Kategorijos

Vaikams ir jaunimui nuo 8 m.

Autorius už kūrybą vaikams yra pelnęs Hanso Christiano Anderseno premiją.

„Dvynukės“ – smagi, juokų ir žaismingumo nestokojanti, bet kartu ir gana rimta istorija apie šeimos svarbą. Knygą verta perskaityti ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams.

Luiza – tikra pramuštgalvė, nebijanti išsakyti savo nuomonę, Lota, priešingai, – gera drovi mergaitė. Luiza gyvena Austrijoje su tėčiu , o Lota – Vokietijoje su mama. Šios devynmetės panašios kaip du vandens lašai. Atsitiktinai susitikusios vasaros stovykloje tuojau išsiaiškina, kad yra dvynukės! Tačiau kodėl jos auga atskirai ir iki šiol nežino viena apie kitą? Kodėl tėvai išsiskyrė ir išskyrė jas?

Mergaitės sugalvoja pašėlusį planą: Luiza apsimes Lota ir vyks pas mamą, o Lota taps Luiza ir apsigyvens su tėčiu. Kuo baigsis šis nuotykis, ir pačios nenutuokia!

Ėrichas Kestneris (Erich Kästner, 1899–1974) – žymus 19–20 a. vokiečių rašytojas, išgarsėjęs tokiomis knygomis vaikams kaip „Emilis ir sekliai“, „Skrajojanti klasė“, „Gegužės 35-oji“ ir kt. Viena garsiausių jo knygų – „Dvynukės“, pagal kurią pastatytas Holivudo filmas „Spąstai tėvams“. 

Šią kolekciją sudaro reikšmingiausi ir vertingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.

Tad gal verčiau turėtume išmokti džiaugtis tuo, kad daugybė gyvenimo matmenų – kaip ir žmonės, kuriuos mylime, – visada išliks paslaptis. Nes be paslapties nėra ir stebuklų.

Ir užuot nuolat savęs klausę, kodėl mes čia, galbūt turėtume mėgautis paprastesne tiesa: mes esame čia.

Kokia prasmė padėti kam nors gražiai numirti, jei pats nesugebi gražiai gyventi?

Nuo tos dienos, kai dramatiškai skaitydamas vaikams „Pasaką apie triušį Petriuką“ jos akyse staiga miršta darželio mokytojas, Kloverė Bruks jaučia stipresnį ryšį su mirštančiaisiais nei su gyvaisiais. Kai Kloverei keliaujant po užsienį ją užauginęs mylimas senelis miršta vienas, ji tampa mirties dula Niujorke ir paskiria savo gyvenimą tam, kad padėtų žmonėms ramiai ir taikiai pasitikti artėjančią mirtį.

Kloverė tiek daug laiko praleidžia su mirštančiaisiais, kad visiškai neturi asmeninio gyvenimo. Tačiau norėdama išpildyti paskutinį aikštingos senutės norą ji išsiruošia į kelionę po šalį, ieškodama kadaise šios moters mylėto vyro – ir galbūt savo pačios laimės. Sunkiai skindamasi kelią nežinomais meilės ir draugystės takais Kloverė turi išsiaiškinti, ko iš tiesų nori ir ar turės drąsos to siekti.

Šviesi ir kupina vilties bei skatinanti susimąstyti „Kloverės apgailestavimų kolekcija“ labai patiks „Vidurnakčio bibliotekos“ ir „Eleonorai Olifant viskas gerai“ skaitytojams, nes įprasta tabu tema apie mirtį čia paverčiama priežastimi švęsti gyvenimą.

 „Gražus, nuotaikingas romanas apie netikėtą draugystę, dešimtmečių senumo meilės istoriją ir atrastą drąsą gyventi taip, kaip moki geriausiai.“ Lucy Diamond, „Sunday Times“ bestselerio „The Best Days of Our Lives“ autorė

„Tai gražus pasakojimas apie jautrią, gailestingą moterį, kuri suvokia, kad norėdama rūpintis kitais ji turi leisti kitiems pasirūpinti ja.“ Kirkus

Kas nutiktų, jeigu viso pasaulio moterys užmigtų ir vyrai liktų vieni? 

Vieną dieną pasaulyje ima plisti keista liga – užmigusias moteris apgaubia plonos medžiagos sluoksnis, panašus į kokono dangalą. Jei miegančios moterys pažadinamos, o jų kūną gaubiantis sluoksnis pažeidžiamas, moterys ima negailestingai smurtauti. Paliktos ramybėje jos atsibunda geresnėje vietoje, čia vyrauja harmonija, retai kyla konfliktų... ir nėra vyrų.

Mažame Apalačų miestelyje, kurio didžiausias darbdavys yra moterų kalėjimas, liga taip pat sparčiai renkasi aukas. Ir tik paslaptingoji Iva Blek yra atspari miego ligai. Tarsi iš niekur išdygusi moteris atsidūrė kalėjime prasidėjus ligos protrūkiui, nes plikomis rankomis nužudė kelis narkotikų platintojus ir susprogdino mobiliąją jų laboratoriją. 

Nepaaiškinamų įvykių sukrėstų vyrų žvilgsniai krypsta į Ivą. Gal ji anomalija, kurią reikia ištirti? O gal ji – demonė ir ją būtina nugalabyti? Moterų palikti vyrai, užvaldyti stiprėjančių pirmykščių impulsų, pasidalija į dvi priešiškas puses: vieni nori nužudyti Ivą, kiti siekia ją išgelbėti.

O kai kas kilus chaosui tenori atkeršyti savo priešams. Netikėtai vien vyrams paliktą pasaulį užlieja smurto banga.

„Kad fantastika įtikintų, į romano pamatą privalo nugulti tikroviškos detalės.“ Taip savo pirmą bendrą kūrinį pristatė tėvas ir sūnus – Stephenas (g. 1947 m.) ir Owenas (g. 1977 m.) Kingai. Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas S. Kingas skaitytojams dovanojo jau daugiau nei šešias dešimtis pasauliniais bestseleriais tapusių kūrinių. Teigiamų kritikų atsiliepimų sulaukė ir tėvo pėdomis žengiantis O. Kingas, fantastikos ir siaubo romanų autorius. 

S. ir O. Kingai romane „Miegančiosios gražuolės“ sukūrė išskirtiniu tikroviškumu dvelkiančią, aktualią ir provokuojančią istoriją, suteikiančią daug peno apmąstymams ir nepaliekančią abejingų. 

„Visi jie išnyks vienu kartu, kaip išnyko milijonai vaizdinių, slypeėjusių už prieš pusamžį mirusių senelių kaktų, už mirusių tėvų kaktų irgi. Vaizdiniai, kuriuose mes dar vaikai tarp kitų, prieš mums gimstant išnykusių būtybių, kaip mūsų atmintyje šalia tėvų ir klasės draugų išlieka mūsų pačių maži vaikai. O vieną dieną mes liksime savo vaikų, apsuptų anūkų ir dar negimusių žmonių, prisiminimuose. Visai kaip seksualinis potraukis, atmintis niekad nepaliauja. Ji suporuoja mirusiuosius su gyvaisiais, tikras būtybes su išgalvotomis, sapnus su istorija.“

Annie Ernaux kūrinys „Metai“ daugelio laikomas jos opus magnum. Jame iš asmeninės perspektyvos kalbama apie 1941-2006 metų Prancūzijos istoriją ir istoriją apskritai. Per kasdienybės fragmentus – praeities ir dabarties įspūdžius, atsiminimus, aprašomas nuotraukas ar televizijos laidas, laikraščių, dainų ar knygų citatas, kalbą ir kultūrinius įpročius “ autorė dėlioja literatūrines praeities vinjetes ir taip fiksuoja bėgantį laiką. Kalbėdama ne iš „aš“, bet iš „mes“ perspektyvos, ji rašo kolektyvinę tą laiką patyrusiųjų autobiografiją.


„Metai“ “ mūsų laikų „Prarasto laiko beieškant“.“
New York Times

„Viena geriausių knygų, kurias kada nors skaitysite.“
Deborah Levy

„Ši knyga – tikra revoliucija ne tik kuriant autobiografiją, bet ir meną apskritai.“
John Banville

Annie Ernaux (Ani Erno, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašš per 20 kūrinių. Pagal kai kuriuos jų, pavyzdžiui, „Įvykį“ („Baltos lankos“, 2023) ir „Paprastą aistrą“, pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija. „Metai“ įtraukti į 2019 m. „Man Booker International“ trumpąjį sąrašą.

„Silva rerum III“ audioknyga tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę. 
Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių – aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė?

Rašydama trečią Silva rerum dalį Kristina Sabaliauskaitė rėmėsi tikrais įvykiais ir biografijomis – visa tai įpinama į magišką pasakojimą apie šeimos paveldą, Vilnių ir Nesvyžių, tikrovę ir pasąmonę, judaizmą ir libertinus, architektūrą, teatrą ir ugnies stichiją.

„Autorė rašo meistriškai. <…> Tas, kuris žengia į „mišką“ – traukte įtraukiamas apsvaigsta.“
Vidas Dusevičius, Kultūrpolis.lt

„Sabaliauskaitė dabartinėje mūsų literatūroje konkuruoja tik pati su savimi. Ne taip dažnai mūsų autorių knygos skaitomos be jokių gailestingų nuolaidų ir visai ne iš patriotiškumo ir vertinamos ne kaip lietuvių, o kaip tiesiog literatūra.“
Emilija Visockaitė

„...Latvių literatūroje neturime ir nesame turėję nė vieno tokio kūrinio, kuris tiek daug pasakotų apie mūsų istoriją, būtų parašytas tokia nuostabia, išpuoselėta kalba, turėtų tokį aukštą skaitomumo koeficientą ir tuo pat metu verstų susimąstyti apie save, apie savo vietą gyvenime, apie meilę savo artimui Rašymo maniera leidžia šį kūrinį lyginti su tokių pasaulinio lygio meistrų kaip Salmanas Rushdie ir Gabrielis Garcia Marquezas daugiasluoksniais pasakojimais.“
Kristine Sadovska, Diena.lv

Audioknygoje „Silva rerum III“ skamba kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūrinys „Extracadenza“ atliekamas Vilniaus miesto ansamblio „NIKO“ (meno vadovas Gediminas Gelgotas).

Antonio Vivaldi „La Notte“ fleitai ir styginiams, atliekama Silvio Celeghino (vargonai), Margheritos Gianolos (fleita) ir Venecijos ansamblio „Accademia di San Rocco“, vadovaujamo Francesco Fanno (Italija). Įrašų kompanija „Stradivarius Music“, www.stradivarius.it.

Antonio Vivaldi „Koncertas dviem violončelėms g-moll“ (dalys „Largo“ ir „Allegro“), atliekamas Fabio Biondi ir ansamblio „Europa Galante“ (Italija). Įrašų kompanija „Naïve Records“.

Taip pat Johanno Sebastiano Bacho „Orkestrinė siuita Nr. 2, b-moll“ („Polonaise“), atlieka Penelope Evison ir Drottningholmo Baroko ansamblis (Švedija). Įrašų kompanija „BIS records“.

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, „Silva rerum II“ taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Pagal istorinius romanus rengiamos literatūrinės ekskursijos. 2012 m. pasirodė trečioji Kristinos Sabaliauskaitės knyga – bestseleris apsakymų rinkinys „Danielius Dalba & kitos istorijos“.

„Reikia žinoti savo vietą bandos hierarchijoje. Susitaikyti, kad paskui dvėsenos tvaiką sekanti hiena pirmoji išsirenka kąsnelį.“

Helsinkyje randamas jūrinis konteineris, o jo viduje – nuskandintos moters kūnas. Sklypas, kuriame aptiktas kraupusis radinys, priklauso įtakingam Suomijos verslininkui Juhanai Lehmusojai. Vyriausiajai policijos inspektorei Paulai Pihlajai ėmus tirti bylą, pėdsakai nuveda prie verslininko šeimos dešimtmečiais Afrikoje vykdytos įtartinos veiklos, leidusios susikrauti įspūdingus turtus.

O tuo metu ir Paulos asmeninį gyvenimą sukrečia jos praeities sprendimų pasekmės. Būdama jauna ji turėjo atiduoti savo kūdikį įvaikinti. Jos sūnui dabar gresia bausmė už žmogžudystę. Paulą kankina ne tik jos pačios kaltė, bet ir nerimas dėl sūnaus.

Kokias mirtinai pavojingas savo ir svetimo skausmo mįsles teks išnarplioti Paulai? 

„Romano siužetą grindžia nepajudinama kolonializmo ir rasizmo logika, o visus poelgius motyvuoja klasikinės temos – meilė, godumas, atpirkimas. <...> Puikiai kuriama įtampa: iš pradžių – prakaituojant karštyje, paskui – veiksmui sprogstant audroje.“

Helsingin Sanomat Newspaper

A. M. Ollikainen (Olikainenas) – suomių autorių dueto Akio ir Millos Ollikainenų slapyvardis. Akis Ollikainenas – trijų romanų autorius, 2012 m. pelnęs „Helsingin Sanomat“ literatūros premiją. 2016 m. jo romanas „White Hunger“ buvo įtrauktas į ilgąjį „International Booker Prize“ premijos sąrašą. Milla Ollikainen – trijų kriminalinių romanų autorė. 2012 m. ji laimėjo leidyklos „Like Publishing“ ir Suomijos detektyvų fanų draugijos kriminalinio romano konkursą. „Konteineris“ – pirmasis jų kartu parašytas kūrinys ir pirmoji inspektorės Paulos Pihlajos serijos dalis, 2019 m. laimėjusi Suomijos nacionalinį kriminalinių romanų konkursą.

„Tiesiog sakyk, kad ieškai Džeinės.“

 „Ieškant Džeinės“ – tai tikra istorija paremtas naujas ir jautrus žvilgsnis į moterų kovą už reprodukcines teises, troškimą būti motina ir išlaisvinantį pasirinkimą ja netapti.

2017 metai. Andžela Kriton randa paslaptingą laišką su gyvenimą keičiančia išpažintimi ir pasiryžta surasti jo taip ir negavusią moterį. Paieškos ją nukelia į aštuntąjį dešimtmetį ir supažindina su grupe drąsių Toronto moterų, įsitraukusių į pogrindinį abortų tinklą, apie kurį būdavo užsimenama tik pašnabždomis ir tik kodiniu pavadinimu „Džeinė“.

1971 metai. Jauna mergina Evelina Teilor buvo išsiųsta į „puolusių“ moterų namus. Čia ji pagimdė kūdikį, kurį buvo priversta atiduoti įvaikinti. Dabar ji gydytoja ir yra pasiryžusi kitoms moterims suteikti pasirinkimą, kokio pati niekada neturėjo – nepaisydama nuolatinių policijos reidų ir grėsmės būti suimtai, ji įsitraukia į Džeinės tinklą ir daro nelegalius abortus.

1980 metai. Dvidešimtmetė Nensė Mičel sužino šokiruojančią šeimos paslaptį, kuri jai iš po kojų išmuša pagrindą. Maža to, dar netikėtai pastoja ir bėdoje pasijunta visiškai viena, tad apsisprendžia susirasti „Džeinę“. Susipažinusi su daktare Teilor ji randa ne tik pagalbą, bet ir savo vietą slaptame tinkle. Tačiau Nensei sunku pasprukti nuo ją persekiojančio melo.

Nėštumas, abortas, persileidimas, nevaisingumas, įvaikinimas ir motinystė – tai aplinkybės, su kuriomis per savo gyvenimą gali susidurti viena ir ta pati moteris, ir šioje knygoje iš abstraktaus politinio diskurso jos virsta tikromis istorijomis apie drąsą ir meilę.

Kiekvieną rugpjūtį Ana Magdalena Bach keltu plaukia į salą aplankyti motinos kapo. Ji kasmet atlieka tą patį ritualą, apsistoja tame pačiame viešbutyje, bendrauja su tais pačiais žmonėmis. Ana Magdalena yra laimingai ištekėjusi ir neturi priežasties bėgti iš pasaulio, kurį susikūrė su vyru ir vaikais. Tačiau per vieną kelionę ji viešbučio bare išvydo vienišą vyriškį ir pasidavusi vėjavaikiškai pagundai praleido naktį jo glėbyje. Ta naktis pakeitė jos gyvenimą.

Nuo to laiko Ana Magdalena bent vieną kartą metuose tapdavo kitu žmogumi. Kelionės į salą, nenugalima pagunda, slapčiausi troškimai ir tyliai širdyje glūdinti baimė atskleidė moteriai užburiančio pasaulio užkulisius. Pasaulio, kuriame savo vietą buvo radusi ir Anos Magdalenos motina.

Romanas „Susitiksime rugpjūtį“ parašytas kerinčiu, tik Márquezui būdingu stiliumi. Nepailstamai stebinanti ir nuostabiai jausminga knyga – tai nebaigta giesmė apie gyvenimą, palaimos pergalę prieš nenumaldomą laiko tėkmę, apie moters geismą ir meilės paslaptis. 

Gabrielis García Márquezas (1927-2014) – žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, nepakartojamu pasakotojo talentu pavergęs milijonus skaitytojų. 1982 m. jis buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija, jo romanai „Šimtas metų vienatvės“, „Patriarcho ruduo“ ir „Meilė choleros metu“ laikomi ryškiausiais magiškojo realizmo kūriniais. 

„Nuo Dickenso laikų nė vienas rašytojas nebuvo taip skaitomas ir mylimas, kaip Gabrielis García Márquezas.“ 

Salmanas Rushdie

„Nuostabus pasakojimas.“

The New York Times Book Review 

New York Times populiariausia išrinktos knygos The Widow Clicquot autorė 

New York Post geriausia 2016 m. knyga 

Tai išskirtinis pasakojimas apie Ireną Sendler, „moteriškos lyties Oskarą Schindlerį“, kuri nacių okupuotoje Lenkijoje Antrojo Pasaulinio karo metais, rizikuodama viskuo, ką turėjo, išgelbėjo 2500 vaikų nuo mirties ir deportacijų. 

1942 m. vienai jaunai socialinei darbuotojai, Irenai Sendler, buvo suteiktas leidimas patekti į Varšuvos getą kaip visuomenės sveikatos specialistei. Lankydamasi gete, ji kreipėsi į ten įkalintas žydų šeimas ir paprašė jų patikėti jai savo vaikus. Ji ėmė slapta gabenti juos iš siena apjuosto kvartalo ir įkalbėjo savo draugus bei kaimynus juos slapstyti. Padedama pasipriešinimo judėjimo, Irena pro nacių sargybinius pravežė tūkstančius vaikų. 

Bet Irena padarė ir kai ką dar įstabesnio: slaptuosius vaikų sąrašus sudėjo į butelius ir palaidojo po obelimi, augusia jos draugės sode. Sąrašuose buvo tikrieji slapstomų žydų vardai ir kiti duomenys, kuriuos Irena užrašė tikėdamasi, kad po karo šeimos juos susiras. Ji negalėjo žinoti, kad daugiau nei devyniasdešimt procentų žydų šeimų žus. 

Šioje knygoje Tilar J. Mazzeo pasakoja nuostabią istoriją šios drąsios moters, rizikavusios savo gyvybe, kad išgelbėtų nekaltus vaikus nuo Holokausto. Tai herojiška istorija apie išlikimą, gebėjimą atsilaikyti prieš negandas ir pagalbą. 

„Reikšmingas, neretai šiurpus ir iki šiol mažai kam girdėtas pasakojimas apie Holokaustą.“ —Joseph Kanon, knygos Leaving Berlin autorius. 

Tilar J. Mazzeo yra kultūros istorikė, biografė ir viena populiariausių New York Times autorių. Užsiimdama savo mėgstama moksline veikla ji nuolat keliauja tarp Kalifornijos, Niujorko ir Meino, kur dirba anglų kalbos profesore Colby'io koledže.

Romaną „Jauno žmogaus memuarai“ sudaro keturiolika laiškų, mirusio jauno žmogaus Leono Cipario iš anapus rašomų savo mokytojui ir draugui Tomui Kelertui. Leonas mėgina išsiaiškinti, kokios jėgos įstūmė mus ten, kur esame, kaip jos formuoja tautą ir asmenybę.

Audioknygoje taip pat rasite ir literatūrologės, R. Gavelio kūrybos ekspertės Jūratės Čerškutės įskaityta įžanga, parašyta specialiai šiai knygai.

R. Gavelio romano personažas nebeišsitenka trimatėje erdvėje, todėl jo regimas blogis atsiskleidžia ne vien kaip etinis ar empirinis dydis, bet ir kaip metafizinė galia, nuolatos keičianti veidą, kurianti vis naujas struktūras, kurias atpažinti nereiškia įveikti.

Audioknygą įgarsino talentingas aktorius V. Sodeika, kuris atlieka viena pagrindinių vaidmenų to paties pavadinimo spektaklyje Valstybiniame jaunimo teatre. 

„Jauno žmogaus memuarai“ patenka į XX a. lietuvių literatūros lobyną kaip autentiškas pasakojimas apie sovietinę sistemą, parašytas konkretaus neatsitiktinio personažo laiškų konkrečiam neatsitiktiniam asmeniui kalba.

Moterų darbas – tai gyvybės ir mirties klausimas.

Nauja bestselerio „Mergina jo šešėlyje“ autorių dueto Audrey Blake knyga „Chirurgo duktė“ – jaudinantis istorinis romanas apie moteris medicinoje, visiems laikams pakeitusias pasaulį.

Nora Bidi yra vienintelė studentė prestižinėje medicinos mokykloje Bolonijoje. Anglijoje ekscentriško chirurgo Horacijaus Krofto namuose užaugusi ir ten su medicinos paslaptimis susipažinusi mergina yra tikra retenybė, nes devynioliktame amžiuje iš moterų tikimasi, kad jos sėdės namie ir augins vaikus. Tačiau atkakli ir užsispyrusi Nora siekia tapti licencijuota chirurge, o tai stipriai užgauna daugelio jos kolegų vyrų jausmus.

Susidurdama vien tik su priešiškumu Nora iš paskutiniųjų stengiasi išlikti vyrų pasaulyje. Viskas pasikeičia, kai ji susipažįsta su Magdalena Marenko, vienintele moterimi gydytoja Bolonijos ligoninėje. Bendromis pastangomis moterys ima tobulinti novatorišką cezario pjūvio operaciją. Ši procedūra – itin pavojinga, jos tyrimai sudėtingi ir varginantys, tačiau sunkiausia yra ištverti tulžingą vyrų atsaką. Dažnas jų verčiau atiduos savo žmoną likimo valiai nei į patyrusios medikės rankas.

Vieną dieną į Norą kreipiasi pacientė, kuriai gresia mirtis, jei nebus atlikta cezario operacija. Nora supranta, kad jeigu procedūra pavyks, jos darbas galėtų pakeisti pasaulį. Tačiau nesėkmė nušluotų viską: brangias gyvybes, Noros karjerą ir galimybes kitoms moterims užsiimti medicinos praktika.

Audrey Blake slapyvardžiu prisidengusios rašytojos Jaima Fixsen ir Regina Sirois skaitytojams dovanoja dar vieną išskirtinę istoriją apie moterų medikių darbą pasaulio istorijos tėkmėje. Realistiška, sukrečianti ir įtampos nestokojanti „Chirurgo duktė“ sužavės istorinių romanų gerbėjus, ji puikiai tiks aptarti knygų klubuose.

„Kodėl visi turi būti tokie vieniši, pamaniau. <...> Pasaulyje gyvena tiek žmonių, kiekvienas jų jaučia ilgesį, ieško kitų ir vis dėlto nuo jų atsiriboja. Kam? Ar šita planeta sukasi varoma žmonių liūdesio?“


K. pamilsta savo geriausią draugę Sumirę, kuri labiau už viską – net meilę – trokšta tapti rašytoja. Tačiau Sumirė, sutikusi vyresnę moterį Miū ir karštai ją įsimylėjusi, supranta, kad žodžiai ima jos nebeklausyti, ji nebegali rašyti.

Sumirė su Miū išvyksta į nedidelę, ožkų pilną Graikijos salą. Netrukus K. pasiekia žinia, kad Sumirė paslaptingai dingo. K. ima jos ieškoti, o naktimis jį kankina keisti sapnai ir vizijos...


„H. Murakami turi neprilygstamą dovaną psichologines metaforas paversti slėpiningais pasakojimais.“
New York Times Book Review



Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų braižu. „Mylimoji Sputnik“ – vienas skaitomiausių autoriaus romanų, gili meditacija žmogaus vienatvės ir ilgesio tema.

Kai karas suniokoja kraštą ir žūsta sūnus su marčia, ponas Linis iškeliauja į tolimą nepažįstamą šalį ir kartu išsiveža savo dukraitę – mažąją Sang diu. Perpildytame pabėgėlių centre jis jaučiasi svetimas, o ir aplinkiniai į senį su kūdikiu rankose žiūri įtariai. Vieną dieną su dukraite jis išsiruošia pasivaikščioti po svetimą miestą ir prisėdęs ant suolo sutinka poną Barką. Liūdno ir nuoširdaus veido apvalainas nepažįstamasis, ką tik netekęs žmonos, nori išsikalbėti, o ponas Linis moka klausytis. Nors kalbasi skirtingomis kalbomis ir žodžių reikšmių nežino, jie vienas kitą supranta. Galbūt dėl to, kad abu jaučiasi tokie patys sutrikę ir vieniši, besiilgintys to, kas nebesugrįš.

„Pono Linio dukraitė“ – subtilus, jaudinantis ir skaidrus pasakojimas apie trapius likimo nuskriaustų žmonių gyvenimus. Apie draugystę, kupiną atjautos ir gerumo, jungiančią skirtingas kultūras ir patirtis.


„Kaip ir visi geri pasakojimai, perteikia po paviršiumi glūdinčią gilesnę prasmę.“
Daniel Hahn

„Jautriai pavaizduotos trauminės patirtys ir jaudinamai perteiktas kaltės jausmas.“
Maya Jaggi


Philippe Claudel (Filipas Klodelis, gim. 1962) – vienas reikšmingiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, dramaturgas, kino režisierius. Licėjaus mokinių Goncourt'ų ir „Independent“ (dabar – „International Booker Prize“) literatūros premijų laureatas. „Pono Linio dukraitė“ – ketvirtoji Ph. Claudelio knyga lietuviškai.

„Nesvarbu, kur kasi. Kai tik pasieksi pakankamą gylį, galiausiai ims dvokti.“


Fabianas Riskas ligoninėje neatsitraukia nuo pašautos, komos ištiktos dukters Matildos. Tačiau kai mieste itin žiauriai nužudomas pabėgėlis berniukas iš Sirijos ir įvykdomos dar kelios, rodos, nesusijusios žmogžudystės, Fabiano kolegoms ir viršininkei Astridai Tuveson prireikia jo pagalbos. Kriminalinė Helsinborgo policija įsitraukia į naują sudėtingą tyrimą.

Išnarplioti kraupių nusikaltimų nepadeda ir tai, kad Fabianas jaučia pareigą slapta tęsti velionio kolegos Hugo Elvino tyrimą apie galbūt korumpuotą policijos tyrėją. O Astrida, priversta anksčiau laiko palikti anoniminių alkoholikų programą, vis sunkiau kovoja su priklausomybe.

Ar Helsinborgo kriminalinei policijai pavyks sučiupti mieste siautėjantį žudiką, kai, regis, byra jos tyrėjų komandos pagrindas?



„Tikras skaitymo saldainis. <...> Maža pasakyti, kad knyga kupina įtampos. Autorius pasitelkia virtinę paralelių siužetinių linijų ir jos visos vienodai intriguoja. Juda visu greičiu pirmyn.“
DAST Magazine



Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „Motyvas X“ – ketvirtoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga. Anksčiau Lietuvoje išleistos „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019) ir „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.

Prieš kelerius metus tragiškoje avarijoje netekusi dukters, Honė po daugelio metų grįžta į savo vaikystės namus Pietų Korėjos kaime J. Jos senyvam tėvui reikia pagalbos.

Tėvas – uždaras, malonus, bet nedrąsus prie savo atitolusios dukros. Laikui bėgant Honė supranta, kad jo likimas daug sudėtingesnis, nei ji kada nors įsivaizdavo. Atrasta dėžutė su laiškų pluoštu ir pokalbiai su artimaisiais padeda jai susidėlioti permainingą ir sudėtingą tėvo gyvenimo istoriją. Honė sužino apie jo išgyvenimus Korėjos kare ir per Balandžio 19-osios revoliuciją, apie jo pasiaukojimą bei didvyriškumą ir iki šiol jį persekiojančius tų laikų fantomus. Taip Honė suartėja su tėvu ir suvokia, kad jo gerumą visą gyvenimą lydėjo giliai slepiamos traumos ir kaltė.

Romanas „Kai nuvykau pas tėvą“ – iš smulkiausių detalių draugėn tarsi mozaika sulipdytas vieno žmogaus, vienos šeimos portretas, švelnumo ir atjautos kupina giesmė artimiausiesiems ir sykiu langas į Pietų Korėjos visuomenę bei XX a. istoriją. Šis pasakojimas kviečia įdėmiau pažvelgti į tuos, kuriuos mylime, pasidomėti jų istorija ir išvysti, kas jie buvo ir yra iš tiesų.

„Knyga, kurią skaitydamas brauki ašaras ir šypsaisi. Joje pasakojama patirtis bemat tampa artima, tokia universali ir vis dėlto korėjietiška, tokia graži ir paveiki.“
Kim Hyesoon

„Tyki meditacija apie sielvartą ir šeimos narių santykius, atsakomybę bei lūkesčius.“
Lauren Bo

Shin Kyung-sook (Šin Kjongsuk, gim. 1963) – viena ryškiausių šiuolaikinių Pietų Korėjos rašytojų, apdovanota gausybe literatūros premijų, taip pat ir „Man Asian Literary Prize“ (2011) už romaną „Prašau, pasirūpink mama“ („Baltos lankos“, 2019). Romanas „Kai nuvykau pas tėvą“ – trečias autorės kūrinys, išleistas lietuvių kalba.

Klasikinis romanas apie neviltį ir uždraustus romantinius jausmus atšiaurioje Naujojoje Anglijoje.

Itanas Fromas pluša savo varganame ūkyje ir stengiasi pakęsti sunkaus būdo įtarią žmoną Zeną, linkusią prasimanyti ligas. Kai pas juodu apsigyvena guvi, linksma, gyvybe trykštanti jaunutė Zenos giminaitė Metė, atvykusi padėti šeimininkauti, Itanas pasijunta pakerėtas ir ima austi svajones apie laimę, kurią jam įkūnija ši mergina.

Viename iš dramatiškiausių amerikiečių grožinės literatūros kūrinių Edith Wharton veda šią pasmerktą trijulę tragiškos lemties keliu. Nors ir pasakojimo maniera, ir tema „Itanas Fromas“ visiškai skiriasi nuo kitų rašytojos romanų, kaip tik jis tapo populiariausiu ir labiausiai skaitomu jos kūriniu.

Romanas parašytas 1911-aisiais, tais pačiais metais, kai Edith Wharton galiausiai apsisprendė skirtis su vyru, nors labai gerai suprato, kokia didelė kartais būna laisvės kaina ir kad aistra gali stiprumu prilygti mirčiai. Vienas literatūros kritikas pavadino šią knygą „bene autobiografiškiausia iš visų kada nors parašytų“, nes ji atspindi gilią pačios autorės neviltį ir vienišumą, atsidūrus padėtyje be išeities.

„– Į tave žiūrint kartais apima jausmas, lyg žiūrėčiau į tolimą žvaigždę, – pasakiau. – Ji atrodo labai šviesi. Bet ta šviesa yra išspinduliuota prieš dešimtis tūkstančių metų. Tai gali būti dabar jau nebeegzistuojančio dangaus kūno šviesa. Bet kartais ji atrodo taip tikroviškai.“

Dvylikametis Hadžime myli bendraklasę Šimamoto. Abu jie vienturčiai, vienišiai, tapę vienas kitam prieglobsčiu. Bet jų gyvenimai pasuka skirtingais keliais. Dabar trisdešimt šešerių Hadžime, regis, pagaliau rado laimę: jis turi nuosavą barą, žmoną, du vaikus. Tačiau po daugelio  metų vėl sutikęs Šimamoto supranta vis dar ją mylįs.

Lietingo vakaro fone skambant džiazui skleidžiasi jųdviejų meilės istorija. O gal Šimamoto tėra šmėkla, gal ji egzistuoja kitame pasaulyje – slėpiningame, dvelkiančiame mirtimi? Kai baigiasi muzika, pakilusi patefono kojelė grįžta į plokštelės pradžią ir gyvenimas tęsiasi. O kai baigiasi meilė...

„Įžvalgi meditacija apie žmogaus trapumą, apsėdimo gniaužtus ir neįveikiamą, erotikos kupiną mįslę, kuri yra Kitas.“

New York Times

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

Laikas pakeisti savo mąstymą apie mažylius. Naudodamasi švietimo ekspertės dr. Marios Montessori sukurtais principais, Simone Davies pataria, kaip gyvenimą su mažyliu paversti abipusiai naudingomis ir malonumą teikiančiomis smalsumo, mokymosi, pagarbos ir atradimų akimirkomis, kaip išlikti ramiems, kai mažylis toks nėra, kaip su meile ir pagarba nustatyti ribas, atsikratyti chaoso namuose ir sukurti Montessori veiklas, kurios puikiai tiks jūsų mažyliui nuo vienerių iki trejų metų.

Paverskite įprastus namus Montessori namais ir tapkite sąmoningesniais, atidžiais ir atsipalaidavusiais tėvais.

Amerikiečių rašytojo, žurnalisto ir Pulitzerio premijos laureato Upton Sinclair audioknyga „Džiunglės“ – tai vertinga klasika, pasakojanti apie pirmuosius lietuvius emigrantus JAV.

XX amžiaus pradžios Čikaga. Audioknygos veiksmas prasideda emigravusių lietuvių Jurgio ir Onos vestuvėmis miesto skerdyklų rajone. Tai viena įspūdingiausių amerikietiškos literatūros scenų, padariusi didžiulę įtaką socialinei ir ekonominei JAV raidai. Netrukus po to, kai 1906 m. knyga buvo išleista, priimti maisto higienos įstatymai, o kartu viešai prabilta apie nežmoniškas darbininkų gyvenimo sąlygas. 

Autorius beveik du mėnesius pats praleido Čikagos mėsos pakavimo rajonuose ir ten gyvenusių žmonių gyvenimą pamatė iš arti. Tai nepagražintas ir sukrečiantis emigrantų iš Lietuvos ir visos Europos paveikslas – emigrantų, siekusių atrasti savo „Amerikietišką svajonę“, tačiau susidūrusių su nusikalstamo lygio hierarchinėmis sistemomis, klasta ir nepritekliumi. Vieninteliu tikslu čia tapo būtinybė išgyventi.

Romane „Moneta & labirintas II“ Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas ir jo mįslingoji kolegė Monika tęsia labirintišką kelionę tiesos link. Kur nuves paslaptis, užšifruota nužudyto jų mokytojo Leono rankraštyje? Ar pavyks išardyti šnipų tinklą Lietuvos valstybės institucijose, kurį žymi akrostichas OCTAVUS? Kaip pagrindinis knygos herojų priešininkas – Akademikas – susijęs su senovine Trečiosios Romos teorija? Koks tikrasis „Velnio piršto“ projekto, arba „Prarasto šanso“ brolijos, tikslas – ir ar pavyks jam pasipriešinti?

Nuo Vilniaus ir Nižnedvinsko Šiaurės Rusijoje iki Romos, Vienos, Stambulo, Kijevo ir Rytų Ukrainos – 2018-ųjų Didžiojo Žaidimo pasaulyje ir 2014 m. pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje verda prieš daugelį šimtmečių užsimezgę dvasiniai gėrio ir tamsos karai, kaip ir priešų pastangos metafiziškai pavergti protus ir ištisas teritorijas.

„Tikrasis autoriaus meistriškumas pasireiškia gebėjimu pateikti ilgai klaidžiais keliais vedžiotam skaitytojui įtikinamą atsakymą ir jaudinamai, neužgesinant medžioklės įkarščio, prie jo priartėti. Antroje romano dalyje Mantas Adomėnas šį egzaminą išlaikė: šalia žaidimų architektūros prasmėmis, dar vieno istorinio intarpo ir patrauklių semantinių pratybų joje ir vėl į pirmą planą iškyla žvalgybos darbuotojų veikla, o galiausiai po atvirai biblinės šėtoniško gundymo scenos įvyksta ilgai brendusios dramos atomazga.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja 

„Monetą & labirintą“ rekomenduoju visiems, kurie dar neskaitė.“
Rita Miliūtė, žurnalistė

„Moneta & labirintas“ – tikrai knyga-įvykis Lietuvoje. Filosofinis šnipinėjimo romanas <…>. Daug čia autentikos, pasakojimas užkabina, su dideliu nekantrumu laukiu antros dalies.“
Audrius Ožalas, žurnalistas, literatūros apžvalgininkas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) studijavo klasikinę filologiją Vilniaus universitete, daktaro disertaciją apsigynė Kembridže; Antikos tyrinėtojas, vertėjas, publicistas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas II“ – antroji dilogijos knyga (pirma – „Moneta & labirintas“, „Baltos lankos“, 2023).

Kelios valandos blyškios šviesos – tik tiek žiemos dienomis saulė gali pasiūlyti šiauriau poliarinio rato gyvenančiai samių tautai. Paskui jų kraštovaizdį vėl užkloja tamsos skraistė. Vieną rytą slidinėdama devynmetė samė elnių ganytojų dukra Elsa pamato, kaip švedas iš gretimo kaimo žiauriai užmuša jos mylimą šiaurinių elnių jauniklį. Tokie nužudymai vietos policijos ataskaitose registruojami kaip vagystės ir nėra tiriami. Tačiau šiauriniai elniai – ne tik samių pragyvenimo šaltinis: žiaurumas šiems gyvūnams kartu yra išpuolis prieš samių kultūrą.
Po dešimties metų neapykanta samiams vis stiprėja. Elsa mato, kaip nuolatinis kaimynų smurtas ir nesikeičiantis vietinės valdžios institucijų abejingumas atima iš jos artimųjų viltį, net norą gyventi. Galiausiai ji nusprendžia pasipriešinti apatiškai policijai. Tačiau šį kartą vaikystėje sutiktas medžiotojas ima persekioti pačią Elsą...
Tikrais įvykiais paremtame Ann-Helén Laestadius romane vaizduojama jaunos moters kova ir siekis apginti savo tautos paveldą. Kartu tai pasakojimas apie brandą ir meilės giesmė dėl klimato kaitos nykstančiai gamtai.

„Nors šią knygą įkvėpė įniršis, didžioji pasakojimo dalis pasižymi tylia, mąslia ramybe... A. Laestadius pagirtinai subtiliai vaizduoja sunkumus ir įtampą, būdingus tautai, bandančiai išlikti ištikimai tradiciniam gyvenimo būdui ir tuo pat metu susiduriančiai su išankstinėmis nuostatomis, persekiojimu ir globalinio atšilimo poveikiu.“
The Observer

Ann-Helén Laestadius (An Helėn Lestadijus, gim. 1971) – rašytoja ir žurnalistė iš Kirunos (Švedija), samių ir Tornedalio tautinių mažumų atstovė. 2007 m. ji debiutavo kaip knygų jauniems suaugusiesiems autorė, o 2016 m. buvo apdovanota prestižine „August Prize for Best Young Adult and Children's Novel" premija. „Šiaurės elnių švytėjimas“ – pirmasis jos romanas suaugusiesiems, 2021 m. pripažintas metų knyga Švedijoje ir tapęs tarptautiniu bestseleriu. Šiuo metu „Netflix“ kuria romano ekranizaciją.

Svartų šeima susirenka į ūkį šalia Pretorijos Pietų Afrikoje, – bus laidojama motina. Tačiau netgi tokią dieną justi nesutarimai tarp tėvo ir vaikų. Tėvas mirštančiai jų motinai pažadėjo, kad juodaodei šeimos tarnaitei Salomėjai padovanos namelį, kuriame ji gyvena, ir taip suteiks nuosavus namus, nuosavą žemę. Bet pažado jis netesi. Trys vaikai – Amor, Antonas ir Astrida – pasklinda po skirtingus Pietų Afrikos kraštus, jų ryšiai nutrūksta, bet pažadas, tėvo duotas motinai, visą gyvenimą persekioja juos tarsi prakeiksmas.

Dešimtmetis keičia dešimtmetį, šeima susirenka palydėti vis kito mirusio nario, ir kiekvienąkart tarsi Damoklo kardas virš jų pakimba klausimas: ar sulaužius pažadą įmanoma išvengti pasekmių?

Romano įvykių fone skleidžiasi XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Pietų Afrikos Respublikos istorija, apartheido režimo įtaka žmogui ir visuomenei. Jame, meistriškai kuriant laiko tėkmės jauseną, vaizduojamos kelios šeimos kartos, atsidūrusios vertybių ir moralinių pasirinkimų kryžkelėje.

„Vienas didžiųjų pasaulio rašytojų.“
Edmund White

"Nuostabu, kaip romanas gali priversti matyti ir mąstyti naujai.“
„Booker Prize“ komisija, 2021

„Šedevras.“
Elizabeth Day

Damon Galgut (Domonas Galgutas, gim. 1963) – Pietų Afrikos rašytojas. 2021 m. už romaną „Pažadas“ jis buvo apdovanotas „Booker Prize“ premija ir tapo vos trečiu Pietų Afrikos rašytoju, ją pelniusiu. Romane „Pažadas“ gausu tokių modernizmo prozai būdingų bruožų kaip sąmonės srautas, vidinis monologas, menamoji kalba, tad kritikų jis lyginimas su Jameso Joyce'o, Williamo Faulknerio, Virginios Woolf tradicija. Du ankstesni rašytojo romanai („The Good Doctor“ ir „In a Strange Room“) taip pat buvo įtraukti į trumpuosius „Booker Prize“ sąrašus.

„Prieš penkerius metus, atlikdamas pirmąjį darbą, Nanao susidūrė su neplanuotais sunkumais ir nejučia pagalvojo: „Kas nutiko kartą, gali nutikti ir antrą.“ Galbūt ši mintis ir lėmė, kad antrasis darbas buvo visiška katastrofa, kaip, savaime aišku, ir trečiasis.“

Smulkus vagišius ir visokių nešvarių darbelių vykdytojas Nanao, nusikaltėlių pasaulyje žinomas kaip Boružė, įsitikinęs, kad jį persekioja bėdos. Tad gavęs lengvutę užduotį įlipti į greitąjį traukinį Tokijuje, paimti juodą lagaminą ir išlipti kitoje stotyje visai nenustemba, kai užsakovo nurodytame šinkansene susiduria su bene pavojingiausiais ir aukščiausio kalibro nusikaltėliais visoje šalyje: čia ir pagarsėję žudikai Citrina su Mandarinu, lydintys vieno mafijos boso sūnelį namo, ir keršto trokštantis buvęs mafijos parankinis Kimura bei jo mažametį sūnų nuo prekybos centro stogo nustūmęs, ciniško žiaurumo pritvinkęs Princas, ir gatvių niekšelis Vilkas, siekiantis atsimokėti Nanao už išmuštus dantis.

Nereikia nė sakyti, kad viskas klostosi toli gražu ne pagal planą. Traukiniui milžinišku greičiu lekiant galutinės stotelės link kyla tik vienas klausimas: kas visą šią nusikaltėlių šutvę surinko į vieną vietą ir kuriam bus lemta iš viso šio mėšlo išsikapstyti gyvam?

„Kriminalinis pabėgimo kambario žaidimas, lekiantis daugiau nei 300 km/val. greičiu.“
Times

„Greitas, pavojingas ir subtiliai juokingas.“
NPR

Kotaro Isaka (gim. 1971) – Japonijoje itin populiarus mangų ir kriminalinių romanų kūrėjas. Jo trileris „Žudikų traukinys“ tapo nacionaliniu bestseleriu Japonijoje ir patraukė užsienio leidėjų bei filmų kūrėjų dėmesį. 2022-aisiais „Sony“ pristatė knyga paremtą veiksmo komediją „Bullet Train“ (liet. „Kulkų ekspresas“, režisierius David Leitch), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko tokie garsūs aktoriai kaip Bradas Pittas, Hiroyuki Sanada ir Sandra Bullock. Filmą galima pamatyti ir „Netflix“ platformoje.

„Manau, mus traukia ne baimė, bet kontrolės poreikis. Jausmas, kad sugebame nugalėti pavojų ir suvaldyti savo likimą, kad savo rankomis kontroliuojame situaciją, ko mums šiaip labai trūksta gyvenime.“

Graikijos policijos tyrėjas, gebantis išsyk atpažinti pavydo motyvuotą nusikaltimą, seka vyro, galimai nužudžiusio savo brolį dvynį, pėdomis. Norvegijoje taksi vairuotojas viršininko automobilyje randa žmonos auskarą. Šiukšliavežys bando prisiminti audringos nakties įvykius: jie gali negrįžtamai pakeisti jo gyvenimą. Lėktuvu į Londoną skrendanti moteris planuoja atimti sau gyvybę, bet netikėtai įsitraukia į intriguojantį pokalbį su šalia sėdinčiu vyru.

Pirmajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje gausu jo kūrybai būdingų šokiruojančių siužeto vingių ir meistriškų atomazgų. Tamsūs ir įtampos kupini apsakymai panardina skaitytojus į pavydo ir įtūžio aptemdytus veikėjų protus, kerštingas jų širdis. O kasdieniškos, net banalios skirtingų žmonių gyvenimų detalės tampa esminiais jų likimų posūkiais.


„J. Nesbø apsakymų rinkinyje <...> lengvai atpažinsime esmines jo romanus iš kitų išskiriančias sudedamąsias dalis: velniškai gudriai suręstus siužetus ir netobulų veikėjų žmogiškumo blyksnius, kuriuos bet kada gali nustelbti vidinė tamsa.“
Booklist

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų muzikantas, scenaristas, ekonomistas ir „New York Times“ bestselerių autorius. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. Pirmasis jo apsakymų rinkinys „Pavydo ekspertas“ 2022 m. buvo įtrauktas į trumpąjį prestižinių apdovanojimų „Crime Writers' Association Dagger Awards“ sąrašą ir jau išleistas daugiau nei 30 pasaulio šalių.

„Kai kurie žmonės, kai kurie įvykiai priverčia pamesti galvą. Jie tarsi giljotinos – perskelia gyvenimą pusiau, į mirusį ir gyvą, į prieš ir po.“

Lenkija, 1980-ieji. Nerimastingas, savęs ieškantis Liudvikas, prieš baigdamas universitetą, kartu su kitais studentais išsiunčiamas į darbo švietimo stovyklą. Čia jis sutinka charizmatiškąjį Janušą ir kartu, niekieno nevaržomi, jiedu praleidžia svajingą vasarą, maudydamiesi nuošaliuose vandenyse, skaitydami pogrindinę knygą – ir įsimylėdami.

Vasarai baigiantis abu grįžta į atšiaurią gyvenimo realybę Varšuvoje, į socialistinę santvarką, atsidūrusią ties žlugimo riba. Tarsi išvaryti iš asmeninio rojaus, Liudvikas su Janušu supranta: represuotoje ir giliai religingoje visuomenėje jų meilė neturi ateities. Janušas nesudvejoja gavęs pasiūlymą įsidarbinti Spaudos kontrolės biure, o Liudvikas svajoja pabėgti į Vakarus ir ryžtasi protestuoti prieš sistemą. Jų slapta meilė ima aižėti.

„Plaukti tamsoje“ – atmintin įsirėžiantis poetiškas pasakojimas, tyrinėjantis meilę ir įvairius jos pavidalus, prisitaikėliškumo naštą ir laisvės kainą, kurią tenka mokėti norint gyventi prasmingą gyvenimą.


„Įsivaizduokite, kad „Vadink mane savo vardu“ vyksta komunistinėje Lenkijoje, ir prieš akis iškils šis jaudinantis debiutas apie užvaldančią meilę neramumų krečiamoje šalyje.“
Oprah Magazine

„Jedrowski – aukščiausio talento šiuolaikinis kūrėjas.“
Sebastian Barry

„Apie jaunos meilės malonumą bei skausmą, apie tai, ką reiškia alkti laisvės ir kito žmogaus.“
Independent

„Prikaustantis ir savo tviskančiais paviršiais, ir bauginamais gyliais.“
Justin Torres


Tomasz Jedrowski (Tomašas Jedrovskis, gim. 1985) augo Vakarų Vokietijoje, lenkų šeimoje. Studijavo teisę Kembridžo universitete. Kalba penkiomis kalbomis, šiuo metu gyvena Paryžiuje. „Plaukti tamsoje“ – jo pirmasis romanas.