IŠMOKIME SAVO VAIKAMS SUPRANTAMA MEILĖS KALBA PASAKYTI: „AŠ MYLIU TAVE.“Ilgametė abiejų autorių šeimų konsultavimo patirtis, iliustruojama konkrečiais pasakojimais, ir išmintingi patarimai padės išreikšti jausmus vaikui suprantama meilės kalba ir pateiks daug pasiūlymų, kaip būti geriems tėvams.
„Žmonių santykiai nuostabūs tuo, kad jie nėra statiški. Visada yra galimybė padaryti juos geresnius. Kuriant artimesnius santykius su savo mažyliu, paaugliu ar suaugusiu vaiku gali prireikti nugriauti sienas ir pastatyti tiltus – tai labai sunkus, bet atpildą suteikiantis darbas.“Gary Chapmanas, Rossas Campbellas
„Penkios vaikų meilės kalbos“ – tai meilės kalbų kursai tėvams, mokytojams ir kitiems žmonėms, mylintiems vaikus ir dirbantiems su jais.Knygos autoriai – dr. Gary Chapmanas, parašęs bestselerį „Penkios meilės kalbos“, ir jo ilgametis kolega, 37 metus dirbęs psichiatrijos srityje, dr. Rossas Campbellas.
Daugelis iš mūsų – jau patyrę tėčiai ir mamos – žinome, kaip reikėtų auginti vaikus, bet... taip nepavyksta. Kiti nedrąsiai žengiame pirmuosius žingsnius ir braunamės pro įvairių patarimų miškus. Paslaptis ta, kad viskas, ko reikia mūsų vaikams, yra mumyse, tereikia nurimti ir leisti savo gerumui, kantrybei ir meilei atsiskleisti.
Kaip tai padaryti, skaitykite šioje knygoje. Ne tik skaitykite, bet ir praktikuokite. Galit maloniai nustebti, naujai patyrę... raziną, savo kūną, buvimo čia ir dabar pojūtį, vaikus, sutuoktinį ir apskritai gyvenimą. Ramesnį, spalvingesnį, džiugesnį, prasmingesnį.
Knygos autorė, daugiau nei dvidešimt metų tėvystės patirtį turinti keturių vaikų mama, gydytoja psichiatrė, dėmesingo įsisąmoninimo tėvystėje mokytoja Gabrielė Germanavičienė itin profesionaliai, tačiau be galo nuoširdžiai, suprantamai ir gyvai dalijasi gausiomis, puikiai susistemintomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, neabejotinai padėsiančiomis tapti geresniais tėvais ir laimingesniais žmonėmis.
„Būtent dėmesingumas gali padėti atskirti, kada vaiką reikia paleisti, o kada vėl priartėti. Ir kaip kiekvienąkart atkurti mylintį santykį. Nes tai vaiko augimui ne mažiau svarbu nei maistas, gėrimas ir drabužiai.“
„Esu keturių vaikų mama, gydytoja psichiatrė. Konsultuoju ir gydau įvairių psichikos sutrikimų turinčius žmones. Domiuosi antroposofine medicina, taip pat įvairiomis nemedikamentinės pagalbos priemonėmis, tarp jų ir dėmesingu įsisąmoninimu.Vedu dėmesingo įsisąmoninimo įgūdžių ir dėmesingo įsisąmoninimo tėvystėje grupes. Kaip auginti vaikus, kad jie užaugtų tokie sveiki, kokie tik galėtų: ir fiziškai, ir psichiškai? Ieškodama atsakymo į šį klausimą, supratau, kad pirmiausia turime... padėti patys sau.
Turime išmokti nuraminti ir pagloboti save, ypač tada, kai jaučiamės sutrikę. Patikėti, kad net ir tada esame pakankamai geri tėvai savo vaikams. Išmokę nurimti ir atjausti save, tikrai sugebėsime naujai pamatyti daugelį, atrodytų, neišsprendžiamų situacijų, galėsime kurti geresnius santykius – grįstus ne taisyklėmis ir reikalavimais, bet artumu ir įsiklausymu tiek į save, tiek į savo artimuosius.
Praktikuodamas dėmesingą įsisąmoninimą, pirmiausia pats sau tampi geru draugu. Dėmesingos tėvystės praktika didina mūsų, tėvų, gebėjimą pasirūpinti savimi, elgtis apgalvotai, gerina santykius šeimoje: bendravimą ne tik su vaikais, bet ir su partneriu, kartu – ir bendradarbiavimą tėvystėje.“
Gabrielė Germanavičienė
„Tėvystė suteikia daug galimybių pažinti save iš naujo. Tai veidrodis, atspindintis mūsų kantrybę ir silpnumą, mūsų beviltiškumo akimirkas ir išmintį, sugyvenančius tose pačiose situacijose. Džiugu, kad ši knyga padės tėvystę pasitikti aiškiau suvokiant savo vidines galias, o tai puiki dovana tiek mums, tiek mūsų vaikams.“
Paulius Rakštikas, trijų vaikų tėtis, psichologas, dėmesingo įsisąmoninimo mokytojas
„Gimus dukrytei, su begaliniu džiaugsmu atėjo ir nerimas, pyktis, išsekimas... Vis galvodavau, kas vyksta, ką ir kaip daryt, kad pati jausčiausi geriau, kad vaikui ir vyrui nepakenkčiau. Ėmiau ieškoti pagalbos. Dėmesingo įsisąmoninimo kursas buvo labai naudingas, privertė stabtelti ir pajausti, patyrinėti save, savo mintis, emocijas, fizinio kūno pojūčius. Labiausiai man buvo paveiku kvėpavimo stebėjimas streso metu, mylinčio gerumo praktikos, padėkojimas sau, į viską žvelgimas iš šalies.“
Dėmesingo įsisąmoninimo tėvystėje grupės dalyvė
Neapsakomai mieli ir žaismingi šuniukai kiekviename puslapyje pasitiks ir pradžiugins mažuosius skaitytojus. O kad nepritrūktų veiklos, knygelėje mažyliai ras ir smagių eilėraštukų bei vis kitokių medžiagėlių, lavinančių pojūčius.
Paliesk ir pajusk knygutės:
lavina pojūčius
ugdo akių ir rankų koordinaciją
jas smagu skaityti drauge su mažyliais
Pūkuoti padūkėliai kačiukai kiekviename puslapyje pasitiks ir pradžiugins mažuosius skaitytojus. O kad nepritrūktų veiklos, knygelėje mažyliai ras ir smagių eilėraštukų bei vis kitokių medžiagėlių, lavinančių pojūčius.
Paliesk ir pajusk knygutės:
lavina pojūčius
ugdo akių ir rankų koordinaciją
jas smagu skaityti drauge su mažyliais
„Washington Post“ | NPR | „Entertainment Weekly“ | „Esquire“ | „Buzzfeed“ | „Publishers Weekly“ | „Kirkus Reviews“ | „Amazon“ | „Barnes and Noble“ | „Goodreads Choice Award for Nonfiction“ (2018) ir daugelio kitų geriausia metų knyga | „New York Times“ bestseleris Nr. 1
Daugiau nei dešimt metų nuo 1974-ųjų Kaliforniją kaustė siaubas. Ramius vidurinės klasės apgyventus priemiesčius terorizavo vienas žiauriausių serijinių žudikų JAV istorijoje. Daugiau nei 10 kraupių žmogžudysčių ir 50 išprievartavimų. Net geriausi valstijos detektyvai ir gausios policijos pajėgos nesugebėjo jo rasti. Po paskutinio nusikaltimo 1986-aisiais žudikas dingo kaip į vandenį.
Po įvykių praėjus 30-čiai metų susidomėjimą neišaiškinta nusikaltėlio tapatybe atgaivino talentinga žurnalistė Michelle McNamara. Ji praminė jį Auksinės Valstijos Žudiku. McNamara valandų valandas naršė nusikaltimo rajonus per „Google Maps“, kalbino su bylomis susijusius tyrėjus, aukas ar jų artimuosius, knaisiojosi archyvuose ieškodama nors menkiausios detalės, galėsiančios išduoti nusikaltėlį. Netrukus noras surasti AVŽ tapo svarbiausiu jos gyvenimo tikslu.
„Išnyksiu tamsoje“ – tai karštligiškų paieškų rezultatas. Knygoje ne tik atkuriamas 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių Amerikos gyvenimas, priemiesčius kausčiusi įtampa ir baimė, bet ir pateikiamas detalus serijinio žudiko paveikslas. Nors autorė mirė nebaigusi rašyti knygos, jos pastangos neliko bevaisės: praėjus vos keliems mėnesiams po „Išnyksiu tamsoje“ pasirodymo, Sakramento pareigūnai 2018 m. balandį apsupo įtariamojo Auksinės Valstijos Žudiko namus. Kalifornija po daugiau nei 40 metų pagaliau galėjo lengviau atsikvėpti.
„Kriminalinės dokumentikos perlas.“
Stephen King
„Kokia dovana būtų perskaityti dar bent 10 knygų, kurių, deja, Michelle nebeparašys.“
Los Angeles Times
„Autentiškas pasakojimas apie tai, kaip vienas apsėstasis gali tapti kito apsėdimu.“
New York Times
Michelle McNamara (Mišelė Maknamara, 1970-2016) – scenaristė, žurnalistė ir rašytoja, internetinio puslapio TrueCrimeDiary.com įkūrėja. 2005 m. ištekėjo už komiko Pattono Oswalto, jis po žmonos mirties parašė paskutinius „Išnyksiu tamsoje“ puslapius. Vos pasirodžiusi, knyga tapo „New York Times“ bestseleriu ir pirmojoje vietoje išsilaikė daugiau nei 15 savaičių, o HBO įsigijo teises kurti dokumentinį serialą. Knygos įvadą parašė McNamaros tyrimų gerbėja, psichologinio trilerio „Dingusi“ autorė Gillian Flynn.
DVYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS
Haris Hūlė dar niekada nebuvo taip arti prarajos. Rakelė – vienintelė moteris, kurią jis kada nors mylėjo, – galutinai nutraukė su juo santykius. Oslo policijoje jis peržiūri užšaldytas bylas ir rūšiuoja dokumentus, užuot daręs tai, ką geba geriausiai, – tyręs žmogžudystes, kurios gali būti susijusios su Sveinu Finu, seksualiniu nusikaltėliu, serijiniu žudiku ir Hūlės priešu. Kadaise Haris pasodino jį už grotų, o dabar, po daugiau kaip dešimtmečio kalėjime, Finas laisvėje, pasiryžęs atkeršyti.
Ir viskas tik į bloga. Kai vieną rytą Haris atsibunda sunkiai pagiringas, visiškai neprisimindamas nakties, kruvinomis rankomis, tai – tik veriančio nelyg išgaląsti peilio ašmenys košmaro pradžia.
„Dostojevskiški moraliniai pasirinkimai, kvapą užimantys netikėtumai, sunkiai pakeliama įtampa. „Peilis“ – bene geriausias Hario Hūlės knygų ciklo romanas.“
Wall Street Journal
„Nesbø – viešpataujantis skandinaviškojo detektyvo karalius.“
Guardian
„Tamsiausias ir emociškai paveikiausias iki šiol Nesbø sukurtas romanas.“
Crime by the Book
Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių, jo knygos išverstos į 50 kalbų. Naujausias autoriaus romanas „Peilis“, tik pasirodęs pasaulyje, iškart užkopė į daugelio šalių topų viršūnes ir iki šiol iš jų nesitraukia.
Vienas įdomiausių šių dienų mąstytojų Seanas Carrollas sudėtingas fizikos teorijas aptaria išmoningai derindamas mokslinius faktus ir žmogaus patirtis. Jungdamas kvantinę fiziką, astronomiją, biologiją, teoretikų išvadas ir gyvenimo pavyzdžius, Carrollas kuria intriguojantį pasakojimą ir siūlo alternatyvų būdą apmąstyti ir suvokti žmonijos prigimtį. Jis pateikia įžvalgių filosofinių ir mokslinių argumentų, pasakoja stulbinamas, susimąstyti verčiančias istorijas, suteikia galimybę pažvelgti į daugelį žmogaus gyvenimo aspektų ir kartu palieka vietos abejonei.
Tai kupina atradimų knyga, parodanti, kad mokslu grįstas požiūris į pasaulį leidžia į save ir savo egzistenciją pasižiūrėti kitomis akimis.
Sužinosite:
• kaip pasaulis veikia kvantiniame lygmenyje;
• kodėl esame įsitikinę, kad visi įvykiai turi turėti priežastį;
• ar sąmonė tėra iliuzija;
• ar tiesa, kad Didysis sprogimas žymi visatos pradžią.
Šias ir daugybę kitų kertinių visatos egzistavimo idėjų atskleidžia ši intriguojanti knyga.
„Mums kylantys sunkūs klausimai apie gyvenimą tiesiogiai priklauso nuo požiūrio į visatą. Daugelis žmonių jį netiesiogiai perima iš aplinkos, o ne susidaro iš asmeninių apmąstymų. Paveldime ilgą laiką kurtas idėjas ir vertybes. Šiuo metu vyrauja toks požiūris į pasaulį, pagal kurį žmonių gyvybė visatoje yra ypatinga ir svarbi, ji nėra tik judanti materija. Turime labiau pasistengti suderinti savo požiūrį į gyvenimo prasmę su žiniomis apie mokslinį mūsų visatos paveikslą.”
Sean Carroll
Seanas Carrollas yra teorinės fizikos mokslininkas Kalifornijos technologijų institute, tinklalaidės „Mindscape“ vedėjas ir knygų „Nuo amžinybės iki šiandienos“ (From Eternity to Here), „Dalelė visatos gale“ (The Particle at the End of the Universe) ir „Apie gyvybės ir visatos kilmę“ (The Big Picture) autorius. Apdovanotas Nacionalinio mokslo fondo, NASA, Amerikos fizikos instituto ir Londono karališkosios draugijos premijomis ir stipendijomis, yra gavęs daugybę kitų apdovanojimų. Gyvena Los Andžele su žmona rašytoja Jennifere Ouellette.
„Seanas Carrollas keri mus žmonijos sukauptomis žiniomis apie visatą ir kelia pagarbią nuostabą pasakodamas, ko dar nesuprantame. Bet galų gale jūsų sielos smalsumą papeni viso to prasmė.“
Neilas deGrasse’as Tysonas, „Cosmos: A Spacetime Odyssey“ vedėjas
„Knyga „Apie gyvybės ir visatos kilmę“ parodo, kaip mokslinė pasaulėžiūra praturtina mūsų visatos ir savęs pačių suvokimą. Šį leidinį turėtų perskaityti visi.“
Carlas Rovellis, knygos „Septynios trumpos fizikos pamokos“ autorius
„Seanas Carrollas sulieja mokslą ir filosofiją ir pateikia žmogišką visatos ir mūsų vietos joje perspektyvą. Knyga yra ir įtraukianti, ir reikšminga, ji gali pakeisti jūsų požiūrį į pasaulį.“
Neilas Shubinas, knygos „Žuvis tavyje“ autorius
Babakaras – gydytojas. Gyvena vienas, paskendęs prisiminimuose apie vaikystę Afrikoje dar prieš egzilį į Gvadelupą, apie juodaodę mėlynakę mamą, kuri ateina jo aplankyti sapnuose, seną meilę Azeliją, taip pat mirusią, ir kitas savo gyvenime sutiktas moteris. Atsitiktinumas ar Apvaizda atsiunčia jam vaiką – ir jis yra priverstas atsisakyti savo vienatvės, savo vaiduoklių.Mažoji Anais neturi nieko, tik jį. Jos mama, pabėgėlė haitietė, mirė gimdydama, paliko jai tik vargą ir nuolatinį bėgimą. Babakaras nori padovanoti jai kitokią ateitį. Jie išskrenda į Haitį – kamuojamą smurto, korumpuotų vyriausybių, sukilėlių gaujų, bet labai gražią, užburiančią salą. Babakaras ieško Anais šeimos – tetos, dėdės, galbūt senelių, kurie galėtų papasakoti jos istoriją. Savo klajonėse jis gali pasikliauti tik savimi ir dviem draugais – Movaru ir Fuadu. Tie vyrai panašūs į jį – tremtiniai, vienišiai, ieškantys savęs, perėję ugnį ir vandenis.
Mano knygos nesiliauja kvestionuoti pasaulį ir niekada nesiūlo išeičių.Maryse Condé žinomiausia frankofonų autorė, kilusi iš Gvadelupos, 2018 m. už gyvenimo kūrybą apdovanota alternatyvia Nobelio literatūros premija. Jos rašymo stilius šiurkštus, bet metaforiškas ir vaizdingas, turintis sąsajų su magiškuoju realizmu. Autorė nagrinėja rasių, lyčių ir kultūros problemas, aktualias ne tik įvairiomis istorinėmis epochomis, bet ir šiandien.Ši knyga skirta visiems! Apie tai, kas vyksta šiandien pasaulyje, ir apie tai, kas tam pasauliui vis dar neleidžia sugriūti.
„Jei tau ši vieta ką nors reiškia, jei šios gatvės ir kalnai tau priklauso, nebijok čia likti.“Kai prasideda karas arba potvynis, žmonės dažniausiai palieka gimtuosius namus ir bėga kur akys mato. Tačiau Trina pasirinko kitą kelią. Gimusi ir užaugusi Italijai priklausančiose vokiškose Pietų Tirolio žemėse ji atlaikė skaudžius diktatoriaus Benito Musolinio fašistinio režimo kirčius, nesitaikstė su vokiečių nacionalistais, nepabūgo ir italų valdininkų, siekiančių paversti jos mylimą miestelį dirbtiniu ežeru. Kovos įrankiu Trina renkasi pasakojimą, kuriame sutelpa ne tik skausmingi vietos gyventojų išgyvenimai, bet ir jos asmeninės dramos. Gyvenimo negandų užgrūdinta moteris skiria savo atsiminimus pradingusiai dar prieš karą dukteriai. Tikėdama, kad vieną dieną ši sugrįš namo, Trina stengėsi perteikti gimtinės istoriją, įprasminti jaunystės idealus ir išsaugoti brangiausių žmonių atminimą.
Marco Balzano sako, kad parašyti šį romaną jį įkvėpė tikra Pietų Tirolio miestelio Kurono istorija. Po karo pastačius užtvanką, miestelis buvo užtvindytas, ir šiandien tik kyšanti iš dirbtinio ežero bažnyčios varpinė mena jame gyvenusių žmonių praeitį. Iki šiol mokytoju dirbantis autorius, kurio kūriniai yra pelnę prestižines literatūrines premijas, mums pateikia ne tik mažos bendruomenės istoriją didžiųjų istorijos kataklizmų epochoje. Jis meistriškai piešia paprastos moters, pasiryžusios priešintis pasaulio likimą lemiančioms jėgoms, drąsą ir tvirtybę.
Kaip sučiupti žudiką, kuris jau nebegyvas?
Po Skudurinės lėlės žmogžudysčių praėjo aštuoniolika mėnesių, ir nors detektyvė Emilė Bakster stengiasi bylą užmiršti ir susitaikyti su kolegos ir draugo Viljamo Foko dingimu, praeitis išnyra paviršiun, kai ji mažiausiai to tikisi, ir smogia su nauja jėga.
Vieną vakarą Bakster turi susitikti su dviem iš JAV atvykusiais specialiaisiais agentais, kurie tikisi jos pagalbos. Niujorke ant Bruklino tilto rastas kadaruojantis negyvėlis su krūtinėje išraižytu žodžiu JAUKAS. O jį ten pakabinęs nusikaltėlis ištraukiamas iš upės – taip pat suraižyta krūtine, tik žodis kitas: LĖLĖ. Netrukus Londone atkartojamas nusikaltimas, identiškas įvykdytajam Niujorke: detektyvų trijulės akivaizdoje žūsta jaukas, o jį nužudžiusi lėlė pati atima sau gyvybę. Vis daugiau ženklų rodo, kad šie nusikaltimai susiję su Skudurinės lėlės žmogžudystėmis.
Tad kam vilioti skirtas JAUKAS, kaip pasirenkamos LĖLĖS, o visų svarbiausia – kas timpčioja tas lėles už virvučių?
„Šiurpi tamsa, kvapą gniaužiantis veiksmas ir subtilus humoras.“
Amazon.com
„Korikas“ kriminalinių romanų gerbėjų lūkesčius pateisins su kaupu.“
Publishers Weekly
„Makabriškas, įtemptas ir talentingai parašytas romanas.“
Goodreads.com
Daniel Cole (Danielis Koulas) – britų rašytojas, tituluojamas naujuoju kriminalinių romanų genijumi. Anksčiau jis dirbo paramediku ir yra įsitikinęs, kad šis ypač sudėtingas darbas padėjo sukurti itin tikroviškas žmogžudysčių scenas, o personažus apdovanoti išskirtiniu juodojo humoro jausmu. „Korikas“ yra antroji detektyvo Viljamo Foko serijos knyga, kuri, kaip ir pirmoji – „Skudurinė lėlė“, – pasaulyje sulaukė didžiulės sėkmės ir yra išleista daugiau kaip 30 šalių.
Ketvirtą dešimtį įpusėjusį portretų tapytoją palieka žmona. Ilgai blaškęsis po Japoniją, jis galiausiai atsiduria žymaus dailininko Tomohiko Amados kalnų name. Namo palėpėje atradęs iki šiol niekieno nematytą kūrėjo paveikslą, portretistas įsisuka į netikėtai sukritusių aplinkybių sūkurį. Kad iš jo ištrūktų, jis leidžiasi į kelionę, kurioje susidurs su Beveidžiu Vyru, paslaptingai skimbsinčiu varpeliu, anapus slėnio ištaigingoje viloje gyvenančia persona, Mocarto operos veikėju, ūmai pasirodžiusiu jo svetainėje, kažkuo paslaptinga trylikamete, nacių vadovybės narių žmogžudystėmis per Antrąjį pasaulinį karą Vienoje ir mįslingu požeminiu pasauliu, kuriame sklando dvigubos metaforos.
Haruki Murakami šiame romane skaitytoją panardina į hipnotizuojantį ir sapnišką alegorinį pasakojimą apie mįslingą meilę, amžiną vienatvę, istorijos naštą ir nenusakomą ilgesį, kuris skatina žmogų kurti meną.
„Kai kurie rašytojai savo kūrybos veidrodį atsuka į mūsų pasaulį, o tokiems kaip Murakami jis yra vartai į visatą, slypinčią už to pasaulio ribų.“
Wall Street Journal
„Tyli Murakami magiškojo realizmo beprotybė.“
Washington Post
„Murakami tarsi burtininkas sulydo tai, kas kasdieniška ir siurrealistiška. Kaip ir kituose savo kūriniuose, šioje knygoje jis kviečia patirti neįprastus, priimti nenuspėjamus dalykus.“
San Francisco Chronicle
Haruki Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe's, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais. Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, novelės pamėgtos kino kūrėjų, o pats Murakami dar vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu.
8 emocijos – 8 kvėpavimo pratimai
Gastonas – mažas vienaragis. Visai kaip ir tave, jį dažnai aplanko įvairios emocijos. Kartais tai būna pyktis, kartais – liūdesys ar begalinė energija, ir mažylis nebežino, kur dėtis. Kad užplūdę jausmai neapverstų visko aukštyn kojomis, Gastonas žino vieną svarbią paslaptį, kuria mielai pasidalys ir su tavimi!
„Mano jausmai“ – knygelė mažiesiems ir jų tėveliams. Trumpos kasdienės istorijos išmokys vaikus atpažinti ir įvardyti užplūstančias emocijas, patars, kaip jas priimti ir kaip su jomis elgtis, o kiekvieno skyriaus pabaigoje aprašyti kvėpavimo pratimai parodys, kaip kaskart užvaldžius stipriems jausmams viską grąžinti į vėžes.
Romano „Moiros ir Furijos“ autorės naujausias kūrinys.
Florida – tai gaivališkas pasaulis, kur kasdienybės pakraščiuose tyko audros, panteros, smegduobės ir gyvatės, bet didžiąsias paslaptis ir pavojus slepia pati žmogaus prigimtis. Tokiame chtoniškame pasaulyje bando išgyventi labai skirtingi žmonės: nerimastinga bevaikė šeima, motinos paliktos dvi sesutės, uragano užklupta ir su savo praeitimi bandanti atsisveikinti jauna moteris, vienišas berniukas, nuolat kažko ieškanti buvusi akademikė, tapusi bename. Bet visuose apsakymuose nuolat išnyra nepamirštama, vis pasirodanti ir vėl pranykstanti pagrindinė knygos veikėja – stipri ir ryžtinga moteris, žmona ir motina. Vyrui palikusi užmigdyti vaikus, ji kas vakarą išeina klajoti po nakties miestą, kurio languose, kiemuose ir gatvėse skleidžiasi tūkstančiai istorijų.
Šiame apsakymų rinkinyje pažvelgiama į įvairių veikėjų pasaulius, miestus, istorijos dešimtmečius ir šimtmečius. Autorei būdingu poetiniu stiliumi pasakojama apie skirtingus likimus, žmogiškąjį malonumą ir džiaugsmą, apie ne visada jaukius prisipažinti jausmus – apie visa tai, iš ko susideda žmogus.
„Floridoje“ šviečia karšta saulė, bet tyko laukinės tamsumos.“
Boston Globe
„Groff absoliučiai nenuspėjama. Savo sakiniu ji gali sukelti audrą.“
New York Times
„Florida“ – tai „grožybių kupinas Edenas“.“
Rumpus
Lauren Groff (Loren Grof, g. 1978 m. Niujorke) laikoma viena įdomiausių šiuolaikinių amerikiečių rašytojų. Išgarsėjo savo trečiu romanu „Moiros ir Furijos“ („Baltos lankos“, 2016), kuris 2015 m. tapo „Amazon“ metų knyga ir buvo nominuotas „National Book Awards“, o JAV Prezidentas Barackas Obama jį pasirinko mėgstamiausiu 2015 m. kūriniu. Naujausias autorės kūrinys „Florida“ tapo tarptautiniu bestseleriu ir 2018 m. pateko į tokių prestižinių apdovanojimų kaip „National Book Awards“ ir „Kirkus Prize“ finalus.
Ar įmanoma mylėti ir būti mylimai, jei širdis sunki nuo paslapčių?
Sėkminga fotografė Elina Boals gyvena laimingą gyvenimą Niujorke su vyru Semu ir septyniolikmete dukra Alisa. Tačiau jų gražios šeimos portrete, rodos, kažko stinga.
Vieną dieną Elina gauna laišką iš Fredriko – vienintelio tikro draugo iš skurdžios vaikystės Gotlando saloje prie Švedijos krantų. Tai nelauktas balsas iš praeities, kurį Elina metų metus bandė ištrinti iš atminties ir nuslėpti net nuo pačių artimiausių žmonių. Eliną užplūsta prisiminimų banga, skandinanti dabartį ir į paviršių išplukdanti praeitį. Ją vėl ima graužti kaltė dėl paslapties, privertusios bėgti iš gimtosios salos ir niekados ten negrįžti. Galiausiai Elina suvokia: kad išsaugotų tai, ką turi dabartyje, ji privalo atsigręžti į praeitį, ir išsiruošia kelionei ne tik į kitą žemyną, bet į kitą laikotarpį, kitą gyvenimą.
„Klaustukas – tai pusė širdies“ – šiltas, jautrus ir viltingas pasakojimas apie savęs suvokimą, tiesos paieškas, susitaikymą su praeitimi, gebėjimą nugalėti gėdą ir kaltę ir pamilti iš naujo.
„Paliečia slapčiausias širdies kertes.“
Blekinge Läns Tidning
„Žavingas brangakmenis.“
Vargnatts bokhylla
„Prilygsta Jojo Moyes.“
Bokprataren
Sofia Lundberg (Sofija Lundberg, g. 1974) – garsi Švedijos žurnalistė ir redaktorė. „Klaustukas – tai pusė širdies“ – antrasis jos romanas, kuris, kaip ir pirmasis, „Raudona užrašų knygelė“, sužavėjo šimtus tūkstančių skaitytojų ne tik Švedijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. „Klaustukas – tai pusė širdies“ nominuotas Švedijos „feel good“ metų knygos apdovanojimams 2019.
Voltaire'as lietuvės bajorės Martos Skowrońskos – caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I – gyvenimą yra pavadinęs „labiausiai neįtikėtinu iškilimu, XVIII a. Pelenės istorija“. Tačiau šis romanas, pagrįstas autentiškais epochos šaltiniais, griauna bet kokius pasakiškus stereotipus.
Laikrodis muša devynias. Prasideda paskutinė imperatorės gyvenimo para. Iš mirštančio kūno realiuoju laiku ir pirmuoju asmeniu pasakojama Jos Istorija: kitokia nei vyrų rašytuose istorijos vadovėliuose.
Vos penkerių likusi našlaite, jaunystėje patyrusi tarnaitės, skalbėjos, karo belaisvės, sekso vergės dalią. Tapusi lietuvių kilmės favorito Aleksandro Menšikovo slapta mylimąja, vėliau – jo geriausio bičiulio Petro I meiluže bei žmona. Tarp dviejų lietuvių ir Rusijos caro nuo pat pradžių pulsuoja įtampos kupinas meilės ir draugystės trikampis, kuris kelia nuolatinę dvejonę: kas kuo manipuliuoja, kas yra auka, kas – suvedžiotojas, o kas sąvadautojas. Ir klausimą: kokią dalią lemia galia, kas tai – pasaka ar tragedija?
Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones.
Menotyros mokslų daktarės rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės naujausias istorinis romanas „Petro imperatorė“ – pirma dilogijos knyga, paremta išsamiais epochos tyrimais, autentiškais šaltiniais, išlikusiais istorinių asmenybių laiškais ir atskleidžianti kultūrologinę mentalitetų istoriją.
Ankstesni autorės kūriniai – tetralogija „Silva rerum“ (2008-2016) – sulaukė didelio užsienio skaitytojų dėmesio, pakartotinių leidimų ir kritikų pripažinimo. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. Lenkijoje 2016 m. pirmasis „Silva rerum“ romanas pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą. 2018 m. „Silva rerum II“ nominuotas Metų knygos rinkimuose istorinio romano kategorijoje.
Lietuvoje „Silva rerum“ ciklo romanai pelnė tokius literatūros įvertinimus kaip Jurgos Ivanauskaitės premija (2008), Metų knyga (2009, 2011), Liudo Dovydėno premija (2015). Autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Lietuvos skaitytojai, 2018 m. rinkdami 100 šimtmečio knygų, tetralogijai skyrė trečią vietą.
2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.
„Kristina Sabaliauskaitė priklauso prie stipriausių ir išraiškingiausių istorinio romano balsų Europoje.“
Olga Tokarczuk, Nobelio literatūros ir „Man Booker International“ 2018 m. premijos laureatė
„Sabaliauskaitės kūryboje susiduriame su literatūra, kuri peržengia įprastines ribas ir pasakoja apie esmines, fundamentalias kultūrines patirtis.“
Tygodnik Powszechny
Nuotrauka buvo iš kito laikmečio. Nespalvota, nučiupinėta, joje jauna pora prie Milano katedros. Juodaplaukė moteris atrodė visai kaip aš. Jaučiausi lyg žiūrėčiau į veidrodį.Tai Džuljeta, – tarė jis, – tavo senelė.
2014-ieji. Miunchenas. 36-erių mados dizainerės Julijos gyvenime pagaliau taip lauktas pakylėjimas – po ilgo ir alinančio darbo ją ir jos sukurtus drabužius pamato Milanas! Tačiau į moters gyvenimą įsiveržęs vyras apverčia jos pasaulį aukštyn kojomis.
Narstydama savo giminės likimą, Julija seka tragiškos meilės istorijos, prasidėjusia dar 1954-aisiais, liniją. Net ir po daugelio metų justi, kad ši jautri šeimos drama tebepulsuoja aistra, kad joje būta apgavysčių ir nuoskaudų. O kartais viena gyvenimo klaida veda prie kitos. Tačiau kur glūdi pirmo neteisingo sprendimo šaknys ir ar galima išrauti su šaknimis viską – tėvynę, namus, mylimus žmones ir galiausiai tiesą, kad ir kokia skaudi ji būtų?
Daugiasluoksnis romanas, pasakojantis apie kelis dešimtmečius besitęsiančią italų ir vokiečių šeimos istoriją, kupinas realių faktų, svajonių, neblėstančios meilės, išdavysčių, paslapčių ir didžių pasiaukojimų.
Danielis Speckas pasiima mus į ilgą kelionę po Italiją ir Vokietiją, ir po kelių puslapių nebesinori sustoti.
Jan Weiler
Niekada neišduokite savo svajonių, kad ir kokios senos jos būtų...
Žurnale aptikusi kulinarijos kursų Toskanoje reklamą, Greisė Barton neatsispiria pagundai ir išleidžia šiai kelionei visas santaupas. O juk ji tokia drovi ir nedrąsi, jau beveik keturiasdešimt metų nekelia kojos iš namų! Ši kelionė – didžiausia staigmena Greisės dukteriai Karinai, kuri taip užsiėmusi verslo reikalais Londone, kad nei aplanko vienišą motiną, nei skiria bent kiek dėmesio paauglei dukrai Anastasijai. Jos visos trys taip susvetimėjusios, kad viena kitos beveik nė nepažįsta. Vis dėlto Karina su dukra ryžtasi lydėti Greisę į nuostabaus grožio Koladoro miestelį, įsikūrusį ant kalno aplink pilį, į kurią jos savininkas paslaptingasis grafas Tankredis Basanelis yra priverstas už pinigus įsileisti svečių.
Viskas pasirodo besą kitaip, nei atrodė. Greisė atskleidžia seną paslaptį iš ankstesnio savo gyvenimo, kai dar nebuvo ištekėjusi. Ji prisimena praeitį: prarastą meilę ir šiurpią tragediją, kuri į šipulius sudaužė visą jos pasaulį ir parvijo atgal į Angliją. Ar Italijos žemės kerai padės atsigauti jos dvasiai ir padrąsins iš naujo atverti širdį?
Rašytoja šioje knygoje seka įstabią istoriją apie prarastą ir atgautą meilę, apie neįtikėtiną gamtos grožio galią atgaivinti sudiržusias širdis.
„Santa Montefiore yra tiesiog neprilygstama romantinių istorijų kūrėja. Visa, ką ji rašo, kyla iš pačios širdies.“
1951 m. Paryžiuje gimęs Pjeras Lemetras (Pierre Lemaitre) kaip rašytojas debiutavo tik sulaukęs 55-erių. Bet jau pats pirmasis, 2006-aisiais išleistas, jo romanas „Travail soigné“(„Kruopštus darbelis“) sulaukė palankių atsiliepimų ir skaitytojų dėmesio ne tik tėvynėje, bet ir kitur. O didžioji šlovės valanda išmušė 2013 m. lapkritį, kai būtent už šį romaną, kurį laikote rankose, P. Lemetras buvo apdovanotas prestižiškiausia Prancūzijos literatūros Gonkūrų premija. Pagal šį romaną 2017 m. Prancūzijoje sukurtas ir to paties pavadinimo itin sėkmingas filmas.
Pirmojo pasaulinio karo mėsmalę išgyvenę ir jos visiems laikams susieti Alberas ir Eduaras grįžta namo tikėdamiesi kitokio gyvenimo. Deja, netrukus paaiškėja, kad Prancūzija šlovina tik savo mirusiuosius, tuo pat metu patogiai užmiršdama išgyvenusius. Apstulbinti, sukrėsti ir nusivylę vaikinai gali tik bejėgiškai stebėti, kaip tėvynė nusisuka nuo jų, bet dosniai apdovanoja jiems kare vadovavusį niekšišką, įžūlų ir jokių skrupulų neturintį leitenantą Pradelį. Vis dėlto Alberas ir Eduaras lengvai pasiduoti neketina. Jųdviejų sugalvotas genialus planas iki pat širdies gelmių sukrečia sterilią Prancūzijos visuomenę, atskleidžia žmonių dviveidystę ir, negana to, atneša vaikinams nemenką turtą. Su liūdnu pasitenkinimu pasimėgavę savo veiksmų sukeltu poveikiu bei pokyčiais, Alberas ir Eduaras nutaria išvažiuoti iš Paryžiaus. Bet netrukus supranta, kad taip paprastai praeities atsikratyti neįmanoma.Tai ironiškas ir skausmingas romanas, atradęs puikų balansą tarp sunkių temų ir juodojo humoro. Jame per košmariško, beprasmiško karo prizmę jautriai ir įtaigiai kalbama apie universalius, visiems laikams būdingus dalykus: žmogiškumą, sąžiningumą, niekšiškumą, draugystę, gebėjimą išgyventi, viltį ir meilę.
„P. Lemetro romanas – reta tragizmo ir komiškumo sintezė, žavinti tiek stiliaus meistriškumu, tiek puikiausio detektyvo vertais siužeto posūkiais.“
the independent
„Tėvystės magija“ – tai moderni XXI a. vaikų auginimo biblija, padėsianti suaugusiesiems tapti tokiais tėvais, kokie jie visada troško būti.
Būti tėvais – ir begalinis džiaugsmas, ir milžiniška atsakomybė. Šviesias laimės akimirkas dažnai pertraukia nerimas, baimė ar sunkiai pakeliama įtampa. Žinoma, visi tėvai nori būti nuostabūs ir suteikti savo vaikams tik tai, kas geriausia, tačiau būtina suvokti, kad tobulų tėvų nebūna: visi gali kartais klysti ar bejėgiškai nuleisti rankas. Paguoda ta, kad gerais tėvais nėra gimstama – jais tampama.
Daugybę metų šeimos psichologe dirbanti Hedvig Montgomery šioje knygoje pateikia taiklių įžvalgų, leidžiančių tėvams nurimti, susitaikyti ne tik su vaikų emocijomis, bet ir su savosiomis, moko suprasti ir įsiklausyti, emociškai pasirengti dideliems ir mažesniems kasdieniams iššūkiams bei parodo, jog iš tikrųjų reikia visai nedaug, kad patirtume bendrumą ir neblėstančią laimę šeimoje: svarbiausia – nuosekliai kurti tvirtą emocinį ryšį su savo vaiku.
„Ši knyga – tai ištikimas patarėjas išsigandusiems tėvams, laukiantis čia pat, lentynoje, kai jo labiausiai reikia.“
Dovilė Filmanavičiūtė
„Visai nesvarbu, kokio amžiaus jūsų vaikas: ši knyga atskleidžia pačią tėvystės esmę.“
Erna Petkutė, Paramos vaikams centro psichologė
Hedvig Montgomery (g. 1968) – Norvegijoje ir visame pasaulyje gerai žinoma psichologė ir šeimos psichoterapeutė. Sukaupusi daugiau nei dvidešimties metų patirtį, ji konsultuoja privačiai ir skaito paskaitas tarptautinės organizacijos „Famlab“, ugdančios tėvus bei globėjus, Norvegijos skyriuje. „Tėvystės magija“ – pirmoji knygų apie vaikų auklėjimą serijos dalis, apibendrinanti per daugelį metų sukauptą H. Montgomery patirtį.
Norvegijos pietuose esančiame Staverno uostamiestyje be žinios dingsta taksi vairuotojas. Policija netekusi vilties, tačiau detektyvas Viljamas Vistingas dar nesiruošia nuleisti rankų: jau pusę metų jis viliasi aptikti bent menkiausią užuominą, kuri padėtų jam išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko tą šaltą žiemos naktį.
Netrukus dingusio taksisto paieškos pasisuka kita linkme ir atveda Vistingą prie naujos bylos: vieno iš prabangiausių miesto namų rūsyje rastas pinigų prigrūstas seifas. Šalia jų – šautuvas, kuriuo šauta lygiai prieš pusę metų.
Viljamas Vistingas pasineria į spėliones, kuo ir kaip gali būti susijusios šios dvi paslaptingos bylos. Tačiau kai tyrimo sūkuryje neplanuotai atsiduria nėščia jo dukra Lina, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Tai nebe tik policijos tyrimas, tai – asmeninė detektyvo kova.
„Paini byla, slegiantis netikrumas ir nuolat spaudžiantis laikas... Tobulai sukaltas kriminalinis detektyvas.“
Skånska Dagbladet
„Tik buvęs pareigūnas gali parašyti tokį aštrų ir preciziškai tikslų detektyvą.“
Tvedestrandsposten
„Kiekvieną puslapį, kiekvieną sakinį ir žodį lydi dusinantis noras sužinoti, kuo visa tai baigsis.“
Shots Magazine
Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, g. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi, savo unikalią patirtį pasitelkia romanuose. Rašytojas apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija.
Asmeniškas ir šiandien itin aktualus vienos įtakingiausių Amerikos politikių – buvusios JAV valstybės sekretorės Madeleine Albright – žvilgsnis į XX a. atsiradusį fašizmą ir jo įtaką šių dienų gyvenimui.
Fašistas, M. Albright žodžiais tariant, – tas, kas „stipriai tapatinasi su visa tauta ar grupe ir pretenduoja kalbėti jos vardu, nesirūpina kitų teisėmis ir gali pasinaudoti bet kokiomis priemonėmis, įskaitant smurtą, kad pasiektų savo tikslus“.
Kaip vieną ryškiausių XX a. bruožų autorė įvardija kolosalų fašizmo ir demokratijos susidūrimą – kovą, kuri apribojo žmonių laisves, o milijonus niekuo neprasikaltusių pasiuntė myriop. Atrodytų, kad skaudūs praeities įvykiai turėjo išmokyti nebepasitikėti jokiais vis iškylančiais ideologiniais Adolfo Hitlerio ar Benito Mussolini'o pasekėjais, tačiau M. Albright, pasitelkdama asmeninę diplomatės patirtį ir karo draskomos Europos prisiminimus iš vaikystės, kvestionuoja šią tarsi savaime suprantamą prielaidą.
Fašizmas, kaip išsamiai paaiškina M. Albright, pergyveno XX amžių. Šiandien jo keliama grėsmė tarptautinei taikai ir teisingumui didesnė nei bet kada po 1945-ųjų. Demokratijos banga, užliejusi pasaulį po Berlyno sienos griūties, pamažu slūgsta. Nepriklausomo pasaulio lyderę JAV valdo nesutarimus kurstantis ir demokratines institucijas menkinantis prezidentas. Daugelio šalių ekonominėje, technologinėje ir kultūrinėje terpėje vis daugiau galios įgyja kraštutinių (kairiųjų ir dešiniųjų) pažiūrų atstovai. Šių dienų lyderiai, tarp jų Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas, vis dažniau pasitelkia XX a. 3 ir 4 dešimtmečiais taikytus fašistų elgesio modelius.
„Fašizmas. Įspėjimas“ – įžvalgi ir laiką pralenkianti knyga, parašyta žmogaus, ne tik nagrinėjusio istoriją, bet ir prisidėjusio prie jos kūrimo. Ji primena svarbias pamokas ir kelia klausimus, į kuriuos privalome atsakyti dabar, kad nebūtų pakartotos praeities klaidos.
Madeleine Albright (Madlen Olbrait) – 64-oji JAV valstybės sekretorė (1997-2001). Per įspūdingą karjerą jai teko dirbti ne tik Baltuosiuose rūmuose ir Kongrese, bet ir JAV ambasadore prie Jungtinių Tautų. Šiuo metu ji gyvena ir veikia Vašingtone ir Virdžinijoje.
Bill Woodward (Bilas Vudvardas) kartu su žmona Robin Blackwood ir dukra Mary gyvena ant Kapitolijaus kalvos Vašingtone.
Žvarbią žiemos naktį po darbo eidamas į netoliese stovintį automobilį tarsi į vandenį dingsta Švedijos teisingumo ministras. Saugumo darbuotojai griežtai uždraudžia viešinti bet kokias žinias, susijusias su įvykiu. Tik bėda, kad detektyvas Fabianas Riskas niekada nebuvo linkęs paklusti taisyklėms. Kad sužinotų tiesą, jis pasiryžęs bet kam. Net jei tai keltų pavojų gyvybei.
Tuo pat metu Kopenhagoje randamas žiauriai sudarkytas garsaus TV laidų vedėjo žmonos kūnas. Moters vidaus organai – tarsi perleisti per mėsmalę, o po ja – lipnaus, jau krešėti pradėjusio kraujo jūra. Tik tyrėja Dunja Hougard netiki, kad tai pavydaus sutuoktinio darbas: juk čia įsivėlęs ir trečias asmuo, kurio pėdsakai veda tiesiai į Švediją, į Fabiano Risko valdas.
Dunja ir Fabianas stačia galva pasineria į tyrimus. Žingsnis po žingsnio jie įsitraukia į makabrišką žudikų žaidimą, kur nuo kraujo, pavienių kūno dalių ir amžinai siaučiančios pūgos šiurpsta oda, o galvose nepaliaujamai skamba vienas klausimas: kas pirmas užbaigs šią kraupią dėlionę?
„Avinėlių tylėjimo“ šiurpas, stingdanti „Se7en“ neviltis ir ore tvyrantis nerimas.“
Sydsvenskan
„Patikėkite, jūs tikrai nenorite praleisti „9 kapo“.“
Publishers Weekly
„Tarsi be menkiausių pastangų Ahnhemas peršoka paties sau pirmuoju romanu „Beveidės aukos“ aukštai išsikeltą kartelę.“
Dagblad De Limburger
Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. Tai antroji detektyvo Fabiano Risko serijos dalis, pasakojanti, kas nutiko likus pusei metų iki romano „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018) įvykių.
Sėkmės paslaptis nėra jokia paslaptis. Ji žinoma ir taikoma tūkstančius metų. Didžiausią sėkmę istorijoje pasiekia ne tos asmenybės, kurios nuolankiai susitaiko su jas supančia tikrove, o tos, kurios svajoja apie geresnę tikrovę ir taip nuoširdžiai ja tiki, kad iš tikrųjų sugeba sukurti naują realybę – pakeisti aplink egzistuojantį pasaulį.Ši knyga – tai jūsų asmeninis vadovas į laimingesnį, turtingesnį, daugiau džiaugsmo teikiantį gyvenimą. Vadovaukitės čia pateiktais patarimais ir daugiau nesijauskite aplinkybių auka. Tapkite savo likimo kalviu. Sužinokite, kaip įkinkyti savo proto galias ir neišsemiamus jus supančius išteklius, kad galėtumėte būti, daryti ir gauti viską, ko trokštate, ką įsivaizduojate ir kuo tikite.• Sužinokite, kaip troškimai, vaizduotė ir tikėjimas gali padėti jums sukurti savo naująją tikrovę.• Susipažinkite su meditavimo pagrindais.• Išbandykite 52 savaitėms skirtas afirmacijas, kurios suteiks jums galimybę visapusiškai pagerinti savo gyvenimą.• Išmėginkite metodus, padėsiančius perduoti mintis pasąmonei ir išgryninti savo viziją.• Išlaisvinkite jumyse slypinčią Neribotą Galią.
Jūs turite neįtikėtiną potencialą būti, daryti ir gauti viską, ko norite, ką įsivaizduojate ir kuo iš tikro tikite. Džozefas Merfis, bestselerio „Jūsų pasąmonės galia“ autorius, filosofijos ir teologijos daktaras, yra pripažintas viena iš svarbiausių asmenybių, paveikusių vadinamąjį žmogiško potencialo judėjimą. Beveik tris dešimtmečius jis buvo Dieviškojo mokslo bažnyčios Los Andžele vadovas ir pastorius, be to, parašė per trisdešimt knygų, jos išverstos į daugybę pasaulio kalbų ir parduotos dešimtimis milijonų egzempliorių.
Atsargiai rinkis, ką įsileidi į namus...
Karolina ir Fransis gavę pasiūlymą pasikeisti namais – savo butą Londone išmainyti į namą prabangiame priemiestyje, – nedvejodami sutinka praleisti savaitę toliau nuo kasdienybės rutinos ir įtampos, stumiančios jų santuoką į prarają.
Porai įsikūrus atšiauriame ir baugiai tuščiame name, į paviršių iškyla jų santuoką gramzdinančios problemos: nepateisinamas Fransio elgesys ir Karolinos neištikimybė. Kol jie bando taisyti santykius, keista ir smalsi kaimynė ima perdėm atkakliai domėtis atvykėlių gyvenimu.
Negana to, Karolina name ima atpažinti vis daugiau savo buvusio gyvenimo detalių – viena po kitos pasipila užuominos: gėlės vonioje, muzika, kvapai... Rodos, žmogus, pasikeitęs namais, gerai pažįsta Karoliną ir žino visas praeities paslaptis, kurių ji iš paskutiniųjų bando nusikratyti.
„Paslaptys, melas ir seksualinės manijos... Skaitant šiurpsta oda."
Shari Lapena
„Fantastiškas trileris, persmelktas nuaro atmosferos, įtampos ir netikėtumų.“
Lee Child
„Tamsus, aštrus ir prikaustantis pasakojimas. Perskaičiau neatsikvėpdama.“
Erin Kelly
Rebecca Fleet (Rebeka Flyt) – britų rašytoja. Baigė Oksfordo universitetą, šiuo metu gyvena ir dirba Londone. „Svetimi namai“ – jos debiutinis romanas, sulaukęs didžiulės tarptautinės sėkmės.
Melancholiškas, elegantiškas ir rafinuotas romanas. Nesibaigiantys vaizduotės ir tikrovės, spalvingos praeities ir blankios dabarties viražai.
Debiutinis, bet labai įtaigus ir paveikus „Neapolietiškos sagos“ ir „Apleisties dienų“ autorės Elenos Ferrante kūrinys nepaliks skaitytojų abejingų.
„Pražūtinga meilė“ – tai dramatiška istorija, pasakojama 45 metų Delijos, kurios motina neaiškiomis aplinkybėmis mirė per jos gimtadienį. Romanas – tarsi Delijos kelionė į save ir savo praeitį: ji pasineria į prisiminimus ir grįžta į vaikystės vietas, stengdamasi išnarplioti ne tik motinos mirties, bet jos asmenybės paslaptį. Ar tikrai Amalija buvo neperprantama, dvilypė moteris, kokią ją nuo pat vaikystės įsivaizdavo dukra, ar aplinkybių auka? O gal sumani ir bebaimė žaidėja žmonių jausmais ir likimais? Delija, karštai mylėjusi mamą ir taip pat karštai jos nekentusi, mėgina ją suprasti, sykiu atskleisdama ir savo nepažintą asmenybės pusę. Ramybė ateis tik tada, kai ji surinks visą įvykių dėlionę ir kai jos atmintyje neliks tuščių vietų.
„Pražūtinga meilė“ prikausto dėmesį ir per visą romaną išlaiko istorijos įtampą bei gylį. Tai dramatiškas, nuogas, šokiruojantis romanas, parašytas išraiškingu, drastišku stiliumi, su netikėta atomazga, kaip moka tik Ferrante.
Siautėjantis, kankinantis autorės balsas yra tai, kas literatūroje taip reta.The New York Times