Knygos

Jis buvo pasamdytas ją saugoti... Tačiau pamažu ėmė kėsintis pavogti jos širdį!

Apsaugos įmonės savininkas milijardierius Džeikas Makdonaldas saugo neseniai rastą Hintono turtų paveldėtoją Šarlotę Filion. Ši nėra nusiteikusi turėti asmens sargybinį. Nė už ką neleis dvidešimt keturias valandas per parą šalia sukiotis vyrui, palaikiusiam artimus santykius su neseniai mirusiu tėvu! Nepastebimai dalykiniai santykiai perauga į nepažabojamą aistrą. Ar Džeikas ir Šarlotė išdrįs atsiduoti jausmams ir taip sulaužyti vienas kitam duotą pažadą?

Su juo galėtų žengti į ateitį...

...jei tik sugebėtų nusikratyti praeities.

Denio Manelio pasaulis apsivertė aukštyn kojomis, nes jis sužinojo esąs skandalingo milijardieriaus įpėdinis, o dar ir pats turi sūnų! Denio vaikui kuo skubiau reikia auklės. O Marnė Olsen tinka tobulai – ji nuramina mažąjį Reksą ir gydo Denio sielą. Kuo daugiau jie sužino vienas apie kitą, tuo artimesni darosi, kol Marnės paslaptis ima grasinti viską sugriauti...

Ilgas kelias nuo vienos nakties nuotykio iki meilę dovanojančių Kalėdų!

Rudenė Džouns negali patikėti, kad ir vėl akis į akį susitiko su verslininku ir įmonės vadovu Džeku Adamsu! Nejaugi teks būti Džeko partnere prašmatniose draugų vestuvėse žiemiškame Niujorke, nors prieš penkerius metus leidosi su juo į vienos nakties nuotykį? Bet vos tik Rudenę ir Džeką įsuka dar ir Kalėdų sūkurys, širdies ledai ima tirpti... 

FRANZAS KAFKA (1883–1924) – žymus austrų rašytojas, vienas ryškiausių XX a. moderniosios prozos kūrėjų.

ŠĮ RINKINĮ SUDARO:
romanas „Procesas“ (1914),
novelės „Nuosprendis“ (1913),
„Metamorfozė“ (1915),
„Pataisos darbų kolonijoje“ (1919),
„Kaimo gydytojas“ (1919),
„Pranešimas akademijai“ (1919),
„Bado meistras“ (1924) ir kt.

Kaip vienas reklamos paslaptis perpratęs žmogus dantų valymą pavertė kasdieniu kone viso pasaulio žmonių įpročiu?
Kaip kariuomenės generolas įstengė nuraminti įtūžusią minią, perpratęs ryšį tarp riaušių ir greitojo maisto?
Kaip plaukikas Michaelis Phelpsas pasiekė pasaulio rekordą, nieko nematydamas pro vandens prisisunkusius akinius?
Kaip prekių reklamuotojai nustato, kurios klientės laukiasi, ir ima reklamuoti joms prekes, nors apie nėštumą dar nežino net jų šeimos?

Atsakymas yra įpročiai.

„Dauguma mūsų kasdienių pasirinkimų gali atrodyti kaip gerai apgalvoti sprendimai, bet tokie nėra. Jie tėra įpročiai. Ir nors kiekvienas įprotis pats savaime reiškia labai mažai, ilgainiui valgiai, kuriuos užsisakome, žodžiai, kuriuos kasnakt pasakome vaikams prieš miegą, tai, ar taupome, ar leidžiame pinigus, ar dažnai sportuojame, minčių ir darbotvarkės susidėliojimas turi milžinišką įtaką mūsų sveikatai, darbo našumui, finansiniam saugumui ir laimei.
<...>
Daugelį šimtmečių žmonės stengėsi perprasti, kodėl egzistuoja įpročiai. Bet tik per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai ir rinkodaros specialistai pradėjo iš tiesų suprasti, kaip įpročiai veikia - ir dar svarbiau: kaip jie keičiasi.
Šioje knygoje New York Times žurnalistas Charlesas Duhiggas priveda mus prie šiurpinančio mokslinių atradimų bedugnės krašto. Šie atradimai paaiškina, kodėl egzistuoja įpročiai ir kaip galima juos pakeisti - kad pasikeistų verslo įmonių, bendruomenių ir mūsų pačių gyvenimai.“

„Čia dera naujausi moksliniai tyrimai ir įdomios istorijos. Perskaitęs šią knygą, į pasaulį jau žiūrėsi kitaip.“
Daniel H. Pink, geriausias ir populiariausias New York Times autorius

„Įtraukianti... pateikia daugybę būdų, kaip mūsų įpročiai apibrėžia mūsų gyvenimą. Perskaitykite šią knygą.“ Jonah Lehrer

Vaikams nuo 9 metų

Jei tu nemiršti, kol tave kažkas myli, kaip sakė senelis, o mirusio žmogaus nesimato, vadinasi, jis pavirsta į kažką kita – į tą, kas jam labai patiko gyvenime.

Tonino seneliai – kažkas nepaprasto! Staigaus būdo senelė Teodolinda su atsidavimu augina savo vištas ir inteligentišką žąsį Alfonsiną. O senelis Otavianas daug ramesnis, tačiau linksmo būdo, mėgsta karstytis po medžius ir be galo rūpinasi vyšnaite, kurią pasodino Tonino mamos gimimo proga ir pavadino Feliče. Berniukas negali susilaikyti nepapasakojęs visko, ką patyrė ir išmoko būdamas su jais.

Valdžiai nusprendus nutiesti greitkelį per senelių sodybą ir išrauti brangiąją senelio vyšnaitę, Toninas ryšis bet kam, kad tik sutrukdytų šiuos planus. 

Tai jautri ir šviesi knyga apie anūko ir senelio ryšį, šeimos svarbą, drąsą kovoti už tai, kuo tiki, gyvenimą ir mirtį, kuri niekada nėra pabaiga.

Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 5 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą. 

„Mano senelis buvo vyšnia“:

• jautrus pasakojimas, skatinantis branginti artimiausius žmones, rūpintis šeima ir puoselėti ryšį su ja;

• skatinama meilė gamtai, gamtos pajautimas, mokoma ją vertinti ir puoselėti;

• pasakojime svarbi mirties tema, kuri suvokiama kaip natūrali gyvenimo dalis, bet kartu pabrėžiama, kokia svarbi yra tarpusavio meilė, ryšiai. Būtent jie artimajam išėjus lieka su mumis, šildo mūsų gyvenimą ir leidžia pajusti, kad išėjęs žmogus vis vien yra su mumis;

• gausiai apdovanota knyga, palankiai įvertinta ir vaikų literatūros specialistų, ir jaunųjų skaitytojų.

Angela Nanetti (g. 1942) – garsi italų rašytoja, pelniusi daug apdovanojimų už savo kūrybą vaikams. Viena svarbiausių rašytojos temų – vaikų ir suaugusiųjų santykiai. „Mano senelis buvo vyšnia“, pirmą kartą išleista 1998 m., yra vienas svarbiausių ir brandžiausių rašytojos darbų, autorei pelnęs tarptautinę šlovę.

Šis kūrinys įeina į leidyklos „Alma littera“ leidžiamą vertingiausių klasikos kūrinių kolekciją. Ją sudaro reikšmingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.

„Hijeronas“ – paveikus ir vienas originaliausių tironiją apmąstančių tekstų, vertintas tokių mąstytojų, kaip Niccolò Machiavellis ir Leo Straussas. Išminčiaus ir valdovo susitikimo tropą bei sokratiško dialogo elementus naudojantis Ksenofontas pateikia tris skirtingus požiūrius į tiraną ir jo valdžią, kartu išskirdamas esminius ir nekintančius tiraniškumo komponentus. Greta svarstymų apie tirano valdžios prigimtį, tirano laimę ir galimybę intelektualinėmis pastangomis paveikti neteisėtą valdovą, tekste netiesiogiai iškyla ir dar vienas, šiandien itin aktualus klausimas: ar tiranas visuomet yra tik tautos priešas, ar kartais tampa ir savotišku jos kūriniu?

„Kratilas“ yra ne tik vienintelis išskirtinai kalbos problematikai skirtas Platono dialogas, bet ir apskritai pirmasis išlikęs kalbos apmąstymui skirtas tekstas. Dialoge keliamas klausimas, kas dalykų įvardijimą padaro teisingą, kitaip tariant, koks yra kalbos ir tikrovės santykio pamatas. Sokratas, kalbėdamasis su skirtingų – arbitralaus susitarimo ir prigimtinio atitikimo – pozicijų atstovais, glumina skaitytoją tiek netikėtai pakeista savo paties pozicija, tiek ilgu ir ironišku žodžių etimologizavimu. Neduodamas aiškaus atsakymo, dialogas priverčia greta kalbos prigimties klausimo iškelti ir dar fundamentalesnį – apie nekalbinio pažinimo būtinumą ir prigimtį.

„Ijonas“ – vienas mįslingiausių Platono dialogų, ne veltui paskutiniu metu itin plačiai tirtas ir komentuotas. Kada jis parašytas? Jaunojo ar jau įsibėgėjusio autoriaus? Kiek jame ironijos ir kiek rimtumo? Ar poezija tėra filosofuoti negebančių žmonių produktas, ar tikras Mūzų sukeltas šėlas? Galiausiai – koks filosofijos ir poezijos santykis?

Manto Adomėno „Ijono“ vertimas, įvadas ir komentarai kviečia permąstyti šiuos ir dabar svarbius klausimus drauge su Platonu.

„Faidras“, paženklintas savotiško išminties meilės šėlo ir vaiskios ironijos, tiek Antikoje, tiek vėliau laikytas vienu iš svarbiausių Platono dialogų. Idiliškos gamtos apsuptyje vykstančiame Faidro ir Sokrato pokalbyje telpa svarstymai apie rašytinio bei sakytinio žodžio prigimtį, mitinį pasakojimą pasitelkiantys samprotavimai apie meilę, grožį ir sielą, galiausiai, transcendencijos ir platoniškųjų idėjų temos. Iš pažiūros, „Faidrą“ sudaro kelios, visiškai skirtingos dalys. Tačiau pažvelgus atidžiau, jas vienija bendros tematinės gijos, kurias atrasti patikėta pačiam skaitytojui.

„Charmidas“ – ankstyvojo Platono kūrybos laikotarpiui priklausantis dialogas, tyrinėjantis santūrumo (sōphrosynē) sąvoką. Šis dialogas, kaip ir didžioji dauguma Platono tekstų, yra aporetinis – neduoda aiškaus atsakymo, tad tokiu būdu skaitytojas yra kviečiamas mąstyti, diskutuoti kartu su filosofu Sokratu ir ateityje Trisdešimties tiranų – oligarchinio režimo, valdžiusio Atėnus – nariais tapsiančiais Charmidu ir Kritijumi. Tekste kontempliuojamos įvairios santūrumo sąvokos reikšmės, siekiant nutolti nuo pagrindinės, tradicinės jos sampratos, reiškiančios proto ir poelgių adekvatumą, sveiką nuovoką. Užuot sąvoką apibrėžę šiuo būdu, Sokratas, Charmidas bei Kritijas per visą dialogo eigą išskiria penkis skirtingus santūrumo apibrėžimus. Dialoge „Charmidas“ pasitelkiama „pažink save patį“ idėja, Sokrato „žinau, kad nieko nežinau“ metodas, įvairios ironijos apraiškos, taip pat aptinkamos svarbiausių Platono sampratų (sielos padalytumo, nemirtingumo, dorybių vienovės) užuomazgos.

Cicerono (106 m. pr. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalo „Apie pranašavimą pirma knyga“ (lot. „De divinatione“, 44 m. pr. Kr.) – tai dviejų brolių, Marko ir Kvinto pokalbis apie pranašavimo kaip galimo mokslo prielaidas, pagrindą, pasekmes ir perspektyvą. Pirmoji „Apie pranašavimą“ knyga skirta parodyti pranašavimo mokslo naudą ir svarbą. Cicerono brolis Kvintas pateikia gausybę pavyzdžių iš senovės Graikijos ir Romos istorijos, savo amžininkų ir pirmtakų filosofų kūrinių bei kasdienių situacijų, turinčių sustiprinti mūsų tikėjimą pranašavimo egzistavimu. Kvintas kalba apie gebėjimą iš anksto numatyti ateityje žmonių laukiančius įvykius bei tikėtinas jų pasekmes, galimybę apsisaugoti nuo nepageidaujamų padarinių ir kaip pranašavimo pagalba galima pasiekti laimę.

Šis dialogas Antikos laikotarpiu buvo laikomas geriausiu įvadu ne tik į Platono mąstymo sistemą, bet ir į filosofiją apskritai. Dialogas gyvai pristato pagrindinius Platono dialogų veikėjus – Sokratą bei Alkibijadą, atskleidžia Sokrato filosofavimo techniką ir pagrindinius bruožus: dialektiką, elenchą, aporiją. Pasakojimas sukoncentruotas į Alkibijado asmenį – jo politines ambicijas, išvaizdą, gyvenimo būdą, o taip pat atskleidžiama Sokrato santykių su Alkibijadu perspektyva. Pagrindinė dialogo veikėjų tema – filosofija kaip tokia, o pokalbio varomoji jėga – Alkibijado ir Sokrato jausmai vienas kitam.

Živilės Pabijutaitės iš lotynų kalbos verstame Cicerono (106 m. per. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalas „Apie lemtį“ (De fato, 44 m. pr. Kr.) nagrinėjama fundamentali laisvos valios ir determinizmo suderinamumo problema, skirtingais pavidalais nepraradusi aktualumo iki šių dienų: viduramžių filosofijoje šis veikalas tarnavo kaip pagrindas svarstant santykį tarp Dievo visažinystės ir laisvo apsisprendimo doktrinų, Naujaisiais laikais – sprendžiant, ar ir kokią įtaką mechanistinis mokslinis pasaulėvaizdis turi laisvam žmogaus pasirinkimui. Šiuolaikinėje filosofijoje Cicerono veikalu „De fato“ plačiai remiamasi sprendžiant atsitiktinių teiginių apie ateitį (angl. future contingents) problemą, itin aktualią ne tik filosofijos, bet ir logikos bei matematikos disciplinose: čia klausiama, ar ir kaip loginis dvireikšmiškumo principas, fundamentalus klasikinėje logikoje, suderinamas su atviros ateities intuicija, ir „De fato“ dėstomas ciceroniškasis požiūris laikomas vienu konkurencingiausių šios problemos sprendimo būdų.

Laiškai – Platono skaitytojui neįprasto žanro, bet nepaprastai intriguojantys tekstai, iš kurių II ir VII visų pirma išsiskiria savo filosofinėmis digresijomis. Nors II laiškas visuotinai laikomas helenistine klastote, o dėl VII laiško autentiškumo mokslininkai iki šiol nesutaria, šie tekstai vertingi net ir kaip skirtingų laikotarpių platoniškos įtakos vaisiai ir istorinių įvykių atgarsiai. Ypač VII laiške su istoriniu pasakojimu persipinantys filosofiniai svarstymai naujai pažvelgia į filosofijos prigimtį ir filosofo vidines dramas. Skaitytojas paliekamas su tiek praktiškai, tiek teoriškai iškeliamais klausimais: ar žodžiai pajėgūs perteikti pažinimą? Koks yra sėkmingo ugdymo pamatas? Ar prasminga siekti skaudžiai tolimo ir nepasiekiamo idealo?

„Sokrato apologija“ yra bene geriausias atspirties taškas pradedant filosofinę kelionę. Platono fikcinė, bet su istoriniais įvykiais susieta Sokrato kalba teisme įamžino filosofo idealą – ieškantį tiesos ir šių paieškų neatsisakantį net mirties akivaizdoje. Ironiškai, drąsiai ir trikdančiai kalbantis Sokratas priverčia skaitytoją klausti savęs – ar aš tikrai žinau, ką manausi žinąs? Koks gyvenimas yra vertas gyventi? Kokia yra filosofo vieta politinėje bendruomenėje?

„Timajas“ – šiuolaikiniam skaitytojui itin egzotiškas, tačiau daugeliu atžvilgių svarbiausias Platono tekstas. Jame filosofas pateikia savą, su jo etinėmis, ontologinėmis ir teologinėmis nuostatomis suderintą gamtamokslinį pasakojimą apie pasaulį ir žmogų. Visatos Amatininko veikimo prielaidos ir tikėtinas kūrimo procesas atveria vartus tiek į esmines Platono filosofijos nuostatas, tiek į jų problemiškumą ir tolimesnį vystymąsi jau po Platono.

Helen nuo pat mažumės svajojo tapti sakalininke. Ji ilgai mokėsi šios senos ir paslaptingos profesijos, treniravo daugybę paukščių. Po daugelio metų, staiga mirus tėvui, ją pasiglemžia sielvartas ir apsėda anksčiau nelankiusi mintis treniruoti vištvanagį – bene laukiniškiausią iš paukščių. Škotijoje ji įsigyja Meibelę, parsiveža ją į savo namus Kembridže ir leidžiasi į ilgą vanago, kurio kiekviena kūno dalelė sukurta medžioti bei žudyti, jaukinimosi kelionę.

„V kaip vanagas“ – giliamintiškas, poetiškas ir lyg atviras nervas skaudus pasakojimas apie netektį ir sielvartą, nemirštantį tėvo ir dukters ryšį, nuostabią, bet sudėtingą žmogaus ir paukščio draugystę, trunkančią per amžius iki šių dienų. Apie universalius gyvenimo prasmės ir susitaikymo su savo mirtingumu klausimus.

„Nuostabiausias kada nors mano skaitytas kūrinys.“
Olivia Laing

„Ši knyga gieda kaip paukštis. Negalėjau atsitraukti.“
Mark Haddon

„Šis pasakojimas, sukurtas iš širdies, pasiekia širdį. Bet kuris žmogus, bent sykį pakėlęs akis į sklendžiantį plėšrųjį paukštį, perskaitęs šią knygą negalės nepajusti, kad pasikeitė.“
Tim Dee

Helen Macdonald (Helen Makdonald, gim. 1970) – anglų rašytoja, poetė, gamtininkė, Kembridžo universiteto dėstytoja ir mokslininkė. Didžiausios tarptautinės sėkmės sulaukė jos atsiminimai „V kaip vanagas“, 2014 m. apdovanoti „Costa Book Awards“ ir „Samuel Johnson Prize“ literatūros premijomis.

Bestselerio „Paukščių čiulbėjimas“ autorius pateikia įsimintiną Paryžiaus paveikslą, kuriame persipina miesto praeitis ir dabartis.

Tarp amerikietės akademikės Hanos ir iš namų pabėgusio devyniolikmečio marokiečio Tariko mažai kas bendra, bet juos abu pradeda persekioti Paryžiaus praeities šešėliai.

Hana, klausydamasi išskirtinių liudijimų apie tai, kaip moterys gyveno Paryžiuje vokiečių okupacijos metais, pastebi, kad praeitį, buvusias meilės istorijas čia mena kone kiekviena vieta. Tarikas migrantų priemiesčiuose ieško savo motinos, kurią menkai tepažinojo, pėdsakų.

„Paryžiaus aidas“ užduoda svarbų klausimą, ką turime žinoti, kad mūsų gyvenimas įgytų vertę.

„„Paryžiaus aidas“ kupinas didelės Faulkso meilės Paryžiui. Būdamas prašalaitis, jis domisi įmantriais gatvių pavadinimais ir savitais miesto užkaboriais — taip skaitytojas skatinamas keliauti po Paryžių kartu. Galų gale akivaizdu, jog autorius knygoje siekia parodyti, kad kiekvieną gražų miesto prospektą gaubia tos vietos dvasia, atskleidžianti skirtingus istorijos spektrus.“ 

Guardian

„„Paryžiaus aidas“ nenuvilia... Faulksas daro tai, ką moka geriausiai — kruopščius istorijos tyrinėjimus pina su gebėjimu kurti gerus dialogus.“ 

Melissa Katsoulis, The Times

„Rinktinė knyga. Jos poveikis — didžiulis.“ 

Daily Mail

„Puikus darbas... Knygoje meistriškai supinami dabarties ir Antrojo pasaulinio karo įvykiai, Tanžero ir Paryžiaus paveikslai.“

Observer

Pripažinimo sulaukusios bestselerio „Viskas, ką žinau apie meilę“ autorės knyga

Trisdešimt dvejų Nina Din — populiari kulinarinių knygų ir straipsnių autorė, turinti būrį ištikimų gerbėjų. Bet jos gyvenimas griūva: žavus vyras, su kuriuo susipažino pirmą kartą parsisiuntusi pažinčių programėlę, pradingsta net neatsisveikinęs, mylimą tėtį pamažu glemžiasi demencija, motina užsispiria paįvairinti savo gyvenimą, o draugai pradeda tolti. Niną vis dažniau lanko mintys apie senėjimą ir dvigubus vyrų bei moterų biologinio laikrodžio standartus.

Naujasis Dolly Alderton romanas — šmaikštus, jautrus ir skausmingai žmogiškas pasakojimas, kupinas taiklių pastebėjimų apie santykius ir šiuolaikinį gyvenimą.

„Išmintingi Alderton žodžiai palies visų kartų moteris. Ji lyg geriausia draugė ir vyresnė sesė viename asmenyje, o jos knygos puslapiai prilygsta šiltam apkabinimui.“

 Evening Standard

„Juokinga, kartais stulbinanti, žavingai atvira ir optimistiška istorija... Kerinti, nuostabi.“

Daily Telegraph

„Jautrus, įžvalgus ir šmaikštus romanas.“

Observer

Dolly Alderton — apdovanojimų pelniusi žurnalistė, kurios straipsnius spausdino įvairūs leidiniai, įskaitant The Sunday Times, The Daily Telegraph, GQ, Marie Claire, Red ir Grazia. Nuo 2015 iki 2017 metų ji rašė The Sunday Times Style pažinčių skiltį. Dabar televizijoje kuria scenarijus ir režisuoja laidas, be to, su kolege veda savaitinę „The High Low“ tinklalaidę apie popkultūrą.

Haris Bošas ir Los Andželo policijos departamento detektyvė Renė Balard suvienija jėgas, kad išnarpliotų kadaise pabėgusios iš namų merginos nužudymą ir pasirūpintų, kad žudikas už įvykdytą nusikaltimą atsakytų teisme.

Detektyvė Renė Balard dirba naktinėje pamainoje, Los Andželo policijos departamente vadinamoje vėlyvuoju šou, ir vieną naktį, paryčiais sugrįžusi į Holivudo nuovadą, užtinka nepažįstamąjį, besirausiantį po senų bylų stalčius. Įsibrovėlis, pasirodo, yra į atsargą išėjęs detektyvas Haris Bošas, tiriantis seną įšaldytą bylą, kuri niekaip neduoda jam ramybės.

Balard negali Bošui leisti raustis departamento dokumentuose, bet, jam išėjus, pati pasidomi šia byla ir nejučia įsitraukia — iš gailesčio aukai ir pykčio jos žudikui. Kadangi Balard niekada nebuvo tokia pareigūnė, kuri pamiršta apie darbą vos pasibaigus pamainai, ji imasi bylos tyrimo.

Ši neištirta byla — Holivudo gatvėse gyvenusios, iš namų pabėgusios penkiolikmetės Deizės Kleiton nužudymas. Mergina buvo žiauriai nužudyta, o jos kūnas išmestas į konteinerį kaip kokia šiukšlė. Dabar Renė Balard suvienija jėgas su Bošu, kad išsiaiškintų, kas nutiko Deizei, ir galiausiai priverstų jos žudiką už tai atsakyti. Tirdami bylą, detektyvai užmezga trapų ryšį, tačiau šiai naujai partnerystei teks įveikti rimtų išbandymų tyrimui pasisukus netikėtai pavojinga linkme.

Atsiliepimai

„Šie du talentingi detektyvai pirmą kartą susitinka romane „Tamsi šventa naktis“ — jaudinančioje, dinamiškoje istorijoje, kurioje veiksmas vyksta pašėlusiu tempu. Ši knyga dar kartą įrodo, kad Michaelas Connelly'is neabejotinai yra tikras kriminalinės literatūros meistras.“ 

Associated Press

Michaelas Connelly’is yra populiarus dvidešimt aštuonių romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio autorius. Visame pasaulyje pardavęs daugiau nei šešiasdešimt milijonų egzempliorių knygų, išverstų į trisdešimt devynias kalbas, šiandien jis yra vienas sėkmingiausiai kuriančių rašytojų. Dirbdamas nusikaltimų reporteriu Los Angeles Times ir Fort Loderdeil „Sun-Sentinel“, 1992 m. Connelly’is yra pelnęs prestižinį Amerikos detektyvų rašytojų apdovanojimą — Edgaro prizą už geriausią romaną. 2002 m. pagal Connelly’io romaną „Blood Work“ (1998). Clintas Eastwoodas režisavo kino filmą, kuriame atliko pagrindinį vaidmenį. 2011 m. kovą pasaulio kino teatruose pradėtas rodyti filmas, adaptuotas pagal jo bestselerį Nr. 1 „Linkolno advokatas“. Jame pagrindinį Mikio Helerio vaidmenį atliko Matthew McConaughey. Tarp pastaruoju metu New York Times pripažintų bestselerių yra jo knygos „Išvirkščia sudie pusė, „Perėja“, „Degantis kambarys“, „Kaltės dievai“, „Juodoji dėžė“ ir „Žymė“. Michaelas yra BOSCH, „Amazon Studios“ originalaus draminio serialo, paremto jo bestselerių personažu Hariu Bošu, kurį vaidina Titus Welliveris, vykdantysis prodiuseris. Jis taip pat yra dokumentinio filmo „SOUND OF REDEMPTION: The Frank Morgan Story“ vykdantysis prodiuseris. Gyvena Kalifornijoje ir Floridoje.

Ar moteris gali pažinti save, jei ji nepažįsta savo motinos?

Mereditė ir Nina Vitson yra labai skirtingos seserys. Viena liko namuose, buvo puiki mama ir žmona, užaugino vaikus ir visą gyvenimą prižiūrėjo šeimos obelų sodą. Antroji siekė savo svajonės — keliavo po pasaulį ir tapo garsia fotokorespondente. Tačiau mylimo tėvo Evano liga šias dvi nutolusias seseris vėl suvienijo. Skirtingai nei tėvas, jų motina Ania visą gyvenimą dukroms buvo šalta, abejinga ir atitolusi. Vaikystėje vienintelis mergaičių ryšys su mama buvo joms sekama rusų pasaka. 

Jau gulėdamas mirties patale, tėvas išgauna iš artimų moterų paskutinį pažadą — kad mama pasaką pasektų dar kartą ir iki galo. Štai tuomet prasideda sunki ir skausminga kelionė į tiesą apie mamos gyvenimą. Seserys sužino niekada anksčiau negirdėtą tragišką meilės ir pasiaukojimo istoriją, kuri prasidėjo karo ir bado niokojamame Leningrade daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų. Mamos pasakojimas suartina tris moteris, o to jos jau niekada nedrįso tikėtis. Išgirsta tiesa tokia šiurpi ir bauginanti, kad ji sukrės šeimos pamatus ir pakeis kiekvienos nuomonę apie save.

„Dar viena stiprių moterų istorija... Jaudinantis pasakojimas, kuriame pasaka įpinama į tikrovę. O tos pasakos pabaiga visiškai nenuspėjama, bet ne mažiau tikroviška.“

The Herald News

„Prikaustanti dėmesį knyga. K. Hannah skaitytojai bus sužavėti, o peno apmąstymams ir pokalbiams išties netrūks.“

Booklist

„Ne vieną ašarą išspaudžianti istorija. Ši kelionė per žmogaus gyvenimą yra tokia pat užburianti kaip sniegu užklota žiemos naktis.“

People Magazine

„Autorė audžia įtikinamą istorinį romaną ir šiuolaikinę šeimos dramą...“

Library Journal

„Skaudus pasakojimas su kvapą gniaužiančia, viltinga pabaiga.“

The Seattle Times

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

Motinos gyvenime apstu pasirinkimų.

Įsikibti?

Paleisti...

Pamiršti?

Atleisti?

O ką pasirinktumėt jūs?

Aštuoniolika metų Džudei Faradėj svarbiausi buvo jos vaikų poreikiai, tad jos dvyniai Mija ir Zakas išaugo linksmais ir laimingais paaugliais. Kai į jų mažą ir glaudžią bendruomenę atsikrausto Leksė Beil, Džudė kuo svetingiausiai ją priima. Ilgai įvairiose globėjų šeimose gyvenusios mergaitės praeitis tamsi, tačiau ji netrunka tapti geriausia Mijos drauge. Galiausiai jaunuolių trijulė tampa neišskiriama. 

Džudė iš kailio neriasi, kad vaikai įstotų į tinkamą koledžą ir kad jų kelyje būtų kuo mažiau pavojų. Tai visuomet sekėsi — iki baigiamosios klasės vidurinėje. Staiga viskas pasikeičia. Niekas nebeteikia saugumo; kas kartą vaikams išeinant iš namų, moters neapleidžia nerimas.

Vieną vasaros naktį didžiausios baimės išsipildo. Lemtingas sprendimas pakeičia jų gyvenimą. Akimirksniu Faradėjų šeima sudūžta, o Leksė viską praranda. Ateinančiais metais kiekvienam tenka akis į akį susidurti su tos vienintelės nakties pasekmėmis ir sugebėti pamiršti arba rasti drąsos atleisti.

Be galo jautrus romanas „Nakties kelias“ kelia svarbius klausimus apie motinystę, tapatybę, meilę ir atleidimą. Čia rasime ir gniuždantį netekties skausmą, ir nepalaužiamą vilties galią.

„„Nakties kelias“ — ypatinga knyga, galinti paveikti skaitytojų požiūri į esminius įvykius ir taip pakeisti jų gyvenimą. Skaitytojas tampa tiesioginiu tėvystės iššūkių, gyvybės trapumo, širdies skausmo, kaltės, gyvenimiškų pasirinkimų, sielvarto, atleidimo ir dar daug ko liudininku. Trumpai tariant, ši vilties kupina knyga apie nepalaužiamą žmogaus dvasią atveria visą žmogaus jausmų spektrą...“ 
New York Journal of Books

„... parašyta jautriai ir inkrustuota graikų tragedijų verta įtampa, tad versite puslapius ir galiausiai niekaip negalėsite liautis raudoti.“  
The Daily Mail

„Turininga, daugiasluoksnė skaitymo patirtis.“  
Library Journal

„Hannah meistriškai narplioja šeimos gyvenimo peripetijas.“ 
People magazine

„Kristin Hannah vėl demonstruoja puikią formą parašiusi „Nakties kelią“... Istorija įtrauks autorės gerbėjus ir nepaleis jų iki pat kulminacijos.“  
The Seattle Times

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, santykius šeimoje.

Vestuvių šventė virsta šiurpia puota.

Į Airijos pakrantėje stūksančią salą švęsti dviejų jaunų žmonių bendro gyvenimo pradžios renkasi minia svečių. Jaunikis — žavinga kylanti televizijos žvaigždė; nuotaka — ambicinga internetinio žurnalo leidėja. Tuoktuvės kaip tik blizgiųjų žurnalų puslapiams: dizainerio sukurta suknelė, nuošali sala, ypatingas meniu, ekskliuzyvinis viskis. Nors telefono ryšys trūkinėja, o jūra nerimsta, viskas suplanuota iki menkiausios smulkmenos.

Bet tobuli tik planai, o žmonės tėra žmonės. Iššovus šampanui ir šventei prasidėjus, su linkėjimais ima smelktis apmaudas, pavydas ir prisiminimai. Pabroliai ima žaisti mokyklos laikų žaidimą. Vienintelė pamergė sugadina suknelę. Seniausias nuotakos draugas perlenkia lazdą sakydamas tostą. Ir kai kas randamas negyvas.

„Perskaičiau knygą tarsi slaptą Agathos Christie „Žmogžudystė Rytų eksprese“ ir Liane Moriarty „Nekaltas melas“ meilės vaisių. Foley knygoje didžiuliame būryje kviestinių svečių grupelė galanda karo kirvį. Autorė  personažus sutelkė į negyvenamą salą ir leido tamsiai žmogaus prigimčiai eiti mirtinu keliu. Agatha Christie tik pasvajotų apie tokį stiprų romaną.

Vannessa Cronin, Amazon redaktorė

„Patiko ši knyga. Užplūdo tos pačios džiaugsmo bangos, kokios apimdavo susirangius su klasikiniu Agathos Christie detektyvu... Pasakojimas skirtingų veikėjų lūpomis verčia spėlioti ir klysti spėliojant.“

Alex Michaelides, #1 New York Times bestselerio „Tylioji pacientė“ autorius

„Primena Agathos Christie klasiką... Atkreipkite dėmesį į lyg tarp kitko paminėtas detales apie veikėjų praeitį. Jos daug ką atskleidžia.“

New York Times Book Review

„Lucy Foley tobulėja su kiekviena knyga. Veikėjai šoka iš puslapių, siužeto posūkiai vis tamsesni ir netikėtesni, atmosfera kaip iš gotikinio romano... Taip, žmogžudystė įvyksta, bet yra kur kas daugiau. Siužeto posūkiai, turiu pripažinti, labai puikūs.“

Marie Claire

„Foley išmoningai nuo aštuonių įtartiniausių vestuvių vakaro dalyvių, slepiančių mirtinas paslaptis, lupa sluoksnį po sluoksnio. Šios vasaros bestseleris, Reese knygų klubo pasirinkta knyga, pakerės iki pat pabaigos.“

AARP Magazine

Žinau, kad nesu vienintelis toks žmogus šioje žemėje. Kažkur yra kitas. Ir jis laukia manęs...

Jau metus laiko Chirurgas uždarytas kalėjime, tačiau jo šiurpus šešėlis ir toliau persekioja miestą, o ypač Bostono policijos Žmogžudysčių tyrimo skyriaus detektyvę Džeinę Ricoli: netikėtai atsiranda dar vienas žiaurus nusikaltėlis, kurio žudymo būdas toks panašus į Chirurgo. Nejaugi vienas šaltakraujis žudikas mėgdžioja kitą?

Tarsi to būtų negana, iš kalėjimo pabėga Chirurgas, ir, žinoma, du talentingi iškrypėliai žudikai, meistras ir pameistrys, suvieniję jėgas pradeda medžioti sunkiausiai pasiekiamą grobį — moterį, kuri medžioja juos.

Dr. Tesė Geritsen (gim. 1953) — gydytoja ir tarptautinę šlovę pelniusių mokslinės fantastikos ir įtempto siužeto bestselerių autorė. Studijavo mediciną Stanfordo universitete, įgijo medicinos daktaro laipsnį. Bestselerių autorė savo kūryboje sėkmingai pritaikė asmeninę gydytojos darbo ligoninės priimamajame patirtį.

Tačiau jos interesai aprėpia ne vien medicinos sritį. Studijuodama antropologiją Stenfordo universitete, paskutiniame kurse ji katalogavo šimtmečių senumo žmonių palaikus, o dabar nuolat keliauja po pasaulį ir žavisi senosiomis kultūromis.

Šiuo metu Tesė Geritsen atsidėjusi vien romanų kūrybai.