Dėl to, ką padovanoti ir ko palinkėti tėčiui svarbiomis progomis, tenka pasukti galvą bent kelis kartus per metus. Tradicija Tėvo dienos proga dovanoti knygą ne tik išvaduoja nuo rūpesčių, bet ir garantuoja, kad namų biblioteka pasipildys knygų naujienomis.
Šį kartą – 12 leidyklos „Baltos lankos“ rekomendacijų, į ką verta atkreipti dėmesį ieškant dovanų tėčiui.
Vertinantiems puikias istorijas ir skaitymo malonumą
Jean-Paul Dubois „Ne visi šiam pasauly gyvena vienodai“
Jau dveji metai Polis Hansenas atlieka bausmę Monrealio kalėjime. Kameroje jis įkurdintas drauge su Patriku Hortonu iš „Hells Angels“ gaujos, atliekančiu bausmę už žmogžudystę. Retkarčiais Polį aplanko jo mylimiausi mirusieji: žmona indėnė Vainona, tėvas danų pastorius Johanas ir didelių juodų akių kalaitė Nukė. Ši knyga – tai vieno gyvenimo istorija, kupina meilės artimui, gailestingumo, žmogiškosios silpnybės ir stiprybės, noro surasti savo vietą ir maišto prieš visas neteisybės formas.
Iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė.
Emily St. John Mandel romanas „Stiklo viešbutis“
„Kaip dabar prisimenu, sėdusi rašyti maniau, kad rašau knygą, kurioje daugiausia dėmesio sutelkiama į didžiulės finansų piramidės ir apgaulės schemos žlugimą bei jo pasekmes. Bet galiausiai parašiau knygą, kurioje šis motyvas liko tik vienas iš daugelio“, – teigia „Stiklo viešbučio“ autorė, kanadiečių rašytoja Emily St. John Mandel. Romane pasakojama apie Vinsentą, dirbančią barmene penkių žvaigždučių „Kajetės“ viešbutyje, kurio savininkas – turtingas ir charizmatiškas Niujorko finansininkas Džonatanas Alkaitis. Sykį, rytui brėkštant, viešbutyje jis prisėda prie baro – taip prasideda bendras jųdviejų gyvenimas. Tą pačią naktį ant „Kajetės“ viešbučio stiklo sienos paslaptinga figūra užrašo stingdančius žodžius: „Gal tu praryk stiklo šukių.“
Iš anglų k. vertė Mėta Žukaitė.
Romain Gary „Dangaus šaknys“
Romane pasakojama apie keistuolį idealistą prancūzą Morelį, išsekintą gyvenimo koncentracijos stovykloje beprasmiškumo. Po Antrojo pasaulinio karo jis atsiduria Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje. Čia tarp čiabuvių ir kolonistų tvyro įtampa, bręsta išsilaisvinimo kovos, negailestingai dėl ilčių žudomi drambliai, o Morelis renka parašus po peticija už jų apsaugą. Išlaisvinti drambliai – jo idée fixe. Kas svarbiau: gamtosauga ir drambliai, šalies nepriklausomybė ar individo laisvė? O gal – badaujantis vietinis?
Iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė.
Virginie Despentes „Vernonas Subutexas 1“
Kas yra Vernonas Subutexas? Miesto legenda. Puolęs žmogus. Visuomenės veidrodis.
Vernonas Subutexas ne taip jau seniai turėjo kultinę muzikos įrašų parduotuvę „Revolveris“. Dešimtajame dešimtmetyje legendos apie jį sklandė po visą Paryžių. Žavus, laisvas, pašėlęs rokeris, širdžių ėdikas. Tačiau 2006-aisiais, atėjus interneto amžiui ir vinilų nuosmukiui, įrašų parduotuvė bankrutuoja, o Vernono reputacija žlunga. Pasibaigus santaupoms, kaupiantis skoloms ir mirus turtingam draugui, kuris mokėdavo už jo buto nuomą, Vernonas Subutexas atsiduria Paryžiaus gatvėse – visuomenės paribiuose.
Iš prancūzų k. vertė Paulius Jevsejevas.
Smalsiems ir vertinantiems žinias
Mažvydas Jastramskis „Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos“
Ką gali Lietuvos prezidentas? Kodėl politologai Algirdą M. Brazauską vadino pasalūnu? Ar Vytautą Landsbergį visgi galėtume laikyti Lietuvos prezidentu? Kaip prezidento instituciją pakeitė dvi Dalios Grybauskaitės kadencijos? Kaip atrodome pasauliniame kontekste? Ir ko lietuviai nori labiau: vado ar tiesiog demokratinę pusiausvyrą palaikančio arbitro? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų politikos mokslų daktaras Mažvydas Jastramskis knygoje atsako remdamasis per daugelį metų sukauptais sociologiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, politikos ekspertų ir dalyvių komentarais, prezidentų biografijomis ir asmeniniais pokalbiais su jais.
Rimvydas Petrauskas „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“
Knygoje pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) diduomenės giminės. Kiekvienas skyrius – tai ir atskiros giminės istorija, ir su ja susijusio Lietuvos istorijos aspekto aptarimas. Didikai dominavo Lietuvoje iki naujųjų laikų: ėjo aukščiausias pareigas, atstovavo valdovui vietos visuomenėje ir užsienyje, steigė bažnyčias ir miestelius, užsakinėjo meno kūrinius, kai kada ir patys kurdavo. Didiko realybė pirmiausia buvo giminės realybė – individualus gyvenimas tarp tėvų palikimo ir palikuonių paveldo, o giminių istorijoje vis svarbesnis darėsi pasakojimas apie giminės praeitį.
David Christian „Didžioji istorija, arba pasakojimas apie Visatos, Žemės ir žmonijos kilmę“
Dauguma istorikų tyrinėti renkasi labai konkrečias temas: vieną istorinį laikotarpį, iškilų asmenį, reikšmingą įvykį... O kas nutiktų, jei kas nors pamėgintų apžvelgti viską nuo pradžių pradžios, nuo Didžiojo Sprogimo, iki pat šių dienų ir net to, kas pasaulio laukia ateityje?
Sujungdamas fizikos, biologijos, istorijos ir daugelio kitų mokslo sričių žinias, Davidas Christianas kuria nuoseklų 13,8 milijardo metų aprėpiantį pasakojimą, gilinasi į kertinius didžiosios istorijos įvykius, nulėmusius svarbiausius pokyčius, ir demonstruoja esmines visa ko sąsajas, pasaulį padariusias tokį, kokį regime šiandien.
Iš anglų k. vertė Tadas Juras.
Patrik Svensson „Apie ungurius ir žmones: mįslingiausios pasaulio žuvies istorija“
Stebėtinai mažai yra žinoma apie europinį ungurį. Tiesą sakant, tiek mažai, kad mokslininkai ir filosofai – nuo Aristotelio iki Freudo – ištisus amžius buvo tiesiog apsėsti „ungurio klausimo“: ar tai žuvis, ar kažkas visiškai kita? Kaip jis dauginasi? Ar leidžia ikrus, ar veda gyvus palikuonis? Ar yra belytė būtybė? Ar dvilytė? Net šiandien niekas nėra regėjęs besiporuojančių ar neršiančių ungurių. Ungurys mums – vis dar mįslė. Patrikas Svenssonas dar būdamas vaikas iš tėvo išmoko žvejoti ungurius. Jie valandų valandas tylėdami leisdavo dienas laukdami užkimbant šios sunkiai sugaunamos, neįspėjamos ir mįslingos žuvies. Mėgindamas užčiuopti ungurio paslaptį, autorius grįžta į savo vaikystės namus ir, rašydamas apie sūnaus ir tėvo ryšį bei jų bendrystę žuvaujant ungurius, paliečia universalius, bendražmogiškus klausimus: kas aš esu? Iš kur esu? Kur link keliauju?
Iš švedų k. vertė Alma Braškytė.
Mėgstantiems intrigą
Dainius Vanagas „Oderis“
2050-ieji. Oderis – klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės – tu jam nereikalingas. Alanas netenka darbo, jį palieka žmona, o situaciją dar labiau apsunkina prastėjanti psichinė būklė: dienos tarsi išplaukusios, vis sunkiau suvokti, kas vyksta iš tiesų, o kas – tik pakrikusios sąmonės padarinys.
Olivier Norek „Paviršius“
Vykdydama misiją sunkiai sužalojama policijos pareigūnė Noemė Šastan. Medžioklinio šautuvo šūvis sudrasko pusę veido. Vos išgyvenusi, ji pati sau primena pabaisą, su kuria, jaučia, niekad nepajėgs susigyventi. Bijodamas, kad suniokotas Noemės veidas trikdys kitus pareigūnus, Kriminalinės policijos komisaras ją išsiunčia toliau nuo skyriaus akių – į gūdų Prancūzijos kaimelį. Atvykusi į provinciją, Noemė tikisi be iššūkių išbūti paskirtą laiką ir grįžti į ankstesnį gyvenimą, tačiau vieną rytą miestelyje į ežero paviršių iškyla plastikinė statinė, sauganti 25 metus kruopščiai slėptus šiurpaus nusikaltimo įkalčius.
Iš prancūzų k. vertė Donata Pleskevičienė.
Rydahl & Kazinski „Undinėlės mirtis“
Hansas Kristianas Andersenas atvyko į Kopenhagą turėdamas vienintelį tikslą – kurti ir savo menu šlovinti Aukščiausiąjį. Tačiau dabar jis – pagarsėjęs Kopenhagos keistuolis, niekad pripažinimo nepelnęs poetas. Nuo visiškos pražūties gelbsti tik pasiturinčios Kolinų šeimos protekcija. Tačiau ir jų galia susvyruoja, kai Anderseną apkaltina žiauriai išniekinus ir nužudžius Gatvelyno nuodėmių namuose gyvenusią prostitutę Aną. Andersenas dievagojasi esąs nekaltas. Bet juo niekas netiki – tik šis keistuolis galėtų įvykdyti kraupų nusikaltimą. Hansui Kristianui lieka viena išeitis: maldauti įtakingų asmenų, kad jam būtų suteikta galimybė įrodyti nekaltumą.
Iš danų k. vertė Ieva Toleikytė.
Jørn Lier Horst „Katarinos kodas“
Viljamas Vistingas jau 24 metus iš eilės spalio 10 dieną iš spintos ištraukia ramybės neduodančios bylos dokumentus, jausdamas kaltę dėl taip ir neišaiškintos bylos. Tuo tarpu Nacionalinio kriminalinės policijos biuro tyrėjas Adrianas Stileris grįžta prie kitos 9-ajame dešimtmetyje dingusios merginos bylos. Prasideda klastingas katės ir pelės žaidimas, kurio baigties niekas negalėtų nuspėti.
Iš norvegų k. vertė Giedrė Rakauskaitė.