Grožinė literatūra

Vėlų vakarą prisėdęs prie kompiuterio, Eidanas prisijungia prie vaizdo skambučių programos ir laukia, kol ekrane pasirodys jo mergina Zoja. Netrukus su siaubu suvokia, kad jos bute – įsibrovėlis. Eidanas tegali klausytis grumtynių garsų ir stebėti Zojos kambarį paliekantį šešėlį. Tačiau kodėl jis iškart neskambina policijai?

Galiausiai randamas Zojos kūnas, ir bylą tirti imasi detektyvas Džona Šynsas. Kartu su savo komanda jis pamažu atskleidžia, kiek daug žmonių naudojosi Zojos gerumu, – ji visuomet palaikydavo savo draugus ir gelbėdavo juos iš keblių situacijų. Ar gali būti, kad vienas jų slepia ne tik savo asmeninio gyvenimo detales, bet ir giliai įsišaknijusią neapykantą, privertusią žengti nedovanotiną žingsnį?

O galbūt pati tamsiausia – Eidano paslaptis?

„Pavergiantis, daugiasluoksnis ir šviežias.“
Will Dean

„Lodge itin tiksliai rašo apie jaunų moterų konkurenciją ir parodo, kad net geriausiais ketinimais grįstos draugystės gali tapti kenksmingos.“
Sunday Times

„Džona Šynsas – labai realistiškas detektyvas, su kuriuo lengva tapatintis. Gythos stilių mėgstu būtent todėl, kad ji nebijo originalių, kūrybiškų sprendimų.“
Gillian McAllister

Gytha Lodge (Gyta Lodž) – daugybės apdovanojimų sulaukusi romanų ir pjesių autorė, dabar ji gyvena Kembridže, Anglijoje. Kūrybinio rašymo G. Lodge mokėsi prestižinėje Rytų Anglijos universiteto programoje, tarp kurios absolventų – tokie garsūs rašytojai kaip Kazuo Ishiguro ir Ianas McEwanas. Autorės pirmoji, debiutinė, Džonos Šynso serijos knyga „Ji vis dar laukia“ („Baltos lankos“, 2020) tapo tarptautiniu bestseleriu. „Stebintis slapčia“ – antroji šios serijos knyga. Britų spauda pripažįsta: „G. Lodge be galo talentinga rašytoja“.

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus - WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

11-metė Tora su mama Ingrida ir patėviu Henriku gyvena mažoje saloje, skurdžioje ir nuo aplinkinio pasaulio atskirtoje žvejų bendruomenėje Norvegijos šiaurėje. Pokario laikais nuolatinis vargas ir nepritekliai tapo neatsiejama žmonių gyvenimų dalimi. Tačiau Tora turi gerokai didesnių rūpesčių nei alkis ar skurdūs drabužiai. Ją slegia nežinia dėl karo metais pradingusio tėčio, skaudina dygios bendraamžių pašaipos, o didžiausią grėsmę kelia bauginantys patėvio prisilietimai.

Vos galą su galu suduriančios ir darbuose prapuolusios mamos meilės stokojanti Tora paguodos ieško vaikiškose fantazijose apie savo tėtį ir senelę, o jos gyvenimo šviesuliais tampa knygos ir keli artimiausi žmonės – teta Rakelė bei dėdė Simonas. Tačiau nuo apsvaigusio patėvio apsaugoti negali niekas. Tik Apvaizda arba pati Tora. 

„Namas su akla stiklo veranda“ – pirmasis „Toros“ trilogijos romanas. Tai jaudinantis pasakojimas apie vienišą mergaitę, „vokiečio pavainikę“ ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja skaudų, bet spalvingą ir gyvybingą Toros paveikslą.

Išskirti karo, suvesti meilės.

„Lauk manęs“ – naujas, įtraukiantis, tikrais įvykiais paremtas romanas apie nemirštančią meilę ir neįtikėtinas paslaptis.

Rupertas pažadėjo sugrįžti, Florencijai tereikėjo jo laukti. 

Kornvalis, 1944 metai

Rupertas Dešas paskelbtas dingusiu be žinios, tikriausiai žuvusiu Arnhemo mšyje. Priblokšta jo žmona Florencija negali susitaikyti, kad Rupertas visiems laikams pasitraukė iš jos gyvenimo, todėl senoje knygoje radusi paslėptą eilėraštį, pavadintą „Lauk manęs“, patiki, kad tai jos vyro siųstas ženklas. Pažadas, kad Rupertas grįš pas ją. 

Londonas, 1988 metai

Maksą nuo pat vaikystės persekioja besikartojantis košmaras. Sapne siaučia karo chaosas, ir jis kiekvieną kartą pabunda išpiltas prakaito, iš siaubo besidaužančia širdimi. Vedamas žūtbūtinio troškimo suprasti, kodėl jį persekioja tokios šiurpios vizijos, Maksas leidžiasi į kelionę, kuri nuveda jį į Kornvalį, vyro vardu Rupertas Dešas gimtinę. 

Melburnas, 1995 metai

Florencija gauna laišką nuo gyvenime nematyto vyro iš kito pasaulio krašto. Nepažįstamasis rašo, kad prisimena ankstesnį, kito žmogaus, gyvenimą. Ar jis gali būti tas, kurio Florencija laukė penkiasdešimt vienus metus? 

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika rašytojos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“,  „Čia ir dabar“,  „Slaptos valandos“, „Italė Brukline“ ir kt.

„Paremtas tikra istorija, sujungiančia skirtingus laikus ir žemynus šis nuostabus romanas visiškai užburia.“

My Weekly

„Užburiantis, įtikinamas ir labai romantiškas pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais.“

Daily Express

„Niekas nesugeba parašyti tokių romanų, kuriuose būtų tiek daug meilės, kaip Santa Montefiore.“

Jojo Moyes

Nesvarbu, kaip būsiu sutikta. Savo jau pasiekiau. Niekas iš manęs to neatims. Kad ir ką apie save išgirsčiau po spektaklio, visuomet liksiu Sara Bernar.

Kurtizanės Žiuli Bernar duktė Sara vaikystėje stokojo motinos meilės, bet galiausiai tapo mylimiausia visų laikų aktore. Dar būdama devyniolikmete stažuotoja, turėjo palikti vieną geriausių Paryžiaus teatrų ir imtis kurtizanės amato. Po meilės romano susilaukusi sūnaus, išdrįso pasirinkti vienišos motinos kelią. Išlikti ir žengti pirmyn jai padėjo begalinis noras siekti aktorystės aukštumų bei išskirtinis talentas net manieringiausiose to meto klasikinėse pjesėse vaidinti natūraliai, žmogiškai, aistringai.

Saros Bernar gyvenime netrūko svaiginančių pakilimų ir skausmingų nuopuolių. 1870 metais ji pasiliko prūsų apgultame Paryžiuje slaugyti sužeistų karių, vėliau, trokšdama nusimesti teatrinės hierarchijos pančius, po gastrolių Londone pasirinko nepriklausomos aktorės kelią – ir, skeptikų nuostabai, tapo pirmąja pasaulinio masto teatro žvaigžde.

XIX a. pabaigoje Saros Bernar talentu žavėjosi milijonai žmonių Europoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikose, jai lenkėsi karaliai, plojo publika didžiausiuose pasaulio teatruose ir improvizuotose geležinkelio tarpustočių scenose. Sarą garbino net tie, kurie negalėjo jos pakęsti. 

Įspūdingais didžiųjų moterų portretais pagarsėjęs amerikietis rašytojas C. W. Gortner romane „Pirmoji aktorė“ mus supažindina su nemirtingosios Saros Bernar gyvenimo istorija. Tai atviras ir intymus pasakojimas apie moterį, savo neprilygstamu talentu, nepalaužiama dvasia ir ekscentriškumu verta būti Dieviškąja Sara.

<…> C. W. Gortneris skaitytojui pateikia atvirai, sodriai nutapytą pribloškiančios Bernar karjeros ir audringo asmeninio gyvenimo paveikslą. Dieviškoji Sara buvo ypatinga moteris, pranokusi savo laikmetį, užkariavusi gerbėjų širdis, laužiusi taisykles, reikalavusi daugiau teisių menininkams ir moterims. 

Allison Pataki, „New York Times“ bestselerio „Karalienės likimas“ autorė

„Aš vis galvojau: kaip moteris galėtų atkeršyti, kaip galėtų sulaukti teisingumo? Nes negalime vien tik melstis. Negaliu pakęsti motinos maldų. Mes negalime tik laukti ir nieko nedaryti. Aš taip negyvensiu – nebegyvensiu.“

1422 m. Šimtamečio karo su Anglija alinama Prancūzija patiria vieną gėdingą pralaimėjimą po kito, o skurdžiame Domremi kaimelyje dešimtmetė Žana renka akmenis ir stebi vietos berniūkščių kovas. Nors sunkia kietaširdžio tėvo Žako d’Arko ranka auklėjama mergaitė yra ne pagal metus aukšta, tvirta ir užsispyrusi, bet berniukai nepriima jos į savo būrį – juk mergaitėms peštis nevalia.

Po kelerių metų plėšikaujančių anglų karių būrys sudegina kaimą ir atima iš mergaitės visa, kas jai brangiausia. Žana kreipiasi į Dievą – vardija jam savo priešus ir prisiekia atkeršyti. Įgavusi neįtikėtinos jėgos ir ištvermės, Žana meta iššūkį tradicijoms ir paima į rankas kalaviją. Garsas apie Dievo palytėtą mergelę pasiekia patį Prancūzijos karalių Karolį VII. Priešų spaudžiamas dofinas patiki, kad Žanai skirta išgelbėti karalystę nuo pražūties. Jis duoda jai savo kariuomenę ir išlydi į anglų apsiaustą Orleaną. Čia ir prasideda stebuklingoji Žanos d’Ark istorijos dalis.

Pasakojimai apie Orleano mergelę jau daugiau nei šešis šimtmečius žavi, stebina ir verčia abejoti. Kas iš tiesų buvo ši mergina? Karė? Eretikė? Šventoji? Apie jos gyvenimą, žygdarbius ir mirtį parašyta tūkstančiai knygų, tačiau tik Katherine J. Chen mitais ir legendomis apipintą Žaną pavaizdavo kaip moterį iš kūno ir kraujo – nesutramdomą, nepalaužiamą ir nepakartojamą.

Romanas „Žana“ – tai epinis pasakojimas apie jėga ir nuovoka stipriausius vyrus bei žymiausius riterius pranokusią, mūšio lauke negailestingai priešus triuškinusią, bet savo keršto aistros taip ir nepasotinusią ypatingą merginą. Vienų dievinama, kitų nekenčiama, svaiginančiu greičiu pasiekusi šlovės zenitą ir palikusi istorijoje neišdildomą pėdsaką, Žana d’Ark dar niekada nebuvo tokia tikroviška, natūrali ir žmogiška, kaip šiame istorinės fantazijos šedevru tituluojamame Katherine J. Chen kūrinyje.

Paklusti taisyklėms ar išdrįsti peržengti ribas?

Knyga pateko į 2022 m. suaugusiųjų literatūros konkurso trumpąjį sąrašą

Tiems, kurie rado draugus visam gyvenimui.

Ir visiems meilės romanų gerbėjams.

Nuo pat vaikystės Joana žinojo, kad privalo būti gera, jei nori būti mylima. Todėl nenuostabu, kad vienintelis jos troškimas išvažiavus studijuoti į sostinę – išlikti pavyzdinga, padoria dukra ir ištikima mergina.

Skaudi gyvenimo patirtis privertė Marių manyti, kad žmogus vertas tik tiek, kiek verti jo pasiekimai. Jis privalo visiems įrodyti, kad vaikystėje diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nesutrukdys jam pasiekti sėkmės. O santykiams jis neturi laiko – rinkdamasis seksą vietoj meilės vaikinas tikisi taip išvengti nuoskaudų.

Joana privalo atsispirti bendrabutyje sutiktam žaviam vaikinui su miglota praeitimi ir išlaikyti draugiškus santykius. Marius negali liesti Joanos – ji įsipareigojusi kitam, ir tai vienintelė riba, kurios vaikinas, slegiamas skaudžių vaikystės prisiminimų, prisiekė sau niekada neperžengti.

Vieną vakarą, kai ribos išsitrina ir sienos griūva, tenka rinktis – paklusti taisyklėms ar nors kartą peržengti ribas.

Ina Les slapyvardžiu pasirašanti autorė jau keletą metų gyvena Danijoje, kartu su vyru augina du sūnus ir siekia vertėjos karjeros.

Pasaulyje tiek daug kalbų, bet lietuvių man viena gražiausių. Rašymas – tai būdas išsaugoti savo šaknis. Kurdama meilės istorijas, pagardintas aistra ir humoru, siekiu ne tik paliesti skaitytojų širdis, bet ir priminti, kad tikra meilė prasideda nuo meilės sau.

2022 m. suaugusiųjų literatūros konkurse pastebėta autorė puikiai perteikia veikėjų emocines būsenas, nepaprastai taikliai piešia aplinką ir, skyrius po skyriaus megzdama intrigą, skaitytojo nepaleidžia iki paskutinio puslapio.

Kimos širdį užgulė sunkumas stebint, kaip mažoji Greisė nusivalė purvinas rankas. Šviesios garbanos krito jai ant veido. Tada Greisė dingo minioje. Kima norėjo sustabdyti įrašą, išbėgti ir sulaikyti ją nuo to, kas netrukus įvyks.

Vieną rugpjūčio dieną aštuonmetė Greisė Lenard nušokuoja į vaikų centro, kurį lanko, sodą ir pradingsta. Atvykusi į Greisės dingimo vietą, Kima aptinka kraują stingdantį įkaltį: apyrankę su širdele, kuri priklausė Melodei Džons — kitai mažai mergaitei, lygiai prieš dvidešimt penkerius metus dingusiai iš žaidimų aikštelės.

Kiek anksčiau į Heilsoveno policijos nuovadą įžengia Stivenas Hartas ir tikina turįs informacijos, kuri nuves detektyvę Kimą Stoun pas Melodę Džons. Iš pradžių inspektorė vyro kalbų nevertina rimtai, bet dingus Greisei yra priversta žaisti suktą Stiveno žaidimą, jei nori rasti mergaitę gyvą.

Kima ir jos komanda turi tik dvidešimt keturias valandas, kad išnaudotų kiekvieną Stiveno apklausos sekundę ir suprastų jo slaptas užuominas. Inspektorė tikisi, jog galbūt galės greitai pričiupti žudiką, tačiau byla darosi vis painesnė, nes vietiniame parke aptinkami vaiko kaulai, ir Kima baiminasi blogiausio. 

Įtampos kupinas, atsikvėpti neleidžiantis trileris. Jūs tikrai neatsispirsite dar vienai milijonus skaitytojų pritraukusiai detektyvės Kimos Stoun istorijai. 

„Verčiau lapą po lapo. Kvapą gniaužianti, šiurpą kelianti ir neleidžianti atsitraukti... prikaustė dėmesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio, skaičiau sulaikęs kvapą... Dar vienas pribloškiantis šios įtraukiančios istorijos romanas.“

NetGalley reviewer

„Neįtikėtina. Žinojau, kad užsikabinsiu, bet tai pranoko mano lūkesčius... Vis purčiau galvą ir kartojau, kas per velniava... Mėgavausi kiekviena knygos akimirka.“

Goodreads reviewer

„Oho... knyga pribloškė... labai patiko... užkabino nuo pat pradžios... Ši nuostabi knyga turi viską, kas man patinka... Visiškai pasinėriau.“

Goodreads reviewer

„Rijau šią istoriją iki išnaktų... nuostabu... negalėjau atsiplėšti... geriausia Kimos Stoun istorija...“

NetGalley reviewer

„Genialu... prikausto... neatsiplėši iki pabaigos... Ir koks netikėtas posūkis!“

NetGalley reviewer

Angela Marsons įvairiausias istorijas pradėjo rašyti dar mokykloje. Žinoma, visas jas kišo į stalčių, kol galiausiai nusprendė rašymo imtis rimtai. Tačiau kaip neretai tokiais atvejais būna, pasiūlyti leidėjams jos romanai pasirodydavo patrauklūs, tačiau jų atsakymas būdavo: „Deja, kažko trūksta...“

Galiausiai A. Marsons nusprendė parašyti istoriją tik sau. Nepataikaudama nei numanomiems skaitytojams, nei leidėjams ar dar kam nors. Tiesiog ėmėsi kurti iš širdies. Ir neprašovė pro šalį — psichologinis detektyvas „Nebylus riksmas“ sulaukė ir leidėjų dėmesio, ir skaitytojų liaupsių. O pagrindinė veikėja savo kartais nuožmiu, kartais nenuspėjamu ir labai labai retai jautriu charakteriu tarsi pati reikalauja nesustoti – kurti ir daugiau šios serijos knygų. Visos jos išlaiko šiam žanrui tiesiog būtiną įtampą, o pati veikėja keliauja iš knygos į knygą, narpliodama vis naujus nusikaltimus. Ir kaipgi kitaip, juk pati A. Marsons sako, kad „pasaulis — pavojinga vieta gyventi. Ir visai ne dėl blogų žmonių, o dėl tų, kurie nieko nesiima“.

Visgi išskirtinis A. Marsons kūrybos bruožas — didelis dėmesys psichologijai: jai visada be galo svarbūs nusikaltimo motyvai, nusikaltėlio charakteris ir, žinoma, tyrėjos Kimos Stoun psichologinis portretas. „Sąžinė — ne daugiau, nei baimė būti pričiuptam. Žmogaus protas nenuspėjamas: jis gali rojų paversti pragaru, o pragarą — rojumi“, — įsitikinusi A. Marsons.

Šiuo metu Angela Marsons gyvena Rouli Ridže, Didžiojoje Britanijoje, o pagrindinė jos veikla, žinoma, rašymas. Bestselerių autorė mėgsta keliauti, ypač yra pamilusi Italiją. O jos didžiausi mokytojai ir įkvėpėjai, kaip pati prisipažįsta, — T. Gerritsen, L. Gardner, J. Patterson, P. James. 

Milijoniniais tiražais leidžiamų The Sunday Times bestselerių autorius Chrisas Carteris pristato kaip niekad įtraukiantį ir nuožmų trilerį apie Robertą Hanterį.

„Ar tikite, kad egzistuoja velnias, detektyve? — paklausė pareigūnas kitame ryšio linijos gale. — Jei ne... atvažiavęs čia patikėsite.“

Robertas Hanteris iškviečiamas į tokio žiauraus nusikaltimo vietą, kokio anksčiau jam dar neteko regėti. Tampa dar šiurpiau, kai skrodimo metu aptinkama nežinomo eilėraščio eilutė, žudiko palikta aukos kūne.

Neilgai trukus randamas dar vienas kūnas. Nužudymo metodas ir braižas skiriasi, bet nevaldomas smurtas išduoda, kad šiuos nusikaltimus įvykdė tas pats žmogus. Hanterio nuogąstavimai pasitvirtina aptikus dar vieną eilėraščio citatą.

Eilėraštis ne tik susieja du nužudymus, bet ir tampa įrodymu, kad pradėjo siautėti serijinis žudikas.

Neturėdamas bemaž jokių teismo ekspertizės įrodymų, Robertas Hanteris privalo sučiupti tokį disciplinuotą ir organizuotą žudiką, kokio lig šiol nebuvo sutikęs. Šis žmogus mėgaujasi aukų baime, jam mirtis — pamoka, kurią aukos turi išmokti.

„Nuostabiai papasakota istorija ir nepriekaištingai perteiktas žudiko paveikslas parodo, kokį meistriškumą pasiekė Carteris. “

Daily Mail

„Buvęs kriminalistikos psichologas Carteris šiurpinančius serijinių žudikų portretus kuria remdamasis patirtimi, todėl būkite pasirengę susidurti su siaubu. “

Heat

„Carteris yra dirbęs kriminalinės psichologijos srityje, todėl žudikai jo romanuose pavaizduoti itin tikroviškai.“

Mail on Sunday

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Trys draugai“ — liūdnas romanas apie draugystę ir tragišką meilę. Tai knyga ne apie laiką, o apie save: sugrįžusį iš karo ir bandantį stotis ant kojų. Trys herojai — skirtingi, bet vieno likimo: jie buvę kareiviai, kuriems draugystė — vienintelis pastovus dalykas vertybių žlugimo epochoje. Rašytoją jaudino didysis jo amžiaus skausmas — fašizmas ir karas. Jis negalėjo jų panaikinti, bet mokėjo jų neapkęsti, kaip priešpriešą blogiui iškeldamas nenugalimą žmogiškąjį orumą..

„Tada jis pasirodė. Padarė tai taip natūraliai, ir tai suprantama: šitas pasaulis juk jo. Jis išžengė iš miško šiek tiek tolėliau, už slidžių vėžių. Sustojo pelkės pakrašty tarp kadagio krūmo ir sukumpusios pušies. Įdėmiai žvelgė į nedidelį sniegu apklotą pelkės plotą, pakreipęs galvą taip, kad galėjau matyti profilį su tauria nosies linija, stačia kakta ir į viršų styrančiomis ausimis.“

Antrą Naujųjų metų dieną Ulfui Norstigui sukanka septyniasdešimt. Tą pačią dieną, kai Švedijoje prasideda licencijuota vilkų medžioklė. Tačiau Ulfas, kilęs iš senos medžiotojų giminės, turbūt pirmąkart atsisako joje dalyvauti. Galbūt dėl to, kad dieną prieš tai, sėdėdamas medžiotojo vagonėlyje, jis išvydo vienišą ilgakojį klajoklį vilką ir jam viduje kažin kas persimainė.

„Virsti vilku“ – tylus, išmintingas ir intymus pasakojimas apie žmogaus ryšį su gamta ir gyvūnija, susitaikymą su prisiminimais ir senatve, apie ilgalaikį santuokinį ryšį, gyvenimo kryptį keičiančius susitikimus. Tai ir istorija, kelianti skaudžius klausimus apie medžioklę ir silpnesniųjų žudymą.

„Virsti vilku“ – sintezė visko, kas geriausia literatūroje.”

Skånska Dagbladet

„Tai nepretenzingas romanas – ir būtent dėl to toks paveikus.”

Svenska Dagbladet

Kerstin Ekman (gim. 1933) – viena reikšmingiausių šiuolaikinių Švedijos rašytojų, kurios darbai lyginami su Ernesto Hemingway’aus kūryba. 1978–1989 m. ji buvo Švedijos akademijos, skiriančios Nobelio literatūros premiją, narė. Jos kūriniai versti į daugiau kaip 30 kalbų, ji yra gavusi daugumą svarbiausių Švedijos literatūros premijų. „Virsti vilku“ – naujausias K. Ekman romanas, apdovanotas 2022 m. „Norrlands Litteraturpris“ ir kitomis premijomis, išverstas į 19 kalbų, gimtojoje Švedijoje tapęs bestseleriu (parduota per 180 tūkst. knygos egzempliorių).

Svartų šeima susirenka į ūkį šalia Pretorijos Pietų Afrikoje, – bus laidojama motina. Tačiau netgi tokią dieną justi nesutarimai tarp tėvo ir vaikų. Tėvas mirštančiai jų motinai pažadėjo, kad juodaodei šeimos tarnaitei Salomėjai padovanos namelį, kuriame ji gyvena, ir taip suteiks nuosavus namus, nuosavą žemę. Bet pažado jis netesi. Trys vaikai – Amor, Antonas ir Astrida – pasklinda po skirtingus Pietų Afrikos kraštus, jų ryšiai nutrūksta, bet pažadas, tėvo duotas motinai, visą gyvenimą persekioja juos tarsi prakeiksmas.  

Dešimtmetis keičia dešimtmetį, šeima susirenka palydėti vis kito mirusio nario, ir kiekvienąkart tarsi Damoklo kardas virš jų pakimba klausimas: ar sulaužius pažadą įmanoma išvengti pasekmių?

Romano įvykių fone skleidžiasi XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Pietų Afrikos Respublikos istorija, apartheido režimo įtaka žmogui ir visuomenei. Jame, meistriškai kuriant laiko tėkmės jauseną, vaizduojamos kelios šeimos kartos, atsidūrusios vertybių ir moralinių pasirinkimų kryžkelėje.

„Vienas didžiųjų pasaulio rašytojų.“

Edmund White

„Nuostabu, kaip romanas gali priversti matyti ir mąstyti naujai.“

„Booker Prize“ komisija, 2021

„Šedevras.“

Elizabeth Day 

Damon Galgut (Domonas Galgutas, gim. 1963) – Pietų Afrikos rašytojas. 2021 m. už romaną „Pažadas“ jis buvo apdovanotas „Booker Prize“ premija ir tapo vos trečiu Pietų Afrikos rašytoju, ją pelniusiu. Romane „Pažadas“ gausu tokių modernizmo prozai būdingų bruožų kaip sąmonės srautas, vidinis monologas, menamoji kalba, tad kritikų jis lyginimas su Jameso Joyce’o, Williamo Faulknerio, Virginios Woolf tradicija. Du ankstesni rašytojo romanai („The Good Doctor“ ir „In a Strange Room“) taip pat buvo įtraukti į trumpuosius „Booker Prize“ sąrašus.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

„Altorių šešėly“ (1933) – svarbiausias lietuvių literatūros klasiko Vinco Mykolaičio-Putino kūrinys. Šis psichologinis, autobiografinių elementų turintis romanas atskleidžia introvertiškos prigimties, poeto talentu apdovanoto, bet kunigystę pasirinkusio pagrindinio veikėjo Liudo Vasario vidinį pasaulį, siekį surasti savo tikrąjį pašaukimą, asmenybės formavimosi ir brandos kelią, filosofinį santykį su gyvenamuoju XX a. pradžios laiku. Ir sykiu kelia universalius žmogaus tapatybės paieškų klausimus. 

„Altorių šešėly“ pradėjo naują – psichologinio romano – kelią lietuvių literatūroje ir iki šiol laikomas vienu svarbiausių šio žanro kūrinių.

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) – poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, literatūrologas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių kultūros veikėjų.

Du draugai.

Tragiškai žuvusi nuotaka.

Dvi versijos.

Kuris iš jų sako tiesą? O gal ji slypi kažkur per vidurį?

Neitanas – sėkmingas mados fotografas, kuris didžiausią džiaugsmą patiria laisvu nuo darbo mados pasaulyje laiku fotografuodamas gamtą „National Geographic“ ir laipiodamas uolomis, o Elijas – neįtikėtinai greitai karjeros laiptais užkopęs advokatas, dirbantis JAV Rytų pakrantės turtingiesiems. 

Jie ne tik geriausi draugai, bet ir pusbroliai. Tačiau viskas pasikeičia, kai jų gyvenime pasirodo nuostabioji Natali. 

Įtampa tarp pusbrolių dar paaštrėja Elijui ir Natali pranešus, kad vos už kelių mėnesių ketina susituokti, o reikalus galutinai sujaukia sunkiai paaiškinama nuotakos mirtis, kurios vieninteliai liudininkai – Neitanas ir Elijas. 

Tik abu pusbroliai apie šį kraupų įvykį pasakoja skirtingai. Kurio „tiesą“ norite sužinoti pirmiausia? Neitano? O gal Elijo? Apvertę knygą rasite kito pusbrolio versiją, o TIESA išties slypi knygos viduryje.

Santo Domingo gatvėje Santjage, Čilėje, stovintis andalūziško stiliaus namas, gožiamas trijų citrinmedžių, glaudė tris Lonsonjė šeimos kartas. Pasak giminės istorijos, dar XIX amžiaus pabaigoje ten šaknis įleido šeimos patriarchas, palikęs Prancūziją su trisdešimčia frankų vienoje ir vynuogės sodinuku kitoje kišenėje. Jo sūnus Lazaras, išgyvenęs Pirmojo pasaulinio karo beprotybę, grįžo gyventi į tą namą ir sode ornitologei žmonai Terezai sukonstravo įstabiausią paukščių voljerą. Šiame name jų dukra Margo, Antrojo pasaulinio karo aviatorė, pradėjo svajoti apie skrydžius ir užaugino savo sūnų – revoliucionierių Ilarijų Da.

„Palikimas“ – poetiška ir aistringai užrašyta saga, talpinanti šimtmetį prancūzų emigrantų Lonsonjė šeimos istorijos, talentingai supintos su esminiais XX a. istorijos įvykiais. Skaudūs likimo kirčiai ir negailestingi Pietų Amerikos ir Europos istorijos gūsiai atskleidžia šeimos tvirtumą ir išmintį, perduodamus iš kartos į kartą.


„...kupinas žaismingų, o kartais ir pražūtingų kerų, kuriuos atpažins mėgstantys G. Garcią Marquezą.“
New York Times Book Review

„Šis lyriškas romanas – nelyg karštinės sapnas. Švelnus ir sykiu nuožmus, meditatyvus ir kartu skausmingas.“
Jennifer Cody Epstein


Miguel Bonnefoy (Migelis Bonefua) 1986 m. gimė Prancūzijoje venesualietės ir čiliečio šeimoje. Romanas „Palikimas“ 2020 m. nominuotas „Goncourt'ų“, "Femina" ir „Le Grand Prix du Roman“ premijoms, išverstas į daugiau kaip dešimt kalbų.

„Vakar viskas buvo gražiau
muzika medžiuose
vėas mano plaukuose
ir tavo ištiestose rankose
saulė“

Tobijas Horvatas gimė bevardžiame kaime, nereikšmingoje šalyje. Jo motina buvo vagilė, kaimo kekšė. Vieną dieną, būdamas dar vaikas, jis pabėgo į kitą šalį, į didelį miestą. Vogė, elgetavo, nakvodavo gatvėje, kol policija jį apgyvendino „jaunimo namuose“ berniukams. Tada jis sukuria save iš naujo ir pasivadina Šandoru Lesteriu, karo našlaišiu. Dešimt metų dirba laikrodžių fabrike. Susitikinėja su nemylima moterimi. Bendrauja su kitais imigrantais vietiniame bistro. Rašo. Bet vieną dieną jo trapią būtį suvirpina mieste pasirodžiusi vaikystės mylimoji Lina su kelių mėnesių dukrele glėbyje ir sutuoktiniu.

Šiame elegantiškai santūriame, fragmentiškame, egzistencialistinės nuotaikos ir sapno atmosferos prisodrintame pasakojime atskleidžiamas nerimastingo, bevietystei ir vienatvei pasmerkto žmogaus likimas. Jis ieško meilės ir prasmės gyventi, bet sykiu suvokia, kad tai – „…nepakeliamas neišsakomos tylos laukimas“.

„Kristóf geriausia, kai rašo tamsiausiai.“
Scotland on Sunday
„Nagrinėdama antrininko ir nepataisomos žalos, atsirandančios žmogui atsiskyrus nuo savo šaknų, temas, autorė jas užrašo kaip reta nuosaikiai, išvengia bet kokio nereikalingo sentimentalumo ir pataiko tiesiai į širdį.“
Marie Claire

Aota Kristóf (Agota Krištof, 1935-2011) – vengrų rašytoja, rašiusi prancūzų kalba. 1956 m. emigravo į Šveicariją. Pasaulyje išgarsėjo romanų trilogija, lietuviškai išleista pavadinimu „Storas sąsiuvinis“ („Alma littera“, 2004). Į lietuvių kalbą taip pat išverstas jos novelių rinkinys „Man tas pats“ („Alma littera“, 2005). Romanas „Vakar“ – trečioji autorės knyga, pasirodanti lietuviškai; pagal ją sukurtas italų režisieriaus Silvio Soldini filmas „Brucio nel vento“ (2002).

„Manau, mus traukia ne baimė, bet kontrolės poreikis. Jausmas, kad sugebame nugalėti pavojų ir suvaldyti savo likimą, kad savo rankomis kontroliuojame situaciją, ko mums šiaip labai trūksta gyvenime.“

Graikijos policijos tyrėjas, gebantis išsyk atpažinti pavydo motyvuotą nusikaltimą, seka vyro, galimai nužudžiusio savo brolį dvynį, pėdomis. Norvegijoje taksi vairuotojas viršininko automobilyje randa žmonos auskarą. Šiukšliavežys bando prisiminti audringos nakties įvykius: jie gali negrįžtamai pakeisti jo gyvenimą. Lėktuvu į Londoną skrendanti moteris planuoja atimti sau gyvybę, bet netikėtai įsitraukia į intriguojantį pokalbį su šalia sėdinčiu vyru.

Pirmajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje gausu jo kūrybai būdingų šokiruojančių siužeto vingių ir meistriškų atomazgų. Tamsūs ir įtampos kupini apsakymai panardina skaitytojus į pavydo ir įtūžio aptemdytus veikėjų protus, kerštingas jų širdis. O kasdieniškos, net banalios skirtingų žmonių gyvenimų detalės tampa esminiais jų likimų posūkiais.


„J. Nesbø apsakymų rinkinyje <...> lengvai atpažinsime esmines jo romanus iš kitų išskiriančias sudedamąsias dalis: velniškai gudriai suręstus siužetus ir netobulų veikėjų žmogiškumo blyksnius, kuriuos bet kada gali nustelbti vidinė tamsa.“
Booklist

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų muzikantas, scenaristas, ekonomistas ir „New York Times“ bestselerių autorius. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. Pirmasis jo apsakymų rinkinys „Pavydo ekspertas“ 2022 m. buvo įtrauktas į trumpąjį prestižinių apdovanojimų „Crime Writers' Association Dagger Awards“ sąrašą ir jau išleistas daugiau nei 30 pasaulio šalių.

Jūros pakrante nusidriekęs tirštas rūkas apgaubia ištuštėjusius vasaros namelius ir atneša rudenį. Uvė Bakerudas sezoną visada užbaigia paskutines atostogų dienas praleisdamas šeimos vasarnamyje. Jam patinka tyla ir ramybė, kurios niekada ten neranda vasarą. Tačiau savaitgalio planus sugriauna išlaužtos vasarnamio durys ir pavogti brangiausi šeimos daiktai. Tikrindamas, ar kaimynų namelių neištiko toks pat likimas, viename jų Uvė randa kraujo klane gulintį kūną su kauke ant veido.

Detektyvas Viljamas Vistingas per savo karjerą matė ne vieną žiaurią žmogžudystę, tačiau vasarnamio nusikaltimas atrodo itin ciniškas ir atliktas be skrupulų. Kruopščiai dėliojant chaotišką bylos paveikslą ir daugėjant aukų skaičiui, detektyvo intuicija sako, kad, netikėtai susidūrus dviem pavojingoms nusikaltėlių grupuotėms, jūros pakrantė virto šaltakraujiško mūšio lauku. Tyrimas nuveda Vistingą net iki Vilniaus. Padedamas vietinės policijos jis klaidžioja po skurdžiausius Lietuvos sostinės rajonų labirintus, ieškodamas atsakymų apie šiurpios nakties įvykius.

„Audringas siužetas, itin išradingi veikėjų portretai, nepaprastai subtili niūrumos ir prieblandos nuotaika – visa tai Horstas kruopščiai suaudžia į pribloškiantį kriminalinį romaną, nuo kurio tiesiog neįmanoma atsitraukti.“
Edinburgh Book Review, UK

„Aukščiausios prabos kriminalinis romanas!“
Verdens Gang, Norvegija

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Norvegijoje itin populiarios detektyvo Viljamo Vistingo serijos knygos ne kartą užkariavo Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas yra apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedų detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.

Troja krito. Bet jos moterys – ne.

Nugalėję trojėnus, triumfuojantys graikai laukia tinkamo vėjo, kad galėtų grįžti namo. Tačiau tūžmingas keistas vėjas nerimsta, nes dievai užsirūstinę. Graikai nekantrauja, ima vaidytis tarpusavyje, priversti stovyklauti prie tamsaus, pačių sunaikinto miesto, nelaisvėje laikydami savo karo trofėjus – Trojos moteris.

Kadaise buvusi karalienė ir Achilo vergė Briseidė, nors įkalinta, sudaro sąjungas su kuo tik pajėgia. Laikosi išvien su kitomis belaisvėmis Kasandra, Amina, Hekabe. Ir vis ryškiau ima matyti būdą atkeršyti...

„Trojos moterys“ – graikų mitų įkvėptas kūrinys, tęsiantis Pat Barker romane „Mergelių tyla“ nagrinėjamą karo skriaudas patyrusios moters likimo temą ir klausiantis, kas vyksta, kai pasibaigia karas. Kaip toliau klostosi nepaprastai tvirtų, drąsių, sumanių, laisvės trokštančių moterų gyvenimai. 

„Meistriška Homero „Iliados“ feministinė interpretacija.“

Publishers Weekly

„Šis Trojos moterų istorijos tęsinys – tai žmogaus, kurį nutildė istorija, pergalė.“

Refinery29 

Pat Barker (Patė Barker, gim. 1943) – anglų rašytoja ir istorikė, „Booker Prize“ premijos laureatė, apdovanota garbingu Britanijos imperijos ordinu, teikiamu ir už indėlį į menus. Autorė parašė penkiolika knygų. Romanas „Mergelių tyla“ („Baltos lankos“, 2022) buvo įtrauktas į 2018 m. „Costa Book Awards“ ir 2019 m. „Womenʼs Prize for Fiction“ premijų trumpuosius sąrašus. 2021 m. romaną „Trojos moterys“ dienraštis „Guardian“ išrinko metų knyga.

Amari Piters niekada neprarado vilties rasti savo dingusį vyresnį brolį Kvintoną, o dėl tokio užsispyrimo ją mokykloje ėmė užgaulioti vaikai. Vieną dieną brolio spintoje radusi tiksintį lagaminėlį, o jame – tik jai vienai skirtą kvietimą tapti Antgamtinių reiškinių biuro nare, Amari supranta, kad tik ši slapta organizacija gali padėti išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko Kvintonui. 

Dar tik pradėjusi pažinti pasaulyje egzistuojančias antgamtines būtybes, Amari su naujais bendraklasiais atsiduria pavojų sūkuryje: pasaulio tvarką sunaikinti grasina tamsieji magai – Nakties Broliai... Vieniša ir sutrikusi Amari randa drąsos nepasiduoti – ji tobulina naujai atrastas savo magiškas galias, kad nugalėtų Tamsos Brolius ir sugrąžintų Kvintoną namo.

Stebuklų, nuotykių, veiksmo, bet kartu nuoširdumo kupina istorija, skatinanti pasitikėti savimi ir nepasiduoti net tamsiausiomis akimirkomis.

„Ši debiutinė serijos knyga neabejotinai taps populiari tarp vyresnių pradinukų ir vidurinių klasių moksleivių, laikančių save Hario Poterio, Persio Džeksono ir „Vyrų juodais drabužiais“ filmų gerbėjais...“

School Library Journal

„B. B. Alstonas įmeta savo bebaimę heroję į aplinką, kupiną magijos, mitinių būtybių ir pavojų. Amari, juodaodė mergaitė iš nepasiturinčios šeimos, kovoja su nesąžiningumu ir išankstinėmis nuostatomis, panyra į stebuklų, humoro ir nuotykių pasaulį...“

Publishers Weekly

B. B. Alston (Brendonas Briusas Alstonas) – amerikiečių rašytojas, „Antgamtinių tyrimų“ knygų serijos apie Amari Piters autorius. Jo knygos išleistos daugiau nei 30 pasaulio šalių, o „Amari ir Nakties Broliai“ 2021 m. laimėjo pagrindinį „Barnes & Noble Children’s and YA Book Awards“ apdovanojimą. Kino studija „Universal“ pagal šią knygą kuria filmą. Laisvalaikiu B. B. Alstonas tyrinėja mažiau žinomus maršrutus po JAV ir... valgo gerokai per daug saldumynų.

„Kiekvieną naktį čia girdžiu balsą. Kaip jis šaukia mane ir mano vaiką. Kodėl? Turiu eiti į jūrą. Atsakymas ten, galbūt giliai dugne.”

Martiną visuomet traukė jūra, tad iš tėvų paveldėjęs namą Oruste, nedidelėje saloje Švedijoje, jis daug nesvarstydamas persikelia ten su žmona Aleksandra ir dviem vaikais – trimečiu Adamu ir vos kelių mėnesių Nele. Tačiau vieną sausio dieną, šeimai iškylaujant pajūryje, Adamas nepastebimai dingsta – bangose tėvai tepamato raudoną jo kibirėlį... Vietos tyrėjai taip ir neranda berniuko kūno, o tai pastumia Martiną gilyn į kalte ir abejonėmis grįstą sielvartą.

Kaip tik tuo metu į salą gyventi atvyksta fotografė Maja. Sužinojusi apie Martino ir Aleksandros nelaimę, ji prisimena savo darbą policijoje ir imasi padėti porai aiškintis berniuko dingimo aplinkybes. Po kiek laiko juos pasiekia makabriška žinia: Adamas nebuvo pirmasis vaikas dingęs saloje – toje pačioje vietoje, tą pačią sausio dieną čia jau keletą dešimtmečių dingsta vaikai...

Kokias paslaptis slepia Orusto salos bendruomenė? Koks siaubas iš tikrųjų slypi jūros bangų ošime?

„Įspūdinga, stiprius jausmus sukelianti kaltės išpirkimo istorija. Joje susipina psichologinė įtampa ir nerimastinga antgamtinė atmosfera, nužymėta žmogiškųjų manijų ir vaiduokliškų grėsmių.”

Booklist (US)

Susanne Jansson (Siusan Janson, 1972–2019) – švedų žurnalistė, fotografė ir rašytoja. Debiutinis autorės romanas „Aukojimo pelkė“ („Baltos lankos“, 2018) buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų ir išliaupsintas ne tik kritikų, bet ir populiariosios britų rašytojos Paulos Hawkins. Antras, paskutinis, autorės romanas „Žiemos vanduo“ išleidžiamas 22 šalyse.

„Naujos norvegų detektyvinių romanų aukštumos.“

Fyens Stiftstidende

Oslas, 2018-ieji. Buvusi ilgų distancijų bėgikė Sonja Nurstriom nepasirodo savo kontroversiškosios autobiografijos „Visuomet pirmoji“ pristatyme. Įžymybių skilties tinklaraštininkė Ema Ram, nuvykusi į prabangią populiarios sportininkės vilą, randa atvirus vartus, neužrakintas pagrindines duris, išvartytus baldus ir ant televizoriaus ekrano priklijuotą starto numerį. Pirmoji.

Policijos tyrėjas Aleksandras Bliksas vis dar negali pamiršti prieš devyniolika metų įvykusios įkaitų dramos: tada jis nušovė smurtaujantį penkiametės mergaitės tėvą. Bliksui į rankas patenka Sonjos Nurstriom dingimo byla. Jos pėdsakų randama skirtingose miesto vietose ir ima atrodyti, kad kažkas tyčia palieka dramatiškas užuominas apie tragišką dingusios moters lemtį.

Susiklosčiusios aplinkybės priverčia Bliksą ir Ram suvienyti jėgas. Abu pasiryžę rasti ir sustabdyti negailestingą žudiką, akivaizdžiai tampantį juos už virvelių. Labiau už viską jis trokšta dėmesio. Rodos, Sonja Nurstriom nebus vienintelė jo auka...

„Niūri, kruvina, kupina tamsių siužeto vingių... Šioje ypatingoje knygoje neabejotinai pajusite skandinavišką šaltį.“

Scottish Sun

„Drąsus, naujas požiūris į serijinio žudiko, save laikančio genialiu meistru, stereotipą... Itin stipri naujos serijos pradžia.“

Sunday Times

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis. „Atskaitos taškas“ – pirmoji Blikso ir Ram serijos knyga, 2021 m. įtraukta į trumpąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Žemės drebėjimas – tai šnypštimas, kylantis nuo jūros, įsismelkiantis į naktį. Jis pučiasi, didėja, pereina į tylą skrodžiantį dundesį.“

1799-aisiais per brolių Paolo ir Ignacijaus Florijų gyvenimus nuvilnija seisminė banga: gamtos stichija sugriauna jų gimtąjį miestelį, tad broliai persikelia į Palermą ir atidaro prieskonių krautuvę. Džuzepina, Paolo žmona, priešinasi naujam gyvenimui, nes ilgisi gimtojo krašto, o Ignacijaus, neseniai tapusio tėvu, santuoka nelaiminga, nes buvo suplanuota tėvų.

Bet broliai nepasiduoda ir visa galva neria į pastangas tapti turtingiausi ir įtakingiausi mieste. Netrukus Florijų prieskonių verslas suklesti, jie įkuria nuosavą bendrovę ir ji nenustoja klestėti net ir perimta Ignacijaus sūnaus Vinčenco. Dabar naujoje šeimos vyno darykloje vargšų vynas marsala virsta nektaru, vertu didikų stalo...

Palermą sudrebina šeimos verslo sėkmė. Miestas priima ją ne tik su nuostaba, bet ir pavydu, net panieka – juk jie atvykėliai, prasčiokai... Tačiau iš tiesų Florijai – išskirtinės asmenybės. Ryžtingi, drąsūs vyrai ir niekuo jiems nenusileidžiančios moterys, reikalaujančios pripažinimo ne vien tik kaip rūpestingos motinos ar atsidavusios mylimosios. 

Didis epas, pagrįstas tikra netituluotų XIX a. Sicilijos karalių Florijų istorija, seka Palermo verslo titanų pasiekimais ir nuopuoliais, meile, išdavystėmis ir kerštu, žymėjusiu visą šimtmetį įtakingiausios išlikusios šeimos gyvenimą.

„Nepaprastai gražiai parašyta, neįmanoma atsitraukti; galingieji Sicilijos Florijai atgyja kiekviename puslapyje. Istorinių romanų mylėtojams Stefania Auci – tikra dovana.“

Peter Golden 

Stefania Auci (Stefanija Auči) – Trapanio mieste Sicilijoje gimusi ir Palerme gyvenanti rašytoja, ilgai dirbusi mokytoja ir kūrusi tekstus literatūros tinklaraščiams bei leidiniams. Aprašyti legendinės Sicilijos šeimos Florijų istoriją S. Auci paskatino, jos pačios žodžiais tariant, „gilus, savininkiškas meilės romanas su Palermo miestu“ ir suvokimas, jog „Florijai buvo kur kas daugiau nei legenda <…>. Nors istorijos apie jų verslą daug kam žinomos, žmogiškoji Florijų tiesa – tokia žavinga, įtraukianti ir netradiciška – dar niekada nebuvo papasakota.“ „Sicilijos liūtai“ pasirodė daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių.

Tokia pat sukrečianti istorija kaip ir Waris Dirie „Dykumų gėlė“

Įsivaizduokite esanti šešerių metų mergaitė, kurią vieną dieną prikėlė vos prašvitus, išmaudė, apvilko skarmalais ir nuvedė į kiemo pakraštyje pastatytą ir grėsmingai atrodančią palapinę. Ten buvote žiauriai sužalota, nes taip pageidavo jūsų motina...

Hibo Wardere gimė Somalyje. Šešerių buvo apipjaustyta ir tik atvykusi į Angliją sužinojo, kad tokios apeigos, ne vienoje Afrikos šalyje rengiamos ne tik daugybei mergaičių, bet ir kūdikių, neįmanomas dalykas Vakaruose. Autorė pasakoja savo istoriją, išgyvenimus per apipjaustymą ir po jo, santykius su motina, išgyvenimus ir patirtis Anglijoje, kultūrų skirtumus ir požiūrį į moteris. Knygoje galbūt pirmą kartą sužinosite, kas yra kintir ir gudnin, MGŽ. Deja, vakariečiams nesuprantamas paprotys dar gyvas ir Anglijoje...

„Sužalota“ –  skaudžiai atviras Hibo Wardere pasakojimas apie mūsų laikais gyvuojančius viduramžių papročius, mergaičių, net kūdikių apipjaustymą, kurį dažnas suprantame kaip kultūros tradiciją, o ne kaip smurtą prieš vaikus.

Trys seserys

Paremta tikra seserų Cibės, Magdos ir Livijos vilties bei išlikimo istorija

Tarptautinio bestselerio nr. 1 „Aušvico tatuiruotojas“ autorės naujas romanas

Jų istorija suspaus jums širdį.

Jų kelionė suteiks jums vilties.

Niekada neužmiršite jų vardų.

Būdamos dar mažytės Cibė, Magda ir Livija pažada savo tėvui: kad ir kas nutiktų, jos liks kartu. Po daugelio metų, vos šešiolikos, Livė ištremiama į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Prisimindama duotą pažadą, devyniolikmetė Cibė seka paskui, pasiryžusi apsaugoti seserį arba mirti kartu. Aštuoniolikmetė Magda lieka su motina ir seneliu slapstydamasi. Bet galiausiai ir ji atsiduria ten pat. Trys seserys, vėl susitikusios Aušvice-Birkenau, prisimena tėvą ir šįkart viena kitai pažada: jos išgyvens ir taip nugalės blogį.

„Trys seserys“ – skausmo, drąsos ir meilės sunkiausiais laikais kupinas pasakojimas, paremtas tikra trijų seserų istorija apie pažadą, jas išgelbėjusį nuo mirties. 

„H. Morris romane dokumentuoja seserų Meller gyvenimus nuo pat vaikystės iki senatvės, meistriškai supindama fikciją su tikrais faktais ir seserų pasakojimais.“ 

Publishers Weekly

Aušvico tatuiruotojas

Paremta tikra Leilo Sokolovo meilės ir išlikimo istorija

„Ištatuiravau numerį ant jos rankos, o ji ištatuiravo savo vardą ant mano širdies.“

1942-ųjų balandį Leilas Sokolovas, žydas iš Slovakijos, ištremiamas į Aušvico koncentracijos stovyklą. Leilas kalba keliomis kalbomis, tad priverčiamas tapti „Tätowierer“, kurio užduotis – amžinais ženklais, vėliau tapsiančiais vienu ryškiausių Holokausto simbolių, pažymėti stovyklos kalinius.

Vieną dieną Leilas, kalinys nr. 32407, pamato drebančią ir išsigandusią jauną merginą vardu Gita, laukiančią eilėje, kol numeris 4562 bus ištatuiruotas ant jos rankos. Leilui – žavingam šelmiui ir moterų numylėtiniui – tai meilė iš pirmo žvilgsnio. Po šio susitikimo jis tvirtai pasiryžta: privalo išgyventi pats ir išgelbėti Gitą.

Taip prasideda vienas ryškiausių ir drąsiausių, sukrečiantis, tačiau viltingas ir nepamirštamas Holokausto pasakojimas: Aušvico tatuiruotojo meilės ir išlikimo istorija.

„Ypatingas pasakojimas net pagal Holokausto istorijų matą. Besąlygiškai rekomenduoju šią knygą kiekvienam, nesvarbu, kiek pasakojimų apie Holokaustą jis perskaitęs – šimtą ar nė vieno.“
Graeme Simsion

„Nuoširdžiai ir jaudinamai sugebėta papasakoti tai, kas, rodos, nepapasakojama.“
Sunday Times

„Nepaprasta išskirtinio gyvenimo ir didžiosios meilės istorija. Jos herojus Leilas patvirtina vieną iš garsių Viktoro E. Franklio minčių: „Žmogus išsigelbės per meilę ir meilėje.“
Ashley Hay

Cilkos kelias

Paremta tikra Cilkos Klein nepaprasto likimo istorija

Grožis išgelbėjo jai gyvybę – ir pasmerkė ją kančiai

1942-aisiais šešiolikmetė Cilka Klein ištremiama į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Vyresnysis karininkas Švarchuberis, neatsispyręs jos jaunystei ir grožiui, netrukus ją paskiria mirtininkių bloko viršininke ir priverčia tapti savo meiluže. Cilka suvokia: koncentracijos stovykloje galia, net ir primesta, lygi išlikimui. Tačiau už šią galią jai tenka brangiai mokėti.

Išvadavus Aušvicą-Birkenau, Cilka apkaltinama kolaboravimu su naciais ir sovietų įkalinama atšiauriausioje pasaulio vietoje – Vorkutos gulage už poliarinio rato Sibire. Ten ji praleis dešimt metų: negailėdama savęs slaugys ligonius, dirbs kitus alinančius darbus. Ir sutiks Aleksandrą, tomis žvėriškai sunkaus gyvenimo sąlygomis Cilkos širdyje pabudinusį meilę.

Šis romanas – neišmatuojamos žmogaus valios, pasiryžimo išgyventi ir gebėjimo mylėti bet kokiomis aplinkybėmis liudijimas.

„Ji buvo narsiausias mano pažinotas žmogus.“
Lale'as Sokolovas

Heather Morris (Hetera Moris, gim. Naujojoje Zelandijoje) – kino scenarijų kūrėja, rašytoja. 2003-iaisiais ji buvo supažindinta su senyvu ponu, kuris, „galimas daiktas, turi istoriją, kurią verta papasakoti“. Diena, kai Heather susitiko su Lale'u Sokolovu, pakeitė jų abiejų gyvenimą. Jųdviejų draugystei išaugus, Lale'as jai patikėjo slapčiausias savo gyvenimo per Holokaustą patirtis. Taip gimė Lale'o Sokolovo liudijimu paremtas autorės debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“, kuris pasaulyje parduotas beveik 4,5 milijono egzempliorių tiražu, ir romano tęsinys „Cilkos kelias“.

Mes dedame tašką

Dažniausiai mus skaudina tie, kuriuos mylime labiausiai.

Lilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jos išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti — atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą.

Rodos, Lilė turi viską, apie ką svajojo. Tačiau netikėtomis aplinkybėmis į jos gyvenimą grįžta pirmoji meilė – Etlasas, apie kurį ji nieko negirdėjo daugelį metų. Paauglystėje jis vienintelis padėjo jai išgyventi sunkiausias akimirkas šeimoje. Jo grįžimas sujaukia Lilės mintis ir santykius su Railiu. Ar jų meilė pasiruošusi tokiam iššūkiui? Lilė priversta iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir kovoti už savo laimę, dėl kurios reikės priimti patį skaudžiausią sprendimą.

„Mes dedame tašką“ – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą.

„Tai viena nuoširdžiausių ir labiausiai įkvepiančių istorijų, kokią esu kada nors skaičiusi. Ši knyga pakeis jūsų gyvenimą.“
Knygų tinklaraštis AESTAS

Ką praleidau, kol miegojai

„– Kokia jūsų tobulos santuokos paslaptis?
Senolis pasilenkė ir labai rimtai į mane pažvelgė.
– Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties. Mūsų santuokos ilgaamžiškumo paslaptis yra niekada nepasiduoti abiem vienu metu.“

Kvin susipažįsta su Grehemu nelaimingiausią savo gyvenimo dieną. Būtent tada, kai atrodo, kad visas pasaulis tuojau subyrės į šipulius, įsižiebia viltis patirti tikrą meilę.
Tačiau prabėgus keletui nuostabių santuokos metų Kvin ir Grehemo laimė ima aižėti. Užgniaužtos nuoskaudos, neišsakytos mintys ir tyla kasdien juos gramzdina vis gilyn, kol galiausiai ima atrodyti, kad išeities tiesiog nebėra. Kvin ir Grehemas žino, kad tolesnį jų gyvenimą gali nulemti vos vienas sprendimas, kuris arba taps išsigelbėjimu, arba viską užbaigs.

„Jautrus santuokos, jos pakilimų ir neišvengiamų nuopuolių, paveikslas.“
Kirkus Reviews

„Taip tikra. Net gelia.“
USA Today

„Colleen Hoover grįžta su dar vienu nepaprastai atviru ir jautriu kūriniu, ne vieną priversiančiu pravirkti.“
US Weekly

Veritė (specialusis leidimas)

Išskirtinis leidimas su specialiu autorės kreipimusi į skaitytojus ir nauju intriguojančiu epilogu!

Pastarieji keli mėnesiai jaunai rašytojai Luenai Ešli buvo nelengvi: ji neteko motinos, sąskaitoje liko vos keli doleriai, o prie nuomojamo buto durų jau kelinta diena prilipintas iškraustymo pranešimas. Tad, pasitaikius progai užsidirbti, mergina sutinka imtis neįprasto darbo: garsios trilerių rašytojos Veritės Kroford vyras pasamdo ją užbaigti itin sėkmingos knygų serijos, nes jo žmona po automobilio avarijos nebepajėgia rašyti pati.

Atvykusi į Krofordų namus, Luena imasi nagrinėti kalnus Veritės užrašų. Netikėtai tarp popierių šūsnies ji randa skaudžią ir iki menkiausių detalių atvirą garsiosios rašytojos autobiografiją nuo dienos, kai sutiko vyrą Džeremį, iki negrįžtamai visos šeimos gyvenimą pakeitusio įvykio – pirmosios dukters žūties.

Džeremiui apie rastą rankraštį Luena neprasitaria: be užuolankų išberti Veritės prisipažinimai gedinčiam tėvui taptų per dideliu smūgiu. Bet pamažu ji supranta, kad, vis daugiau laiko leisdama su Džeremiu, ima jam jausti šį tą smarkiau nei lengvas potraukis. Jei Džeremis perskaitytų bent kelis rankraščio puslapius, jei sužinotų bent vieną kraupią detalę apie Veritę, juk nebegalėtų žvelgti į žmoną tokiu ištikimu ir atsidavusiu žvilgsniu kaip iki šiol, tiesa?..  

„Hoover meistriškai supina meilės romano ir trilerio elementus, nepaliaujamai ieškodama nykstančių ribų tarp tiesos ir melo.“
Womanʼs Day

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. „Veritė“ tapo ne tik „New York Times“, bet ir „Sunday Times“, „USA Today“, „Publishers Weekly“ bestseleriu, 2023-iaisiais nominuota „British Book Award“ apdovanojimui (kategorija „Pageturner“). Pirmąsyk pasirodęs lietuvių kalba (2022 m.), romanas tapo vienu populiariausių „knygos.lt“ pirkėjų pasirinkimų. Šis, atnaujintas, leidimas – tai nekantriai lauktas Veritės, Džeremio ir Luenos istorijos papildymas: C. Hoover skaitytojams leidžia dirstelėti, kaip klostosi netolima jau pažįstamų veikėjų ateitis.