Kategorijos

Įkvėptos drąsos. Sujungtos draugystės. Suvienytos vilties

Dingusios. Pamirštos. Drąsios...

Puiki istorijų pasakotoja, viena geriausių The New York Times autorių, sukūrusi „Lakštingalą“ ir „Keturis vėjus“, pristato sukrečiantį ir Ameriką pakeitusį laikmetį — XX a. septintąjį dešimtmetį. „Moterys“ — išskirtinis romanas: tai ir jautrus moters, bręstančios pavojingu laiku, portretas, ir didingas pasakojimas apie karo padalytą ir politikų suluošintą tautą, apie kartą, vedamą svajų, kurios sudužo mūšio lauke.

„Moterys irgi gali būti didvyrės.“

Kai dvidešimtmetė būsimoji slaugytoja Fransė Makgrat išgirsta šiuos netikėtus žodžius, jai tarsi atsiveria akys. Užaugusi idiliškoje Koronado saloje, globojama konservatyvių tėvų, ji visuomet didžiavosi tuo, kad elgiasi teisingai ir yra gera mergaitė. Bet 1965 metais pasaulis pasikeičia, ir ji ryžtasi pasirinkti kitokį gyvenimą. Kai Frenkės brolis išvyksta tarnauti į Vietnamą, ji impulsyviai įstoja į Kariuomenės slaugytojų korpusą ir pasuka tuo pačiu keliu.

Tokia pat žalia ir nepatyrusi, kaip ir kautis į Vietnamą siunčiami vyrai, Frenkė sunkiai prisitaiko prie karo destrukcijos ir išgyvena dar sudėtingesnę traumą, kai grįžta namo į pasikeitusią ir susiskaldžiusią Ameriką.

Romane pasakojama apie moteris, savanoriškai išėjusias į karą, žengusias pavojingu keliu, gelbėjusias gyvybes, apie moteris, kurių auka ir tarnystė savo šaliai nepelnytai pamirštama..

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

Perskaičius jo žinutę, prasidės žaidimas!

Teismo medicinos ekspertė Julija Švarc negali patikėti savo akimis. Reikia atlikti jaunos moters, mirusios vonioje nuo elektros srovės iškrovos, skrodimą. Netrukus paaiškėja, kad tai ne tariamas nelaimingas atsitikimas, o žmogžudystė. Dar blogiau — nusikaltėlis aukos kūne paliko užkoduotą žinutę. Šioje — užduotis, kurios Julija neįstengia išspręsti.

Galvosūkis varo į neviltį ir kriminalinės policijos komisarą Florianą Keslerį. Aišku tik viena: skubiai neradus atsakymo, mirs dar viena moteris.

Švarc karštligiškai stengiasi įminti mįslę, tačiau žudikas, žaidžiantis klastingą žaidimą, galop įvilioja ją į spąstus. Jis priverčia Juliją rinktis tarp gyvenimo ir mirties.

Catherine’os Shepherd trileris nukelia į apgaulingą dėl galvosūkių pamišusio serijinio žudiko pasaulį.

Rašytoja Catherine’a Shepherd (slapyvardis) su šeima gyvena Conse. Gimė 1972 metais. Gavusi brandos atestatą studijavo ekonomiką. Baigusi studijas daug metų dirbo dideliame Vokietijos banke. Dar pradinėje mokykloje pradėjo rašyti tekstus ir dabar grįžo prie savo aistros.

Pirmąjį bestseleriu tapusį trilerį išleido 2012-ųjų balandį. Elektroninė „Der Puzzlemörder von Zons“ knygos versija labai greitai pasiekė Vokietijos „Amazon“ skaitomiausių knygų sąrašo pirmąją vietą. Paskui pasirodė kiti kriminaliniai romanai, kurie sąrašuose užimdavo aukščiausias pozicijas. Leipcigo knygų mugės nepriklausomų autorių apdovanojimuose trečioji Shepherd knyga „Kalter Zwilling“ laimėjo antrą vietą. Nuo tada autorė tęsia Conso trilerių seriją, taip pat išleido dar dvi romanų serijas.

2015 metų lapkritį romanas „Krähenmutte“ pradėjo naują seriją apie Berlyno tyrėją Laurą Kern („Pipper“ leidykla), o dar po metų pasirodė pirma trečiosios trilerių serijos apie teismo medicinos ekspertę Juliją Švarc knygą „Mooresschwärze“.

The New York Times bestselerių autorės Noros Roberts nauja knyga — romanas apie moterį, dukrą, ambicijas ir romantiką bei traumuojančią praeitį, kurią vis primena šiurpūs eiliuoti grasinimai...

Adriana Rico buvo septynerių, kai pirmą kartą susidūrė su tėvu. Tą dieną jis vos nenužudė jos. Spėjo sukliudyti mama. Po to įvykio mergaitė visai vasarai liko senelių namuose Merilande, kur gėrė limonadą, žaidė su šunimis, susirado geriausią draugę... ir įsižiūrėjo jos vyresnįjį brolį Reilaną. Adrianos mama Lina tuo metu naudojosi žiniasklaidos dėmesiu ir keliavo po JAV valstijas reklamuodama savo prekių ženklą. Kokia prasmė laikytis įsitvėrus praeities?

Po dešimties metų, žengdama mamos pėdomis, Adriana pasiryžo viską kurti nuo nulio — įsteigė savo jogos ir sporto vaizdajuosčių verslą. Juk yra tikra Rico, tokia pat ambicinga ir realistiškai mąstanti kaip mama. Jos nėra artimos, bet ryšys glaudus... kol nesikerta keliai.

Mama pataria nekreipti dėmesio į grasinimus, kurie augant populiarumui ima plaukti Adrianai, bet merginai tie šiurpūs posmai kelia nerimą. Kiekvienais metais Šv. Valentino dieną ateina klaikūs, pykčio persmelkti eilėraščiai, keičiasi tik pašto ženklai. Persekiotojas pasiekia merginą ir Merilande, kur ji apsigyvena ir vėl ima bendrauti su savo vaikystės simpatija. Baisios žinutės policijai ir FTB agentams atrodo tik kažkieno kvaila manija, bet ne realus pavojus. Tačiau prasideda žmogžudystės, ir laiškų pigiame balto popieriaus voke Adriana sulaukia vis dažniau...

„N. Roberts vėl sumaniai pasinaudoja rašytojos supergalia, kurdama labai žmogiškus veikėjus, išradingus, realistiškus siužetus ir kelia kaustančią įtampą. „Palikimas“ — naujas puikios pasakotojos N. Roberts hitas.“
Booklist

„Rašytojos stiprybė — įtikinami, sudėtingi veikėjai, o jie yra dar žavingesni nei visada: neinkščia keblioje situacijoje ir nesielgia snobiškai, kai sekasi. Priešingai, nesvyruodami remia vienas kitą ir varge, ir džiaugsme. Ši knyga — tai geriausias pasirinkimas, jei mėgstate įtraukiančius romanus, kurie kelia šiek tiek šiurpuliukų.“
Kirkus

„N. Roberts moka prikaustyti dėmesį.“ 
Publishers Weekly

„Jaudinantis romanas, nuo kurio neįmanoma atsitraukti.“ 
Women’s World

„Neprilygstamoji Nora Roberts geba sukurti saldų romaną su laimingos pabaigos nuojauta ir tobulai įpinti kvapą gniaužiančios grėsmės signalų. Liksite pakerėti!“ 
Fresh Fiction

TIESA SKAUDINA. MELAS ŽUDO.

Būtų neteisinga kaltinti iki šio vakaro nepažinotą moterį dėl to, kad apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis. Ji to nepadarė.

Gyvenimas jau buvo apvirtęs aukštyn kojomis, tik aš to nežinojau.

Pastaruoju metu Melorei Hansen viskas klostosi puikiai: džiaugiasi sėkminga karjera, jaukiais namais ir nuostabiu partneriu Neitanu, su kuriuo gali dalytis visais gyvenimo džiaugsmais.

Tačiau staiga tenka savęs paklausti: ar visa ko pagrindas — melas?

Neitanui pateikti šokiruojantys kaltinimai. Melorė nežino, kuo tikėti. Partneris viską neigia, bet ženklai byloja apie kaltę. Melorė išmoko Neitanu pasitikėti, nors puikiai prisimena, koks buvo jaunystėje.

Paauglystėje Melorė ir Neitanas priklausė šešių artimų draugų grupelei, kurią išskyrė karštas konfliktas. Dabar, po penkiolikos metų, jiedu vėl pradeda bendrauti — tarsi tik tam, kad vienas po kito būtų įtraukti į tarpusavio nepasitikėjimo voratinklį...

Į draugų gyvenimus nusitaikyta talentingai, smūgiuojama į skaudžiausias vietas. Kai dingsta jauna moteris ir pagrobiamas vaikas, detektyvui vyriausiajam inspektoriui Tomui Daglasui tenka nerti į praeities labirintus ir išsiaiškinti, kas surežisavo šias skriaudas..

„Nesunku suprasti, kodėl skaitytojai vis grįžta prie jaudinančių šios autorės knygų.“

Observer

„Sumanus intriguojantis siužetas, o visi veikėjai itin realistiški! Patrauklus kūrinys, kurį sunku paleisti iš rankų!“

Mystery People

„Nesunku suprasti, kodėl Abbott išsiskiria perpildytoje trilerių rinkoje: prikaustanti istorija su nuolatiniais vingiais ir apgavystėmis, psichologija paremtas siužetas.“

Morning Star

„Nuostabus, įtampos kupinas romanas.“

Closer

„Talentingas psichologinis trileris.“

Kate Rhodes

„Įtemptas, suktas trileris, kurio neįmanoma paleisti iš rankų.“

Caroline Mitchell

„Staigių posūkių kupinas siužetas, nuo kurio sukosi galva, o mintis pasiglemžė intrigos. Išskirtinis įtampos karalienės pasakojimas.“

Mel Sherratt

Rachel Abbott gimė 1952 m. Anglijoje, šalia Mančesterio. Daugybę metų vadovavusi interaktyviųjų informacijos perdavimo ir turinio paslaugų bendrovei, 2000 m. ją pardavė irįgyvendino savo gyvenimo svajonę — įsigijo ir restauravo namą Italijoje. Šiuo metu gyvena pakaitomis Italijoje ir Oldernyje, visą savo laiką skiria rašymui ir neseniai baigė šeštąjį romaną.

Įsivaizduok savo didžiausią baimę ir pažvelk baisiausiam košmarui į akis...

Žinau, ko tu mirtinai bijai...

Vienoje Los Andželo bažnyčioje prie altoriaus laiptų randamas kruvinas kunigo kūnas; teismo medicinos ekspertų komanda ant jo krūtinės aptinka krauju užrašytą trejetą.

Iš pradžių detektyvui Robertui Hanteriui pasirodė, kad tai ritualinė žmogžudystė, bet kai vėliau atsirado daugiau lavonų, teko pakeisti nuomonę. Visi tie žmonės buvo nukankinti nusikaltėlio, puikiai žinojusio, ko aukos savo gyvenime labiausiai bijojo, taigi visos mirė patyrusios žodžiais nenusakomą košmarą.

Robertas Hanteris leidžiasi medžioti itin žiauraus ir gudraus žudiko, ko gero, gebančio skaityti žmogaus mintis. Nusikaltėlio, kuris viską išmano apie kiekvieno giliausiai slepiamą jausmą — baimę.

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

Kai visi tiki, kad gyveni tobulą gyvenimą, kaip pasakyti, kad tai melas?

Jauna graži šviesiaplaukė motina dingsta iš savo namų Pietų Bostone, palikusi tik vieną liudininkę — savo keturmetę dukrą — ir vieną įtariamąjį — savo gražuolį paslaptingą vyrą.

Vos tik seržantė detektyvė Didi Voren atvyksta į Džounsų nedidelį jaukų namuką, ją apima nuojauta, kad šios šeimos taip sunkiai kurtas įvaizdis visiškai neatitinka tikrovės.

Laikrodžiai skaičiuoja dingusios moters gyvenimo valandas, žiniasklaida vis labiau nerimsta, ir Didi privalo nuspręsti, ar Džeisonas Džounsas slepia savo kaltę, ar tiesiog bando slėptis. Tačiau pirmiausia ji turi užkirsti kelią potencialiam žudikui priartėti prie kitos aukos — nekalto vaiko, kuris galbūt matė per daug..

„Įtraukianti, kupina netikėtų posūkių, neleidžianti atsitraukti knyga su pribloškiančia pabaiga ir puikiai realizuotu teisingumo pojūčiu.“

Publishers Weekly

„Įtaigus Gardner pasakojimas verčia skaitytojus nuolatos spėlioti.“

Library Journal 

Kartą, labai seniai, ėjau tamsos gaubiamu keliu, vadinamu Jonvabalių taku, visai viena, blogiausią savo gyvenimo naktį, ir sutikau giminingą sielą. Tai buvo pradžia. Daugiau nei prieš trisdešimt metų. Talė ir Keitė. Geriausios draugės amžinai. Tačiau istorijos baigiasi, ar ne? Tu netenki žmonių, kuriuos mylėjai, bet privalai gyventi toliau...

Talė Hart — didingesnė už patį gyvenimą, moteris, kupina svajonių ir slegiama skaudžių praeities prisiminimų. Ji manosi galinti įveikti viską, deja, miršta geriausia draugė Keitė Rajan. Talė nuoširdžiai stengiasi įvykdyti pažadą — pasirūpinti draugės vaikais, — tačiau ji nieko neišmano nei apie šeimą, nei apie motinystę. 

Šešiolikmetė Mara Rajan jaučiasi sugniuždyta motinos mirties. Jos tėvas siekia suburti šeimą, tačiau Mara užsisklendžia sielvarte. Atrodytų, jai niekas nebesvarbu... Bet vieną dieną mergina įsimyli jaunuolį, kuris ją išsiveda į pavojingą pasaulį. 

Dorotė Hart, kadaise save vadinusi Debesimi, — Talės tragiškos praeities priežastis. Ji ne kartą buvo palikusi dukrą, tačiau dabar sugrįžta, norėdama būti šalia, kai šioji skaudžiai išgyvena vienatvę. Dorotei tenka atskleisti siaubingą savo praeities paslaptį, nes ji trokšta tapti tokia motina, kokios reikia dukrai. 

Nepaprastai jaudinanti, sukrečianti istorija apie meilę, motinystę, netektį ir naują pradžią primena mums: kol esi gyvas, gyva ir viltis, o jei myli — atleisi.

K. Hannah romanas „Jonvabalių takas“ (2008), istorija apie geriausias drauges Talę Hart ir Keitę Mularki — neabejotinai populiariausias jos kūrinys. Romano tęsinys pasakoja, kaip po Keitės mirties gyvena Talė ir Keitės dukra Mara.

Talė, susirgus draugei, pasitraukia iš sėkmingos pokalbių laidos, ir ji supranta, kad niekas jos nebelaukia, kai susiruošia grįžti į darbą. Apimta sielvarto, atstumta Džonio, Keitės liūdinčio vyro, kuris liepė Talei laikytis kuo toliau nuo vaikų, moteris ieško nusiraminimo vartodama vaistus ir alkoholį.

Šešiolikmetė Mara, kadaise drąsi ir populiari mergina, užsisklendžia savyje. Viltis plyksteli visai netikėtai: Talės paklydėlė motina pagaliau išsiblaivo ir galbūt yra pasirengusi tapti tokia motina, kokios Talė visuomet troško.

„Skaitytojams prireiks nosinaičių stebint, kaip šios moterys, kurias jie pamilo „Jonvabalių take“, iš visų jėgų bando susitaikyti su Keitės mirtimi ir suranda laimę bei meilę. Labai lauktas „Jonvabalių tako“ tęsinys.“ 

Kristine Huntley, Booklist

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

„...akmeninių laiptų apačioje, tamsiame šešėlyje, stovinti žmogysta pasisuko ir įsistebeilijo į juos – įsistebeilijo tyliai ir ramiai, kaip nejudantis tamsos stulpas, o jo veido vietoje žiojėjo tuštuma, galbūt dūmai...“

Nors šešiolikmetį Čarlį Ovidą visą gyvenimą lydėjo žiaurumai, ant jo kūno – nė menkiausio randelio. Jis geba išgyti. Aštuonmetį Marlou kartkarčiais persmelkia melsvas švytėjimas. Prisilietimu jis gali tirpdyti kūnus. Detektyvė Alis Kvik pasamdoma jų pristatyti poniai Harogeit ir daktarui Bergastui į Edinburgo Kerndeilo institutą, tiriantį neįprastų talentų ir savybių turinčius vaikus.

Čarlis, Marlou ir Kvik leidžiasi į kelionę po skirtybių ir pavojų kupiną neregimą XIX a. antros pusės Viktorijos laikų pasaulį. Nuo blausiai apšviestų Londono gatvių, medinių Tokijo kabukio teatrų iki paslaptingo instituto dvaro Škotijoje. Jame jie sutiks devynmetę dulkių sukėją ir raganiukę Komako Onoję, nematomą galinčią virsti Ribs ir kitus vaikus, vadinamus Talentais.

Ten, kur susiduria mirusiųjų ir gyvųjų pasaulis, Talentams teks susigrumti su jėgomis, keliančiomis grėsmę jų saugumui, spręsti savo neįprastų gebėjimų mįslę ir aiškintis paslaptis, glūdinčias tarp tamsių Kerndeilo instituto sienų.

„Pašėlusios vaizduotės, dikensiškos ekscentrikos, antgamtinio siaubo ir kvapą gniaužiančios įtampos kupinas pasakojimas.“

Joe Hill

„Žemę po kojomis sujudinanti knyga.“

Tamora Pierce

J. M. Miro – amerikiečių rašytojas. „Žemiškos pabaisos“ – pirmasis „Talentų“ trilogijos romanas. 2022 m. jis nominuotas „Goodreads Choice Award“ premijai už geriausią maginės fantastikos žanro knygą.

Persižegnok ir melskis, kad mirtum... greitai.

Apleistame name Los Andžele randama išniekinta ir žiauriai nužudyta jauna moteris. Ant sprando jai išraižytas keistas dvigubas kryžius – tai psichopato, žinomo kaip Krucifiksas, ženklas.
Bet ar taip galėtų būti, nes prieš dvejus metus Krucifiksas buvo sugautas, nuteistas ir jam įvykdyta mirties bausmė. O gal jį kas nors mėgdžioja? Nejaugi Žmogžudysčių skyriaus detektyvui teks pripažinti tai, apie ką nenori nė pagalvoti? Galbūt tikrasis Krucifiksas vis dar laisvėje ir erzina Robertą Hanterį, kuriam niekaip nepavyksta jo atskleisti ir sučiupti?

Hanterio ir jo naujojo partnerio laukia nesuvokiamas košmaras...


Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Žinau, kad kai kurie žmonės perskaitę knygą ištars: „Tai per daug baisu.“ Dalis mano romaną gali įvardyti kaip niūrią pranašystę. Karas Lietuvoje? O vis dėlto ar galėtumėte ranką prie širdies pridėję pasakyti, jog nė karto nepagalvojote, kaip elgtumėtės karo siaubui atėjus į Lietuvos žemę? Jeigu tokių minčių buvo kilę, knyga leis pasitikrinti galimą karo realybę, o jeigu apie tai nesate pagalvoję – ką gi, knyga gali išties nemaloniai nustebinti. 

Mano pasakojime atpažinsite netolimos praeities vaizdinius, šalies Nepriklausomybės priešaušrį ir audringą 10-ąjį dešimtmetį. Pajusite alsuojantį nerimą dėl kovojančios Ukrainos, būsite supažindinti su slapčiausiais Kremliaus planais, apsilankysite karo meto Lietuvos vadovybės bunkeryje ir kovosite su Lietuvos kariais gindami Vilnių bei Kauną. Tačiau svarbiausia – jūs mylėsite. Mylėsite tokia didžiule meile, kuri įmanoma sutikus savo gyvenimo žmogų. Dabar tiesiog reikia išgyventi, kovoti – šaltame apkase, bunkeryje, miestuose ir miškuose. Už meilę, už savo šalį.

Kaip viskas baigsis, paaiškės tą dieną, kai JIE ateis.“ 

Giedrius Petkevičius

Savo alkį tyrinėti karybą ir istoriją knygos autorius stengėsi numalšinti tarnaudamas krašto apsaugos savanorių pajėgose ir studijuodamas Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos fakultete. Žmogaus sielos gelmes ir tamsiąsias puses tyrinėjo dirbdamas psichologu su nuteistaisiais. Nuolatinis Lietuvos kariuomenės dalinių ir pratybų lankymas, bendravimas su įvairaus rango kariškiais, pagaliau įvairiausių istorinių, politinių bei karinių šaltinių studijos ir analitinis vertinimas suformavo unikalų autoriaus požiūrį į mūsų aplinką.

Penktąja savo knyga autorius debiutuoja kaip prozininkas. Knygos „Karo anatomija“, „Karo žmonės“ ir „Kruvinos saulėgrąžos“ jau rado kelią į skaitytojų širdis.

„Noras mylėti ir būti mylimam – tai varomoji žmogaus jėga, o karas, deja, gali stipriai pakoreguoti šio noro įgyvendinimą“, – taip apie knygą ir gyvenimą sako autorius.

„Kupina įtampos, prikaustanti dėmesį, puiki.“
Will Dean

Atokioje vietovėje, slaptame rojuje Jutos dykumoje, poligamas Bleikas Nelsonas įsirengė sodybą ir ten apsigyveno su savo trimis žmonomis. Reičelė, pirmoji žmona, – paklusni, ištikima ir rūpestinga. Tina, žmona maištininkė, – tikra Reičelės priešingybė, į Jutą atkeliavusi tiesiai iš reabilitacijos klinikos. Ir jauniausioji Emilė – naivi, įbauginta, atsiskyrusi nuo savo katalikiškos šeimos.
Visas šias moteris sieja tik Bleikas. Ir visos trys apkaltinamos jo nužudymu.
Įsibėgėjus policijos tyrimui ir į viešumą iškilus kraupiems pasakojimams apie netolimose kalvose įsikūrusią religinio kulto komuną, be to, pasklidus gandams apie ketvirtąją Bleiko žmoną, Reičelė, Tina ir Emilė turės nuspręsti: ar jos gali viena kita pasitikėti?

„C. Quinn meistriškai piešia kiekvieną našlę vis kitu teptuku, parodo ją kaip unikalią, užburiančią... ir įtartiną.“
Julie Clark

„Nors C. Quinn drąsiai narsto tokias sudėtingas temas kaip smurtas šeimoje, poligamija ir religiniai kultai, aišku, kad pagrindinis ir labiausiai jaudinantis jos tikslas – suprasti moterų draugystės prigimtį.“
New York Times

Cate Quinn (Keit Kvin) – britų rašytoja ir kelionių žurnalistė, jos straipsniai publikuoti tokiuose leidiniuose kaip „Times“, „Guardian“ ir „Mirror“. Prieš pasirodant romanui „Juodosios našlės“ (2021), ji tyrinėjo istoriją ir gavo prestižinį Didžiosios Britanijos meno tarybos finansavimą. Tikras istorijas ji derina su savo autentiška patirtimi iš atokiausių pasaulio vietų, kad sukurtų kritikų pripažįstamus ir bestseleriais tampančius trilerius.

Morgana Grant kasdien vis aršiau pykstasi su šešiolikmete dukra Klara. Morgana nori apsaugoti dukrą nuo savo jaunystės klaidų: per anksti pastojus ir ištekėjus, jai teko atsisakyti svajonių studijuoti koledže ir atrasti mėgstamą darbą. Bet ir pati Klara nenori sekti varginančiai nuspėjamos motinos pėdomis.

Išlaikyti trapias mamos ir dukros paliaubas sugeba tik Krisas – Morganos vyras, Klaros tėvas ir šeimos inkaras. Tačiau Krisui patekus į tragišką automobilio avariją namų ramybė sudūžta į šipulius.

Stengdamasi atstatyti sugriuvusį šeimos pasaulį, Morgana netikėtai atranda sesers sužadėtinio Džonos paguodą, o Klara kreipiasi į vienintelį vaikiną, su kuriuo jai draudžiama bendrauti. Sulig kiekviena diena prarają tarp motinos ir dukros gilina naujos paslaptys, nuoskaudos ir nesusipratimai. Gilina taip smarkiai, kad nežinia, ar kada nors pavyks susitaikyti.

„Įtaigi istorija apie meilę, viltį ir atpirkimą – neįtikėtinai talentingos C. Hoover triumfas.“

Washington Independent Review of Books

„Stiprios emocijos, gilūs pokalbiai, grakščiai plėtojami santykiai.“

Kirkus Reviews

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“ ir „Viskas primena tave“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2019 m., romanas „Jei ne tu“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

...yra trys žmonių rūšys: gyvenantys prie jūros, besiveržiantys į jūrą ir mokantys iš jos sugrįžti gyvi.

Žmogus priešais jūrą. Žmogus priešais begalybę. Ties pasaulio riba, ant jūros kranto stovi „Almajerio“ užeiga. Į ją atvyksta grupė nepažįstamųjų: garsus dailininkas, pasiruošęs nutapyti geriausią savo paveikslą; vienišas profesorius, rašantis laiškus dar nesutiktai mylimajai; geismo užvaldyta moteris, mėginanti pamiršti savo meilužį; jauna mergina, ieškanti vaistų nuo paslaptingos, ją ryjančios ligos; dvasininkas, kalbantis keistas, pranašiškas maldas. Kiekvienas jų tikisi, kad jūra padės išgyti nuo sielos ir kūno kančių.

Svečių gyvenimo istorijos ima pintis tarpusavyje. Ar gali būti, kad jie čia susitiko ne atsitiktinai? Ir kas gyvena septintame užeigos kambaryje, kurio durys niekada nevarstomos, nors viduje dega šviesa? Iš pirmo žvilgsnio gydantys, raminantys jūros vandenys slepia baugią istoriją apie žmonių žiaurumą. Ir artinasi audra, kuri iškels ją į paviršių...

„Alessandro Baricco – rašytojas, kuris iš žodžių pina subtilumu Venecijos nėriniams prilygstantį audinį.“

Chicago Tribune

Alessandro Baricco (g. 1958 m.) – šiuolaikinės italų literatūros fenomenas, 14 romanų autorius. Rašytojas studijavo filosofiją ir muzikologiją, ilgai dirbo muzikos kritiku dienraštyje la Repubblica. Pasaulinę šlovę jam pelnė 1996-aisiais išleistas romanas „Šilkas“. Antrasis skaitytojų ne mažiau pamėgtas autoriaus romanas „Jūra vandenynas“ – tai dėmesį prikaustanti meilės ir keršto istorija, kurios fone girdėti nerimstantis bangų ošimas.

Tai romanas apie meile netikinčią romantinių komedijų rašytoją ir meile tikintį skyrybų advokatą. Vidurinėje mokykloje jie draugavo, bet išsiskyrė. Likimas juos vėl suveda po penkiolikos metų per klasės susitikimą. 

Molė Marks rašo romantinių komedijų scenarijus Holivudo kino studijoms ir iš to gyvena. Ji žino, kad „romantiška meilė“ – tik apgaulė. Vienintelį kartą buvo tokia naivi, kad vidurinėje įsimylėjo bendraklasį Setą ir išleistuvių vakarą jį paliko. Paskui nesimatė su juo penkiolika metų.

Setas Rubenšteinas tiki didžiule, likimo dovanota meile, nors pats yra... vienas geriausių skyrybų advokatų Čikagoje. Visą pastarąjį dešimtmetį ieškodamas tikrosios meilės jis lakstė į daugybę nevykusių pasimatymų ir mezgė bergždžius skubotus santykius. Setas žino, kad kažkur yra jo sielos draugė, bet kol kas nė viena sutikta moteris neprilygsta Molei Marks – merginai, sudaužiusiai jam širdį.

Kai draugės atsitempia Molę į klasės susitikimą, ji pasodinama prie vieno stalo su Setu. Po kelių taurių martinio juodu susilažina: katras atspės penkių pasirinktų porų likimą per ateinančius penkerius metus iki kito klasės draugų susitikimo ir bus teisus dėl tikrosios meilės. O kur lažybų esmė? Penktoji pora – jie patys.

Ji mano, kad jis gyvena iliuzijomis. Jis turi penkerius metus įrodyti, kad ji klysta. Molė bando įtikinti Setą, kad jų santykiai – tai amžina širdgėla. Setas pažada, kad Molė vis tiek jį beviltiškai pamils. 

Seksuali, kupina juoko ir nuoširdumo kaip ir visos gražiausios romantinės komedijos knyga „Tik kvaila meilės istorija“ skirta visiems, kurie tiki giminingomis sielomis – net jei niekada to ir nepripažįsta.

„Mano antrosios galimybės svajonių romanas – juokingas, seksualus ir švelnus vienu metu.“

Ashley Herring Blake, rašytoja

Skaitytojams nuo 16 metų

„Ši knyga tarsi tamsus brangakmenis – sodri ir pavojinga.“ 

LEIGH BARDUGO, bestselerio „Šešetas varnų“ autorė

Aišku, kad norėjau būti kaip jie. Jie tokie gražūs, kaip dieviškoje ugnyje nukalti kalavijai. Jie gyvens amžinai.

O Kardenas pats gražiausias. Nekenčiau jo labiausiai iš visų. Nekenčiau jo taip stipriai, jog kartais vos pažvelgusi į jį vargiai galėdavau atgauti kvapą.

Džudei buvo septyneri, kai buvo nužudyti jos tėvai, o ji su dvyne seserimi išgabentos į Fėjų karalystę. Prabėgus dešimčiai metų mergina, nors ir yra mirtinga, tetrokšta priklausyti magiškam fėjų pasauliui. Tačiau daugelis fėjų niekina žmones. Ypač princas Kardenas, jauniausias ir žiauriausias Didžiojo karaliaus sūnus.

Džudė, nusprendusi pelnyti riterės titulą ir tapti asmenine vieno iš princų ar princesių sargybine, vis labiau įsipainioja į rūmų intrigas ir klastą. Ji atranda savyje jėgų kovoti, gudrauti ir net pralieti kraują. Tačiau netikėta išdavystė sukelia didžiulį pavojų magiškam pasauliui, o Džudei tenka rizikuoti gyvybe ir sudaryti pavojingą sąjungą, kad išgelbėtų savo brolį ir fėjas.

Perkamiausios fantastinių knygų vaikams ir jaunimui kūrėjos Holly Black pirmoji serijos „Žiaurusis princas“ knyga nukels į stebinančią nemirtingų Fėjų karalystę, kur rezgamos intrigos, verda kovos dėl valdžios, žudomi artimiausi giminaičiai. Istorija, palytėta tamsios romantikos, prikausto dėmesį iki paskutinio puslapio.

Holly Black yra perkamiausia „New York Times“ fantastinių knygų rašytoja, sukūrusi tokias knygas kaip „Elfheimo romanai“ (Novels of Elfhame), „Šalčiausia mergaitė Šaltajame mieste“ (The Coldest Girl in Coldtown), „Spaidervikų kronikos“; debiutinę „Nakties knygą“ (Book of Night) suaugusiesiems bei iliustruotą arturiados knygą „Seras Morenas“ (Sir Morien). Ji tapo Eisner Award ir Lodestar Award finalininke, gavo Mythopoeic Award, Nebula, Newbery Honor apdovanojimus. Rašytojos knygos išverstos į 32 kalbas, pastatytas filmas. Šiuo metu ji su vyru ir sūnumi gyvena Naujojoje Anglijoje, name su slapta biblioteka. Rašytoja kviečia apsilankyti savo interneto svetainėje blackholly.com

Suomių rašytojo J. P. Laitineno debiutinis romanas „Fiktyvus“ – nirtulingas filosofinis pasakojimas apie praradimus, jų neigimą ir troškimą matyti pasaulį tokį, koks norėtum, kad jis būtų.

Nuo akademinės bendruomenės atsiskyręs filosofas Henris Kvalija tiki pasiekęs esminį proveržį: jo sukurta fiktyvaus žmogaus teorija gali padėti atverti neaprėpiamas proto ir atminties galimybes. Tačiau netrukus jis įsitikins, kad darbas dar nebaigtas. Netikėtai sužinojęs, kad seniai prarasta mylimoji guli ligoninėje, Henris skuba jos aplankyti. Blaškydamasis po miestą filosofas patiria kraštutines fizines ir psichologines būsenas, o kartu patikrina savo teoriją praktiškai.

Sigmundas Freudas (Zigmundas Froidas, 1856–1939) – austrų psichiatras, kultūros teoretikas, religijos kritikas ir psichoanalizės pradininkas, laikomas vienu įtakingiausių 20 a. mąstytojų. Nerimastis kultūroje pristato ir detalizuoja agresijos kilmę, kaltę, kančias, kylančias apribojus asmeninius laimės siekius, įtampas tarp individo ir visuomenės; kalba apie žmogaus ir kultūros santykį antropologiniu bei ontologiniu požiūriu, o kultūrą interpretuoja kaip natūralių potraukių – gyvybinių ir destruktyvių – ribą.

„Žmogus nėra švelni būtybė, kuriai tereikia meilės ir kuri geriausiu atveju ginasi tik užpulta – prie potraukių, kuriais jis apdovanotas, privalome priskirti ir nemažą dalį polinkio į agresiją <…> Žmogus žmogui vilkas; kas, stojęs akistaton su savo gyvenimo ir visos istorijos patirtimi, drįs tai užginčyti?“

Sigmund Freud

„Visuomenės rišlumui išlaikyti neužtenka žmonių poreikio bendradarbiauti ir seksualinių potraukių, skatinančių juos jungtis į šeimas bei didesnes bendruomenes. Jį nuolat ardo atviri arba užmaskuoti agresijos proveržiai. Kultūra netgi kažkuria prasme pasisavina seksualinio geismo energiją, kad, ją perdirbusi ir sušvelninusi, nauja meilės forma susietų į bendruomenę individus, kurie vienas kito atžvilgiu pirmapradiškai yra piktavaliai ir smurtingi. Dabar kultūros funkcija slopinti prigimtinius žmonių potraukius pasirodo kaip pozityvi galia, sauganti vienus individus nuo nežabotos kitų prievartos, išnaudojimo, savivalės ir kitokių agresijos formų, kurios primygtinai reikalauja būti patenkintos taip pat, kaip ir seksualiniai potraukiai.“

Įvado autorius Audrius Račkauskas

Italų rašytojas Primo Levi gimė 1919 m. Turine, liberalioje žydų šeimoje. Baigęs mokyklą, studijavo chemiją. Antrojo pasaulinio karo metais prisijungė prie antifašistinio pasipriešinimo judėjimo grupės, tačiau netrukus grupės nariai buvo areštuoti; jo bendražygiai italai neišvengė mirties, o Levi, prisipažinęs esąs žydas, 1944 m. vasarį pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą. Pasibaigus karui, grįžo į gimtuosius namus Turine, dirbo chemiku, vedė ir susilaukė dviejų vaikų.

„Esu žmogus, kurį išgelbėjo jo amatas“, – apie save yra sakęs Primo Levi (1919–1987), rašytoju tapęs po dramatiškos Aušvico patirties. Sugautas kaip partizanas ir deportuotas, nes žydas, lageryje Levi stebuklingai išgyveno paskirtas į chemijos laboratoriją: paradoksalu, didžiausiame moderniosios Europos „mirties fabrike“ veikė ir galinga Trečiojo reicho gumos pramonė, paremta vergišku belaisvių darbu. Šia prasme tolesnėje šio italų rašytojo kūryboje galima įžvelgti pastangas grąžinti darbui žmogiškąją vertę ir prasmę, – paniekintas ir išjuoktas šūkio Arbeit macht frei virš lagerio vartų. Ne išimtis ir Periodinė elementų lentelė: pasirodžiusi 1963 m., o 2006 m. Didžiosios Britanijos karališkojo instituto paskelbta geriausia visų laikų mokslinio turinio knyga.

Panašiai kaip distiliuojama materija keičia pavidalus ir būsenas, išsigrynindama į esenciją, spiritus, taip ir šių puslapių pasakotojas – savotiškas alchemikas – patiria egzistencinius virsmus, bando koncentruoti, iškristalizuoti, sverti ir apdoroti kalbinę žaliavą ieškodamas esminių tiesų. Argonas, geležis, fosforas, gyvsidabris, auksas – kiekvienas šių elementų skleidžiasi kaip gyvenimiškos patirties metafora, individualios ir kolektyvinės atminties dėlionė, poetiškai dėliojama į 21 apsakymą. Drauge tai duoklė žydiškoms rašytojo šaknims bei nuostabiai chaotiškam Pjemonto žydų pasauliui su jo unikaliu žargonu ir žmonėmis, kuriuos pasiglemžė neapykanta ir sunaikinimo tyla.

Toma Gudelytė

Jis valdo viską.

Bet šįkart įklimpo pats...

Katerina Hamilton – profesionali renginių organizatorė, bet turtuolis Konalas Oriordanas pasamdo ją dėl keršto. Apsimesdamas reikliu klientu ir nenuleisdamas akių, išpeš viską apie jos netikėlį įbrolį.

Konalo planas – pasikviesti Kateriną į ištaigingą pokylį Paryžiuje. Tik kad geismo ir jos nuoširdumo nesitikėjo! Kerštą greitai nugalėjo aistra...

Paslaptis išaiškėjo: jis tapo tėvu!

Įsiveržus į netikros sesers vestuves, Roso de Kortnio laukia šokiruojanti žinia. Jo žvilgsnį greitai patraukia nepamirštamoji Karmela Oriordan – ir vaikas, kuris neginčijamai atrodo kaip jis pats! Karmela pateikia ultimatumą: būk mūsų sūnaus tėvu arba dink.

Amžiams pasikeitęs po motinos praradimo, vienišas vilkas Rosas buvo tikras niekada negalėsiąs turėti vaikų. Visada tikėjo nesantis pajėgus mylėti Karmelą ir jųdviejų vaiką, kaip jie nusipelnė. Net jų nepakartojamas ryšys negali to pakeisti… O gal?

Vaikystėje ir paauglystėje Maya Angelou patyrė daug išbandymų – būtent jie ir išugdė tvirto charakterio moterį. Didžiosios depresijos laikais, po tėvų skyrybų, mergaitė su vyresniuoju broliu išsiunčiami gyventi pas pamaldžią močiutę į užkampį JAV pietuose. Čia jie auga pavalgydinti ir aprengti, bet emociškai apleisti. Sugrįžus gyventi pas mamą į Sent Luisą, Mayos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – ją išprievartauja daug vyresnis vyras.

Autobiografija, pasirodžiusi 1969 m., šokiravo JAV visuomenę ir dar dešimtmetį po išleidimo buvo drausta kai kuriose mokyklose ir bibliotekose. Nors ankstyvosiomis patirtimis autorė dalijasi jau būdama suaugusi, knygoje ji subtiliai atkuria smalsų ir naivų mergaitės žvilgsnį. Ji išpažįsta savo istoriją su atjauta sau ir kitam, geba pasijuokti iš savęs, pastebi to meto visuomenės trūkumus ir atranda netikėtų išeičių iš skausmingų gyvenimiškų situacijų. Tai nepalaužiamos moters, gebančios į pasaulį žiūrėti šviesiomis akimis, istorija.

Maya Angelou (1928–2014) – JAV kultūros ikona, aktyviai veikusi meno lauke, bendradarbiavusi su pilietinių teisių aktyvistais Martinu Lutheriu Kingu ir Malcolmu X. Parašė septynias autobiografines knygas, tris esė rinkinius ir keletą poezijos knygų. Už viso gyvenimo nuopelnus ją apdovanojo prezidentai Billas Clintonas ir Barackas Obama. Žymiausias jos kūrinys „Žinau, ko gieda paukštis narve“ buvo nominuotas Nacionalinei knygų premijai.

Rašytoja Olivia Laing būdama beveik 35-erių nusprendžia kraustytis iš Europos į Niujorką pas mylimąjį. Kelionė jau suplanuota, bet paskutinę minutę jis persigalvoja. Palikta viena, svetimame megapolyje moteris išgyvena radikaliausią vienatvės formą. Ji ima domėtis niujorkiečių menininkų kūryba ir biografijomis – daugiausia tai žmonės, kuriems buvo sudėtinga megzti artimus ryšius ir kurie savo kūriniuose apmąstė vienatvę. O. Laing dėmesio centre atsiduria poparto ikona Andy Warholas, tapytojas Edwardas Hopperis, menininkas ir aktyvistas Davidas Wojnarowiczius, mėgėjų meno atstovas Henry Dargeris ir dainininkas Klausas Nomi.

Apmąstydama savo pačios ir pasirinktų menininkų patirčių sąsajas autorė teigia, kad vienatvė gali ne tik kankinti, bet ir suteikti naujų atradimų. Poetiškoje esė „Vienišas miestas“ autorė išpažįsta ir legitimuoja vienatvę, atskleisdama jos universalumą ir grožį.

„Menas negali padaryti daugybės dalykų. Negali prikelti mirusiųjų, negali išspręsti nesutarimų tarp draugų, išgydyti AIDS ar sustabdyti klimato kaitos. Vis dėlto menas atlieka nepaprastas funkcijas, turi keistą gebėjimą suvesti žmones, įskaitant ir tuos, kurie niekada nesusitiks, tačiau įsiskverbs į vienas kito gyvenimą ir praturtins vienas kitą. Menas geba suteikti intymumą; gali gydyti žaizdas ir dar geriau – parodyti, kad ne visas žaizdas reikia gydyti ir kad ne visi randai bjaurūs. Skamba kietai, nes kalbu iš asmeninės patirties. Kai atvykau į Niujorką, buvau palūžusi ir, nors keista sakyti, vientisumo pojūtį atgavau ne ką nors sutikusi ar įsimylėjusi, o veikiau prisilietusi prie kitų žmonių sukurtų dalykų, per tai pamažu įsisavindama, kad vienatvė ir ilgesys nėra nesėkmė, tiesiog tai rodo, kad žmogus yra gyvas.“

Olivia Laing (gim. 1977) – britų prozininkė, kultūros kritikė, šešių knygų autorė. Jos eseistikoje susipina asmeninė patirtis ir įžvalgos apie meno istoriją, žinios apie menininkų biografijas, psichologinės temos, kelionių įspūdžiai. 2014 m. rašytoja apdovanota Eklso britų bibliotekos rašytojų prizu(Eccles British Library Writers Prize), 2018 m. gavo Windhamo ir Campbell apdovanojimą už negrožinę kūrybą, o 2019 m. – Jameso Taito Blacko prizą už romaną „Crudo“. Ji yra Karališkosios literatūros draugijos narė.

Neurologo patarimai, kaip gyventi, kad išlaikytum proto ir kūno sveikatą iki senatvės, ir kaip gyventi ištikus ligai.

Gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras JOKŪBAS FIŠAS per savo ilgą praktiką išgydė daug sunkias smegenų traumas patyrusių ligonių. Yra pastatęs ant kojų nemažai beviltiškų, tokių, kuriuos kiti gydytojai jau buvo „nurašę“. Daug metų dirbęs slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, Jokūbas Fišas prisižiūrėjo visko, net ir to, kuo pats negalėjo patikėti.

• Kaip gyventi, kad sąmoningai išlaikytum proto ir kūno sveikatą iki 120 metų?

• Kaip gyventi ištikus ligai?

• Kodėl taip baisu tapti silpnapročiu?

• Kaip atsiranda demencijos?

• Kaip įmanoma užkirsti kelią Alzheimerio ligai?

• Kodėl žūsta ląstelės?

• Ką daryti užklupus migrenai, galvos skausmams ar nemigai?

• Kaip gimsta genijai?

• Ar genialumas taip pat yra savotiškas nenormalumas?

• Kodėl vieni išmintingi ir laimingi, o kiti – ne?

• Ar įmanoma pasveikti nuo protinės negalios?

• Ar tikrai smegenys yra svarbiausias organas?

• Ar nuo išminties priklauso gyvenimo trukmė?

KNYGOJE RASITE NEĮTIKĖTINŲ ISTORIJŲ IŠ GYDYTOJO NEUROLOGO PATIRTIES

„Žmogus ir jo smegenys yra pats tobuliausias, o kartu ir sudėtingiausias Dievo kūrinys.“

Tai istorija apie brendimą ir susitaikymą su amžiumi, skirtingus meilės pavidalus, toksiškus santykius, ribą tarp teisėto ir teisingo elgesio ir apie tai, kaip smarkiai ir kartu taip menkai pasikeitė moterų padėtis per pastaruosius šešiasdešimt metų.

Taner tenka išsikraustyti iš namų. Pageidautina vieta, kurioje galėtų toliau trinti sofą su sportinėmis kelnėmis ir devyniolika valandų per parą žaisti vaizdo žaidimus. Nei santaupų, nei pajamų neturi, todėl priima pasiūlymą apsigyventi su senyva moterimi ir jai padėti.

Užteko kartą paslysti ant kilimėlio, ir Luizos Vilt dukra pareikalavo, kad pas mamą apsigyventų žmogus, galintis pagelbėti. Ir kam rūpi, kad Luiza vis dar vaikšto pati, tegul ir su lazdele, kasdien išsprendžia kryžiažodį ir kiekvieną popietę išlenkia šlakelį degtinės. 

Apsigyvenus drauge, Taner krinta į akis keisti dalykai. Kodėl Luizos namai apsaugoti lyg ypatingo režimo kalėjimas? Kodėl naujienų laidoje parodoma įtariamoji brangenybių vagilė tokia panaši į Luizą? Ir svarbiausia – kodėl Luiza vieną naktį staiga išdygsta Taner kambaryje su kelioniniu krepšiu ir pareikalauja tuoj pat išvykti iš miesto?

Dvi labai skirtingos asmenybės leidžiasi į kelionę per šalį ir užmezga netikėtą draugystę. Ar pavyks šiai porai išgelbėti brangų žmogų ir patirti didžiausią gyvenimo nuotykį?

„Štai, o karaliau, atiduodu tau brangakmenį, kurio taip troškai, ir tai tėra mažmožis, rastas pakelėje, nes man atrodo, kad tu turi neįsivaizduojamai gražesnį, ir dabar ji mano...“

„Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas nuo 1917 metų iki pat mirties rašė ir perrašinėjo „Silmariljoną“ – pasakojimą apie Senąsias dienas, apie sukūrimą pasaulio, kuriam pradžią davė Iluvataras, sukūręs dievus ainurus, ir kuriame ilgainiui apsigyveno elfai, nykštukai, hobitai, žmonės bei visos kitos įstabios anglų mokslininko ir Oksfordo universiteto profesoriaus vaizduotės būtybės.

Šiame daugiasluoksniame pasakojime išskirtinė vieta teko žmogaus ir elfės – Bereno ir Lutijenos – meilės istorijai. Tamsos valdovo Morgoto pakalikų persekiojamas Berenas pateko į slaptąją elfų karalystę Doriatą ir ten išvydo šokančią karaliaus Tingolo dukterį Lutijeną. Pakerėtas jos grožio, Berenas pamilo nemirtingąją elfę, o ji atsakė tuo pačiu. Tačiau Tingolo toks jo mylimiausios dukters pasirinkimas nepradžiugino. Negalėdamas sulaužyti dukrai duoto pažado, jis nedrįso nužudyti Bereno, tačiau nusprendė skirti jam pražūtingą užduotį – pavogti iš Morgoto karūnos Silmarilą ir atgabenti jį į Doriatą. 

J. R. R. Tolkienas ketino parašyti atskirą Bereno ir Lutijenos legendai skirtą pasakojimą ir sukūrė net kelias jo versijas tiek eilėmis, tiek proza, tačiau iki galo nė vienos istorijos taip ir nebaigė. Tik 2017 m. Tolkieno sūnus Christopheris iš atskirų gausybės tėvo rankraščių fragmentų atrinko ir sudėliojo visą Bereno ir Lutijenos istoriją su skirtingomis variacijomis, paaiškinimais ir patikslinimais.

Epinėje istorijoje apie Bereną ir Lutijeną „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ gerbėjai turės galimybę išvysti nuostabų Viduržemio pasaulio kūrimo procesą, per daug metų J. R. R. Tolkieno vaizduotėje įvykusią transformaciją iš stebuklinės pasakos į sodrią istoriją su elfais ir žmonėmis, nykštukais ir orkais, turtingu kraštovaizdžiu ir būtybėmis, būdingomis tik Tolkieno sugalvotam Viduržemio pasauliui.