Jotema

Betė Velovs bėga, kad liktų gyva...

Jaunoji Betė svajoja gyventi paprastą gyvenimą Holsande su savo vyru žveju. Tačiau Martinas grįžta iš karo suluošintas ir palaužtas, o ją vis labiau engia nuožmaus būdo anyta. 

Kartą, kai audra ir potvynis grasina pasiglemžti viso kaimelio namus, ilgai nemąstydama Betė čiumpa pasitaikiusią progą pabėgti. Ji sprunka į Bristolį, pasivadina Meibele Bruk ir tikisi naujo gyvenimo. Vis dėlto likimo planai kitokie...

Be skatiko kišenėje, visiškai viena Meibelė išgyvena žiaurų užpuolimą, o tada ją išgelbsti mediumė Nora Naitingeil. Meibelė pirmą kartą susiduria su tais, kurie bendrauja su mirusiaisiais, ir netikėtai patiria pati turinti panašių gebėjimų. Vis dėlto jauna moteris ima būgštauti, kad dovana virs baisiu prakeiksmu, nes kaskart vis sunkiau nuslėpti, kas ji buvo kadaise ir nuo kokio siaubingo gyvenimo pabėgo.

Kai jau gyvenimas nurimsta, kai aplanko nauji jausmai, Meibelė sulaukia žinios iš ten, iš kur kadaise paspruko. Taigi, norėdama apsaugoti savo ateitį, Meibelė turi dar kartą stoti akistaton su praeitimi.

Vaikystėje Lesley Pearce buvo barama už tai, kad turi pernelyg lakią vaizduotę. Užaugusi ji išmėgino galybę darbų: auklės, merginos-zuikučio, drabužių dizainerės, mamos visu etatu, o keturiasdešimt devynerių ėmėsi veiklos, kuri leido atsiskleisti visiems jos talentams – tapo rašytoja. Lesley Pearse gyvena Devone, turi tris dukras ir keturis anūkus.

NAMAI TURĖTŲ BŪTI VIETA, KUR GALI BENDRAUTI IR JUOKTIS. KUR JAUTIESI SAUGUS, PALAIKOMAS IR SUPRASTAS. KUR GALI BŪTI SAVIMI.

Šioje nuostabioje naujoje knygoje Meikas Wikingas aiškina, kokį poveikį namų dizainas daro mūsų gerovei ir kaip, pasitelkę daniškojo hygge principus, galime paversti juos vieta, kurioje ne tik gyvensime, bet ir klestėsime.

Kopenhagoje veikiančio Laimės tyrimų instituto duomenimis paremtoje knygoje pasakojama, kokią didelę reikšmę gali turėti maži pokyčiai, aiškinama, ko imtis, kad bet kuris kambarys atrodytų erdvesnis, kodėl apvalus valgomojo stalas teikia daugiau džiaugsmo ir koks svarbus yra tinkamas apšvietimas.

Nesvarbu, kiek erdvės turite ar koks yra jūsų biudžetas, Meikas parodys, kaip susikurti hygge namus ir tapti pačiais laimingiausiais žmonėmis. 

Meikas Wikingas 2013 m. Kopenhagoje, Danijoje, įkūrė pirmąjį pasaulyje Laimės tyrimų institutą. Jis yra trijų pasauliniais bestseleriais tapusių knygų „Mažoji laimės knyga. Hygge“, „Mažoji laimės knyga. Lykke“ ir „Menas kurti prisiminimus“ autorius. Visame pasaulyje jų buvo parduota daugiau nei 2 milijonai egzempliorių.

Amelija Vait gyvena nuomojamame kambaryje ir svajoja tapti žurnaliste. Bet kol kas dirba vietiniame laikraštyje — pardavinėja skelbimų plotą.

Vieną lemtingą dieną gyvenimas ėmė ir apsivertė...

Visai netoli savo namų ji rado tarp šiukšlių numestą nužudytos merginos kūną. Policijai ir žurnalistams paviešinus informaciją apie žmogžudystę, Amelija pasipiktina skelbiamomis prielaidomis ir melu apie šią jauną nelaimėlę.

Pasiryžusi apginti auką nuo šmeižto ir padėti sielvartaujančiai šeimai Amelija įtikina laikraščio redaktorių leisti jai parašyti straipsnį ir papasakoti tikrąją istoriją.

Betgi netrukus aptinkamas dar vienas kūnas, o tyrimą atliekanti policija neturi už ko užsikabinti. Ieškodama užuominų, surasdama vis naujų liudininkų ir įtariamųjų Amelija supranta, kad turbūt tik ji viena gali išsiaiškinti tiesą ir sustabdyti žudiką.

Jei tik ji žinotų, kas iš tiesų meluoja...

Vakar Skotas buvo miręs. Šiandien sugrįžo.

Bet Ana netiki vaiduokliais.

Skotas buvo jos mylimas vaikinas, tačiau sugriovė jai gyvenimą. Po jo mirties moteris galiausiai išsilaisvino, bet šiandien jis kalba per radiją ir grasina išduoti visas paslaptis.

Mama, žmona, pradinės mokyklos direktorė Ana taip pat yra ir gera melagė.

Ji suklydo ir dabar turi mokėti už savo klaidą. Skotas — vienintelis žmogus, žinantis visą tiesą apie jos praeitį. Bet kaip jis išliko gyvas?

Netrukus, ieškodamas atsakymų, į jos duris pasibels detektyvas vyriausiasis inspektorius Tomas Daglasas. Tačiau Ana labiausiai bijo vyro, kurį mylėjo; vyro, kurio mirtį matė savo akimis; žmogaus, sugrįžusio į jos gyvenimą.

Ji turi vieną savaitę surasti Skotą ir jį sustabdyti.

„Tamsus, nepaprastai įdomus painaus siužeto psichologinis trileris. “
The Times

„Psichologinių trilerių karalienė. “
Fabulous Magazine

Rachel Abbott gimė 1952 m. Anglijoje, šalia Mančesterio. Daugybę metų vadovavusi interaktyviųjų informacijos perdavimo ir turinio paslaugų bendrovei, 2000 m. ją pardavė irįgyvendino savo gyvenimo svajonę — įsigijo ir restauravo namą Italijoje. Šiuo metu gyvena pakaitomis Italijoje ir Oldernyje, visą savo laiką skiria rašymui ir neseniai baigė šeštąjį romaną.

2011 m. lapkritį Rachel Abbott pristatė pirmąjį romaną „Nekaltųjų kaltė“ (orig. Only the Innocent). Ji pati išleido savo knygą Jungtinėje Karalystėje, pasinaudojusi „Kindle Direct Publishing“ („Kindle tiesioginio leidimo“) programa „Amazon“ platformoje, ir po trijų mėnesių pakilo į pirmąją vietą „Kindle“ parduotuvėje. Romanas išsilaikė pirmaujančioje pozicijoje keturias savaites ir 2012 m. tapo antruoju pagal populiarumą savarankiškai išleistu kūriniu.

Vėliau parašė dar keturis bestselerius — „The Back Road“, „Sleep Tight“, „Stranger Child“  ir „Nowhere Child“ (apysaka). Penktoji rašytojos knyga, „Kill Me Again“, išleista 2016 m. vasarį.

2015 m. rugpjūtį „Amazon“ patvirtino, jog Rachel Abbott yra populiariausia savarankiška Jungtinės Karalystės rašytoja per pastaruosius penkerius metus. Negana to, ji rikiuojasi 14-oje vietoje tarp populiariausių autorių, tiek tradiciškai, tiek savarankiškai leidžiančių savo kūrinius. 

2015 m. pirmąjį pusmetį ketvirtasis Rachel Abbott romanas, „Stranger Child“, užėmė 11-ą vietą išleistų bestselerių sąraše ir buvo labiausiai skolinama knyga tuo laikotarpiu.

Kaip ir kodėl blogis vis dėlto juos surado. 

Laurai ir Danieliui tai, regis, turėjo būti gyvenimo kelionė po Europą, Didysis Turas, paskutinis nuotykis prieš sėslu šeimos gyvenimą.

Iki šios akimirkos viskas buvo tobula, nepamirštama ir kupina įsimintinų įspūdžių. Bet netikėtas susitikimas su jauna pora naktiniame traukinyje Laurą ir Danielį priverčia skubiai nutraukti svajonių turą ir bėgti namo.

Parskridę į Londoną, abu prisiekia daugiau niekada nesikalbėti apie tai, kas įvyko tą lemtingą naktį, ir nepasakoti nė vienai gyvai dvasiai. Bet kai vėl pabando gyventi įprastą gyvenimą, supranta, kad patirtas košmaras ne tik nesibaigė, jis atsekė iki namų ir grasina juos pražudyti...

Skaitydamas Marko Edwardso įtampos kupiną psichologinį trilerį, kiekvienas karštligiškai stengsis kuo greičiau sužinoti, kas gi nutiko tame šiurpiame miško name. Kai kurie tikri pabaisos yra daug blogesni, nei galima įsivaizduoti.

„Markas Edwardsas vėl sukūrė įtraukiantį psichologinį trilerį, kuris yra painiai suregztas, permainingas ir tarpais keliantis šiurpią baimę. Jis įgudusiai konstruoja paslapčių ir melo tinklą, sugeba sumaniai išmušti iš vėžių, todėl buvau priversta visą laiką spėlioti. Labai rekomenduoju.“

C. L. Taylor, The Accident autorė

„Trikdanti, patraukli knyga, laikas praskrieja nepastebimai. Kaip visada Edwardsas demonstruoja aukščiausią klasę.“

Alex Marwood, Nedorėlės autorė 

„Pradėjęs skaityti, nebegali sustoti... Tai pirmoji mano perskaityta Marko Edwardso knyga, bet nuo šiol skaitysiu visus jo romanus.“

Angela Marsons, Nebylus riksmas autorė

Markas rašo psichologinius trilerius. Jam patinka istorijos, kuriose paprastiems žmonėms nutinka šiurpūs dalykai. Jį įkvepia tokie rašytojai kaip Stephenas Kingas, Ira Levin, Rutha Rendell, Ianas McEwanas, Val McDermid ir Donna Tartt.

Markas šiuo metu užsiima vien tik rašymu. Prieš tai jam teko skinti pupas, atsakinėti į skundų skambučius geležinkelių bendrovėje, mokyti anglų kalbos Japonijoje ir dirbti rinkodaros įmonės vadovu.

Drauge su Louise’a Voss išleido detektyvinių romanų seriją. Jo savarankiškai parašyta knyga „Šarkos“ — tai debiutinė avantiūra, kuri per tris mėnesius po publikavimo atsidūrė „Kindle“ skaitomiausių knygų viršūnėje. Po tokios sėkmės romanas buvo iš naujo suredaguotas ir 2013 metų lapkričio 26 dieną išspausdintas leidykloje „Thomas & Mercer“. „Iš meilės“ — antrasis trileris, nuo kurio šiurpai bėgioja per nugarą.

ĮTRAUKIANTIS IR ATMINTIN ĮSTRINGANTIS TRILERIS. KAIP PAŠĖLĘS PASIVAŽINĖJIMAS AMERIKIETIŠKAISIAIS KALNELIAIS.

Žinau, kad nesi Džeinė Hjus...

Džeinė Hjus turi mylintį draugą, darbą gyvūnų prieglaudoje ir nediduką namelį viename Velso miestelyje. Čia ji jaučiasi laimingesnė nei kada nors anksčiau, nors gyvena pramanytą gyvenimą. Mat Džeinė Hjus iš tikrųjų neegzistuoja.

Prieš penkerius metus geriausių draugių kompanija išvyko į kelionę, tačiau turėjusios būti įsimintiniausios gyvenimo atostogos netruko virsti košmaru.

Džeinė stengiasi atsikratyti praeities šešėlių, bet netikėtai pasirodo žmogus, žinąs, kas anuomet kelionėje įvyko iš tikrųjų. Ir, atrodo, tas žmogus pasiryžęs sunaikinti Džeinę ir viską, kas jai brangu...

„Romano „Juodasis narcizas“ (Black Narcissus) interpretacija feisbuko kartai — tai puiki analizė, atskleidžianti, kaip lėkštas pavydas ir nesusipratimai išardo net ir tvirčiausias draugystes. Klaustrofobiškas, įtampos kupinas, kvapą gniaužiantis ir spėliones kurstantis pasakojimas.“
Elizabeth Haynes

„Šiurpus, bauginantis, nenuspėjamas siužetas. C. L. Taylor kuria nepaprastai geras istorijas; skaitydamas niekada nesi tikras, kuriuo veikėju vertėtų pasikliauti; smalsumą žadinanti, baugi ir pagauli knyga.“
Woman Magazine

„Tikras šedevras — primena „Paplūdimį“ (The Beach), tik daug tamsesnis, jaudulingesnis, įtemptesnis. Dėmesį prikaustantis, atsitraukti neleidžiantis, meistriškai parašytas romanas.“
Louise Douglas

„Intriguojantis, trikdantis psichologinis trileris.“
Clare Mackintosh

„C. L. Taylor pristato naują knygą; stačiai neįstengsite nuo jos atsiplėšti, versite puslapį po puslapio iki gilios nakties. Perspėju — kitądien galite jaustis mieguisti.“
Tamar Cohen 

„Baigiau skaityti besidaužančia širdimi. Tamsi, šiurpi, netikėtų vingių kupina knyga. Man patiko.“
Rowan Coleman

„Atmintin įstringantis, kraują stingdantis ir šiurpulingas, pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais primenantis trileris.“
Sunday Express

„Puikus psichologinis trileris.“
Heat Magazine

„Vingių, posūkių ir meistriškai sukurptos įtampos kupinas trileris, priversiantis širdį plakti smarkiau.“ Claire Frost, Fabulous Magazine

„Greito veiksmo, įtemptas, mistinis kūrinys. Neabejotinas bestseleris.“
Mark Edwards

„Aukščiausias įvertinimas. Skaitant pagaugai per nugarą bėga!“
Woman Magazine

Visiški beraščiai ir mažaraščiai žmonės šių dienų pasaulyje. Skamba neįtikėtinai? Deja, tokia realybė.

Milanas Bergas laukia prie šviesoforo, kai šalia sustoja automobilis. Ant užpakalinės sėdynės sėdi persigandusi, nevilties apimta mergaitė ir spaudžia raštelį prie stiklo. Ar tai pagalbos prašymas? Milanas negali jo perskaityti, nes jis beraštis! Vienas iš daugiau nei šešių milijonų Vokietijoje gyvenančių rašto nepažįstančių žmonių. Vis dėlto vyras įtaria — mergaitei gresia mirtinas pavojus.

Leidęsis į lenktynes su laiku Milanas nė nenutuokia, kad košmariški klaidžiojimai ir paieškos baigsis šiurpiu atradimu: tiesa kartais pernelyg baisi, kad galėtum su ja gyventi, o nežinojimas yra didžiausia pasaulyje dovana.

„S. Fitzek „Dovana“ — tikrų tikriausia dovana psichologinių trilerių gerbėjams. Šiurpą keliantis siužetas, įtampa iki paskutinio puslapio ir nepagražinta, skaudi realybė žmonių, kuriems raidžių pasaulis menkai pažįstamas.“
Berliner Kurier

„Papasakosiu didžią istoriją — gėrio ir blogio, stiprybės ir silpnumo, meilės ir neapykantos, grožio ir bjaurumo. Pabandysiu parodyti, kad šie pradai yra vienas nuo kito neatsiejami, — apie savo svarbiausią kūrinį kalbėjo Nobelio premijos laureatas Johnas Steinbeckas. — Tai knyga, kurios aš visada norėjau, dėl kurios stengiausi, meldžiausi, kad galėčiau ją parašyti.“

„Į rytus nuo Edeno“ laikomas vienu iš klasikinės Amerikos literatūros šedevrų. Pasakojimas vyksta XX a. pradžioje auksiniame Salinaso slėnyje, Kalifornijoje. Romane vaizduojamos dvi dinastijos — Traskai ir Hamiltonai, iš kurių kilęs pats J. Steinbeckas, — ir trys kartos, nuolat atsiduriančios gėrio ir blogio kovos sūkuryje. Adamas Traskas, su žmona atvykęs iš JAV rytų, nusprendžia apsistoti ir įsikurti jam naujoje vietoje, turtingame Salinaso slėnyje, tačiau gimus dvyniams Kalebui ir Aronui, jis lieka vienas ir jam vienam tenka išbandymai užauginti du motinos meilės nepažinusius ir tokius skirtingus sūnus: vienas jų auga gaubiamas visų aplinkinių švelnumo, o kito pasaulyje dominuoja vienatvė ir paslaptinga tamsa. Hamiltonų giminė, priešingai, gausi ir gyva, ji kuria ir atnaujina pasaulį, tačiau ir ją nuolat supurto nerimas: kaip reikės išlikti pasaulyje, kai jame neliks visa jungiančio tėvo, išmintingojo Samuelio?

1952 m. išleistame romane tyrinėjamos temos: tapatybės paieškos, neįmenama meilės paslaptis ir žlugdančios jos stokos pasekmės. Po trejų metų pagal romaną buvo sukurtas kultinis Elia Kazano režisuotas filmas, o knyga iki pat šių dienų išliko gyvybiškai svarbi Amerikos literatūros istorijoje. „Į rytus nuo Edeno“ — galingas ir nepaprastai ambicingas romanas, per šeimos sagą naujai, šiuolaikiškai permąstantis biblinę Kaino ir Abelio istoriją.

„Istorijos ir mito fantazija… keistas, originalus meno kūrinys.“
The New York Times Book Review

„Jaudinantis, graudinantis spektaklis su laukinėmis jėgomis.“
Carlas Sandburgas

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną „Cup of Gold“, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — „The Pastures of Heaven“ (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir „To a God Unknown“ (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį „The Long Valey“ (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną „Tortilla Flat“ (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose „In Dubious Battle“ (1936), „Of Mice and Men“ (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane „The Grapes of Wrath“ (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui „The Forgotten Village“ ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje „Sea of Cortez“. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė „Bombs Away“ (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę „The Moon is Down“ (1942). Po jų sekė „Cannery Row“ (1945; liet. „Konservų gatvė“), „The Wayward Bus“ (1947), „The Pearl (1947; liet. „Perlas“), „A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama „Burning Bright“ (1950) ir monumentalusis romanas „East of Eden“ (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: „Sweet Thursday“ (1954), „The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication“ (1957), „Once There Was a War“ (1958), The Winter of Our Discontent“ (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), „Travels with Charley in Search of America“ (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), „America and Americans“ (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos „Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), „Viva Zapata!“ (1975), „The Acts of King Arthur and His Noble Knights“ (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

„Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“ — tai 1962 m. išleista amerikiečių rašytojo Johno Steinbecko kelionių knyga, vienas geriausių šio žanro literatūros kūrinių. Autorius joje aprašo savo kelionę per Ameriką, kurioje jį lydėjo jo pudelis Čarlis. 

Rašytojas, būdamas penkiasdešimt aštuonerių, išsirengė į kelionę, norėdamas išgirsti tikrosios Amerikos kalbą, užuosti žolės ir medžių kvapą, pamatyti spalvas ir atspalvius, kitaip tariant, iš naujo atrasti šalį, apie kurią jis jau tiek daug metų rašė.

Steinbeckas drauge su prancūzišku pudeliu Čarliu keliauja valstijas jungiančiomis automagistralėmis ir užmiesčio keliais, valgo kartu su sunkvežimių vairuotojais, susiduria su Jeloustouno lokiais, lanko senus draugus. Šioje kelionėje jis mąsto apie amerikiečių savybes, rasinį priešiškumą, amerikiečiams savitą, kone visur pastebimą vienišumą ir netikėtą nepažįstamų žmonių gerumą.

„Grynas pasitenkinimas, pikantiška geografinių vietovių ir žmonių pynė, susipinanti su melancholiškomis esė įvairiomis temomis, pradedant emociniais senėjimo sunkumais, baigiant pasvarstymais apie tai, kodėl milžiniškos sekvojos mums sukelia tokią nuostabą.“ 

The New York Times Book Review

„Gili, kupina atjautos, o neretai ir pykčio... nuoširdžiai sukrečianti knyga, kurios autorius — vienas žymiausių mūsų rašytojų.“

The San Francisco Examiner

„Steinbeckas neprilygstamas... Stiprus, emocionalus pasakojimas apie kelionę, kupiną naujų atradimų.“

John Barkham, Saturday Review Sybdicate

„Jausmingas, ilgesingas pasakojimas, kuriame autorius dalijasi savo atradimais ir susitikimų įspūdžiais, vaizdingai perteikia mūsų žmogiškosios prigimties dvidešimtame amžiuje paveikslą, kuriam dar ilgai niekas negalės prilygti.“

Edward Weeks, The Atlantic Monthly

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną „Cup of Gold“, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — „The Pastures of Heaven“ (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir „To a God Unknown“ (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį „The Long Valey“ (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną „Tortilla Flat“ (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose „In Dubious Battle“ (1936), „Of Mice and Men“ (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane „The Grapes of Wrath“ (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui „The Forgotten Village“ ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje „Sea of Cortez“. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė „Bombs Away“ (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę „The Moon is Down“ (1942). Po jų sekė „Cannery Row“ (1945; liet. „Konservų gatvė“), „The Wayward Bus“ (1947), „The Pearl (1947; liet. „Perlas“), „A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama „Burning Bright“ (1950) ir monumentalusis romanas „East of Eden“ (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: „Sweet Thursday“ (1954), „The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication“ (1957), „Once There Was a War“ (1958), The Winter of Our Discontent“ (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), „Travels with Charley in Search of America“ (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), „America and Americans“ (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos „Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), „Viva Zapata!“ (1975), „The Acts of King Arthur and His Noble Knights“ (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

Nominuotas Britų knygos apdovanojimui kaip geriausias 2021 m. kriminalinis trileris!
Išverstas į daugiau nei 40 kalbų.

Stulbinantis populiarumas — Amazon platformoje apie šią knygą jau atsiliepė daugiau kaip 50000 skaitytojų!

Ramioje senjorų gyvenvietėje keturi bičiuliai, — tokie skirtingi, kad jų draugystė sunkiai įsivaizduojama, — kartą per savaitę susirenka narplioti neištirtų žmogžudysčių bylų. Kai kone ant jų namų slenksčio žiauriai nužudomas žmogus, Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas įsitraukia į savo pirmą tikrą tyrimą sumedžioti žudiką. Ketvertas sumaniųjų Puaro sekėjų — Elizabetė, Džoisė, Ibrahimas ir Ronas — dar parodys, ką sugeba. 

Didžiojoje Britanijoje žiūrovų pamėgto TV viktorinų vedėjo debiutinis romanas, apnertas mirtinai šmaikščiais sąmojais ir meniškais siužeto vingiais.

„Tai daugiau nei kriminalinis trileris.
Velniškai sumani ir be galo linksma kompanija.
Sveiki atvykę į Ketvirtadienio žmogžudysčių klubą!

Negyvėliai kaupiasi, prieš akis skleidžiasi Džoisės, Ibrahimo, Rono ir Elizabetės gyvenimai ir meilės, o jums nieko kito nelieka, tik jiems valiuoti — ir tikėtis netrukus vėl su jais susitikti.“

The Times

„Juokinga, intelektualu ir iki skausmo britiška.“
Adam Kay, „Dabar tau skaudės“ ir „Naktinę pamainą prieš Kalėdas“ autorius

„Negyvėliai kaupiasi, prieš akis skleidžiasi Džoisės, Ibrahimo, Rono ir Elizabetės gyvenimai ir meilės, o jums nieko kito nelieka, tik jiems valiuoti — ir tikėtis netrukus vėl su jais susitikti.“
The Times 

„Neįtikėtinai įtikina. Paslapčių gerbėjai bus sužavėti.“

Harlan Coben

„Vienas iš maloniausių šių metų skaitinių. Puikiai parašyta, be galo juokinga, džiuginanti žmogiškumu ir atjauta. „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“ žavingas tuo, kad tai daug daugiau nei kriminalinis romanas. Jis šlovina meilę, kuri tęsiasi visą gyvenimą, ir draugystes, kurios palaiko mus blaškomus gyvenimo bangų.“
Daily Express

„Dėmesį patraukiantis naujas kriminalinės literatūros talentas. Lengvas ir šmaikštus romanas, justi Alano Bennetto potėpiai. Tačiau vykdomas tyrimas mirtinai rimtas. Jis prikausto dėmesį, nepaprastai pralinksmina ir anaiptol nėra „beprasmis“.“
Daily Mail

„Garantuotas skaitymo malonumas.“
Kate Atkinson

„Įžvalgi ir žaisminga knyga. Neabejotinai gera.“
Ian Rankin

„Įtraukianti ir jaudinanti istorija, kuri privers ne kartą garsiai nusijuokti.“
Mark Billingham

„Nepaprastas skaitymo malonumas nuo pirmo iki paskutinio puslapio.“

Red Magazine

„Velniškai sumanu, labai juokinga ir be galo linksma. Įsimylėjau šią knygą.“
Shari Lapena

„Išmintingas, kupinas atjautos, šiltas, jaudinantis ir LABAI juokingas. Šypsojausi begalę kartų.“
Marian Keys

„Robertas Galbraith’as sutinka Tomą Sharpą. Nenorėjau, kad ši knyga kada nors baigtųsi!“
Philippa Perry

„Išties smagus detektyvas, persunktas Agatha’os Christie dvasia.“
Araminta Hall

„Tikras skaitymo malonumas. Prisijuokiau iki ašarų.“
Belinda Bauer

„Nuostabus detektyvas.“
Caroline Kepnes

„Džiuginanti sąmojo puokštė... Man labai patiko.“
Jane Fallon