Jotema

New York Times bestselerių autorė Tess Gerritsen ir pripažintas trilerių rašytojas Gary’is Braveris sukūrė aistra alsuojančią detektyvinę istoriją.

Iššokusi iš savo buto balkono žūsta jauna, graži ir protinga mergina Tarina Mur... Kodėl? Įvykio vieton atvykusios detektyvės Frenkės Lumis nuojauta sako, kad čia esama didesnės paslapties nei įprasta savižudybė. Šiuos įtarimus dar labiau sustiprina skrodimas, per kurį paaiškėja, jog koledžo absolventė laukėsi.

Literatūros profesoriui Džekui Dorianui Tarina buvo tarsi svajonių studentė: protinga, darbšti ir be galo besižavinti savuoju dėstytoju. Deja, merginos susižavėjimas pasirodė liguistas ir kilo grėsmė ne tik jo karjerai, bet ir šeimai. Tarina nebegyva, bet Džeko problemos dar tik prasideda...

Frenkei atskleidžiant vieną niekingą paslaptį po kitos ima aiškėti, kad Džeko ir Tarinos tarpusavio santykiai galbūt padėtų atsakyti į pagrindinį kriminalinio tyrimo klausimą. Profesorius su studente apgaudinėjo žmoną, bet ar tikrai galėjo tapti šaltakraujišku jaunosios meilužės žudiku?

„Pasirink mane“ prikausto mūsų dėmesį pasakojimo įtampa bei gerai apgalvotais veikėjais, įtraukia į visais laikais aktualią neištikimybės istoriją. Į vyksmą romane žvelgiama iš skirtingų perspektyvų, todėl pasakojimas kupinas niuansų ir daugiasluoksnis, įtraukiantis ir nepaliekantis abejingų nuo pat pirmų knygos skyrių.“
David Baldacci, New York Times bestselerių autorius

Dr. Tesė Geritsen (gim. 1953) — gydytoja ir tarptautinę šlovę pelniusių mokslinės fantastikos ir įtempto siužeto bestselerių autorė. Studijavo mediciną Stanfordo universitete, įgijo medicinos daktaro laipsnį. Bestselerių autorė savo kūryboje sėkmingai pritaikė asmeninę gydytojos darbo ligoninės priimamajame patirtį.

Tačiau jos interesai aprėpia ne vien medicinos sritį. Studijuodama antropologiją Stenfordo universitete, paskutiniame kurse ji katalogavo šimtmečių senumo žmonių palaikus, o dabar nuolat keliauja po pasaulį ir žavisi senosiomis kultūromis.

Šiuo metu Tesė Geritsen atsidėjusi vien romanų kūrybai.

Naujas prikaustančių trilerių veikėjas — Bristolio detektyvas Džordžas Krosas. Jo keistas būdas — dovana, o kartu su patraukliu Timo Sullivano siužetu ši serija — tikra dovana skaitytojams.

Džordžas Krosas daug kam gali pasirodyti šiurkštus, sudėtingo charakterio žmogus, dėl pačių įvairiausių priežasčių nemėgstamas bendradarbių ir viršininkų, bet nepalaužiamas loginis mąstymas, gilinimasis į detales ir struktūrą bei atkaklus tiesos siekis jam padeda tapti geriausiu Eivono ir Somerseto policijos detektyvu.

Kas tas žmogus, kurio kūnas aptiktas Kliftono žemakalniuose? Ar mirtis susijusi su tragedija, dėl kurios šiam vyrui kadaise teko palikti namus?

Nors kolegos benamio mirtį laiko eilinio konflikto Bristolio benamių bendruomenėje pasekme, Krosas kažkodėl tuo netiki.

Įsigilinęs į aukos praeitį detektyvas seržantas Krosas įsitikina, kad žudiką atsekti pavyks tik ištyrus seniai pamirštą bylą. Penkiolika metų kažkas manėsi išsisukęs nuo bausmės už žmogžudystę.

Šios serijos trilerius galima skaityti bet kokia eilės tvarka. 

„Sunkiai bendraujantis, tačiau nepranokstamas detektyvas, iš visų geriausiai gliaudantis sudėtingas mįsles.“

Reader Review

„Dėl autizmo spektro sutrikimo detektyvas Krosas intriguoja ne mažiau nei visa istorija.“

The Times

„Šį XXI amžiaus britų detektyvą bus sunku pamiršti.“

Daily Mail

„Patraukli, įtempta detektyvinė istorija su pozityviomis įžvalgomis, ką reiškia gyventi turint autizmo spektro sutrikimą.“

Woman

„Nuostabi, nepralenkiama knyga.“

Reader Review

„Gudriai suregzta paslaptinga istorija, kupina įtampos, humoro ir jautrumo. Džordžas Krosas pateko į mano mėgstamiausių detektyvų sąrašą.“

Elly Griffiths

„Timas Sullivanas sukūrė vieną drąsiausių šio žanro knygose sutinkamų veikėjų. Jo keistenybės — dovana, o prikaustantis Sullivano knygų veiksmas ir nepriekaištingas rašymo stilius — dovana skaitytojams.“

Liz Nugent

„Sala“ — neįtikėtinas emocinis užtaisas, kviečiantis aplankyti nuostabiąją Kretą. O iš jos ir Spinalonga, kurioje kadaise buvo įkurta raupsuotųjų kolonija, ranka pasiekiama. Patirkite skausmingą gyvenimo istoriją, pamatykite kerinčio grožio kraštą.

Aleksis Filding, iš Anglijos atvykusi į motinos gimtinę Kretoje, netikėtai atranda Spinalongą — dabar jau nebegyvenamą salą, tačiau iki šiol išsaugojusią buvusios raupsuotųjų kolonijos pėdsakus. Aleksis čia sutinka ir netolimos praeities liudininkus, menančius ne tik Spinalongos pasmerktųjų kančias, bet ir su jomis susijusią merginos giminės istoriją, taip rūpestingai slepiamą motinos. Ką išgyveno Aleksis prosenelė, kai ją, susirgusią raupsais, atskirtą nuo bendruomenės ir vaikų, į amžinojo įkalinimo vietą valtele plukdė mylimas vyras? Kaip jautėsi įkandin keliavusi ir viena iš jos dukterų?.. Iki pat šių dienų Aleksis motina Sofija savo sieloje nešioja piktos lemties žymę — klaikios savo tėvų šeiminės dramos, išdavystės ir keršto paliktą pėdsaką… Praeities paslaptys merginą užgriūva tokiu asmeninio gyvenimo momentu, kai tenka susimąstyti dėl savo ateities. Kaip Aleksis apsisprendimą nulems netikėtai atsiskleidusi dramatiška giminės patirtis?..

Šios įstabios, skaitytojų itin pamėgtos istorijos tęsinys — naujame Victorios Hislop romane „Vieną rugpjūčio vakarą“.

„Nuoseklūs Hislop tyrinėjimai, vaizduotė ir neabejotina meilė Kretai sukuria įtikinamą gyvenimo saloje paveikslą... Jaudinanti ir įtraukianti knyga.“

Evening Standard

„Gražus pasakojimas apie didžiulę meilę ir neįtikimus prietarus.“

Express

„Pagaliau sulaukėme pramoginės knygos, parašytos širdimi.“

Observer

„Kaip puikiausia kulinarė ji suplaka istorinę romantiką, įmaišo žiupsnį šeimos paslapčių ir šlakelį moteriškos savistabos.“

Time Out

„Pasakojimas, primenantis, kad meilė ir gyvenimas tęsiasi net ir nepalankiausiai susiklosčius aplinkybėms.“

Sunday Express

„Aistringai įsigilinusi į temą... autorė kruopščiai ištyrinėjo stulbinamai įdomią medžiagą ir medicinos faktus.“

The Sunday Times

„Ryškus neramumų krečiamos šalies portretas... Giminaičių varžytuvės, kliūtys mylėti ir egzotiškas Viduržemio peizažas.“

Tatler

„Atveria akis ir sujaudina...“

Independent

„Paslaptys, išdavystės, sugriauti gyvenimai. Tai pasakojimas, kuris puslapis po puslapio užvaldo tavo širdį.“

Giola Argiropoulou, Tilerama

Viktorija Hislop — rašytoja ir žurnalistė. Jos kelionių apybraižos publikuojamos Sunday Telegraph, Mail on Sunday ir kai kuriuose žurnaluose. Taip pat ji nuolat rašo straipsnius lavinimo ir ugdymo klausimais Daily Telegraph ir trumpas biografines apžvalgas Woman & Home.

Naujas įtraukiantis puikios Sunday Times bestselerių autorės Victorios Hislop romanas, kurio veiksmas vyksta vokiečių okupuotos Graikijos, po okupacijos kilusio pilietinio karo ir karinės diktatūros laikotarpiu, graikų sąmonėje palikusiu gilius randus.

Atėnai, 1941 metai. Po dešimtmečius trukusio politinio nestabilumo, Graikiją okupavus vokiečiams, šalis pasidalija į dvi stovyklas: dešiniuosius ir kairiuosius.

Penkiolikmetė Temidė auga pagal politinius įsitikinimus itin susiskaldžiusioje šeimoje. Atotrūkis tarp namiškių padidėja, kai naciai okupantai Graikiją priveda prie skurdo. Matydama, kaip badas šalyje nusineša draugų gyvybes, mergina ryžtasi įsilieti į pasipriešinimo kovotojų gretas.

Po okupacijos kilusio pilietinio karo metu Temidė susiranda komunistų armiją, tampa kovotoja ir patiria meilės ir neapykantos kraštutinumus bei susiduria su karo paradoksais, kai graikas sukyla prieš graiką.

Galiausiai įkalinta liūdnos šlovės tremties stovyklose Makronisio ir Trikerio salose, Temidė susitinka su kita belaisve, kurios likimas neįtikimu būdu įsipina į jos gyvenimą. Temidei tenka priimti sunkų sprendimą — atkakliai laikytis principų ar išsivaduoti ir visavertiškai   gyventi toliau.

Atsigręžusi į praeitį Temidė supranta, kaip glaudžiai asmeninis žmogaus gyvenimas gali būti susijęs su politiniu valstybės gyvenimu. Ilgainiui vienoms žaizdoms užgijus, kitos pagilėja.

Naujas įtaigus bestselerių autorės Victorios Hislop romanas atskleidžia sudėtingą ir skaudžią Graikijos praeitį; šalies istorijos gijos įaustos į epinį pasakojimą apie paprastą moterį, priverstą nueiti išskirtinį gyvenimo kelią.

„Savo romanuose požiūrį į istoriją Victoria Hislop grindžia jai pačiai būdingomis savybėmis — užuojauta ir kilniaširdiškumu.“

Scotsman

Naujajame romane Victoria Hislop vėl grąžina skaitytoją į „Salos“ pasaulį, į kerinčiąją Kretą.

Pagaliau, likus keliolikai savaičių iki raupsuotųjų grįžimo iš tremties, atėjo metas vėl susitikti su Ana, Marija ir Andrėjumi...

1957-ųjų rugpjūčio 25 diena. Iš Spinalongos salos į Kretą parplukdomi pasveikę raupsuotieji. Džiugaus nerimo ir jaudulio kupiną vakarą nutraukia prasiveržęs smurtas. Šventiškos nuotaikos kaip nebūta. Marijai Petrakis ir jos seseriai Anai laikas sustoja, o Plakos žmonėms Spinalongos uždarymą visiems laikams paženklina tragedija. Kaip gyventi toliau? Kažkaip reikia ištverti skandalą, gėdą ir ant praeities griuvėsių kurti ateitį.

„Vieną rugpjūčio vakarą“ — dramatiška likimo nuskriaustųjų ir žmogiškosios atjautos, goslių aistrų ir pasiaukojamos ištikimybės, išsiskyrimų skausmo ir skaidrių suartėjimų istorija.

„Dramatiškas, įtraukiantis, Graikijos salos atmosfera dvelkiantis romanas.“

Daily Mail

„Dramatiška istorija apie meilę, išdavystę ir ištikimybę... Hislop labai gražiai atkuria Graikiją.“

Woman & Home 

„Šis nuostabiai vaizdingas ir dėmesį prikaustantis pasakojimas spinduliuoja Hislop meilę Graikijai.“

Sunday Express

„Šis meilės laiškas Graikijai jus nublokš į kitą laiką ir vietą.“

The Sunday Mirror 

„Išties gražiai parašytoje šeimos sagoje Hislop profesionaliai gilinasi į sudėtingą nuostabios šalies istoriją.“

Daily Mirror

Tamsus, kūlversčiais lekiantis, įtraukiantis trileris, nutaškytas visais Niujorko blizgučiais. Gillian Flynn ir Donnos Tartt skaitytojams. 

Išmaukia abu šampano butelius čia pat, High Line, tiesiog po žvaigždėmis, į abi puses begalybėn driekiasi geležinkelio bėgiai. Gerdama Lavinija pasakoja Luizai, kur jos kartu keliaus, kai baigs rašyti, kai abi bus Didžios Rašytojos — abi — į Paryžių, Romą ir Triestą...

Luiza neturi nieko. Lavinija turi viską. Atsitiktinai susipažinusios, abi stačia galva įpuola į intymią, smarkią, galbūt nuodingą draugystę. Skaitmeninio amžiaus „Talentingasis misteris Riplis“; goslus pasakojimas, kuriame klasikinė aistros istorija virsta neatlyžtamai nauja.

„Tvinksinti energija, nugludinta kalba, tobulai kuriami personažai.“

Library Journal

„Socialus padaras“ —  patrakusiai originalus, su didžiųjų (Patricia Highsmith, Gillian Flynn) aidais.“

Janet Maslin, The New York Times

„Aštri tarsi sudužusio veidrodžio šukė... nuostabi Taros Isabellos Burton burleska. Ji akivaizdžiai seka Patricios Highsmith Tomu Ripliu, [bet] Burton pasakojime kur kas daugiau kalbama apie labai apčiuopiamas mūsų laikų normas. Šaunūs dialogai ir įtaigus humoro jausmas padeda neatlyžtamai sliuogti iki pat nejaukios akimirkos.“

New York Times Book Review

„Tamsus, stilingas... Išskirtinai sukurti Burton personažai dar labiau praturtina istoriją; kiekvienas jų — ir auka, ir blogiukas, o jų santykiai persmelkti emocinių poteksčių vandenynais, kylantys konfliktai varo knygos veiksmą į šokiruojančią, bet neišvengiamą pabaigą... Ir jaudinantis, provokuojantis kriminalinis romanas, ir gniuždanti moterų nesaugumo studija, ir veriantys kaltinimai dėl socialinių medijų išprotėjusiai visuomenei.“

Kirkus Starred Review

„Ką Patricia Highsmith nuveiktų su šiandienos aukštuomene ir jos „squad goals“ bei ginklu paverstu „Instagram“? Tikriausiai užkaitintų pramanų troškinį iš pavydo, įtampos ir paslapčių, kokių užmaišo Burton, sukurdama ir pažįstamą, ir naują, ir vasarišką, ir prieblandos istoriją.“

Vulture

„Aštriabriaunis ir hipnotizuojantis.“

People

„Talentingasis misteris Riplis“socialinių medijų amžiui.“

New York Post

„Socialus padaras“ ne veltui lyginamas su tokiais romanais, kaip „Dingusi mergina“. Sodriame trileryje Niujorko spindesys ir apžavai maišosi su brutalia žmogžudyste, pavydu ir mirtina dviejų jaunų moterų draugyste.“

Popsugar 

Tara Isabella Burton yra grožinių ir negrožinių knygų autorė, apdovanota Shiva Naipaul atminimo premija už kelionių aprašymus. Yra įgijusi Oksfordo universiteto XIX a. prancūzų literatūros ir teologijos daktaro laipsnį. Jos tekstai publikuoti National Geographic, The Wall Street Journal ir The Economist leidinyje 1843 bei kitur. Šiuo metu ji dirba Vox religijos korespondente ir gyvena pakaitomis Niujorko Aukštutiniame Ist Saide ir Tbilisyje, Sakartvele. 

Pribloškiantis naujas New York Times bestselerių autorės Noros Roberts romanas „Pirmieji metai“ — epinis pasakojimas apie viltį ir siaubą, chaosą ir išganymą, apie kelionę, kuri suvienys tragiškoje padėtyje atsidūrusius žmones į kovą dėl savo gyvenimo...

Tai prasidėjo Naujųjų metų išvakarėse.

Virusas puolė staiga ir plito žaibiškai. Baimė sklido dar greičiau. Per porą savaičių nuvylė viskas, į ką žmonės dėjo viltis. Infrastruktūra subyrėjo, valdžia ir įstatymai griuvo, buvo sunaikinta daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų. Kur buvo tvarka, įsiviešpatavo chaosas. Mokslo ir technologijų galiai menkstant, suvešėjo visokie burtai ir apžavai. Tiek geroji magija, kurią praktikuoja Leina Bingam su mylimuoju Maksu, tiek neįsivaizduojamos piktadarystės, tykojančios už bet kurio kampo, siauruose metro tuneliuose ar žmonėse, kuriuos pažįsti ir labiausiai myli.

Sklinda gandas, kad nusiaubtose gatvėse patruliuojanti kariuomenė paima ir tuos, kurie turi imunitetą virusui, ir antgamtiškų galių turinčiuosius, todėl Leinai su Maksu nelieka nieko kita, tik bėgti iš žlugusio Niujorko. Tuo pat metu į Vakarus keliauja ir kita grupė. Čakas, puikus informacinių technologijų specialistas, stengiasi gelbėti be interneto likusį pasaulį. Arlisė, eterio netekusi žurnalistė, pieštuku ant popieriaus aprašinėja įvykius. Freda, jaunoji jos kolegė, amžinai trykštanti optimizmu, išmėgina naujai atrastas neįprastas galias, o išradinga gydytoja Reičelė su paramediku Jonu suvienija jėgas ir išgelbėja jauną motiną su trimis kūdikiais.

Pasaulyje, kur kiekvienas sutiktasis gali tapti išsigelbėjimu arba pražūtimi, nė vienas iš jų nežino, kur ir kodėl keliauja. Tačiau visų laukia tikslas, kuris pakeis jų ir kitų išlikusiųjų gyvenimą.

Pabaiga jau atėjo. Toliau laukia pradžia.

„Jaudinantis ir sukrečiantis... Intensyvus, kerintis ir mąstyti provokuojantis romanas, kuris neabejotinai pagausins Roberts gerbėjų būrį.“
Kirkus

„Nuostabūs veikėjai, gerai sukonstruota distopija ir prikaustantis siužetas patrauks visai naują skaitytojų grupę.“

Library Journal

„Radikaliai nukrypusi nuo įprastų temų Roberts atras naujų gerbėjų tarp apokaliptine moksline fantastika ir spekuliacine fantastika besidominčių skaitytojų.“

Booklist

„Prilygsta tokiai pasaulio pabaigos klasikai kaip Stepheno Kingo „Dvikova“.“

New York Times Book Review

Nora Roberts, New York Times bestselerių sąrašo pirmoje vietoje atsidūrusios epinės knygos „Pirmieji metai“ autorė, grįžta su nauju pasakojimu apie siaubą ir magiją pasaulyje, išgyvenusiame Pražūtį dėl paplitusios virusinės ligos.

Sviftai gyvena paprastą žemdirbių gyvenimą, tačiau už taikaus ūkio ribų siautėja neįsivaizduojamos tamsos ir šviesos jėgos. Felona Svift baigia tryliktuosius metus ir beveik nėra mačiusi kadaise egzistavusio pasaulio — praslinkus milijardus susargdinusiam ir nužudžiusiam užkratui, miestas, kuriame gyveno jos tėvai, virto griuvėsiais ir sugrįžo gamtai. Keliauti kur nors pavojinga. Šiurpios reiderių gaujos ir religiniai fanatikai, apsiskelbę Tyraisiais Kariais, dairosi naujų aukų. Ypač medžiojami tokie kaip Felona, apdovanotieji neįprastomis galiomis, o laikas, kai tikroji jos, Išrinktosios, prigimtis laikyta paslaptyje, baigiasi.

„N. Roberts kerinčiu tęsiniu toliau pasakoja apokaliptinę kroniką apie Išrinktąją... Pažintis su naująja karta ir pagrindinės veikėjos virsmas pakerėjo.“ 
Kirkus

„Knygą „Iš kraujo ir kaulų“ galima skaityti kaip atskirą romaną, jis patiks mėgstantiems įtempto siužeto distopinius pasakojimus su stipria heroje.“ 
Publishers Weekly

„N. Roberts pasakoja taip aistringai, kad gali įsivaizduoti kiekvieną perskaitytą sakinį. „Iš kraujo ir kaulų“ yra tobulas šios trilogijos tęsinys, leidžiantis nubėgti į ateitį laike ir erdvėje, apdovanotas gausybe paslaptingų veikėjų, kurie gali atstovauti tiek gėriui, tiek blogiui.“  
Shelf Life

Bestselerio „Paukščių čiulbėjimas“ autorius pateikia įsimintiną Paryžiaus paveikslą, kuriame persipina miesto praeitis ir dabartis.

Tarp amerikietės akademikės Hanos ir iš namų pabėgusio devyniolikmečio marokiečio Tariko mažai kas bendra, bet juos abu pradeda persekioti Paryžiaus praeities šešėliai.

Hana, klausydamasi išskirtinių liudijimų apie tai, kaip moterys gyveno Paryžiuje vokiečių okupacijos metais, pastebi, kad praeitį, buvusias meilės istorijas čia mena kone kiekviena vieta. Tarikas migrantų priemiesčiuose ieško savo motinos, kurią menkai tepažinojo, pėdsakų.

„Paryžiaus aidas“ užduoda svarbų klausimą, ką turime žinoti, kad mūsų gyvenimas įgytų vertę.

„„Paryžiaus aidas“ kupinas didelės Faulkso meilės Paryžiui. Būdamas prašalaitis, jis domisi įmantriais gatvių pavadinimais ir savitais miesto užkaboriais — taip skaitytojas skatinamas keliauti po Paryžių kartu. Galų gale akivaizdu, jog autorius knygoje siekia parodyti, kad kiekvieną gražų miesto prospektą gaubia tos vietos dvasia, atskleidžianti skirtingus istorijos spektrus.“ 

Guardian

„„Paryžiaus aidas“ nenuvilia... Faulksas daro tai, ką moka geriausiai — kruopščius istorijos tyrinėjimus pina su gebėjimu kurti gerus dialogus.“ 

Melissa Katsoulis, The Times

„Rinktinė knyga. Jos poveikis — didžiulis.“ 

Daily Mail

„Puikus darbas... Knygoje meistriškai supinami dabarties ir Antrojo pasaulinio karo įvykiai, Tanžero ir Paryžiaus paveikslai.“

Observer

Pripažinimo sulaukusios bestselerio „Viskas, ką žinau apie meilę“ autorės knyga

Trisdešimt dvejų Nina Din — populiari kulinarinių knygų ir straipsnių autorė, turinti būrį ištikimų gerbėjų. Bet jos gyvenimas griūva: žavus vyras, su kuriuo susipažino pirmą kartą parsisiuntusi pažinčių programėlę, pradingsta net neatsisveikinęs, mylimą tėtį pamažu glemžiasi demencija, motina užsispiria paįvairinti savo gyvenimą, o draugai pradeda tolti. Niną vis dažniau lanko mintys apie senėjimą ir dvigubus vyrų bei moterų biologinio laikrodžio standartus.

Naujasis Dolly Alderton romanas — šmaikštus, jautrus ir skausmingai žmogiškas pasakojimas, kupinas taiklių pastebėjimų apie santykius ir šiuolaikinį gyvenimą.

„Išmintingi Alderton žodžiai palies visų kartų moteris. Ji lyg geriausia draugė ir vyresnė sesė viename asmenyje, o jos knygos puslapiai prilygsta šiltam apkabinimui.“

 Evening Standard

„Juokinga, kartais stulbinanti, žavingai atvira ir optimistiška istorija... Kerinti, nuostabi.“

Daily Telegraph

„Jautrus, įžvalgus ir šmaikštus romanas.“

Observer

Dolly Alderton — apdovanojimų pelniusi žurnalistė, kurios straipsnius spausdino įvairūs leidiniai, įskaitant The Sunday Times, The Daily Telegraph, GQ, Marie Claire, Red ir Grazia. Nuo 2015 iki 2017 metų ji rašė The Sunday Times Style pažinčių skiltį. Dabar televizijoje kuria scenarijus ir režisuoja laidas, be to, su kolege veda savaitinę „The High Low“ tinklalaidę apie popkultūrą.