Jotema

Tiesa buvo užkasta... iki šiol

Kai per archeologų praktikantų kasinėjimą randami žmonių kaulai, sklypas Juodajame Krašte detektyvei Kimai Stoun staiga virsta nusikaltimo vieta. Atverčiama dar viena paini byla, kurios užuomazgos skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį.

Surūšiavus padrikus kaulus paaiškėja, kad kape toli gražu ne viena auka. Kaulai liudija apie neįsivaizduojamą siaubą, nes ant palaikų likusios kulkų ir žvėrių spąstų paliktos žymės.

Priversta dirbti kartu su detektyvu Trevisu, su kuriuo sieja nemaloni patirtis, Kima pradeda aiškintis kitų dviejų šeimų tamsius santykius. O kol detektyvė panirusi į šį sudėtingą tyrimą, jos komanda tiria virtinę šlykščių neapykantos nusikaltimų. Priartėjusi prie tiesos apie žmogžudystes apleistame sklype Kima sužino, kad vienam jos komandos nariui gresia mirtinas pavojus ir... laikas senka. Ar pavyks jį išgelbėti nuo dar vieno nepaženklinto kapo?

Angela Marsons įvairiausias istorijas pradėjo rašyti dar mokykloje. Žinoma, visas jas kišo į stalčių, kol galiausiai nusprendė rašymo imtis rimtai. Tačiau kaip neretai tokiais atvejais būna, pasiūlyti leidėjams jos romanai pasirodydavo patrauklūs, tačiau jų atsakymas būdavo: „Deja, kažko trūksta...“

Galiausiai A. Marsons nusprendė parašyti istoriją tik sau. Nepataikaudama nei numanomiems skaitytojams, nei leidėjams ar dar kam nors. Tiesiog ėmėsi kurti iš širdies. Ir neprašovė pro šalį — psichologinis detektyvas „Nebylus riksmas“ sulaukė ir leidėjų dėmesio, ir skaitytojų liaupsių. O pagrindinė veikėja savo kartais nuožmiu, kartais nenuspėjamu ir labai labai retai jautriu charakteriu tarsi pati reikalauja nesustoti – kurti ir daugiau šios serijos knygų. Visos jos išlaiko šiam žanrui tiesiog būtiną įtampą, o pati veikėja keliauja iš knygos į knygą, narpliodama vis naujus nusikaltimus. Ir kaipgi kitaip, juk pati A. Marsons sako, kad „pasaulis — pavojinga vieta gyventi. Ir visai ne dėl blogų žmonių, o dėl tų, kurie nieko nesiima“.

Visgi išskirtinis A. Marsons kūrybos bruožas — didelis dėmesys psichologijai: jai visada be galo svarbūs nusikaltimo motyvai, nusikaltėlio charakteris ir, žinoma, tyrėjos Kimos Stoun psichologinis portretas. „Sąžinė — ne daugiau, nei baimė būti pričiuptam. Žmogaus protas nenuspėjamas: jis gali rojų paversti pragaru, o pragarą — rojumi“, — įsitikinusi A. Marsons.

Šiuo metu Angela Marsons gyvena Rouli Ridže, Didžiojoje Britanijoje, o pagrindinė jos veikla, žinoma, rašymas. Bestselerių autorė mėgsta keliauti, ypač yra pamilusi Italiją. O jos didžiausi mokytojai ir įkvėpėjai, kaip pati prisipažįsta, — T. Gerritsen, L. Gardner, J. Patterson, P. James

Manai, kad esi saugi... Bet ar tikrai?

Į Los Andželo apygardos morgą atvežamas neatpažintos moters kūnas. Mirties priežastis — neaiški. Nesimato jokių prievartos žymių, išskyrus tai, kad užsiūta intymi vieta. Bet patologą labiausiai pribloškia, kai jis pamato, kad žudikas kažką paliko moters viduje. Kažką tokio šiurpaus, kad Los Andželo policijos departamento Žmogžudysčių skyriaus detektyvas Robertas Hanteris skubiai atšaukiamas nuo visų darbų imtis šios bylos.

Po kelių dienų randamas dar vienas kūnas. Kaip ir pirmoji auka, ši moteris irgi užsiūta; taip pat ir jos kūne kažkas palikta; kažkas taip išmoninga, kaip ir groteskiška... 

Ir tai dar ne pabaiga.

Kai tirdamas žmogžudystes susiduria su dingusio asmens byla, su kuria dirba detektyvė Vitnė Majers, Hanteris ima įtarti, kad žudikas galbūt įkalinęs dar kelias moteris. Netrukus Robertas pasijunta ir pats tapęs taikiniu, kurį medžioja žudikas, toks pasibaisėtinas, kokio detektyvas negalėjo nė įsivaizduoti, grobuonis, kurio praeitis dengia siaubingą paslaptį ir kuris nė neketina sustoti...

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Chriso Carterio pinama siužeto linija šiek tiek primena Patricios Cornwell stilių.“ 

Mail on Sunday

„Dėmesį kaustantis romanas... ne bailiams.“ 

Heat

„Negali liautis vertęs puslapių.“

Express

Itenas Alenas Houlis, linksmas, nuoširdus, sąžiningas žmogus, sėkmingai tarnauja italo parduotuvėje, turi gražią šeimą, santaupų juodai dienai ir, atrodo, šiaip taip suduria galą su galu. Dienos lekia ramiai ir nuspėjamai, kol visi aplink, lyg susitarę, ima bruzdėti: bankininkas bando išvilioti indėlį, žmona įsivaizduoja, kaip vaikščiotų aukštai pakelta galva, jei šeima praturtėtų, o vaikai be užuolankų klausia, kada jie pagaliau būsią turtingi?

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną Cup of Gold, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — The Pastures of Heaven (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir To a God Unknown (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį The Long Valey (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną Tortilla Flat (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose In Dubious Battle (1936), Of Mice and Men (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane The Grapes of Wrath (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui The Forgotten Village ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje Sea of Cortez. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė Bombs Away (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę The Moon is Down (1942). Po jų sekė Cannery Row (1945; liet. „Konservų gatvė“), The Wayward Bus (1947), The Pearl (1947; liet. „Perlas“), A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama Burning Bright (1950) ir monumentalusis romanas East of Eden (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: Sweet Thursday (1954), The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication (1957), Once There Was a War (1958), The Winter of Our Discontent (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), Travels with Charley in Search of America (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), America and Americans (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), Viva Zapata! (1975), The Acts of King Arthur and His Noble Knights (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

The New York Times bestselerių autorius John Grisham pristato naujausią teisinį trilerį, suteikiantį skaitytojams progą iš vidaus pažinti juridinę firmą, kuriai gresia bet kada žlugti.

Markas, Todas ir Zola stojo į teisės mokyklą ketindami pakeisti pasaulį, norėdami jį paversti geresne vieta. Visi užsivertė sunkią paskolų naštą, kad galėtų baigti komercinę menkavertę mokslo įstaigą, kurios studijų kokybė tokia prasta, jog retas kuris absolventas išlaiko advokatūros egzaminą, ką jau kalbėti apie galimybes gauti padorų darbą. Mokykla tėra viena iš jų tinklo, priklausančio įtartinam Niujorko verslininkui, ribotos rizikos fondo savininkui, kuris, negana to, dar valdo studentams paskolas dalijantį banką. Ir tai išsiaiškinę visi trys suvokia, kad jie įtraukti į didžiąją teisės mokyklų aferą.

Bet trijulei galbūt pavyktų rasti išeitį. Galbūt pavyktų išsisukti nuo gniuždančio įsiskolinimo, demaskuoti banką ir suktybes bei tuo pat metu užsidirbti kažkiek dolerių. Tačiau mėginant įgyvendinti savo planus pirmiausia reikėtų mesti studijas. Apleisti mokslus, kai iki diplomų teikimo lieka keli trumpi mėnesiai? Taip elgtis beprotiška, tiesa? Na, ir taip, ir ne...

„Žvalus, šelmiškas trileris... Grishamas rašo taip išradingai... Vienas malonumas.“

The New York Times

„Džiuginantis... Grishamas geriausiai pasirodo tada, kai gilindamasis į kartais abejotinas teisės ir bankininkystės etikos normas pasitelkia savo sardonišką humoro jausmą.“

USA Today

1946-ųjų spalis, Klantonas, Misisipės valstija

Pitas Beningas buvo numylėtas Klantono sūnus — medaliais apdovanotas Antrojo pasaulinio karo didvyris, ūkininkas, tėvas, kaimynas ir ištikimas metodistų bažnyčios narys. Vieną ankstyvą spalio rytą jis atsikėlė iš lovos, nuvažiavo į miestą ir įvykdė sukrečiantį nusikaltimą. Šerifui, advokatams, teisėjui, prisiekusiesiems ir šeimai tepareiškė: „Aš neturiu ką pasakyti.“ Jis nebijojo mirties ir savo motyvą ketino nusinešti į kapus.

Rimtame romane, nepanašiame į jokias kitas anksčiau jo parašytas knygas, Johnas Grishamas surengia mums neįtikėtiną kelionę — nuo segregacijos laikų Jungtinių Valstijų iki Filipinų džiunglių, į kurias patenkame per Antrąjį pasaulinį karą; nuo paslapčių kupino beprotnamio iki Klantono teismo rūmų salės.

„Johnas Grishamas ne tik meistriškai palaiko įtampą, bet ir nuovokiai gilinasi į žmogaus būseną. Šie puikūs įgūdžiai susilieja „Atpilde“ — originaliame, intriguojančiame, įžvalgiame romane, turbūt geriausiame jo kūrinyje.“

The New York Times

„Paslaptinga kriminalinė istorija, teisminė drama, šeimos saga... „Atpildas“ — tai J. Grishamo įrodymas, kad jis nėra vien šabloniškų trilerių rašytojas.“

USA Today

„Skaitant „Atpildą“, mano galvoje vis sukasi mintys apie Harper Lee didįjį romaną „Nežudyk strazdo giesmininko“...“

Chicago Sun-Times

„Nuostabiai parašytas... išties užburiantis.“

Daily Mail

„Johnas Grishamas — teisinių romanų specialistas, ir naujausias jo kūrinys prasideda nuo driokstelėjimo, tiesiogine žodžio prasme. Paskui autorius perkelia įvykių eigą į praeitį, į karo siaubus, tyrinėdamas, kas paverčia žmogų didvyriu, dėl ko jis tampa piktadariu ir kokio plonumo yra šias dvi priešingybes skirianti riba.“

Jodie Picoult, The New York Times bestselerių autorė

„Kai autorius, kuris puikiai geba vystyti siužetą ir kurstyti įtampą, imasi vienos iš labiausiai už širdies griebiančių istorijų, jo darbo rezultatu tampa knyga, kurią skaitant jus užlieja sielvartas, gyslomis tvinkčioja kraujas, viena mintis veja kitą, ir jūs aikčiojate iki paskutinio puslapio. Perskaičius „Atpildą“, man vis dar sunkiai sekasi atsikvošėti.“

Candice Millard, The New York Times bestselerių autorė

Be galo stebinančiame ir nepaprastai įdomiame trileryje Johnas Grishamas aprašo rojų užgriūvančius nemalonumus.

Gauja vagių surengia įžūlią vagystę ir Prinstono universitete įsibrauna į požeminę Fairstouno bibliotekos saugyklą. Grobis neįkainojamas, bet Prinstonas jį apdraudęs dvidešimt penkiais milijonais dolerių. 

Kurortiniame Santa Rosos miestelyje Kamino saloje, Floridos valstijoje, Briusui Keiblui priklauso populiarus knygynas. Bet rimtus pinigus jis užsidirba prekiaudamas retais leidiniais. Labai mažai kas žino, kad Keiblas kartais pasidomi ir juodąja vogtų knygų bei rankraščių rinka. 

Merserą Man, išgyvenančią kūrybos krizę, todėl rašyti nebeįstengiančią jauną romanistę, atleidžia iš dėstytojos pareigų. Į ją kreipiasi elegantiška mįslinga moteris, atstovaujanti dar mįslingesnei kompanijai. Dosnus piniginis atlygis įtikina Merserą imtis darbo priedangoje, infiltruotis į grupę literatų, su kuriais Briusas draugauja, ir taip suartėti su knygyno savininku, kad pavyktų išsiaiškinti jo paslaptis. 

Galų gale Mersera sužino gerokai per daug, ir rojuje kyla bėdų, kurias Johnas Grishamas perteikia savo išskirtine maniera.

„Pikantiškas... naujoviškas, smagiai netipiškas... grynas atsipalaidavimas...“

USA Today

Šįkart Johnas Grishamas, skaitytojų pamėgtas New York Times bestselerių autorius, pristato klasikinį, bet vis dėlto kiek neįprastą teisinį trilerį.

Mažame Floridos miestelyje Sibruke vieną vakarą prie savo rašomojo stalo nušaunamas iki vėlumos dirbęs advokatas Kitas Ruso. Žudikas nepaliko jokių įkalčių. Liudininkų nėra, motyvo irgi. Tačiau tuoj pat nusikaltimu įtariamas Kvinsis Mileris, buvęs Ruso klientas.

Kvinsis nuteisiamas ir įkalinamas iki gyvos galvos. Pasmerktasis dvidešimt dvejus metus kamuojasi kalėjime ir neigia savo kaltę, bet kalinio niekas nesiklauso. Jis neturi advokato, nieko, kas gintų jo interesus. Beveik praradęs viltį Kvinsis parašo Sergėtojų draugijai, pelno nesiekiančiai organizacijai, kuriai vadovauja advokatas Kalenas Postas.

Kalenas Postas keliauja iš vienos valstijos į kitą, kovoja už neteisingų nuosprendžių panaikinimą ir imasi bylų nuteistųjų, kuriuos pamiršo teisingumo sistema. Kvinsio Milerio byla suteikia didesnių iššūkių, nei kas būtų galėjęs numanyti. Galingi, negailestingi žmonės, nužudę Ruso, nenori, kad Kvinsis Mileris būtų išteisintas.

Jie nužudė vieną advokatą prieš dvidešimt dvejus metus. Kas jiems sutrukdys nužudyti ir kitą?

„Nuostabus. Jaudinantis. Grishamui ir vėl pavyko. Neišsenkantis kūrybinis įkvėpimas būdingas šio žanro kūrėjams, tačiau stebina tai, kad Grishamo produktyvumas — kone kasmet po vieną romaną — nė kiek nesumažina jo kūrinių kokybės ir išmoningumo.“

The Washington Post

„Kupinas įtampos trileris nepaliks abejingų. Grishamas pasakoja apie neteisingą įkalinimą, mirties bausmę ir teisinės sistemos šališkumą bei nesąžiningumą. „Sergėtojų“ komandos charakteriai atskleisti tiesiog puikiai.“

Associated Press

„1989 metais su savo debiutiniu romanu „Metas žudyti“ Grishamas pelnė įgudusio pasakotojo ir rašytojo, gebančio šmaikščiai aprašyti veikėjus, kurie įveikia savo baimes ir trūkumus bei siekia teisingumo, reputaciją. Po trisdešimties metų autoriaus meistriškumas vėl atsiskleidžia šiame įtraukiančiame romane.“

Fredericksburg Free Lance Star

„Grishamo sukurtas pagrindinis veikėjas — paprastas, teisingas ir jautrus, ir dėl to nusipelno mūsų palaikymo ir ovacijų. Romanas persunktas įtampos, tad begalinio smalsumo vedami versite vieną lapą po kito iki pat pasitenkinimą suteikiančios pabaigos.“

Florida Times-Union

„Spalvinga Grishamo proza įtraukia. Jo pasirinkta tema — jaudinanti ir aktuali, tačiau neretai jai skiriama per mažai dėmesio. Išgalvotiems įvykiams Grishamas sugeba suteikti nepaprasto tikroviškumo.“
Pittsburgh Post-Gazette

„„Sergėtojai“ — teisinis trileris, tikras šio žanro stebuklas, skaitytojų nenuvils. Autoriaus gerbėjams jis neabejotinai suteiks daug džiaugsmo ir pasitenkinimo.“

Anniston Star

Džonas Grišemas yra daugiau nei dvidešimties romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio „Nekaltasis“ (liet. k. išleistas 2010 m.) autorius. Buvęs baudžiamosios teisės advokatas, baigęs Misisipės universiteto Teisės fakultetą, taip pat dvi kadencijas rinktas valstijos Atstovų rūmų nariu. Gyvena Misisipės ir Virdžinojos valstijoje.