Kategorijos

„Dabar suprantu, kad sunkiausi sprendimai kartais atneša geriausių pokyčių.“

Lilė ir buvęs jos vyras Railis pagaliau susitarė dėl dukrelės Emerson priežiūros. Nors išsiskyrę, jie vis dar susitinka beveik kasdien, ir Lilę kaskart apima baimė: nejaugi ji taip niekad ir nepatirs, kas yra tikroji laisvė ir laimė? Tačiau vieną rytą gatvėje ji netikėtai sutinka savo pirmąją meilę – Etlasą. Jiedu nesimatė beveik dvejus metus, bet jausmai, regis, tik ir laukia progos įsiplieksti iš naujo, šįsyk – dar karštesne liepsna.

Truputį padvejojusi Lilė nusprendžia suteikti Etlasui antrą progą. Tik naujai atrastą džiugesį netrunka apkartinti smurto nesibaidantis Railis: nors su Lile jie nebegyvena drauge, giliai širdyje jis vis dar viliasi ją susigrąžinti, ir kam jau kam, bet Etlasui Koriganui jis neleis stoti skersai kelio.

Nekantriai lauktame romano „Mes dedame tašką“ tęsinyje pasakojama pakaitomis iš Lilės ir Etlaso perspektyvų: čia liejasi nuo pat veikėjų paauglystės trunkanti meilės, smurto šeimoje ir antrų galimybių istorija. „Mes pradedame iš naujo“ – tai emocijų kupina kelionė, suteikianti ne tik neblėstančios vilties, bet ir drąsos visad siekti laimės, nes kiekviena pabaiga turi ir pradžią.

„Jautriai atskleidžia antrųjų šansų gėlą ir džiugesį.“
Kirkus Reviews

„Ir darsyk Hoover sudaužo skaitytojų širdis.“
Publishers Weekly

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Jos kūrybos sąraše – daugiau nei dvidešimt skaitytojų pamėgtų romanų, tarp kurių jau ir daugeliui lietuvių pažįstami „Mes dedame tašką“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“. „Mes pradedame iš naujo“ – Lilės, Etlaso ir Railio istorijos, prasidėjusios romane „Mes dedame tašką“, tęsinys.

„Manai, kad taip ir turi būti. Manai, kad tai kažin kur egzistuoja, kad gali tai surasti. Tikiesi. Ieškai, viliesi, lauki. Su motinos meile gyvenimas pačioj aušroj duoda tau pažadą, kurio neištesi.“

Romain Gary (Romenas Gari, tikrasis vardas – Roman Kacew, 1914–1980) – plačiai pripažintas prancūzų rašytojas, daugiau nei 30 romanų autorius.

„Aušros pažado“ (1960) herojų sutinkame Vilniuje. Būtent čia, Didžiosios Pohuliankos (dabar J. Basanavičiaus) gatvėje 16 numeriu pažymėtame name, prabėgo keletas Gary vaikystės metų. Vėliau būsimasis rašytojas emigravo į Prancūziją ir išgarsėjo. Gary yra vienintelis autorius, pelnęs net dvi literatūrines Goncourt’ų premijas, vieną jų Emile’io Ajaro (Emilio Ažaro) slapyvardžiu.

Autobiografiniame romane „Aušros pažadas“ Gary aprašo vaikystę ir jaunystę – laiką, kurį lydėjo besąlygiška bei reikli motinos meilė ir absurdiški susidūrimai su tikrove. Pasakojime susipina švelni ironija ir tikėjimas beribėmis dvasios galiomis, žmonių tarpusavio ryšiu. „Aušros pažadas“ išsiskleidžia dvejopai: tai motinos meilės pažadas, gautas gyvenimo aušroje, ir sūnaus pažadas motinai įprasminti jos auką ir atsikovoti pasaulį iš svajones trupinančio gyvenimo.

„Išduosiu paslaptį – iš viso to, ką esu parašęs, „Aušros pažadas“ veikiausiai man pati brangiausia knyga. Joje daugiausia manęs, manojo pasaulio matymo ir gyvenimo.“
Romain Gary, radijo interviu

„Vieną tokią dieną kaip ši, truputį anksčiau, truputį vėliau, suvoki, kad kažkas negerai, kad, grubiai tariant, nemoki ir niekada neišmoksi gyventi."

Viskas prasidėjo (o gal baigėsi?) nenuėjus į egzaminą. Tada buvo apleisti draugai, pamiršti įsipareigojimai, išbraukti planai. Dienomis beliko slėptis nuo viso pasaulio, o nakties tamsoje vaiduokliškai klaidžioti miesto gatvėmis: tapti žmogumi, kuris miega.

Garsus prancūzų postmodernistas Georges Perec (1936–1982) antruoju asmeniu parašytame romane tarytum paralyžiuoja laiką ir įtraukia į svaiginantį sapną, kuriame pinasi vidinės baimės, apatija ir prasmės paieškos.

„Skaitant šią knygą tereikia leisti sau užmigti kartu su žmogumi, kuris miega. O tada – rinktis, nubusti ar sapnuoti toliau."

Knygos vertėja Aušra Pokvietytė

„Akis žiūri į tave ir tame žvilgsnyje įkalina. Niekada nenustosi savęs matyti. Tu nieko negali padaryti, negali iš savęs ištrūkti, negali pabėgti nuo savo žvilgsnio ir niekada negalėsi: net jei sugebėtum taip giliai užmigti, kad joks supurtymas, šūktelėjimas, nudeginimas tavęs neišbudintų, vis tiek liktų toji niekada neužsimerkianti, niekada neužmieganti akis, tavo akis."

Georges Perec (1936–1982) — postmodernizmo rašytojas, pelnęs pasaulinį pripažinimą dėl novatoriškų žaidimų su kalba ir romano forma. Perecas priklausė eksperimentinei grupei Oulipo (Ouvroir de littérature potentielle – Potencialios literatūros dirbtuvė), kurios tikslas buvo modernizuoti literatūrinę kalbą, atsisakant įprastų kūrinio konstravimo paradigmų ir pritaikant jai žaidimo taisykles. Žymiausi autoriaus kūriniai: „La Vie mode d’emploi" (1978), „Les Choses" (1965), „La Disparition" (1969). Už kūrybinius nuopelnus jis buvo apdovanotas Renaudot (1965), Jeano Vigo (1974) ir Médicis (1978) premijomis. 

Oksfordo literatūros profesorius Humbertas Botkinas savo gyvenimą paskyrė postmodernisto Ezros Slefo kūrybai. Botkinas ryžtasi rašyti Slefo biografiją (žinoma, nepraleisdamas pratarmės, išnašų ir glosarijaus), bet knyga apie literatūros meistrą netrunka tapti pasakojimu apie patį autorių: jo įtartinai prasidėjusią akademinę karjerą, nerealizuotas rašytojo ambicijas ir kelti antakį priverčiančius asmeninio gyvenimo pasirinkimus.

Šis šmaikštus, netikėtas formas įgaunantis pasakojimas – tai ir literatūrinis žaidimas. Knygoje netrūksta nuorodų į skirtingų autorių kūrybą, netikėtų žanrinių jungčių, postmodernistinio pastišo ir sveikai ironiško žvilgsnio į literatūros pasaulio gyventojus.

„Ši knyga yra postmodernistinio romano pastišas, parodijuojantis žanrą ir atiduodantis duoklę autoriaus pamėgtiems rašytojams. Į savo postmodernistinį šiupinį autorius įmaišo intertekstų, aliuzijų, nuorodų į šiuolaikinių rašytojų bei klasikų kūrinius. Knygoje pasišaipoma ir iš literatūros kritikos, žiniasklaidos, knygų fanų kultūros, apskritai iš pretenzingumo."

Knygos vertėja Daina Valentinavičienė

Andrew Komarnyckyj (1956), gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, rašytoju tapo per laimingą atsitiktinumą. Anksčiau jis yra dirbęs teisininku, viešųjų ryšių konsultantu, indų plovėju, slaugytojų padėjėju ligoninėje – atrodytų, klasikinė rašytojo biografija. Komarnyckyj, prisidengiantis skirtingais pseudonimais, žaidžia įvairiais literatūros žanrais. Tarp jo knygų: „Blacktelligence Rules" (2022), „The Revenge of Joe Wild" (2022), „Probate Made Simple" (2010). „Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas" („Ezra Slef: The Next Nobel Laureate in Literature", 2021) – pirmoji rašytojo knyga lietuvių kalba.

Prancūzų rašytojo Gustaveʼo Flauberto romanas „Ponia Bovari“ (1856) – tai Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija. Ištekėjusi už kaimo daktaro, Ema įsivaizduoja gyvensianti prabangų ir aistringą gyvenimą, apie kurį buvo skaičiusi sentimentaliuose romanuose, tačiau provincijos gyvenimas nė kiek neprimena romantiškų svajonių, ir čia prasideda pražūtingas jos nuopuolis. 

Romano siužetas paprastas, netgi archetipiškas, tačiau tikroji jo vertė – įžvalgios, taiklios psichologinės detalės ir amžina aklos meilės tema. Istorija ir šiandiena išlieka tokia pati aktuali, kaip ir tuomet, kai buvo parašyta. Pirmą kartą išleistas romanas „Ponia Bovari“ virto skandalu ir atsidūrė teisme kaip „įžeidžiantis dorą ir tikėjimą“, – dabar jis laikomas literatūros šedevru, neginčijamu realistinio stiliaus etalonu bei vienu įtakingiausių kada nors parašytų romanų.

Paulo Coelho knygoje „Alchemikas“ pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten rasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę.

Fenomenalios sėkmės sulaukusi brazilų rašytojo Paulo Coelho knyga „Alchemikas“ vis dar laikosi perkamiausių pasaulio knygų sąrašuose. Parduota virš 65 milijonų knygos egzempliorių, pagal knygą kuriamas filmas, o autorius įtrauktas į Gineso rekordų knygą už tai, kad „Alchemikas“ pripažintas romanu, išverstu į daugiausia pasaulio kalbų.

Ar gyvenimas, mirtis, kančia, darbas, meilė turi prasmę? Kaip prasmės pajautimas gali padėti išsaugoti psichinę sveikatą ir koks yra gydytojo vaidmuo ieškant šios prasmės? Tokius klausimus kelia daktaras Viktoras Franklis savo veikale „Sielogyda“. Remdamasis gausybės atvejų analize, taip pat savo – vokiečių koncentracijos stovyklų kalinio – patirtimi, dr. V. Franklis pateikia nuostabų priešnuodį vidinei tuštumai ir betiksliškumui, kurie tapo mūsų laikų masine neuroze. Knyga pirmiausia skirta psichologams, psichoterapeutams bei šių sričių studentams, taip pat visiems besidomintiems psichologija ir keliantiems egzistencinius gyvenimo prasmės klausimus.

Dr. Viktor Frankl (Viktoras Franklis, 1905–1997) – pasaulinio garso psichiatras ir vienas įtakingiausių XX amžiaus mąstytojų. Naujos psichologijos krypties – egzistencinės analizės (logoterapijos) pradininkas. Jis vertinamas kaip viena ryškiausių psichologijos asmenybių nuo Froido ir Adlerio laikų. Dr. V. Franklis buvo Vienos universiteto psichiatrijos ir neurologijos profesorius, tarptautinio masto lektorius ir mokytojas. 29 pasaulio universitetų garbės daktaras. 39 knygų, išverstų į 40 kalbų, autorius.

Turėti vaikų – nuostabu, tačiau jie gali kelti rimtą grėsmę jūsų sveikam protui. Visame pasaulyje garsios tėvų ir vaikų santykių ekspertės Adele Faber ir Elaine Mazlish pristato nuoseklų bei suprantamą gidą su praktiškais pavyzdžiais, kaip išsiaiškinti brolių ir seserų tarpusavio nesutarimų priežastis, kokiais būdais įveikti iškilusius konfliktus.

„Mano vaikai nesipyksta. Kaip padėti savo vaikams gyventi taikiai, kad ramiai gyventumėte ir jūs“ – humoro, sveikos nuovokos ir supratimo kupina audioknyga. Autorės nesutinka su mintimi, kad nuolatiniai nemalonūs konfliktai tarp vaikų yra natūrali ir neišvengiama šeimos gyvenimo dalis. Žongliruodamos realiomis situacijomis jos parodo, kiek daug egzistuoja būdų, padėsiančių išmokyti vaikus gyventi taikiai ir leisti jums atsikvėpti.

Adele Faber ir Elaine Mazlish – visame pasaulyje žinomos ir daugybę apdovanojimų pelniusios suaugusiųjų bei vaikų bendravimo psichologijos ekspertės. Lig šiol parduota daugiau nei 3 mln. egzempliorių jų knygų, išverstų į 20 kalbų. Autorės skaito paskaitas visose JAV, o jų parengtomis suaugusiųjų ir vaikų santykių tobulinimo programomis visame pasaulyje naudojasi tūkstančiai grupiniuose užsiėmimuose dalyvaujančių tėvų. Autorės gyvena Long Ailande, Niujorke, ir turi po tris suaugusius vaikus.

„Kaip pasakoti istorijas vaikams“ – paprasta, tačiau įspūdinga knyga, mokanti patirti istorijų pasakojimo vaikams džiaugsmą.

„Istorijų pasakojimas – neabejotinai geriausias būdas įtvirtinti informaciją ar idėjas klausytojo galvoje. Ši knyga padės suprasti, kad pasakojimas – nepamainoma pedagoginė priemonė.“

Dr. Jane Goodall, DBE, Jane Goodall instituto įkūrėja ir JT taikos pasiuntinė

„Ši knyga jus nepastebimai sužavės ir leis užmegzti tvirtą ryšį su vaikais. Pajusite, kad galite pasakoti.“

Kim John Payne, šeimų konsultantas ir knygos „Auklėjimas paprastumo dvasia“ autorius

„Geriausias istorijas sukuria tie, kurie mus gerai pažįsta. Ir jei pasakoti nedrįstate, ši knyga jums visokeriopai pagelbės.“

Steve Biddulph, „New York Times“ bestselerio „Laimingi vaikai“ autorius

„Žmonės pasaulį pažįsta daugiausia per pasakojimus, vadinasi, pasitelkę kruopelę fantazijos ir šūsnį meilės, galime keisti savo mylimų žmogučių pasaulį.“

Bill McKibben, aplinkosaugininkas ir „New York Times“ bestselerio „The End of Nature“ autorius

„Tikiu, kad šie išmintingi praktiniai patarimai – tai viskas, ko reikia, kad mamos ir tėčiai su vaikais užmegztų dvasingus, meile grįstus ir produktyvius santykius.“

Richard Rohr, OFM, „New York Times“ bestselerių autorius, Veiklos ir kontempliacijos centro įkūrėjas

Nerimastavimo keliami išbandymai niekada neužklumpa taip stipriai, kaip tada, kai ruošiamasi tapti mama. Nuo pastojimo akimirkos iki nėštumo, vaikelio gimimo ir jo auginimo mamos susiduria su begale priežasčių, auginančių nerimą.

Motinoms nerimas – tai ne tik nemalonūs išgyvenimai. Tai – ir „Stop“ ženklas ties kiekvienu posūkiu kelyje į turiningą, visavertį gyvenimą, trukdantis išreikšti asmenines, profesines ir motiniškas galimybes.

Dr. Jodi Richardson, vienos perkamiausių knygų „Nerimastingi vaikai“ bendraautorė, puikiai žino, kad motinų realybė gali būti kitokia. Nors jos pačios gyvenimą irgi lydi nerimas, tapusi gerovės specialiste ji siekia supažindinti mamas su susitaikymo ir įsipareigojimo terapija, pozityviąja psichologija ir mokslo pasiekimais; – įkvėpti mamas, kad joms pavyktų:

• atpažinti ir perprasti savo nerimastavimą;

• mokytis naujų įgūdžių ir puoselėti gyvenimo būdo įpročius, kurie padėtų susidoroti su emociniu krūviu bei atsikratyti nenaudingų minčių;

• auginti pasitikėjimą savimi ir ryžtą susigrumti su pokyčiais bei neužtikrintumu;

• praturtinti santykius su partneriu, draugais ir vaikais;

• ryžtingai siekti asmeninių ir profesinių tikslų bei ambicijų išsipildymo;

• išauginti emociškai intelektualius vaikus.

Audioknyga „Vadovas per 24 h“ tai konkrečių praktinių patarimų vadovams rinkinys, kuriame galite rasti įžvalgų ir įdomių pavyzdžių, kaip stiprinti savo vaidmenį komandoje, kaip elgtis sudėtingose vadovavimo situacijose, kaip ugdyti ir motyvuoti žmones.

Ši audioknyga skirta augantiems vadovams – ir tiems, kurie neseniai užėmė vadovaujančias pareigas, ir labiau patyrusiems lyderiams – kurie ieško, kaip galėtų praturtinti savo darbą su žmonėmis.

Tomas Misiukonis yra OVC Consulting kompanijos partneris ir konsultantas. Savo darbinėje praktikoje jis individualiai konsultuoja vadovus, veda ugdymo ir lyderystės mokymus. Tomas taip pat yra knygų „Koučingo praktika vadovams“, „Koučingo technikos“ autorius, knygų „Dėmesio grupė“ ir „Boso valanda“ bendraautoris.

Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė yra OVC Consulting partnerė ir darbuotojų įsitraukimo sprendimų organizacijose konsultantė. Pastaraisiais metais dirba su organizacijomis ir vadovais, ieškančiais „rakto“ žmonių motyvacijai ir rezultatyvioms pastangoms darbe didinti; koordinuoja pagal tarptautinę metodiką atliekamus šios srities tyrimus.

„Koučingo technikos“ – antroji autoriaus knyga, joje sudėtos, išsamiai pristatytos ir praktiniais patarimais papildytos pačios įvairiausios koučingo technikos. Jos leis patobulinti koučingo pokalbius tiek pradedantiems, tiek įgudusiems koučingo specialistams. Knygoje gausu tobulėjimą skatinančių klausimų, užduočių ir pratimų – jais savo veiklą praturtins vadovai, lektoriai, konsultantai, kurių darbas – ugdyti kitus.

Klausytojus sužavės autoriaus praktiški ir naudingi patarimai koučingo tema. Puikių idėjų pasisems vadovai, lektoriai ir kiti koučingo technikos ekspertai.

Tomas Misiukonis – „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas. Daugiau negu dešimt metų veda individualius koučingo pokalbius bei komandų koučingo sesijas. Tomas taip pat moko vadovus ugdymo principų, padeda organizacijoms kurti ir vystyti įvairias vidinio tobulėjimo iniciatyvas. Vilniaus ir Oksfordo Brookeso universitetuose įgijo verslo vadybos ir koučingo bei mentorystės magistro laipsnius.

Romanas apie psichoterapiją, kuriam geriausiai tiktų „psichoterapinio trilerio“ apibūdinimas.

Pagrindinis romano veikėjas – psichoterapeutas Ernestas Lešas, labai mylintis savo darbą ir kupinas noro padėti žmonėms. Likimas jam atsiunčia sunkų profesinį išbandymą: apsimetusi paciente, į jį kreipiasi Kerolaina, kurios tikslas – sužlugdyti Ernesto profesinę karjerą. Kerolaina kupina keršto planų, kadangi jos vyras, Ernesto pacientas, panoro skirtis su ja. Kaltininku Kerolaina laiko Ernestą, nes mano, jog tai jo patarimai pastūmėjo jos vyrą nuspręsti skirtis.

Klausytoją ir vėl žavės atviras ir savikritiškas I. Yalomo žvilgsnis į savo – psichoterapeuto – darbą, kvapą gniauš nenuspėjami terapinio santykio viražai. Autorius pavydėtinai atvirai vaizduoja psichoterapeuto žmogiškumą, kuriam nesvetimos klaidos ir silpnybės, ir drauge skatina patikėti psichoterapinio gydymo galia.

Irvin David Yalom (Irvinas Deividas Jelomas, gim. 1931) – psichiatras, rašytojas ir Standfordo universiteto (JAV) profesorius . Dažnai priskiriamas egzistencialistų gretoms, jis yra unikalaus, pamokomojo romano žanro autorius. Savo darbuose fikciją vilkdamas į psichoterapijos rūbą, Irvinas D. Yalomas siekia pedagoginio tikslo – pamokyti savo skaitytoją.

Frydrichas Nyčė ir Jozefas Brojeris niekada nebuvo susitikę.

Ir, žinoma, psichoterapija atsirado ne iš jų pokalbių. 
Tačiau pagrindinių veikėjų gyvenimas grįstas faktais, o svarbiausi romano dėmenys– Brojerio dvasinės kančios, Nyčės neviltis, Ana O., Lu Solomė, Froido santykiai su Brojeriu, gimstanti psichoterapija – tikrai 1882 metų istorija.

Augęs Rusijos žydų, į JAV pabėgusių po Pirmojo pasaulinio karo, šeimoje, Irvinas D. Yalomas nuo vaikystės įprato sau prieglobsčio ieškoti fikcijoje. Žinių troškimas ir paveldėtas įžvalgumas per medicinos studijas nuvedė Irviną D. Yalomą į psichoterapijos lauką. Šiai sričiai atidavęs daugybę gyvenimo metų, jis parašė ne vieną mokslinį darbą ir net keletą visame pasaulyje išpopuliarėjusių romanų. Visi išversti į keliasdešimt kalbų, susilaukė puikių įvertinimų ir neabejotinai buvo įrašyti į literatūros istoriją.

Irvin David Yalom (Irvinas Deividas Jelomas, gim. 1931) – psichiatras, rašytojas ir Standfordo universiteto (JAV) profesorius. Dažnai priskiriamas egzistencialistų gretoms, jis yra unikalaus, pamokomojo romano žanro autorius. Savo darbuose fikciją vilkdamas į psichoterapijos rūbą, Irvinas D. Yalomas siekia pedagoginio tikslo – pamokyti savo skaitytoją.

„Tampant savimi. Psichiatro memuarai“ – tai nauja bestselerių autoriaus ir psichoterapeuto Irvino D. Yalomo atsiminimų knyga. Irvinas D. Yalomas gimė Rusijos žydų imigrantų šeimoje, augo skurdžioje aplinkoje, Vašingtone. Siekdamas ištrūkti iš skurdo nutarė tapti gydytoju. Jis pasinėrė į žmogaus psichikos tyrinėjimus ir pasiekė tarptautinę šlovę ir pripažinimą šioje srityje.

Ankstesnėse knygose autorius tyrinėjo kitų gyvenimus, knygoje „Tampant savim. Psichiatro memuarai“ Irvinas D. Yalomas atsigręžia į save ir psichoterapeuto žvilgsniu gilinasi į santykius su žmonėmis, kurie formavo jo asmenybę, analizuoja kūrinius, išgarsinusius jį visame pasaulyje. Autorius atskleidžia, kas įkvėpė vienas garsiausių jo knygų, kuriose, sujungus psichologiją ir filosofiją, gimė naujos įžvalgos apie žmogaus psichologiją.

Klausytojas turi unikalią galimybę artimiau susipažinti su autoriumi, jo asmeninio gyvenimo, meilės, netekčių, apgailestavimo akimirkomis. Galės pažinti savitus jo terapijos metodus bei kūrybinio rašymo užkulisius.

„Iškalbingo ir introspektyvaus autoriaus gerbėjams – tai išskirtinė galimybė sužinoti jo gyvenimo kroniką ir pasiskolinti patarimų, kaip gyventi turtingą bei prasmingą gyvenimą.“ 

Kirkus Reviews

Irvin David Yalom (Irvinas Deividas Jelomas, gim. 1931) – psichiatras, rašytojas ir Standfordo universiteto (JAV ) profesorius . Dažnai priskiriamas egzistencialistų gretoms, jis yra unikalaus, pamokomojo romano žanro autorius. Savo darbuose fikciją vilkdamas į psichoterapijos rūbą, Irvinas D. Yalomas siekia pedagoginio tikslo – pamokyti savo skaitytoją.

Dr. Janet Geringer Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai“ – audioknyga, pasakojanti apie tai, kokią įtaką vaikų savęs suvokimui, tam tikrų būdo ir charakterių savybių formavimuisi turi alkoholizmu sergantys tėvai, kaip tokio pobūdžio vaikystės patirtis paveikia alkoholikų jau suaugusių vaikų gyvenimo kokybę. Anot autorės: „Alkoholiko vaikui amžius neturi reikšmės. Tas pats galioja ir penkerių, ir penkiasdešimt penkerių.“

Alkoholizmas šiuo metu pripažįstamas liga ir gydomas taikant atitinkamus priklausomybių gydymo metodus. Tačiau gerokai mažiau kalbama ir rašoma apie tai, su kokiomis problemomis susiduria kartu su alkoholiku gyvenantys artimieji. Kokias pasekmes vaikų vystymuisi sukelia patirtis, kai vienas iš tėvų yra alkoholikas, o antrasis – įklimpęs į tarpusavio priklausomybės santykius su alkoholį vartojančiu sutuoktiniu. Kai susiduria su alkoholiko manipuliaciniais elgesio modeliais, nuolatiniais pažadais ir jų netesėjimu, šeimos atstūmimu dėl alkoholiko elgesio ir pan. Šalia alkoholizmu sergančio asmens emociškai suserga visa šeima.

Suaugusiems alkoholikų vaikams būdinga: sunkumas sumanymą įgyvendinti nuo pradžios iki galo; savęs smerkimas be gailesčio; melavimas ir tada, kai lygiai taip pat paprasta pasakyti tiesą; nemokėjimas linksmintis; sunkumas palaikyti artimus santykius; nuolatinis siekimas būti pripažintiems ir palankiai įvertintiems; pojūtis, kad yra kitokie nei aplinkiniai; impulsyvumas; ypatingas pareigingumas arba, priešingai, ypatingas nepareigingumas ir t.t. Audioknygoje rasite informacijos, kaip tvarkytis pačiam ar padėti kitam susitvarkyti su tokia patirtimi.

Audioknyga padės suprasti, ką reiškia būti alkoholiko vaiku ir kas vyksta vėliau; tokią patirtį turėjusiems padės į save pažvelgti kitu kampu, geriau suprasti, kodėl jų charakteriui būdingos tam tikros savybės ir galbūt pasiryžti keistis. Be to, alkoholiko šeimos modelis taikytinas ir kitoms nedarnioms, sunkumų patiriančioms šeimoms, nes jose augančių vaikų patirtys labai panašios. Taigi, šioje audioknygoje išgirstą informaciją galima pritaikyti gana plačiai ir pagerinti tiek savo, tiek aplinkinių gyvenimo kokybę.

D. Duškino audioknyga „Retorika vaikams“ sužadins jaunųjų klausytojų dėmesį – knygoje daug naudingų ir įdomių faktų apie retoriką bei praktinių patarimų apie viešojo kalbėjimo meną.

Tekstas išsiskiria savo unikalumu – po retorikos pasaulį keliaujama kartu su atgijusiu graikų filosofu Aristoteliu, jis supažindina su retorikos meno ištakomis, įtaigia pasakojimo galia, žiniomis apie pamatines retorikos meno sąvokas, kilusias iš graikų kalbos. Knygoje Aristotelio pasakojimų klausosi tipinis šių dienų jaunuolis Tiltilis, su kuriuo galės tapatintis jaunieji skaitytojai. Pasakojimas apie retoriką apima istorijos ištakas nuo Graikijos iki Romos, Viduramžių, bei XVI a. Lietuvoje vyravusių tendencijų, skaitytojai galės išbandyti ir praktinius autoriaus pateiktus patarimus. 

Donaldas Duškinas (gim. 1972) – retorikos ir sąmoningo kvėpavimo mokytojas, lektorius. „Retorika vaikams“ – antroji jo knyga. Pirmoji autoriaus knyga „Retorika. Retoterapija“ išleista 2019 metais.

„Tai istorija apie kalbos stebuklą, kurį vienintelis visoje gyvoje gamtoje gali kurti žmogus. Tai knyga apie RETORIKOS ‒ RETOTERAPIJOS metodą, kurį sukūriau, remdamasis daugiau nei dvidešimties metų darbo su auditorija patirtimi.“

Donaldas Duškinas, lektorius, retorikos ir sąmoningo kvėpavimo mokytojas

Retorika. Vienas seniausių žmonijos menų, kurį daugelis supranta kaip gebėjimą įtaigiai kalbėti, pristatyti save, manipuliuoti auditorija. Tačiau tai –  tik ledkalnio viršūnė. O kas slypi po vandeniu? Kokia tikroji retorikos esmė? Retorika – tai laisvų žmonių menas. Retoterapija – būdas šiai laisvei pasiekti.

Mokydamiesi retorikos, ne tik mokomės kalbėti ir įtikinamai ginti savo argumentus, bet ir geriau pažįstame save. Mokomės atsipalaiduoti, atpažinti, ko bijome ir ko trokštame. Mokomės ginti savo tiesą, įsitikinimus, požiūrį. Mokomės patirti pauzę. Retorika – tai sąmoningas kalbėjimas, visiškai kitoks nei kasdienis, neįsisąmonintas žodžių srautas, prie kurio esame įpratę.

Donaldas Duškinas (gim. 1972) – retorikos ir sąmoningo kvėpavimo mokytojas, lektorius. „Retorika. Retoterapija“ – pirmoji ciklo knyga.

Susidūrimas su problemomis ir jų sprendimas yra skausmingas procesas, kurio daugelis mūsų stengiasi išvengti. O pats vengimas sukelia dar didesnį skausmą ir neleidžia tobulėti nei intelektualiai, nei dvasiškai.

Remdamasis savo paties profesine patirtimi dr. M Scottas Peckas, praktikuojantis psichiatras, siūlo būdus, kurie padeda pasiekti aukštesnį savęs pažinimo lygį, t. y. drąsų savo problemų pripažinimą ir pokyčių skausmo iškentėjimą. Jis aptaria nuoširdžios meilės ryšių prigimtį, moko, kaip atpažinti tikrąją tarpusavio santykių darną, kaip atskirti priklausomybę nuo meilės, kaip tapti jautresniems auklėjant vaikus ir būti atsakingam pačiam už save.

Ši knyga yra fenomenas. Išbuvusi New York Times bestselerių sąraše daugiau kaip 12 metų, ji gali pakeisti jūsų gyvenimą.

M. Scottas Peckas yra vienas žymiausių autoritetų religijos ir mokslo, ypač religijos ir psichologijos, sąsajų klausimais. 1992 m. Amerikos psichiatrų asociacija pripažino jo – pedagogo, tyrinėtojo ir klinicisto – išskirtinius nuopelnus psichiatrijoje.

Paremta tikra Leilo Sokolovo meilės ir išlikimo istorija

„Ištatuiravau numerį ant jos rankos, o ji ištatuiravo savo vardą ant mano širdies.“

1942-ųjų balandį Leilas Sokolovas, žydas iš Slovakijos, ištremiamas į Aušvico koncentracijos stovyklą. Leilas kalba keliomis kalbomis, tad priverčiamas tapti „Tätowierer“, kurio užduotis – amžinais ženklais, vėliau tapsiančiais vienu ryškiausių Holokausto simbolių, pažymėti stovyklos kalinius.

Vieną dieną Leilas, kalinys nr. 32407, pamato drebančią ir išsigandusią jauną merginą vardu Gita, laukiančią eilėje, kol numeris 4562 bus ištatuiruotas ant jos rankos. Leilui – žavingam šelmiui ir moterų numylėtiniui – tai meilė iš pirmo žvilgsnio. Po šio susitikimo jis tvirtai pasiryžta: privalo išgyventi pats ir išgelbėti Gitą.

Taip prasideda vienas ryškiausių ir drąsiausių, sukrečiantis, tačiau viltingas ir nepamirštamas Holokausto pasakojimas: Aušvico tatuiruotojo meilės ir išlikimo istorija.

„Ypatingas pasakojimas net pagal Holokausto istorijų matą. Besąlygiškai rekomenduoju šią knygą kiekvienam, nesvarbu, kiek pasakojimų apie Holokaustą jis perskaitęs – šimtą ar nė vieno.“
Graeme Simsion

„Nuoširdžiai ir jaudinamai sugebėta papasakoti tai, kas, rodos, nepapasakojama.“
Sunday Times

„Nepaprasta išskirtinio gyvenimo ir didžiosios meilės istorija. Jos herojus Leilas patvirtina vieną iš garsių Viktoro E. Franklio minčių: „Žmogus išsigelbės per meilę ir meilėje.“
Ashley Hay

Heather Morris (Hetera Moris, g. Naujojoje Zelandijoje) – kino scenarijų kūrėja, rašytoja. 2003-iaisiais ji buvo supažindinta su senyvu ponu, kuris, „galimas daiktas, turi istoriją, kurią verta papasakoti“. Diena, kai Heather susitiko su Leilu Sokolovu, pakeitė jų abiejų gyvenimą. Jųdviejų draugystei išaugus, Leilas jai patikėjo slapčiausias savo gyvenimo per Holokaustą patirtis. Taip gimė Leilo Sokolovo liudijimu paremtas autorės debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“, užkariavęs pasaulines knygų bestselerių viršūnes ir iki šiol iš jų nesitraukiantis, išverstas į 51 kalbą ir pasaulyje parduotas beveik keturių milijonų egzempliorių tiražu.

Politikos teoretikės, filosofės Hannah‘os Arendt knygoje „Apie smurtą“ analizuojama XX a. antros pusės smurto prigimtis, priežastys ir reikšmė. Šiame klasikiniame, tačiau šiandien vis dar aktualiame veikale, H. Arendt savo teorijas apie smurtą pateikia iš istorinės perspektyvos, nagrinėja karo, politikos, smurto ir galios ryšius.

Kvestionuodama smurtinio elgesio prigimtį, Hannah Arendt prieštarauja Mao Dzedongo minčiai, kad „Galia išauga iš šautuvo vamzdžio“. H. Arendt sako: „Galia ir smurtas yra priešingybės; ten, kurie viena valdo absoliučiai, kitos nėra.“

„Šiuos kalnus pažįstame kaip niekas kitas, tyliai kužda Lučijos šypsena, kopėme ir leidomės jų įkalnėmis šimtus kartų. Prireikus gebėsime apsisaugoti. <...>
- Eisiu su tavim, – girdžiu savo balsą nuslystant lūpomis.“

1915-aisiais, Austrijos–Vengrijos ir Italijos kovoms persikėlus į Alpių viršukalnes, italų valdžia neturi kito pasirinkimo kaip tik prašyti vietos žmonių pagalbos: aukštai kalnuose įkalintiems kariams trūksta ne tik amunicijos, bet ir menkiausio duonos kąsnio. Į šauksmą atsiliepia nemažai prieškalnių gyventojų, tarp jų ir penkios vieno kaimelio moterys: Lučija, Viola, Katerina, Marija ir Agata – nešėjos, ant gležnų pečių pintuose krepšiuose į priešakines fronto linijas gabensiančios visa, ką palieps karininkai.

Pirma tai tik šaudmenys, medikamentai ir skurdūs maisto daviniai, vėliau – motinų ir mylimųjų laiškai, pernakt plauti skalbiniai, galiausiai – žemyn neštuvais gabenami žuvusiųjų kūnai, kuriems ten aukštai nėra vietos būti priglaustiems po žeme. Tačiau šių penkių moterų ryžto palaužti negali niekas: nei širdį kaustantys karo vaizdai, nei aplink sproginėjančios bombos, nei paklydusių aukų tykantys austrų snaiperiai.

„Uolynų gėlė“ – tikrais faktais paremtas poetiškas pasakojimas apie Pirmojo pasaulinio karo metu pasiaukojamai dirbusias, tačiau primirštas neapsakomos drąsos moteris, grąžinantis joms teisėtą vietą išblukusiuose istorijos puslapiuose.

„Nuspaustų pečių skausmas, tylomis valgomi menki maisto daviniai, užgniaužtos ašaros ir retkarčiais netyčia išsprūstantis juokas – taip kuriama didinga ir sykiu kančios perkreipta karo alinamo gyvenimo mozaika.“
Corriere della Sera

Ilaria Tuti (gim. 1976) – garsi italų trilerių rašytoja. Nors universitete studijavo ekonomiką, ją visad traukė tapyba ir literatūra, laisvalaikiu vienai nedidelei leidyklai ji iliustruodavo knygas. „Uolynų gėlė“ – pirmasis autorės žingsnis nauju, istorinių romanų, keliu, išsyk teigiamai įvertintas skaitytojų ir 2021-aisiais pelnęs „Premio Internazionale di letteratura citta di Como“ apdovanojimą.

Vykdydama misiją sunkiai sužalojama policijos pareigūnė Noemė Šastan. Šūvis medžiokliniu šautuvu sudrasko pusę veido. Vos išgyvenusi, ji pati sau primena pabaisą, su kuria, jaučia, niekad nepajėgs susigyventi. Ir atrodo: ne ji viena. Bijodamas, kad suniokotas Noemės veidas trikdys kitus pareigūnus, Kriminalinės policijos komisaras ją išsiunčia toliau nuo skyriaus akių – į gūdų Prancūzijos kaimelį.

Atvykusi į provinciją, Noemė tikisi be iššūkių išbūti paskirtą laiką ir grįžti į ankstesnį gyvenimą bent kiek apsipratusi su nauja savo išvaizda. Tačiau vieną rytą miestelyje į ežero paviršių iškyla plastikinė statinė, sauganti 25 metus kruopščiai slėptus šiurpaus nusikaltimo įkalčius, ir pareigūnė Šastan nenoromis įsitraukia į tyrimą.

„Netikėtas, intriguojantis, kitoks.“
ELLE

„Norekas tobulai įvaldęs trilerio žanrą.“
Le Monde

Olivier Norek (Olivjė Norek, gim. 1975) – scenaristas, rašytojas, humanitarinių misijų dalyvis, buvęs policijos pareigūnas, gimęs ir augęs Prancūzijoje. Autorius pelnė daugiau nei 20 įvairių literatūrinių apdovanojimų, 2019 m. jam įteikta „Prix Maison de la Presse“ premija, o kūriniai išversti į daugiau nei 10 kalbų. „Paviršius“ – pirmoji lietuvių kalba išleista O. Noreko knyga.

„Ir vis dėlto, kai vėl pagalvoju apie tuos metus, sugebu prisiminti vos kelis veidus ir labai mažai faktų, nes Roma savyje turi kažkokio svaigulio, sudeginančio prisiminimus.“

Trisdešimtmetis Leo Romoje, mieste, persunktame „dolce vita“ atmosferos, įsimyli trapią ir nerimastingą „femme fatale“ Arianą. Dienomis blaškydamasis tarp atsitiktinių darbų, kur žmonių santykiai efemeriški ir apirę, vakarus jis leidžia bohemiškoje, alkoholio permerktoje apspurusių viešbučių ir vakarienių su turtingais intelektualais aplinkoje. Šie klajojimai įsiskverbia į Leo vienatvę, jis žino, kad yra pralaimėtojas, nes dėl sau pačiam nesuprantamų priežasčių nesugeba gyventi taip kaip kiti, todėl bet kokia pergalė jam kelia pasibjaurėjimą. Leo neturi troškimų. Jis renkasi saldų didingos, neaprėpiamos ir abejingos Romos glėbį, kuri kiekvienam bastūnui suteikia saugų prieglobstį. Ji nebūtinai draugiška, bet ir ne motiniška, ji pašaipi bendrininkė, išprotėjusi ir viliojanti, – kaip Ariana.

„Paskutinė vasara mieste“ – svaigus, bet iliuzijomis nepagražintas laisvo žmogaus portretas, atmintyje prikeliantis didžiųjų Italijos kino meistrų – Federico Fellini, Michelangelo Antonioni, Vittorio de Sica filmų vaizdus. Tarsi kino žiūrovai, mes girdime Leo monologą, kuriame susipina mintys, prisiminimai ir aplink skambantys pokalbiai, ir Leo akimis regime pro šalį plaukiančias naktines Romos gatves bei sutiktų žmonių veidus. Galiausiai, kaip ir Leo, susiduriame su neatsakomu klausimu: kaip išgyventi dar vieną vasarą mieste, kuriame nuo karščio, šviesos ir šešėlių žaismo žodžiai ima įgyti vis kitokią reikšmę, o kiekvienas susitikimas žmones tik dar labiau atskiria?

„Tikroji romano vertė ta, kaip nuginkluojamai ryškiai jis nušviečia santykį tarp žmogaus ir miesto, tarp minios ir vienatvės.“
Natalia Ginzburg

„Tai vienas tų romanų, kuriuos ne skaitai, o išgyveni.“
Il Quotidiano

Gianfranco Calligarich (Džianfranko Kaligarik, g. 1947 Asmaroje, Italijoje) – italų rašytojas, žurnalistas ir scenaristas. Parašė šešis romanus. „Paskutinė vasara mieste“ – debiutinis romanas, pirmąkart išleistas 1973 m. Per pirmą vasarą pardavus net septyniolika tūkstančių egzempliorių, knyga nepaaiškinamai dingo iš knygynų. Tačiau nebuvo pamiršta ir tapo kultine trijų italų kartų knyga: buvo perkama skaitytomis knygomis prekiaujančiuose knygynuose ir ieškoma ant gatvės prekybininkų stalų, skaitoma ir aptariama mažuose rateliuose. Perleistas tik 2010 m., romanas ir vėl sulaukė didžiulio pasisekimo Italijoje ir už jos ribų. Literatūros kritikai ir skaitytojai jį vertina kaip vieną svarbiausių XX a. italų klasikos kūrinių.

Gerai žinoma lietuvių liaudies pasaka apie tai, kad net būdamas mažas gali pasipriešinti blogiui ir neteisybei. Giedriaus Savicko ir Vytauto Leistrumo įgarsintoje pasakoje drąsus gaidelis keliauja į piktavalio pono dvarą atsiimti stebuklingų girnelių – vienintelio vertingo daikto, pono atimto iš beturčių senelių.

Klausykite arba skaitykite ir sužinokite, ar pavyks gaideliui, padedamam lapės, vilko ir meškos, stebuklingas girneles sugrąžinti seneliams?

Besimokantiems skaityti – SKIE-ME-NUO-TO pasakos teksto puslapiai.

Žaismingai ir linksmai įgarsino teatro, televizijos ir kino aktorius, TV laidų vedėjas Giedrius Savickas.

Pasaką aranžavo kompozitorius, muzikantas Vytautas Leistrumas, kuriantis muziką filmams ir spektakliams bei koncertuojantis su bendraminčių grupe SOLO ANSAMBLIS.

Knygos dailininkas – Dovydas Čiuplys, iliustravęs Lietuvoje pamėgtas garsines knygas „Džyru džyru muzikėlė“, „Šiaudas, žarija ir pupa“ (išleido „Baltos lankos“) bei kitas.