Grožinė literatūra

Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis... kol sutinka ją.

Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs naujasis jos asmens sargybinis anaiptol ne išimtis. Nuo pat pirmos akimirkos Risas Larsenas ją užverčia milijonu draudimų, o Bridžita ne iš tų, kurios būtų linkusios lengvai paklusti. Ji niekada netaps karaliene, tad kam tas perdėtas atsargumas?!

Karališkojoje šeimoje reikalams pasisukus netikėta linkme, Bridžitai visgi tenka ruoštis karūnacijai. Politinės peripetijos, naujos atsakomybės, niekad negeistas sostas ir suplanuota nuobodi santuoka be meilės princesei prilygsta kančiai, kurią, jos pačios nuostabai, bent kiek apmalšinti padeda vienintelis ją nuolat visur lydintis asmuo... Negi už amžinų jos ir Riso ginčų slypi kas nors daugiau?.. Kas nors ne tik uždrausto, bet ir nežmoniškai kaitinančio kraują?

„Kelias dienas praleidau „Twisted“ serijos sukeltoje ekstazėje, nieko nesigailiu. 8 milijonai žvaigždučių iš 5.“
Ali Hazelwood, „Meilės hipotezė“ autorė

„Kas gi galėtų pralenkti Anos Huang kuriamus neapsakomai karštos uždraustos meilės romanus!“
Booktrib

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės sce­nos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „New York Times“, „USA Today“, „Sunday Times“ ir „Wallstreet Jour­nal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises „Twisted“ seriją perkelti į kino pasaulį. „Sukti žaidimai“ – antroji „Twisted“ serijos knyga.

„Aš ilgą laiką maniau, kad mus visus galiausiai išnaikins koks nors virusas, kad žmoniją nugalės kažkas didesnis ir kartu daug menkesnis, nei mes patys. Dabar suprantu, kad buvau neteisus. Mes esame tas driežas, bet esame ir mėnulis. Dalis mūsų žus, bet kita dalis išliks ir darys tą patį, ką darėme visada, mes tęsime savo beprasmę kelionę, mes darysime tai, ką verčia daryti mūsų prigimtis, – tyliai, paslaptingai, nesustabdomai, paklusdami savo ritmams.“

Alternatyvioje 1893-iųjų Amerikos versijoje Niujorkas yra dalis Laisvųjų Valstijų, kuriose žmonės gali gyventi nevaržomai ir mylėti, ką nori (ar bent iš pažiūros taip atrodo). Trapus kilmingos šeimos paveldėtojas atsisako sužadėtuvių su jo socialiniam sluoksniui tinkamu kandidatu ir pasiduoda neturtingo muzikos mokytojo apžavams. 1993-iųjų Manhatane, prislėgtame AIDS epidemijos, jaunas havajietis gyvena su daug vyresniu ir turtingesniu AIDS aktyvistu, slėpdamas savo sudėtingą vaikystę ir tėvo likimą. O 2093-iaisiais, pasaulyje, kurį kamuoja epidemiologinės katastrofos ir valdo totalitarinis režimas, įtakingo mokslininko anūkė jo ilgėdamasi bando gyventi toliau ir išsiaiškinti, kur nuolat pradingsta jos vyras.

Šias tris romano dalis į darnią ribuliuojančią simfoniją sujungia pasikartojantys ir vieni kitus papildantys motyvai: namas Vašingtono aikštėje Grinvičo rajone; ligos ir siaubingos jų gydymo pasekmės; turtas ir skurdas; silpnieji ir stiprieji; rasė; šeimos ir tautiškumo samprata; pavojingas galingųjų ir revoliucionierių įtikėjimas savo teisumu; troškimas rasti savo vietą žemiškajame rojuje ir lėtas suvokimas, kad tokio rojaus nėra. Romano veikėjus ir jame kuriamas tris Amerikas vienija susitaikymas su tuo, kas mus daro žmonėmis. Baimė. Meilė. Gėda. Stoka. Vienatvė.

„Vizionieriškas, stulbinamo užmojo ir gylio romanas. Toks daugiasluoksnis, sodrus ir aktualus. Toks pilnas džiaugsmo, siaubo ir grynos gyvenimo paslapties.“

Michael Cunningham

„Mūsų laikų šedevras.“

Observer

„Labai paveikus. Perskaitykite ir tikėkitės nesusapnuoti.“

Sunday Times

Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke.

Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“ ir „National Book Awards“. Laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. „Į rojų“ – naujausias H. Yanagiharos romanas.

Pilotai, pakeitę civilinės aviacijos istoriją. Rašytojas, sušildęs milijonų vaikų širdis. 

Pasaulis, draskomas karų ir politinių neramumų.

1922-ieji, Paryžius. Viskas, ko Antuanas de Sent Egziuperi nori, tai – tapti pilotu. Bet ankstyvoji aviacija – grėsmingas užsiėmimas, skeliantis kibirkštį tarp jo ir aristokratiškos mylimosios. Nepaisydamas bandymų jį sustabdyti, Antuanas pasiryžta leistis į nepažintus tolius ir įstoja į Prancūzijos karines oro pajėgas. Vėliau kartu su dviem bičiuliais – Anri Gijomė ir Žanu Mermozu – jis imasi pavojingos misijos: atrasti naujų oro pašto maršrutų ir pakeisti aviacijos ateitį. Joks atstumas bičiuliams nėra per tolimas, joks kalnas – per aukštas, kad kiekvienas laiškas kuo greičiau pasiektų savo adresatą. Kol žemėje pasaulis grimzta į chaosą, danguje jie jaučiasi laisvi ir laimingi.

Tačiau skraidyti – tik viena Antuano nutrūktgalviško ir aistringo gyvenimo pusė. Jis nuolat rašo ir ilgainiui tampa pripažintu autoriumi. Europą gaubiant dar vieno karo šešėliui, jo laukia ne tik tikroji šlovė, bet ir didžiausi gyvenimo išbandymai, o galvoje po truputį ima ryškėti knygos vaikams herojaus vaizdinys: garbanotas berniukas su princo mantija...

„Nuostabiai papasakota istorija apie de Saint-Exupéry aistrą skrydžiams, poezijai ir gražioms moterims. Vaizdingai atkurta tarpukario Prancūzijos visuomenė. Šiuo romanu didžiuotųsi ir pats „Mažojo princo“ autorius.“

Publishers Weekly

Antonio Iturbe (Antonijus Iturbė, gim. 1967) – ispanų žurnalistas ir rašytojas. Parašė septynis romanus ir daugybę kūrinių vaikams. Pasaulyje labiausiai išgarsėjo romanais „Mažiausia pasaulio biblioteka“ („Baltos lankos“, 2020) ir „Po atviru dangum“. Pastarasis pagrįstas Antoine’o de Saint-Exupéry, „Mažojo princo“ autoriaus, gyvenimo istorija.

„Jautrumo gravitacija“ – trečioji auto fikcijos pobūdžio vilnietiškosios sagos dalis.

Romano pasakojimas skyla į dvi istorijas, kurios skleidžiasi draudimo kompanijos tyrėjos ir vieno iš pasikartojančių visuose romano dalyse veikėjo – Andriaus – gyvenimo peripetijomis.

Mėginama išsiaiškinti Vilniuje 1993 metais paslaptingai kilusio gaisro aplinkybes ir sugauti nesugaunamą kaltininką, o taip pat toliau sekant Andriaus pėdomis nuklystama į Daniją, kur veikėjas išvyksta studijuoti teatro meno.

Siurrealistiškai pinasi tyrėjos dabartis ir Andriaus ateitis. Paraleliai sugretinamos dvi viena kitai prieštaraujančios alternatyvos: homo sovietikus, mokantis dirbti iki sąmonės netekimo, ir besimėgaujantis bohemišku gyvenimu bei tinginyste animus animalis. Panika ir atodrėkis gausaus pasirinkimo akivaizdoje.

Nobelio premijos laureato knyga

Mylimieji Alida ir Aslė atvyksta į Bjorgviną ieškoti darbo ir gyvenamosios vietos. Nors Alida laukiasi ir po ilgos kelionės yra išsekusi, niekas nenori suteikti porai pastogės. Tamsų vakarą lietui lyjant vaikščiodami iš vienų namų į kitus, jie patiria žmonių abejingumą ir vis didėjantį nerimą. Vienintelė paguoda – prisiminimai apie būtus laikus, kai susipažino ir iškart suprato, kad yra skirti vienas kitam. Koks likimas jų laukia tarp nesvetingo miesto sienų? Tris istorijas surišantis pasakojimas panardina skaitytoją į meditatyvią keistų įvykių ir grįžtamojo laiko tėkmę, kurioje ryškiausiai aidi nusikaltimo ir bausmės tema.

Norvegų rašytojas Jonas Fossė (g. 1959) debiutavo 1983 m. romanu „Raudona, juoda“. Nuo tada rašė įvairių žanrų tekstus: romanus, dramaturgiją, poeziją, trumpąją prozą, eseistiką ir knygas vaikams. Jo kūriniai išversti į daugiau nei 50 kalbų, o pjesės visame pasaulyje pastatytos per tūkstantį kartų. Fossė apdovanotas galybe premijų ir gimtojoje šalyje, ir užsienyje, iš kurių reikšmingiausia – 2023 m. skirta Nobelio literatūros premija. Lietuviškai publikuota trumposios prozos knyga „Vaizdai iš vaikystės“ (2020) ir pasakojimas „Baltybė“ (2024).

„Trilogiją“ sudaro trys pasakojimai apie Alidą ir Aslę, kurie iš pradžių Norvegijoje buvo išleisti atskiromis knygomis: „Nakvišų klajonės“ (2007), „Ulavo regėjimai“ (2012) ir „Prievakario nuovargis“ (2014).

Vladimiras Nabokovas (1899-1977) – rusų kilmės amerikiečių rašytojas, pasisakęs už asmenines žmogaus laisves ir prieštaravęs ideologijoms bei kanonams, ribojantiems individo saviraišką. Didžiausią šlovę ir pripažinimą šiam autoriui pelnė romanas „Lolita“.

Ši jausmų stiprumu ir išradingu literatūriniu stiliumi žavinti knyga įkvėpė sukurti du filmus: pirmasis 1962 metais romaną ekranizavo režisierius Stanley Kubrikas, 1997 metais - Adrianas Lyne'as.

„Lolitoje“ pasakojama apie literatūros profesoriaus maniakišką aistrą jaunutei nimfetei Lolitai, apie senosios civilizuotosios Europos ir jaunosios komerciškosios Amerikos susidūrimą, bei labiausiai apie meilę kaip akibrokštą, haliucinaciją, beprotybę, transformaciją...

Ji buvo tiesiog Lo, rytmečiais, penkių pėdų ūgio (be dviejų verškų ir viena kojnaite). Ji buvo Lola ilgomis kelnėmis. Ji buvo Dolė mokykloje. Ji buvo Doloresa blankų punktyruose. Tačiau mano galvoje ji buvo visuomet: Lolita.

Vladimiras Nabokovas, vienas iš didžiausių XX a. prozos meistrų, gimė 1899 m. Sankt Peterburge. Kembridže, Trejybės koledže studijavo prancūzų ir rusų literatūrą, vėliau gyveno Berlyne ir Paryžiuje, ten pradėjo ryškią literatūrinę veiklą. 1940 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir išgarsėjo kaip romanų autorius, poetas, kritikas ir vertėjas. Jis dėstė literatūrą Velslio, Stanfordo, Kornelio ir Harvardo universitetų koledžuose. 1961 m. persikėlė į Montrė (Šveicarija), kur 1977 m. mirė.

Žemėje gimęs Dženlis Ai su misija atvyksta į nesvetingą, įšalo kaustomą Geteno planetą. Ši visuomenė stipriai skiriasi nuo žemiečių. Čia niekad nekyla karai, o žmonių lytis taki: atėjus laikui jie gali trumpam tapti moterimis arba vyrais, kaskart kitaip.

Planetoje yra vienintelis žmogus, kuris Dženliu patiki ir trokšta, kad jo misija būtų sėkminga. Įveikę šimtus mylių per ledyną, per pūgas, per stingdantį speigą jie patirs, kad draugystei ir meilei skirtybės netrukdo.

1969 m. parašiusi fantastinį romaną „Kairė tamsos ranka“, amerikiečių rašytoja Ursula K. Le Guin įsitvirtino tarp svarbiausių žanro kūrėjų. 1970 m. knyga laimėjo Hugo ir „Nebulos“ apdovanojimus, vėliau kultinio mokslinės fantastikos žurnalo „Locus“ apklausoje pateko į geriausiųjų trejetuką – kartu su Franko Herberto „Kopa“ ir Arthuro C. Clarke’o „Vaikystės pabaiga“. Ši knyga dėl ryškių veikėjų emocinių portretų ir sociologinių autorės įžvalgų įrašyta į intelektualiosios mokslinės fantastikos istoriją.

 Le Guin, dar labiau nei J. R. R. Tolkienas, kilstelėjo fantastikos žanrą iki aukštosios literatūros.

 Harold Bloom, literatūros kritikas

Kaip ir visi didieji rašytojai, Le Guin pakviečia mus į įsivaizduojamus pasaulius, iš kurių į savąjį grįžtame atsigavę, palengvėjusia širdimi.

„The Boston Globe“

Ursula K. Le Guin – širdies alchemikė.

David Mitchell, rašytojas

https://itraukiojileidyba.lt/cert/7a855492-2cc8-45a8-94c4-aa61471523fa.html

The New York Times ir USA Today bestselerių autorė Lucy Score grįžta į Nokemautą Virdžinijos valstijoje su skaitytojų pamėgto romano „Tai, kas niekada nesibaigia“ pagrindinio veikėjo Nokso brolio Nešo istorija.

Geri vaikinai neįsimyli blogų merginų

Nešą visi pažįsta ir mėgsta, jis – geresnysis iš Morganų, negailintis šypsenų ir malonių žodžių. Nūnai policijos viršininkas Nešas Morganas sveiksta po žiauraus užpuolimo, o jo pietietišką žavesį temdo panikos priepuoliai, – iš energingo vyro telikęs niūrus šešėlis. Nešas nuo visų slepia savo kančią, ir tik naujoji kaimynė, nuovokioji ir seksualioji Andželina, pastebi, jog šalia gyvenantis patrauklus vyras tūno psichologinėje tamsoje. Lina nemėgsta fizinio kontakto, bet nustemba patyrusi, kad Nešo prisilietimai jos anaiptol neerzina. Šios moters artumas kenčiančiam vyrui stebuklingai padeda nusiraminti, o ji pati nelauktai pasiryžta leistis į nuotykį.

Andželina Solavita irgi turi paslapčių, ir jei Nešas sužinos, kodėl ji atvyko į miestelį, niekada jai neatleis. Be to, ji neužmezga ilgalaikių santykių. Karštas trumpas romanas su vietiniu policininku? Kodėl gi ne. Santykiai su vyru, kuris tikisi, kad ji miestelyje įleis šaknis? Ačiū, ne. Atlikusi savo darbą, Lina išvyks...

Vis dėlto Nokemautas moka pavergti žmogaus širdį. O kai Nešas apsisprendžia pasilikti Andželiną, niekas jo neperkalbės...

Lucy Score, The New York Times bestselerių autorė, užaugo literatų šeimoje, kurioje buvo primygtinai reikalaujama, kad stalas po vakarienės būtų skiriamas skaitymui. Vėliau Lucy įgijo žurnalistės profesiją.

Su savo vyru ir bjauraus charakterio kate Kleo ji gyvena Pensilvanijoje ir įprastai visą darbo dieną skiria rašymui. Kai valandų valandomis nekuria pasakojimų apie širdžių ėdikus ir pribloškiamai žavias herojes, ją galima rasti svetainėje ant sofos, virtuvėje arba sporto salėje.

Lucy nepraranda vilties kada nors rašyti burlaivyje, namuose vandenyno pakrantėje arba atogrąžų saloje su patikimu belaidžio interneto ryšiu.

Mirštančios motinos prašymu Chuanas Presijadas išvyksta į Komalą ieškoti tėvo. Pamažu aiškėja, kad miestelis ir jo apylinkės kadaise priklausė tironiškajam Pedrui Paramui. Dabar ši vieta pilna prisiminimų ir haliucinacijų, praeities šešėlių ir šnabždesių. Apleistose ir laiko įveiktose gatvėse aidi iškankintų sielų balsai, kurie iš lėto atveria ilgai saugotas paslaptis.

„Pedras Paramas“ – tai siurrealistinė žmogaus kelionė prie savo šaknų. Susan Sontag yra pasakiusi, kad tai ne tik vienas iš XX a. pasaulio literatūros šedevrų, tačiau ir viena įtakingiausių to amžiaus knygų. Gabriel Garcia Marquez dalijosi, kad galėdavo ją cituoti iš kairės į dešinę ir atvirkščiai. Pats autorius „Pedrą Paramą“ galvoje nešiojosi daugelį metų, kol suprato, kaip jį parašyti. 

Juan Rulfo (1917–1986) – Meksikos rašytojas, per visą savo gyvenimą sukūręs tik dvi knygas, tačiau jų pakako, kad paveiktų visą vėlesnę Lotynų Amerikos literatūrą. „Pedras Paramas“ sulaužė realistinio romano tradiciją ir padėjo pamatus magiškajam realizmui.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/6493350e-09ec-431a-ab2a-14548bf0495b.html 

THE NEW YORK TIMES bestseleris

Aš esu Anė Vilks. Tavo...

– Žinau. Mano didžiausia gerbėja.

– Taip, – šypsodamasi patvirtino ji. – Teisingai.

Polas Šeldonas galvojo, kad pagaliau yra laisvas. Jis ką tik nužudė Mizerę Častein. Padaręs tai pajuto palengvėjimą ir džiaugsmą. Mizerė – pagrindinė jo romantinių bestselerių serijos veikėja, sukrovusi jam turtus. Bet dabar ji mirusi. Ir Polas gali pradėti rašyti rimtus kūrinius.

Ambicingus Polo planus pakoreguoja automobilio avarija. Sukaustytas įtvarais ir kamuojamas pragariškų skausmų jis atsipeikėja Uoliniuose kalnuose stovinčiame nuošaliame name. Šis, kaip netrukus paaiškėja, priklauso jo gelbėtojai Anei Vilks.

Geroji žinia, kad Anė anksčiau dirbo slauge ligoninėje ir namuose turi neišsenkančias skausmą malšinančių vaistų atsargas. Blogoji – ji nuo seno yra didžiausia Polo gerbėja. Ir, išsiaiškinusi, kaip Polas pasielgė su Mizere, moteriškė neapsidžiaugia. Greičiau jau atvirkščiai...

Anė reikalauja, kad Polas pratęstų pasakojimą apie Mizerę, parašydamas naują romaną. Patį geriausią ir skirtą tik jai vienai. Prie vežimėlio prikaustytas ir be vaistų gyventi negalintis vyras pateko į rimtą bėdą. Anės spaudimas yra labai atkaklus ir žiaurus. Tačiau rašytojai taip pat turi savų ginklų.

1987 m. dienos šviesą išvydęs kultinio siaubo istorijų kūrėjo Stepheno Kingo (g. 1947 m.) pasakojimas apie žymų rašytoją, tapusį savo didžiausios gerbėjos įkaitu, iš karto įsitaisė perkamiausių knygų sąrašų viršūnėse. Kupina įtampos, įtraukianti ir pašėlusiai baugi istorija tapo dar vienu daugelio mėgstamos Kingo kūrybos perlu, o romano motyvais sukurtas filmas „Mizerė“ 1991 m. sulaukė didelės komercinės sėkmės ir visuotinio kritikų pripažinimo.

„Vienas iš puikiausių kada nors parašytų siaubo trilerių, gal net pats geriausias Kingo romanas.“ The Guardian

„Tikėkitės ir pažinimo, ir malonumo, pasitikėkit natūraliai lyg Nemunas tekančiu pasakojimu, pasidžiaukit, kad įdomu, kad tiek gamtos grožio, tiek daug meilės, pasitikėjimo.“

Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė

„Apie E. Orzeszkową visada galvoju su meile ir pagarba, ji man yra gėriui tarnaujančio rašytojo pavyzdys.“

Czesławas Miłoszas

Nemuno apylinkėse nuo seno pynėsi įvairių kartų ir luomų žmonių likimai. Ponai, bajorai ir valstiečiai per amžius gyveno greta, kai kurie iš jų atgulė ir į bendrą kapą, bet šeimyniniais santykiais susisaistyti vengė. Korčynskių Marta nepaklausė širdies balso ir neišdrįso tapti Anzelmo iš bajorkaimio žmona. Neišdrįso – ir visą gyvenimą gailėjosi. Po kelių dešimčių metų panaši dilema kyla Justinai iš nuskurdusių bajorų šeimos. Pamilusi žuvusio sukilėlio sūnų, užaugintą ir išauklėtą dėdės Anzelmo, ji turi apsispręsti, ar peržengs luominį slenkstį.

1888 m. parašytas giminių epas, apima kelias kartas, kelių šeimų linijas, jungiamas dramatiškų likimų: nuo prancūzmečio iki 1863-iųjų sukilimo, represijų po sukilimo, išardžiusių žmonių gyvenimus. Prieš skaitytoją skleidžiasi  XIX a. antros pusės Lenkijos ir Lietuvos bajorų buitis ir jaudinančios istorijos.

Lenkų kalba rašiusi  Eliza Orzeszkowa (1841 - 1910 m.) save laikė ir vadino litwinka (lietuvaite), o kūrinius pasirašinėjo Gabrielos Litwinkos slapyvardžiu. Rašytoja kurį laiką gyveno Vilniuje, čia atidarė knygyną-leidyklą. Aikštė su fontanu Vilniaus centre iki 1945 m. buvo vadinama jos vardu, o Kaune iki šiol tebėra sulietuvinta ir lietuvių kultūroje įsitvirtinusia Elizos Ožeškienės pavarde vadinama gatvė.

Uždrausta meilė. Neįmanomas pasirinkimas...

„Šešėliai mėnesienoje“ – tai jaudinanti, be galo romantiška ir paslaptinga istorija apie meilę ir kelionę laiku.

Kai Piksė Teit iškviečiama į laukinę Kornvalio pakrantę išaiškinti keistos paslapties didingame Sent Sidvelo dvare, ji žino, kad niūriuose jo šešėliuose slepiasi kažkas itin mįslingo.

Vieną tamsią naktį daugiau nei prieš šimtą metų iš lovos dingo vaikas ir niekas jo daugiau nematė. Dabar Piksei reikia išsiaiškinti, kas nutiko tomis paskutinėmis mėnesienos nušviestos nakties valandomis.

Kai ji pasiners į praeitį, pradės skleistis paslaptys, aiškės meilės istorijos, ir galiausiai Piksė bus priversta priimti lemtingą sprendimą, visiems laikams pakeisiantį jos gyvenimą.

Nuostabūs personažai, jaudinanti meilės istorija ir užburianti paslaptis. Puikus stilius, įdėta daug širdies, tai nuostabi dovana skaitytojui.

 TRACY REES, romano Eimė Snou autorė

Kvapą gniaužianti ir jausminga meilės istorija tikrai sudaužys širdį! Man labai patiko.

LIZ FENWICK, rašytoja

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika jos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“, „Greisės gundymas“, „Čia ir dabar“ „Italė Brukline“, „Lauk manęs“ ir kt.

„Crime Debut“ ir „Readers’ Choice Awards“ – „Sisters in Crime“, The New York Times Book review „Editor’s Choice“, „Staff Picks“ laimėtoja.

„Puikiai parašytas, iki sielos gelmių sukrečiantis romanas, suteikiantis balsą visoms moterims, kurios taip ir negrįžo namo.“ – RED

Per savo aštuonioliktąjį gimtadienį, kišenėje turėdama tik 600 dolerių ir pavogtą fotoaparatą, Alisa Ly atvyksta į Niujorką, kur tikisi atrasti save ir susikurti naują gyvenimą. Tačiau vos po mėnesio ji tampa dar viena Džeine Dou – neatpažinta žmogžudystės auka.

Rubė Džouns taip pat bėga nuo praeities. Įveikusi pusę pasaulio, ji bando pradėti viską iš naujo, bet jaučiasi kaip niekad vieniša. Kol vieną rytą prie Hadsono upės randa Alisos kūną.

Nuo šio pirmojo sukrečiančio susidūrimo tarp dviejų moterų užsimezga neišardomas ryšys. Alisa įsitikinusi – Rubė gali įminti jos gyvenimo ir mirties paslaptį. O Rubė, nors ir sukrėsta to, ką tą rytą pamatė, niekaip negali liautis galvojusi apie nužudytą merginą. Bent jau kol suteiks Alisai tokią pabaigą, kokios ji nusipelnė.

„Kol nežinojai mano vardo“ skiriasi nuo kitų trilerių, pasakojančių apie žudiko paieškas. Tai galingas, viltingas romanas, klausiantis, kas buvo auka ir ko ji neteko.

Nuostabi knyga. Neįprasta, graži, feministinė, įtraukianti – verta visų įmanomų apdovanojimų. Man ji be galo patiko.

MARIAN KEYES, rašytoja

Išsiskiria iš daugelio trilerių tuo, kad dėmesį sutelkia ne į žudiką, o į auką ir jos gyvenimą. Ypač patiks „Numylėtųjų kaulų“ gerbėjams.

„GOOD HOUSEKEEPING“

Naujųjų metų išvakarėse Oslo širdyje, Rotušės krantinėje, fejerverkų griausmą nustelbia sprogimas. Tarp begalės sužeistųjų – Aleksandrui Bliksui gerai pažįstama Ruta Kristinė Smėplas, prieš dešimt metų pagrobtos Patricijos motina. Bliksas aktyviai dalyvavo mergaitės dingimo tyrime, tačiau jos pėdsakų rasti nepavyko. Aplink įvykio vietą vis dar sproginėjant fejerverkams ir vyraujant chaosui, tinklaraštininkė Ema Ram pamato savo vaikino kūną... 

Norvegiją persmelkia teroro baimė. Negalėdami atsikratyti blogos nuojautos, Bliksas ir Ram imasi ieškoti galimo ryšio tarp sprogimo ir prieš dešimtmetį neišspręstos Patricijos pagrobimo bylos. Tiesa, jie nė nenutuokia, kad jų laukia šokiruojantis melo ir mirtinų paslapčių tinklas.

„Dūmų uždanga“ – antroji Blikso ir Ram serijos knyga, detektyvinio romano „Atskaitos taškas“ (Baltos lankos, 2023 m.) tęsinys, 2022 m. įtrauktas į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Gudrus, greitas, įtampos kupinas galvosūkis.“

Vrij Nederland

„Jørno Liero Horsto ir Thomo Engerio duetas įspūdingas. Šie autoriai puikiai žino, kaip suintriguoti skaitytoją.“

Financial Times

„Įtampos lygis toks aukštas, kad knygą sunku padėti į šalį. <...> Aukščiausio lygio pramoga, sukurta dviejų garsiausių Norvegijos kriminalinės literatūros autorių, gerai pažįstančių aplinką, apie kurią rašo. <...> „Atskaitos taškas“ jau buvo puikus, o „Dūmų uždanga“ – dar geresnė.“

Tvedestrandsposten

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis.

Atlikdama, regis, paprasčiausios avarijos aukos skrodimą, Los Andželo apygardos vyriausioji patologė daktarė Kerolaina Houv pastebi gluminančių neatitikimų, todėl kreipiasi į Ypač žiaurių nusikaltimų padalinio detektyvą Robertą Hanterį. Daktarė Houv ne vien išsiaiškino, kad auka žuvo ne per avariją, bet ir nustatė, kad nelaimėlis prieš mirtį žiauriai kankintas.

Niekas nesupranta, jog patologė aptiko tik ledkalnio viršūnę, paskatinsiančią Hanterį bei jo partnerį Karlosą Garsiją leistis iškrypusio ir gudraus nusikaltėlio, besislepiančio visiems po nosimi, pėdsakais. Jis – serijinis žudikas, apie kurio egzistavimą niekas nenumanė, žudikas, niekad neatkreipdavęs į save dėmesio, nes visas žiaurias žmogžudystes profesionaliai užmaskuodavo kaip atsitiktines mirtis.

Nesant užuominų apie aukos pasirinkimo kriterijus, tyrimas įstringa aklavietėje, kol aptinkamas kitas lavonas, kurio mirtis taip pat sukelia klausimų.

Tampa aišku, kad serijinis žudikas nesustos, nebent Hanteriui su Garsija pavyks jį sučiupti.

Tačiau kaip ištirti žmogžudystę, nežinant aukų? Kaip sugauti žudiką, jei nėra nusikaltimo vietos? Kaip sustabdyti vaiduoklį, kurio egzistavimą sunku įrodyti?

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.

„– Bet, manai, esame čia tam, kad patirtume gražių dalykų, ir manai, kad liūdesys yra gražus?

– Jis gali toks būti, – paaiškinu.“

Bendraamžiai Otumė ir Finis nuo vaikystės neišskiriami, bet laikui bėgant jie atitolsta – buvę geriausi draugai dabar stengiasi vienas kitą ignoruoti. Otumė turi vaikiną ir artimų draugų, o Finis, populiariausias vaikinas jų vidurinėje, – merginą. Nors kaskart, kai jųdviejų keliai susikerta, Otumę persmelkia mintis – galbūt viskas galėjo klostytis kitaip. Galbūt jie turėjo būti kartu...

Tačiau vieną audringą rugpjūčio naktį viskas iš tikro pasikeis, ir visiems laikams. Otumė turės susitaikyti su skaudžia tiesa – svarbiausi žmonės mūsų gyvenime nebūtinai jame ir pasilieka...

Iki skausmo autentiškas meilės, nuoskaudų ir sudėtingų, gyvenimą keičiančių artimiausių santykių portretas, puikiai tinkantis Colleen Hoover, Jenny Han ir Lynn Painter gerbėjams ir gerbėjoms.

„Otumės brendimo laikotarpis aprašytas itin jautriai... Net antraeiliai personažai puikiai atskleisti, turi savitą istoriją ir motyvaciją. <...> Skaitytojai džiaugsis galimybe sekti Otumės mintis ir širdį.“

Kirkus Reviews

„Šios svaiginančios ir įtaigios meilės istorijos sudėtingi personažai sprendžia itin rimtas problemas, susijusias su vienišais tėvais, skyrybomis; vidurine mokykla, koledžu; meile, draugyste, seksu... L. Nowlin debiutinio romano siužetas įtaigus ir greitas, išvengta melodramatiškumo.“

Booklist

Laura Nowlin (Lora Naulin) – amerikiečių autorė, Misūrio universitete įgijo anglų kalbos ir kūrybinio rašymo bakalauro laipsnį. L. Nowlin taip pat dirba viešojoje bibliotekoje Sent Luise, kur lankytojai suteikia jai daug įkvėpimo rašyti. Romanas „Jei būtum buvęs su manim“ pirmąsyk JAV pasirodė dar 2013 m. ir nuo tada tapo ne tik „New York Times“ ir „USA Today“ bestseleriu, bet ir „TikTok“ sensacija; vien JAV parduota per milijoną knygos egzempliorių.

Toli nuo vandenyno krantų, pačioje Australijos gilumoje, plyti keistas regionas, vadinamas lygumomis. To krašto gyventojai – praėjusių amžių keliautojų palikuonys, itin turtingi žemvaldžiai. Kiekvienas iš jų valdo dalį platybės, besidriekiančios, kur tik akis mato, o lygumiečiai visi kartu jaučia pareigą geriausiai, kiek tik gali, išsaugoti savo kultūrą ir istoriją. Dėl to mecenuoja įvairių profesijų žmones – kaligrafus, istorikus, rašytojus, audėjus, gėlininkus, kad šie užfiksuotų krašto specifiką, savotiškus papročius, menines teorijas ir, svarbiausia, lygumų esmę. 

Čia ir atsiranda bevardis „Lygumų“ pasakotojas, daugelį metų stebėjęs ir studijavęs lygumiečius. Jis išdrįsta sudalyvauti viename žymiųjų lygumų elito susitikimų ir paieškoti globėjo savo kino projektui, kuriuo norėtų parodyti dar nematytą to krašto esybę.

„Lygumos“ – meditatyvus, miražiškas, vaizduotės kupinas romanas, kuriuo Geraldas Murnane’as, daugelio laikomas iškiliausiu Australijos rašytoju, kviečia leistis tyrinėti kraštovaizdžio ir žmogaus santykio. Tai kalviniškas, borchesiškas tekstas, satyriška, metafiziška alegorija apie bevaisius žmonių bandymus suprasti savo gyvenamos tikrovės esmę, kupina netikėtos mitologijos, sapniško filosofavimo ir subtilaus humoro. Poetiškai įkrautu, sodriu stiliumi Murnane’as atskleidžia giliausius fiktyviųjų lygumiečių ir pačių lygumų – atokaus krašto, užbursiančio skaitytoją, kaip užbūrė ir pasakotoją jaunystėje, – sluoksnius.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/09278e4b-2125-46ff-8b31-b0571e7b5181.html

„Sunrise on the Reaping is a propulsive, heart-wrenching addition to The Hunger Games, adding welcome texture to the cruel world of Panem. This is the project of dystopian fiction: to shine a light in tyranny's greasiest corners and show how people – ordinary, determined human beings – might take it apart.“

New York Times

„Collins is an excellent writer, and there are moments of surprising lyricism. Sunrise on the Reaping contains enough both to snare new readers and to satisfy the most bloodthirsty fan.“

Guardian

When you've been set up to lose everything you love, what is there left to fight for? As the day dawns on the fiftieth annual Hunger Games, fear grips the districts of Panem. This year, in honour of the Quarter Quell, twice as many tributes will be taken from their homes.

Back in District 12, Haymitch Abernathy is trying not to think too hard about his chances. All he cares about is making it through the day and being with the girl he loves. When Haymitch's name is called, he can feel all his dreams break.

He's torn from his family and his love, shuttled to the Capitol with the three other District 12 tributes: a young friend who's nearly a sister to him, a compulsive oddsmaker, and the most stuck-up girl in town. As the Games begin, Haymitch understands he's been set up to fail. But there's something in him that wants to fight .

. . . and have that fight reverberate far beyond the deadly arena.

Four books, five films and one worldwide phenomenon, The Hunger Games original trilogy changed the face of global YA and The Ballad of Songbirds and Snakes was an instant number one bestseller (Nielsen Bookscan, May 2020). All four of the Hunger Games novels have been made into major feature films, starring Jennifer Lawrence, Josh Hutcherson, Liam Hemsworth, Rachel Zegler, Tom Blyth and Peter Dinklage. A feature film for Sunrise On the Reaping – the fifth book in the Hunger Games series – is slated for November 2026 OTHER BOOKS IN THE SERIES The Hunger Games The Hunger Games illustrated edition released in October 2024 Catching Fire Mockingjay The Ballad of Songbirds and Snakes.

„USA Today“, „New York Times“, „Publishers Weekly“ ir daugelio kitų leidinių bestseleris 

„Ji neverkia, taigi, Plutarchas negaus ašaringo atsisveikinimo scenos. Nei ji, nei aš joje nedalyvausime. Jie nepanaudos mūsų ašarų savo pramogoms.“

Aukų dienos rytą šešiolikmetis Heimičas Abernatis trokšta tik vieno – dar metus prasmukti nepastebėtas, o paskui jaukiai praleisti popietę su mylima mergina Lenora Dav. Tačiau nuvyti mintis apie padvigubėjusią grėsmę pakliūti tiesiai į areną sekasi sunkiai: 50-osios Mirties žaidynės šiemet iš kiekvienos apygardos pareikalaus keturių paaukotųjų. Tad ceremonijoje išgirdęs garsiai tariamą savo vardą Heimičas susiduria su žiauria realybe. Vos per akimirką jis netenka visko: mamos, mažojo brolio, Lenoros Dav, namų...

Traukiniu su kitais trimis paaukotaisiais – pirmąja vaikystės meile Luela Makoj, augalotu lažybų tarpininko sūneliu Vajetu Kelou ir didžiausia miesto pasipūtėle Meisile Doner – išsiųstas į Sostinę, kur tenka kentėti nesibaigiančius pažeminimus, Heimičas po truputį pradeda suvokti, kad jo negailestinga ateitis jau suplanuota Panemo galingųjų. Ir laimėti jam neskirta. Bet kažkas širdyje jį gena į priekį, reikalauja nepasiduoti ir kovoti iki galo... ne tik arenoje, bet ir toli už jos ribų. Net jei saulė nebepatekės, negalima leisti prezidentui Snou ir vėl triumfuoti.

„Collins, kaip visada, – tiesiog be priekaištų.“
People

„Kai manai, kad jau viską žinai ir niekas nebenustebins, „Aukų dienai auštant“ užvaldo ir vienu šuoliu įveikia, atrodytų, neįmanomą misiją – prilygti ankstesnėms serijos knygoms.“
ELLE

Suzanne Collins (Siuzan Kolins) – pasaulį sudrebinusios knygų serijos „Bado žaidynės“ autorė. „Bado žaidynės“, „Pavojinga meilė“ ir „Liepsnojantis įtūžis“ daugiau nei penkerius metus išliko „New York Times“ bestselerių sąraše, buvo skaitomos su neblėstančiu susidomėjimu, o 2012-aisiais pasirodė ir kino ekranuose. 2020-aisiais išleista trilogijos priešistorė „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“ gerbėjus ir gerbėjas nukėlė į prezidento Snou jaunystę, o naujausia serijos dalis pateikia gerai pažįstamo, tačiau visad paslaptingo Heimičo Abernačio – paaukotojo iš 12-osios apygardos – istoriją. Šiuo metu rašytojos kūriniai išversti į daugiau nei 50 pasaulio kalbų.

Ankstesnės serijos knygos: „Bado žaidynės“, „Pavojinga meilė“, „Liepsnojantis įtūžis“, „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“.

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

„Viliuosi, ši knyga jus pakerės, kaip pakerėjo mane! Patikėkit, vos pagalvojus apie Hoką ima svaigti galva!“
Sarah J. Maas

Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas.

„Iš kraujo ir pelenų“ – pirmoji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga. 2020-aisiais ji pelnė „Goodreads“ geriausio meilės romano apdovanojimą.

„Ši knyga – dviejų atviros Lietuvos viziją puoselėjančių draugų sukurta laiko kapsulė. Kruopščiai atrinktos istorijos atveria tarpukario Lietuvos žydų pasaulėžiūrą, humorą, vargus ir džiaugsmus, santykį su lietuviais. Buvau sužavėtas to meto žmonių geranoriškumo ir optimizmo. Kaip rašoma viename iš vertimų: „Niekas taip kelio neskina prie žmonių susiartinimo, kaip pažinimas viens kito.“ Šiuos tekstus skaityti ir saldu, ir rūgštu, it valgyti antologijos pavadinime minimą apelsiną. Jie leidžia pabėgti į realybę, kurioje multikultūrė Lietuva buvo savaime suprantamas dalykas, o jidiš – viena kertinių šalyje vartojamų kalbų. Kartu tai ir labai liūdna knyga, nes ji mums dar kartą primena, ką praradome. Tačiau galime pabandyti nors šiek tiek tai atkurti.“

Karolis Vyšniauskas

„Po Holokausto ir sovietų okupacijos lietuviams ir žydams teko naujai ieškoti kelių vieniems kitų link. Ne visi žino, kad tokio dialogo pagrindai buvo padėti tarpukariu. Viena abipusės pažinties forma tapo vertimai. Antologija „Nemirtingasis apelsinas” atgaivina tarpukario vertėjų ir knygų sudarytojų pastangas pristatyti žydų literatūrą lietuvių skaitytojui – uždavinys, ir šiandien nepraradęs aktualumo, kaip ir patys knygoje surinkti tekstai.“

Lara Lempertienė

Michaelas Casperas yra amerikiečių rašytojas ir istorikas, tyrinėjantis Lietuvos žydų kultūros istoriją. Jis studijavo Vilniaus universitete pagal Fulbraito stipendiją, vėliau Kalifornijos universiteto Los Andžele Istorijos fakultete apgynė daktaro disertaciją apie tarpukario Lietuvos žydų politinę kultūrą. Michaelas taip pat yra apdovanojimų pelniusios knygos „A Fortress in Brooklyn“ bendraautoris, publikavęs straipsnių „The New York Review of Books“, „The Times Literary Supplement“ ir kituose leidiniuose.

Mantautas Šulskus yra Vilniaus ir Roskildės (Danija) universitetų alumnas, judaikos tyrėjas, Ernsto Ludwigo Ehrlicho (Vokietija) ir Paideia Emmos Lazarus (Švedija) stipendijų laureatas. Heidelbergo Žydų studijų centre (Vokietijoje) jis parašė magistrinį darbą apie tarpukario Lietuvos žydų politiką, visuomenininką ir leidėją dr.  Mendelį Sudarskį. Mantautas yra nevyriausybinės organizacijos „Sienos Grupė“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų.

Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Geros valios fondas

Jis nėra linkęs pamilti geros merginos


Atšiaurus barzdotas kirpėjas Noksas linkęs gyventi taip, kaip geria kavą – vienas, neskaitant šuns, baseto Veilono.

Noksas nepakenčia dramų, net jeigu jas kelia beviltiškoje padėtyje atsidūrusi, nuo altoriaus pabėgusi nuotaka.

Naomė ne tik spruko iš savo vestuvių. Ji atvažiavo padėti nutolusiai seseriai dvynei į Nokemautą, atšiaurų Virdžinijos miestelį, kur ginčai sprendžiami senoviniu būdu: kumščiais ir alumi. Taip jau čia įprasta...

Deja, bjaurioji Naomės sesutė Tina visai nepasikeitė. Nugvelbusi Naomės mašiną ir grynuosius, jai dar paliko siurprizą – dukterėčią, apie kurią sesuo net neįtarė. Moteris įstrigo miestelyje be automobilio, be darbo, be pinigų ir namų... Negana to, ji dar turi pasirūpinti vienuolikmete mergaite, kurios patirtis – tarsi trisdešimtmetės.

Dėl tam tikrų priežasčių Noksas nemėgsta komplikacijų ir reiklių moterų, ypač romantiškuose santykiuose, bet kadangi Naomės gyvenimas sugriuvo jam prieš akis, bent jau padės merginai išjudėti iš vietos. Vos tik Naomė išbris iš vis atsinaujinančių bėdų, jis galės grįžti į savo ramų vienišiaus gyvenimą.

Toks buvo Nokso planas, kol bėdos nevirto rimtu pavojumi.

Lucy Score, The New York Times bestselerių autorė, užaugo literatų šeimoje, kurioje buvo primygtinai reikalaujama, kad stalas po vakarienės būtų skiriamas skaitymui. Vėliau Lucy įgijo žurnalistės profesiją.

Su savo vyru ir bjauraus charakterio kate Kleo ji gyvena Pensilvanijoje ir įprastai visą darbo dieną skiria rašymui. Kai valandų valandomis nekuria pasakojimų apie širdžių ėdikus ir pribloškiamai žavias herojes, ją galima rasti svetainėje ant sofos, virtuvėje arba sporto salėje.

Nenutildyti balsai.

Neužmirštos istorijos.

1942-ieji, Indonezija. Anglė muzikantė Nora Čeimbers ir australė medicinos sesuo Nesta Džeims susitinka siaubingomis aplinkybėmis. Japonijos kariuomenei užėmus Singapūrą, jos abi patenka į prekybos laivą „Vyner Brooke“, plukdantį mėginančiuosius evakuotis. Netrukus laivas subombarduojamas, o Norai ir Nestai pavyksta pasiekti atokios Sumatros salos Indonezijoje krantus. Tačiau išgyvenusiuosius apsupa japonai. Atskiria vyrus, moteris ir vaikus ir išskirsto į karo belaisvių stovyklas džiunglių gilumoje. Jose siaučia ligos, badas ir žiaurumai. 

Bet net ir tokioje tamsos persmelktoje vietoje suspindi šviesos spindulys, kai Nora suburia balsų orkestrą. Balsų, kuriuos pavers skambiausiais instrumentais. Muzika belaisvėms padeda neprarasti vilties, tad Nora ir Nesta – nelaimės seserys – pasišvenčia kelti stovyklos moterų dvasią ir kovoti už jų visų išlikimą.

„Seserys tekančios saulės krašte“ – tikrais įvykiais paremta į karo sūkurį pakliuvusių moterų seserystės, narsumo ir draugystės istorija.

„Skaičiau nekvėpuodama. Koks pasakojimas. Užbaigiau jį raudodama.“

Elizabeth Buchan, rašytoja

„Nepaprasta stiprybės ir išlikimo istorija.“

Christy Lefteri, romano „Bitininkas iš Alepo“ autorė

Heather Morris (Hetera Moris, gim. Naujojoje Zelandijoje) – tarptautinių bestselerių autorė, su begaline aistra pasakojanti istorijas apie tvirtybę, išgyvenimą ir viltį. Jos debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“ tapo vienu populiariausių XXI amžiaus romanų – knygos parduota per keturiolika milijonų egzempliorių visame pasaulyje. O kartu su vėlesnėmis H. Morris knygomis – „Cilkos kelias“, „Trys seserys“, „Vilties istorijos“ ir naujausiu romanu „Seserys tekančios saulės krašte“ – per aštuoniolika milijonų egzempliorių.

„Tą naktį stovėdamas čia, šiame lauke, nebūtum matęs ničnieko, net stovinčio visai šalia. Net žvelgiančio į tave.“

Netoli nykstančio Anglijos pajūrio miestelio Ilmaršo vietos policijos tyrėjas Alekas Nikolsas ūkyje apžiūri šiurpų radinį –  šešiolika žirgų galvų, kurių kiekviena užkasta taip, kad viena akis žvelgtų į šaltą vėlyvo rudens saulę. Į įvykio vietą atvykus teismo medicinos ekspertei, buvusiai veterinarei Kuper Alen, tyrėjai netrukus sužino apie vietos bendruomenę persekiojančius nusikaltimus – dingimus, padegimus, suluošinimus... Rodos, pačioje žemėje slypi mirtinas pavojus.

Po šiurpaus atradimo miestelį apima panika ir paranoja. Įtariamas kiekvienas. Kuper negali išvykti iš miestelio, Aleką persekioja nematoma grėsmė... Tyrėjai lenktyniauja, siekdami atskleisti tiesą, slypinčią už bauginančių, grėsmingų bendruomenės paslapčių. Nesvarbu, kokia kaina.

„Tamsus, ambicingas ir nepaprastai sumanus trileris... Ši sudėtinga, vietomis net gotikinė istorija atveria akis.“

Publishers Weekly

„Paveikus, šiurpinantis, kraupus, žiaurus trileris su literatūrine dvasia... G. Buchananas įspūdingai derina siaubą ir empatiją, gilinasi ne vien į tikrą blogį, bet ir į ekonominio nuosmukio kainą.“

Sara Sligar

„Tamsus, gilus ir šokiruojantis.“

Alex Michaelides

Greg Buchanan (Gregas Bjukananas) – škotų rašytojas ir videožaidimų scenarijų kūrėjas. Įgijo anglų literatūros bakalauro laipsnį Kembridžo universitete, studijavo kūrybinį rašymą prestižinėje Rytų Anglijos universiteto programoje, tarp kurios absolventų – tokie garsūs rašytojai kaip Kazuo Ishiguro ir Ianas McEwanas, apgynė daktaro disertaciją Karaliaus Koledže Londone. „16 žirgų“ – debiutinis G. Buchanano romanas, išleistas 2021 metais.

„Mes pradedame mirti nuo tos akimirkos, kai gimstame.“

Popandeminėje Amerikoje aukštesnės klasės elitas evakuojasi nuo dangoraižio stogo, kol paprasti žmonės gatvėse kovoja už būvį. Amžinąjį gyvenimą tyrinėjantis mokslininkas griebiasi atminties naikiklio, padėsiančio pamiršti svarbiausią karjeros atradimą. Du geriausi draugai diskutuoja apie paralelines visatas ruošdamiesi dalyvauti bulių bėgime Pamplonoje, kur įsimylės tą pačią merginą. Sūnus palaidūnas pasiekia dugną – jam belieka priimti seniai nematyto tėvo darbo pasiūlymą ir vykti į gyvačių fermą Afrikoje. Psichologas, slapta vykdantis korporacijų užsakymus kaip samdomas žudikas, pats tampa taikiniu.

Antrajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje, pasirodžiusiame po rinkinio „Pavydo ekspertas ir kitos istorijos“ (Baltos lankos, 2023 m.), atskleidžiamas nykus netolimos ateities paveikslas. Autorius apsakymų rašymą yra palyginęs su tapyba, kai „drobė paliekama skaitytojui, parodant tik keletą eskizų ir linijų, kaip darė ispanų tapytojas Picasso“. Rašytojui susižavėjimą šiuo žanru perdavė bibliotekininkė mama, sakiusi, kad „bet kas gali parašyti romaną, bet tik meistrai gali kurti apsakymus“.

„Grynas, aštrus, klasikinis Nesbø.“

Anniston Star

„J. Nesbø garsus dėl meistriškai kuriamų personažų, šiurpulį keliančios įtampos ir šokiruojančių siužeto vingių, o šiuose išradinguose ir jaudinančiuose apsakymuose tiesiog švyti jo atsidavimas tyrinėti tamsiausius žmogaus širdies užkaborius.“

Mystery Tribune

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Žiurkių sala ir kitos istorijos“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2021 m., o literatūrinis žurnalas „Mystery Tribune“ šį rinkinį įtraukė į geriausių 2021 m. knygų sąrašą.