J. R. R. Tolkien

„Štai, o karaliau, atiduodu tau brangakmenį, kurio taip troškai, ir tai tėra mažmožis, rastas pakelėje, nes man atrodo, kad tu turi neįsivaizduojamai gražesnį, ir dabar ji mano...“

„Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas nuo 1917 metų iki pat mirties rašė ir perrašinėjo „Silmariljoną“ – pasakojimą apie Senąsias dienas, apie sukūrimą pasaulio, kuriam pradžią davė Iluvataras, sukūręs dievus ainurus, ir kuriame ilgainiui apsigyveno elfai, nykštukai, hobitai, žmonės bei visos kitos įstabios anglų mokslininko ir Oksfordo universiteto profesoriaus vaizduotės būtybės.

Šiame daugiasluoksniame pasakojime išskirtinė vieta teko žmogaus ir elfės – Bereno ir Lutijenos – meilės istorijai. Tamsos valdovo Morgoto pakalikų persekiojamas Berenas pateko į slaptąją elfų karalystę Doriatą ir ten išvydo šokančią karaliaus Tingolo dukterį Lutijeną. Pakerėtas jos grožio, Berenas pamilo nemirtingąją elfę, o ji atsakė tuo pačiu. Tačiau Tingolo toks jo mylimiausios dukters pasirinkimas nepradžiugino. Negalėdamas sulaužyti dukrai duoto pažado, jis nedrįso nužudyti Bereno, tačiau nusprendė skirti jam pražūtingą užduotį – pavogti iš Morgoto karūnos Silmarilą ir atgabenti jį į Doriatą. 

J. R. R. Tolkienas ketino parašyti atskirą Bereno ir Lutijenos legendai skirtą pasakojimą ir sukūrė net kelias jo versijas tiek eilėmis, tiek proza, tačiau iki galo nė vienos istorijos taip ir nebaigė. Tik 2017 m. Tolkieno sūnus Christopheris iš atskirų gausybės tėvo rankraščių fragmentų atrinko ir sudėliojo visą Bereno ir Lutijenos istoriją su skirtingomis variacijomis, paaiškinimais ir patikslinimais.

Epinėje istorijoje apie Bereną ir Lutijeną „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ gerbėjai turės galimybę išvysti nuostabų Viduržemio pasaulio kūrimo procesą, per daug metų J. R. R. Tolkieno vaizduotėje įvykusią transformaciją iš stebuklinės pasakos į sodrią istoriją su elfais ir žmonėmis, nykštukais ir orkais, turtingu kraštovaizdžiu ir būtybėmis, būdingomis tik Tolkieno sugalvotam Viduržemio pasauliui.

Tada Morgotas, ištiesęs ranką link Dor-Lomino, šitaip prakeikė Huriną, Morveną ir visus jų palikuonis: 

– Žiūrėk! Mano minties šešėlis slėgs juos, kad ir kur jie keliautų, ir mano neapykanta persekios juos iki pasaulio pabaigos.

Pirmajame Viduržemio amžiuje, likus šešiems tūkstančiams metų iki „Žiedų Valdove“ aprašomų įvykių, elfų, žmonių ir nykštukų pasaulį apgaubė Tamsos valdovo Morgoto šešėlis. Žymiausi elfų ir žmonių kariai žuvo Nesuskaitomų Ašarų mūšyje, o jų žemes užplūdo Morgoto tarnai ir pakalikai. Tačiau juodžiausioje tamsoje sužibo nauja viltis, kai karo dėl Viduržemio arenoje pasirodė Morgoto nelaisvėje kankinamo Hurino sūnus Turinas su nuožmių atskalūnų būriu. 

Milžiniškoje Angbando tvirtovėje – Geležies Pragare įsikūręs Morgotas burtais, klasta ir žiaurumu naikino žmonių ir elfų karalystes, o Hurino vaikams skyrė patį baisiausią, mirtiną prakeiksmą. Prieš Turiną ir jo seserį Nienorą Morgotas pasiuntė savo baisųjį tarną Glaurungą – galingą dvasią, turinčią milžiniško besparnio ugnimi alsuojančio drakono pavidalą. Glaurungas pašaipiai ir kandžiai griauna Turino ir Nienoros likimą, melu ir apgaule įgyvendindamas Morgoto prakeikimą. 

Ankstyviausios šios J. R. R. Tolkieno sukurtos „Hurino vaikų“ sakmės versijos siekia Pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir keletą paskesnių metų. Gerokai vėliau, jau baigęs „Žiedų Valdovą“, šią sakmę jis parašė iš naujo išplėsdamas, papildydamas ir siužetą, ir personažų charakterius. Sakmė tapo viso jo tolesnio darbo apie Viduržemį šerdimi. Vis dėlto pačiam Tolkienui nepavyko jos baigti. Šį monumentalų darbą po tėvo mirties atliko Christopheris Tolkienas – po ilgo ir kruopštaus rankraščių tyrimo sudėliojo sklandų ir svetimų redakcijų neiškraipytą pasakojimą. 

Pradžioje buvo Eru, Vienintelis, Ardoje vadinamas Iluvataru. Jis pirmiausia sukūrė ainurus, Šventuosius, jie kilo iš jo minčių ir buvo šalia Eru, kai dar nieko daugiau nebuvo... Ir staiga tolumoje ainurai pamatė šviesą, tartum debesį su gyva liepsna viduryje; jie suprato, kad tai ne vien regėjimas, tai Iluvataras sukūrė nauja – Ea, kitaip tariant, Pasaulį, kuris Yra.

Anglų mokslininkas, Oksfordo universiteto profesorius J. R. R. Tolkienas milijonams žmonių žinomas kaip apysakos „Hobitas, arba Ten ir atgal“ bei romano „Žiedų valdovas“ autorius. Šie nuostabūs kūriniai tapo ryškiausiais pasaulinės fantastikos lobyno perlais, tačiau paties didingiausio darbo rašytojas nespėjo užbaigti.

Nuo 1917 metų iki pat savo mirties J. R. R. Tolkienas rašė ir perrašinėjo „Silmariljoną“ – pasakojimą apie Senąsias dienas, kai ainurų Muzika sukūrė Pasaulį, kuriame ilgainiui apsigyveno elfai, nykštukai, hobitai, žmonės ir visos kitos genialios J. R. R. Tolkieno vaizduotės būtybės.

Epinių sakmių stiliumi sudėliotas „Silmariljonas“ apima tris Pasaulio istorijos amžius – nuo Pirmajame amžiuje kilusios elfų meistro Feanoro ir Tamsos valdovo Morgoto kovos dėl stebuklingų brangakmenių Silmarilų, kuriuose švytėjo dievų krašto – Valinoro – šviesa, iki Žiedo saugotojų išplaukimo iš Mitlondo uosto Trečiojo amžiaus pabaigoje. Jame skaitytojas aptiks ir „Hobito“ bei „Žiedų valdovo“ ištakas, susipažins su absoliutaus Blogio įsikūnijimu tapusio Saurono iškilimu ir žlugimu bei Galios žiedų atsiradimo istorija.

J. R. R. Tolkieno sūnaus Christopherio pastangomis, praėjus ketveriems metams po autoriaus mirties, dienos šviesą pagaliau išvydęs „Silmariljonas“ atspindi visą 6000 metų Viduržemio istoriją. Joje pasakojama apie didžias ir galingas būtybes, kurios formavo ne tik elfų, nykštukų, žmonių, hobitų, orkų ir kitų pasakiškų būtybių Pasaulį, bet ir visą Visatą. O taip pat – apie sunkią ir negailestingą kovą su Blogiu, kovą, kurioje, kaip ir realiame gyvenime, būta ne tik šlovingų pergalių, bet ir skaudžių pralaimėjimų.

„Giliai po žeme, oloje, gyveno hobitas.“

Tokius žodžius prieš devynis dešimtmečius Oksfordo universiteto auditorijoje taisydamas studentų darbus užrašė profesorius Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas. Iš šio sakinio gimė „Hobitas“ – viena populiariausių ir mėgstamiausių visų laikų fantastikos žanro knygų.

Istoriją apie hobitą Bilbą Beginsą ir jo nuotykius J. R. R. Tolkienas rašė savo vaikams ir neplanavo jos spausdinti. Tačiau rankraštis atsitiktinai pateko į vienos leidyklos direktoriaus sūnaus rankas – ir knygos likimas buvo nulemtas. J. R. R. Tolkieno pasakojimas apie išgalvotame Viduržemio pasaulyje įvykusią hobito Bilbo, burtininko Gendalfo ir nykštukų kelionę bei jų kovą su slibinu Smogu pakerėjo ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Vėliau rašytojas sukūrė šios istorijos tęsinį – pasauliniam fantastikos lobynui priskiriamą trilogiją „Žiedų valdovas“.

1937 m. išspausdinta knyga „Hobitas, arba Ten ir atgal“ išversta į šešias dešimtis kalbų, jos tiražas siekia daugiau nei 100 milijonų egzempliorių, ji iki šiol yra renkama į visų laikų geriausių Anglijos knygų penketuką. „Hobito“ istorija buvo perkelta į kino ekranus, ir amerikiečio režisieriaus Peterio Jacksono sukurta trilogija susilaukė didžiausios komercinės sėkmės bei pripažinimo – buvo apdovanota JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskarais“.

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą. 

Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišovė Žiedo brolija. Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ trečiojoje dalyje „Karaliaus sugrįžimas“ pasakojama apie paskutinį Žiedo brolijos ir jų sąjungininkų mūšį su Tamsos šešėliu ir Žiedo Nešėjo užduoties pabaigą.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišovė Žiedo brolija. Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ trečiojoje dalyje „Karaliaus sugrįžimas“ pasakojama apie paskutinį Žiedo brolijos ir jų sąjungininkų mūšį su Tamsos šešėliu ir Žiedo Nešėjo užduoties pabaigą.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą. Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o jį kelionėje lydėti pasišovė Žiedo brolija.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ antroje dalyje „Dvi tvirtovės“ pasakojama apie tolesnius Žiedo brolijos nuotykius, jų kovą su blogio pusėn stojusiu Izengardo burtininku Sarumanu ir Žiedo Nešėjo Frodo kelionę į Priešo žemes.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią – visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinėje trilogijoje „Žiedų valdovas“ pasakojama apie įvykius, nutikusius Viduržemyje po hobito Bilbo Beginso kelionės ir mūšio su slibinu Smogu. Pirmoje fantastinės trilogijos dalyje „Žiedo brolija“ burtininkas Gendalfas išsiaiškina, kad Bilbo parneštas Žiedas vilioja blogio jėgas, o jį sunaikinti galima tik Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutinka Žiedą iš Bilbo paveldėjęs jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišauna Žiedo brolija.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis.