Knygos

Albert'o Camus romanas „Svetimas“ (1942) rašytojui pelnė pasaulinį pripažinimą. Pagrindinio veikėjo Merso santykis su supančiu pasauliu pažeidžia visuomenės taisykles ir paverčia jį „svetimu“. Tai knyga apie neįveikiamą individo vienatvę inertiško abejingumo, absurdo akivaizdoje.

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.

Tonis Vebsteris ir du jo draugai Adrianą Finą sutinka dar mokydamiesi mokykloje. Ištroškę sekso ir knygų, išsiskiriantys pretenzingumu, tik jiems suprantamais akibrokštais bei sąmoju, vaikinai drauge baigia mokslus. Adrianas gal kiek rimtesnis nei kiti, gal protingesnis, bet visi keturi prisiekia amžiną draugystę.
Dabar Tonis sulaukęs garbaus amžiaus. Praeityje liko karjera, iširusi santuoka, taikios skyrybos. Jis tikras, kad niekada nenorėjo nieko įskaudinti. Tačiau atmintis netobula. Ji visada pasirengusi pateikti staigmenų. Jos prasideda Toniui gavus laišką iš advokatų kontoros.

„Pabaigos jausmas“ – istorija apie tai, kaip žmonės veikia vieni kitų likimus, prisiminimai sužadina pamirštus jausmus, o nuomonė apie senus pažįstamus po daugelio metų ūmai pasikeičia.

Sumaniai suregztas pasakojimas, kuriame juntama ne tik įtampa, bet ir žmogaus psichologijos, moralės, emocijų aidas <...> sąmojingai tapomas šiuolaikinio Londono paveikslas, marginamas ankstyvojo šeštojo dešimtmečio gyvenimo normų prisiminimais. Žingsnis po žingsnio atskleidžiama pasibaisėtina tiesa apie kerštą, beveik atsitiktinę nelaimę ir sąžinę, kankinamai geliančią gyvenimo pabaigoje.
Sunday Times

„Liūdnas, tačiau įtikinamas pasakojimas. Romanas Pabaigos jausmas atskleidžia, kaip mes manipuliuojame praeitimi – perkuriame, tiksliname, o kartais tiesiog ištriname įvykius...“
Vogue

„Dažnas šiurpą keliantis klausimas – ar esu tas, kuo deduosi esąs? – pasirodo esąs filosofinis <…>. Julianas Barnesas atskleidžia paslaptį – esame nepatikimi istorijų pasakotojai, mūsų atminties tikslumas kelia abejonių.“
The Boston Globe

„The New York Times“ bestseleris Nr. 1

Kaip išsaugoti gyvenimo prasmę mirties akivaizdoje? Ko griebtis, kai į gyvenimą negailestingai įsibrauna liga? Ką reiškia susilaukti kūdikio, kai tavo gyvybė pamažu blėsta?

Neurochirurgijos aukštumas pasiekusiam ir vos 36–erių sulaukusiam daktarui Paului Kalanithi diagnozuojamas ketvirtos stadijos plaučių vėžys. Ne vienus metus gydęs mirštančiuosius, jis pats tampa pacientu, be jokios savigailos kovojančiu už savo gyvybę.

„Įkvėpti tylą“ – tai atviras ir nuoširdus pasakojimas apie susitaikymą su žmogaus mirtingumu, daktaro ir paciento santykius, pasiryžimą dirbti net mirštant ir begalinę meilę gyvenimui. Paulas Kalanithi šios knygos pabaigti nespėjo, bet ji, atskleisdama vitališką žmogaus prigimtį ir stojišką laikyseną, pratęsia jo gyvenimą ir po mirties.

„Tikras, stebinantis, meistriškai parašytas ir drąsus vieno gyvenimo liudijimas.“
The Times

Paulas Kalanithi (1977–2015) buvo indų kilmės amerikietis neurochirurgas ir rašytojas. Stanfordo universitete jis įgijo anglų literatūros magistro laipsnį, vėliau baigė Jeilio medicinos mokyklą. Už mokslinius tyrimus neurochirurgijos srityje jam buvo įteiktas aukščiausias Amerikos neurochirurgijos akademijos apdovanojimas.

Buvusios „Islamo valstybės” sekso vergės ir 2018 metų Nobelio taikos premijos laureatės bei JT geros valios ambasadorės atsiminimai

2014 metais „Islamo valstybė” užpuolė Nadios Murad gimtąjį jazidų (kurdų religinė mažuma) kaimelį šiaurės Irake ir jos, 21 metų moksleivės, gyvenimas sudužo į šipulius. ISIS kareiviai žudė vyrus, kurie nesutiko atsiversti į islamą, ir moteris, kurios buvo per senos tapti sekso vergėmis. Nadios motiną ir šešis brolius taip pat nužudė, o ji pati buvo išvežta į Mosulą ir, kaip ir tūkstančiai kitų jazidų moterų, parduota į „Islamo valstybės” sekso vergiją. Mergina buvo laikoma nelaisvėje, mušama ir prievartaujama, tačiau galiausiai jai pavyko pabėgti ir išsigelbėti.
Nadia nė neįsivaizdavo, kad vieną dieną ji taps žmogaus teisių aktyviste. Ji metė iššūkį visoms etiketėms, kurias jai mėgino klijuoti gyvenimas: našlaitės, prievartos aukos, vergės, pabėgėlės. Vietoje jų ji susikūrė naujas: likusi gyva, jazidų lyderė, moterų užtarėja, Nobelio taikos premijos nominantė, Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė, o dabar ir knygos autorė.
Nadia ne tik sugebėjo išreikšti savo nuomonę, ji taip pat kalba už kiekvieną jazidą, nukentėjusį nuo genocido, vykdomo Irake, už kiekvieną prievartautą moterį ir už kiekvieną likimo valiai paliktą pabėgėlį. Ši knyga – tai didžiulio žmogaus noro gyventi liudijimas ir meilės laiškas – prarastai šaliai, trapiai bendruomenei ir karo išblaškytai šeimai.

„Drąsus Nadios Murad liudijimas yra šiurpus, tačiau labai reikalingas ir svarbus skaitinys... Visi, kurie nori suprasti, ką daro vadinamoji „Islamo valstybė”, privalo perskaityti šiuos atsiminimus.”
Economist

„Neapsakomai vertinga knyga. Tai ne tik jazidų genocido liudijimas, bet ir švelni odė gyvenimo būdui, kuris jau sunaikintas.”
Jewish Journal

Nadia Murad (g. 1993) – žmogaus teisių aktyvistė, 2018 metų Nobelio taikos premijos laureatė, apdovanota Vaclavo Havelo žmogaus teisių ir Andrejaus Sacharovo premijomis, pirmoji Jungtinių Tautų Prekybos žmonėmis aukų orumo geros valios ambasadorė. Kartu su jazidų teisių organizacija „Yazda” rengia „Islamo valstybės” nusikaltimų medžiagą, kad galėtų šią organizaciją paduoti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Ji taip pat įkūrė programą „Nadios iniciatyva”, kuri skirta genocidą ir prekybą žmonėmis išgyvenusiems padėti.

Jenna Krajeski – žurnalistė, kurios reportažai iš Turkijos, Egipto, Irako ir Sirijos publikuojami tokiuose leidiniuose kaip „New Yorker”, „Slate”, „Nation”, „Virginia Quarterly Review” ir kt.

Pirmą kartą išleistas 1965 m. šis kūrinys nebuvo deramai įvertintas. Antram gyvenimui jis prikeltas 2003 m., kai pasirodė „New York Books Review Classics“ serijoje. Nuo to laiko apie jį šneka visas literatūros pasaulis. Pastaruoju metu jam skirta ir daug tarptautinių apdovanojimų, knyga išversta į kelias dešimtis pasaulio kalbų, o jos autorius drąsiai lyginamas su JAV rašytojais klasikais: Williamu Faulkneriu, Johnu O'Hara, Raymondu Carveriu.

Viljamas Stouneris, sunkią vaikystę praleidęs vienoje Misūrio fermų, tėvų išsiunčiamas į koledžą studijuoti agronomijos, tačiau vaikino gyvenimą aukštyn kojom apverčia... septyniasdešimt trečias Šekspyro sonetas. Ir jis, paklusdamas savo širdžiai, prieš tėvų valią žengia pirmą savarankišką žingsnį. Tačiau, nors ir tapęs studentų mėgstamu profesoriumi, jis niekada neranda sau vietos išoriniame pasaulyje. Galiausiai užsidaręs savy Stouneris išaukština stojišką savo prosenių laikyseną ir susitaiko su vienatve. Stouneris – ne tik archetipinis amerikietis, bet ir egzistencinis herojus, radęs atšiaurią vienatvės paguodą negailestingame pasaulyje. Jį galima pavadinti tikru Didžiojo Getsbio antipodu.

Johnas Edwardas Williamsas (1922–1994) – JAV rašytojas, anglų literatūros profesorius, labiausiai išgarsėjęs romanais „Stouneris“ (1965) ir „Augustas“ (1972). Jo kūryba negausi – parašė keturis romanus ir porą eilėraščių rinkinių. Tačiau kiekvienas autoriaus kūrinys pasižymi ypatinga literatūrine verte.

Paremta tikra Leilo Sokolovo meilės ir išlikimo istorija

„Ištatuiravau numerį ant jos rankos, o ji ištatuiravo savo vardą ant mano širdies.“

1942-ųjų balandį Leilas Sokolovas, žydas iš Slovakijos, ištremiamas į Aušvico koncentracijos stovyklą. Leilas kalba keliomis kalbomis, tad priverčiamas tapti „Tätowierer“, kurio užduotis – amžinais ženklais, vėliau tapsiančiais vienu ryškiausių Holokausto simbolių, pažymėti stovyklos kalinius.

Vieną dieną Leilas, kalinys nr. 32407, pamato drebančią ir išsigandusią jauną merginą vardu Gita, laukiančią eilėje, kol numeris 4562 bus ištatuiruotas ant jos rankos. Leilui – žavingam šelmiui ir moterų numylėtiniui – tai meilė iš pirmo žvilgsnio. Po šio susitikimo jis tvirtai pasiryžta: privalo išgyventi pats ir išgelbėti Gitą.

Taip prasideda vienas ryškiausių ir drąsiausių, sukrečiantis, tačiau viltingas ir nepamirštamas Holokausto pasakojimas: Aušvico tatuiruotojo meilės ir išlikimo istorija.

„Ypatingas pasakojimas net pagal Holokausto istorijų matą. Besąlygiškai rekomenduoju šią knygą kiekvienam, nesvarbu, kiek pasakojimų apie Holokaustą jis perskaitęs – šimtą ar nė vieno.“
Graeme Simsion

„Nuoširdžiai ir jaudinamai sugebėta papasakoti tai, kas, rodos, nepapasakojama.“
Sunday Times

„Nepaprasta išskirtinio gyvenimo ir didžiosios meilės istorija. Jos herojus Leilas patvirtina vieną iš garsių Viktoro E. Franklio minčių: „Žmogus išsigelbės per meilę ir meilėje.“
Ashley Hay

Heather Morris (Hetera Moris, g. Naujojoje Zelandijoje) – kino scenarijų kūrėja, rašytoja. 2003-iaisiais ji buvo supažindinta su senyvu ponu, kuris, „galimas daiktas, turi istoriją, kurią verta papasakoti“. Diena, kai Heather susitiko su Leilu Sokolovu, pakeitė jų abiejų gyvenimą. Jųdviejų draugystei išaugus, Leilas jai patikėjo slapčiausias savo gyvenimo per Holokaustą patirtis. Taip gimė Leilo Sokolovo liudijimu paremtas autorės debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“, užkariavęs pasaulines knygų bestselerių viršūnes ir iki šiol iš jų nesitraukiantis, išverstas į 51 kalbą ir pasaulyje parduotas beveik keturių milijonų egzempliorių tiražu.

Nana išsiruošė į kelią. Kadaise laukinis katinas, dabar jis patogiai tupi ant priekinės sidabrinio furgono sėdynės greta savo šeimininko Satoru ir žvelgia pro langą į besikeičiančius pribloškiamo grožio Japonijos vaizdus. Satoru jam nepaaiškino, kodėl reikėjo leistis į šią kelionę, bet Nanai nelabai ir rūpi: kad ir kiek ilgai, kad ir kaip toli keliautų, jam svarbiausia – kad šį nuotykį patirs kartu su savo žmogumi. Tačiau, įpusėjus kelionei ir aplankius tris senus Satoru draugus, Nana ima nuvokti, koks tikrasis jų kelionės tikslas ir kaip stipriai tai galų gale pakeis jųdviejų gyvenimus.

„Kad ir kokie kartais nepaveikiami tariamės esą, tikiu, kad mažai kas baigs skaityti šią knygą nenubraukę vienos kitos nuoširdžios ašaros.“
NPR

„Keliaujančio katino kronikos“ eina tradicinių japonų pasakojimų keliu, knygoje išaukštinamos tokios esminės vertybės kaip pasiaukojimas ir draugystė. Džiaugsmas skaityti.“
Financial Times

Hiro Arikawa (g. 1972) – japonų rašytoja, gyvenanti ir kurianti Tokijuje. Jos knyga „Keliaujančio katino kronikos“ tapo bestseleriu ne tik Japonijoje, bet ir kitose šalyse – pasaulyje jau parduota daugiau nei 1 milijonas egzempliorių. 2018 m., kuriant filmą pagal šią H. Arikawos istoriją, buvo suburtas kone visas Japonijos kino žvaigždynas.

„Kaip sakoma, istorija nesikartoja – istorija rimuojasi.“

Prabėgus daugiau kaip penkiolikai metų nuo įvykių, aprašytų „Tarnaitės pasakojime“, teokratinis Gileado respublikos režimas tebelaiko valdžią savo rankose, bet jau ryškėja pirmieji vidinio jo irimo ženklai. Šiuo kritiniu metu susipina trijų labai skirtingų moterų likimai – ir jų sąjunga žada sprogimą. Agnesė ir Deizė priklauso jaunajai kartai, užaugusiai jau galiojant naujai tvarkai. Šių jaunų moterų liudijimus papildo trečias – Tetos Lidijos. Jos sudėtinga praeitis ir miglota ateitis veriasi netikėtais ir lemtingais vingiais.

„Liudijimuose“ Margaret Atwood nuplėšia uždangą nuo vidinių Gileado mechanizmų, ir kiekviena iš moterų turi apsispręsti, kas ji ir kaip toli pasirengusi žengti kovodama už tai, kuo tiki.

„Skaityti šią knygą – tai justi, kaip sukasi pasaulis.“
Anne Enright

„Apie tamsiausias ir labiausiai gąsdinančias žmogaus psichikos kertes Atwood sugeba rašyti suteikdama tamsios keistos vilties ir su išmintingu humoru.“
Naomi Alderman

„Tai negailestingas ir gražus romanas, kuris mums prabyla galinga jėga.“
„Booker Prize“ komisija

„Brangūs skaitytojai, visi klausimai, kuriuos kada nors esate man uždavę apie vidinius Gileado mechanizmus, įkvėpė šią knygą. Na, beveik visi! Dar vienas įkvėpimo šaltinis buvo pasaulis, kuriame gyvename.“
Margaret Atwood

Margaret Atwood (Margareta Etvud, g. 1939) – viena ryškiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų, daugiau kaip šešiasdešimties knygų autorė, poetė, eseistė, literatūros kritikė. Ji yra gavusi ne vieną literatūros apdovanojimą, o 2000 m. už romaną „Aklasis žudikas“ pelnė „Man Booker“ premiją. „Tarnaitės pasakojimas“, pirmąkart pasirodęs 1985-aisiais, laikomas vienu stipriausių autorės kūrinių. Romanas, nominuotas „Man Booker“ premijai ir apdovanotas daugeliu kitų literatūros premijų, kritikų lyginamas su George'o Orwello „1984-aisiais“. Pagal „Tarnaitės pasakojimą“ sukurtas visame pasaulyje pripažinimo sulaukęs to paties pavadinimo serialas (2017). Romanas „Liudijimai“ yra „Tarnaitės pasakojimo“ tęsinys, už kurį autorei 2019 m. skirta prestižinė literatūros premija „Booker Prize“.

„Būtų idealu, jei valgytume intuityviai – tiksliai jausdami, kiek ir kokio maisto mums reikia šiuo metu. Deja, dažniausiai valgome tam tikrais nuo dienotvarkės priklausančiais intervalais, nenatūralų, įvairių skonį iškreipiančių medžiagų prisodrintą maistą. Labai dažnai valgome norėdami nusiraminti ar, priešingai, stimuliuoti save, patirti malonumą ar kitaip reguliuoti emocijas, palengvinti bendravimą ir panašiai. Visa tai iškreipia natūralų santykį su maistu ir veda prie valgymo sutrikimų.“
Dr. Julius Neverauskas, gydytojas psichoterapeutas ir neurologas

Perskaitę šią knygą apie dažniausius valgymo sutrikimus, susipažinsite su žurnalisčių Gintarės Jankauskienės ir Justinos Mikeliūnaitės parengtomis sveikstančiųjų istorijomis, o išsamiuose gydytojų Juliaus Neverausko ir Neringos Rogalskytės komentaruose rasite veiksmingų, sėkmingai taikomų šiuolaikinės psichiatrijos ir psichoterapijos gydymo metodų bei patarimų.

Taip pat sužinosite, kaip suvaldyti emocinį valgymą, ar galime įveikti nenumaldomą greitojo ir perdirbto maisto norą, kaip pasiruošti persivalgymo atkryčiui, kokių veiksmų imtis, jei valgymo sutrikimu serga artimas žmogus.

Knygoje specialistų dėmesys skiriamas penkiems dažniausiems valgymo sutrikimams:
- emociniam valgymui;
- anoreksijai;
- bulimijai;
- priepuolinio persivalgymo sutrikimui;
- ortoreksijai (liguistam požiūriui į sveiką mitybą).


Nelikite vieni su liga – ji gali būti už jus stipresnė. Prašykite artimųjų ir specialistų pagalbos. Laimė, padėti sau ir pasveikti nuo valgymo sutrikimų įmanoma.

Kiek paslapčių prireiks sugriauti tobulą santuoką?


Ką tik ištekėjusi už žavingo ir turtingo našlio jaunoji Gvendolina Huper nekantrauja pradėti naują gyvenimą egzotiškame Ceilone. Ji pasiryžusi būti tobula žmona ir mama. Bet gyvenimas naujuose namuose, apsuptuose žalių lyg aksomas arbatkrūmių, ne visai toks, apie kokį ji svajojo tekėdama už Lorenso Huperio. Plantacijų darbininkai šiurkštūs ir pagiežingi, kaimynai tikri pavyduoliai, o jos mylimas vyras praleidžia ilgas valandas darbe, palikęs savo jauną nuotaką vieną. Klajodama po apylinkes, Gvendolina vis dažniau susiduria su savo vyro praeities šešėliais: dulkėta skrynia su geltona vestuvine suknele, krūmokšniais apaugęs nedidelis kapas, vis labiau kelianti nerimą Lorenso tyla... Tačiau netrukus Gvendolina pastoja ir jų namus aplanko džiaugsmo kupinos dienos. Deja, palaimingas sutuoktinių gyvenimas netrunka ilgai. Gimdymo kambaryje Gvendolina priversta priimti žiaurų sprendimą ir amžiams tai laikyti paslaptyje. Bet ar tokia didelė paslaptis gali būti palaidota ilgam?

„Tobula knyga: paslaptys, meilė, sielvartas ir džiaugsmas. Negalėjau padėti šios knygos į šalį!“
Santa Montefiore, knygos „Bitininko duktė“ autorė


Dinah Jefferies (Dina Džefris, gim. 1948) pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Malaizijoje, Anglijoje baigė studijas, vėliau Toskanoje dirbo grafienės vaikų aukle, gyveno hipių bendruomenėse.
Rašyti ji pradėjo po skaudžios netekties: žuvus keturiolikmečiui sūnui, savo skausmą moteris perkėlė į kūrybą. Taip gimė debiutinis romanas „Atskyrimas“ („The Separation“). 2015 m. pasirodžiusi antroji knyga „Arbatos plantatoriaus žmona“ akimirksniu tapo „The Sunday Times“ bestseleriu ir ilgai nesitraukė iš šio sąrašo viršūnių.

„Nuostabus protas“ – tai proto akrobatika. Jos pradžia – tai pabaiga, ir atvirkščiai. Netikėta? 

Ši knyga – tarsi šuolis tramplinu į mažai ištyrinėtas proto gelmes. Henrikas Fexeusas, žinomas Švedijos lektorius, vienas geriausių kūno kalbos žinovų visame pasaulyje,  įtaigiai demonstruoja, kokios elastingos žmogaus smegenys ir kokių fantastiškų rezultatų galime pasiekti atlikdami paprasčiausias treniruotes.

Taigi:

• Tobulinkite savo protinius gebėjimus, skatinkite savo kūrybingumą. 

• Stiprinkite savo asmenybę.

• Programuokite savo mintis. 

• Išmokite greičiau priimti sprendimus.

• Tobulinkite savo socialinius įgūdžius.

• Išmokite suvaldyti stresą ir nerimą.  

Knyga „Nuostabus protas“ padės Jums atidžiau pažvelgti į save. Veiksmingi ir gana paprasti pratimai paskatins sutelkti savo protinius gebėjimus – pamažu pastebėsite, kad nėra nieko neįmanoma.

Henrikas Fexeusas – garsiausias Švedijos psichologinių manipuliacijų ir mentalinių iliuzijų meistras bei žinių apie nesąmoningą komunikaciją ir įtaką skleidėjas. Jis yra parašęs 12 knygų, kurių visame pasaulyje  parduota daugiau nei 1,2 milijonų egzempliorių 35 kalbomis. Labiausiai išgarsėjo 2007 m. pristatęs savo debiutinę knygą „Minčių skaitymo menas“. Ši knyga išversta į daugiau nei 30 kalbų, o iš viso pasaulyje parduota daugiau nei milijonas jos egzempliorių.

Sukrečianti moters, gimusios hareme, gyvenimo istorija

Baltaodė 42-ejų vokietė Lisa Hofmayer kelionės po Nigeriją metu leidžiasi į avantiūrą: netikėtai įsimyli nigerietį ir už jo išteka. Nutraukusi santykius su savo šeima Vokietijoje, Lisa tapo trisdešimt trečiąja turtingo afrikiečio žmona ir apsigyveno jo prabangiame hareme. Didelėje naujoje šeimoje moteris pagaliau pasijuto saugi ir laiminga.

Netrukus Lisai gimė dukrelė Choga Regina. Mergaitė smagiai augo apsupta daugybės sesių ir prižiūrima daugybės mamų, tačiau po šešioliktojo gimtadienio laiminga idilė baigėsi. Prievarta ištekinta už dvigubai vyresnio nemylimo vyro, Choga Regina ilgai kentė nuolatinius pažeminimus, tačiau gimus sūnui galiausiai apsisprendė išsivaduoti iš šio košmaro.

Ši knyga – tai nepagrąžinta Chogos Reginos gyvenimo istorija, papasakota jos pačios.

Dievas su šlepetėmis traukia lyg magnetas. Dar labiau negu pati kelionė užburia dvasinio prabudimo kelias, begalinis tikėjimas stebuklu, priversiantis ne kartą nusibraukti spindinčią gerumo ašarą... Jis nenumaldomai atveda į akistatą su slapčiausia svajone... Tačiau apie viską nuo pradžių.

Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių ,,dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga.

Už kiekvieno posūkio laukiantys nuotykiai, žmonės, susidūrimas su mirtinai nuodinga gyvate, linksmybės ir nuolat aplinkui tvyrantis mistinio pasaulio dvelksmas prikausto skaitytojo dėmesį ir nepaleidžia, o tada skausmingas tarsi kalavijo kirtis dūris staiga pargriauna piligrimą...

Jis lieka vienas kalnuose ,,viduryje niekur“, kai rodėsi – viskas tik prasideda... Kuprinėje vien kojų pūslės, skausmas, apmaudas, saviironija, prabundantis tikėjimas, menkutė šypsena ir blėstantis ryžtas. Kelionė baigta, o iki Santjago – dar daugiau kaip du trečdaliai kelio...

Ar piligrimas ryšis eiti toliau? Juk tai nebeįmanoma! Kokią nuovargio ribą gali peržengti žmogus dėl savo svajonės? Apie ką mąsto einantysis be jokios tikimybės nueiti? Ar geležinė valia atves į Santjagą, o gal tam reikės dieviškųjų jėgų įsikišimo? Ir kaip Kelias gali apdovanoti nepalūžusį keliautoją, jei jo svajonė – aukštesnė už Dangų?

Juozas Gaižauskas – žinomas Lietuvos teatro ir kino aktorius, įvairių TV projektų dalyvis ir TV laidų vedėjas. Kuria dainas, dirba „Domino“ teatre, piligrimas.

Vaikystė. Dar ankstyvoje vaikystėje labai mėgdavau pasvarstyti apie gyvenimo prasmę. Dažniausiai tai nutikdavo, kai vyresni kiemo vaikai nepriimdavo žaisti futbolo, kai reikėdavo prinešti kibirus vandens ir palaistyti pomidorus šiltnamyje, o ypač gerai gyvenimo prasmė atsiskleisdavo, kai močiutė išvarydavo skinti serbentų. Tada suvokiau, kad gyvenimas gali būti labai neprasmingas ir tik nuo tavo guvaus proto gebėjimų priklauso: papulsi tu į futbolo aikštę ar ne? Skinsi serbentus ar juos skins tavo sesuo?..

Jaunystė. Įsisavinęs visus įmanomus būdus, suteikiančius gyvenimui prasmę, kibau į mokslus, bet ir ten paaiškėjo, kad visai neprasminga ir netgi kenksminga mokytis visko iš eilės. Tad, ilgai nedelsęs ir nedvejojęs, mokiausi tik tai, kas, mano galva, buvo iš tiesų įdomu. Ir nors mokslus baigiau su pagyrimu, tiksliai žinau, kad ,,pagyrimą“ diplome man padėjo gauti vaikystėje skinti serbentai...

Dabartis. Ji visada nuostabiausia: prieš dvidešimt metų ar dabar, kai su šypsena rašau šias eilutes...

Senatvė. Tikiuosi, kad bus J

„Parašyta lengvai ir aiškiai. Pagauna nuo pirmojo sakinio ir nebepaleidžia iki paskutiniojo. Nuostabus, atviras kelionės dienoraštis. Įkvepia ir kviečia į Kelią. Ačiū, Juozai.“

Andrius Mamontovas, muzikantas

„Guliu ir šypsausi, kad šitos mano ašaros suspindi žvaigždėmis ant Tavo knygos. Skaitant tikrai dalyvauja visi kūno pojūčiai, jie sustiprina klausimą, kam išvis tą kelią eiti? Kam eiti kelią? Kam eiti? Ir tikrai tai piktas klausimas. Ir tikrai nuolankumo ašaros virsta žvaigždėmis į jį atsakius.“

Emilija Latėnaitė, aktorė

„Aktoriaus ir keliautojo pasakojimas apie kelionę ir... Dievą... arba Kelio sargą. Knyga apie pasirinktą kelią, tikslo siekiamybę ir savęs ieškojimą tame kelyje. Užkabinantis siužetas, vis norisi sužinoti, kas bus toliau, norisi skaityti! Puiku! Šią žinutę rašau praėjus parai po bazinio šaulio kurso, todėl ir pats kai ką jaučiu J ...

Baigęs skaityti romaną, nejučia susimąsčiau apie karį, kuris prisiekia rinktis tarnavimo Tėvynei kelią nepaisydamas su tuo pasirinkimu susijusių sąlygų ir įsipareigojimų.“

Raimundas Karoblis, krašto apsaugos ministras

„Pirmiausia ačiū, kad supažindinai mane su savo neabejotinu literatūriniu talentu, ragavau jį pasimėgaudamas, kaip gerą konjaką. Nieko apie jį nežinojau, nors tariausi Tave šiek tiek pažįstąs. Kelintąsyk Tavimi labai džiaugiuosi. Noriu, kad darytum toliau, ką darysi toliau. Patikėk, nebūsiu vienišas norėtojas.“

Remigijus Vilkaitis, aktorius

Maginės fantastikos knygų ciklo „Raganius“ autorius Andrzej Sapkowski gimė Lenkijoje 1948 m. Išgarsėjęs dar pirmu apsakymu „Raganius“, jis parašė apie raganių Geraltą tris apsakymų rinkinius ir penkis romanus, jie išversti į daugelį kalbų. 2007 m. pagal „Raganiaus“ ciklą sukurtas kompiuterinis žaidimas „The Witcher“ irgi sulaukė pasaulinės sėkmės. 2016 m. už gyvenimo nuopelnus Andrzej Sapkowski gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą (World Fantasy Award).

Žmonėms patinka išsigalvoti bjaurybes ir bjaurumus. Tada patys sau atrodo nebe tokie bjaurūs.

Andrzej Sapkowski

Raganius Geraltas iš Rivijos – profesionalas, turintis magišką medalioną, jo tikslas – sunaikinti pasaulyje tūnantį blogį. Tačiau ne viskas, kas slypi tamsoje, yra blogas, ir ne kiekvienas, kas atrodo gerai, – siekia gėrio.

„Likimo kalavijas“ –  antroji „Raganiaus“ ciklo knyga. Stebuklingoje magijos šalyje raganius Geraltas sutinka daugybę mitinių būtybių. Puikiai įvaldęs kalaviją ir magijos meną, jis negailestingai naikina strigas, zeuglus, basiliskus ir kitas pabaisas, kartu, saugodamas pasaulio moralinę bei biologinę pusiausvyrą, padeda drakonams, dopleriams ir žemuliams. Geraltui, nuolat pakliūvančiam į intrigų ir karščiausių aistrų verpetą, tenka būti ir stebėtoju, ir didvyriu, kaltinamuoju ir teisėju, auka ir budeliu...

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, sėkmingai investavęs slaptas santaupas, Sirilas Konrojus netikėtai praturtėja ir savo kukliai gyvenančiai šeimai nuperka Olandų namą – prabangų, ekscentrišką ir įspūdingą pastatą Filadelfijos priemiestyje su visais ten gyvenusios olandų šeimos daiktais. Manydamas, kad elgiasi teisingai, Sirilas nemato, kaip ši staigmena ima gniuždyti kraštutinai asketiškos prigimties katalikę žmoną. Ir ši tėvų vertybių takoskyra lemtingai paveikia sūnaus Danio ir dukters Meivės likimus.

Motinai galiausiai palikus šeimą, o tėvui staiga mirus, brolis ir sesuo sugrąžinami prie neturto ir likę vieni gali pasikliauti tik vienas kitu. Jau suaugę, jie vis grįžta į vaikystės gatvę, prie atšiaurių buvusių namų, ir, negalėdami susitaikyti su praeities negandomis, nirčiai narplioja savąją Olandų namo – lyg tuščio, tėvų santarvės stokojančio kiauto - istoriją. Tačiau, atsiradus prošvaistei atlyginti vaikystės praradimus, atsidavusio brolio ir tarsi motina mylinčios sesers lūkesčiai ima skirtis, Olandų namas lyg bloga lemiantis simbolis ir vėl jiedviem ant pečių ima mesti šešėlį.

„Intymus romanas apie šeimą, pasiaukojimą ir apsėdimą.“
Sunday Times

„Skaitant Ann Patchett prozą galima tikėtis stebuklų.“
New York Times Book Review

„A. Patchett mus nuveda iki tiesos, kuri atrodo tikra kaip gyvenimas.“
Guardian

Ann Patchett (Anė Pačet, gim. 1963) – amerikiečių rašytoja, apdovanota daugeliu literatūros premijų, tokių kaip „PEN/Faulkner Award for Fiction“ ir „Orange Prize for Fiction“ (dabar – „Women's Prize for Fiction“). Jos kūriniai išversti į daugiau kaip 30 kalbų, lietuviškai išleisti romanai „Bel Canto“, „Vieningieji“, „Nuostaba“. A. Patchett gyvena Našvilyje, Tenesio valstijoje, ir yra nepriklausomo knygyno „Parnassus Books“ bendrasavininkė. 2012 metais žurnalas „Time“ autorę paskelbė viena iš 100 įtakingiausių pasaulio asmenybių. „Olandų namas“ – naujausias autorės kūrinys, 2020 m. nominuotas Pulitzerio ir „Women's Prize for Fiction“ premijoms.

Byla, verianti kaip šaltasis metų laikas. Policijos psichologė, praradusi atmintį. Tyrėjas, dingęs be pėdsakų. Žudikas, pasiruošęs naujam grobiui.


Policijos psichologė Hanė Lagerlind-Šion ir jos partneris policijos tyrėjas Pėteris Lindgrenas iškviečiami į mažą, mieguistą Urmbergo kaimelį Švedijos Siormlande dirbti prie „cold case“ bylos: prieš aštuonerius metus Urmbergo miškų akmenyne rasti penkerių metų mergaitės griaučiai. Dabar tyrimas atnaujintas.

Tačiau, jaunai policininkei Malin ir visai tyrėjų komandai nė nespėjus apšilti kojų, šalia miško aptinkama atmintį praradusi basa Hanė, pametusi bene svarbiausią savo darbo įrankį – skrupulingai pildomą dienoraštį. Su ja paskutinįkart matytas Pėteris – dingęs. Negana to, tame pačiame miške netrukus aptinkamas neseniai nušautos ir sumuštos moters kūnas, o netoliese – Hanės sportbatis, aptaškytas krauju. Ar Hanės dienoraštis gali pateikti atsakymus į tyrėjams rūpinčius klausimus? Ar naujoji žmogžudystė kaip nors susijusi su senąja? Ir kaip sudėlioti paslapties dėlionę, kai jos dalys ima nykti tarsi silpnėjanti atmintis?

„...Camilla Grebe meistriškai sudėlioja skirtingas pasakojimo gijas ir perspektyvas į išties įtraukiantį pasakojimą.“
Kerstin Bergman, „Crimegarden“

„Naminis gyvūnas“ teikia didžiulį skaitymo malonumą ir visiškai užvaldo skaitytojų dėmesį.“
Nisse Scherman, „DAST Magazine“

„Šiame romane tvyro siaubo filmo pojūtis. <...> C. Grebe, pasitelkdama kruopščiai nutapytų keistų personažų galeriją, kuria novatorišką pasakojimą.“
Lotta Olsson, „Dagens Nyheter“


Camilla Grebe (Kamila Grebė, gim. 1968) – viena žinomiausių Švedijos kriminalinių romanų autorių. „Naminis gyvūnas“ – antras autorės kūrinys. Švedijos detektyvų akademija 2017 m. jį išrinko geriausiu švedų kriminaliniu romanu, o 2018 m. jis apdovanotas „Stikliniu raktu“ kaip geriausias 2017-ųjų Šiaurės šalių kriminalinis romanas. Leidykla „Baltos lankos“ išleido ir debiutinį C. Grebe'ės romaną „Meilužis ir drugys“ (2017).

Siglufjorduras – idiliškas Islandijos žvejų miestelis, apsuptas fjordų. Šalį krečianti ekonominė krizė priverčia jauną policininką Arį Tourą priimti patį pirmą darbo pasiūlymą ir palikus Reikjavike mylimą merginą, persikraustyti į šiaurę.
Bet Siglufjordurą sergintys kalnai – kaip ir jo gyventojai – atšiaurūs atvykėliui. Aris Touras naujoje vietoje jaučiasi prislėgtas, jo dienos slenka vienodai ir niūriai. Tačiau kai vietinio teatro scenoje randamas negyvas garsus rašytojas, o kitą dieną – sniege iki pusės nuoga, kraujuojanti mergina, Arį lyg vėjo gūsis įtraukia mažos bendruomenės gyvenimas.
Avalanšui užvertus vienintelį išvažiavimą iš miestelio, auga klaustrofobiška įtampa. Gyventojų paslaptys persipina su policijos tyrimu, o išsiaiškinti kas iš tikro buvo nusikaltimų aukos tampa taip pat svarbu, kaip ir surasti žudiką.

Ragnar Jónasson (Ragnaras Džonasonas, g. 1976) – vienas žymiausių Islandijos detektyvų rašytojų, jo knygų parduota daugiau nei 2 milijonai 33 pasaulio šalyse. „Akinantis sniegas“ – pirmoji policininko Ario Touro detektyvų serijos knyga. Romanas pateko į geriausių 2015 m. kriminalinių knygų sąrašą, paskelbtą „The Independent“. Didžiausią įtaką R. Jónassonui padarė Agatha Christie. Jis išvertė į islandų kalbą net 14 jos knygų.

Detektyvų skaitytojo svajonė – atrasti naujų autorių, galinčių papildyti Agathos Christie klasikinių kūrinių seriją jos vertomis istorijomis. R. Jónassonas pelnytai užima šią vietą, o jo Islandija su savo sena pasakojimų tradicija, klimatu ir gamta tampa egzotiška veiksmo vieta ir lygiateise sudėtingų pasakojimų veikėja. Nuošaliame Sigjulfjordure vyksta paslaptingi dalykai...
Tinklalaidės „Nenušaunami siužetai“ vedėjai – Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Klasikinė kriminalinė istorija, unikaliai perteikta per islandišką prizmę.
Lee Chilld

Pradžioje buvo Eru, Vienintelis, Ardoje vadinamas Iluvataru. Jis pirmiausia sukūrė ainurus, Šventuosius, jie kilo iš jo minčių ir buvo šalia Eru, kai dar nieko daugiau nebuvo... Ir staiga tolumoje ainurai pamatė šviesą, tartum debesį su gyva liepsna viduryje; jie suprato, kad tai ne vien regėjimas, tai Iluvataras sukūrė nauja – Ea, kitaip tariant, Pasaulį, kuris Yra.

Anglų mokslininkas, Oksfordo universiteto profesorius J. R. R. Tolkienas milijonams žmonių žinomas kaip apysakos „Hobitas, arba Ten ir atgal“ bei romano „Žiedų valdovas“ autorius. Šie nuostabūs kūriniai tapo ryškiausiais pasaulinės fantastikos lobyno perlais, tačiau paties didingiausio darbo rašytojas nespėjo užbaigti.

Nuo 1917 metų iki pat savo mirties J. R. R. Tolkienas rašė ir perrašinėjo „Silmariljoną“ – pasakojimą apie Senąsias dienas, kai ainurų Muzika sukūrė Pasaulį, kuriame ilgainiui apsigyveno elfai, nykštukai, hobitai, žmonės ir visos kitos genialios J. R. R. Tolkieno vaizduotės būtybės.

Epinių sakmių stiliumi sudėliotas „Silmariljonas“ apima tris Pasaulio istorijos amžius – nuo Pirmajame amžiuje kilusios elfų meistro Feanoro ir Tamsos valdovo Morgoto kovos dėl stebuklingų brangakmenių Silmarilų, kuriuose švytėjo dievų krašto – Valinoro – šviesa, iki Žiedo saugotojų išplaukimo iš Mitlondo uosto Trečiojo amžiaus pabaigoje. Jame skaitytojas aptiks ir „Hobito“ bei „Žiedų valdovo“ ištakas, susipažins su absoliutaus Blogio įsikūnijimu tapusio Saurono iškilimu ir žlugimu bei Galios žiedų atsiradimo istorija.

J. R. R. Tolkieno sūnaus Christopherio pastangomis, praėjus ketveriems metams po autoriaus mirties, dienos šviesą pagaliau išvydęs „Silmariljonas“ atspindi visą 6000 metų Viduržemio istoriją. Joje pasakojama apie didžias ir galingas būtybes, kurios formavo ne tik elfų, nykštukų, žmonių, hobitų, orkų ir kitų pasakiškų būtybių Pasaulį, bet ir visą Visatą. O taip pat – apie sunkią ir negailestingą kovą su Blogiu, kovą, kurioje, kaip ir realiame gyvenime, būta ne tik šlovingų pergalių, bet ir skaudžių pralaimėjimų.

1870 metai. Italija. Roma. Amžinasis miestas ir trys žmonės, mėginantys rasti jame savo vietą. Našlaitis Pietras svajoja pakeisti pasaulį su fotoaparatu rankose, jo įmotė grafienė Silvija trokšta būti laisva ir nepriklausoma, o su cirku po šalį keliaujanti paauglė Marta nori mylėti ir būti mylima.

Skirtingi keliai juos atveda į Romą – didingą ir užburiantį, kartu pavojingą miestą. Jo gatvėse siaučia nusikaltėliai ir liepsnoja kovos dėl Italijos suvienijimo laužai. Roma atvykėliams siunčia vieną išbandymą po kito, skaudūs likimo smūgiai į šipulius daužo svajones. Atsidūrę lemtingų įvykių epicentre Pietras, Silvija ir Marta rizikuoja gyvybe, bet ir mirtino pavojaus akivaizdoje neišsižada svajonės kurti naują pasaulį, saugų visiems ir kiekvienam iš jų.

Knygomis „Žmogus, kuris dovanojo svajones“ ir „Laisvės dukros“ Lietuvos skaitytojus pakerėjęs italas Luca Di Fulvio romane „Amžinojo miesto baladė“ neria į audringus Italijos valstybės suvienijimo istorijos verpetus. 

Talentingas bestselerių autorius meistriškai audžia pasakojimą apie neramumų purtomoje Romoje susitikusių dviejų jaunuolių – Pietro ir Martos meilę ir jų kovą dėl Italijos ateities. Knyga nuo pirmų puslapių prikausto dėmesį ir įtraukia į nuotykių kupiną pasaulį.

Jausmingas ir stiprus romanas apie ypatingą Italijos istorijos etapą ir tris žmones, tapusius to meto liudininkais, apie šių veikėjų pastangas įsitvirtinti pavojingame pasaulyje, kovą dėl teisės mylėti ir gyventi. 

Buch-Magazin

Ši nežmoniška vieta paverčia žmones monstrais.

Penkiametis Džeko ir Vendės Torensų sūnus Denis neįprastas vaikas. Jautrus berniukas turi švytėjimo dovaną – gali skaityti kitų žmonių mintis, numatyti ateitį ir regėti praeities įvykius. Tą dieną, kai Džekas Torensas priėmė pasiūlymą prižiūrėti žiemos sezonui uždarytą „Panoramos“ viešbutį Kolorado kalnuose, Denį aplankė bauginanti vizija, įspėjanti apie šeimai gresiančią nelaimę. Denis nesiryžta apie ją užsiminti tėčiui, net jei papasakotų, vargu ar jam pavyktų įtikinti Džeką atsisakyti šio darbo.

 Kadaise perspektyviu rašytoju ir kylančia literatūros žvaigžde vadintas vyras pastaruosius kelerius metus grūmėsi su priklausomybe nuo svaigalų, o prieš pusmetį prarado dėstytojo vietą privačioje mokykloje. Galimybė su šeima praleisti žiemą atokiame viešbutyje ne tik išspręstų finansinius rūpesčius, bet ir leistų atsidėti kūrybiniam rašymui. 

Deja, „Panorama“ – ne pati tinkamiausia vieta su vidiniais demonais kovojančiam žmogui. Užpustytame ir nuo pasaulio atkirstame prabangiame viešbutyje dedasi keisti dalykai, šmėžuoja kruvinų praeities įvykių šešėliai, o už daugybės kambarių durų tūno bauginantys vaiduokliai. Džeko sąmonę pamažu užvaldo paslaptingas balsas, įkyriai raginantis nubausti nepaklusnią žmoną ir atiduoti jam neklaužadą berniūkštį, kurio švytėjimas išgąsdino net monstrus.

Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas amerikietis Stephenas Kingas (g. 1947 m.) skaitytojams dovanojo daugiau nei penkias dešimtis tarptautinių bestselerių, pasklidusių po pasaulį didesniu nei 350 milijonų knygų tiražu. 1977 m. dienos šviesą išvydęs „Švytėjimas“ tapo bene populiariausiu kultinio rašytojo romanu, tikru šiuolaikinio siaubo žanro lobyno perlu. Pagal šį romaną 1980 metais režisierius Stanley Kubrickas sukūrė filmą „Švytėjimas“, kuriame vieną geriausių savo vaidmenų atliko legendinis Jackas Nicholsonas.

Neprilygstamo pasakotojo Noah Gordono knyga, visame pasaulyje tapusi leidybine sensacija

Nepamirštama kelionė po XI amžiaus pasaulį: nuo viduramžių tamsybėse skendinčios Europos iki šeicho rūmų prabanga tviskančios Persijos ir spalvingosios Indijos. Karų ir inkvizicijos purtomas krikščioniškas pasaulis, mokslo ir kultūros pakilimo metais gyvenantys musulmonų kraštai ir vietos po saule ieškantys amžini klajokliai žydai. Knygoje mainosi žemynai ir kraštovaizdis, susiduria tamsiausi prietarai ir šviesiausios mintys, o paskui savo svajonę keliaujančių veikėjų laukia gausybė likimo vingių, nuotykių, atradimų ir, žinoma, meilė.

Robui Koului buvo vos devyneri, kai jis pirmą kartą rankomis pajuto ledinį mirties dvelksmą. Likęs našlaitis, berniukas suprato: jo pašaukimas – gydyti žmones. Bet ko galėtų išmokyti jį priglaudęs barzdaskutys? Net jeigu šis, kaip dauguma to meto barzdaskučių, gali daryti paprastas operacijas ir pagydyti menkus negalavimus. Metų metus Robas su globėju klajoja po vikingų siaubiamą Angliją, jausdamasis bejėgis padėti ligoniams, kol vieną dieną išgirsta apie negirdėtus stebuklus tolimojoje Persijoje darantį didį gydytoją – Aviceną. Jaunuolis užsidega ryžtu tapti jo mokiniu. Bet krikščionių ir musulmonų pasauliai nesutaikomai susipriešinę – ar Robas turi nors menkiausią galimybę musulmonų krašte mokytis medicinos paslapčių? Ir kas bus, kai jaunuolis susidurs su žmogiškais jausmais ir dideliais išbandymais?

„Noah Gordonas taip tiksliai ir autentiškai atkuria XI amžiaus pasaulį, kad skaitydamas knygą pasijunti persikėlęs dešimčia šimtmečių į praeitį ir drauge su knygos veikėjais keliaujantis iš Anglijos į Persiją, iš jos – į Indiją ir vėl atgal, į karų ir maro siaubiamą Europą.“

Goodreads.com

Knygoje pasakojama istorija panardina į svaigią Paryžiaus vasaros atmosferą ir kviečia susimąstyti: kas gali paskatinti mus įveikti savo baimes, susikaustymą bei įpročius ir, kai gyvenimas nebeteikia džiaugsmo, priversti išsukti iš įprasto kelio?

Įsivaizduokite – nepažįstamas žmogus išgelbsti jums gyvybę mainais už pasižadėjimą daryti viską, ko tik jis pareikalaus... jūsų paties labui. Priremtas prie sienos sutinkate ir atsiduriate keistoje padėtyje: regis, viskas ima slysti iš rankų... Jūsų gyvenimas – nebe jūsų valioje, tačiau daugeliu atžvilgių gerokai įdomesnis nei anksčiau! Vis dėlto pamažu apninka abejonės: ko iš tikrųjų siekia tas žmogus, kuris kišasi į jūsų gyvenimą? Kas jis toks? Ir kas tie paslaptingi jo aplinkos žmonės?

Tikiuosi, kad mano knygos ras savo skaitytoją. Rašydamas siekiau perteikti savo patirtį bei žinias, gautas iš neurologijos specialistų ir išminčių, kuriuos sutikau keliaudamas. Jie man daug davė: negalėjau viso to pasilikti vien sau.

Aš nieko neišgalvojau ir neketinu pateikti naujo, genialaus laimės recepto. Tik noriu padėti skaitytojams suvokti, kokios iš tikrųjų vertingos yra paprastos tiesos, kurias kažkodėl dažniausiai pamirštame. Kviečiu į daug ką pažvelgti kitaip.

Laurent Gounelle

„Smartfood mityba prasideda galvoje, o tik paskui prie stalo: tai gyvenimo būdas, reikalaujantis veiksmų sąmoningumo. Šios šventos taisyklės turėtų laikytis visi, o mitybos pamokos mokykloje turėtų būti lygiavertės kitoms disciplinoms. 

Suprasti, iš ko mes sukurpti ir kodėl patiekalo sudėtis gali pakenkti ar pagelbėti, tai žavingas įsiklausymo į savo kūną procesas. Toks yra Smartfood tikslas, todėl, kad pasirinktum, turi žinoti.“

Smartfood:

• pirmoji mitybos teorija, sukurta Italijoje, remiantis žymaus Milano EOI (Europos onkologijos instituto) moksliniais tyrimais;
• 30 supermaisto produktų, kontroliuojančių metabolizmą ir atbaidančių onkologines bei kitas ligas;
• kilogramus tirpdanti mityba, nereikalaujanti didelių aukų.

Smartfood mitybos teorija siūlo metodą, padedantį pakeisti mitybos įpročius be didesnio vargo.

Ar žinote, kad kai kurie maisto produktai prilygsta vaistams, padedantiems išgydyti ir apsaugoti organizmą. Tai kasdienis maistas: nuo salotų iki viso grūdo kruopų, nuo braškių iki pistacijų.

Knygoje „Smartfood. Sveika mityba“ išdėstyti patarimai remiasi mitybos specialistų atliktais moksliniais tyrimais.

Užkirskite kelią onkologinėms, širdies ir kraujagyslių sistemos, metabolizmo bei neurodegeneracinėms ligoms, susidorokite su papildomais kilogramais. 

Įtraukite Smartfood maisto produktus į savo valgiaraštį!

Tai romanas apie šeimą ir susiskaldymą, apie įtrūkius žmonių širdyse bei pastangas juos užpildyti.

Romaną „Užžėlęs kelias“ The Guardian įtraukė į geriausių amžiaus knygų šimtuką, 2015-aisiais ji tapo geriausia Airijos metų knyga ir buvo įtraukta į Costa Novel apdovanojimų galutinį sąrašą, o 2016-aisiais nominuota Baileys Women‘s Prize for Fiction.

„Užžėlęs kelias“ – tarptautiniu mastu pripažintos rašytojos Anne Enright romanas, kurio veiksmas vyksta mažame Airijos miestelyje Atlanto pakrantėje. Tai nepaprastai jaudinantis kūrinys apie žūtbūtines šeimos pastangas atgaivinti prarastą bendrumą, sukurti naujus, kitokius nei ligi šiol santykius. 

Rosalinos Madigan vaikai išvyksta iš Vakarų Airijos pradėti savarankiško gyvenimo, vargiai įsivaizduodami, kokia ateitis jų laukia Dubline, Niujorke ir Vakarų Afrikoje. Jų nepakartojama, tačiau sunkiai sukalbama motina artėjant senatvei paskelbia nutarusi parduoti namą ir padalinti gautas lėšas. Suaugę vaikai grįžta paskutinėms Kalėdoms namuose nujausdami, kad jų vaikystė ištrinama, o asmeninė istorija išparduodama.

Šventė pamažu virsta gana skausminga komedija, bet galiausiai žūtbūtinės Rosalinos – moters, gerai nė neišmaniusios, kaip mylėti savo vaikus, – pastangos priverčia juos pajusti šeimos ryšių svarbą ir parodo kelią, kuriuo jie grįžta namo.

Anne Enright gimė Dubline, ten gyvena ir dirba. Yra išleidusi tris apsakymų rinkinius, negrožinės literatūros knygą, šešis romanus. 2015 metais ji tapo pirmąja airių grožinės literatūros apdovanojimo laureate. 

„Enright kalba tokia gyva, kad iš tiesų gali čiuopti jos pulsą. Rašytoja kuria įdomiai  supintą pasakojimą apie galimybę augti, mylėti ir keistis sulaukus bet kokio amžiaus“.

People

„Dar vienas patvirtinimas, kad Enright yra viena reikšmingiausių savo kartos rašytojų... Meistrė, sukūrusi neabejotinai meistrišką romaną.“

Sunday Times

„Enright moka surasti ypatingą tašką, kurį spustelėjus veikėjas tarsi persikūnija; jos prozos galia stiprėja atsisakant savojo ego. Užžėlęs kelias – pribloškiantis romanas apie namus ir tai, kokie negailestingi jie gali būti.“

Frances Wilson, New Statesman

„Viena tų knygų, kurios nerasite skuboto charakterizavimo – ji padrika ir asmeniška, skausminga ir viltinga.“

Luisa Thomas, The New Yorker

„Tai vingiuotas pasakojimas apie keturis brolius ir seseris, skirtingai priimančius dusinančią savo juokingai melodramatiškos motinos globą. Keičiantis veiksmo vietai – iš apžėlusio Airijos kaimo į ŽIV nusiaubtą Manhataną ir bado nuniokotą Malį, keičiasi ir pasakojimo tonas bei stebėjimo taškas, ir Enright juos puikiausiai suvaldo.“

Boris Kachka, New York Magazine.

TIGRAS, GLOSTANTIS PĖDAS turi labai aštrius nagus. Jų paliekamos žaizdos, tarsi skraidantys Biblijos puslapiai, dykumos skėriais nuplasnoja per Etiopijos dykumą. Tai kelionė, kurioje nebesvarbūs kilometrai, nuovargis, pokšinčios gyslos ar braškantys kaulai. Tai kelias į priešingą pusę, nei nukreipia rodyklės, o antspaudus čia renkiesi ne į piligrimo pasą, bet tiesiai į širdį. Kiek jų reikia surinkti, kad gautum sertifikatą už gyvenimą? Kvapą gniaužiantis, kupinas tūkstantmečių paslapčių, mistiškas, detektyvinis pasakojimas, besidriekiantis rūkuose paskendusiose Astūrijos kalnų grandinėse, Afrikos dykynėse ir Islandijos žaižaruojančiuose ledynuose.

Ar galima pasiklysti vieninteliame kelyje? Ar kybant tarp žemės ir dangaus įvyks dieviškasis sielos virsmas? Ar Lalibelos ikonų šventųjų akys išsiplės iš nuostabos išgirdusios atsakymą į klausimą: išlikti gyvam ar išlikti žmogumi?

O kai senasis etiopas paklaus: „Ką tau sako Dievas?“, per tavo nuodėmingą širdį drykstelės Tigras, glostantis pėdas, ir tu gausi paskutinį antspaudą.