Greitoji paieška

„...akmeninių laiptų apačioje, tamsiame šešėlyje, stovinti žmogysta pasisuko ir įsistebeilijo į juos – įsistebeilijo tyliai ir ramiai, kaip nejudantis tamsos stulpas, o jo veido vietoje žiojėjo tuštuma, galbūt dūmai...“

Nors šešiolikmetį Čarlį Ovidą visą gyvenimą lydėjo žiaurumai, ant jo kūno – nė menkiausio randelio. Jis geba išgyti. Aštuonmetį Marlou kartkarčiais persmelkia melsvas švytėjimas. Prisilietimu jis gali tirpdyti kūnus. Detektyvė Alis Kvik pasamdoma jų pristatyti poniai Harogeit ir daktarui Bergastui į Edinburgo Kerndeilo institutą, tiriantį neįprastų talentų ir savybių turinčius vaikus.

Čarlis, Marlou ir Kvik leidžiasi į kelionę po skirtybių ir pavojų kupiną neregimą XIX a. antros pusės Viktorijos laikų pasaulį. Nuo blausiai apšviestų Londono gatvių, medinių Tokijo kabukio teatrų iki paslaptingo instituto dvaro Škotijoje. Jame jie sutiks devynmetę dulkių sukėją ir raganiukę Komako Onoję, nematomą galinčią virsti Ribs ir kitus vaikus, vadinamus Talentais.

Ten, kur susiduria mirusiųjų ir gyvųjų pasaulis, Talentams teks susigrumti su jėgomis, keliančiomis grėsmę jų saugumui, spręsti savo neįprastų gebėjimų mįslę ir aiškintis paslaptis, glūdinčias tarp tamsių Kerndeilo instituto sienų.

„Pašėlusios vaizduotės, dikensiškos ekscentrikos, antgamtinio siaubo ir kvapą gniaužiančios įtampos kupinas pasakojimas.“

Joe Hill

„Žemę po kojomis sujudinanti knyga.“

Tamora Pierce

J. M. Miro – amerikiečių rašytojas. „Žemiškos pabaisos“ – pirmasis „Talentų“ trilogijos romanas. 2022 m. jis nominuotas „Goodreads Choice Award“ premijai už geriausią maginės fantastikos žanro knygą.

Persižegnok ir melskis, kad mirtum... greitai.

Apleistame name Los Andžele randama išniekinta ir žiauriai nužudyta jauna moteris. Ant sprando jai išraižytas keistas dvigubas kryžius – tai psichopato, žinomo kaip Krucifiksas, ženklas.
Bet ar taip galėtų būti, nes prieš dvejus metus Krucifiksas buvo sugautas, nuteistas ir jam įvykdyta mirties bausmė. O gal jį kas nors mėgdžioja? Nejaugi Žmogžudysčių skyriaus detektyvui teks pripažinti tai, apie ką nenori nė pagalvoti? Galbūt tikrasis Krucifiksas vis dar laisvėje ir erzina Robertą Hanterį, kuriam niekaip nepavyksta jo atskleisti ir sučiupti?

Hanterio ir jo naujojo partnerio laukia nesuvokiamas košmaras...


Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Žinau, kad kai kurie žmonės perskaitę knygą ištars: „Tai per daug baisu.“ Dalis mano romaną gali įvardyti kaip niūrią pranašystę. Karas Lietuvoje? O vis dėlto ar galėtumėte ranką prie širdies pridėję pasakyti, jog nė karto nepagalvojote, kaip elgtumėtės karo siaubui atėjus į Lietuvos žemę? Jeigu tokių minčių buvo kilę, knyga leis pasitikrinti galimą karo realybę, o jeigu apie tai nesate pagalvoję – ką gi, knyga gali išties nemaloniai nustebinti. 

Mano pasakojime atpažinsite netolimos praeities vaizdinius, šalies Nepriklausomybės priešaušrį ir audringą 10-ąjį dešimtmetį. Pajusite alsuojantį nerimą dėl kovojančios Ukrainos, būsite supažindinti su slapčiausiais Kremliaus planais, apsilankysite karo meto Lietuvos vadovybės bunkeryje ir kovosite su Lietuvos kariais gindami Vilnių bei Kauną. Tačiau svarbiausia – jūs mylėsite. Mylėsite tokia didžiule meile, kuri įmanoma sutikus savo gyvenimo žmogų. Dabar tiesiog reikia išgyventi, kovoti – šaltame apkase, bunkeryje, miestuose ir miškuose. Už meilę, už savo šalį.

Kaip viskas baigsis, paaiškės tą dieną, kai JIE ateis.“ 

Giedrius Petkevičius

Savo alkį tyrinėti karybą ir istoriją knygos autorius stengėsi numalšinti tarnaudamas krašto apsaugos savanorių pajėgose ir studijuodamas Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos fakultete. Žmogaus sielos gelmes ir tamsiąsias puses tyrinėjo dirbdamas psichologu su nuteistaisiais. Nuolatinis Lietuvos kariuomenės dalinių ir pratybų lankymas, bendravimas su įvairaus rango kariškiais, pagaliau įvairiausių istorinių, politinių bei karinių šaltinių studijos ir analitinis vertinimas suformavo unikalų autoriaus požiūrį į mūsų aplinką.

Penktąja savo knyga autorius debiutuoja kaip prozininkas. Knygos „Karo anatomija“, „Karo žmonės“ ir „Kruvinos saulėgrąžos“ jau rado kelią į skaitytojų širdis.

„Noras mylėti ir būti mylimam – tai varomoji žmogaus jėga, o karas, deja, gali stipriai pakoreguoti šio noro įgyvendinimą“, – taip apie knygą ir gyvenimą sako autorius.

„Kupina įtampos, prikaustanti dėmesį, puiki.“
Will Dean

Atokioje vietovėje, slaptame rojuje Jutos dykumoje, poligamas Bleikas Nelsonas įsirengė sodybą ir ten apsigyveno su savo trimis žmonomis. Reičelė, pirmoji žmona, – paklusni, ištikima ir rūpestinga. Tina, žmona maištininkė, – tikra Reičelės priešingybė, į Jutą atkeliavusi tiesiai iš reabilitacijos klinikos. Ir jauniausioji Emilė – naivi, įbauginta, atsiskyrusi nuo savo katalikiškos šeimos.
Visas šias moteris sieja tik Bleikas. Ir visos trys apkaltinamos jo nužudymu.
Įsibėgėjus policijos tyrimui ir į viešumą iškilus kraupiems pasakojimams apie netolimose kalvose įsikūrusią religinio kulto komuną, be to, pasklidus gandams apie ketvirtąją Bleiko žmoną, Reičelė, Tina ir Emilė turės nuspręsti: ar jos gali viena kita pasitikėti?

„C. Quinn meistriškai piešia kiekvieną našlę vis kitu teptuku, parodo ją kaip unikalią, užburiančią... ir įtartiną.“
Julie Clark

„Nors C. Quinn drąsiai narsto tokias sudėtingas temas kaip smurtas šeimoje, poligamija ir religiniai kultai, aišku, kad pagrindinis ir labiausiai jaudinantis jos tikslas – suprasti moterų draugystės prigimtį.“
New York Times

Cate Quinn (Keit Kvin) – britų rašytoja ir kelionių žurnalistė, jos straipsniai publikuoti tokiuose leidiniuose kaip „Times“, „Guardian“ ir „Mirror“. Prieš pasirodant romanui „Juodosios našlės“ (2021), ji tyrinėjo istoriją ir gavo prestižinį Didžiosios Britanijos meno tarybos finansavimą. Tikras istorijas ji derina su savo autentiška patirtimi iš atokiausių pasaulio vietų, kad sukurtų kritikų pripažįstamus ir bestseleriais tampančius trilerius.

Morgana Grant kasdien vis aršiau pykstasi su šešiolikmete dukra Klara. Morgana nori apsaugoti dukrą nuo savo jaunystės klaidų: per anksti pastojus ir ištekėjus, jai teko atsisakyti svajonių studijuoti koledže ir atrasti mėgstamą darbą. Bet ir pati Klara nenori sekti varginančiai nuspėjamos motinos pėdomis.

Išlaikyti trapias mamos ir dukros paliaubas sugeba tik Krisas – Morganos vyras, Klaros tėvas ir šeimos inkaras. Tačiau Krisui patekus į tragišką automobilio avariją namų ramybė sudūžta į šipulius.

Stengdamasi atstatyti sugriuvusį šeimos pasaulį, Morgana netikėtai atranda sesers sužadėtinio Džonos paguodą, o Klara kreipiasi į vienintelį vaikiną, su kuriuo jai draudžiama bendrauti. Sulig kiekviena diena prarają tarp motinos ir dukros gilina naujos paslaptys, nuoskaudos ir nesusipratimai. Gilina taip smarkiai, kad nežinia, ar kada nors pavyks susitaikyti.

„Įtaigi istorija apie meilę, viltį ir atpirkimą – neįtikėtinai talentingos C. Hoover triumfas.“

Washington Independent Review of Books

„Stiprios emocijos, gilūs pokalbiai, grakščiai plėtojami santykiai.“

Kirkus Reviews

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“ ir „Viskas primena tave“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2019 m., romanas „Jei ne tu“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

...yra trys žmonių rūšys: gyvenantys prie jūros, besiveržiantys į jūrą ir mokantys iš jos sugrįžti gyvi.

Žmogus priešais jūrą. Žmogus priešais begalybę. Ties pasaulio riba, ant jūros kranto stovi „Almajerio“ užeiga. Į ją atvyksta grupė nepažįstamųjų: garsus dailininkas, pasiruošęs nutapyti geriausią savo paveikslą; vienišas profesorius, rašantis laiškus dar nesutiktai mylimajai; geismo užvaldyta moteris, mėginanti pamiršti savo meilužį; jauna mergina, ieškanti vaistų nuo paslaptingos, ją ryjančios ligos; dvasininkas, kalbantis keistas, pranašiškas maldas. Kiekvienas jų tikisi, kad jūra padės išgyti nuo sielos ir kūno kančių.

Svečių gyvenimo istorijos ima pintis tarpusavyje. Ar gali būti, kad jie čia susitiko ne atsitiktinai? Ir kas gyvena septintame užeigos kambaryje, kurio durys niekada nevarstomos, nors viduje dega šviesa? Iš pirmo žvilgsnio gydantys, raminantys jūros vandenys slepia baugią istoriją apie žmonių žiaurumą. Ir artinasi audra, kuri iškels ją į paviršių...

„Alessandro Baricco – rašytojas, kuris iš žodžių pina subtilumu Venecijos nėriniams prilygstantį audinį.“

Chicago Tribune

Alessandro Baricco (g. 1958 m.) – šiuolaikinės italų literatūros fenomenas, 14 romanų autorius. Rašytojas studijavo filosofiją ir muzikologiją, ilgai dirbo muzikos kritiku dienraštyje la Repubblica. Pasaulinę šlovę jam pelnė 1996-aisiais išleistas romanas „Šilkas“. Antrasis skaitytojų ne mažiau pamėgtas autoriaus romanas „Jūra vandenynas“ – tai dėmesį prikaustanti meilės ir keršto istorija, kurios fone girdėti nerimstantis bangų ošimas.

Tai romanas apie meile netikinčią romantinių komedijų rašytoją ir meile tikintį skyrybų advokatą. Vidurinėje mokykloje jie draugavo, bet išsiskyrė. Likimas juos vėl suveda po penkiolikos metų per klasės susitikimą. 

Molė Marks rašo romantinių komedijų scenarijus Holivudo kino studijoms ir iš to gyvena. Ji žino, kad „romantiška meilė“ – tik apgaulė. Vienintelį kartą buvo tokia naivi, kad vidurinėje įsimylėjo bendraklasį Setą ir išleistuvių vakarą jį paliko. Paskui nesimatė su juo penkiolika metų.

Setas Rubenšteinas tiki didžiule, likimo dovanota meile, nors pats yra... vienas geriausių skyrybų advokatų Čikagoje. Visą pastarąjį dešimtmetį ieškodamas tikrosios meilės jis lakstė į daugybę nevykusių pasimatymų ir mezgė bergždžius skubotus santykius. Setas žino, kad kažkur yra jo sielos draugė, bet kol kas nė viena sutikta moteris neprilygsta Molei Marks – merginai, sudaužiusiai jam širdį.

Kai draugės atsitempia Molę į klasės susitikimą, ji pasodinama prie vieno stalo su Setu. Po kelių taurių martinio juodu susilažina: katras atspės penkių pasirinktų porų likimą per ateinančius penkerius metus iki kito klasės draugų susitikimo ir bus teisus dėl tikrosios meilės. O kur lažybų esmė? Penktoji pora – jie patys.

Ji mano, kad jis gyvena iliuzijomis. Jis turi penkerius metus įrodyti, kad ji klysta. Molė bando įtikinti Setą, kad jų santykiai – tai amžina širdgėla. Setas pažada, kad Molė vis tiek jį beviltiškai pamils. 

Seksuali, kupina juoko ir nuoširdumo kaip ir visos gražiausios romantinės komedijos knyga „Tik kvaila meilės istorija“ skirta visiems, kurie tiki giminingomis sielomis – net jei niekada to ir nepripažįsta.

„Mano antrosios galimybės svajonių romanas – juokingas, seksualus ir švelnus vienu metu.“

Ashley Herring Blake, rašytoja

Skaitytojams nuo 16 metų

„Ši knyga tarsi tamsus brangakmenis – sodri ir pavojinga.“ 

LEIGH BARDUGO, bestselerio „Šešetas varnų“ autorė

Aišku, kad norėjau būti kaip jie. Jie tokie gražūs, kaip dieviškoje ugnyje nukalti kalavijai. Jie gyvens amžinai.

O Kardenas pats gražiausias. Nekenčiau jo labiausiai iš visų. Nekenčiau jo taip stipriai, jog kartais vos pažvelgusi į jį vargiai galėdavau atgauti kvapą.

Džudei buvo septyneri, kai buvo nužudyti jos tėvai, o ji su dvyne seserimi išgabentos į Fėjų karalystę. Prabėgus dešimčiai metų mergina, nors ir yra mirtinga, tetrokšta priklausyti magiškam fėjų pasauliui. Tačiau daugelis fėjų niekina žmones. Ypač princas Kardenas, jauniausias ir žiauriausias Didžiojo karaliaus sūnus.

Džudė, nusprendusi pelnyti riterės titulą ir tapti asmenine vieno iš princų ar princesių sargybine, vis labiau įsipainioja į rūmų intrigas ir klastą. Ji atranda savyje jėgų kovoti, gudrauti ir net pralieti kraują. Tačiau netikėta išdavystė sukelia didžiulį pavojų magiškam pasauliui, o Džudei tenka rizikuoti gyvybe ir sudaryti pavojingą sąjungą, kad išgelbėtų savo brolį ir fėjas.

Perkamiausios fantastinių knygų vaikams ir jaunimui kūrėjos Holly Black pirmoji serijos „Žiaurusis princas“ knyga nukels į stebinančią nemirtingų Fėjų karalystę, kur rezgamos intrigos, verda kovos dėl valdžios, žudomi artimiausi giminaičiai. Istorija, palytėta tamsios romantikos, prikausto dėmesį iki paskutinio puslapio.

Holly Black yra perkamiausia „New York Times“ fantastinių knygų rašytoja, sukūrusi tokias knygas kaip „Elfheimo romanai“ (Novels of Elfhame), „Šalčiausia mergaitė Šaltajame mieste“ (The Coldest Girl in Coldtown), „Spaidervikų kronikos“; debiutinę „Nakties knygą“ (Book of Night) suaugusiesiems bei iliustruotą arturiados knygą „Seras Morenas“ (Sir Morien). Ji tapo Eisner Award ir Lodestar Award finalininke, gavo Mythopoeic Award, Nebula, Newbery Honor apdovanojimus. Rašytojos knygos išverstos į 32 kalbas, pastatytas filmas. Šiuo metu ji su vyru ir sūnumi gyvena Naujojoje Anglijoje, name su slapta biblioteka. Rašytoja kviečia apsilankyti savo interneto svetainėje blackholly.com

Suomių rašytojo J. P. Laitineno debiutinis romanas „Fiktyvus“ – nirtulingas filosofinis pasakojimas apie praradimus, jų neigimą ir troškimą matyti pasaulį tokį, koks norėtum, kad jis būtų.

Nuo akademinės bendruomenės atsiskyręs filosofas Henris Kvalija tiki pasiekęs esminį proveržį: jo sukurta fiktyvaus žmogaus teorija gali padėti atverti neaprėpiamas proto ir atminties galimybes. Tačiau netrukus jis įsitikins, kad darbas dar nebaigtas. Netikėtai sužinojęs, kad seniai prarasta mylimoji guli ligoninėje, Henris skuba jos aplankyti. Blaškydamasis po miestą filosofas patiria kraštutines fizines ir psichologines būsenas, o kartu patikrina savo teoriją praktiškai.

Sigmundas Freudas (Zigmundas Froidas, 1856–1939) – austrų psichiatras, kultūros teoretikas, religijos kritikas ir psichoanalizės pradininkas, laikomas vienu įtakingiausių 20 a. mąstytojų. Nerimastis kultūroje pristato ir detalizuoja agresijos kilmę, kaltę, kančias, kylančias apribojus asmeninius laimės siekius, įtampas tarp individo ir visuomenės; kalba apie žmogaus ir kultūros santykį antropologiniu bei ontologiniu požiūriu, o kultūrą interpretuoja kaip natūralių potraukių – gyvybinių ir destruktyvių – ribą.

„Žmogus nėra švelni būtybė, kuriai tereikia meilės ir kuri geriausiu atveju ginasi tik užpulta – prie potraukių, kuriais jis apdovanotas, privalome priskirti ir nemažą dalį polinkio į agresiją <…> Žmogus žmogui vilkas; kas, stojęs akistaton su savo gyvenimo ir visos istorijos patirtimi, drįs tai užginčyti?“

Sigmund Freud

„Visuomenės rišlumui išlaikyti neužtenka žmonių poreikio bendradarbiauti ir seksualinių potraukių, skatinančių juos jungtis į šeimas bei didesnes bendruomenes. Jį nuolat ardo atviri arba užmaskuoti agresijos proveržiai. Kultūra netgi kažkuria prasme pasisavina seksualinio geismo energiją, kad, ją perdirbusi ir sušvelninusi, nauja meilės forma susietų į bendruomenę individus, kurie vienas kito atžvilgiu pirmapradiškai yra piktavaliai ir smurtingi. Dabar kultūros funkcija slopinti prigimtinius žmonių potraukius pasirodo kaip pozityvi galia, sauganti vienus individus nuo nežabotos kitų prievartos, išnaudojimo, savivalės ir kitokių agresijos formų, kurios primygtinai reikalauja būti patenkintos taip pat, kaip ir seksualiniai potraukiai.“

Įvado autorius Audrius Račkauskas

Italų rašytojas Primo Levi gimė 1919 m. Turine, liberalioje žydų šeimoje. Baigęs mokyklą, studijavo chemiją. Antrojo pasaulinio karo metais prisijungė prie antifašistinio pasipriešinimo judėjimo grupės, tačiau netrukus grupės nariai buvo areštuoti; jo bendražygiai italai neišvengė mirties, o Levi, prisipažinęs esąs žydas, 1944 m. vasarį pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą. Pasibaigus karui, grįžo į gimtuosius namus Turine, dirbo chemiku, vedė ir susilaukė dviejų vaikų.

„Esu žmogus, kurį išgelbėjo jo amatas“, – apie save yra sakęs Primo Levi (1919–1987), rašytoju tapęs po dramatiškos Aušvico patirties. Sugautas kaip partizanas ir deportuotas, nes žydas, lageryje Levi stebuklingai išgyveno paskirtas į chemijos laboratoriją: paradoksalu, didžiausiame moderniosios Europos „mirties fabrike“ veikė ir galinga Trečiojo reicho gumos pramonė, paremta vergišku belaisvių darbu. Šia prasme tolesnėje šio italų rašytojo kūryboje galima įžvelgti pastangas grąžinti darbui žmogiškąją vertę ir prasmę, – paniekintas ir išjuoktas šūkio Arbeit macht frei virš lagerio vartų. Ne išimtis ir Periodinė elementų lentelė: pasirodžiusi 1963 m., o 2006 m. Didžiosios Britanijos karališkojo instituto paskelbta geriausia visų laikų mokslinio turinio knyga.

Panašiai kaip distiliuojama materija keičia pavidalus ir būsenas, išsigrynindama į esenciją, spiritus, taip ir šių puslapių pasakotojas – savotiškas alchemikas – patiria egzistencinius virsmus, bando koncentruoti, iškristalizuoti, sverti ir apdoroti kalbinę žaliavą ieškodamas esminių tiesų. Argonas, geležis, fosforas, gyvsidabris, auksas – kiekvienas šių elementų skleidžiasi kaip gyvenimiškos patirties metafora, individualios ir kolektyvinės atminties dėlionė, poetiškai dėliojama į 21 apsakymą. Drauge tai duoklė žydiškoms rašytojo šaknims bei nuostabiai chaotiškam Pjemonto žydų pasauliui su jo unikaliu žargonu ir žmonėmis, kuriuos pasiglemžė neapykanta ir sunaikinimo tyla.

Toma Gudelytė

Vaikystėje ir paauglystėje Maya Angelou patyrė daug išbandymų – būtent jie ir išugdė tvirto charakterio moterį. Didžiosios depresijos laikais, po tėvų skyrybų, mergaitė su vyresniuoju broliu išsiunčiami gyventi pas pamaldžią močiutę į užkampį JAV pietuose. Čia jie auga pavalgydinti ir aprengti, bet emociškai apleisti. Sugrįžus gyventi pas mamą į Sent Luisą, Mayos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – ją išprievartauja daug vyresnis vyras.

Autobiografija, pasirodžiusi 1969 m., šokiravo JAV visuomenę ir dar dešimtmetį po išleidimo buvo drausta kai kuriose mokyklose ir bibliotekose. Nors ankstyvosiomis patirtimis autorė dalijasi jau būdama suaugusi, knygoje ji subtiliai atkuria smalsų ir naivų mergaitės žvilgsnį. Ji išpažįsta savo istoriją su atjauta sau ir kitam, geba pasijuokti iš savęs, pastebi to meto visuomenės trūkumus ir atranda netikėtų išeičių iš skausmingų gyvenimiškų situacijų. Tai nepalaužiamos moters, gebančios į pasaulį žiūrėti šviesiomis akimis, istorija.

Maya Angelou (1928–2014) – JAV kultūros ikona, aktyviai veikusi meno lauke, bendradarbiavusi su pilietinių teisių aktyvistais Martinu Lutheriu Kingu ir Malcolmu X. Parašė septynias autobiografines knygas, tris esė rinkinius ir keletą poezijos knygų. Už viso gyvenimo nuopelnus ją apdovanojo prezidentai Billas Clintonas ir Barackas Obama. Žymiausias jos kūrinys „Žinau, ko gieda paukštis narve“ buvo nominuotas Nacionalinei knygų premijai.

Rašytoja Olivia Laing būdama beveik 35-erių nusprendžia kraustytis iš Europos į Niujorką pas mylimąjį. Kelionė jau suplanuota, bet paskutinę minutę jis persigalvoja. Palikta viena, svetimame megapolyje moteris išgyvena radikaliausią vienatvės formą. Ji ima domėtis niujorkiečių menininkų kūryba ir biografijomis – daugiausia tai žmonės, kuriems buvo sudėtinga megzti artimus ryšius ir kurie savo kūriniuose apmąstė vienatvę. O. Laing dėmesio centre atsiduria poparto ikona Andy Warholas, tapytojas Edwardas Hopperis, menininkas ir aktyvistas Davidas Wojnarowiczius, mėgėjų meno atstovas Henry Dargeris ir dainininkas Klausas Nomi.

Apmąstydama savo pačios ir pasirinktų menininkų patirčių sąsajas autorė teigia, kad vienatvė gali ne tik kankinti, bet ir suteikti naujų atradimų. Poetiškoje esė „Vienišas miestas“ autorė išpažįsta ir legitimuoja vienatvę, atskleisdama jos universalumą ir grožį.

„Menas negali padaryti daugybės dalykų. Negali prikelti mirusiųjų, negali išspręsti nesutarimų tarp draugų, išgydyti AIDS ar sustabdyti klimato kaitos. Vis dėlto menas atlieka nepaprastas funkcijas, turi keistą gebėjimą suvesti žmones, įskaitant ir tuos, kurie niekada nesusitiks, tačiau įsiskverbs į vienas kito gyvenimą ir praturtins vienas kitą. Menas geba suteikti intymumą; gali gydyti žaizdas ir dar geriau – parodyti, kad ne visas žaizdas reikia gydyti ir kad ne visi randai bjaurūs. Skamba kietai, nes kalbu iš asmeninės patirties. Kai atvykau į Niujorką, buvau palūžusi ir, nors keista sakyti, vientisumo pojūtį atgavau ne ką nors sutikusi ar įsimylėjusi, o veikiau prisilietusi prie kitų žmonių sukurtų dalykų, per tai pamažu įsisavindama, kad vienatvė ir ilgesys nėra nesėkmė, tiesiog tai rodo, kad žmogus yra gyvas.“

Olivia Laing (gim. 1977) – britų prozininkė, kultūros kritikė, šešių knygų autorė. Jos eseistikoje susipina asmeninė patirtis ir įžvalgos apie meno istoriją, žinios apie menininkų biografijas, psichologinės temos, kelionių įspūdžiai. 2014 m. rašytoja apdovanota Eklso britų bibliotekos rašytojų prizu(Eccles British Library Writers Prize), 2018 m. gavo Windhamo ir Campbell apdovanojimą už negrožinę kūrybą, o 2019 m. – Jameso Taito Blacko prizą už romaną „Crudo“. Ji yra Karališkosios literatūros draugijos narė.

Neurologo patarimai, kaip gyventi, kad išlaikytum proto ir kūno sveikatą iki senatvės, ir kaip gyventi ištikus ligai.

Gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras JOKŪBAS FIŠAS per savo ilgą praktiką išgydė daug sunkias smegenų traumas patyrusių ligonių. Yra pastatęs ant kojų nemažai beviltiškų, tokių, kuriuos kiti gydytojai jau buvo „nurašę“. Daug metų dirbęs slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, Jokūbas Fišas prisižiūrėjo visko, net ir to, kuo pats negalėjo patikėti.

• Kaip gyventi, kad sąmoningai išlaikytum proto ir kūno sveikatą iki 120 metų?

• Kaip gyventi ištikus ligai?

• Kodėl taip baisu tapti silpnapročiu?

• Kaip atsiranda demencijos?

• Kaip įmanoma užkirsti kelią Alzheimerio ligai?

• Kodėl žūsta ląstelės?

• Ką daryti užklupus migrenai, galvos skausmams ar nemigai?

• Kaip gimsta genijai?

• Ar genialumas taip pat yra savotiškas nenormalumas?

• Kodėl vieni išmintingi ir laimingi, o kiti – ne?

• Ar įmanoma pasveikti nuo protinės negalios?

• Ar tikrai smegenys yra svarbiausias organas?

• Ar nuo išminties priklauso gyvenimo trukmė?

KNYGOJE RASITE NEĮTIKĖTINŲ ISTORIJŲ IŠ GYDYTOJO NEUROLOGO PATIRTIES

„Žmogus ir jo smegenys yra pats tobuliausias, o kartu ir sudėtingiausias Dievo kūrinys.“

„Štai, o karaliau, atiduodu tau brangakmenį, kurio taip troškai, ir tai tėra mažmožis, rastas pakelėje, nes man atrodo, kad tu turi neįsivaizduojamai gražesnį, ir dabar ji mano...“

„Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas nuo 1917 metų iki pat mirties rašė ir perrašinėjo „Silmariljoną“ – pasakojimą apie Senąsias dienas, apie sukūrimą pasaulio, kuriam pradžią davė Iluvataras, sukūręs dievus ainurus, ir kuriame ilgainiui apsigyveno elfai, nykštukai, hobitai, žmonės bei visos kitos įstabios anglų mokslininko ir Oksfordo universiteto profesoriaus vaizduotės būtybės.

Šiame daugiasluoksniame pasakojime išskirtinė vieta teko žmogaus ir elfės – Bereno ir Lutijenos – meilės istorijai. Tamsos valdovo Morgoto pakalikų persekiojamas Berenas pateko į slaptąją elfų karalystę Doriatą ir ten išvydo šokančią karaliaus Tingolo dukterį Lutijeną. Pakerėtas jos grožio, Berenas pamilo nemirtingąją elfę, o ji atsakė tuo pačiu. Tačiau Tingolo toks jo mylimiausios dukters pasirinkimas nepradžiugino. Negalėdamas sulaužyti dukrai duoto pažado, jis nedrįso nužudyti Bereno, tačiau nusprendė skirti jam pražūtingą užduotį – pavogti iš Morgoto karūnos Silmarilą ir atgabenti jį į Doriatą. 

J. R. R. Tolkienas ketino parašyti atskirą Bereno ir Lutijenos legendai skirtą pasakojimą ir sukūrė net kelias jo versijas tiek eilėmis, tiek proza, tačiau iki galo nė vienos istorijos taip ir nebaigė. Tik 2017 m. Tolkieno sūnus Christopheris iš atskirų gausybės tėvo rankraščių fragmentų atrinko ir sudėliojo visą Bereno ir Lutijenos istoriją su skirtingomis variacijomis, paaiškinimais ir patikslinimais.

Epinėje istorijoje apie Bereną ir Lutijeną „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ gerbėjai turės galimybę išvysti nuostabų Viduržemio pasaulio kūrimo procesą, per daug metų J. R. R. Tolkieno vaizduotėje įvykusią transformaciją iš stebuklinės pasakos į sodrią istoriją su elfais ir žmonėmis, nykštukais ir orkais, turtingu kraštovaizdžiu ir būtybėmis, būdingomis tik Tolkieno sugalvotam Viduržemio pasauliui.

Tai istorija apie brendimą ir susitaikymą su amžiumi, skirtingus meilės pavidalus, toksiškus santykius, ribą tarp teisėto ir teisingo elgesio ir apie tai, kaip smarkiai ir kartu taip menkai pasikeitė moterų padėtis per pastaruosius šešiasdešimt metų.

Taner tenka išsikraustyti iš namų. Pageidautina vieta, kurioje galėtų toliau trinti sofą su sportinėmis kelnėmis ir devyniolika valandų per parą žaisti vaizdo žaidimus. Nei santaupų, nei pajamų neturi, todėl priima pasiūlymą apsigyventi su senyva moterimi ir jai padėti.

Užteko kartą paslysti ant kilimėlio, ir Luizos Vilt dukra pareikalavo, kad pas mamą apsigyventų žmogus, galintis pagelbėti. Ir kam rūpi, kad Luiza vis dar vaikšto pati, tegul ir su lazdele, kasdien išsprendžia kryžiažodį ir kiekvieną popietę išlenkia šlakelį degtinės. 

Apsigyvenus drauge, Taner krinta į akis keisti dalykai. Kodėl Luizos namai apsaugoti lyg ypatingo režimo kalėjimas? Kodėl naujienų laidoje parodoma įtariamoji brangenybių vagilė tokia panaši į Luizą? Ir svarbiausia – kodėl Luiza vieną naktį staiga išdygsta Taner kambaryje su kelioniniu krepšiu ir pareikalauja tuoj pat išvykti iš miesto?

Dvi labai skirtingos asmenybės leidžiasi į kelionę per šalį ir užmezga netikėtą draugystę. Ar pavyks šiai porai išgelbėti brangų žmogų ir patirti didžiausią gyvenimo nuotykį?

„Kas, jeigu visas mūsų gyvenimas – eiga ir mirtis – jau nuspręstas? Jeigu kauliukai ar kortos galėtų tai išburti, ar norėtumėte sužinoti, kaip viskas baigsis?“

Atvykusi į Niujorką atlikti praktikos Metropolitano meno muziejuje, Enė Stilvel netikėtai paskiriama dirbti Arkadose – gotikiniame muziejuje, garsėjančiame Viduramžių meno kolekcija. Čia ją pasitinka nedidelis charizmatiškų tyrėjų ratas: muziejaus kuratorius Patrikas, besispecializuojantis Taro kortų istorijos srityje, Reičelė, gražuolė jo asistentė ir mūza, bei Leo – sodininkas, puoselėjantis vertingą muziejaus sodo augalų kolekciją.

Enė trokšta mįslingų kolegų pritarimo ir nesureikšmina keistų teorijų, spėjančių ateitį. Tačiau smalsumas nejučia virsta manija atradus paslaptingą ir, kaip anksčiau manyta, dingusią XV a. itališkų Taro kortų malką. O kai Arkadas sukrečia netikėta mirtis ir įtariamaisiais tampa visi, Enė atsiduria pavojingo galios ir ambicijų žaidimo centre...

„Pikantiška ir grėsminga... Persunkta seksualinės įtampos, aiškiaregystės paslapčių ir akademinio pamišimo. Šokiruojanti romano atomazga įspėja: gal ir manomės žinantys, kas mūsų laukia, bet likimas paprastai turi kitų kėslų.“

Sarah Penner

„Užburianti... Gundanti melo, pavydo ir okultizmo istorija. „Arkados“ Taro kortų istoriją atskleidžia taip pat įtaigiai, kaip Donna Tartt romane „Slapta istorija“ kalba apie klasikines studijas.“

Sara Sligar

Katy Hays (Keitė Heis) – amerikiečių akademikė, įgijusi meno istorijos daktaro laipsnį Berklio universitete, Kalifornijoje. 2022 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Arkados“ išsyk tapo „New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleriu, o „Amazon“ pripažino jį viena geriausių metų knygų.

Romane „Lakštingala“ atsiskleidžia per niūrius Antrojo pasaulinio karo metus nusidriekiantys dviejų seserų likimai. Izabelė įsikūrusi Paryžiaus širdyje, o Viana – nedideliame provincijos miestelyje. Abiejų seserų gyvenimus paženklino motinos netektis ir prislėgė tėvo, po motinos mirties likusio joms abejingo, šaltumas.

Kiekvienai iš seserų tenka savi išbandymai, jas vieną nuo kitos atitolina skaudžios patirtys siekiant išgyventi vokiečių okupuotoje ir karo išsekintoje Prancūzijoje. Ir vis dėlto jos nepaliauja ieškoti atleidimo ir meilės.

Šis Kristinos Hannah romanas įkvėptas nepalaužiamos dvasios moters. Ji, vedama užsispyrimo ir drąsos, gelbėjo numuštus sąjungininkų pilotus – lydėjo juos per Pirėnų kalnus Didžiojo karo metais. Autorė įtaigiai atskleidžia istorinę tragediją, subtiliai parodydama nematomą karo pusę, ir meistriškai iki pat kūrinio pabaigos verčia spėlioti, kuri sesuo pasakoja istoriją. Tai dinamiškas, emocinės įtampos kupinas ir neblėstančiais romantiškais motyvais praturtintas romanas, skirtas visiems, ieškantiems prasmingų istorijų.

Kristin Hannah gimė 1960 m. Kalifornijoje, ankstyvoje vaikystėje su šeima persikėlė į Vašingtoną. Baigusi teisės studijas ir kelerius metus dirbusi advokate, visą kūrybinę energiją ji nukreipė į rašymą. Išleido daugiau nei dvidešimt romanų, pasakojančių apie moterų bičiulystę, motinystę, šeimos išbandymus.

„– Kokia jūsų tobulos santuokos paslaptis?
Senolis pasilenkė ir labai rimtai į mane pažvelgė.
– Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties. Mūsų santuokos ilgaamžiškumo paslaptis yra niekada nepasiduoti abiem vienu metu.“

Kvin susipažįsta su Grehemu nelaimingiausią savo gyvenimo dieną. Būtent tada, kai atrodo, kad visas pasaulis tuojau subyrės į šipulius, įsižiebia viltis patirti tikrą meilę.
Tačiau prabėgus keletui nuostabių santuokos metų Kvin ir Grehemo laimė ima aižėti. Užgniaužtos nuoskaudos, neišsakytos mintys ir tyla kasdien juos gramzdina vis gilyn, kol galiausiai ima atrodyti, kad išeities tiesiog nebėra. Kvin ir Grehemas žino, kad tolesnį jų gyvenimą gali nulemti vos vienas sprendimas, kuris arba taps išsigelbėjimu, arba viską užbaigs.

„Jautrus santuokos, jos pakilimų ir neišvengiamų nuopuolių, paveikslas.“
Kirkus Reviews

„Taip tikra. Net gelia.“
USA Today

„Colleen Hoover grįžta su dar vienu nepaprastai atviru ir jautriu kūriniu, ne vieną priversiančiu pravirkti.“
US Weekly

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, g. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. „Ką praleidau, kol miegojai“ – jau antroji lietuviškai išleista „Mes dedame tašką“ autorės knyga.

Katrina, septynerius metus nesėkmingai mėginusi pastoti, pagaliau po pagalbinio apvaisinimo sulaukia stebuklo – pagimdo dukterį. Tačiau kodėl Rouzės oda blyški? Juk Katrina juodaodė?

Tesa taip ir nesulaukė laimingos pabaigos. Jai buvo atlikta pagalbinio apvaisinimo procedūra tuo pat metu kaip ir Katrinai, bet jos duktė Hana gimė negyva. Tesa išsiskiria su vyru, lieka be pinigų, dirba nemėgstamą, jos sugebėjimų neatitinkantį darbą. 

Prieš pirmąjį Rouzės gimtadienį, Katrina sulaukia skambučio iš vaisingumo klinikos: įvyko apmaudi klaida – dviejų moterų kiaušinėliai apvaisinant buvo sukeisti. 

Tobulas Katrinos gyvenimas ima byrėti. O Tesa  pagaliau pamato vilties spindulėlį. Nė viena moteris neketina nusileisti dėl Rouzės. Abi stoja į kovą dėl mergaitės globos, trokšdamos įrodyti, kad gali būti Rouzės mama.

Jaudinantis pasakojimas apie tai, ką reiškia būti motina, ir apie tai, kiek daug galime padaryti dėl mylimų žmonių. Romanas, paliečiantis motinystės, netekties, išdavystės temas ir keliantis moralinius klausimus, patiks Jodi Picoult, Celeste Ng,  Liane Moriarty gerbėjams.

„Jautrus, įtempto siužeto, užuojauta herojams persunktas pasakojimas taip įsuka, kad negali atsitraukti.“ 

Ashley Audrain, New York Times bestselerio „Nuojauta“ autorė

„Charlene Carr įmeta mus į keblią situaciją ir priverčia kartu su savo  veikėjais žengti įtemptu emociniu lynu. Iki pat pabaigos – vis naujas posūkis, keičiantis tavo simpatijas. „Saugok mano mergytę“ – gražus ir atviras požiūris į tai, ką reiškia būti motina.“ 

Shelby Van Pelt, New York Times bestselerio „Itin protingos būtybės“ autorė. 

Charlene Carr visą gyvenimą mėgo įvairiausias istorijas. Paklususi savo aistrai, ji studijavo literatūrą Oksfordo universitete, gavo humanitarinių mokslų bakalauro ir magistro laipsnius. Ji dirbo laisvai samdoma žurnaliste, redaktore, vadovavo savo komunikacijos įmonei. Vėliau Charlene nusprendė, jog atėjo metas daryti tai, ko visada troško: rašyti romanus. Dabar ji gyvena Kanadoje, Naujosios Škotijos provincijoje, rašo romanus, susitikinėja su skaitytojais, augina linksmą ir energingą dukrytę. 

2022 m. atsakas į knygą „Paslaptis“.

– British Vogue

Ar esate pasirengę atrasti manifestavimo magiją ir realizuoti beribes savo galimybes? 

Manifestavimas, kuriame susilieja mokslas ir išmintis, yra saviugdos praktika, padėsianti jums siekti tikslų, ugdytis meilę sau ir gyventi geriausią gyvenimą, kokį tik galite. 

Ši knyga skirta visiems, norintiems tapti savo gyvenimo šeimininkais. Įvykdę vos septynis nesudėtingus žingsnius, perprasite manifestavimo meną ir galėsite kurtis tokį gyvenimą, apie kokį svajojate. 

Nesvarbu, ko norite – pritraukti savo antrąją pusę, susirasti tobulą darbą, nusipirkti namą, kurio visada norėjote, ar tiesiog atrasti daugiau vidinės ramybės ir pasitikėjimo savimi, – manifesuodami išmokysite tai pasiekti. 

1. Aiškiai suformuluokite savo viziją.

2. Atsikratykite baimių ir abejonių.

3. Priderinkite savo elgesį.

4. Įveikite visatos siunčiamus išbandymus.

5. Priimkite dėkingumą be išlygų.

6. Pavydą paverskite įkvėpimu.

7. Pasitikėkite visata.

Atskleiskite manifestavimo magiją ir pradėkite kelionę, kad svajones paverstumėte realybe.

Autorė Roxie Nafousi instagrame turi daugiau nei 300 tūkst. sekėjų, o savo tinklalaidėje The Moments That Made Me („Akimirkos, kurios mane sukūrė“) ji kalbasi su įtakingais asmenimis ir kitais sveikatingumo rašytojais apie jų lemtingus gyvenimo momentus. Be tiesioginio darbo su klientais, Roxie kas mėnesį rengia saviugdos internetinius seminarus, ir jie išperkami.

Skaitytojams nuo 12 metų.

Pasakojimas apie didžiulį ir labai žmogišką nuotykį, pilnas laukinių gyvūnų, erdvių kraštovaizdžių ir sukrečiančių pavojų, kuriuos įkvėpė tikri antropologiniai atradimai.

Tuuli gyvena priešistoriniais laikais. Keičiantis metų laikams, ji keliauja su savo gentimi: įkuria stovyklas, medžioja ir ginasi nuo daugybės klimato keliamų pavojų. Tuuli žino, kad pasaulis kur kas platesnis, tad, pamačiusi prie genties stovyklos tykant keistą berniuką, supranta, kad su juo gali būti susiję nuotykiai, kurių ji taip trokšta.

Jis yra neandertalietis, savo genties atsiųstas ieškoti saugesnės žemės. Tarp vaikų netikėtai užsimezga draugystė ir jie leidžiasi į kelionę, kuri paveiks visos žmonijos istoriją.

Leiskitės į nepaprastą nuotykį su dvylikos žiemų amžiaus mergaite Tuuli ir atraskite žmonijos istoriją epiniame romane, kuris nukels į priešistorinius laikus!

Knygos autorė Alice Roberts rašo mokslo populiarinamąsias knygas, veda laidas ir yra profesorė. Ji specializuojasi žmogaus anatomijos ir evoliucijos, archeologijos ir istorijos srityse.

„Nuostabi pasakotoja.“ PHILIP PULLMAN

„Vilko kelias“

• Kuriant romaną pasitelktos mokslinės žinios apie priešistorinius laikus ir tų laikų žmonių gyvenimą.

• Talentingai parašytas istorinis nuotykių romanas ne tik žada nepaprastą skaitymo patirtį, bet ir padės geriau suvokti, kaip žmonės gyveno prieš daugybę tūkstančių metų, dar iki rašytinės istorijos pradžios.

Profesorė Alice Roberts yra mokslininkė, rašytoja ir laidų vedėja, ji specializuojasi žmogaus anatomijos ir evoliucijos, archeologijos ir istorijos srityse. 2001 m. Alice Roberts padėjo kurti laidas apie žmonijos istoriją ir yra išleidusi mokslo populiarinamųjų knygų. „Vilko kelias“ – jos pirmas romanas vaikams.

Keithas Robinsonas – vaikų ir paauglių knygų iliustruotojas, kuris ypač mėgsta dirbti kuriant fantastines, šiurpias istorines knygas, taip pat knygas apie gyvūnus. Panirti į gerą istoriją ir nukeliauti į kitus pasaulius jam vienas malonumas, piešdamas jis stengiasi kuo geriau perteikti veikėjus, kūrinio vietą, laiką ir atmosferą.

„Galingas feministinis trileris... suktas pačia geriausia prasme.“ – Clémence Michallon, „Tylioji įnamė“ autorė

„Visų žvilgsniai nukreipti į jį, kai kurios tik kartais žvilgteli, kitos spokso negalėdamos atitraukti akių. Tik viena žinojo, kad jis čia bus; kitos pamačiusios jį savaip pakraupusios.“

1999-ieji, Naujųjų išvakarės. Vidurnaktį nuošalaus viešbučio kambaryje susirinkusios septynios moterys žvelgia į Džeimio Spelmano galvą, padėtą ant Biblijų krūvos. Dabartinė žmona, dvi buvusios draugės, įsimylėjusi paauglė, kolegė, jį užauginusi moteris ir visas jas subūrusi žurnalistė – kiekviena turėjo savų sąskaitų su šiuo vyru ir visos turėjo motyvą jį nužudyti. Dabar jos privalo išsiaiškinti, kuri yra žudikė, nes tik taip gali apsaugoti viena kitą. Visos dievagojasi, kad to nedarė, tačiau taip pat visos supranta, kad policija jų žodžiais nepatikės. 

„Parašiau šį romaną todėl, kad visada – po oda, po malonia šypsena – esu siaubingai įsiutusi.“ – Rose Wilding.

Rose Wilding ne tik meistriškai vedžioja skaitytojus painiais detektyvinio labirinto takais, bet ir tyrinėja vaidmenis, kuriuos moterys atliko despotiško vyro gyvenime. Vykstant žmogžudystės tyrimui pamažu atsiveria kiekvienos moters paslaptis, ryškėja jų tarpusavio ryšiai ir žudikės tapatybė.

 „Gražiai, įtaigiai ir sumaniai parašyta knyga „Vilką mini“ pasakoja užburiančią, jaudinančią istoriją, nuo kurios neįmanoma atitraukti akių. Tiesiog puiki!“ – Gytha Lodge

„Tylioji įnamė“ ne tik kraują stingdantis trileris, bet ir įžvalgi traumos, išgyvenimo ir galios dinamikos studija.

Nedideliame Niujorko valstijos miestelyje gyvenantis Eidenas Tomas atrodo paprastas žmogus. Jis vedęs, augina mielą dukrytę. Žmonėms Eidenas patinka, juo galima pasikliauti. Tačiau yra ir kitas Eidenas Tomas – serijinis žudikas, pagrobęs ir nužudęs aštuonias moteris.O devintą jau penkerius metus laiko įkalintą pašiūrėje.

Reičelė žino, kad norėdama likti gyva, turi daryti viską, ko nori pagrobėjas, ir jo neįsiutinti. Vieną dieną Eidenas praneša Reičelei, kad mirė žmona ir jam teks išsikraustyti. Reičelė kraustysis drauge ir gyvens su Eidenu bei jo 13-mete dukterimi Sesilija. Eidenas tiki, kad penkerius metus nelaisvėje praleidusi Reičelė bus pernelyg išsigandusi, kad bandytų pabėgti. 

Žingsnis po žingsnio tikrindama naujojo gyvenimo ribas, Reičelė stengiasi susidraugauti su Sesilija. Bet kai į jų trapią aplinką įžengia gražuolį našlį Eideną iki ausų įsimylėjusi vietos restorano savininkė Emilė, Reičelei iškyla mirtinas pavojus.

Clémence Michallon sukūrė tikrą šedevrą – skausminga įtampa pulsuojantį trilerį. Apie serijinį žudiką pasakoja trys jo gyvenimo moterys: 13-metė dukra, meilužė ir vienintelė auka, kurios jis nenužudė.

Troja krito. Bet jos moterys – ne.

Nugalėję trojėnus, triumfuojantys graikai laukia tinkamo vėjo, kad galėtų grįžti namo. Tačiau tūžmingas keistas vėjas nerimsta, nes dievai užsirūstinę. Graikai nekantrauja, ima vaidytis tarpusavyje, priversti stovyklauti prie tamsaus, pačių sunaikinto miesto, nelaisvėje laikydami savo karo trofėjus – Trojos moteris.

Kadaise buvusi karalienė ir Achilo vergė Briseidė, nors įkalinta, sudaro sąjungas su kuo tik pajėgia. Laikosi išvien su kitomis belaisvėmis Kasandra, Amina, Hekabe. Ir vis ryškiau ima matyti būdą atkeršyti...

„Trojos moterys“ – graikų mitų įkvėptas kūrinys, tęsiantis Pat Barker romane „Mergelių tyla“ nagrinėjamą karo skriaudas patyrusios moters likimo temą ir klausiantis, kas vyksta, kai pasibaigia karas. Kaip toliau klostosi nepaprastai tvirtų, drąsių, sumanių, laisvės trokštančių moterų gyvenimai.

„Meistriška Homero „Iliados“ feministinė interpretacija.“
Publishers Weekly

„Šis Trojos moterų istorijos tęsinys – tai žmogaus, kurį nutildė istorija, pergalė.“
Refinery29


Pat Barker (Patė Barker, gim. 1943) – anglų rašytoja ir istorikė, „Booker Prize“ premijos laureatė, apdovanota garbingu Britanijos imperijos ordinu, teikiamu ir už indėlį į menus. Autorė parašė penkiolika knygų. Romanas „Mergelių tyla“ („Baltos lankos“, 2022) buvo įtrauktas į 2018 m. „Costa Book Awards“ ir 2019 m. „Women' Prize for Fiction“ premijų trumpuosius sąrašus. 2021 m. romaną „Trojos moterys“ dienraštis „Guardian“ išrinko metų knyga.