Greitoji paieška

„Mirtis – anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu. Tą gegužės naktį, kai nusinešė septyniolikmetį Kidzukį, mirtis pričiupo ir mane.“

Nusileidęs Hamburgo oro uoste, 37-erių Toru Vatanabė išgirsta seną „The Beatles“ dainą ir mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, aistros, troškimų ir praradimų. 

Tada iš gyvenimo pasitraukė geriausias Toru draugas Kidzukis, o Kidzukio mergina Naoko tapo pirmąja Toru meile. Tiesa, jiems suartėjus, į Toru pasaulį įsiveržė ir karštakraujė Midori, visiška Naoko priešingybė. Draskomas vidinių prieštaravimų, Toru turėjo rinktis tarp praeities ir ateities.

„Jausminga, įdomi, seksuali... H. Murakami – vienas geriausių šiuolaikinių rašytojų.“

Time Out

„„Norvegų giria“ – tai japonų „Rugiuose prie bedugnės“.“

Daily Telegraph

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. „Norvegų giria“ Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorių, anot vieno žymaus H. Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“.

Skaitytojams nuo 12 metų

„Dabar jį aplankė jausmas, kad žemėje yra visiškai vienas, tad pirmą kartą gyvenime užvertė galvą ir prakalbo savo balsu – sustaugė kaip tikras laukinis vilkas. Anglijos vilkai jau seniai išmoko slopinti savo dainas – pasaulyje, siekiančiame juos sunaikinti, byloti vilkų kalba pernelyg pavojinga.“

Kai nedidelio Anglijos kaimelio apylinkėse pasirodo nematytas vyras, dešimtmetis Benas prasitaria, kad čia dar esama vilkų. Vyras kaip mat suklūsta – jis negailestingas, jokių taisyklių nepaisantis medžiotojas. Įsitikinęs, kad jei padarai ką nors pirmas, po tavęs dar daugybė žmonių tai pakartos, bet jei paskutinis – tampi ypatingas. Nušauti paskutinį Anglijos vilką jam būtų neprilygstama garbė. 

Benas su tėčiu yra ne mažiau užsispyrę ir griebsis visko, kad apsaugotų sužeistą vilkę su jaunikliu, atklydusius į jų kiemą. Tačiau medžiotojas nė už ką nepasiduos net neįtardamas, jog galiausiai pats virs taikiniu. 

Rūsti ir žiauri, bet kartu dramatiška ir jaudinanti istorija apie paskutinį Anglijos vilką ir berniuką, besistengiantį ištaisyti lemtingą savo klaidą. 

„Vilko kauksmas“:

• Paveiki istorija apie žmogaus ir gamtos santykį;

• Įtaigiai ir tikroviškai vaizduojanti laukinių vilkų gyvenimą;

• Atskleidžianti, kad visi poelgiai turi pasekmes, o aklas noras naikinti gali būti pražūtingas;

• Mokanti, jog klaidas galima ir būtina stengtis ištaisyti;

• Kritikų teigiamai įvertinta knyga.

„Vilko kauksmas“, išleistas 1990 m., buvo įtrauktas į prestižinio Didžiosios Britanijos vaikų literatūros apdovanojimo – Carnegie medal – trumpąjį sąrašą. 

Pirmasis knygos leidimas lietuvių kalba įvertintas Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija kaip Reikšmingiausias ir meniškiausias metų vertimas paaugliams.

Melvin Burgess (1954) – itin populiarus britų rašytojas, išgarsėjęs tokiomis knygomis kaip „Heroinas“, „Darant tai“ ir kitomis. „Vilko kauksmas“ – pirmoji autoriaus knyga, padėjusi jam įsitvirtinti literatūros pasaulyje. Rašytojas nemėgsta moralizuoti ir mokyti skaitytojų, siekia, kad, perskaitę jo kūrinius, jie patys darytųsi išvadas.  

Vaikams nuo 7 metų.

„Kai turi tokią kaimynę ir geriausią draugę kaip Lena, iš tiesų paprastų dienų nebūna.“

Vietoje nenustygstančiai smarkuolei Lenai ir jos kiek ramesniam draugui Trilei kiekviena diena yra naujas nuotykis. Ko tik jie neprisigalvoja – tarp savo namų nutiesia laipiojimo virvę, žaidžia karą ir Nojaus laivą, surengia gatvės muzikantų pasirodymą. Ir dažniausiai prisidaro didelių bėdų... O retomis ramybės akimirkomis abu šveičia pačius skaniausius tetulės-bobulės vaflius.

Kad ir koks smagus jų gyvenimas, jame netrūksta skaudulių. Trilė liūdi netekęs savo tetulės-bobulės ir jaudinasi, kad Lena jo nelaiko geriausiu draugu. O Lena taip trokšta turėti tėtį, kad net ima jo ieškoti prikabinusi skelbimą ant lentos!

Vieną dieną Lena tampa itin tyli ir paslaptinga, o Trilė ima nerimauti dėl geriausios draugės. Negi jų draugystei iškilo pavojus?

„Vaflinės širdelės“ – nutrūktgalviškų nuotykių kupina knyga, kurioje jautriai kalbama apie draugystę, šeimos svarbą ir rimtus skaudulius, kuriuos kartais išgyvena vaikai. Tai viena tų knygų, kurios priverčia kvatotis ir kartu sušildo širdį.

„Vaflinės širdelės“

• Pabrėžiama rūpestingos šeimos svarba vaikams, gražūs tarpusavio santykiai.

• Atkreipiamas dėmesys, kaip svarbu pasakyti tai, ką jauti savo artimiesiems ir draugams.

• Skatinamas gerumas, atidumas kitam ir dalijimasis. 

• Meniškai vertinga knyga ugdo literatūrinį suvokimą ir skonį. 

Maria Parr (g. 1981) – norvegų vaikų rašytoja. Ji studijavo skandinavų literatūrą, dabar mokytojauja ir rašo nepaprastai smagias knygas, kuriose dažniausiai pasakoja apie kaimo vaikų nuotykius. Rašytojos kūryba dėl humoro ir šilumos neretai lyginama su Astridos Lindgren. Už savo knygas ji pelnė ne vieną svarbų apdovanojimą. Ieškokite ir kitų į lietuvių kalbą išverstų Marios Parr knygų: „Mažasis griaustinis“, „Vartininkas ir jūra“ bei „Mudu su Oskaru“.

„Nieko negalėjau padaryti. Stengiausi tai atitaisyti, tik pavėlavau.“

Kold Mauntino sunkiųjų darbų kalėjimo E korpuso prižiūrėtojas Polas Edžkombas per daugelį tarnybos metų regėjo įvairiausių keistuolių, bet dar nebuvo matęs tokio kaip Džonas Kofis – milžino vaiko protu, pasmerkto mirti dėl šiurpinamai smurtingo nusikaltimo. 

E korpuse žudikai laukė eilės eiti Žaliąja mylia, koridoriumi, išklotu žaliųjų citrinų spalvos linoleumu, į paskutinį savo gyvenime susitikimą – į pasimatymą su Senąja Žiežirba, elektros kėde. Polas per savo gyvenimą Žaliąja mylia lydėjo 78 kalinius, jis nuoširdžiai stengėsi, kad kiekvienas mirtininkas ramiai praleistų paskutines dienas ir bausmę pasitiktų išsaugojęs žmogiškumo likučius. 

Bet Džonas Kofis anaiptol ne įprastas E korpuso įnamis. Gal jis velnias žmogaus pavidalu? Kofiui laukiant lemtingo atpildo, Polas atskleis ir kraupią, ir įstabią tiesą apie kalinį. Tiesą, kuri pakeis Polo įsitikinimus...

Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas amerikietis Stephenas Kingas 1996 metais naujausią savo romaną „Žalioji mylia“ išleido šešių plonų knygelių serija. Visos jos atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąraše, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir 1997 m. buvo išspausdintos jau kaip viena knyga. 1999 m. pagal šį romaną režisierius Frankas Darabontas sukūrė filmą (Polas – akt. Thomas Hanksas). 

„Šiurpus kalėjimo romanas, įtaigus, jaudinantis ir neleidžiantis atsitraukti.“

Entertainment Weekly

New York Times bestselerio Misteris tęsinys, aistringa ir jaudinanti E L James, išskirtinės Penkiasdešimt pilkų atspalvių trilogijos autorės, meilės istorija.

KAS NUTINKA, KAI KRIŠTOLINĖ KURPAITĖ TINKA..?

Ne savo noru Trevetikų grafu tapęs Maksimas Trevelianas nusekė paskui mylimąją į Albanijos užkampį. Dėl jos kovojo, galiausiai ją užkariavo, o dabar teks ją vesti. Kitaip gali sulaukti kulkos į kaktą. 

Bet ar įmanoma, kad buvęs Kazanova taptų geru sutuoktiniu? O gal jo praeities šešėliai ir skandalingos aristokratiškos šeimos paslaptys sugriaus ką tik rastą laimę?

Alesija Demači paspruko iš sekso vergijos gniaužtų ir galiausiai pavergė mylimojo širdį. Bet ar jų santuoka bus sėkminga? Šleikštulį kelianti Maksimo praeitis, priešiškai nusiteikusi jo šeima, smalsūs Londono aukštuomenės narių žvilgsniai ir šnabždesiai... Ar į ją kada žiūrės kaip į Maksimo grafienę? Ar ji taip ir liks buvusia jo tvarkytoja?

Atsidurkite didinguose Albanijos kalnuose, pasinerkite į nepakartojamą Anglijos kaimo idilę, akies krašteliu pagaukite nuodėmingą šiuolaikinio Londono aukštuomenės spindesį.

Romanas Ledi yra užburianti meilės, ilgesio, supratimo bei išganymo istorija.

„...kai girdžiu ir kalbu ispaniškai, ataidi mano pirmosios lopšinės melodija. Aš tarsi vėl tampu vaiku, koks kažkada buvau, ir atsiduriu arčiausiai to, kas esu dabar.“


Mirus mylimai močiutei Ritai, Olivija paveldi komodą su dešimčia spalvotų užrakintų stalčių. Ji dar vaikystėje žavėjosi šeimos relikvija. Ir dabar, laikydama stalčių raktelius, pagaliau susipažįsta su komodos turtu: krikšto medalionu, poezijos knygele, mėlyna skarele... Šie paprasti daiktai alsuoja ilgai saugotomis močiutės gyvenimo paslaptimis.

Būdama dešimties, Rita su seserimis buvo priversta palikti tėvus ir bėgti nuo Frančesko Franko diktatūros Ispanijoje. Naujų namų paieškos Prancūzijoje mergaitėms nebuvo lengvos: teko sunkiai dirbti ir kęsti vietinių užgauliones. Nepaisant negandų, po kelerių metų Rita rado savo gyvenimo meilę – ispaną Rafaelį, bet, jai pastojus, o jam nusprendus grįžti į tėvynę ir prisijungti prie pasipriešinimo Franko valdžiai, Ritos pasaulis vėl dužo į šipulius.

Romanas „Komoda spalvotais stalčiais“, iš dalies paremtas tikrais įvykiais, seka unikalų vienos šeimos likimą, paženklintą ne tik sielvarto, bet ir gilios meilės bei vilties.



„Tikras deimantas.“
Le Parisien

„Jaudinantis debiutas apie maištingas moteris.“
Elle

„O. Ruiz išraiškinga kaip Almodóvaras. Meistriška.“
Le Point



Olivia Ruiz – ispanų kilmės prancūzų dainininkė, dainų autorė ir aktorė. 2020 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Komoda spalvotais stalčiais“ sulaukė daugiau nei pusės milijono Prancūzijos skaitytojų pagyrų ir 2021 m. buvo įtrauktas į „Prix des Lecteurs du Livre de Poche“ apdovanojimų sąrašą.

Jules'io Verne'o klasikinis nuotykių romanas „Aplink Žemę per 80 dienų“ pasakoja apie uždarą ir iš pirmo žvilgsnio nuobodų, lengvai nuspėjamą anglų džentelmeną Filiją Fogą. Jis priima neįtikėtiną lažybų iššūkį: apkeliauti Žemės rutulį per 80 dienų!

Kartu su tarnu prancūzu Paspartu jis leidžiasi į pavojų ir netikėtų įvykių kupiną kelionę. Viską sėkmingai įveikti padeda ryžtas, išradingumas ir tikėjimas savomis jėgomis.

Traukiniais, laivais, vežimais, burinėmis rogėmis, net drambliais bei oro balionu jie lanko egzotiškus kraštus, susiduria su įvairiomis kliūtimis ir juokingomis situacijomis. O keliautojus visą laiką neatsilikdamas seka ir Filiją Fogą nori suimti seklys Fiksas. Jis dar ryškiau nuspalvina ir taip išskirtinį, viso pasaulio dėmesį prikaustantį nuotykį.

Jules'is Verne'as - prancūzų rašytojas, vienas iš mokslinės fantastikos žanro pradininkų. 1873 m. pasirodęs jo kūrinys „Aplink Žemę per 80 dienų“ tapo viena populiariausių visų laikų nuotykių knygų, iki šiol žadinančių skaitytojų vaizduotę. Įtraukianti istorija supažindina su XIX a. pabaigos pasaulėžiūra, technologine pažanga, kolonijiniu pasauliu, skatina apmąstyti gyvenamojo meto ir kultūrų skirtumus.

Albert'o Camus romanas „Svetimas“ (1942) rašytojui pelnė pasaulinį pripažinimą. Pagrindinio veikėjo Merso santykis su supančiu pasauliu pažeidžia visuomenės taisykles ir paverčia jį „svetimu“. Tai knyga apie neįveikiamą individo vienatvę inertiško abejingumo, absurdo akivaizdoje.

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.

Mums negresia pavojus. Vėjas žino ir mano vardą, ir tavo.

Naujausiame daugelio pasaulinių bestselerių autorės Isabel Allende kūrinyje jautriai ir įtaigiai atskleidžiama dviejų gimtus namus palikusių ir artimųjų netekusių vaikų istorija, prasidėjusi 1938 metais nacių okupuotoje Austrijoje ir pasibaigusi 2019 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Viena, 1938 m. Samueliui Adleriui buvo šešeri, kai per nacių surengtą žydų pogromą pradingo jo tėtis. Praradusi viltį išsigelbėti Samuelio motina parūpino jam vietą paskutiniame iš nacių okupuotos Austrijos į Angliją išvykusiame žydų vaikų traukinyje. Samuelis išvyko vienui vienas, turėdamas tik kelis drabužius ir savo smuiką.

Arizona, 2019 m. Po aštuonių dešimtmečių akla septynerių metų mergaitė Anita Diaz ir jos motina bėga nuo mirtino pavojaus Salvadore tikėdamosi rasti prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jų atvykimas sutampa su nauja prezidento Donaldo Trumpo administracijos diegiama imigrantų šeimų atskyrimo politika, tad Anita atsiduria Nogaleso stovykloje.

Atskirta nuo mamos, Anita išgyvena tik keliaudama į Asabaharą – stebuklingą vaizduotės pasaulį, kurį sukūrė sau ir mylimai sesei. Sugrąžinti mergaitę į tikrovę gali tik panašią asmeninę tragediją išgyvenęs Samuelis Adleris. Jei tik likimas bus maloningas ir leis jiems susitikti.

Praeitį ir dabartį susiejančiame Isabel Allende (g. 1942 m.) romane „Vėjas žino mano vardą“ atskleidžiami karo ir imigracijos padariniai, pasakojama nepamirštama istorija apie šeimą, namus ir tėvų pasiaukojimą. Kartu tai jaudinantis priminimas apie vaikus, kurie išgyvena nesuvokiamus pavojus ir niekada nenustoja svajoti. Lietuvių skaitytojų karštai mylimos autorės kūryba išversta į daugiau nei 40 kalbų, o iš viso pasaulyje parduota daugiau kaip 77 milijonai I. Allende knygų.

„Isabel Allende – neprilygstama pasakotoja.“ – Khaled Hosseini

2022-aisiais romanu „Naktinėtoja“ debiutavusi Leila Mottley pateko į Bookerio premijos kandidatų sąrašą – ji yra jauniausia istorijoje šios premijos nominantė, o išskirtinio dėmesio sulaukusi knyga iškart tapo New York Times bestseleriu.

Juodaodė septyniolikmetė Kiara nežino, ką reiškia gyventi normalų paauglės gyvenimą. Jos mama kali pataisos namuose, tad merginai tenka rūpintis ne tik savimi, bet ir broliu Marku, o taip pat – kaimynystėje gyvenančiu devynmečiu Trevoru, kurio motina vis pradingsta kelioms dienoms. Vargingame Rytų Ouklande nerasdama darbo ir nesulaukdama pagalbos, Kiara atsiduria naktinio miesto gatvėse. 

Nepaisydama žeminančių ir skausmingų patirčių, mergina yra pasiryžusi išgyventi šiame pasaulyje, kur niekas jos nesaugo. Tačiau vieną dieną ji atsiduria skandalingo policijos tyrimo epicentre ir viskas negrįžtamai pasikeičia.

Realiais faktais grįstas romanas „Naktinėtoja“ – neužmirštamas pasakojimas apie jaunus žmones, nustumtus į ypač niūrias suaugusiųjų pasaulio kertes. 

Tai ir įtaigus ir jaudinantis pasakojimas apie pastangas išgyventi. Rūstu, bet įtrauku. Turininga ir išmoninga. – Economist

Leila Mottley švelniu poetės prisilietimu atskleidžia žiaurias, širdį veriančias tiesas. Išties sukrečiantis debiutas. – Dave Eggers

Aš nieko nepastebėjau. Mačiau Ritą, tokią gražią, tokią linksmą, tokią jaudinančią, tokią... nežinau, kartais norėdavau sau įsižnybti, kai būdavome kartu, kad įsitikinčiau, jog nesapnuoju.

Aštrus ir šokiruojantis pasakojimas visiems „Heroino“ ir „Švari“ gerbėjams!

Rita naujoje mokykloje kaipmat susiranda puikių draugų. Tarp jų – pleputė, bet rūpestinga Romana, savo tapatybės ieškantis keistuolis Timūras ir Vigas, kurio gyvenimas nepagailėjo, bet jis sugebėjo išlikti kilnus ir geraširdis. Ritai su jais gera, be to, tarp jos ir Vigo užgimsta gilesni jausmai.

Tačiau ne viskas yra taip, kaip atrodo. 

Rita turi paslaptį, kuri gali viską sugriauti.

Niekas, net geriausi draugai nenumanė, kas vyksta Ritos gyvenime...

Negailestinga, dramatiška ir jaudinanti istorija apie tamsiąją gyvenimo pusę, meilės, saugumo troškimą ir apie tai, kokių kraštutinumų kartais imamės norėdami išsaugoti visa, ką turime brangiausio. 

Skaitytojams nuo 16 metų.

Marie Pavlenko – prancūzų rašytoja, poetė, scenaristė, už savo kūrybą pelniusi ne vieną reikšmingą apdovanojimą. Jaunimui ji rašo tiek realistinę literatūrą apie šių dienų paauglių gyvenimo iššūkius, nevengia aštrių temų, tiek nuotykių kupiną fantastiką. Juokingi, poetiški, kartais persmelkti tragiškumo nuojautos jos tekstai paženklinti dėmesiu moters teisėms ir laukinei gamtai, juose netrūksta marginalizuotų, trapių, bet kartu ir užsispyrusių, stiprių personažų.

„Aš daugybę kartų klausiau politikų, kaip jie reaguotų, jei Europoje lytiniai organai būtų sužaloti bent vienai baltaodei mergaitei. Politikai ir žiniasklaida pasiustų iš pasipiktinimo.“

Trečioji tarptautiniais bestseleriais tapusių knygų „Dykumų gėlė“ ir „Dykumų aušra“ autorės Waris Dirie istorijos dalis – pasakojimas apie mergaičių lytinių organų žalojimo (MLOŽ) paplitimą Europos šalyse.

Somalyje gimusi Waris Dirie – pasaulinio garso modelis, odos priežiūros kosmetikos „Revlon“ veidas. 1997 m. ji tapo specialiąja Jungtinių Tautų moterų teisių ambasadore Afrikai ir ėmėsi kovoti su moterų lytinių organų žalojimu. Pirmoje knygoje „Dykumų gėlė“  Waris atskleidė autentišką savo istoriją – jautrią, galingą ir sukrečiančią kaip ir jos gyvenimas, o knygoje „Dykumų aušra“ papasakojo apie savo kelionę namo po du dešimtmečius trukusio atsiskyrimo. 

Knygoje „Dykumų vaikai“ Waris suteikė galimybę savo istorijas pasakoti moterims, kurios kiekviena savaip išgyveno traumuojančią lytinių organų žalojimo procedūrą. Waris Dirie padrąsintos jos pirmą kartą viešai prabilo apie milijonus mažų mergaičių kurioms gresia MLOŽ ne tik Afrikoje ar Azijoje, bet ir civilizuotoje Europoje. Ši knyga ne tik šokiravo skaitytojus, bet ir išjudino politikus bei privertė Europos šalių vadovus imtis realių priemonių stabdant šią barbarišką praktiką. 

Šokiruojanti žinutė apie siaubingą mergaičių žalojimo praktiką.

  Kirkus Reviews

Kovas, 1905-ieji. Jauna airių imigrantė Sofi Veilen taip trokšta ištrūkti iš Niujorko daugiabučio, kad atsiliepia į skelbimą laikraštyje ir sutinka ištekėti už nepažįstamo vyro. San Fransiske ją pasitikęs našlys Martinas Hokingas pasirodo esąs ne tik abejingas, bet ir svaiginamai gražus. Nors Sofi greitai prisiriša prie penkiametės Martino dukros Katarinos, keistas vyro elgesys kelia jai nerimą net praėjus metams po vedybų.

Tuomet vieną vakarą pasigirsta beldimas į duris. Sofi abejonės pasitvirtina: ji sužino, kad jos likimas susietas su dviem nepažįstamomis moterimis. Pirmoji, graži ir nėščia, stovi ant jos durų slenksčio. Antroji už šimtų mylių, Amerikos pietvakariuose, sielvartauja praradusi viską, ką kada nors mylėjo.

Tragiškas 1906-ųjų balandžio 16-osios žemės drebėjimas pastūmėja tris moteris į pavojingą kelionę, patikrinsiančią jų ištvermę, ryžtą ir galiausiai tikėjimą, kad meilė pajėgi nugalėti baimę.

„Nuostabi istorija apie ištvermę ir moterų draugystės galią.“

Marie Benedict

„Romano šerdyje – nenugalima trijų intriguojančių moterų jėga. Verta pasimėgauti bei pasidalyti su visomis savo gyvenimo moterimis, kuriomis žavitės.“

Hazel Gaynor

„Nuostabus pasakojimas, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į sukrečiančią kelionę lynų keltuvu po XX a. pradžios San Fransiską. Jame paslaptys, tamsios kaip ir pats miestas, plačiai atsiveria ir priverčia nuo pasaulio pavargusią pagrindinę veikėją susidurti su skaudžiomis melo pasekmėmis...“

Stephanie Dray

Susan Meissner (Siuzan Maisner) – amerikiečių rašytoja, „USA Today“ bestselerių autorė. Anksčiau ėjo savaitinio žurnalo vyriausiosios redaktorės pareigas, ne kartą buvo įvertinta ir apdovanota kaip geriausia apžvalgininkė ir į praeitį nukeliančių, jautrių istorijų autorė. Lietuvos skaitytojams ji žinoma kaip romano „Šilko siūlų dėžutė“ („Baltos lankos“, 2019) autorė. „Trapių daiktų prigimtis“ pirmąsyk pasirodė 2021 m. ir pelnė puikius įvertinimus leidinyje „Publishers Weekly“, sulaukė tokių istorinių romanų autorių kaip Marie Benedict ir Kristin Harmel pagyrų.

39-erių Frida Liu išgyvena sunkius laikus. Nors turi puikų išsilavinimą, karjeros ji nesukūrė. Vyras Gastas jai laukiantis įsimylėjo jaunesnę ir išsikraustė. Draugų Frida taip pat neturi. Visi liko Niujorke, o ji dėl vyro darbo turėjo persikraustyti į Filadelfiją. Tiktai dėl Harietos, jųdviejų pusantrų metų dukros, Frida dar jaučia žemę po kojomis. Harieta – visas Fridos pasaulis, ir šis pasaulis Fridai gražus.

Tačiau Fridos gyvenime išaušta viena velniškai bloga diena. Iš nuovargio ji padaro klaidą. Ir akimirksniu atsiduria griežtame vaiko teisių apsaugos akiratyje. Harieta perduodama globoti tėvui, o namuose kiekvieną jos prasižengusios motinos žingsnį ima stebėti kameros. Taip bus nuspręsta, ar siųsti Fridą į motinų perauklėjimo mokyklą, žinančią, kaip išmatuoti motinos atsidavimą ir meilę savo vaikui.

„Tarnaitės pasakojimas“ XXI amžiuje.“
India Knight

„Intensyvus romanas, neįmanoma atsitraukti. Neabejotinai įžiebs diskusijų, kas yra gera ar bloga motina.“
Oprah.com

„Autorė dalijasi plunksna su Margaret Atwood ir Kazuo Ishiguro... bet sykiu tai visiškai savitas, įsidėmėtinas kūrinys. Laikais, kai Valstijos imasi kontroliuoti moters kūną (ir apsisprendimo teisę), šis romanas kelia dar didesnį šiurpą. Siaubingai neįtikėtina ir sykiu klaikiai įžvalgu.“
Vogue

Jessamine Chan (Džesaminė Čan) – JAV rašytoja. Baigė Kolumbijos ir Brauno universitetus. Jos debiutinis romanas „Gerų motinų mokykla“ nominuotas tokioms premijoms kaip „PEN/Hemingway Award“, „Carnegie Medal for Excellence“, o Barackas Obama jį įtraukė į savo mėgstamiausių 2022 m. knygų sąrašą. J. Chan su vyru ir dukra gyvena Čikagoje.

New York Times bestselerių autorės Noros Roberts pirmoji trilogijos „Prarastosios nuotakos“ knyga — istorija apie tragedijas, prarastą ir vėl surastą meilę, ir šeimą, kuriai karta iš kartos ramybės neduoda praeities vaiduokliai.

1806-ieji: Astrida Pul, pasipuošusi vestuvine suknele, spinduliuoja laime. Bet net nesulaukusią vestuvių nakties ją nužudo ir nuo piršto nutraukia aukso žiedą. Paskutiniai Astridos žodžiai — pažadas Kolinui niekada jo nepalikti...

Grafikos dizainerė Sonja Maktaviš apstulbo sužinojusi, kad jos velionis tėvas turėjo brolį dvynį, apie kurį pats nieko nežinojo, ir kad netikėtai atsiradęs dėdė Kolinas Pulas jai paliko beveik visą savo turtą, įskaitant ir didingą Viktorijos laikų namą Meino pakrantėje. Pagal testamento sąlygas Sonja turi išgyventi jame mažiausiai trejus metus. Neseniai nutraukusi sužadėtuves, ji persikrausto, trokšdama išsiaiškinti, kodėl broliai buvo išskirti vos gimę ir kodėl visa tai buvo laikoma paslaptyje, kol tiesa paaiškėjo atlikus tyrimą genealogijos svetainėje.

Jaunas advokatas Trėjus, pasitikęs Sonją didingame dvare ant kalvos viršūnės, mato, kad jai neramu, ir pripažįsta, jog name... vaidenasi. Netrukus Sonja pastebi, kad daiktai atsiranda kitose vietose, nei buvo padėti, kad muzika įsijungia savaime. Mirusio dėdės darbo kabinete ji netikėtai išvysta savo tėčio nutapytą paveikslą ir portretą, vaizduojantį moterį vardu Astrida, kurią advokatas pavadina „pirmąja prarastąja nuotaka“. Akivaizdu, kad Sonja paveldėjo daug daugiau nei tik namą. Ji paveldėjo šimtmečių senumo prakeiksmą, kurį galbūt pasiseks nutraukti, jei tik pavyks atskleisti šio dvaro paslaptis...

Tiktoko sensacija! Žiežirbos lekia, kai dailiojo čiuožimo sportininkei bei ledo ritulio komandos kapitonui tenka dalytis arena.

Jis vienintelis dalykas, kurio ji neplanavo.

Anastasija Alen visą gyvenimą stengėsi įsilieti tarp geriausių JAV čiuožėjų. Regis, svajonė pradeda pildytis, kai merginai suteikiama solidi stipendija Kalifornijos universitete, Meipl Hilso koledže, bei vieta universiteto dailiojo čiuožimo komandoje.

Anastasijai niekas nesutrukdys, net ledo ritulio komandos kapitonas Natas Hokinsas!

Kadangi yra kapitonas, Natui svarbiausia, kad komanda žaistų ritulį, tačiau tam atsiranda kliūčių. Sugedus įrengimams, tenka dalytis ledo arena su dailiojo čiuožimo komanda, kuriai priklauso ir akivaizdžiai Nato neapkenčianti Anastasija.

Visgi, Anastasijos čiuožimo partnerio perspektyvoms panirus į miglą, ar tik neteks jai kreiptis pagalbos į Natą?

Žiežirbos lekia, tik Anastasijai tai nė motais... Juk neįmanoma susižavėti ledo ritulininku, tiesa?

Hannah Grace — anglų kilmės rašytoja, jos pačios žodžiais tariant, „jaukių istorijų sielai“ autorė, kurianti savo namuose Mančesteryje. Jei tik nesėdi prie rašomos knygos, viename skyriuje tūkstančius kartų apibūdindama kiekvieno akis, atsitiktinai suteikdama keliems veikėjams tą patį vardą ar vartodama angliškus posakius, kurių nesupranta amerikiečiai skaitytojai, galite sutikti ją vaikštinėjančią su sutuoktiniu bei dviem šunimis, Paršeliu bei Lokiu.

Garsiausiai driokstelėti galinti inspektoriaus Rajeno byla...

Prabėgo penki mėnesiai nuo dienos, kai žudikas išėjo į laisvę, todėl vyresnysis inspektorius Rajenas ruošiasi išvykti iš Niukaslo, sumedžioti jį ir įkišti už grotų — šįsyk visam laikui.

Tačiau, dramatiškai pasisukus įvykiams, vyresniojo inspektoriaus planai žlunga, jis priverstas pasilikti ir dar kartą susidurti su praeitimi, antraip tektų stebėti, kaip skaudžios pasekmės sunaikina draugą.

Įsivyravus chaosui, smūgį suduoti ruošiasi dar vienas žudikas. Įvykus sprogimui ant Taino tilto Rajeno komanda leidžiasi į pašėlusias lenktynes, ieškodama mirtino priešo, kuris nesustos, kol neužsiliepsnos visi miesto tiltai kartu su žmonėmis...

„L. J. Ross nenusileidžia geriausiems detektyvų rašytojams.“ 

The Times

„Literatūros fenomenas.“ 

Evening Chronicle

L. J. Ross gimė Niukasle prie Taino, vėliau persikraustė gyventi į Londoną, kur baigė Londono Karališkąjį koledžą ir įgijo teisės bakalauro ir magistro laipsnius. Daugelį metų dirbusi Sityje administracinių bylų teisininke, ji pajuto atėjus metą pokyčiams. Permainas paskatino sūnaus gimimas, privertęs moterį sustabdyti teisinę karjerą ir rasti laiko detektyvinėms istorijoms, ilgai nešiotoms mintyse. Autorė gyvena su vyru ir sūneliu savo gražiojoje gimtinėje, Nortumberlande. 

Jų paslaptys negali likti palaidotos amžiams

Vieną rytą detektyvas Samuelis Ovusu iškviečiamas į Temzės pakrantę, kur aptiktas siaubingas radinys. Nusiuntęs jį teismo medicinos ekspertams, tyrėjas sužino, kad žmogaus kaulai susiję su labai sena byla, kai didžiuliame name Čelsyje rasti trijų asmenų lavonai.

Reičelę Rimer irgi ištinka šokas — moteris išgirsta, kad jos vyras Maiklas rastas negyvas savo namo Prancūzijoje rūsyje. Policija reikalauja, kad Reičelė nedelsdama atvyktų atsakyti į keletą klausimų apie savo sutuoktinį ir jo praeitį, bet į tuos klausimus ji visai nenori atsakinėti.

Praėjus trims dešimtmečiams nuo to laiko, kai po baisios tragedijos išvyko iš Londono, Liusė Lamb pagaliau grįžta namo. Netrukus jos brolis leidžiasi į kelionę ieškoti žmogaus iš jų bendros praeities.

Beskubėdami išsiaiškinti painias paslaptis, veikėjai supras, kad yra susiję tokiais saitais, kokių nė neįsivaizdavo...

„Dar vienas meistriškai parašytas trileris, kurį sukūrė šių laikų psichologizmo karalienė.“ 

Mark Edwards

„Daugelį rašytojų vertinu dešimtuku iš dešimties, bet Lisa – kiauras šimtukas.“ 

Gillian McAllister

„Žavinti nuo pirmo iki paskutinio puslapio, Lisa Jewell puikiai išmano, kaip austi pasakojimą, kad skaitytojas liktų be žado. Tobulai sudėlioto siužeto romanas, traukiantis dėmesį daugybe netikėtų posūkių, tikras šedevras.“ 

Samantha Downing

„Ryšku... Jewell verčia skaitytojus iš kojų iki pat laimingos pabaigos. Nors ši istorija apie smurtą ir vaikų skriaudas yra savarankiškas romanas, tie, kurie dar neskaitė „Šeimos iš viršaus“, neabejotinai panorės nedelsiant jos imtis.“ 

Publishers Weekly

„Kaustantis dėmesį, išmoningas, kvapą gniaužiantis romanas. Niekas nesugeba kurti tokių sudėtingų, tikrų ir itin žmogiškų personažų kaip Lisa Jewell.“ 

Tamar Cohen

Žmogžudystė, pateksianti į istorijos vadovėlius…

Po ilgos varginančios žiemos detektyvas vyresnysis inspektorius Rajenas ir jo komanda nekantrauja džiaugtis pavasariu. Bet kai ant savo namų durų slenksčio nušaunama jų kolegė ir vadovybė ima manyti, kad kaltas vienas iš pareigūnų, Rajenas atsiranda tyrimo sūkuryje.

Nespėjus nė pradėti darbo, ima plūsti pranešimai apie sprogimą Daramo katedroje. Seną mieguistą miestelį apima chaosas, o dūmams išsisklaidžius paaiškėja, kad dingo kadaise šventajam Kutbertui priklausiusi neįkainojama relikvija.

Ar tvyranti įtampa ir nepasitikėjimas vietos policija nesutrukdys Rajenui ir jo komandai surasti žudiką ir grąžinti Kutberto kryžių į ankstesnę jo vietą?

Žmogžudystė, paslaptys, meilė ir humoras susipina greito tempo detektyve, kurio veiksmas vystosi vaizdingoje Daramo grafystėje.

„LJ Ross stovi vienoje gretoje su geriausiais detektyvų autoriais.“

The Times

„Literatūros fenomenas.“

Evening Chronicle

„LJ Ross — Kindle karalienė.“

Sunday Telegraph

Saugokitės to, kas slepiasi dugne...

Vieną lemtingą žvaigždėtą naktį trys draugai slapčia leidžiasi stovyklauti, bet namo grįžta tik dviese. Po trisdešimties metų paauglio kūnas iškyla iš didžiausio Anglijos dirbtinio ežero dugno, sukeldamas grėsmę žudikui, kuris ramiai gyveno... iki šiol.

Iš medaus mėnesio sugrįžusio detektyvo inspektoriaus Rajeno tyko nemažai pavojų. Kilderio miško tankmėje žudikas paspruko nuo teisingumo ir padarys viską, kad apgintų praeities paslaptis. O Nortumbrijos Kriminalinių tyrimų skyriuje sena priešė sėdo į vyriausiosios detektyvės kėdę, pasiryžusi bet kokia kaina sunaikinti Rajeną.

Kas nugalės lig šiol pavojingiausioje Rajeno tirtoje byloje?

Nužudymai ir paslaptys persipina su romantika ir humoru šiame sparčiai besirutuliojančiame detektyve, kurio veiksmas vyksta nuostabaus grožio Nortumbrijos krašte.

„L.J. Ross yra viena iš geriausių detektyvų rašytojų.“

The Times

„Literatūros fenomenas.“

Evening Chronicle

L.J. Ross gimė Niukasle prie Taino, vėliau persikraustė gyventi į Londoną, kur baigė Londono Karališkąjį koledžą ir įgijo teisės bakalauro ir magistro laipsnius. Daugelį metų dirbusi Sityje administracinių bylų teisininke, ji pajuto atėjus metą pokyčiams. Permainas paskatino sūnaus gimimas, privertęs moterį sustabdyti teisinę karjerą ir rasti laiko detektyvinėms istorijoms, ilgai nešiotoms mintyse. Autorė gyvena su vyru ir sūneliu savo gražiojoje gimtinėje, Nortumberlande. 

Tikra istorija apie meilę, nusikaltimus ir pavojingą maniją

GERIAUSIA METŲ KNYGA: The Washington Post, The New Yorker, Lit Hub

Vienas įspūdingiausių dvidešimt pirmojo amžiaus pasakojimų apie tikrus nusikaltimus – daugiausia meno kūrinių pasaulyje pavogusio Stéphane’o Breitwieserio istorija.

Šimtmečius meno kūriniai buvo vagiami įvairiausiais  būdais, tačiau niekam nepavyko to padaryti taip sėkmingai, kaip vagysčių meistrui Stéphane’ui Breitwieseriui. Per dešimt savo „karjeros“ metų jis įvykdė daugiau nei du šimtus įžūlių vagysčių – dažnai gausiai turistų lankomuose muziejuose ir katedrose vidury baltos dienos. Knygoje „Meno vagis“ Michaelas Finkelis skaitytoją įtraukia į keistą, bet žavų Stéphane’o Breitwieserio pasaulį. Kitaip nei daugumos vagių, Breitwieserio tikslas nebuvo pinigai, nors jo sukauptos kolekcijos vertė siekė maždaug du milijardus dolerių. Jam patiko menas, to dėl visą savo grobį jis laikė viename kambaryje ir juo grožėjosi. Nusikaltimus vykdęs kartu su savo mergina, Breitwieseris jautėsi nepagaunamas, kol vieną dieną sėkmė nuo jo nusisuko.

Tai jaudinanti istorija apie meną, nusikaltimą, meilę ir nepasotinamą alkį bet kokia kaina įsigyti gražių meno kūrinių.

Michael Finkel yra knygų „Meno vagis“, tarptautinių bestselerio „Nepažįstamasis miške“ ir „Tikra istorija“ (pagal kurią 2015 m. buvo sukurtas filmas su Jamesu Franco ir Jonah Hillu) autorius. Jis rengė reportažus iš daugiau nei 50 šalių, rašė žurnalams „National Geographic“, „GQ“, „Rolling Stone“, „Vanity Fair“, „The New York Times Magazine“ ir kt. Jo darbai buvo įtraukti į „The Best American Sportswriting“, „The Best American Science and Nature Writing“, „The Best American Travel Writing“ ir „The Best American Non-Required Reading“ antologijas. Jis su šeima gyvena Šiaurės Jutoje ir Pietų Prancūzijoje.

„Meno vagis“, kaip ir pagrindinis knygos veikėjas, žavi savo veržlumu, istorija ir ryžtingumu.“ – The New Yorker

Jei mėgstate mano knygas, patiks ir ši.

Stephen King

Šiame įspūdingame ir pribloškiančiame garsios britų rašytojos C. J. Tudor romane „Degančios mergaitės“ pastorei Džei Bruks tenka išvalyti nuo demonų atokų kaimelį, persekiojamą mirčių ir paslaptingai dingusių žmonių istorijų.

Prieš penkis šimtmečius – ant laužo  sudeginti aštuoni protestantų kankiniai. 

Prieš tris dešimtmečius –  iš kaimelio paslaptingai dingo dvi paauglės. 

Prieš du mėnesius –  nusižudė vietinis vikaras.

Sveiki atvykę į Čapel Kroftą.

Pastorė Džei Bruks, vieniša motina su penkiolikmete dukra, atvyksta į nedidelį kaimelį, tikėdamasi pradėti viską iš naujo ir rasti sielos ramybę. Deja, paslapčių gaubiamas kaimelis Džei pasitinka keista sutiktuvių dovana: senu egzorcizmo reikmenų rinkiniu ir rašteliu, cituojančiu ištrauką iš Biblijos: „Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.“

Kuo geriau Džei ir jos duktė Flo susipažįsta su kaimeliu ir jo gyventojais, tuo giliau jos klimpsta į vietines rietenas, paslaptis ir įtarinėjimus. O kai Flo senojoje bažnytėlėje išvysta regėjimą – degančias mergaites, atvykėlėms tampa aišku, kad čia esama vaiduoklių, nenorinčių ramiai ilsėtis užmarštyje.

Tačiau atskleista tiesa gali tapti mirtinai pavojinga kaimelyje, kur kiekvienas kažką slepia ir yra susijęs su kruvina praeitimi. Niekas nenori atsiverti nekviestoms atvykėlėms.

C. J. Tudor romanas „Degančios mergaitės“ toks baisus, kad net naktimis sapnuojasi.

 PopSugar.com

Negalėjau atsitraukti nuo dar vieno hipnotizuojančiai baugaus C. J. Tudor romano „Degančios mergaitės“. Nepatikėsite, ši knyga privertė mane miegoti neužgesinus šviesos.

Chris Whitaker, romano „Mes pradedame nuo pabaigos“ autorius

Šiurpus ir siaubą keliantis pasakojimas, meistriškai susiejantis penkių šimtmečių senumo aštuonių protestantų kankinių ir šiuolaikinės dvasininkės, susitaikiusios su savąja praeitimi, istorijas. Tai tik dar kartą įtikinamai paliudija, kad C. J. Tudor išties puiki siaubo romanų rašytoja.

C. J. Cooke

C. J. Tudor gyvena su partneriu ir mažamete dukra. Ji gana anksti pajuto meilę tamsiam, makabriškam literatūros žanrui ir pradėjo rašyti. Tuo metu, kai jos vienmečiai skaitė Judi Blume, ji ryte rijo Stiveno Kingo ir Džeimso Herberto knygas. Gyvenime jai teko dirbti įvairius darbus: reporterės stažuotojos, radijo laidų redaktorės, šunų vedžiotojos, filmų garsintojos, televizijos laidų vedėjos, reklaminių skelbimų sudarytojos, o dabar – ir rašytojos.

Pagal šią knygą kino kompanija „Paramount+“ yra sukūrusi serialą.

MIELOJI DOLE... Ką padovanoti draugei? Štai! Išminties perlų rinkinį iš The Sunday Times Style skilties. 

Nuo 2020 metų pradžios Dolė Alderton dalija patarimus, šilumą ir sąmojį nesuskaičiuojamai daugybei žmonių, rašančių į „Mielosios Dolės“ pažinčių skiltį The Sunday Times Style žurnale. Skaitytojai užduoda įvairių klausimų — ir skausmingai (o kartais net juokingai) bendražmogiškų, ir gana keistų: apie skyrybas, problemas dėl išvaizdos, šeimą, draugystę, pasimatymus, socialinių tinklų teikiamus malonumus ir pavojus, seksą, vienatvę, ilgesį, meilę ir viską, kas su tuo susiję. 

Nesmerkdama ir rodydama nuoširdžią užuojautą, kurios išmoko per savo plačiai aprašytus meilės nuotykius, taip pat draugystės bei susitikinėjimo patirtis, Dolė mus už rankos veda įvairiais gyvenimo labirintais, įrodydama, kad rūpestis, kuriuo pasidaliji su kitais, išties perpus sumažėja..

„Dolė Alderton — išminties, empatijos ir šmaikštumo viršūnėje.“

Red

„D. Alderton puikiai moka sužadinti užuojautą.“

Marian Keyes

„Naujas autorės požiūris neleidžia atsiplėšti nuo knygos. Ji keistai guodžia, kadangi skaitydamas apie kitų žmonių rūpesčius nejauti piktdžiugos, bet nurimsti supratęs, kad buvę ar esami tavo jausmai būdingi nesuskaičiuojamai daugybei žmonių, ir taip bus visada.“

Daily Mail

„Esė ir patarimų rinkinys iš D. Alderton rašomos skilties, kurioje autorė apmąsto, ko išmoko atsakinėdama į skaitytojų klausimus, yra kupinas empatijos (ji nieko nesmerkia) — nuo gyvenimiškų problemų, visiškai suprantamų dilemų iki  smagaus vujarizmo.“

Grazia

„Alderton padarė įspūdį ištisai kartai... Tai neįkainojama... Privalu perskaityti visiems ištikimiems Dolės gerbėjams.“

Heat

„Užkariaudama jaunų romantikų bei svajotojų širdis ir protus, ji išmintingai pataria atsidūrusiems kryžkelėje.“

Magic Radio Book Club

Dolly Alderton — apdovanojimų pelniusi autorė ir žurnalistė. Ji yra The Sunday Times Style apžvalgininkė, taip pat rašė žurnalams GQ, Red, Marie Claire ir Grazia. 2017—2020 m. kartu su žurnaliste Pandora Sykes vedė savaitinę popkultūros ir aktualijų tinklalaidę „The High Low“.

Jos pirmoji knyga „Viskas, ką žinau apie meilę“ jau pirmąją savaitę pateko į The Sunday Times bestselerių penketuką ir pelnė Nacionalinį metų autobiografijos apdovanojimą. Pirmasis jos romanas „Vaiduokliai“ (liet. 2021) buvo išleistas 2020 m. ir taip pat pateko į The Sunday Times bestselerių penketuką. 

The New York Times bestselerių autorės Noros Roberts nauja knyga — romanas apie moterį, dukrą, ambicijas ir romantiką bei traumuojančią praeitį, kurią vis primena šiurpūs eiliuoti grasinimai...

Adriana Rico buvo septynerių, kai pirmą kartą susidūrė su tėvu. Tą dieną jis vos nenužudė jos. Spėjo sukliudyti mama. Po to įvykio mergaitė visai vasarai liko senelių namuose Merilande, kur gėrė limonadą, žaidė su šunimis, susirado geriausią draugę... ir įsižiūrėjo jos vyresnįjį brolį Reilaną. Adrianos mama Lina tuo metu naudojosi žiniasklaidos dėmesiu ir keliavo po JAV valstijas reklamuodama savo prekių ženklą. Kokia prasmė laikytis įsitvėrus praeities?

Po dešimties metų, žengdama mamos pėdomis, Adriana pasiryžo viską kurti nuo nulio — įsteigė savo jogos ir sporto vaizdajuosčių verslą. Juk yra tikra Rico, tokia pat ambicinga ir realistiškai mąstanti kaip mama. Jos nėra artimos, bet ryšys glaudus... kol nesikerta keliai.

Mama pataria nekreipti dėmesio į grasinimus, kurie augant populiarumui ima plaukti Adrianai, bet merginai tie šiurpūs posmai kelia nerimą. Kiekvienais metais Šv. Valentino dieną ateina klaikūs, pykčio persmelkti eilėraščiai, keičiasi tik pašto ženklai. Persekiotojas pasiekia merginą ir Merilande, kur ji apsigyvena ir vėl ima bendrauti su savo vaikystės simpatija. Baisios žinutės policijai ir FTB agentams atrodo tik kažkieno kvaila manija, bet ne realus pavojus. Tačiau prasideda žmogžudystės, ir laiškų pigiame balto popieriaus voke Adriana sulaukia vis dažniau...

„N. Roberts vėl sumaniai pasinaudoja rašytojos supergalia, kurdama labai žmogiškus veikėjus, išradingus, realistiškus siužetus ir kelia kaustančią įtampą. „Palikimas“ — naujas puikios pasakotojos N. Roberts hitas.“
Booklist

„Rašytojos stiprybė — įtikinami, sudėtingi veikėjai, o jie yra dar žavingesni nei visada: neinkščia keblioje situacijoje ir nesielgia snobiškai, kai sekasi. Priešingai, nesvyruodami remia vienas kitą ir varge, ir džiaugsme. Ši knyga — tai geriausias pasirinkimas, jei mėgstate įtraukiančius romanus, kurie kelia šiek tiek šiurpuliukų.“
Kirkus

„N. Roberts moka prikaustyti dėmesį.“ 
Publishers Weekly

„Jaudinantis romanas, nuo kurio neįmanoma atsitraukti.“ 
Women’s World

„Neprilygstamoji Nora Roberts geba sukurti saldų romaną su laimingos pabaigos nuojauta ir tobulai įpinti kvapą gniaužiančios grėsmės signalų. Liksite pakerėti!“ 
Fresh Fiction

Įsivaizduok savo didžiausią baimę ir pažvelk baisiausiam košmarui į akis...

Žinau, ko tu mirtinai bijai...

Vienoje Los Andželo bažnyčioje prie altoriaus laiptų randamas kruvinas kunigo kūnas; teismo medicinos ekspertų komanda ant jo krūtinės aptinka krauju užrašytą trejetą.

Iš pradžių detektyvui Robertui Hanteriui pasirodė, kad tai ritualinė žmogžudystė, bet kai vėliau atsirado daugiau lavonų, teko pakeisti nuomonę. Visi tie žmonės buvo nukankinti nusikaltėlio, puikiai žinojusio, ko aukos savo gyvenime labiausiai bijojo, taigi visos mirė patyrusios žodžiais nenusakomą košmarą.

Robertas Hanteris leidžiasi medžioti itin žiauraus ir gudraus žudiko, ko gero, gebančio skaityti žmogaus mintis. Nusikaltėlio, kuris viską išmano apie kiekvieno giliausiai slepiamą jausmą — baimę.

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.