Gytis Jurgelevičius

Autizmas nėra liga, tai kitokio žmogaus ypatybė – tokią filosofiją psichiatras Barry’is M. Prizant’as, padedamas žurnalisto Tom’o Fields’o-Meyer’io, pristato knygoje Unikalus žmogus: kitoks požiūris į autizmą. Autizmo sutrikimą turintys vaikai ir suaugusieji, kaip ir visi žmonės, pereina kelis raidos etapus, tik savaip, kiek kitaip nei dauguma. Norint jiems padėti, nereikia jų „taisyti“, o paprasčiausiai bandyti juos suprasti ir tik tada keisti save – savo įsitikinimus ir požiūrį.

Unikalus žmogus – tai gydytojo Barry’io M. Prizant’o gyvenimo darbas. Per 4 dešimtmečius jis padėjo tūkstančiams šeimų, kurioms teko susidurti su autizmu, ir kartu reikšmingai prisidėjo prie autizmą nagrinėjančių mokslinių tyrimų veiksmingumo. B. M. Prizant’o knygoje, kupinoje įdomių pavyzdžių iš jo kasdienio darbo, siekiama parodyti, kaip mylėti, suprasti ir palaikyti autizmo spektro sutrikimų turinčius žmones, kurie gyvena su mumis ar greta mūsų.

Pastojus tarnaitei, 16-metis vokietis Karlas išsiunčiamas laivu į Ameriką. Čia atsitiktinai sutinka savo dėdę. Turtingas giminaitis rūpinasi Karlu: samdo mokytojus, formuoja vaikino vertybes, duoda atskirą kambarį savo namuose. Tačiau vieną dieną Karlas netenka dėdės malonės ir per naktį virsta bedarbiu imigrantu ir benamiu…

„Pražuvėlis (Amerika)“ nukelia skaitytoją į XX a. pradžios Ameriką, depresijos ir nedarbo laikus. Vietoje laisvės ir neribotų galimybių Karlą pasitinka laukinis kapitalizmas ir izoliacija.

Franzas Kafka (1883 – 1924) – žymus austrų prozininkas, vienas ryškiausių XX a. moderniosios prozos kūrėjų. Dauguma jo kūrinių nėra baigti, bet vis tiek išspausdinti, nepaisant rašytojo pageidavimo juos sunaikinti. Romane „Pražuvėlis (Amerika)“ vaizduojama Amerika yra realybės ir rašytojo vaizduotės samplaika, nes pats autorius šiame žemyne niekada nesilankė.

…vis dėlto pasitaiko kartais progų, kai vienu žodžiu, vienu žvilgsniu, vienu pasitikėjimo ženklu galima pasiekti daugiau nei alinančiomis viso gyvenimo pastangomis. Žinoma, taip ir yra. Tiesa, tos progos vis dėlto ir vėlei sutampa su bendrąja situacija tuo, kad jomis niekada niekas nepasinaudoja.

Franz Kafka „Pilis“

Romanas „Pilis“ – vienas giliausių niūriojo absurdo genijumi vadinamo Franzo Kafkos (1883–1924) kūrinių, kuriame painiojamos pasaulio atšiaurumo ir žmogaus menkumo, individo ir visuomenės, minties ir veiksmo sąryšių temos. Klampiame ir niauriame pasakojime apie beviltišką K. kovą su paslaptinga valdžia, siekiant patekti į pilį, sekti siužeto vingių net nėra prasmės. Svarbiausia čia – tas, kone fiziškai juntamas, slogesys, kurį lydi neviltis ir siaubas, klaidžiojant tirštoje būties migloje, nepajėgiant suvokti nelogiškų įvykių, susidūrus su pasaulio tvarkos nepažinumu. 

1922 metais pradėto romano autorius baigti nespėjo. Prieš mirtį pavedė savo draugui, rašytojui Maxui Brodui rankraščius sudeginti, tačiau šis, suvokdamas F. Kafkos kūrybos reikšmę, 1926 metais „Pilį“ išleido.

Robert Heilbroner (1919–2005) – žymus amerikiečių ekonomistas, sociologas, ekonomikos istorikas. Ši, geriausiu jo darbu laikoma knyga „Žemiškieji mąstytojai", pasakoja apie garsiausius pasaulio ekonomistus, kurių gyvenimas, laikai ir idėjos paliko gilų pėdsaką istorijoje, paveikė ir supurtė visuomenes – mąstytojus, kurių protai kūrė ir keitė pasaulį. 

Edgar Allan Poe (1809–1849) – Amerikos gotikinių siaubo istorijų meistras, laikomas detektyvo ir mokslinės fantastikos žanrų pradininku. Puikiai įgudęs pasiekti ribinį psichologinį poveikį, rašytojas sukūrė ne vieną pasakojimą apie blogį, mirtį, terorą ir šiurpius košmarus, persmelktus paslaptingų jėgų, groteskiškų būtybių bei sunkiai įsivaizduojamų haliucinacijų.

„Auksinis vabalas“ – populiariausių autoriaus novelių rinkinys, kuriam pavadinimą suteikė dar autoriaus laikais skaitomiausiu jo kūriniu tapusi novelė.

„Manęs negąsdina pavojus, o tik neišvengiamas jo rezultatas – siaubas. Ir apimtas tokios nevilties – toksai bejėgis – aš jaučiu, kad anksčiau ar vėliau ateis valanda, kada prarasiu protą ir gyvybę kovoje su šiurpia šmėkla – BAIME.“

Mažos žuvelės plaukioja paviršiuje, o didelės – gerokai giliau. Jei žvejosi dar gilesniuose vandenynuose – savo sąmonėje – pagausi didesnę žuvį.

Taip, tai to paties kino mistiko, „Tvin Pykso“ ir kitų aksominių sapnų bei sąmonės labirintų režisieriaus, tapytojo, spektaklių ir muzikos kūrėjo Davido Lyncho autobiografinė knyga. Joje apmąstomas kūrybinis jo gyvenimo nuotykis, jo ištakos bei įkvėpimo šaltinis – meditacija. Aptardamas kone visus savo filmus ir apskritai kūrybos principus autorius detaliai ir įtaigiai pasakoja apie tai, kaip transcendentinė meditacija (TM) išvedė jį į kūrybinę ir asmeninę tiesiąją – grynosios sąmonės – savęs – linkui.

Ryškusis prancūzų postimpresionistas Paulis Gauguinas gimė 1848-ųjų revoliucijos Prancūzijoje metais ir nerami to laiko dvasia nepaliko kūrėjo visą gyvenimą. Mylėtas arba nekęstas, savitą požiūrį į pasaulį ir tapybą reiškęs menininkas išgarsėjo pirmykštės idilės paieškomis, gyva vaizduote ir ryškia palete. Ne mažiau žymus anglų rašytojas ir dramaturgas Williamas Somersetas Maughamas (1874–1965) pasiskolino jos spalvų. Taip, remiantis Paulio Gauguino gyvenimo ir kūrybos faktais, gimė vienas ryškiausių rašytojo romanų „Mėnulis ir skatikas“. 

Jaudinančios istorijos apie genialumą, menininko sielą ir likimus, kuriuos ji paliečia, centre – dramatiška Čarlio Striklendo gyvenimo ir kūrybos istorija. Visą gyvenimą dirbęs Londono biržoje, sulaukęs brandaus amžiaus jis vieną dieną paliko žmoną ir vaikus, metė turtus ir prestižinį darbą bei atsidavė nenumaldomai aistrai tapyti. Paskui savo meninę viziją išvyko į bohemiškąjį Paryžių, vėliau įsikūrė Taityje, kur apsigyveno su čiabuve moterimi, ir, nepaisant skurdo bei ligos, sukūrė nuostabiausius ir mistiškiausius savo paveikslus.

Naujausia pasaulyje pripažinto italų kilmės aktoriaus ir maisto fanatiko Stanley’io Tucci knyga „Skonis“ – intymūs, sąmojingi ir žavingi gyvenimo, kuris sukasi apie virtuvę ir maistą, memuarai. 

„Skonis“ pasakoja apie italų maisto kultūrą, vaikystę, praleistą Vestčesteryje, aktorystę, Niujorką, filmų kūrimą, meilę, užgimusią per vakarienę, komandinį darbą su žmona, meistraujant valgius krūvai vaikų. Kiekvienas šios gastronominės kelionės – per laimingus ir sunkius laikus, per aukščiausios klasės patiekalus ir klaikiai sudegintus eksperimentus – kąsnis yra vienodai širdingas ir gardus. Firminio Stranley’io Tucci humoro kupina knyga patiks garsių šefų, maisto kritikų ir rašytojų knygų mėgėjams – visiems, kas žino, kokią galią turi namuose gamintas maistas. 

,,Per maistą ir šeimos gyvenimo scenas Tucci atskleidžia asmeninę gyvenimo istoriją ir šlovina visa, ką ragaujame. Pasakojimais apie žemės riešutų sviesto sumuštinius vaikystėje, Maino omarus, tobulus kokteilius Negroni, žmonos keptų bulvių ir daugybės kitų patiekalų receptus jis buria mus prie savo stalo. Ateikite alkani ir ištroškę. Maisto, kokteilių, paskalų ir linksmų istorijų.‘‘ 

YOTAM OTTOLENGHI

„Kas siekia pažinti išorinį pasaulį, tas galės džiaugtis, žiūrėdamas į vandenį. Kas rūpinasi doroviniu tobulumu, tas pasirinks kalnus. Vienas – nuolatos judantis, kitas sklidinas vidinės ramybės. Vienas džiugina įvairove, kitas pastovumu.“ 

Konfucijus

Konfucijus (tikrasis vardas 孔丘, Kong Qiu) – kinų filosofas, politikas, mokytojas ir konfucianizmo pradininkas, gyvenęs 551-479 m. pr. Kr., kurio mokymai darė didelę įtaką Azijos tautų civilizacijoms, kultūroms, filosofijai, visuomenėms. Konfucijaus filosofijoje pabrėžiama individo ir valdžios moralė, teisingumas, mokymosi ir tobulėjimo svarba. 

Konfucijui būdingi giliareikšmiai posakiai, kurie neretai turi ne vieną prasmę, todėl reikalauja išsilavinimo. Visgi paviršinę mintį suprasti įmanoma ir kiekvienas ją gali interpretuoti pagal savo vertybių sistemą ir pasaulėžiūrą. Manoma, kad tai – viena iš priežasčių, kodėl būtent konfucianizmas suklestėjo Šimtų filosofinių mokyklų laikotarpiu bei, taip ilgai išsilaikęs, tapo neatsiejama Kinijos kultūros dalimi.

„Jei esi pratęs gyventi mažame kambaryje, bet staiga atrandi plačią pievą, gali jaustis nesaugiai. Visi manosi norintys laimės, bet gali ir nenorėti. Jie verčiau laikosi įsikibę pasakojimo apie tai, kokie yra ir kas jiems neįmanoma. Laimė nėra priedas prie to, kas jau esi, – ji reikalauja tapti kitokiu žmogumi nei tas, kuris išėjo jos ieškoti.“  

Daugelį metų dr. Markas Epsteinas savo asmeninį domėjimąsi sąmoningu gyvenimo būdu ir budizmu bandė atskirti nuo savo darbo. Vis dėlto, vis dažniau atsiverdamas apie savo dvasines patirtis pacientams, nustebo supratęs, kiek daug žmonių tuo norėtų pasidomėti giliau.

Knygoje „Terapijos dzenas“ dr. M. Epsteinas aprašo vienerių metų laikotarpyje vykusias sesijas su pacientais, kuriose atsiskleidė meditacijos ir psichoterapijos dueto galia, suteikianti daugiau vidinės drąsos, ramybės sprendžiant gyvenimo sunkumus ir mokanti dėmesingo įsisąmoninimo. Sujungus du pasaulius – Rytų meditacijos ir Vakarų psichoterapijos – į viena, tarp gydytojo ir paciento užsimezga dvasinė bičiulystė. Joje ir per ją ugdomas suvokimas, kad gyvenimas, kokių problemų jame beiškiltų, yra stebuklingas ir nuostabus vyksmas, kad galima ir verta pasitikėti dalykais, kurie anksčiau neramino ar baugino.

Dr. Markas Epsteinas – amerikiečių psichoterapeutas ir daugelio knygų autorius. Užsiima privačia praktika ir dėstytojauja Niujorko universitete. Savo darbuose dažnai rašo apie Budos mokymus, Sigmundo Freudo požiūrį į traumą, budizmo ir psichoterapijos sąsajas.

„Yra tokių išmintimi ir sakralumu paženklintų knygų, kuriose sukauptos pamatinės žmogaus dvasios vertybės, nulėmusios civilizacijų raidos kelius. Tai lyg išminties vulkanai, intelektine ir dvasine energija tūkstantmečius maitinantys žmoniją. Kartų kartoms tai yra neišsenkanti įkvėpimo versmė, etinis kelrodis, padedantis susikurti gyvenimo ir kūrybos filosofiją. Tokių knygų labai nedaug. Tai – „Rigveda“, „Upanišados“, „Biblija“, „Koranas“, „Lunyu“, „Laozi (Dao De Jing)“. 1926 metais Hermannas Hesse straipsnyje „Kiniškos mintys“ rašė: „Apie kinų filosofą Laozi iš esmės niekas Vakaruose nežinojo du tūkstantmečius, o per pastaruosius penkiolika metų jis buvo išverstas į visas Europos kalbas, ir jo „Dao De Jing“ tapo madinga knyga... Senovės kinų išmintis ir kultūra pergalingai įžengė ne tik į Vakarų muziejus, bibliotekas, bet ir į mąstančios jaunuomenės širdis.“

Antanas Andrijauskas