Herbjørg Wassmo

Nes jinai – jo žmogus. Ne tam, kad jis ją pasisavintų. O tam, kad sutiktų ją su meile.

Ruta ir Gormas. Ji – pripažinta pasaulinio garso dailininkė, užaugusi neturtingoje šeimoje, vienoje iš Šiaurės Norvegijos priekrantės salų. Jis – iš to paties krašto kilęs pasiturinčio prekybininko sūnus. Atsitiktinis susitikimas vaikystėje abiem paliko neišdildomą pėdsaką. Ruta ir Gormas buvo skirti vienas kitam, bet per daugybę metų įvykę šeši susitikimai nepasirodė lemtingi. 

Septintas susitikimas viską pakeitė. Subrendę, išgyvenę skyrybas, naujas pradžias ir nuviliančias pabaigas – jie pagaliau surado vienas kitą. 

„Mano žmogus“ pasakoja bendrą Rutos ir Gormo istoriją: kalba apie Rutos santykį su tapyba ir pripažinimu, apie Gormo pastangas išsivaduoti iš verslininko rutinos ir pasiryžus drąsiems pokyčiams susikurti prasmingesnį gyvenimą. 

„Mano žmogus“ – nuostabus ir ambicingas romanas apie bekompromisį meną ir brandžią meilę. Perskaitysite jį vienu prisėdimu.“ 

Jyllands-Posten

– Aš visada svajojau su tavimi skristi, – tarė jis, ir drovi šypsena

permainė ryškių bruožų veidą. – Visada vaizduodavausi, kaip

susitinkame be visų tų užtvarų. Kad galėtume tiesiog skristi.

Ruta ir Gormas pirmą kartą susitiko dar vaikystėje. Tas susitikimas Rutos smilkinyje paliko randą, o Gormo širdyje pasėjo nepaaiškinamą smulkutės ilgakasės tamsiaakės mergaitės ilgesį. Tačiau jų pasauliai – tarsi du nesusiekiantys indai. Meniškos prigimties Ruta kilusi iš neturtingos šeimos, gyvenančios nedidelėje saloje Norvegijos šiaurėje. Subtilus ir uždaras Gormas – klestinčio prekybininko sūnus iš žemyninės Norvegijos. 

Gyvenimo keliai juos suveda dar ne kartą, o kiekvienas susitikimas sujaukia mintis ir įsismelkia į širdį. Ruta ir Gormas skirti vienas kitam, bet tie šeši susitikimai per daugybę metų jųdviejų taip ir nesujungė. Kliudė atstumas, santuokos, vaikai, netektys ir skausmas. Regis, jie turi kone viską, tačiau jaučiasi vieniši, gyvena ilgėdamiesi kažko artimo, šilto, mylimo. Kažko savo.

Galbūt septintas jųdviejų susitikimas bus kitoks. Gal pasaulinio garso dailininkė Ruta Neset ir tėvo verslą sėkmingai tęsiantis Gormas Grandė išsivaduos iš praeities šešėlių ir žengs bendros ateities link? O gal jiems tiesiog nėra lemta būti kartu?

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus - WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

Trečiasis „Toros“ trilogijos romanas „Beodis dangus“ – paskutinis pasakojimas apie Norvegijos šiaurėje gyvenančią merginą. Persikėlusi į Breilaną Tora vylėsi, kad visi ją kamavę demonai liko praeityje, tačiau jos ramaus gyvenimo iliuzija dūžta į šipulius. Miręs kūdikis paliko Torai ne tik fizines, bet ir negyjančias dvasines žaizdas. 

Balansuodama tarp gyvenimo ir mirties, jauna mergina vis giliau grimzta į kančios ir beprotybės liūną, o vienintele Toros atrama tampa netikėtai pasirodžiusi teta Rakelė. Sužinojusi siaubingą merginos paslaptį Rakelė, nepaisydama sunkumų, pasiryžta padaryti viską, kad apsaugotų Torą ir suteiktų jai šansą gyventi savo gyvenimą. Tačiau kas pasirūpins Tora, kai tetos Rakelės nebebus?

„Beodis dangus“ – tai trečias pasakojimas apie Norvegijos šiaurėje gyvenančią Torą, „vokiečio pavainikę“, ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja ryškų ir sukrečiantį nepaprastos mergaitės paveikslą.

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus - WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

Antrasis „Toros“ trilogijos romanas „Nebylus kambarys“ tęsia pasakojimą apie mažoje saloje Norvegijos šiaurėje gyvenančią mergaitę Torą. Nuo tada, kai patėvis Henrikas suimamas už tyčinius padegimus ir išsiunčiamas į kalėjimą, Toros ir jos mamos Ingridos gyvenimas pasikeičia. Pradingus grėsliam patėvio šešėliui mama ir dukra atranda gilesnį savitarpio supratimą, galimybę mylėti ir džiaugtis gyvenimu. 

Į paauglystę žengiančios Toros širdyje bunda įvairiausi jausmai. Baigusi vidurinę mokyklą ji trokšta išsiveržti iš skurdžios žvejų bendruomenės ir pažinti pasaulį. Teta Rakelė ir dėdė Simonas skatina ją išvykti iš salos ir tęsti mokslus gimnazijoje Breilane. Net ir sunkiuose darbuose paskendusi motina palaiko dukters svajonę. Bet tuo metu į salą sugrįžta bausmę atlikęs Henrikas. O su juo grįžta ir paralyžiuojanti baimė, nuodingas pyktis bei gniuždantis nepasitikėjimas žmonėmis. Tora stengiasi nepasiduoti nevilčiai, sukaupusi visas jėgas ruošiasi kovai su tamsos ir prievartos gaivalu.

„Nebylus kambarys“ – dar vienas jaudinantis pasakojimas apie vienišą mergaitę Torą, „vokiečio pavainikę“, ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja skaudų, bet spalvingą ir gyvybingą Toros paveikslą.

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus - WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

11-metė Tora su mama Ingrida ir patėviu Henriku gyvena mažoje saloje, skurdžioje ir nuo aplinkinio pasaulio atskirtoje žvejų bendruomenėje Norvegijos šiaurėje. Pokario laikais nuolatinis vargas ir nepritekliai tapo neatsiejama žmonių gyvenimų dalimi. Tačiau Tora turi gerokai didesnių rūpesčių nei alkis ar skurdūs drabužiai. Ją slegia nežinia dėl karo metais pradingusio tėčio, skaudina dygios bendraamžių pašaipos, o didžiausią grėsmę kelia bauginantys patėvio prisilietimai.

Vos galą su galu suduriančios ir darbuose prapuolusios mamos meilės stokojanti Tora paguodos ieško vaikiškose fantazijose apie savo tėtį ir senelę, o jos gyvenimo šviesuliais tampa knygos ir keli artimiausi žmonės – teta Rakelė bei dėdė Simonas. Tačiau nuo apsvaigusio patėvio apsaugoti negali niekas. Tik Apvaizda arba pati Tora. 

„Namas su akla stiklo veranda“ – pirmasis „Toros“ trilogijos romanas. Tai jaudinantis pasakojimas apie vienišą mergaitę, „vokiečio pavainikę“ ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja skaudų, bet spalvingą ir gyvybingą Toros paveikslą.

Populiarioji Norvegijos rašytoja Herbjørg Wassmo (g. 1942) kūrybinį kelią pradėjo nuo poezijos, tačiau sėkmė ją aplankė po pirmojo trilogijos romano „Tora. Namas su akla stiklo veranda“ ir ypač parašius garsiąją „Dinos knygą“. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės Tarybos literatūros premija. Jos kūriniai išversti į daugelį kalbų. Savo kūryboje autorė be gailesčio, bet sykiu jautriai gretina pasaulio grožį ir bjaurastį.

„Šimto metų istorija“ apima keturias moterų kartas – skirtingi likimai ir charakteriai, norai ir pasirinkimai, suteikiantys stiprybės ar atimantys jėgas. Vyrai – tie, už kurių jos ištekėjo, ir tie, kuriuos jos mylėjo.

Istorija prasideda nuo Saros Susanės, nuo gausios jos ir ją dievinančio Johaneso šeimos. Jų jaunėlė Elida taip pat randa meilę, tačiau, kaip ir motina, ji supranta, kad laimė nevienalypė. Trečiosios kartos atstovė – Elidos mažiausioji Jordisė. Meilė ją aplanko karo metais – iš lėto ir per atstumą. Ši knyga ir apie mažą mergaitę, besislepiančią tvarte nuo jo. Rašančią geltonu pieštuku geltoname sąsiuvinyje dienoraštį tam, kad išgyventų. Ši mergaitė gimė 1942 metais. Lygiai prieš šimtą metų pasaulį išvydo jos prosenelė, ištvermingoji Sara Susanė, įsikūnijęs angelas Lofoteno katedros paveiksle.

„Šimto metų istorija“ – knyga apie stiprias moteris, apie laisvės troškimą ir kitokio gyvenimo ilgesį.

Rašytojos Herbjørg Wassmo romanas „Dinos knyga“ apie sunkia kalte paženklintą, audringą, gaivališkos ir nesutramdomos Dinos gyvenimą, parašytas ryškiu, savitu, šiaurietišku niaurumu persmelktu stiliumi, pakerėjo skaitytojus visame pasaulyje. 

Knygoje „Laimės sūnus“ autorė tęsia pažintį su Dinos pasauliu, žvelgdama jos sūnaus  Benjamino Grenelvo akimis. Dar būdamas vaikas jis tapo vieno Dinos nusikaltimo liudininku ir ši paslaptis visiems laikams sujungė motiną ir sūnų nenutraukiamais meilės ir neapykantos saitais. 

Ūgtelėjęs Benjaminas paliko gimtąjį Reinsnesą, baigė mokslus Trumsėje, studijavo mediciną Kopenhagoje, blaškėsi kruvinuose Danijos ir Prūsijos karų verpetuose. Slegiamas vaikystės prisiminimų jis instinktyviai ieško moterų artumo, mėgaujasi jų šiluma ir meile. Tačiau, visą laiką imdamas ir nemokėdamas duoti, Benjaminas savo kelyje palieka tik skausmą, širdgėlą ir kartėlį. Nes tik tai jis ir paveldėjo iš savo motinos. Iš Dinos.

Herbjørg Wassmo yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos knygos išverstos į daugelį kalbų, o garsiausi jos kūriniai – trilogija „Dinos knyga“, „Laimės sūnus“, „Karnos kraitis“.

Tarptautinio pripažinimo sulaukusiuose norvegės Herbjørg Wassmo romanuose „Dinos knyga“ ir „Laimės sūnus“ atskleidžiamos skausmingos Grenelvų giminės atstovų – Dinos ir jos sūnaus Benjamino – istorijos. Trečioje šios nepakartojamos sagos knygoje „Karnos kraitis“ visos istorijos susipina ir virsta Karnos, Benjamino dukros ir Dinos anūkės, gyvenimo pasakojimu.

Karna leidžia dienas močiutės ir tėčio gimtinėje – Reinsneso ūkyje. Dinos laikais klestėjęs ūkis dabar merdi vis labiau gožiamas sparčiai augančio Stranstedo miestelio šešėlio. Nors Karna nėra mačiusi Dinos, močiutė ją dažnai aplanko mintyse, o tokie apsilankymai baigiasi nuomario priepuoliu. Tačiau vieną dieną Reinsneso ūkį supurto neįtikėtina žinia – Dina grįžta! Vyresnė ir lieknesnė, bet tokia pat užsispyrusi ir išsaugojusi norą viską valdyti bei kontroliuoti. Močiutės pasirodymas pakeičia ne tik Karnos, bet ir daugelio kitų žmonių gyvenimus, tik ne visos permainos atneša laimę. 

Herbjørg Wassmo yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos knygos išverstos į daugelį kalbų, o garsiausi jos kūriniai – trilogija „Dinos knyga“, „Laimės sūnus“, „Karnos kraitis“.

Šioje knygoje pasakojama apie šešiolikmetę merginą Dortę. Ji gyvena mažame Lietuvos miestelyje ir svajoja apie paprastus, pasiekiamus dalykus, todėl pati nustemba, kai vieną dieną sutinka išvykti į Stokholmą dirbti restorane. Naivi ir praradusi viltį Dortė pakliūva į rankas tiems, kurie planuoja ją parduoti kaip sekso vergę Norvegijoje, o kai pagaliau susivokia ir pajunta grėsmę, nieko jau nebegali padaryti...

Šis baisią tikrovę atskleidžiantis romanas sukrečia ir atkreipia dėmesį į neįtikėtiną žmogaus gebėjimą įveikti baisiausius iššūkius. Istorijos autorė ragina sutelkus jėgas sustabdyti smurtą prieš moteris ir prekybą žmonėmis.

Savo vietą ne tik Norvegijoje, bet ir svetur HERBJØRG WASSMO rado rašydama stiprias emocijas sukeliančius pasakojimus apie neapsaugotus ir pažeidžiamus žmones. Lietuvos skaitytojams ji gerai pažįstama kaip įspūdingosios „Dinos knygos“ autorė.

Herbjørg Wassmo (g. 1942) yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos kūriniai išversti į daugelį kalbų. Garsiausias iš jų – „Dinos knyga“.

Tai romanas apie išdavystę ir kaltę, gaivališką ir nepasotinamai juslingą moters prigimtį. Baisus sukrėtimas, patirtas ankstyvoje vaikystėje, persekioja Diną visą gyvenimą ir paveikia jos sąmonę.

Ši moteris šaltakraujiškai žaidžia aplinkinių žmonių gyvenimais, o kiekvienas, bandantis prie jos priartėti arčiau nei per žingsnį, arba pats skaudžiai nudega, arba palieka gilų randą Dinos širdyje.

Ryškus, charakteringas, šiaurietiško niaurumo persmelktas romanas pasakoja apie audringą Dinos gyvenimą, paženklintą sunkia kalte. Moters gaivališkumas nesutramdomas, aistra nepažabojama, o noras visk¬ valdyti lyg viesulas neša pražūtį visiems ir jai pačiai.