Freida McFadden

Antroji meistriškai susukto trilerio „Tarnaitė“ dalis, kurioje vėl susitiksite su namų tvarkytoja Mile Kolovėj.

Prieiname paskutiniąsias duris. Daglasas Gerikas pakelia ranką, bet delsia pabelsti. „Ji serga didumą mūsų vedybinio gyvenimo, – paaiškina. – Jei durys uždarytos, tiesiog palikite ją ramybėje.“

Pradedu darbą milžiniškame, dviejų aukštų penthauze Aukštutiniame Vestsaide, į vakarus nuo Centrinio parko, viename prabangiausių Manhatano rajonų. Čia gali užuosti turtus, tvyrančius ore.

Pro langus atsiveria stulbinantys vaizdai į visą miestą. Gaminu prabangius patiekalus modernioje virtuvėje ir dėkoju savo laimingai žvaigždei, kad ištraukė iš sumautos padėties. Nė viena tvarkymo paslaugų įmonė manęs nebūtų samdžiusi. Jau mėginau. Praeities tikrinimai užkirto visus kelius. Niekas nenori tokių darbuotojų kaip aš savo namuose. O Daglasas paprašė pradėti nedelsiant.

Viskas beveik tobula. Tačiau vis dar nepavyko pamatyti šeimininko žmonos Vendės.

Skalbdama pastebiu kraujo dėmes ant jos baltų naktinių marškinių apykaklės. Neabejotinai girdžiu ją verkiant. Vieną dieną neiškentusi pasibeldžiu į jos kambario duris. Pro atsivėrusį plyšelį pamatau tai, kas pakeičia viską...

Daglasas už tai sumokės. Žinau, ką daryti. Esu dariusi tai ir anksčiau.

Vienintelis klausimas – kiek galiu rizikuoti, jei noriu išsaugoti savo tamsiausią paslaptį...

Ji mato viską – net ir per uždarytas duris.

– Sveika atvykusi į mūsų šeimą, – maloniai sutinka Nina Vinčester, tiesiog elegancijos įsikūnijimas. Šis darbas – mano paskutinis šansas viską pradėti iš naujo. Nepakeldama galvos šveičiu nuostabius Vinčesterių namus, vežioju jų dukrą ir gaminu šeimai skanų maistą.

Stengiuosi nepastebėti, kad Nina jaukia viską aplink vien tam, kad negalėčiau nė atsikvėpti. Vieną liepia, o vos po akimirkos tvirtina sakiusi visai ką kitą. Tik nuleidžiu galvą ir klausau priekaištų. Negaliu prarasti šio darbo.

Gražuolis šeimos galva Endrius Vinčesteris kasdien atrodo vis labiau palūžęs. Kai pažvelgiu į skausmo kupinas jo akis, sunku susilaikyti nepagalvojus, kaip gyvenčiau, jei užimčiau Ninos vietą. Prašmatnūs namai, prabangus automobilis, tobulas vyras. O jeigu...

Tačiau aš turiu ką slėpti. Kaip ir Vinčesteriai. Tik ar jų paslaptys nėra dar pavojingesnės?