Kategorijos

Džoselina Batler turi paslaptį. Kankinama praeities demonų, vos sulaukusi 18-kos, ji palieka Virdžinijos valstiją ir išvyksta gyventi į kitą Atlanto vandenyno krantą – Škotiją. Čia jaučiasi saugi nuo praeities ir nepageidaujamų klausimų. Nesileidžia į artimus romantinius santykius, neatvirauja draugams, nemezga jokių įpareigojančių ryšių. Su niekuo. Tačiau viskas pasikeičia tą dieną, kai Džosė nusprendžia persikelti į butą Dublino gatvėje.

Vykdama apžiūrėti naujosios vietos, Džosė susiduria su be galo patraukliu verslininku Breidenu Karmaiklu. Vienas jo intensyvus žvilgsnis kaipmat užvirina visą kūną: pasprukti nuo minčių apie jį tiesiog nebeįmanoma. Breidenas – pasitikintis savimi, įpratęs gauti bet ką, ko tik užsigeidžia, – išsyk pajunta trauką Džosei. Dabar jo tikslas – bet kokiais būdais įsitraukti dailių formų gražuolę į lovą. Pamatęs, kad lengva nebus, Džoselinai pasiūlo sandėrį. Aistringas romanas įgauna pagreitį, kiekvieno susitikimo karštis ima vesti iš proto, tačiau Breidenas kažkodėl pradeda klausinėti apie praeitį...

„Šioje knygoje yra visko... romantikos, neapsakomai gardžiai aprašytų aistrų, šeimos istorijų, draugystės, sudaužytų širdžių, ilgesio ir visad gelbstinčios vilties. O paskutiniai puslapiai tiesiog sukelia euforiją.“
Bookish Temptations

„Kiekvienas Džoselinos ir Breideno susitikimas užvirins jums kraują.“
Rainy Day Reads

Samatha Young (Samanta Jang, g. 1986) – neįtikėtinu greičiu į „New York Times“, „USA Today“ ir „Wall Street Journal“ aukštumas užkopusi autorė iš Škotijos. „Pavojingi žaidimai“ – pirmoji autorės knyga, skirta tik suaugusiesiems. Knyga sukėlė didžiulį susidomėjimą ir buvo išleista daugiau nei 30 šalių, nominuota „Goodreads Choice Award 2012“ kaip geriausias metų meilės romanas.

Alinančios sausros kankinamą Kievaros miestelį Australijoje ištinka nelaimė: vyras, pirma nušovęs žmoną ir vaiką, paskutinį šūvį skiria sau. Į geriausio draugo Luko ir jo šeimos laidotuves atvyksta Melburno federalinis policininkas Aronas Falkas, tačiau gimtajame miestelyje jį pasitinka atšiaurūs žvilgsniai. Gamtos stichijos ir žiaurios tragedijos išvarginti gyventojai dar atmena, kaip, įtardami kraupiu nusikaltimu, prieš 20 metų iš miesto jie išginė Falkus, ir tik Luko liudijimas tuomet apsaugojo Aroną nuo kalėjimo.
Nepaisydamas gyventojų priešiškumo ir norėdamas apmaldyti Luko artimųjų širdgėlą, Falkas imasi tirti šeimos tragediją. Aroną kankina klausimas: ar tai – desperatiškas sausros iškankinto ir vilties netekusio ūkininko poelgis, o gal priežastys slypi giliau? Kuo daugiau klausimų jis užduoda, tuo labiau veriasi seniai palaidotos miestelio paslaptys. Kievaros sąstingis apgaulingas, įtampa auga, kol susitvenkusi nutvilko klausimu: kas žiauresnis – įniršio apakintas žmogus ar nepermaldaujama stichija?

„Emociškai galingas pasakojimas ir kvapą gniaužiantis detalumas. Jeigu planuojate šiemet perskaityti tik vieną detektyvą – būtinai skaitykite šį!“
Daily Mail

„Debiutas, nepaliekantis abejingų… Įtraukiantis pasakojimas, pilnas garsų ir įniršio, kartu ir nuostabus, ir bauginantis.“
Publishers Weekly

Rašytoja Jane Harper (Džeinė Harper, g. 1980 m.) gimė Mančesteryje, bet sulaukusi aštuonerių su šeima persikraustė į Australiją. Ilgus metus dirbusi žurnaliste, savo jėgas išbandė kūrybinio rašymo kursuose, kur gimė debiutinis, milžiniškos sėkmės visame pasaulyje sulaukęs detektyvas „Sausra“. Knyga apdovanota „Davitt Awards“ geriausio detektyvo premija, išrinkta geriausia „Ned Kelly Awards“ ir „Australian Book Industry Awards“ metų knyga, o svetainės „Goodreads“ skaitytojai ją nominavo kriminalinio romano kategorijos premijai. Teises pagal ją kurti filmą nusipirko Reese Witherspoon kompanija.

Helsinkis. Nuo namo stogo miesto centre jaunas vyras ima šaudyti į žmones. Miestas apimtas panikos, visi užgniaužę kvapą laukia, kol šaulys bus sustabdytas. Tačiau trys žmonės jaučia visai ką kita... Tėvai su didžiuliu skausmu stebi sūnaus veiksmus, kurių negali pakeisti. Apimta nevilties sesuo tragišką scenarijų seka iš kitos pasaulio pusės. Vienos dienos įvykiai kiekvieną šeimos narį privers pažvelgti į save ir atsakyti į sunkiausią klausimą: ką mylėdami jie padarė ne taip?

Atviroje ir bejėgiškumo kupinoje paprastos šeimos istorijoje atskleidžiami sudėtingi tėvų ir vaikų santykiai, keliami pamatiniai klausimai apie atsakomybę už vaikus ir už pasaulį, į kurį juos išleidžiame. Tai itin jautrus pasakojimas apie šiuolaikinius žmones, susiduriančius su didžiausiais šių dienų iššūkiais, kurių smaigalyje – esminės temos: besąlygiška meilė, atpildas ir mirtis.

„Nedidelės apimties kūrinyje Hirvonen pavyko apibendrinti beveik visus žmonijos jausmus: žmogiškojo artumo ilgesį ir kartu nutolimą; artimiausių žmonių nepastebimą, bet nenumaldomą santykių atšalimą. Nėra tokio veikėjo, kuris nesiilgėtų kito žmogaus ar nenorėtų būti kur nors kitur, tik ne ten, kur yra. Visi nori išeiti, pasilikti, išvengti artumo. Jų kasdienybė kupina baimės ir kartu visa apimančios ramybės.“
Sylvi, knygų tinklaraštininkė

„Hirvonen rašo apie tokius skaudžius dalykus, kurių, rodos, neįmanoma išsaugoti, ir vis dėlto sugeba palikti mažą kibirkštį vilties.“
„Young Aleksis“ apdovanojimo komisijos narys

Elina Hirvonen (g. 1975) – suomių rašytoja, žurnalistė, dokumentinių filmų kūrėja. 2005 m. išleista pirmoji jos knyga nominuota prestižinei suomių literatūros premijai „Finlandia“. „Kai baigiasi laikas“ – trečias rašytojos romanas, kuris vertinamas už itin aktualias temas ir įtaigų, lengvą stilių. Šis romanas kai kurių kritikų lyginamas su Lionel Shiver „Pasikalbėkime apie Keviną“.

Jūsų rankose – knyga, padėsianti jums įgyvendinti drąsiausias svajones ir norus. Jos autorė – tinklaraštininkė Luka de Luna, kuri vieną dieną nutarė: „Gyvensiu savo gyvenimą, kursiu savo realybę pagal savo taisykles ir už tai pati prisiimsiu visą atsakomybę. Esu verta geriausio gyvenimo!“

Atsisakiusi įprasto darbo keturiasdešimtmetė moteris iškeliavo į egzotišką salą ieškoti svajonių išsipildymo. Ten suprato, kad laimės paslaptis ir visa norų magija slypi ne išoriniame pasaulyje, o mūsų pačių viduje.

Pirmojoje Lukos de Lunos knygoje slypi:• priežastys, kodėl verta siekti gyvenimo pokyčių;• svarbiausi realybės kūrimo įrankiai;• patarimai, kaip pamilti ir priimti savo kūną, sielą ir dvasią;• pagrindinės žinios apie baimę ir drąsą, aukos sindromą ir tapsmą savo gyvenimo šeimininku;• žinios apie keturias moteriškas energijas;• norų ir svajonių formulavimo bei pildymosi dėsniai;• mus palaikančios visatos galios ir daugybė kitų dalykų, kurie, kaip rodo autorės patirtis, tikrai veikia!

„Esu tikra – kuo daugiau laimingų žmonių bus aplink mus, tuo geriau visi jausimės. Toks energijos dėsnis: kuo aukštesnėmis vibracijomis gyvensime, tuo šviesiau bus visiems.“

Luka de Luna

Kodėl poros skiriasi? Atsakymas labai paprastas: žmonės nenutuokia, kotikėtis iš santuokos. Jie nežino, kas ji yra, o dar labiau – kas nėra. Kitaiptariant, nežino (iš)gyvenimo šeimoje taisyklių. Arba jų nesilaiko. Tačiaužaidimas be taisyklių nėra nei malonus, nei sėkmingas.Šioje knygoje nuosekliai sudėliota instrukcija, KAIP NAUDOTISSANTUOKA. Iliustruota smagiais pasakojimais, pamokomomis istorijomis,terapinės praktikos ir asmeninės patirties pavyzdžiais bei taikliomiscitatomis. Knygoje taip pat rasite užduočių – jas atlikdami įgytas žiniaspatikrinsite praktiškai.

Jūs sužinosite:• kokia yra santykių hierarchija ir vystymosi etapai,• kokie dėsniai veikia šeimos sistemą,• kokios būna santykių krizės ir kaip jas spręsti,• kaip padėti tvirtus šeimos pamatus,• kokios yra septynios auksinės santuokos taisyklės,• kaip pasinaudoti skirtumais ir spręsti konfliktus,• kur susituokus dingsta meilė ir intymumas,• kaip pamilti iš naujo,• ką reiškia būti tėvais,• kokios yra mylinčio žmogaus savybės.

Išsikelkite uždavinį geriau pažinti save ir tuomet priimti kitą kaip kitokį,o ne savo antrininką, su kuriuo būtų patogu gyventi. Viską išmėginkitepraktiškai savo poroje – darykite tai atkakliai ir tam tikrą laiką, o ne vienintelįkartą. Tada rezultatais pasidalykite su draugais ir pažįstamais – jukdalijantis gėrio daugėja.

Aurima Dilienė

Šiandieniame pasaulyje vis daugiau patarimų moterims, kurios siekia laimės, nori būti sveikos ir gyvybingos, trokšta džiaugsmo, savirealizacijos ir malonumo, ieško kelio į save ir bendrystės su kitais, tačiau… Vieni pataria dainuoti, kiti šokti, vieni moko pykčio, kiti — pozityvumo… Kuo pasikliauti? Ką rinktis?

Šios knygos autorė sustabdo: užteks spausti save. Mums nieko nebereikia keisti. Nebeieškokime atsakymų kituose, nes jie — kiekvienoje iš mūsų. Išsivaduokime iš baimių ir nuostatų, pagaliau pradėkime tyrinėti ir pažinti pačios save. Leiskime sau būti savimi. To pakanka.

Asta Ivaškevičiūtė – lektorė, susitikimų moterims vadovė, viena iš VšĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studija“ kūrėjų. Kaip ir daugelis mūsų, Asta sukosi kasdienybės rate – karjera, namai, draugai, atostogos… Kol kartą suprato nesijaučianti nei laisva, nei laiminga, nei gyvenanti visavertį gyvenimą. Įkvėpė ir… viską pakeitė! Per beveik dešimt metų trunkančią transformacijos kelionę Asta studijavo vedas, išbandė įvairius gyvenimo stilius, technikas ir metodus. Visa tai, ką patyrė ir sužinojo, sudėjo į šią knygą, kad pasidalintų su Tavimi.

Kai mes neleidžiame sau save mylėti, norime tą jausmą patirti, gauti iš kitų.Kai mes neleidžiame sau savęs palaikyti, siekiame palaikymo sulaukti iš kitų.Kai mes sau nepatinkame, stengiamės patikti kitiems.Kai mes neleidžiame sau savimi rūpintis, trokštame patirti kitų rūpestį.

O dėsnis paprastas – ko neduodame sau, negauname ir iš kitų. Ir dėl labai paprastos priežasties, kurią jau aiškinau, bet dar kalbėsiu, kad iki galo įsisąmonintum ir suprastum. Visi jausmai, visi pojūčiai, potyriai yra ne išorėje, o kiekvieno mūsų viduje. Visi jausmai, kurie kyla, yra mūsų, mumyse. Todėl niekas negali ateiti ir duoti jausmo, kurį mes sau uždraudėme patirti. Niekada niekas nemylės mūsų taip stipriai, kad kompensuotų mūsų nemeilės sau jausmą.

Santykis su žmonėmis, su visomis gyvomis būtybėmis, net santykis su Dievu, pirmiausia prasideda nuo santykio su savimi. Kai santykis su savimi yra iškreiptas, nenormalus, tuomet santykiai su visas kitais yra tokie patys – neharmoningi. Nesukūrę harmoningo, atviro santykio su savimi, su kitaisžmonėmis ryšius mezgame siekdami kompensuoti jaučiamą trūkumą arba norėdami pasislėpti nuo savęs ir savo problemų. Kartą draugė manęs paklausė, kaip gyvenu. Atsakiau:– Jaučiuosi tarsi brisčiau per vandenį savo tikslo link. Kartais prieinu priešinga kryptimi tekančią srovę, ir kiekvienas įprastas veiksmas tampa sunkus. Atrodo, tarsi viskas taip pat kaip ir vakar, tačiau šiandien paprastiems dalykams, kasdienėms praktikoms atlikti reikia daugiau valios pastangų. Susidūrusi supasipriešinimu tiesiog brendu toliau. Kad ir mažais žingsneliais, judu į priekį. Ir staiga pasipriešinimas baigiasi. Vakar buvo sunku, o šiandien atsibudau ir viskas tyra, gryna, lengva, švyti.

Šiame pirmajame tokio dydžio norvegų ir lietuvių kalboms skirtame leksikografijos veikale aprašoma beveik 30 000 dažniausių ir aktualių dalykinių sričių žodžių, svarbių santrumpų, paaiškinamos neišverčiamos norvegiškos sąvokos. Straipsniuose gausiai pateikiama vartosenos iliustracijų, tad žodynas leidžia ne tik pažinti norvegų kalbos žodžių reikšmes, bet ir susipažinti su jos gramatika, stilistine žodžių verte. Nors žodynas pirmiausia skirtas lietuvių vartotojams, skandinavai jame taip pat ras naudingos informacijos apie lietuvių kalbos kirčiavimą ir gramatiką.

„Šis žodynas – ryškus indėlis į norvegišką dvikalbę leksikografiją, užpildantis gero, atnaujinto žodyno poreikį, pirmiausia – lietuviams, kurie nori išmokti skaityti norvegiškus tekstus.“
Prof. Ruth Vatvedt Fjeld, Oslo universitetas

Žodyno vyriausioji redaktorė dr. Aurelija Mickūnaitė Griškevičienė yra Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė, leksikografė, vertėja, norvegų ir lietuvių kalbų specialistė. Ji vadovavo bendram Oslo ir Vilniaus universitetų projektui, kurio vienas iš rezultatų yra šis norvegų ir lietuvių kalbų žodynas.

„Scandinavistica Vilnensis“ yra Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro parengtų ir aprobuotų mokslo bei mokomųjų leidinių serija.

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs už jus, – nelabai efektyvu, tiesa? O ką, jei imtumėt ir stipriai papurtytumėt save už pečių, kad pagaliau atsibustumėt iš Didžiojo snūdo, iš šimtu procentų jūsų netenkinančios dabarties?

Patikėkite – viskas įmanoma! Reikia tik išdrįsti daryti tai, ko iki šiol nesate darę: ne norėti keisti savo gyvenimą, o tvirtai nuspręsti tai padaryti.

Tad ko išmoksite perskaitę šią šmaikščią, vienu kitu keiksmažodžiu pagardintą savigalbos knygą? Visų pirma suprasite, kaip atpažinti ir įveikti įsitikinimus, kurie žlugdo svajones. Antra, išmoksite susikurti tokį gyvenimą, kokio visada norėjote. Ir ne kada nors vėliau, o DABAR. Ir, po galais, pagaliau užsidirbsite pinigų. Tiek daug, kiek net nesvajojote!

„You are a badass“ jums taps paspirtimi pasiimti iš gyvenimo viską, ko nusipelnėte. Juk nusipelnėte, tiesa?


„Jen Sincero – tikrų tikriausia koučerių karalienė.“
AP

„You are a badass“ nutildys jūsų vidinį kritiką ir padės susikurti tokį gyvenimą, kokio pavydi visi, lindintys feisbuke.“
Bustle


Jen Sincero (Džen Sinčero, g. 1965) – savigalbos bestselerių autorė ir gyvenimo būdo vadovė, padėjusi tūkstančiams žmonių visame pasaulyje atrasti sėkmę, išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir gyventi fantastišką asmeninį bei profesinį gyvenimą. Prieš kelerius metus Sincero išsikraustė iš saulėtos Kalifornijos ir iškeliavo skaityti paskaitų visame pasaulyje. Naujienomis ir įvairiais patarimais autorė dalijasi interneto svetainėje jensincero.com.

Jis visų mėgstamas policijos inspektorius.

Tarpusavyje besivaržantys narkotikų platintojai, korumpuota policija – ir niūrus bevardis miestas panyra į sumaišties liūną. Tačiau netrukus atsiranda proga pakeisti padėtį. Makbetui ima vertis karjeros aukštumos.

Jis buvęs narkomanas su tamsia praeitimi.

Pagarba. Meilė. Galia. Rodos, viskas pasiekiama ranka. Šiame kelyje tereikia pašalinti kelias kliūtis. Valdžios troškimas Makbetui tampa stipriausiu narkotiku.

Jis niekada nepasieks didžiausios šlovės.

Persekiojamas haliucinacijų ir paranojos, Makbetas netrunka viskuo suabejoti. Kuo toliau, tuo labiau ima suvokti – negaus to, ko šitaip ilgai siekė ir troško.

Nebent žudys.


„Išradingas ir įtikinamas. Nesbø sukūrė tamsų, tačiau teikiantį vilties mūsų nerimastingų laikų „Makbetą“.“
New York Times Book Review

„Šiuolaikinis „Makbetas“ – tai niūrūs peizažai, nusikaltėlių (ne)ištikimybė, sumanūs ir išradingi pabėgimai, tamprūs nusikaltėlių ir juos bandančių sugauti policininkų ryšiai.“
Washington Post


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių. Naujausias autoriaus kūrinys „Makbetas“, šiuolaikinė Williamo Shakespeare'o tragedijos „Makbetas“ interpretacija, jau spėjo užkopti į pasaulinių bestselerių viršūnes.

Suvesti sąskaitas ir dingti amžiams.

Po šešerių metų kalėjime Leo Duvnjakas pagaliau laisvas. Nors kaltintas dešimčia stambaus masto bankų apiplėšimų, Stokholmo centrinėje stotyje sukeltu sprogimu ir iki šiol didžiausia Šiaurės Europoje įvykdyta ginklų siuntos vagyste – galiausiai buvo nuteistas vos už du smulkius įsilaužimus.

Dabar galvoje jam verda naujas planas: artimiausiu metu turi įvykti kalėjime detaliai planuota 100 milijonų kronų vagystė iš Stokholmo policijos būstinės. Tai bus kerštas prakeiktam jį pasodinusiam pareigūnui Jonui Bronksui. Ir, žinoma, neginčytino Leo meistriškumo įrodymas.

Leo žino: kad sėkmingai įvykdytų nusikaltimą, be brolių pagalbos neišsivers. Tačiau Feliksas ir Vincentas dabar gyvena pagal taisykles, atsisakę nusikalstamo gyvenimo ir nuo vaikystės sąmonę žalojusio žiaurumo. Visgi Leo pasiryžęs pasiekti tikslą bet kokia kaina, net paaukodamas tai, kas iki šiol buvo svarbiausia, – šeimą.

„Šokiruojantis kriminalinis trileris. Kartais sunkiai protu suvokiamas trijų brolių santykių išbandymas.“
Litteratursiden

„Gerai sukaltas šou.“
BTJ

Anton Svensson – populiarių Švedijos rašytojų Stefano Thunbergo ir Anderso Roslundo duetas. S. Thunbergas – sėkmingas scenaristas, Švedijoje itin mėgstamas dėl kuriamų TV serialų. A. Roslundas – tiriamosios žurnalistikos atstovas, rašo visame pasaulyje vertinamus ir daugybę apdovanojimų pelniusius trilerius. „Geniali vagystė“ paremta tikrais garsiausios Švedijos nusikaltėlių šeimos faktais. S. Thunbergas – ketvirtasis brolis, kurio lūpomis istorija pasiekė skaitytojus. Pirmą A. Svenssono knygą „Lokio šokis“ „Baltų lankų“ leidykla išleido 2015 metais.

Tikrais faktais paremtas įtaigus istorinis romanas apie stiprias moteris, narsą, pasiaukojimą ir galimybę užgydyti praeities žaizdas.

Kalbant apie moteris kaip gėles, jos būna dviejų rūšių. Yra tokių, kurias skina ir puoselėja pamerktas dailioje vazoje. Ir yra gėlių, kurios tarpsta piktybėje.

Šarlė pirmąkart gyvenime pasielgia ryžtingai: leidžiasi į Antrojo pasaulinio karo sumaištyje dingusios pusseserės paieškas. Jos pėdsakai atveda Šarlę pas itin dygią asmenybę – Eveliną Gardiner, buvusią Pirmojo pasaulinio karo šnipę. Neišsigydžiusi sielą draskančių praeities žaizdų, ji dienas skandina viskio butelyje ir visiškai nenori klausytis įsibrovėlės amerikietės, kol... Kol mergina ištaria JO vardą. Vardą, kuris Evelinai visą gyvenimą siejosi su sugriautu gyvenimu, klaikiomis kančiomis ir baisia savinieka dėl to, kad išdavė artimiausią žmogų, geriausią draugę, savo mokytoją – Lili.  „Alisos tinklas“ – istorinės literatūros mėgėjų laukta puiki knyga, pelniusi galybę liaupsių. Reese Witherspoon knygų klubas romaną išrinko geriausia 2017 m. vasaros knyga. Šis pasakojimas sumegztas kaip tinklas, supintas iš įvairių gijų – nuoskaudų, šmaikščių replikų, sukrėtimų ir meilės istorijos. Tai tikrų tikriausia odė moterų draugystei, drąsai, kilnumui ir plieninei tvirtybei. Tai įrodymas, kad yra nepalaužiamų moterų.

Pažadus laužyti – mirtinai pavojinga

Visas Lizos gyvenimas – paauglė dukra Eiva ir geriausia draugė Merilin. Kad ir kokios iš pažiūros skirtingos, paguodą jos randa būdamos kartu. Tačiau vieną dieną Lizai į akis krinta žavus nepažįstamasis. Mintis išsyk užvaldo romantiškos svajonės.

Galbūt ji jau pasirengusi žengti toliau?
Galbūt jau gali pasitikėti kitais žmonėmis?
Galbūt jau gali nustoti slapstytis ir pamiršti praeities paslaptis?

Visus svarstymus nutraukia Eivos išgelbėtas skęstantis berniukas. Kai jųdviejų nuotraukos pasklinda žiniasklaidoje, Liza pasijunta įspeista į kampą: ilgai kurtam naujam gyvenimui kyla rimtas pavojus.
Kad išgelbėtų visa, kas jai brangu, Lizai tenka stoti akis į akį su praeitimi. Tačiau ji jaučia: kažkas nori, kad ji ir Eiva kentėtų, kad atsakytų už visas padarytas klaidas, svarbiausia – už tą vieną, nelemtai sulaužytą, pažadą.

„Buvo akimirkų, kai norėjau iš baimės užsidengti akis. Skausmingai perveriantis, klaidus kaip pinklės. Norėčiau sakyti, kad žinojau, kuo viskas baigsis, bet Sarah visada būdavo vienu žingsniu priekyje.“
C. L. Taylor

„Užgniaužia kvapą ir sujaukia mintis.“
Guardian

Sarah Pinborough (Sara Pinborou, g. 1972) – BBC radijo novelių ir psichologinių trilerių kūrėja. Jos knygos jau ne kartą tapo „Sunday Times“ ir „New York Times“ bestseleriais. Pirmasis jos lietuviškai pasirodęs psichologinis trileris „Ydingas ratas“ išverstas į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, o rašytojos talentą kurti nenuspėjamus siužetus ir tarsi ašmenys rėžiančią įtampą teigiamai įvertino net pats Stephenas Kingas.

Esama žmonių ir vietų, kuriems nusakyti netinka įprasti žodžiai ir dydžiai. Kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – kapucinų vienuolis tėvas Stanislovas – ir atokus Paberžės bažnytkaimis Kėdainių rajone yra kaip tik tokie.
Iki Paberžės, galingo dvasinės traukos centro, buvo skaičiuojami kilometrai nuo Vilniaus, Varšuvos, Talino, Peterburgo ir kitų pasaulio miestų, o Paberžės ganytojas pelnė žmonių kunigo titulą ir dar gyvas būdamas tapo legenda. Kelis dešimtmečius Paberžės kryptimi, tėvo Stanislovo kryptimi tekėjo žmonių upė.
Su tėvu Stanislovu galėjai kalbėtis apie viską. Jis mokėjo paprastais žodžiais pasakyti, kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė, jo kančios ir jo kelio prasmė. Gebėjo įžiebti viltį ir neleido jaustis paskutiniam eilėje prie Dievo. Neskirstė žmonių pagal kilmę, padėtį visuomenėje, mokslo ar turto cenzą. Jo durys buvo atvertos kiekvienam.
Tėvas Stanislovas dar ilgai bus dvasine Paberžės dominante. Netelpantis standartų, pripažintų tiesų, tradicijų ir dogmų, charakteristikų ir epitetų rėmuose. Drąsus ir laisvas, veržlus, atviras ir patiklus, netausojantis savęs, atsidavęs tarnystei, spinduliuojantis meilę. Gyvas krikščioniškumo liudijimas.

Paberžė – vieta, kur nesikryžiuoja dideli keliai.
Paberžė – vieta, kur į vieną nesuteka didelės upės.
Paberžė – vieta, kur susitinka laikas ir žmogus, žmogus ir Dievas.
Kur žmogus stoja į akistatą su pačiu savimi.

Žurnalistė, rašytoja Vita Morkūnienė, kurios „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“ sulaukė net trijų leidimų, šioje esė ir fotografijų knygoje į tėvą Stanislovą ir Paberžės fenomeną žvelgia atidžiu, jautriu ir šviesiu žvilgsniu, ne tik atskleidžia tėvo Stanislovo paliktus dvasinius turtus, bet ir prakalbina jai gerai pažįstamą giedančių Paberžės daiktų pasaulį.

Ši knyga – papildytas ir atnaujintas 2012 m. išleistos „Norvegų kalbos gramatikos“ leidimas. Tai praktinė gramatika, skirta besimokantiems norvegų kalbos. Joje išsamiai aprašomos norvegų kalbos dalys, sakinio struktūra, tarimas, paaiškinama nemažai kalbos reiškinių, kurie nebūdingi lietuvių kalbai. Lietuviams sunkesni norvegų kalbos vartojimo atvejai aptariami atskiruose skyriuose. Knygoje gausu kalbos vartosenos pavyzdžių, gramatinių konstrukcijų iliustracijų. Kad skaitytojui būtų lengviau suprasti, visi pavyzdžiai išversti į lietuvių kalbą.

Dr. Aurelija Mickūnaitė Griškevičienė nuo 1997 m. dirba Vilniaus universiteto Skandinavistikos centre, kur dėsto norvegų kalbą, bendrosios ir skandinavų kalbotyros disciplinas, yra „Norvegų-lietuvių kalbų žodyno“ vyriausioji redaktorė.

„Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos“ yra „Scandinavistica Vilnensis“ serijos dalis. Ją sudaro Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro parengtos ir aprobuotos mokymo priemonės (gramatikos, mokomieji žodynai, vadovėliai, tekstų antologijos).

„Juk žmonės mėgsta svajoti.“Iš atokaus pietų Italijos kaimelio su kūdikiu ant rankų į Niujorką atkeliavusi Četa nenumanė, kad pasaulyje tiek skirtingo gymio žmonių, tokių skirtingų akių ir odos. Didžiai stiprių ir silpnų, labai naivių ir gerokai suktų, be krašto turtingų ir visiškų vargetų. Per mėnesį ji išmoksta visko, ką reikia išmanyti kekšei. Žodynui, vartojamam tarp viešnamių sienų, jai prireikia dar penkių mėnesių. Ir viską ji ištveria dėl karščiausios svajonės, kad sūnus Krismas taptų tikru amerikiečiu.1909–1929 metais Žemutinis Ist Saidas tarsi griežtojo režimo kalėjimas, čia per naktį draugas tampa priešu. Ar pavyks Krismui išvengti gatvių banditėlių, gaujų, gangsterių ir ištrūkti iš šio emigrantų geto? Amerika – stebuklų šalis ir kiekvienas turi progą, svarbu jos nepražiopsoti. Krismui likimo skirtoji dovana – įgimtas optimizmas ir humoras, laki vaizduotė, pasakotojo talentas ir meilė iš pirmo žvilgsnio Rutai. Ar jis įveiks dar vieną vandenyną, skiriantį jį nuo šios mergaitės iš turtingos šeimos?  Luca Di Fulvio dovanoja puikų romaną, kur jautriai atskleidžiami veikėjų jausmai, o Amerikos aplinka vaizduojama ryškiai kaip kino juostoje.

Istorija yra ne tik tai, kas įvyko, bet ir tai, kas neįvyko ar tebuvo įsivaizduota. Ši knyga pasakoja apie politikų, menininkų, mokslininkų ir kitų intelektualų per šimtą metų (1918–2018) sugalvotas ir propaguotas Lietuvos ateities idėjas, planus ar siekius, kurie turėjo padėti paaiškinti gyvenamą tikrovę ir paskatinti tolesnę šalies raidą. Knygoje kalbama apie tai, kas nebūtinai įvyko, bet būtinai įsivaizduota, – apie tai, kas pavadinta Lietuvos šimtmečio vizijomis.

Knygos autoriai (istorikai, menotyrininkai, menininkai ir kitų sričių ekspertai) atliko netikėtą veiksmą – matydami praeitį jie žvelgė į ateitį – į visas per šimtą metų įsivaizduotas ateitis – ir pateikė originalių ir negirdėtų istorijų. Taip autoriai atskleidė praėjusio šimtmečio prieštaringumą, dinamiką ir įvairovę, kai optimizmą keitė tragedija, tikėjimą – neviltis, pažangą – sąstingis, laisvės troškimą – svetima valia, ir atvirkščiai. Šios vizijos leido pamatyti Lietuvos istoriją platesniame visai Europai ir pasauliui būdingų procesų kontekste. Tai drąsus ir naujas būdas žvelgti į mūsų šalies praeitį, kurios sėkmės įkvepia, o žlugusios svajonės sukrečia. Vizijos atskleidžia, iš kokių troškimų iškilo Lietuva.

Knyga parengta pagal Lietuvos kultūros instituto 2018 m. išleistą anglišką knygos leidimą.

Centrinės Airijos lygumos, 1859-ieji. Anglų slaugė Libė Rait paskiriama į mažytį kaimelį tirti, vietinių žodžiais tariant, medicinos anomalijos ar stebuklo. Žmonės kalba, kad vienuolikmetė Ana O'Donel jau keturi mėnesiai gyvena neimdama nė kąsnio į burną ir yra sveikutėlė: jos gyvybę paslaptingai palaiko kažkokios nematomos jėgos. Slaugės užduotis – ištisą parą nenuleisti nuo badaujančiosios akių ir atskleisti tiesą.

Libė įsitikinusi, kad mergaitę ir jos šeimą valdo tamsybė ir prietarai, ir tikisi per kelias dienas atskleisti apgavystę. Tačiau kuo daugiau laiko praleidžia su Ana, tuo aiškiau supranta, kad jos pačios įsitikinimai apie mergaitę, airius ir pačią save yra klaidingi. Kas iš tikrųjų yra Ana – apsimetėlė ar gyvas stebuklo įrodymas? O galbūt Libei tiesiai prieš akis skleidžiasi kažkas daug pikčiau?

Įkvėptas tikrų istorijų apie „badaujančias mergaites“, užfiksuotų Europoje ir Šiaurės Amerikoje nuo XVI iki XX a., „Stebuklas“ – tai stulbinamas, mintis jaukiantis pasakojimas apie artimą ryšį tarp žmonių iš visiškai skirtingų pasaulių, apie meilės ir piktybės kovą. Tai tikras mūsų įsitikinimų, kas iš tiesų teikia atgaivą kūnui ir sielai, išbandymas.

„Kibirkščiuojančios įtampos istorinis romanas apie galią naikinti.“
Stephen King

„Romane keliami itin drąsūs klausimai apie tai, kiek toli galima žengti, kad įrodytum savo tikėjimą.“
Publishers Weekly

„Pasakojimas, peržengiantis suvokimo ribas ir veriantis širdį.“
New York Times

Emma Donoghue (Ema Donohju, g. 1969 Dubline) – airių rašytoja. Kembridžo universitete įgijo daktaro laipsnį už disertaciją apie XVIII a. anglų grožinę literatūrą. Jos romanas „Stebuklas“ pateko į tokių literatūros premijų kaip „Giller Prize“ ir „Shirley Jackson Award“ trumpuosius sąrašus ir akimirksniu tapo tarptautiniu bestseleriu. Romanas išleistas daugiau kaip 20 šalių.

XVIII a. dviejuose Ganos kaimeliuose gimsta netikros seserys – Efija ir Esė, kurių likimas susiklosto nepaprastai skirtingai. Efiją ištekina už anglo ir jai atsiveria patogus, viskuo aprūpintas gyvenimas Keip Kosto pilyje. O jos seserį Esę įkalina tos pačios pilies požemiuose. Vėliau ją kartu su tūkstančiais kitų parduoda klestinčiai Aukso pakrantės vergų rinkai ir išplukdo į Ameriką. Dviejų seserų likimų gijos išraizgo skirtingus žemynus ir palieka gilų įspaudą ateinančių kartų gyvenime.
Nuo medvilnės plantacijų Misisipėje, misionierių mokyklų Ganoje iki JAV Pilietinio karo, nuo anglių šachtų Alabamoje iki džiazo klubų XX a. Harleme, iki pat šių dienų – autorė aprėpia trejetą žemynų ir septynetą kartų, sukuria itin intymų pasakojimą apie negailestingai laiko ardomus žmonių likimus, nenumaldomą sielvartą, visa ką persmelkiantį grožį ir kelių žemynų istoriją, kuri tarsi atgyja romane.

„Paliečia tarsi stebuklas.“
New Statesman

„Kupinas atjautos... Yaa Gyasi nuskriaustosioms ir nuskriaustiesiems suteikė kaip reta herojišką balsą.“
NPR

„Kai žmonės kalba apie dalykus, kurių gali išmokyti literatūra, jie kalba apie tokias knygas kaip ši.“
Marie Claire

„Perskaičius knygą jautriai suvoki ir negailestingą vergovės realybę, ir didžiulę emocinę žalą, kuria pažymėtos ištisos kartos, ištisi šimtmečiai.“
New York Times

Yaa Gyasi (g. 1989) – Ganos–JAV rašytoja. Stanfordo universitete studijavo anglų kalbą, vėliau – kūrybinį rašymą. „Auksinės šaknys“ – debiutinis romanas, išverstas į daugiau kaip 25 kalbas ir susižėręs gausybę literatūros apdovanojimų, pavyzdžiui, „American Book Awards“, „National Book Critics Award“, „PEN / Hemingway Award“ ir daugelį kitų.

SAVO STICHIJOS PAIEŠKOS – TAI SAVĘS PAIEŠKOS. TAI KELIONĖ Į DVI PUSES: Į VIDŲ TYRINĖTI TO, KAS SLYPI GELMĖJE, IR Į IŠORĘ – SUSIPAŽINTI SU JUS SUPANČIO PASAULIO GALIMYBĖMIS.

Daugelio mūsų galvose knibždėte knibžda klausimų, susijusių su savo tikrojo kelio paieškomis. Jei turite neįgyvendintų svajonių, jus kankina savęs pažinimo klausimai ar nesijaučiate laimingi, ši jūsų rankose esanti knyga padės žengti pirmuosius žingsnius geresnio gyvenimo link.Knygos autorius Kenas Robinsonas kviečia į savo gebėjimus pažvelgti naujomis akimis. Ši knyga – tai praktinis vadovas, kuriame gausu pratimų, padėsiančių pažinti save, suprasti ir įvertinti savo polinkius. Knyga žada daug įdomių atradimų ir sprendimų, joje rasite atsakymus štai į tokius klausimus:

KAIP ATRASTI SAVO TALENTUS IR AISTRAS?KĄ DARYTI, JEI PATINKA TAI, KAM JAUČIATĖS ESĄ NEGABŪS?KĄ DARYTI, JEI JUMS KAS NORS SEKASI, BET NEPATINKA?KĄ DARYTI, JEI IŠ MĖGSTAMOS VEIKLOS NEGALITE PRAGYVENTI?KAIP PADĖTI VAIKAMS ATRASTI SAVO STICHIJĄ?

„Atrask savo stichiją“ pateikia gyvenimą keičiančių įžvalgų apie tai, kaip atrasti tikrą ir geriausią save.“

Stephenas R. Covey’us, „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“ autorius

„Reikšminga, įtaigu... Knyga padės jumsatrasti savo svajonių žemę.“

Vanity Fair

„Jūs, kaip ir mes visi, gyvenate dviejuose pasauliuose. Vienas pasaulis atsirado kartu su jumis, jis yra tik todėl, kad esate jūs. Tai vidinis sąmonės pasaulis: jausmų, minčių, nuotaikų, pojūčių pasaulis. Kitas pasaulis egzistuoja nepriklausomai nuo jūsų. Tai išorinis žmonių, įvykių, aplinkybių ir medžiaginių daiktų pasaulis. Išorinis pasaulis buvo seniai prieš jums gimstant ir dar ilgai gyvuos jums išėjus. Išorinį pasaulį pažįstate tik per vidinį. Jį suvokiate kūno juslėmis, o įprasminate per mintis, vertybes, jausmus ir nuostatas, sudarančias jūsų pasaulėžiūrą. Jei norite atrasti savo stichiją, turite ištyrinėti abu šiuos pasaulius. Reikia įvertinti savo gabumus ir aistras, kūrybingai pažvelgti į pasaulio teikiamas galimybes, kad galėtumėte jomis naudotis. Praktiškai savo stichijos paieškos apima tris procesus. Nė vieno jų nevalia apleisti, nes kiekvienas jų papildo kitus du.“

Kenas Robinsonas

Seras KENAS ROBINSONAS – mokslų daktaras, pasaulyje pripažintas kūrybingumo ir inovacijų skatinimo ekspertas, patarėjas švietimo klausimais, neretas pranešėjas TED konferencijose. Jis dirba su įvairių šalių vyriausybėmis, ne pelno organizacijomis, tarptautinėmis agentūromis ir kultūros organizacijomis. Pirmą kartą K. Robinsonas pasirodė TED konferencijoje prieš 11 metų, jo įrašus yra matę virš 200 mln. žmonių iš viso pasaulio.Daugiau informacijos: www.sirkenrobinson.com

Gimtajame detektyvo Fabiano Risko miestelyje įvykdyta kraupi žmogžudystė: iš išorės užremtame mokyklos darbų kabinete rastas mirtinai nukraujavusio vyro kūnas nukapotomis plaštakomis.

Policijos tyrėjai įsitikinę, kad tai smulkmeniškai suplanuotas kerštas. Tačiau kas ir kodėl galėjo trokšti susidoroti su ramiai miestelio mokykloje dailide dirbusiu Jorgenu Polsonu? Vienintelė aiški užuomina – nusikaltimo vietoje palikta devintos klasės mokinių nuotrauka. Vienas veidas joje jau užbrauktas – tai ką tik įvykdytos žmogžudystės auka.

Vadovaudamasis nuojauta ir vis ryškiau iškylančiais mokyklos prisiminimais, Fabianas Riskas imasi tyrimo. Tačiau detektyvą skubėti verčia ne tik profesinė pareiga: nuotraukoje – ir jo paties veidas.

„Prikaustantis kaip Jo Nesbø, tamsus kaip Stiegas Larssonas.“
Tony Parsons

„Kaip nuodėmė, kuriai neįmanoma atsispirti.“
Irish Independent

„Nauja žvaigždė Švedijos detektyvų padangėje.“
Daily Mail


Stefan Ahnhem (Stefanas Ahnhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. „Beveidės aukos“ – debiutinis romanas, kuriuo skaitytojams pristatomas nepailstantis, kartais karštligiškas ir netikėtų sprendimų ieškantis detektyvas Fabianas Riskas.

Kokių vėjų genamas Kanados ukrainietis, buvęs Kanados specialiųjų pajėgų karys sumanytų grįžti į neramius laikus išgyvenančią Ukrainą ir ten pradėtų auginti kviečius?
Nikas Fosa – laisvos sielos ir aukštų idealų žmogus – jaučia ne tik nostalgiją žemei, kurioje gyveno ištisos Fosų giminės kartos, bet ir pareigą padaryti šalį šviesesnę. Tačiau įsikūręs susiduria su Ukrainoje klestinčia korupcija, banditų gaujomis, oligarchija ir įsišaknijusiomis nerašytomis taisyklėmis. Pasitelkęs į pagalbą ypatingosios paskirties milicijos dalinį, Nikas kartu su lietuviu ūkininku Algirdu bando pažaboti nusikaltėlius ir įsitraukia į sudėtingą kovą prieš visą kraštą apraizgiusį voratinklį. Vyrai valstybės būklę prilygina asmenybės raidai: jie atkakliai tiki, kad Ukraina gali išaugti iš posovietinės sumaišties kaip žmogus iš paauglystės ir sąmoningai kurti savo ateitį. Tik ar jų pasiryžimo pakaks nugalėti vis labiau supančias priešų pajėgas?

Šis įtempto siužeto romanas – tai pavojų kupina kelionė po pūliuojančią, bet bandančią išgyti šalį nuo tebemiegančio provincijos Maidano iki spalvingos Odesos ir kartu vidinė kelionė žmogaus, kuris žūtbūt siekia laisvės ir teisingumo.

„Šiame romane juntamas preciziškas Ramūno Bogdano jautrumas detalėms, kurios leidžia pajusti mūsų laikų Ukrainos kasdienybę ir buitį. O pagrindinė drama – skaidriai tvarkytis ketinančio vakariečio kaktomuša su agresyvia, korumpuota posovietine realybe – praplečia supratimą, kodėl šioje šalyje net kelis kartus kilo revoliucijos. Rekomenduoju!“
Edmundas Jakilaitis

Ramūnas Bogdanas (g. 1959 Kaune) – „Delfi“ apžvalgininkas. Aktyvus Sąjūdžio dalyvis, dirbo Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininko Vytauto Landsbergio patarėju užsienio politikos klausimais. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. Ukrainoje nekart bendravo su revoliucinių įvykių dalyviais, skaitė paskaitas Kijeve, Odesoje, Mykolajeve, Dniepre. Kinijoje įšventintas į 13-tos kartos senojo čen stiliaus kovos meistrus. „Prie bedugnės“ – R. Bogdano debiutinis romanas ir pirma romanų ciklo „Ukrainos tridantis“, dedikuoto pastarojo dešimtmečio įvykiams Ukrainoje, knyga.

Domenikas Starnonė (Domenico Starnone, g. 1943 m.) savo tėvynėje Italijoje yra vienas skaitomiausių ir gerbiamiausių rašytojų. 2001 m. D. Starnonė pelnė aukščiausią Italijos literatūrinį apdovanojimą – premiją „Strega“.

„Raištelių“ siužetas paremtas neištikimybės istorija: vyras palieka šeimą ir išeina pas jaunesnę moterį. Tačiau romano kompozicija šią istoriją paverčia kokia tik nori, tik ne banalia.

Knyga prasideda Vandos rašomais laiškais vyrui Aldui: iš pradžių kupinais įniršio ir nevilties, vėliau – persunktais kartėlio ir susitaikymo. Išties, ar begali būti kas banaliau: po dvylikos metų santuokos vyras palieka šeimą (žmoną ir mažamečius sūnų bei dukrą) dėl žavios devyniolikmetės. Tačiau tai – tik viena istorija. Antroje knygos dalyje pasakojamos kitos dvi. Po daugybės metų, vėl gyvendamas su Vanda, Aldas randa senus laiškus ir jie atgaivina anų dienų įvykius. Susipažinę su vyro pasakojimu, išgirstame ir jau suaugusių poros vaikų – Sandro ir Anos – versiją. Prieš skaitytojo akis pamažu atsiskleidžia visas lemtingųjų įvykių paveikslas, savaip paveikęs visos šeimos gyvenimus.

Jausmingai, taikliai ir autentiškai aprašytoje šeimos dramoje D. Starnonė įtikinamai parodo, kad jokios istorijos veikėjai negali būti išskirtinai teisūs ar kalti. Nevengdamas provokuoti, bet ir ne didaktiškai autorius ragina skaitytoją neskubėti teisti ir visuomet prisiminti, kad nė vienas iš mūsų negali iki galo suprasti kito žmogaus minčių nei jo poelgių.

„Akylas ir skvarbus žvilgsnis į santuokos krizę išgyvenančią porą. Istorija žaižaruoja ir žeidžia lyg sudužusio veidrodžio šukės.“

The Guardian

Knyga apie mus, jus, mane, kiekvieną iš mūsų. Linkiu jums džiaugsmo ir pritarimo skaitant.Kodėl esame tokie, kokie esame? Ar tokie turime likti visada? Galbūt jos nepamatysime, bet vis dėlto ji jaučiama ir netgi pamatuojama – siela yra neregimas mūsų kūno organas, per nervų sistemą veikiantis visą organizmą. Ji aprėpia visus mūsų pojūčius, daro įtaką smegenų ir organų veiklai, formuoja ryšius su aplinkiniais žmonėmis, nulemia mūsų asmenybę ir gali mus susargdinti. Garsi elgesio terapeutė Sabine Wery von Limont paprastai ir aiškiai pasakoja, kokiais būdais siela bendrauja su mumis ir kodėl verta užmegzti ryšį su ja, kad geriau suprastume save pačius ir kitus.

SUŽINOKITE: kodėl apskritai turime sielą, kaip siela susijusi su lėtiniais skausmais, širdies ir imuninėmis ligomis, kokie yra keturi pagrindiniai sielos poreikiai, kaip išmokti klausytis savo sielos ir taip spręsti iškilusias problemas, kaip psichoterapija padeda malšinti sielos kančias.Man siela nėra mada, kurios kiekvienas dabar truputį paiso, kol papūs nauji vėjai. Ji man tokia pat svarbi kaip kraujas mūsų gyslose, kaip unikalūs mūsų pirštų atspaudai. Ji nulemia mūsų būtį ir veiklą, – ir čia mes ją galime stebėti. Ne kiekvienas namuose turime magnetinio rezonanso tomografą. Bet kas vyksta sieloje ir kaip ji mus veikia – apie tai nuoširdžiai trokštu jums papasakoti.

Sabine Wery von Limont studijavo ekonomiką ir psichologiją Hamburge. Dirbo psichoterapeute daugiausia verslo įmonėse, garsiose Hamburgo klinikose ir pažinčių tarnybose. Šiandien ji turi savo kabinetą ir laikoma psichokardiologijos ir traumų gydymo srities eksperte. Su šeima gyvena Hamburge.

Daugybę šimtmečių siela buvo laikoma teoriniu konstruktu. Bet kaip galima rimtai vertinti tai, kas yra grynai teoriška? Tik šiandien šis požiūris drastiškai keičiasi. Mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų, kas iš tiesų yra siela ir kaip klaidingai apie ją mąstėme anksčiau. Siela yra kai kas daug konkretesnio, nei mes manėme, tai organų sistema, turinti neįtikėtinai daug funkcijų. Galime ją stebėti. Suprasti, kaip ji susikuria, kaip veikia ir kas ją sargdina. Galime nustatyti priežastis ir matyti gydymo rezultatus. Daugelį sielos bėdų galima išspręsti. Tačiau kad galėtume tai daryti, mums reikia naujo žvilgsnio į sielą, skvarbesnio žvilgsnio į šio ypatingo, neregimo organo, taip plačiai mus veikiančio, funkcionavimo būdą. Šį žvilgsnį čia ir norėčiau perteikti, remdamasi visa savo patirtimi, naujausiais smegenų tyrinėjimų duomenimis ir tam tikra humoro doze.

Gimiau prie Elbės ir esu tikra hamburgietė. Niekur kitur nėra tokio gražiai pilko ir lietingo dangaus kaip šioje Šiaurės Venecijoje. O tai reiškia, kad čia mokomasi meiliai, draugiškai ir prasmingai rūpintis savimi. Būdama psichoterapeutė matau, kaip man tai svarbu. Mano pacientų kartais rasite parke ant suolelio. Jie sėdi, žvelgia, klausosi, jaučia, suvokia. Jie mokosi aprašyti, ką suvokia. Jie susitelkę, o jei juos atitrauki, vėl grįžta prie suvokimo. Jokių interpretacijų, jokių palyginimų. Tolyn nuo schemų ir modelių, tik asmeninis suvoktų faktų apibūdinimas. Dalykus pirmiausia reikia priimti tokius, kokie jie yra, kad nustatytum, jog tai priimtina. Vidinį išgyvenimą, lydimą nemalonių jausmų, galima paveikti. Skamba paprasčiau, nei yra iš tiesų, nes vertinimas vis skverbiasi į mus. Tačiau dera pamėginti – tai atveria kelią naujiems potyriams. Kai įveiksite pirmąsias dvejones nuo „tai nesąmonė“ iki „man smalsu“, galbūt galėsite konstatuoti, kad jūsų alsavimas darosi tolygus ir atsipalaidavęs, lygiai kaip ir jūsų kūnas.

1988-ieji. Apgriuvusiame miesto skersgatvyje įsikūrusios šešios nedidelės krautuvėlės. Viena jų – muzikos parduotuvė, iki lubų prigrūsta plokštelių.

Jos savininkas Frankas daugeliui primena didelį švelnų meškiną. Dieną naktį jis padeda savo lankytojams ne tik išsirinkti reikiamą plokštelę, bet ir numalšinti kankinančias mintis, išgydyti skaudamą širdį. Frankas tiesiog jaučia, ko reikia atėjusiam.

Tačiau vieną dieną, ilgai žiūrėjusi pro langą, prie jo durų nualpsta paslaptinga mergina žaliu paltu. Ilzė Brauchman. Ji nieko nesupranta apie muziką, o Frankas pirmą kartą gyvenime nežino, kurią plokštelę jai pasiūlyti. Po kelių susitikimų Ilzė paprašo Franko išmokyti ją suprasti muziką. Ilgi jų susitikimai ne tik atskleidžia paslaptingą Ilzės istoriją, bet ir atveria skaudžias Franko praeities žaizdas, grasinančias sugriauti trapų besimezgantį jų ryšį.


„Suskamba visomis gražiausiomis natomis. Tai meilės istorija ne vien apie žodžius, bet ir apie tai, kas lieka nepasakyta.“
Observer

„Rachel Joyce pasakoja nuostabias istorijas. Net patys paprasčiausi gyvenimai jos rankose suspindi išskirtinumu ir kilnumu.“
Sarah Winman


Rachel Joyce (Reičel Džois, g. 1962) – tarptautinės sėkmės sulaukusi britų rašytoja. Jos romanai ir radijo novelės, kurtos nacionaliniam transliuotojui „BBC Radio 4“, įvertintos daugybe svarbių literatūrinių apdovanojimų, o viena jos knygų 2012 m. įtraukta į ilgąjį premijos „Man Booker“ sąrašą. Joyce knygos jau išverstos į daugiau nei 36 pasaulio kalbas.