kito atžvilgiu pirmapradiškai yra piktavaliai ir smurtingi. Dabar kultūros funkcija slopinti prigimtinius žmonių potraukius pasirodo kaip pozityvi galia, sauganti vienus individus nuo nežabotos kitų prievartos, išnaudojimo, savivalės ir kitokių agresijos formų, kurios primygtinai reikalauja būti patenkintos taip pat, kaip ir seksualiniai potraukiai.“

Įvado autorius Audrius Račkauskas

Italų rašytojas Primo Levi gimė 1919 m. Turine, liberalioje žydų šeimoje. Baigęs mokyklą, studijavo chemiją. Antrojo pasaulinio karo metais prisijungė prie antifašistinio pasipriešinimo judėjimo grupės, tačiau netrukus grupės nariai buvo areštuoti; jo bendražygiai italai neišvengė mirties, o Levi, prisipažinęs esąs žydas, 1944 m. vasarį pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą. Pasibaigus karui, grįžo į gimtuosius namus Turine, dirbo chemiku, vedė ir susilaukė dviejų vaikų.

„Esu žmogus, kurį išgelbėjo jo amatas“, – apie save yra sakęs Primo Levi (1919–1987), rašytoju tapęs po dramatiškos Aušvico patirties. Sugautas kaip partizanas ir deportuotas, nes žydas, lageryje Levi stebuklingai išgyveno paskirtas į chemijos laboratoriją: paradoksalu, didžiausiame moderniosios Europos „mirties fabrike“ veikė ir galinga Trečiojo reicho gumos pramonė, paremta vergišku belaisvių darbu. Šia prasme tolesnėje šio italų rašytojo kūryboje galima įžvelgti pastangas grąžinti darbui žmogiškąją vertę ir prasmę, – paniekintas ir išjuoktas šūkio Arbeit macht frei virš lagerio vartų. Ne išimtis ir Periodinė elementų lentelė: pasirodžiusi 1963 m., o 2006 m. Didžiosios Britanijos karališkojo instituto paskelbta geriausia visų laikų mokslinio turinio knyga.

Panašiai kaip distiliuojama materija keičia pavidalus ir būsenas, išsigrynindama į esenciją, spiritus, taip ir šių puslapių pasakotojas – savotiškas alchemikas – patiria egzistencinius virsmus, bando koncentruoti, iškristalizuoti, sverti ir apdoroti kalbinę žaliavą ieškodamas esminių tiesų. Argonas, geležis, fosforas, gyvsidabris, auksas – kiekvienas šių elementų skleidžiasi kaip gyvenimiškos patirties metafora, individualios ir kolektyvinės atminties dėlionė, poetiškai dėliojama į 21 apsakymą. Drauge tai duoklė žydiškoms rašytojo šaknims bei nuostabiai chaotiškam Pjemonto žydų pasauliui su jo unikaliu žargonu ir žmonėmis, kuriuos pasiglemžė neapykanta ir sunaikinimo tyla.

Toma Gudelytė

Jis valdo viską.

Bet šįkart įklimpo pats...

Katerina Hamilton – profesionali renginių organizatorė, bet turtuolis Konalas Oriordanas pasamdo ją dėl keršto. Apsimesdamas reikliu klientu ir nenuleisdamas akių, išpeš viską apie jos netikėlį įbrolį.

Konalo planas – pasikviesti Kateriną į ištaigingą pokylį Paryžiuje. Tik kad geismo ir jos nuoširdumo nesitikėjo! Kerštą greitai nugalėjo aistra...

Paslaptis išaiškėjo: jis tapo tėvu!

Įsiveržus į netikros sesers vestuves, Roso de Kortnio laukia šokiruojanti žinia. Jo žvilgsnį greitai patraukia nepamirštamoji Karmela Oriordan – ir vaikas, kuris neginčijamai atrodo kaip jis pats! Karmela pateikia ultimatumą: būk mūsų sūnaus tėvu arba dink.

Amžiams pasikeitęs po motinos praradimo, vienišas vilkas Rosas buvo tikras niekada negalėsiąs turėti vaikų. Visada tikėjo nesantis pajėgus mylėti Karmelą ir jųdviejų vaiką, kaip jie nusipelnė. Net jų nepakartojamas ryšys negali to pakeisti… O gal?

Vaikystėje ir paauglystėje Maya Angelou patyrė daug išbandymų – būtent jie ir išugdė tvirto charakterio moterį. Didžiosios depresijos laikais, po tėvų skyrybų, mergaitė su vyresniuoju broliu išsiunčiami gyventi pas pamaldžią močiutę į užkampį JAV pietuose. Čia jie auga pavalgydinti ir aprengti, bet emociškai apleisti. Sugrįžus gyventi pas mamą į Sent Luisą, Mayos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – ją išprievartauja daug vyresnis vyras.

Autobiografija, pasirodžiusi 1969 m., šokiravo JAV visuomenę ir dar dešimtmetį po išleidimo buvo drausta kai kuriose mokyklose ir bibliotekose. Nors ankstyvosiomis patirtimis autorė dalijasi jau būdama suaugusi, knygoje ji subtiliai atkuria smalsų ir naivų mergaitės žvilgsnį. Ji išpažįsta savo istoriją su atjauta sau ir kitam, geba pasijuokti iš savęs, pastebi to meto visuomenės trūkumus ir atranda netikėtų išeičių iš skausmingų gyvenimiškų situacijų. Tai nepalaužiamos moters, gebančios į pasaulį žiūrėti šviesiomis akimis, istorija.

Maya Angelou (1928–2014) – JAV kultūros ikona, aktyviai veikusi meno lauke, bendradarbiavusi su pilietinių teisių aktyvistais Martinu Lutheriu Kingu ir Malcolmu X. Parašė septynias autobiografines knygas, tris esė rinkinius ir keletą poezijos knygų. Už viso gyvenimo nuopelnus ją apdovanojo prezidentai Billas Clintonas ir Barackas Obama. Žymiausias jos kūrinys „Žinau, ko gieda paukštis narve“ buvo nominuotas Nacionalinei knygų premijai.

Rašytoja Olivia Laing būdama beveik 35-erių nusprendžia kraustytis iš Europos į Niujorką pas mylimąjį. Kelionė jau suplanuota, bet paskutinę minutę jis persigalvoja. Palikta viena, svetimame megapolyje moteris išgyvena radikaliausią vienatvės formą. Ji ima domėtis niujorkiečių menininkų kūryba ir biografijomis – daugiausia tai žmonės, kuriems buvo sudėtinga megzti artimus ryšius ir kurie savo kūriniuose apmąstė vienatvę. O. Laing dėmesio centre atsiduria poparto ikona Andy Warholas, tapytojas Edwardas Hopperis, menininkas ir aktyvistas Davidas Wojnarowiczius, mėgėjų meno atstovas Henry Dargeris ir dainininkas Klausas Nomi.

Apmąstydama savo pačios ir pasirinktų menininkų patirčių sąsajas autorė teigia, kad vienatvė gali ne tik kankinti, bet ir suteikti naujų atradimų. Poetiškoje esė „Vienišas miestas“ autorė išpažįsta ir legitimuoja vienatvę, atskleisdama jos universalumą ir grožį.

„Menas negali padaryti daugybės dalykų. Negali prikelti mirusiųjų, negali išspręsti nesutarimų tarp draugų, išgydyti AIDS ar sustabdyti klimato kaitos. Vis dėlto menas atlieka nepaprastas funkcijas, turi keistą gebėjimą suvesti žmones, įskaitant ir tuos, kurie niekada nesusitiks, tačiau įsiskverbs į vienas kito gyvenimą ir praturtins vienas kitą. Menas geba suteikti intymumą; gali gydyti žaizdas ir dar geriau – parodyti, kad ne visas žaizdas reikia gydyti ir kad ne visi randai bjaurūs. Skamba kietai, nes kalbu iš asmeninės patirties. Kai atvykau į Niujorką, buvau palūžusi ir, nors keista sakyti, vientisumo pojūtį atgavau ne ką nors sutikusi ar įsimylėjusi, o veikiau prisilietusi prie kitų žmonių sukurtų dalykų, per tai pamažu įsisavindama, kad vienatvė ir ilgesys nėra nesėkmė, tiesiog tai rodo, kad žmogus yra gyvas.“

Olivia Laing (gim. 1977) – britų prozininkė, kultūros kritikė, šešių knygų autorė. Jos eseistikoje susipina asmeninė patirtis ir įžvalgos apie meno istoriją, žinios apie menininkų biografijas, psichologinės temos, kelionių įspūdžiai. 2014 m. rašytoja apdovanota Eklso britų bibliotekos rašytojų prizu(Eccles British Library Writers Prize), 2018 m. gavo Windhamo ir Campbell apdovanojimą už negrožinę kūrybą, o 2019 m. – Jameso Taito Blacko prizą už romaną „Crudo“. Ji yra Karališkosios literatūros draugijos narė.

Romane „Lakštingala“ atsiskleidžia per niūrius Antrojo pasaulinio karo metus nusidriekiantys dviejų seserų likimai. Izabelė įsikūrusi Paryžiaus širdyje, o Viana – nedideliame provincijos miestelyje. Abiejų seserų gyvenimus paženklino motinos netektis ir prislėgė tėvo, po motinos mirties likusio joms abejingo, šaltumas.

Kiekvienai iš seserų tenka savi išbandymai, jas vieną nuo kitos atitolina skaudžios patirtys siekiant išgyventi vokiečių okupuotoje ir karo išsekintoje Prancūzijoje. Ir vis dėlto jos nepaliauja ieškoti atleidimo ir meilės.

Šis Kristinos Hannah romanas įkvėptas nepalaužiamos dvasios moters. Ji, vedama užsispyrimo ir drąsos, gelbėjo numuštus sąjungininkų pilotus – lydėjo juos per Pirėnų kalnus Didžiojo karo metais. Autorė įtaigiai atskleidžia istorinę tragediją, subtiliai parodydama nematomą karo pusę, ir meistriškai iki pat kūrinio pabaigos verčia spėlioti, kuri sesuo pasakoja istoriją. Tai dinamiškas, emocinės įtampos kupinas ir neblėstančiais romantiškais motyvais praturtintas romanas, skirtas visiems, ieškantiems prasmingų istorijų.

Kristin Hannah gimė 1960 m. Kalifornijoje, ankstyvoje vaikystėje su šeima persikėlė į Vašingtoną. Baigusi teisės studijas ir kelerius metus dirbusi advokate, visą kūrybinę energiją ji nukreipė į rašymą. Išleido daugiau nei dvidešimt romanų, pasakojančių apie moterų bičiulystę, motinystę, šeimos išbandymus.

„Kas, jeigu visas mūsų gyvenimas – eiga ir mirtis – jau nuspręstas? Jeigu kauliukai ar kortos galėtų tai išburti, ar norėtumėte sužinoti, kaip viskas baigsis?“

Atvykusi į Niujorką atlikti praktikos Metropolitano meno muziejuje, Enė Stilvel netikėtai paskiriama dirbti Arkadose – gotikiniame muziejuje, garsėjančiame Viduramžių meno kolekcija. Čia ją pasitinka nedidelis charizmatiškų tyrėjų ratas: muziejaus kuratorius Patrikas, besispecializuojantis Taro kortų istorijos srityje, Reičelė, gražuolė jo asistentė ir mūza, bei Leo – sodininkas, puoselėjantis vertingą muziejaus sodo augalų kolekciją.

Enė trokšta mįslingų kolegų pritarimo ir nesureikšmina keistų teorijų, spėjančių ateitį. Tačiau smalsumas nejučia virsta manija atradus paslaptingą ir, kaip anksčiau manyta, dingusią XV a. itališkų Taro kortų malką. O kai Arkadas sukrečia netikėta mirtis ir įtariamaisiais tampa visi, Enė atsiduria pavojingo galios ir ambicijų žaidimo centre...

„Pikantiška ir grėsminga... Persunkta seksualinės įtampos, aiškiaregystės paslapčių ir akademinio pamišimo. Šokiruojanti romano atomazga įspėja: gal ir manomės žinantys, kas mūsų laukia, bet likimas paprastai turi kitų kėslų.“

Sarah Penner

„Užburianti... Gundanti melo, pavydo ir okultizmo istorija. „Arkados“ Taro kortų istoriją atskleidžia taip pat įtaigiai, kaip Donna Tartt romane „Slapta istorija“ kalba apie klasikines studijas.“

Sara Sligar

Katy Hays (Keitė Heis) – amerikiečių akademikė, įgijusi meno istorijos daktaro laipsnį Berklio universitete, Kalifornijoje. 2022 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Arkados“ išsyk tapo „New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleriu, o „Amazon“ pripažino jį viena geriausių metų knygų.

„– Kokia jūsų tobulos santuokos paslaptis?
Senolis pasilenkė ir labai rimtai į mane pažvelgė.
– Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties. Mūsų santuokos ilgaamžiškumo paslaptis yra niekada nepasiduoti abiem vienu metu.“

Kvin susipažįsta su Grehemu nelaimingiausią savo gyvenimo dieną. Būtent tada, kai atrodo, kad visas pasaulis tuojau subyrės į šipulius, įsižiebia viltis patirti tikrą meilę.
Tačiau prabėgus keletui nuostabių santuokos metų Kvin ir Grehemo laimė ima aižėti. Užgniaužtos nuoskaudos, neišsakytos mintys ir tyla kasdien juos gramzdina vis gilyn, kol galiausiai ima atrodyti, kad išeities tiesiog nebėra. Kvin ir Grehemas žino, kad tolesnį jų gyvenimą gali nulemti vos vienas sprendimas, kuris arba taps išsigelbėjimu, arba viską užbaigs.

„Jautrus santuokos, jos pakilimų ir neišvengiamų nuopuolių, paveikslas.“
Kirkus Reviews

„Taip tikra. Net gelia.“
USA Today

„Colleen Hoover grįžta su dar vienu nepaprastai atviru ir jautriu kūriniu, ne vieną priversiančiu pravirkti.“
US Weekly

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, g. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. „Ką praleidau, kol miegojai“ – jau antroji lietuviškai išleista „Mes dedame tašką“ autorės knyga.

Praeity dvidešimt metų muzikinės šlovės, dabarty – vienatvė ant sofos iššokusiomis spyruoklėmis. Ar kelionė, prasidėjusi beveik kaip eilinė atostogų išvyka į Peru, gali padėti užmiršti senas nuoskaudas, priversti susitaikyti ir užgniaužti savo ego? Ką turės praeiti ir kokias netikėtas kliūtis įveikti jau kurį laiką aktualumą praradusios grupės muzikantai Guolis su Pigiu, kad galėtų priimti lemiamą sprendimą? Ir ar pavyks jiems šį kartą išsipainioti ir grįžti? Grįžti namo ir grįžti į sceną.

„Te jūsų neapgauna kokaino dešra ir ajavaskos ceremonijos, nes autorius šiuo kūriniu užsimoja spręsti svarbius egzistencinius klausimus. Tai rimta literatūra, įrišta į B klasės filmo rūbą – itin gaivus derinys.“ 

Rašytoja Gabija Grušaitė

„Ši knyga ne tik prajuokins taikliu kastetišku sarkazmu. Ji įpūs ir tikėjimo, kad absurdiška šiandiena tėra kelionė – o kelionėse nutinka visko, reikia tik tai ištverti. Ypač šioje kelionėje.“

Žurnalistas Mažvydas Karalius

„Vieną dalyką literatūros rokeris Kastytis pašėlusiai smagiai, o vietomis ir labai jautriai įrodo: kol moki juoktis iš savęs ir kol širdis su kitais organais – savo vietoje, padėtis nėra beviltiška. Kas žino, galbūt šis atseit nerimtas voyage tikrai atves prie tos atseit gyvenimo prasmės?“ 

„Black Florence“ įkūrėjas, rašytojas Jaunius Petraitis

Kastytis Sarnickas lietuviams puikiai pažįstamas kaip Kastetas iš grupės G&G Sindikatas, o jo debiutinis romanas Turnė skaitytojus pavergė savo skaudžiai taikliu humoru. Voyage, Voyage – antrasis jo romanas, kuriame vėl sutinkame Guolį su Pigiu iš neegzistuojančios kultinės roko grupės Alkūninis velenas.

LEIDINIO PRIEINAMUMAS: 

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka). Leidinio sertifikatas

2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Kokia paslaptis užšifruota keliuose stalčiuje rasto rankraščio puslapiuose? Įtarimai stiprėja: per Maskvoje dirbantį agentą Tomo kolegas netikėtai pasiekusiame geltoname aplanke iš Lubiankos minimas Rusijos agento siuntimas į Nižnedvinską atlikti operacijos „Velnio pirštas“. Tad Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį.

Praeitį – nuo pirmo susidūrimo su intriguojančia dėstytojo Leono figūra, gyvenimo Vilniaus Gorkio gatvės bohemos kavinėse Nepriklausomybės priešaušryje, medievistikos studijų, meilės be atsako mįslingos melancholijos paženklintai gražuolei Monikai iki pavojingų žvalgybos operacijų 10-ojo dešimtmečio Lietuvoje ir jųdviejų su Leonu bandymo atverti duris į šiandienos Didžiojo Žaidimo pasaulį. Jame veša slapti politiniai judėjimai, sąmokslo teorijos, priešų pastangos ezoteriniais būdais pavergti protus – ir verda giluminė gėrio ir tamsos kova.


„Mantas Adomėnas parašė ne paprastą detektyvą ar šnipų romaną <...>. Tai didžiulis, erdvus, daugialypis ir daugiasluoksnis pasaulis <...>. Rašydama kaip detektyvų mėgėja pasakyčiau, kad tai detektyvas pačia tikriausia šio žodžio prasme, kurį skaitant, dar neapleidžia ir gryniausias džiugesys dėl begalinės pasaulio įvairovės ir mūsų aštraus siekio bei gebėjimo ją pažinti, kad ir kokia kaina. <...> Šitas romanas yra tikras ir didelis įvykis.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja

Mantas Adomėnas (gim. 1972) – Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studijų absolventas, Kembridžo universiteto filosofijos mokslų daktaras, politikas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ – pirma grožinė autoriaus knyga ir pirma dilogijos dalis.