Kategorijos

Spalvink, iškirpk, suklijuok ir kurk įvairiausius žaidimus!

Kaip žaisti:
1. GAUDYNĖS MIESTE.
Piešk kelius, žymėk juos kelio ženklais, statyk namus, ligonines, gaisrines ir policijos stotis – tegul popieriniai automobiliai atgyja: kviesk policijos ekipažą, jei pastebėsi piktąjį DŽIPĄ MONSTRĄ, kuris skrieja per miestą vaikydamasis mažutėlį MINI COOPER. Tegul TRAKTORIAI ir GAISRINĖS blokuoja kelius, POLICIJOS automobiliai jungia švyturėlius ir lekia sustabdyti kelių eismo taisyklių pažeidėjo.
2. AUTOMOBILIŲ PARODA.
Spalvink automobilius ir kviesk šeimos narius ar draugus į jų parodą! Čia galėsi pasigaminti ir legendinį VOLKSWAGEN autobusiuką, MOKYKLINĮ autobusą, TAKSI, SPORTINIUS automobilius, ir kitus visų laikų populiariausius modelius.
3. GELBĖJIMO TARNYBŲ VADAS.
Tapk gelbėjimo tarnybų vadu, su GAISRINE skubėk gesinti gaisro, GREITOSIOS PAGALBOS automobilį siųsk padėti sužeistiesiems, o POLICIJOS EKIPAŽĄ – tirti įvykio ir surinkti įkalčių.

Kodėl spalvinti ir karpyti taip svarbu?
Spalvinimas ir karpymas lavina smulkiąją motoriką, o ši itin svarbi sklandžiai kalbai, rašymui ir net skaitymui. Spalvindamas ir karpydamas išmoksi susitelkti, lavinsi koordinaciją ir rankos tikslumą.
Be to, spalvinimas, kaip ir piešimas, ugdo kantrybę, mažina emocinį nuovargį ir padeda atsipalaiduoti, nusiraminti.

Žvarbią žiemos naktį po darbo eidamas į netoliese stovintį automobilį tarsi į vandenį dingsta Švedijos teisingumo ministras. Saugumo darbuotojai griežtai uždraudžia viešinti bet kokias žinias, susijusias su įvykiu. Tik bėda, kad detektyvas Fabianas Riskas niekada nebuvo linkęs paklusti taisyklėms. Kad sužinotų tiesą, jis pasiryžęs bet kam. Net jei tai keltų pavojų gyvybei.

Tuo pat metu Kopenhagoje randamas žiauriai sudarkytas garsaus TV laidų vedėjo žmonos kūnas. Moters vidaus organai – tarsi perleisti per mėsmalę, o po ja – lipnaus, jau krešėti pradėjusio kraujo jūra. Tik tyrėja Dunja Hougard netiki, kad tai pavydaus sutuoktinio darbas: juk čia įsivėlęs ir trečias asmuo, kurio pėdsakai veda tiesiai į Švediją, į Fabiano Risko valdas.

Dunja ir Fabianas stačia galva pasineria į tyrimus. Žingsnis po žingsnio jie įsitraukia į makabrišką žudikų žaidimą, kur nuo kraujo, pavienių kūno dalių ir amžinai siaučiančios pūgos šiurpsta oda, o galvose nepaliaujamai skamba vienas klausimas: kas pirmas užbaigs šią kraupią dėlionę?

„Avinėlių tylėjimo“ šiurpas, stingdanti „Se7en“ neviltis ir ore tvyrantis nerimas.“
Sydsvenskan

„Patikėkite, jūs tikrai nenorite praleisti „9 kapo“.“
Publishers Weekly

„Tarsi be menkiausių pastangų Ahnhemas peršoka paties sau pirmuoju romanu „Beveidės aukos“ aukštai išsikeltą kartelę.“
Dagblad De Limburger

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. Tai antroji detektyvo Fabiano Risko serijos dalis, pasakojanti, kas nutiko likus pusei metų iki romano „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018) įvykių.

Kai aštuoniolikmetė Kerė surengė savo namuose vakarėlį mokyklos draugams, niekas neįtarė, kad gali nutikti kas nors baisaus. Tačiau kitą dieną sugrįžę tėvai aptinka dukrą paskendusią baseine. Sukrėsti nelaimės jie neranda sau vietos. Nepalūžti jiems padeda tragedijos dieną iš Londono grįžusi vyresnioji dukra Alina.

Netrukus paaiškėja – Kerė buvo nužudyta. Tyrimo imasi detektyvas Maikas Vilsonas. Pirmiausia įtarimas krenta ant Kerės vaikino Alano. Svečiai matė, kaip juodu susikivirčijo ir įpykęs Alanas paliko vakarėlį. Tačiau Maikas negali apklausti visų liudininkų, nes dalis jaunuolių yra nepilnamečiai. Jam pasisiūlo padėti Alina, neseniai įsidarbinusi profesinio orientavimo konsultante mokykloje. Ji sutinka pasikalbėti su jaunuoliais ir subtiliai paklausti, ką jie matė tą vakarą.  Tačiau mergina net neįtaria, kad jos pačios gyvybei kyla pavojus.

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)

JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, vertinami skaitytojų ir kritikų visame pasaulyje, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark yra daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

Ši Debi Gliori, vienos perkamiausių autorių, knyga – nuostabus pasakojimas vaikams itin svarbia mums visiems tema. Paprastais žodžiais ir ryškiomis iliustracijomis autorė padeda suprasti, kokią įtaką daro besaikis vartojimas, ir kviečia atsakingai rūpintis savo aplinka bei vienas kitu.

Jau ankstesnėse autorės knygose „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ bei „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“ pamėgtas lapiukas kartu su draugais moko šėlstančius ir be saiko Žemės resursus eikvojančius drakonus pradėti gerbti, mylėti mūsų planetą, ją tausoti ir visada apgalvoti savus norus.

Nuo 2012 m. leidykla „Baltos lankos“ leidžia autorės bestselerį „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ apie amžiną mamos meilę – meilę be jokių išlygų ir bet kokiomis aplinkybėmis. O kitoje knygelėje „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“ autorė eiliuota kalba jau pažįstamų talentingai nupieštų veikėjų lūpomis (mamos lapės ir jos lapiuko) lydi mažylį į saugią ir jaukią miego karalystę.

Debi Gliori (gim. 1959 m., Jungtinė Karalystė) yra talentinga knygų vaikams autorė ir iliustratorė, už šią veiklą pelniusi įvairių apdovanojimų.

Ar prisimeni mane? Mišeli. Mane, savo seserį, Sarą. Tą, kuri negrįžo. Tą, kuri tave paliko spintoj. Tą, kuri manė, kad tau nieko nenutiks. Mišeli. Metai prabėgo, o aš tebeturiu raktą. Mūsų slėptuvės raktą...

Paryžius, 1942-ųjų liepa. Mieste sujudimas: gaudomi žydai, vyrai slepiasi rūsiuose, kad nebūtų išvežti į darbo stovyklas. Vieną naktį prancūzų policija įsiveržia į drąsios ir smalsios mergaitės Saros namus ir įsako juos palikti. Išsigandusi mergaitė uždaro broliuką spintoje, tikėdama, kad taip jį išgelbės. Į Žiemos velodromą suvežtos žydų šeimos vėliau amžiams atskiriamos – vieni keliauja į Aušvicą, kiti – į stovyklą prie Orleano. Sarą persekioja vienintelė mintis – pabėgti ir kuo greičiau grįžti namo pas broliuką.

Paryžius, 2002-ųjų gegužė. Prancūzijoje gyvenanti amerikiečių žurnalistė Džulija Džarmond gauna užduotį parašyti straipsnį apie Žiemos velodromo žydų gaudynes. Besigilindama į šį kraupų įvykį sužino, kad jos vyro giminė yra glaudžiai susijusi su Saros šeima ir jos likimu. Sukrėsta žiaurios paslapties Džulija nebegali sustoti šios nežmoniškos istorijos pusiaukelėje.

ATVIRI, JAUDINANTYS IR ĮKVEPIANTYS BUVUSIOS JUNGTINIŲ VALSTIJŲ PIRMOSIOS PONIOS PRISIMINIMAI

Vaikystėje Michelle Robinson pasaulis buvo pietinė Čikaga, kur ji su broliu Craigu dalijosi kambariu šeimos bute antrame aukšte, žaidė gaudynių parke; jos tėvai Fraseris ir Marian Robinsonai užaugino ją atvira ir nebijančia reikšti nuomonės asmenybe. Tačiau netrukus gyvenimas paskatino ją išplėsti savo pasaulio ribas ir nuvedė į Prinstono universitetą, kur ji pirmą kartą sužinojo, ką reiškia būti vienintele juodaode auditorijoje, o galiausiai ji buvo užkelta į stiklo bokštą ir tapo įtakinga bendrovių teisininke. Bet vieną vasaros rytą jos kabinete pasirodęs teisės studentas Barackas Obama sujaukė visus kruopščiai kurtus jos planus.Knygoje Michelle Obama pirmą kartą aprašo pirmuosius santuokos metus, sunkumus derinant darbą, šeimą ir sparčiai kylančią vyro politinę karjerą. Ji papasakoja mums jų asmeninę diskusiją apie tai, ar Barackas turėtų kandidatuoti į prezidentus, supažindina su savo asmenybės (populiarios, bet dažnai kritikos strėlių per jo rinkimų kampaniją sulaukusios) vaidmeniu.

Oriai, su puikiu humoru ir nepaprastai atvirai ji pateikia mums gyvą šeimos istorinio tapsmo, į kurį sutelktas viso pasaulio dėmesys, ir 8 įsimintinų gyvenimo Baltuosiuose rūmuose metų (per juos ji turėjo progą pažinti šalį, o šalis ją) užkulisių aprašymą.„Mano istorija“ veda skaitytoją per kuklias Ajovos virtuvėles ir Bakingamo rūmų puotų sales, supažindina su širdį gniaužiančio ypatingos ir novatoriškos istorinės figūros sielvarto ir neapsakomo atsparumo akimirkomis ir atskleidžia jos siekius gyventi autentiškai, pastangas pasitelkti savo stiprybę ir balsą aukštesniems tikslams. Nuoširdžiai ir drąsiai pasakodama savo istoriją ji meta iššūkį mums visiems – kas mes esame ir kuo norime tapti?

MICHELLE ROBINSON OBAMA buvo pirmoji Jungtinių Valstijų dama 2009–2017 metais. Prinstono universiteto ir Harvardo teisės mokyklos absolventė Michelle Obama karjerą pradėjo dirbdama teisininke Čikagos teisinių paslaugų įmonėje „Sidley & Austin, čia ji sutiko būsimą vyrą Baracką Obamą. Vėliau ji dirbo Čikagos mero biure, Čikagos universitete ir Čikagos universiteto Medicinos centre. Ponia Obama taip pat įsteigė organizacijos „Public Allies“, rengiančios jaunus žmones karjerai viešajame sektoriuje, skyrių Čikagoje. Obamos dabar gyvena Vašingtone ir augina dvi dukras Malią ir Sashą.

„Dar daugybės dalykų nežinau apie Ameriką, apie gyvenimą ir apie tai, ką gali atnešti rytojus. Tačiau pažįstu save. Mano tėtis, Fraseris, išmokė mane daug dirbti, dažnai juoktis ir laikytis duoto žodžio, o mama, Marian, – galvoti savo galva ir pasakyti savo nuomonę. Kai gyvenome ankštame butelyje pietinėje Čikagoje, jie padėjo man suvokti mūsų istorijos, mano istorijos, savo šalies istorijos vertę. Net jei ta istorija nei graži, nei tobula. Net jei ji kur kas tikroviškesnė, nei norėtųsi. Niekas ir niekada neatims jūsų istorijos. Ji priklauso jums.“

Leidykla „Baltos lankos“ ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato visuomenei mažai žinomo, bet labai įdomaus menininko Vincento Vasiliausko (1895–1989) kūrybą. Dailininko 125-osioms gimimo metinėms leidžiama knyga „Vincentas Vasiliauskas – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“ (sudarė Vaidotas Žukas). V. Vasiliausko spalvingas gyvenimas ir jo menas yra netikėtas kultūros reiškinys, nes visi paveikslai nutapyti autoriui perkopus 73 metus. Iki mirties jis sukūrė apie 400 kūrinių, stebinančių savitu žvilgsniu į artimą aplinką, perteikiančių ilgametį domėjimąsi daile ir gilią pagarbą kultūros pasauliui. Dar sovietmečiu 40 V. Vasiliausko kūrinių įsigijo M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kita kūrybos dalis priklauso dailininko šeimai, giminei.

Trumpuose knygos esė mintis apie šį žmogų dėsto dailės istorikė prof. Giedrė Jankevičiūtė, dailės kritikė Birutė Pankūnaitė, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkė Vilma Kilinskienė, literatūrologas ir leidėjas Saulius Žukas.

Sprendimas tiems, kurie neranda darbuotojų dabar

„Kodėl vieni randa, o kiti – ne? Ką daro tie, kuriems pavyksta pritraukti ir teisingai atsirinkti darbuotojus? Kaip atrinktuosius tinkamai įvesti, kad jie ne tik efektyviai dirbtų, bet ir būtų įsitraukę, motyvuoti bei liktų įmonėje? Kaip išlaikyti tuos, kurių reikia visiems kitiems?

Šioje knygoje bandome atsakyti į šiuos ir kitus su personalo vadyba susijusius klausimus.

Pateikiame ir geriausią personalo vadybos patirtį taikančių organizacijų pavyzdžių. Sėkmingos istorijos visada turi savo autorius.

Knygą skiriame Jums. Tiems, kurie rūpinatės, kaip pritraukti ir atrinkti. Ir išlaikyti. Geriausius.

Jūs atliekate nepaprastai reikšmingą vaidmenį vertės kūrimo grandinėje.“
Valerija ir Saulius

Saulius Jovaišas – vadovų konsultantas, lektorius, straipsnių ir seminarų autorius, projekto „Boso valanda“ kūrėjas, knygų „Boso valanda“, „Ieškai darbo?“ ir „Misija Talentai“ bendraautoris.

Valerija Buzėnienė – talentų pritraukimo, darbuotojų paieškos ir atrankos praktikė, įmonių konsultantė, lektorė, knygų „Boso valanda“ ir „Misija Talentai“ bendraautorė.

Spalvingas, gumele perrištas gidas jauniesiems gamtos tyrinėtojams!

Ar kada susimąstei, kokia įspūdinga gamta mus supa? Srauniame upelyje prie Vilniaus neršia didingos lašišos, o Lietuvos šiaurėje giliai po žeme tūno daugybė dinozaurų laikų įrodymų. Ką čia! Į mūsų šalį kasmet pasisvečiuoti užsuka galingi rudieji lokiai. Taip, tikrų tikriausi lokiai! Ir tai tik kelios vyšnaitės ant torto. Netiki? Skaityk šią knygelę, leiskis į nesibaigiančius nuotykius ir viską išvysk savo akimis.

Pirmyn, versk pirmąjį puslapį, nes čia:
sužinosi galybę įdomių faktų
rasi daug naudingų patarimų
pasisemsi idėjų, kur keliauti su šeima ir draugais
išmoksi tausoti gamtą ir rūpintis kitais
išbandysi daugybę naujų dalykų!

Tavęs laukia ištisus metus trunkanti smagi kelionė, per kurią tave visur lydės gamtos mylėtojas Linas ir jo gera draugė voverytė Gilė!


Linas Jonauskas – aplinkosaugininkas, entuziastingas kovotojas su brakonieriais ir gamtos tarša, prisiekęs žvejas, kiekvieną rudenį globojamiems vaikams rengiantis išskirtines žvejybos stovyklas.

Dovydas Čiuplys – grafikos dizaineris, vaikiškų stalo žaidimų ir knygelių iliustratorius, ryškiomis spalvomis ir smagiais personažais užburiantis tiek jaunus, tiek vyresnius skaitytojus.

Šių laikų pasaulis kitoks ir mūsų vaikai kitokie. Svarbiausia auklėjant yra meilė ir vaikams skirtas laikas bei energija. Vis dėlto vien meilės nepakanka. Nesuprasdami individualių vaiko poreikių, tėvai neįstengia duoti to, ko vaikams šiandien labiausiai reikia.

SUŽINOKITE:
- kaip užauginti valingus ir savimi pasitikinčius vaikus,
- kaip vaikui išugdyti atsakingumo jausmą ir paskatinti jį nebijoti pripažinti savo klaidų,
- kokie yra penki pozityvaus auklėjimo principai,
- kaip nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir rasti bendrą kalbą su vaiku.

VAIKŲ AUKLĖJIMAS – TAI IŠŠŪKIS. ĮVEIKIME JĮ KARTU, TAIKYDAMI POZITYVAUS AUKLĖJIMO METODUS!

„Išklausyti savo vaikus yra kur kas svarbiau negu kur nors ne pa vėluoti.“

DŽONAS GRĖJUS

DŽONAS GRĖJUS (JOHN GRAY), skaitomiausias visų laikų knygų apie santykius autorius, yra parašęs daugiau nei 20 knygų, tarp jų ir „The New York Times“ bestselerį, visų laikų populiariausią knygą apie tarpusavio santykius „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“.

Dž. Grėjus yra filosofijos mokslų daktaras, didelę patirtį turintis psichologas, tarptautiniu mastu pripažintas komunikacijos ir santykių ekspertas. Jis daugiau nei 35 metus veda viešus ir privačius seminarus tūkstančiams dalyvių. Šioje knygoje autorius dėsto savo požiūrį į vaikų auklėjimą, pataria, kaip tapti savimi pasitikinčiais tėvais ir padėti vaikams susikurti sėkmingą gyvenimą.

„Knygoje „Vaikai kilę iš dangaus“ aprašomus pozityvaus auklėjimo metodus kūriau daugiau kaip trisdešimt metų. Šešiolika metų konsultuodamas suaugusiuosius, kuriems iškildavo individualių ir bendravimo sunkumų, turėjau galimybę analizuoti, kokie auklėjimo būdai mano pacientų vaikystėje buvo neveiksmingi. Tapęs tėvu, keturiolika metų kūriau ir naudojau kitokius, naujus auklėjimo įgūdžius. Naujosios įžvalgos bei metodai padėjo ne tik mums, bet ir tūkstančiams kitų šeimų.“

„Vaikai kilę iš dangaus“ siūloma plati praktinė auklėjimo filosofija, tinkanti bet kurio amžiaus vaikams. Naujosios įžvalgos ir metodai padės auklėti ir kūdikius, ir žengiančius pirmuosius žingsnelius, ir mažus, ir pereinamojo į paauglystę amžiaus vaikus, ir paauglius. Net jeigu savo paauglius iki šiol auklėjote kitaip, naujieji metodai jiems bus paveikūs.“
DŽONAS GRĖJUS

Tikra istorija paremtas autobiografinis romanas, kuris sudomins „Šantaramo“ gerbėjus.

1931 m. spalio 26 d. Prancūzijos Aukščiausiasis teismas pripažino paryžietį vagį Henrį Charrière`ą kaltu dėl sutenerio nužudymo. Teismo sprendimas buvo negailestingas – katorgos darbai iki gyvos galvos, bausmę atliekant Velnio salos kalėjime, Prancūzijos Gvianoje, kur dėl nepakeliamo darbo, alkio ir blogų gyvenimo sąlygų bent  50 tūkstančių kalinių mirė nesulaukę laisvės dienos.

Tačiau H. Charrière`as nesirengė mirti. Dėl krūtinę puošusios tatuiruotės „Drugelio“ pravardę turėjęs vyras nuo pirmos įkalinimo dienos pradėjo ruoštis pabėgimui. Jo nepalaužė nesėkmės, žiaurios bausmės, ilgi vienutėje praleisti metai. Galiausiai jis rado kelią į laisvę, o jo atsiminimuose vaizdingai aprašyta kova dėl laisvės tapo žmogaus valios, užsispyrimo ir atkaklumo simboliu.

1968 m. išleista knyga „Drugelis“, kurią  H. Charrière`as parašė gyvendamas Venesueloje, iš karto virto bestseleriu. Knyga išversta į 20 kalbų, parduota daugiau nei 13 mln. egzempliorių. 1973 m. amerikiečių kino režisierius Franklinas J. Schaffneris pastatė to paties pavadinimo filmą, pagrindinius vaidmenis atliko Steveas McQueenas ir Dustinas Hoffmanas. 2017 m. pasirodė naujas filmas, o jo žvaigždėmis tapo Charlieis Hunnamas ir Ramis Malekas.

„Drugelis“ yra stulbinanti kovos su prievartos sistema istorija, kurios sėkmę nulėmė begalinė valia, neišsenkantis optimizmas ir tik Vest Pointo karo akademijoje ir Paryžiaus vagių pasaulyje aptinkamas garbės pojūtis.“ 

New York Times

Pirmas išsamus moters partizanų kare portretas.
Žmogiškoji karo po karo pusė.
Ištisos pokario kartos paveikslas.

Šiame istoriniame tyrime istorikas dr. Marius Ėmužis pasakoja net ir ginkluoto pasipriešinimo fone neįtikėtinai skambančią – tragišką, bet įkvepiančią – partizanės Monikos Alūzaitės gyvenimo istoriją. Monika išeina į mišką dar mokydamasi paskutinėje klasėje. Susekta bunkeryje ir nenorėdama pasiduoti gyva nukreipia ginklą į save. Patekusi į ligoninę supranta, kad gali būti žiauriai kankinama, todėl bando pasitraukti iš gyvenimo dar kartą, bet vėl lieka gyva. Nuo tada Monikos likimas jai nebepriklauso, ji tik žaislas saugumiečių rankose. Tardymas, kankinimas, verbavimas, apgaulės tampa jos žiauria kasdienybe.

Monikos Alūzaitės ir kitų partizanių moterų gyvenimai leidžia naujai pažvelgti į partizaninį karą ir parodo, kad moterys buvo tokia pat svarbi laisvės kovų dalis kaip ir vyrai. Ši istorija atveria ištisą žmonių, privalėjusių priimti sunkius sprendimus, panoramą, kuri šiandien liudija apie bendrą to laikotarpio ir žmogaus, atsidūrusio totalitarizmo gniaužtuose, būklę.

„Gyvas pasakojimas įsuka į holmsiškai narpliojamų įvykių verpetą, o atskleisti painūs MGB tinklai išsklaido ne vieną sovietmečio propagandos sukonstruotą mitą. Monikos ir kitų laisvės kovotojų paveikslai be dirbtinio heroizavimo – viską pasako jų laikysena ir elgsena. Užkabina ir tai, kad dėmesys krypsta būtent į moterį ir jos indėlį bei vietą laisvės kovose.“
Aistė Smilgevičiūtė

„Autorius imasi istorikui nebūdingos misijos ir įtraukia į netikėtas paieškas. Monikos Alūzaitės istorija – viena iš tų, kurios net kruopščiai rekonstruotos nesileidžia išpasakojamos nuo A iki Ž. Herojės tikrą kančią ir kovas regėjo vien miškai, lemties sesės ir broliai. Pasitelkiant sąžinę ir vaizduotę po krislą kuriamas įspūdis apie „juodą vargą“, kurio, pasak jos bendražygio, nepatyręs negali suvokti.“
Gražina Kristina Sviderskytė


Marius Ėmužis (g. 1987) – humanitarinių mokslų daktaras, VU Istorijos fakulteto dėstytojas. 2016 m. apgynė disertaciją „Sovietų Lietuvos valdantysis elitas 1944–1974: tarpusavio ryšiai ir jų raiška“. Jo mokslinių tyrimų sritys: Kominterno istorija ir veikla, sovietų Lietuvos nomenklatūra, partizaninis karas Lietuvoje.


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Romainas Gary – rašytojas, kino scenaristas ir režisierius, Prancūzijos konsulas, milžiniškų ambicijų ir didelių aistrų žmogus, nuotykių mėgėjas ir svajotojas, garsus XX a. menininkas. Burtininkas, žaidžiantis savo paslaptimis.


Tai pirmoji išsami Romaino Gary biografija lietuvių kalba. Knygoje įvairiapusiškai nušviečiama ši mįslinga asmenybė, vienos iš gražiausių visų laikų literatūrinių mistifikacijų – Emile'io Ajaro – autorius. Neturtingas žydų vaikas, gimęs 1914 m. Rusijos imperijoje. Ambicingas paauglys, susipažinęs su Kesselio ir Malraux kūryba. Generolo de Gaulle'io kareivis, Laisvosios Prancūzijos oro pajėgų lakūnas. Diplomatas, išmaišęs Europą, o paskui užkariavęs Ameriką. Prancūzijos generalinis konsulas Los Andžele. Aktorės Jeanos Seberg vyras. O svarbiausia – rašytojas, du kartus apdovanotas Goncourt'ų premija, bet ir toliau apsėstas troškimo pranokti patį save.

Per tokius kontrastingus paveikslus knygos autorė, ketverius metus tyrinėjusi Romaino Gary biografiją ir kūrybą, mėgina atskleisti tikrąjį jo gyvenimą – gyvu ir žaismingu stiliumi piešia portretą laisvo žmogaus ir talentingo rašytojo, kurio įtaigūs romanai pelnė vietą tarp didžiųjų XX amžiaus kūrinių.

Dominique Bona (g. 1953) – prancūzų žurnalistė ir rašytoja, Prancūzų akademijos narė, Garbės legiono ordino kavalierė, daugelio literatūrinių premijų, tokių kaip „Prix Interallié“, „Prix Méditerranée“, „Prix Renaudot“, laureatė. Knyga „Romainas Gary“ 1987 m. buvo įvertinta Prancūzų akademijos Didžiąja biografijos premija. D. Bona taip pat parašė biografines knygas apie Stefaną Zweigą, Berthe Morisot, Camille ir Paulį Claudelius, André Maurois.

„Įsivaizdavau tiesą kaip tą begalinę liniją, kuri neturi nei ploto, nei pločio – tiesę, oriai ir iškilmingai besidriekiančią per tamsą. Ji man suteikė vidinės ramybės.“

Vieniša namų tvarkytoja, auginanti dešimtmetį sūnų, vieną pavasario dieną pradeda dirbti genialaus matematikos Profesoriaus namuose. Jis dar 1975-aisiais susižeidė galvą ir neteko trumpalaikės atminties. Profesoriaus smegenys – lyg videokamera, kurioje telpa tik viena aštuoniasdešimties minučių trukmės kasetė. Tad teoremą, kurią sukūrė prieš trisdešimt metų, atsimena puikiai, bet ką valgė vakarienei – ne. Kad prisimintų svarbiausius dalykus, tylusis Profesorius juos užsirašo ant lapelių ir prisisega prie švarko. Dienas jis leidžia spręsdamas sudėtingiausias lygtis ir dalyvaudamas matematikos konkursuose. Ne kiekvienas supranta Profesoriaus meilę skaičiams ir keistą jo gyvenimo būdą, bet naujoji namų tvarkytoja ir jos dėl beisbolo galvą pametęs sūnus sugeba su juo užmegzti už atmintį gilesnį ryšį ir atrasti nematomą draugystės ir meilės formulę.

Šis romanas kupinas žavių ekscentriškų kasdienio gyvenimo detalių, žmogiškumo šviesos, kone kiekvienas jo sakinys trykšta gyvenimo džiaugsmu. Tai odė tolerancijai, atsidavimui ir empatijai vieno kitam.

„Prozos santūrumu ir žavesiu prilygsta Kazuo Ishiguro, savitumu – Haruki Murakami.“
Los Angeles Times

„Šis jautrus romanas – tai nuostabus sapnas, iš kurio nesinori pabusti.“
Guardian

„Ogawa apdovanota gebėjimu romia, bet giliai įsismelkiančia proza išreikšti subtiliausius žmogiškosios psichologijos niuansus.“
Kenzaburō Ōe

„Romanas parašytas tokia skaidria ir nepretenzinga kalba, kad skaitydamas, regis, žvelgi į gilų vaiskaus vandens baseiną. Tačiau net vaiskiausiuose vandenyse slypi srovės, kurias įmanoma pajusti tik į jas panėrus.“
New York Times

Yoko Ogawa (Joko Ogava, gim. 1962) – viena ryškiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, laimėjusi visus svarbiausius japonų literatūros apdovanojimus, įskaitant ir „Akutagawos“. Iš viso parašė daugiau kaip 40 kūrinių. Romanas „Begalinė lygtis“ tik pasirodęs tapo didžiausiu bestseleriu Japonijoje, kur per du mėnesius parduota per milijoną knygos egzempliorių. Už šį romaną autorė apdovanota „Yomiuri“ ir „Hon'ya Taishō“ literatūros prizais, 2010 m. nominuota „Independent Foreign Fiction“ (dabar – „Man Booker International“) premijai. Pagal romaną pastatytas filmas „The Professor and His Beloved Equation“.

„Man Booker“ premijos nominantė

„Pasaulyje gyvena dviejų rūšių žmonės. Tie, kurie mano, kad jiems taip niekada nenutiks. Ir tie, kurie žino, kad jiems tikrai taip nutiks...“

Vienuolikmetį Džeką mama paliko atsakingą. Iki grįš iškvietusi pagalbą, liepė jam kantriai laukti karščiu tvoskiančiame automobilyje ir pasirūpinti dviem jaunesnėmis sesutėmis. Prabėgo kelios erzinamai ilgos valandos, o mamos vis nėra.

Ji taip ir negrįžo. Eilinos Brait kūną policija rado netoli nuo ten, kur laukė vaikai. O Džekas, net ir po trejų metų, vis dar atsakingas už šeimą. Tiksliau, už tai, kas iš jos liko. Dabar jo kasdienybė – vagystės iš atostogauti išvykusių šeimų namų. Tačiau viskas pasikeičia, kai vienuose jų Džekas randa peilį, kuriuo – jis žino – buvo nudurta jo motina.


„Kirtis“ gąsdina, verčia susimąstyti. Ir jautriai paliečia širdį.“
Sarah Pinborough

„Belindos Bauer knygos peržengia visas žanrų ribas. Tai daugialypis romanas, sukrečiantis yrančios šeimos paveikslas.“
Daily Mirror


Belinda Bauer (g. 1962), britų autorė, „UK National Book Award“ ir daugelio kitų apdovanojimų laureatė, vaikystę praleido tarp Anglijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Prieš tapdama rašytoja, ji visą dėmesį skyrė žurnalistės karjerai ir scenarijų rašymui. „Kirtis“ – jos aštuntoji knyga, 2018-aisiais įtraukta į „Man Booker“ premijos ilgąjį sąrašą.

„Laimėtojų gali būti tik keli, pralaimėjusiųjų daug. Tačiau mes žaidžiame toliau, nes viliamės, kad būsime tie laimingieji.“

1932-ieji, Korėja. Mylima luošo žvejo dukra Sundža triukšmingame uostamiesčio turguje sutinka nepažįstamąjį. Žavus vyras užburia ją kalbomis ir pažada po kojomis pakloti visą pasaulį. Tačiau nepriteklių augintos žvejo dukros meilei nelemta baigtis laimingai. Išduota ir pažeminta, Sundža ryžtasi palikti gimtinę ir keliauti į Japoniją – kraštą, kuriame nė vienas korėjietis nėra laukiamas svečias.

Taip prasideda visą dvidešimtą amžių apimanti Sundžos ir būsimų trijų jos giminės kartų gyvenimo istorija, savo nenuspėjama sėkme, netikėtais posūkiais ir neišvengiama rizika primenanti Japonijoje klestintį korėjietišką azartinį žaidimą pačinko.

„Beveik šimtmetį aprėpianti vienos šeimos istorija. Nepalaužiamas siekis išlošti gyvenimo loterijoje, gebėjimas užjausti ir drąsa atsitiesti suklupus – visa tai ilgam įsirėžia į atmintį.“
Barack Obama

„Pačinko“ neužsimirš net tada, kai nurims knygos pasirodymo jaudulys ir ims blukti pagiriamieji žodžiai ant knygų viršelių. Šis nuostabus šeimos epas dar ilgai aidės žmonių kalbose.“
Irish Times

„Tai švelnus ir guodžiantis žvilgsnis į mus supantį chaosą, kurį dažnai vadiname gyvenimu.“
New York Times Book Review

Min Jin Lee (g. 1968) – Korėjoje gimusi amerikiečių autorė. Pirmasis istorinis jos romanas „Pačinko“ vos pasirodęs sulaukė daug dėmesio: išsyk tapo „Washington Post“, „Boston Globe“, „USA Today“, „Wall Street Journal“ bestseleriu, buvo įtrauktas į geriausių 2017 m. „New York Times“ knygų dešimtuką ir nominuotas prestižinei „National Book Award“ premijai. Pasaulyje jau parduota daugiau nei 1 mln. šios knygos kopijų.

Pagaliau vasara! Prisirpo vyšnios, po žolę bėgioja basi vaikai, o po trumpo, bet smarkaus lietaus netrukus vėl nušvinta saulė. Kaip ir kitose savo knygose, autorė pasakoja daugybę istorijų: apie Zuzanos gimtadienį parke, pradingusius pingvinus ar kiekviename puslapyje besislepiančią pelytę.

Vokietijoje gimusią ir ten pat kuriančią autorę Rotraut Susanne Berner pasaulyje išgarsino ši populiari knygų vaikams serija (Wimmelbuch). Šių knygų tiražas pasaulyje beveik siekia pusę milijono egzempliorių, išleista penkiolikoje šalių.

„Kantriai laukiu vėluojančios katastrofos.”

„Užrašų knygelių” III tome – paskutiniai, 1951–1959 metų, garsiojo egzistencialisto, Nobelio literatūros premijos laureato Albert'o Camus užrašai, leidžiantys pažinti asmeniškesnę ir intymesnę vieno svarbiausių XX a. rašytojų pusę. Pirmieji du „Užrašų knygelių” tomai rašyti kaip kasdienio darbo įrankiai, o trečiasis laikytinas atviresniu Camus asmeninio gyvenimo dienoraščiu. Užrašuose Camus fiksavo įvairias gyvenimo detales: savo reakciją į polemiką, kurią sukėlė jo esė knyga „Maištaujantis žmogus”, jausenas dėl Alžyro karo, viešnages Graikijoje ir Italijoje, subtilius apmąstymus apie žmoną ir mylimąsias, širdgėlą dėl šeimos ir apnikusį nerimą 1957 metais gavus Nobelio literatūros premiją.

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, jos moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jaunatviškas jo entuziazmas, intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol trunkančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame Camus kūrybiniame palikime.

Prieš beveik dvejus metus geriausia Džoanos draugė Džoselina sėkmingai aplink mažąjį pirštelį apvyniojo seksualų turtuolį Breideną Karmaiklą, o Džo sąskaitoje – tik sudaužyta širdis ir nieko gero nedavę santykiai su daugybe savimylų.

Džo šiek tiek pavydi Džoselinai, bet jaučia, kad neseniai sutiktas penkiolika metų vyresnis milijonierius Malkolmas – visų jos problemų sprendimas, malonios ir aprūpintos ateities garantas. Reikia tik pasistengti visko nesumauti.

Džoanai sekasi puikiai, iki jos akiratyje pasirodo Kemeronas – įžūlus, tiesmukas ir Džo atvirai priešiškas vyrukas. Kad ir kaip jis erzina Džo, ji pasiryžusi iškentėti šį nemalonų tipą ir pasiekti savo tikslą su Malkolmu. Tik kodėl kaskart, Kemeronui priėjus arčiau, kūnu nubėga tas iš proto varantis jaudinantis šiurpuliukas ir nutvilko nepaaiškinamas karštis?

„Škotijos atsakas knygai Penkiasdešimt pilkų atspalvių.“
Sunday Post

„Kokia kūną nuo aistrų verčianti lydytis knyga! Ir kaip jaudina herojės pastangos suprasti ir surasti savo tikrąjį „aš“.“
USA Today

„Vos tik pradėjusi skaityti, norėjau pasikabinti ant kaklo kortelę „Netrukdyti“, kad niekas nenutrauktų šio jaudinančio malonumo.“
Fiction Vixen Book Reviews

Samatha Young (Samanta Jang, g. 1986) – neįtikėtinu greičiu į „New York Times“, „USA Today“ ir „Wall Street Journal“ aukštumas užkopusi autorė iš Škotijos. Tai jau antroji lietuviškai išleista autorės knyga, tęsianti pirmojoje („Pavojingi žaidimai“, 2018) pristatytų herojų meilės istorijas ir vaizduotę kaitinančias aistras.

„Šiai knygai pasirodžius, <...> buvo noriai rašoma, kad tai pirmasis „ekologinis“ romanas, pirmas šauksmas, kviečiantis gelbėti mūsų biosferą, kuriai iškilo grėsmė. Tačiau aš pats tais laikais nebuvau įvertinęs nei vykstančio naikinimo masto, nei visos to pavojaus apimties.“
Romain Gary

Romane pasakojama apie keistuolį idealistą prancūzą Morelį, išsekintą gyvenimo koncentracijos stovykloje beprasmiškumo. Po Antrojo pasaulinio karo jis atsiduria Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje. Čia tarp čiabuvių ir kolonistų tvyro įtampa, bręsta išsilaisvinimo kovos, negailestingai dėl ilčių žudomi drambliai, o Morelis renka parašus po peticija už jų apsaugą. Išlaisvinti drambliai – jo idée fixe. Kas svarbiau: gamtosauga ir drambliai, šalies nepriklausomybė ar individo laisvė? O gal – badaujantis vietinis?

Šis romanas – tai žvaigždėta Afrikos naktis, panaši į šydu apsigobusią moterį, savanos vėjas, neaprėpiami toliai, vandens link bėgantys drambliai, jų sukeltos įkaitusios raudonos žemės dulkės, kurios gaubia europietį, patyrusį XX a. vidurio siaubą ir pasitraukusį į Afriką semtis stiprybės gyventi, ieškoti tyros būties gamtos apsupty.

„Kupinas išminties ir įtaigos.“
Kirkus Reviews

„Pirmasis ekologinis romanas prancūzų ir turbūt pasaulio literatūroje.“
David Bellos

Romain Gary (Romenas Gari, 1914–1980) – vienintelis istorijoje prancūzų autorius, literatūrinę Goncourt'ų premiją pelnęs dukart. Pirmąją – būtent už romaną „Dangaus šaknys“, parašytą 1956 metais ir akimirksniu užkariavusį pasaulio bestselerių sąrašus.

Jūsų rankose knyga-klausimas. Autorius ją įvardija kaip egzistencialistinę provokaciją, kuri skaitytoją įvilioja į keistą Miestą, kuriame nėra nei vardų, nei pavadinimų, tik gausybė sniego. Priemesčio namas, bažnyčia, psichiatrijos klinika, viešbutis, universitetas, palėpė virš vyno parduotuvės, traukinys – tai kelionė veikiau ne geografinėje, o vidinėje erdvėje. Atkakliai ieškant rakto net tada, kai nėra spynų.
Ar visa tai rūkų rūkas, ar mylinčio Kūrėjo dovana? Autorius neprimeta jums atsakymo, tik negailestingai spiria išlįsti iš krūmų, kuriuose mėginame pasislėpti nuo savo pačių gyvenimo.

Andrius Navickas – filosofijos daktaras, ilgametis Bernardinai.lt redaktorius, knygų tikėjimo ir visuomenės temomis autorius, vertėjas, politikas, 2017 m. tapo Seimo nariu. „Babelis“ – pirmoji grožinė jo knyga.

Kai ateina vakaras ir ima slėgti vienatvė, kai apima sunkios mintys ar abejonės dėl gyvenime padarytų klaidų ir iširusios šeimos, Jolanta pakelia telefono ragelį ir surenka Romo numerį. Jų likimai labai panašūs – jis taip pat vienišas, išsiskyręs, nusivylęs meile ir šeima… Šie naktiniai pokalbiai abiem pasidaro labai reikalingi, bet telefoninis romanas negali tęstis be galo. Kur veda ši naktinė draugystė? Ar įmanoma suklijuoti sudužusių gyvenimų šukes? Ir kuo čia dėti tie šimtas baltų mersedesų?..

„Šimtas baltų mersedesų“ – pirmoji skaitomiausia lietuvių grožinės literatūros autore bibliotekose tituluojamos Irenos Buivydaitės knyga, pasirodžiusi lygiai prieš 25 metus, 1995-aisiais. Nuoširdus pasakojimas apie paprastų žmonių gyvenimus krečiančią skyrybų krizę užbūrė skaitytojų širdis ir lemtingai paženklino pačios autorės kūrybą – ji iki šiol liko ištikima su pirmąja knyga pasirinktam žanrui ir temoms, kurios kviečia prisiliesti prie pačios mūsų egzistencijos šerdies: meilės ir neapykantos, tikėjimo ir pasitikėjimo žmonėmis, porų ir kartų santykių.

Neseniai gatvėje mane sustabdė viena nepažįstama moteris ir tarė: „Man jūsų romaną reikėjo paskaityti anksčiau, tada gal nebūčiau išsiskyrusi.“ Jos žodžiai sujaudino – vadinasi, man pavyko užgauti jautrią žmogiškų santykių stygą, priversti susimąstyti, ar kartais nepaskubame, ar nebuvo įmanoma paieškoti kitos išeities, todėl manau, kad romanas aktualus ir šiandien.

Irena Buivydaitė

Ryte radusi du vidurnaktį praleistus draugės Erikos skambučius Gabrielė nutaria ją aplankyti. Pravėrus draugės buto duris merginą apima slogi nuojauta. Ji pasitvirtina – miegamajame, ant lovos, vilkėdama senamadišką nuotakos suknelę guli Erika... nebegyva. Ar tai savižudybė? O jei ne, tai kas ir kodėl nužudė šią jauną, gyvybingą moterį? Kiek toli galima nueiti norint susigrąžinti mirties sunaikintus jausmus? Kiek iš tiesų galima pažinti žmones, kuriuos laikome pačiais artimiausiais savo gyvenime?

Tai įtemptas pasakojimas apie meilę ir neapykantą, iš proto vedančią aistrą seniai prarastai moteriai, fatališką tikėjimą meno amžinumu ir metų metus slepiamas, tačiau vis tiek galiausiai į viešumą išnyrančias šeimų paslaptis.

Autorė baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Ilgą laiką dirbo teisininke, šiuo metu dėsto teisės dalykus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir Vilniaus universiteto Kauno fakultete. „Mirtis tarp žvaigždžių“ – trečioji jos knyga.

Autorė 2005 m. išleido detektyvą „Kleopatros brilianto paslaptis“, o 2015 m. Sabinos Šatinskos slapyvardžiu – detektyvą „Paslaptingi Petros lobiai“.

Sveiki atvykę į Kokybės Šalį!

Ateityje viskas vyks sklandžiai: darbą, laisvalaikį ir santykius optimizuos algoritmai. Partnerio paieškomis dabar užsiima sistema. „KokybėsParneris“ pasako, kuris asmuo į porą tinka labiausiai, priderindamas netgi klientų gyvenimo trukmę. Savaeigis automobilis žino, kur tu nori važiuoti. Užsiregistravusiesiems „TheShop“ tinkle atsiunčiamos visos prekės, kurių jie nori, nereikia nė užsisakyti. Žmonėms nebereikia priiminėti rimtų sprendimų, nes Kokybės Šalyje atsakymas į visus klausimus skamba vienodai: „OK“.Vis dėlto mašinų presuotojas Pėteris vis aiškiau jaučia, kad jo gyvenimas klostosi kažkaip ne taip. Jeigu sistema išties tokia tobula, kodėl mašinos darosi vis žmogiškesnės, o žmonės vis labiau primena mašinas?

Stulbinanti satyra apie ateities visuomenę, pranašystes ir skaitmenizacijos pinkles, tęsianti tradicijas tokių rašytojų, kaip Kurtas Vonnegutas, Douglas Adamsas, Georgeʼas Orwellas. Tai išradingas pasakojimas, kupinas sąmojo ir juodojo humoro, o aštrūs autoriaus pastebėjimai parodo, kaip arti mūsų realybės yra Kokybės šalis.

Nerealu, išmintinga ir labai įžvalgu!

Marcʼas-Uwe Klingas gimė 1982 m. Štutgarte. Studijavo filosofiją ir teatrologiją Berlyne. Nuo 2003 m. dalyvauja įvairiuose skaitymo ir slemų renginiuose visoje Vokietijoje.  Už romaną „Kokybės šalis“  2018-aisiais Klingas apdovanotas Vokietijos mokslinės fantastikos premija. 2019 m. amerikiečių režisierius Mikeʼas Judgeʼas ėmėsi romano adaptacijos televizijai  HBO kanale.

Donatas Kantakevičius pradėjo vyriškumo skatinimo judėjimą Lietuvoje, suorganizavo daugiausia vyrų stovyklų gimtinėje ir užsienyje (Norvegijoje, Alpėse, Anglijoje, Škotijoje, Himalajuose, Tailande, Indonezijoje, Peru ir kitur).

Vyriškumo treneris ir keliautojas teigia, kad, jei vyrai žinotų, kiek jėgos, galios, stiprybės slypi  jų protėvių šaknyse, jie įgytų absoliutų pasitikėjimą ir prisiimtų visišką atsakomybę už savo gyvenimą bei perduotų išmintį ateities kartoms.

 Ši knyga yra vyriškos galios perdavimas, transformuojantis vyro mąstymą, suvokimą apie save. Knyga paremta asmenine, vyrų ir berniukų stovyklų, kelionių patirtimi. Tai galingas vyriškos energijos užtaisas, kuriuo autorius dalijasi su visais vyrais ir moterimis, norinčiomis pažinti vyrų pasaulį.

Daugiau informacijoswww.vyrai.eu

„Donatas – tikro vyro, kuris nebijo būti savimi, pavyzdys, kuriuo jis skatina ir kitus vyrus atskleisti savo tikrą pašaukimą: išsilaisvinti nuo kompleksų ir motyvuotai priimti visus gyvenimo iššūkius.“ 

Sergejus Maslobojevas

„Ši knyga – Vyrų Biblija. Skaitant krėtė elektra! Kosminė galios energija teka per knygą. Jutau vidinę transformaciją – atsirado neapsakomas pasitikėjimas, sprogo vyriškumo pradas veiklai. Donatas Kantakevičius – žmogus ir vyras iš didžiosios raidės. Pasakė – padarė. Nepažįstu kito tokios geležinės valios žmogaus. Garbė būti jo žmona. “

Rasa Kaktytė