Knygos

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Justas Adamonis, buvęs caro armijos kontržvalgybos agentas, sugrįžta į laikinąją sostinę Kauną. Jis tikisi ramiai įsikurti ir imtis verslo, bet nugali įgimtas nuotykių troškimas, kovinga dvasia ir noras nedidukei jaunai savo šaliai padėti sustiprėti. Adamonis tampa Lietuvos karo kontržvalgybos viršininku ir atsiduria pačiame negailestingų politinių audrų verpete. Kaunas knibždėte knibžda užsienio šnipų, korupcijos, pavojingų operacijų, žmogiškųjų dramų, išdavysčių ir paslapčių, kurias slaptasis agentas gliaudytų lyg riešutus, jei ne viena silpnybė – enigmatiškoji antros eilės pusseserė Lilė, su vyru, buvusiu JAV diplomatu, netikėtai grįžusi iš Amerikos.

„Laikinai jūsų“ – lietuviškojo Džeimso Bondo vardo vertas, tikrų įvykių įkvėptas šnipų romanas apie spalvingą Lietuvos tarpukario istorijos puslapį, kai laikinąja sostine tapo Kaunas, karo kontržvalgybos viršininko pareigas ėjo Jonas Budrys, o Klaipėdos krašto prijungimas rodės tolima svajonė. Kai „Metropolio“ ir „Versalio“ šokių salėse sukosi išsipusčiusios poros, kavinėse žaisdami biliardą svarbūs asmenys sprendė šalies ateitį, tamsiuose skersgatviuose šmėžčiojo skrybėlėti šešėliai, meilė maišėsi su apgavyste ir pavydu, žmonių gyvenimus negrįžtamai keitė lemtingi pasirinkimai.

„Šnipai, uždrausta meilė, stiprios moterys, į neviltį puolę vyrai, galios žaidimai ir subtilus humoras – žavingai įkūnyta tarpukario Lietuva.“
David Bergen

„Stilingas ir ryškus šalies užgimimo metraštis.“
Samantha Harvey

„Romanas, kuriame meistriškai parodomas moralinių pasirinkimų dviprasmiškumas ir sukuriama pulsuojanti, nepagražinta, įtampos kupina film noir realizmo atmosfera.“
Nino Ricci

Antanas Šileika (g. 1953) – angliškai kuriantis lietuvių kilmės Kanados rašytojas ir literatūros kritikas. Jo romanas „Pogrindis“ įtrauktas į „Globe and Mail“ 2011 m. geriausių knygų šimtuką. Į Lietuvos Metų knygos rinkimų penketukus įtrauktos dvi knygos – apsakymų rinktinė „Pirkiniai išsimokėtinai“ (2015) ir atsiminimų knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ (2018). Romanas „Laikinai jūsų“ – šeštas autoriaus kūrinys.

„Tada sutikau Lindą ir patekėjo saulė.
Kitaip to apibūdinti negaliu.“

Visame pasaulyje išgarsėjusiame šešių autobiografinių romanų cikle „Mano kova“ Karlas Ove Knausgårdas šokiruojamai atvirai aprašo savo paties, o ne išgalvotų personažų gyvenimą. Kiekviena ciklo knyga skaitoma kaip talentingai parašytas, tvirtais siužeto siūlais sukabintas romanas. Savito stiliaus pasakojime susipina intymios kasdienio gyvenimo detalės su pamatiniais – meilės, mirties, vienatvės, kūrybos, baimių ir gėdos – klausimais. Šis literatūros šedevras suteikia galimybę pažinti vieną originaliausių šių dienų rašytojų.

Antros ciklo knygos „Mylintis žmogus“ šerdis – Knausgårdo ir jo žmonos Lindos meilės istorija, tačiau, pasakodamas apie intymiausius santykius, autorius brutaliai ir atvirai analizuoja įvairiausias kitas meilės ir nemeilės formas: vaikams, tėvams, draugams, giminėms, šaliai, kaimynui ar nepažįstamajam. Leidžiasi į skausmingas savojo „aš“ paieškas: rašymas jam – mėginimas išsilaisvinti, atsiriboti nuo kitų, kasdienybės; paliečia ir savęs pažeminimo arba išaukštinimo temas. Autorius kuria vitališką ir universalų pasakojimą apie kasdienes, mažas ir dideles, kovas, kurias mes visi kovojame diena iš dienos.

„Didžioji literatūra, lygintina su Marcelio Prousto, Roberto Musilio, Thomo Manno kūriniais.“
Berlingske Tidende

„Turbūt reikšmingiausias šių laikų literatūros kūrinys.“
Rachel Cusk

„Be jokių tabu.“
NDR Kultur

„Dėl šios knygos kraustausi iš proto.“
Zadie Smith

„Tikresnis už patį gyvenimą.“
La Repubblica

Karl Ove Knausgård (Karlas Uvė Knausgordas, g. 1968) – garsiausias šiuolaikinis norvegų rašytojas, Norvegijoje vadinamas fenomenu, kai kurių literatūros kritikų laikomas talentingiausiu šių laikų prozininku, dėl savo stiliaus lyginamas su Marceliu Proustu. Labiausiai pasaulyje išgarsėjo šešių romanų ciklu „Mano kova“, kuris Norvegijoje pasirodė 2009–2011 metais. Šis ciklas kritikų vertinamas kaip vienas svarbiausių šiuolaikinės literatūros kūrinių, atspindinčių ryškią pastarųjų metų literatūros tendenciją – rašyti ilgas, tęstines, į kelių tomų sagas išsiplečiančias tų pačių veikėjų istorijas. Knausgårdas ne tik išplėtė grožinės literatūros ribas, bet ir XXI a. prikėlė autorių, kurio mirtis buvo paskelbta dar XX a. viduryje.

Voltaire'as lietuvės bajorės Martos Skowrońskos – caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I – gyvenimą yra pavadinęs „labiausiai neįtikėtinu iškilimu, XVIII a. Pelenės istorija“. Tačiau šis romanas, pagrįstas autentiškais epochos šaltiniais, griauna bet kokius pasakiškus stereotipus.

Laikrodis muša devynias. Prasideda paskutinė imperatorės gyvenimo para. Iš mirštančio kūno realiuoju laiku ir pirmuoju asmeniu pasakojama Jos Istorija: kitokia nei vyrų rašytuose istorijos vadovėliuose.

Vos penkerių likusi našlaite, jaunystėje patyrusi tarnaitės, skalbėjos, karo belaisvės, sekso vergės dalią. Tapusi lietuvių kilmės favorito Aleksandro Menšikovo slapta mylimąja, vėliau – jo geriausio bičiulio Petro I meiluže bei žmona. Tarp dviejų lietuvių ir Rusijos caro nuo pat pradžių pulsuoja įtampos kupinas meilės ir draugystės trikampis, kuris kelia nuolatinę dvejonę: kas kuo manipuliuoja, kas yra auka, kas – suvedžiotojas, o kas sąvadautojas. Ir klausimą: kokią dalią lemia galia, kas tai – pasaka ar tragedija?

Tai pasakojimas apie Rytų ir Vakarų kultūrų, mentalitetų sandūrą vienoje toksiškoje santuokoje. Apie laiką ir prievartą. Apie psichologinę ir alkoholinę priklausomybę, skilusias ir save perkuriančias asmenybes, griaunantį karą ir nemarų grožį gimdančias svajones.



Menotyros mokslų daktarės rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės naujausias istorinis romanas „Petro imperatorė“ – pirma dilogijos knyga, paremta išsamiais epochos tyrimais, autentiškais šaltiniais, išlikusiais istorinių asmenybių laiškais ir atskleidžianti kultūrologinę mentalitetų istoriją.

Ankstesni autorės kūriniai – tetralogija „Silva rerum“ (2008-2016) – sulaukė didelio užsienio skaitytojų dėmesio, pakartotinių leidimų ir kritikų pripažinimo. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. Lenkijoje 2016 m. pirmasis „Silva rerum“ romanas pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą. 2018 m. „Silva rerum II“ nominuotas Metų knygos rinkimuose istorinio romano kategorijoje.

Lietuvoje „Silva rerum“ ciklo romanai pelnė tokius literatūros įvertinimus kaip Jurgos Ivanauskaitės premija (2008), Metų knyga (2009, 2011), Liudo Dovydėno premija (2015). Autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Lietuvos skaitytojai, 2018 m. rinkdami 100 šimtmečio knygų, tetralogijai skyrė trečią vietą.

2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.


„Kristina Sabaliauskaitė priklauso prie stipriausių ir išraiškingiausių istorinio romano balsų Europoje.“
Olga Tokarczuk, Nobelio literatūros ir „Man Booker International“ 2018 m. premijos laureatė

„Sabaliauskaitės kūryboje susiduriame su literatūra, kuri peržengia įprastines ribas ir pasakoja apie esmines, fundamentalias kultūrines patirtis.“
Tygodnik Powszechny

„Mudu – du opijaus rūkytojai, kiekvienas savo debesyje, nieko nematantys lauke, vieni, mes rūkom, taip niekada ir nesupratę vienas kito, tokie atsimušantys veidrodyje mirštantys veidai .“

Sutemoms užklojus Vieną, Francas Riteris, nemigos ir neaiškios ligos kamuojamas muzikologas, lovoje praleidžia bemiegę naktį klajodamas po svaigius sapnus ir prisiminimus. Jis iš naujo apmąsto svarbiausius savo gyvenimo puslapius: neblėstantį susižavėjimą Artimaisiais Rytais, ypatingų patirčių nuženklintas keliones po Stambulą, Alepą, Damaską ir Teheraną, jo sapniškoje sąmonėje įsišaknijusius, didžiausią įtaką padariusius XIX-XX a. rašytojus, dailininkus, muzikantus, akademikus, orientalistus ir jų kūrinius. Šių apmąstymų geluonis – lyg opijaus dūmas neapčiuopiama ir tyli Franco meilė Sarai, nepaprastos erudicijos mokslininkei, tyrinėjančiai Oriento literatūrą, painius Europos ir Artimųjų Rytų ryšius.

Gaivališkas, nakties nutamsintas, muzikos prisodrintas, karčiai saldaus humoro ir meilės ilgesio perlietas, kvapą atimančios erudicijos lydimas somnambuliškas „Kompasas“ – tai kelionė po praėjusias epochas, kvietimas save suvokti per kitą, atrasti kitą savyje, nuolat ieškoti santykio tarp Rytų ir Vakarų, vakardienos ir rytdienos, tirpdyti sienas tarp šalių, kalbų, kultūrų ir laikmečių.

„Meilės laiškas kosmopolitiškiems Artimiesiems Rytams.“
Guardian

„Pasaulyje, kuris ėmė justi intelektualumo baimę, „Kompasas“ atveria platų intelektualinį pasaulį, į kurį norisi pasinerti ir jame pranykti.“
Time's Flow Stemmed

„Enardas rado būdą mirčiai sugrąžinti gyvastį, o gyvenimui – mirtį. Tai vienas iš nedaugelio rašytojų, kurie įdega ugnį, kurie tęsia savo darbą net tada, kai tęsti, rodos, nebeįmanoma.“
The Millions

„Kertinis kūrinys apie mūsų laikus.“
World Literature Today

„Šis romanas–meditacija–enciklopedija įkūnija pačią gyvenimo, kelių gyvenimų esenciją.“
Publishers Weekly

Mathias Enard (Matijasas Enaras, g. 1972) – vienas garsiausių šių laikų prancūzų rašytojų. Studijavo persų ir arabų kalbas, ilgai gyveno Artimuosiuose Rytuose. „Kompasas“ – naujausias autoriaus romanas, už kurį jis apdovanotas Goncourt'ų premija (2015) ir nominuotas „Man Booker International“ premijai (2017).


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

LINA GRAŽULYTĖPRIKLAUSOMYBĖ

Keitlin – atkakli psichiatrė, dirbanti uždaroje klinikoje. Į jos rankas patenka ir „slaptieji“ pacientai – iš karo zonos atvežami stipriai traumuoti, neretai nuo psichotropinių medžiagų priklausomi kariai, kuriuos, numalšinus simptomus, pareigūnai paskubomis grąžina į tarnybą. Kai vieną rytą į užmiesčio sodybą įsiveržia agresyvaus psichopato vadovaujami ginkluoti vyrai, Keitlin supranta, kad jos gyvenime dar daug neatsakytų klausimų.

Kaip su šiuo įsiveržimu susijusi neseniai įvykusi jos paciento savižudybė? Ar prie netikėtos agresijos prisidėjusi jos vyro advokato karjera? Iš kur užpuolikai žino apie Keitlin santykius su Džeinu – pirmąja ir vienintele jos meile? Ieškodama atsakymų, moteris priversta peržiūrėti savo gyvenimą ir pripažinti tamsiausias jame slypinčias paslaptis.

Nors veiksmas vyksta užsienyje, jis lygiai taip pat gali vykti čia, už mūsų namų sienų. Ar netgi tarp jų. Nes jie su mumis, jie šalia mūsų. O kartais jie – tai mes patys. Žmonės, priklausomi nuo santykių, nuo galios žaidimų, nuo romantinio prisirišimo ar netgi prievartos. Autorė drąsiai neria į priklausomybės temą, jautrų pasakotojos žvilgsnį į sukrečiančios karo realybės pažeistus vyrų likimus derindama su aštriu tarsi skalpelis profesionalios psichiatrės vertinimu. Ši knyga – tai daugiau nei meilės istorija, detektyvas ir psichologinis trileris viename pasakojime. Įkvėptas tikrų karių liudijimų, sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos psichologais, šis romanas sukrės jus iki širdies gelmių.

Norėjosi išryškinti gaivališką, archajišką raganiškumo liniją kaip specifinį, tamsų moters sielos balsą, poetišką ir pragaištingą. Kaip gelmę, kurioje nušvitęs spindulys juodą inertišką vandenį paverčia  auksiniu. Ir nežinau, kuri iš jų raganiškesnė – Magdalena ar Izabelė. Galiu pasakyti tik tiek – raganiškumas nėra tik vienoks ar kitoks įvaizdis. Tai gelmė, likimas, magiška žodžio galia...

Renata Šerelytė 

Izabelė – raudonplaukė rastinukė, kurią likimas blaško iš vienų rankų į kitas. Mergaitė auga apleistuose dvaruose ir sulaukėjusiuose soduose, kalba su vandenimis ir gyvūnais, prieglobstį randa pamirštose kapinėse arba mėnulio pilnaties nušviestuose vandenyse... Ir niekas – nei ją globojantis ir išsimokslinimą suteikiantis dvasininkas, nei pasirodymams išnaudojantis gyvūnėlių cirko šeimininkas, nei jau brandaus amžiaus sulaukęs karalius Žygimantas Augustas, – niekas negali nuraminti jos gaivališkos prigimties.

Šalia Izabelės – nuolat budri Magdalena. Atmintį praradusi buvusi karalienės Bonos globotinė tapo vaistininko padėjėja. Nors protas susidrumstęs, kūno atmintis šviesi. Magdalena geba gydyti.

Ir marinti. Su senuoju vaistininku juos sieja ne tik magiškųjų žolelių išmanymas, bet ir tamsiuose rūsiuose nuo svetimų akių slepiama manija, galinti prišaukti didelę bėdą. Arba priešingai.

Kai vieną dieną šeimininkas iškeliauja į kitą pasaulį, Magdalena priima sprendimą. Ji išgyvens. Kaip išgyvens ir Izabelė. Nepažįstamoji ugniniais plaukais, kurią – prašoma sunaikinti – Magdalena renkasi gelbėti.

„Visi mes degūs. Vos gimę pradedame degti, ir kai kurie iš mūsų sudega greičiau nei kiti. Tačiau nedegti, niekada neužsiliepsnoti – tai būtų liūdnas gyvenimas, tiesa?“

Dvidešimt dvejų našlaitė Džeinė Ferčaild kilminguose anglų namuose nuo šešiolikos dirba tarnaite. Visus tuos metus ji yra slapta Polo Šeringemo, jaunojo kaimyninio dvaro paveldėtojo, meilužė. Vieną neįprastai šiltą, saulės šviesos nulietą 1924-ųjų kovo dieną – Motinų sekmadienį – jiedu susitinka paskutinįkart. Tik tądien Džeinė to dar nežino. Tai diena, kurios įvykiai nuvilnys per visą nepaprastą Džeinės gyvenimą ir pakreips jį nauja linkme.
Šiame pasakojime, kaip vis iškylančiame prisiminime ar pasikartojančiame sapne, klajojama po vienos moters gyvenimo užkulisius, grakščiai stabtelima ties esminiais XX amžiaus pirmos pusės istorijos puslapiais, oriai linktelima gęstančiam vakarykščiam pasauliui ir nepaliaujama klausti: „kaip gali tapti kažkuo, nepabuvęs niekuo?“
„Motinų sekmadienis“ – įstabiai poetiška istorija apie savojo balso paieškas, apie intelektualinį, socialinį ir seksualinį moters išsilaisvinimą.


„Išskirtinio grožio, subtilus ir rafinuotas kūrinys.“
Kazuo Ishiguro

„Ko gero, tai geriausia, ką iki šiol yra sukūręs Swiftas.“
Observer

„Motinų sekmadienis“ nutviekstas saulės spindulių. Net tada, kai smogia tragedija, negali atsispirti tam nepakartojamam švytėjimui. Toks trumpas, bet toks meistriškas pasakojimas.“
Guardian

Grahamas Swiftas (Grehemas Sviftas, g. 1949) – vienas garsiausių šiuolaikinių britų rašytojų, premijos „Man Booker“ laureatas. Jo literatūrinis talentas lyginamas su Virginios Woolf, Kazuo Ishiguro ar Juliano Barneso, kūriniai išversti į daugiau kaip 30 kalbų, o kai kurie jų netgi įtraukti į Didžiosios Britanijos mokyklų literatūros istorijos programą. „Motinų sekmadienis“ – naujausias autoriaus kūrinys, 2017 m. nominuotas Walterio Scotto vardo premijai ir apdovanotas literatūros prizu „Hawthornden“.

Džoselina Batler turi paslaptį. Kankinama praeities demonų, vos sulaukusi 18-kos, ji palieka Virdžinijos valstiją ir išvyksta gyventi į kitą Atlanto vandenyno krantą – Škotiją. Čia jaučiasi saugi nuo praeities ir nepageidaujamų klausimų. Nesileidžia į artimus romantinius santykius, neatvirauja draugams, nemezga jokių įpareigojančių ryšių. Su niekuo. Tačiau viskas pasikeičia tą dieną, kai Džosė nusprendžia persikelti į butą Dublino gatvėje.

Vykdama apžiūrėti naujosios vietos, Džosė susiduria su be galo patraukliu verslininku Breidenu Karmaiklu. Vienas jo intensyvus žvilgsnis kaipmat užvirina visą kūną: pasprukti nuo minčių apie jį tiesiog nebeįmanoma. Breidenas – pasitikintis savimi, įpratęs gauti bet ką, ko tik užsigeidžia, – išsyk pajunta trauką Džosei. Dabar jo tikslas – bet kokiais būdais įsitraukti dailių formų gražuolę į lovą. Pamatęs, kad lengva nebus, Džoselinai pasiūlo sandėrį. Aistringas romanas įgauna pagreitį, kiekvieno susitikimo karštis ima vesti iš proto, tačiau Breidenas kažkodėl pradeda klausinėti apie praeitį...

„Šioje knygoje yra visko... romantikos, neapsakomai gardžiai aprašytų aistrų, šeimos istorijų, draugystės, sudaužytų širdžių, ilgesio ir visad gelbstinčios vilties. O paskutiniai puslapiai tiesiog sukelia euforiją.“
Bookish Temptations

„Kiekvienas Džoselinos ir Breideno susitikimas užvirins jums kraują.“
Rainy Day Reads

Samatha Young (Samanta Jang, g. 1986) – neįtikėtinu greičiu į „New York Times“, „USA Today“ ir „Wall Street Journal“ aukštumas užkopusi autorė iš Škotijos. „Pavojingi žaidimai“ – pirmoji autorės knyga, skirta tik suaugusiesiems. Knyga sukėlė didžiulį susidomėjimą ir buvo išleista daugiau nei 30 šalių, nominuota „Goodreads Choice Award 2012“ kaip geriausias metų meilės romanas.

Alinančios sausros kankinamą Kievaros miestelį Australijoje ištinka nelaimė: vyras, pirma nušovęs žmoną ir vaiką, paskutinį šūvį skiria sau. Į geriausio draugo Luko ir jo šeimos laidotuves atvyksta Melburno federalinis policininkas Aronas Falkas, tačiau gimtajame miestelyje jį pasitinka atšiaurūs žvilgsniai. Gamtos stichijos ir žiaurios tragedijos išvarginti gyventojai dar atmena, kaip, įtardami kraupiu nusikaltimu, prieš 20 metų iš miesto jie išginė Falkus, ir tik Luko liudijimas tuomet apsaugojo Aroną nuo kalėjimo.
Nepaisydamas gyventojų priešiškumo ir norėdamas apmaldyti Luko artimųjų širdgėlą, Falkas imasi tirti šeimos tragediją. Aroną kankina klausimas: ar tai – desperatiškas sausros iškankinto ir vilties netekusio ūkininko poelgis, o gal priežastys slypi giliau? Kuo daugiau klausimų jis užduoda, tuo labiau veriasi seniai palaidotos miestelio paslaptys. Kievaros sąstingis apgaulingas, įtampa auga, kol susitvenkusi nutvilko klausimu: kas žiauresnis – įniršio apakintas žmogus ar nepermaldaujama stichija?

„Emociškai galingas pasakojimas ir kvapą gniaužiantis detalumas. Jeigu planuojate šiemet perskaityti tik vieną detektyvą – būtinai skaitykite šį!“
Daily Mail

„Debiutas, nepaliekantis abejingų… Įtraukiantis pasakojimas, pilnas garsų ir įniršio, kartu ir nuostabus, ir bauginantis.“
Publishers Weekly

Rašytoja Jane Harper (Džeinė Harper, g. 1980 m.) gimė Mančesteryje, bet sulaukusi aštuonerių su šeima persikraustė į Australiją. Ilgus metus dirbusi žurnaliste, savo jėgas išbandė kūrybinio rašymo kursuose, kur gimė debiutinis, milžiniškos sėkmės visame pasaulyje sulaukęs detektyvas „Sausra“. Knyga apdovanota „Davitt Awards“ geriausio detektyvo premija, išrinkta geriausia „Ned Kelly Awards“ ir „Australian Book Industry Awards“ metų knyga, o svetainės „Goodreads“ skaitytojai ją nominavo kriminalinio romano kategorijos premijai. Teises pagal ją kurti filmą nusipirko Reese Witherspoon kompanija.

Helsinkis. Nuo namo stogo miesto centre jaunas vyras ima šaudyti į žmones. Miestas apimtas panikos, visi užgniaužę kvapą laukia, kol šaulys bus sustabdytas. Tačiau trys žmonės jaučia visai ką kita... Tėvai su didžiuliu skausmu stebi sūnaus veiksmus, kurių negali pakeisti. Apimta nevilties sesuo tragišką scenarijų seka iš kitos pasaulio pusės. Vienos dienos įvykiai kiekvieną šeimos narį privers pažvelgti į save ir atsakyti į sunkiausią klausimą: ką mylėdami jie padarė ne taip?

Atviroje ir bejėgiškumo kupinoje paprastos šeimos istorijoje atskleidžiami sudėtingi tėvų ir vaikų santykiai, keliami pamatiniai klausimai apie atsakomybę už vaikus ir už pasaulį, į kurį juos išleidžiame. Tai itin jautrus pasakojimas apie šiuolaikinius žmones, susiduriančius su didžiausiais šių dienų iššūkiais, kurių smaigalyje – esminės temos: besąlygiška meilė, atpildas ir mirtis.

„Nedidelės apimties kūrinyje Hirvonen pavyko apibendrinti beveik visus žmonijos jausmus: žmogiškojo artumo ilgesį ir kartu nutolimą; artimiausių žmonių nepastebimą, bet nenumaldomą santykių atšalimą. Nėra tokio veikėjo, kuris nesiilgėtų kito žmogaus ar nenorėtų būti kur nors kitur, tik ne ten, kur yra. Visi nori išeiti, pasilikti, išvengti artumo. Jų kasdienybė kupina baimės ir kartu visa apimančios ramybės.“
Sylvi, knygų tinklaraštininkė

„Hirvonen rašo apie tokius skaudžius dalykus, kurių, rodos, neįmanoma išsaugoti, ir vis dėlto sugeba palikti mažą kibirkštį vilties.“
„Young Aleksis“ apdovanojimo komisijos narys

Elina Hirvonen (g. 1975) – suomių rašytoja, žurnalistė, dokumentinių filmų kūrėja. 2005 m. išleista pirmoji jos knyga nominuota prestižinei suomių literatūros premijai „Finlandia“. „Kai baigiasi laikas“ – trečias rašytojos romanas, kuris vertinamas už itin aktualias temas ir įtaigų, lengvą stilių. Šis romanas kai kurių kritikų lyginamas su Lionel Shiver „Pasikalbėkime apie Keviną“.

Jūsų rankose – knyga, padėsianti jums įgyvendinti drąsiausias svajones ir norus. Jos autorė – tinklaraštininkė Luka de Luna, kuri vieną dieną nutarė: „Gyvensiu savo gyvenimą, kursiu savo realybę pagal savo taisykles ir už tai pati prisiimsiu visą atsakomybę. Esu verta geriausio gyvenimo!“

Atsisakiusi įprasto darbo keturiasdešimtmetė moteris iškeliavo į egzotišką salą ieškoti svajonių išsipildymo. Ten suprato, kad laimės paslaptis ir visa norų magija slypi ne išoriniame pasaulyje, o mūsų pačių viduje.

Pirmojoje Lukos de Lunos knygoje slypi:• priežastys, kodėl verta siekti gyvenimo pokyčių;• svarbiausi realybės kūrimo įrankiai;• patarimai, kaip pamilti ir priimti savo kūną, sielą ir dvasią;• pagrindinės žinios apie baimę ir drąsą, aukos sindromą ir tapsmą savo gyvenimo šeimininku;• žinios apie keturias moteriškas energijas;• norų ir svajonių formulavimo bei pildymosi dėsniai;• mus palaikančios visatos galios ir daugybė kitų dalykų, kurie, kaip rodo autorės patirtis, tikrai veikia!

„Esu tikra – kuo daugiau laimingų žmonių bus aplink mus, tuo geriau visi jausimės. Toks energijos dėsnis: kuo aukštesnėmis vibracijomis gyvensime, tuo šviesiau bus visiems.“

Luka de Luna

Kodėl poros skiriasi? Atsakymas labai paprastas: žmonės nenutuokia, kotikėtis iš santuokos. Jie nežino, kas ji yra, o dar labiau – kas nėra. Kitaiptariant, nežino (iš)gyvenimo šeimoje taisyklių. Arba jų nesilaiko. Tačiaužaidimas be taisyklių nėra nei malonus, nei sėkmingas.Šioje knygoje nuosekliai sudėliota instrukcija, KAIP NAUDOTISSANTUOKA. Iliustruota smagiais pasakojimais, pamokomomis istorijomis,terapinės praktikos ir asmeninės patirties pavyzdžiais bei taikliomiscitatomis. Knygoje taip pat rasite užduočių – jas atlikdami įgytas žiniaspatikrinsite praktiškai.

Jūs sužinosite:• kokia yra santykių hierarchija ir vystymosi etapai,• kokie dėsniai veikia šeimos sistemą,• kokios būna santykių krizės ir kaip jas spręsti,• kaip padėti tvirtus šeimos pamatus,• kokios yra septynios auksinės santuokos taisyklės,• kaip pasinaudoti skirtumais ir spręsti konfliktus,• kur susituokus dingsta meilė ir intymumas,• kaip pamilti iš naujo,• ką reiškia būti tėvais,• kokios yra mylinčio žmogaus savybės.

Išsikelkite uždavinį geriau pažinti save ir tuomet priimti kitą kaip kitokį,o ne savo antrininką, su kuriuo būtų patogu gyventi. Viską išmėginkitepraktiškai savo poroje – darykite tai atkakliai ir tam tikrą laiką, o ne vienintelįkartą. Tada rezultatais pasidalykite su draugais ir pažįstamais – jukdalijantis gėrio daugėja.

Aurima Dilienė

Šiandieniame pasaulyje vis daugiau patarimų moterims, kurios siekia laimės, nori būti sveikos ir gyvybingos, trokšta džiaugsmo, savirealizacijos ir malonumo, ieško kelio į save ir bendrystės su kitais, tačiau… Vieni pataria dainuoti, kiti šokti, vieni moko pykčio, kiti — pozityvumo… Kuo pasikliauti? Ką rinktis?

Šios knygos autorė sustabdo: užteks spausti save. Mums nieko nebereikia keisti. Nebeieškokime atsakymų kituose, nes jie — kiekvienoje iš mūsų. Išsivaduokime iš baimių ir nuostatų, pagaliau pradėkime tyrinėti ir pažinti pačios save. Leiskime sau būti savimi. To pakanka.

Asta Ivaškevičiūtė – lektorė, susitikimų moterims vadovė, viena iš VšĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studija“ kūrėjų. Kaip ir daugelis mūsų, Asta sukosi kasdienybės rate – karjera, namai, draugai, atostogos… Kol kartą suprato nesijaučianti nei laisva, nei laiminga, nei gyvenanti visavertį gyvenimą. Įkvėpė ir… viską pakeitė! Per beveik dešimt metų trunkančią transformacijos kelionę Asta studijavo vedas, išbandė įvairius gyvenimo stilius, technikas ir metodus. Visa tai, ką patyrė ir sužinojo, sudėjo į šią knygą, kad pasidalintų su Tavimi.

Kai mes neleidžiame sau save mylėti, norime tą jausmą patirti, gauti iš kitų.Kai mes neleidžiame sau savęs palaikyti, siekiame palaikymo sulaukti iš kitų.Kai mes sau nepatinkame, stengiamės patikti kitiems.Kai mes neleidžiame sau savimi rūpintis, trokštame patirti kitų rūpestį.

O dėsnis paprastas – ko neduodame sau, negauname ir iš kitų. Ir dėl labai paprastos priežasties, kurią jau aiškinau, bet dar kalbėsiu, kad iki galo įsisąmonintum ir suprastum. Visi jausmai, visi pojūčiai, potyriai yra ne išorėje, o kiekvieno mūsų viduje. Visi jausmai, kurie kyla, yra mūsų, mumyse. Todėl niekas negali ateiti ir duoti jausmo, kurį mes sau uždraudėme patirti. Niekada niekas nemylės mūsų taip stipriai, kad kompensuotų mūsų nemeilės sau jausmą.

Santykis su žmonėmis, su visomis gyvomis būtybėmis, net santykis su Dievu, pirmiausia prasideda nuo santykio su savimi. Kai santykis su savimi yra iškreiptas, nenormalus, tuomet santykiai su visas kitais yra tokie patys – neharmoningi. Nesukūrę harmoningo, atviro santykio su savimi, su kitaisžmonėmis ryšius mezgame siekdami kompensuoti jaučiamą trūkumą arba norėdami pasislėpti nuo savęs ir savo problemų. Kartą draugė manęs paklausė, kaip gyvenu. Atsakiau:– Jaučiuosi tarsi brisčiau per vandenį savo tikslo link. Kartais prieinu priešinga kryptimi tekančią srovę, ir kiekvienas įprastas veiksmas tampa sunkus. Atrodo, tarsi viskas taip pat kaip ir vakar, tačiau šiandien paprastiems dalykams, kasdienėms praktikoms atlikti reikia daugiau valios pastangų. Susidūrusi supasipriešinimu tiesiog brendu toliau. Kad ir mažais žingsneliais, judu į priekį. Ir staiga pasipriešinimas baigiasi. Vakar buvo sunku, o šiandien atsibudau ir viskas tyra, gryna, lengva, švyti.

Šiame pirmajame tokio dydžio norvegų ir lietuvių kalboms skirtame leksikografijos veikale aprašoma beveik 30 000 dažniausių ir aktualių dalykinių sričių žodžių, svarbių santrumpų, paaiškinamos neišverčiamos norvegiškos sąvokos. Straipsniuose gausiai pateikiama vartosenos iliustracijų, tad žodynas leidžia ne tik pažinti norvegų kalbos žodžių reikšmes, bet ir susipažinti su jos gramatika, stilistine žodžių verte. Nors žodynas pirmiausia skirtas lietuvių vartotojams, skandinavai jame taip pat ras naudingos informacijos apie lietuvių kalbos kirčiavimą ir gramatiką.

„Šis žodynas – ryškus indėlis į norvegišką dvikalbę leksikografiją, užpildantis gero, atnaujinto žodyno poreikį, pirmiausia – lietuviams, kurie nori išmokti skaityti norvegiškus tekstus.“
Prof. Ruth Vatvedt Fjeld, Oslo universitetas

Žodyno vyriausioji redaktorė dr. Aurelija Mickūnaitė Griškevičienė yra Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė, leksikografė, vertėja, norvegų ir lietuvių kalbų specialistė. Ji vadovavo bendram Oslo ir Vilniaus universitetų projektui, kurio vienas iš rezultatų yra šis norvegų ir lietuvių kalbų žodynas.

„Scandinavistica Vilnensis“ yra Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro parengtų ir aprobuotų mokslo bei mokomųjų leidinių serija.

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs už jus, – nelabai efektyvu, tiesa? O ką, jei imtumėt ir stipriai papurtytumėt save už pečių, kad pagaliau atsibustumėt iš Didžiojo snūdo, iš šimtu procentų jūsų netenkinančios dabarties?

Patikėkite – viskas įmanoma! Reikia tik išdrįsti daryti tai, ko iki šiol nesate darę: ne norėti keisti savo gyvenimą, o tvirtai nuspręsti tai padaryti.

Tad ko išmoksite perskaitę šią šmaikščią, vienu kitu keiksmažodžiu pagardintą savigalbos knygą? Visų pirma suprasite, kaip atpažinti ir įveikti įsitikinimus, kurie žlugdo svajones. Antra, išmoksite susikurti tokį gyvenimą, kokio visada norėjote. Ir ne kada nors vėliau, o DABAR. Ir, po galais, pagaliau užsidirbsite pinigų. Tiek daug, kiek net nesvajojote!

„You are a badass“ jums taps paspirtimi pasiimti iš gyvenimo viską, ko nusipelnėte. Juk nusipelnėte, tiesa?


„Jen Sincero – tikrų tikriausia koučerių karalienė.“
AP

„You are a badass“ nutildys jūsų vidinį kritiką ir padės susikurti tokį gyvenimą, kokio pavydi visi, lindintys feisbuke.“
Bustle


Jen Sincero (Džen Sinčero, g. 1965) – savigalbos bestselerių autorė ir gyvenimo būdo vadovė, padėjusi tūkstančiams žmonių visame pasaulyje atrasti sėkmę, išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir gyventi fantastišką asmeninį bei profesinį gyvenimą. Prieš kelerius metus Sincero išsikraustė iš saulėtos Kalifornijos ir iškeliavo skaityti paskaitų visame pasaulyje. Naujienomis ir įvairiais patarimais autorė dalijasi interneto svetainėje jensincero.com.

Jis visų mėgstamas policijos inspektorius.

Tarpusavyje besivaržantys narkotikų platintojai, korumpuota policija – ir niūrus bevardis miestas panyra į sumaišties liūną. Tačiau netrukus atsiranda proga pakeisti padėtį. Makbetui ima vertis karjeros aukštumos.

Jis buvęs narkomanas su tamsia praeitimi.

Pagarba. Meilė. Galia. Rodos, viskas pasiekiama ranka. Šiame kelyje tereikia pašalinti kelias kliūtis. Valdžios troškimas Makbetui tampa stipriausiu narkotiku.

Jis niekada nepasieks didžiausios šlovės.

Persekiojamas haliucinacijų ir paranojos, Makbetas netrunka viskuo suabejoti. Kuo toliau, tuo labiau ima suvokti – negaus to, ko šitaip ilgai siekė ir troško.

Nebent žudys.


„Išradingas ir įtikinamas. Nesbø sukūrė tamsų, tačiau teikiantį vilties mūsų nerimastingų laikų „Makbetą“.“
New York Times Book Review

„Šiuolaikinis „Makbetas“ – tai niūrūs peizažai, nusikaltėlių (ne)ištikimybė, sumanūs ir išradingi pabėgimai, tamprūs nusikaltėlių ir juos bandančių sugauti policininkų ryšiai.“
Washington Post


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių. Naujausias autoriaus kūrinys „Makbetas“, šiuolaikinė Williamo Shakespeare'o tragedijos „Makbetas“ interpretacija, jau spėjo užkopti į pasaulinių bestselerių viršūnes.

Suvesti sąskaitas ir dingti amžiams.

Po šešerių metų kalėjime Leo Duvnjakas pagaliau laisvas. Nors kaltintas dešimčia stambaus masto bankų apiplėšimų, Stokholmo centrinėje stotyje sukeltu sprogimu ir iki šiol didžiausia Šiaurės Europoje įvykdyta ginklų siuntos vagyste – galiausiai buvo nuteistas vos už du smulkius įsilaužimus.

Dabar galvoje jam verda naujas planas: artimiausiu metu turi įvykti kalėjime detaliai planuota 100 milijonų kronų vagystė iš Stokholmo policijos būstinės. Tai bus kerštas prakeiktam jį pasodinusiam pareigūnui Jonui Bronksui. Ir, žinoma, neginčytino Leo meistriškumo įrodymas.

Leo žino: kad sėkmingai įvykdytų nusikaltimą, be brolių pagalbos neišsivers. Tačiau Feliksas ir Vincentas dabar gyvena pagal taisykles, atsisakę nusikalstamo gyvenimo ir nuo vaikystės sąmonę žalojusio žiaurumo. Visgi Leo pasiryžęs pasiekti tikslą bet kokia kaina, net paaukodamas tai, kas iki šiol buvo svarbiausia, – šeimą.

„Šokiruojantis kriminalinis trileris. Kartais sunkiai protu suvokiamas trijų brolių santykių išbandymas.“
Litteratursiden

„Gerai sukaltas šou.“
BTJ

Anton Svensson – populiarių Švedijos rašytojų Stefano Thunbergo ir Anderso Roslundo duetas. S. Thunbergas – sėkmingas scenaristas, Švedijoje itin mėgstamas dėl kuriamų TV serialų. A. Roslundas – tiriamosios žurnalistikos atstovas, rašo visame pasaulyje vertinamus ir daugybę apdovanojimų pelniusius trilerius. „Geniali vagystė“ paremta tikrais garsiausios Švedijos nusikaltėlių šeimos faktais. S. Thunbergas – ketvirtasis brolis, kurio lūpomis istorija pasiekė skaitytojus. Pirmą A. Svenssono knygą „Lokio šokis“ „Baltų lankų“ leidykla išleido 2015 metais.

Tikrais faktais paremtas įtaigus istorinis romanas apie stiprias moteris, narsą, pasiaukojimą ir galimybę užgydyti praeities žaizdas.

Kalbant apie moteris kaip gėles, jos būna dviejų rūšių. Yra tokių, kurias skina ir puoselėja pamerktas dailioje vazoje. Ir yra gėlių, kurios tarpsta piktybėje.

Šarlė pirmąkart gyvenime pasielgia ryžtingai: leidžiasi į Antrojo pasaulinio karo sumaištyje dingusios pusseserės paieškas. Jos pėdsakai atveda Šarlę pas itin dygią asmenybę – Eveliną Gardiner, buvusią Pirmojo pasaulinio karo šnipę. Neišsigydžiusi sielą draskančių praeities žaizdų, ji dienas skandina viskio butelyje ir visiškai nenori klausytis įsibrovėlės amerikietės, kol... Kol mergina ištaria JO vardą. Vardą, kuris Evelinai visą gyvenimą siejosi su sugriautu gyvenimu, klaikiomis kančiomis ir baisia savinieka dėl to, kad išdavė artimiausią žmogų, geriausią draugę, savo mokytoją – Lili.  „Alisos tinklas“ – istorinės literatūros mėgėjų laukta puiki knyga, pelniusi galybę liaupsių. Reese Witherspoon knygų klubas romaną išrinko geriausia 2017 m. vasaros knyga. Šis pasakojimas sumegztas kaip tinklas, supintas iš įvairių gijų – nuoskaudų, šmaikščių replikų, sukrėtimų ir meilės istorijos. Tai tikrų tikriausia odė moterų draugystei, drąsai, kilnumui ir plieninei tvirtybei. Tai įrodymas, kad yra nepalaužiamų moterų.

Esama žmonių ir vietų, kuriems nusakyti netinka įprasti žodžiai ir dydžiai. Kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – kapucinų vienuolis tėvas Stanislovas – ir atokus Paberžės bažnytkaimis Kėdainių rajone yra kaip tik tokie.
Iki Paberžės, galingo dvasinės traukos centro, buvo skaičiuojami kilometrai nuo Vilniaus, Varšuvos, Talino, Peterburgo ir kitų pasaulio miestų, o Paberžės ganytojas pelnė žmonių kunigo titulą ir dar gyvas būdamas tapo legenda. Kelis dešimtmečius Paberžės kryptimi, tėvo Stanislovo kryptimi tekėjo žmonių upė.
Su tėvu Stanislovu galėjai kalbėtis apie viską. Jis mokėjo paprastais žodžiais pasakyti, kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė, jo kančios ir jo kelio prasmė. Gebėjo įžiebti viltį ir neleido jaustis paskutiniam eilėje prie Dievo. Neskirstė žmonių pagal kilmę, padėtį visuomenėje, mokslo ar turto cenzą. Jo durys buvo atvertos kiekvienam.
Tėvas Stanislovas dar ilgai bus dvasine Paberžės dominante. Netelpantis standartų, pripažintų tiesų, tradicijų ir dogmų, charakteristikų ir epitetų rėmuose. Drąsus ir laisvas, veržlus, atviras ir patiklus, netausojantis savęs, atsidavęs tarnystei, spinduliuojantis meilę. Gyvas krikščioniškumo liudijimas.

Paberžė – vieta, kur nesikryžiuoja dideli keliai.
Paberžė – vieta, kur į vieną nesuteka didelės upės.
Paberžė – vieta, kur susitinka laikas ir žmogus, žmogus ir Dievas.
Kur žmogus stoja į akistatą su pačiu savimi.

Žurnalistė, rašytoja Vita Morkūnienė, kurios „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“ sulaukė net trijų leidimų, šioje esė ir fotografijų knygoje į tėvą Stanislovą ir Paberžės fenomeną žvelgia atidžiu, jautriu ir šviesiu žvilgsniu, ne tik atskleidžia tėvo Stanislovo paliktus dvasinius turtus, bet ir prakalbina jai gerai pažįstamą giedančių Paberžės daiktų pasaulį.

Pažadus laužyti – mirtinai pavojinga

Visas Lizos gyvenimas – paauglė dukra Eiva ir geriausia draugė Merilin. Kad ir kokios iš pažiūros skirtingos, paguodą jos randa būdamos kartu. Tačiau vieną dieną Lizai į akis krinta žavus nepažįstamasis. Mintis išsyk užvaldo romantiškos svajonės.

Galbūt ji jau pasirengusi žengti toliau?
Galbūt jau gali pasitikėti kitais žmonėmis?
Galbūt jau gali nustoti slapstytis ir pamiršti praeities paslaptis?

Visus svarstymus nutraukia Eivos išgelbėtas skęstantis berniukas. Kai jųdviejų nuotraukos pasklinda žiniasklaidoje, Liza pasijunta įspeista į kampą: ilgai kurtam naujam gyvenimui kyla rimtas pavojus.
Kad išgelbėtų visa, kas jai brangu, Lizai tenka stoti akis į akį su praeitimi. Tačiau ji jaučia: kažkas nori, kad ji ir Eiva kentėtų, kad atsakytų už visas padarytas klaidas, svarbiausia – už tą vieną, nelemtai sulaužytą, pažadą.

„Buvo akimirkų, kai norėjau iš baimės užsidengti akis. Skausmingai perveriantis, klaidus kaip pinklės. Norėčiau sakyti, kad žinojau, kuo viskas baigsis, bet Sarah visada būdavo vienu žingsniu priekyje.“
C. L. Taylor

„Užgniaužia kvapą ir sujaukia mintis.“
Guardian

Sarah Pinborough (Sara Pinborou, g. 1972) – BBC radijo novelių ir psichologinių trilerių kūrėja. Jos knygos jau ne kartą tapo „Sunday Times“ ir „New York Times“ bestseleriais. Pirmasis jos lietuviškai pasirodęs psichologinis trileris „Ydingas ratas“ išverstas į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, o rašytojos talentą kurti nenuspėjamus siužetus ir tarsi ašmenys rėžiančią įtampą teigiamai įvertino net pats Stephenas Kingas.

Ši knyga – papildytas ir atnaujintas 2012 m. išleistos „Norvegų kalbos gramatikos“ leidimas. Tai praktinė gramatika, skirta besimokantiems norvegų kalbos. Joje išsamiai aprašomos norvegų kalbos dalys, sakinio struktūra, tarimas, paaiškinama nemažai kalbos reiškinių, kurie nebūdingi lietuvių kalbai. Lietuviams sunkesni norvegų kalbos vartojimo atvejai aptariami atskiruose skyriuose. Knygoje gausu kalbos vartosenos pavyzdžių, gramatinių konstrukcijų iliustracijų. Kad skaitytojui būtų lengviau suprasti, visi pavyzdžiai išversti į lietuvių kalbą.

Dr. Aurelija Mickūnaitė Griškevičienė nuo 1997 m. dirba Vilniaus universiteto Skandinavistikos centre, kur dėsto norvegų kalbą, bendrosios ir skandinavų kalbotyros disciplinas, yra „Norvegų-lietuvių kalbų žodyno“ vyriausioji redaktorė.

„Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos“ yra „Scandinavistica Vilnensis“ serijos dalis. Ją sudaro Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro parengtos ir aprobuotos mokymo priemonės (gramatikos, mokomieji žodynai, vadovėliai, tekstų antologijos).

„Juk žmonės mėgsta svajoti.“Iš atokaus pietų Italijos kaimelio su kūdikiu ant rankų į Niujorką atkeliavusi Četa nenumanė, kad pasaulyje tiek skirtingo gymio žmonių, tokių skirtingų akių ir odos. Didžiai stiprių ir silpnų, labai naivių ir gerokai suktų, be krašto turtingų ir visiškų vargetų. Per mėnesį ji išmoksta visko, ką reikia išmanyti kekšei. Žodynui, vartojamam tarp viešnamių sienų, jai prireikia dar penkių mėnesių. Ir viską ji ištveria dėl karščiausios svajonės, kad sūnus Krismas taptų tikru amerikiečiu.1909–1929 metais Žemutinis Ist Saidas tarsi griežtojo režimo kalėjimas, čia per naktį draugas tampa priešu. Ar pavyks Krismui išvengti gatvių banditėlių, gaujų, gangsterių ir ištrūkti iš šio emigrantų geto? Amerika – stebuklų šalis ir kiekvienas turi progą, svarbu jos nepražiopsoti. Krismui likimo skirtoji dovana – įgimtas optimizmas ir humoras, laki vaizduotė, pasakotojo talentas ir meilė iš pirmo žvilgsnio Rutai. Ar jis įveiks dar vieną vandenyną, skiriantį jį nuo šios mergaitės iš turtingos šeimos?  Luca Di Fulvio dovanoja puikų romaną, kur jautriai atskleidžiami veikėjų jausmai, o Amerikos aplinka vaizduojama ryškiai kaip kino juostoje.

Istorija yra ne tik tai, kas įvyko, bet ir tai, kas neįvyko ar tebuvo įsivaizduota. Ši knyga pasakoja apie politikų, menininkų, mokslininkų ir kitų intelektualų per šimtą metų (1918–2018) sugalvotas ir propaguotas Lietuvos ateities idėjas, planus ar siekius, kurie turėjo padėti paaiškinti gyvenamą tikrovę ir paskatinti tolesnę šalies raidą. Knygoje kalbama apie tai, kas nebūtinai įvyko, bet būtinai įsivaizduota, – apie tai, kas pavadinta Lietuvos šimtmečio vizijomis.

Knygos autoriai (istorikai, menotyrininkai, menininkai ir kitų sričių ekspertai) atliko netikėtą veiksmą – matydami praeitį jie žvelgė į ateitį – į visas per šimtą metų įsivaizduotas ateitis – ir pateikė originalių ir negirdėtų istorijų. Taip autoriai atskleidė praėjusio šimtmečio prieštaringumą, dinamiką ir įvairovę, kai optimizmą keitė tragedija, tikėjimą – neviltis, pažangą – sąstingis, laisvės troškimą – svetima valia, ir atvirkščiai. Šios vizijos leido pamatyti Lietuvos istoriją platesniame visai Europai ir pasauliui būdingų procesų kontekste. Tai drąsus ir naujas būdas žvelgti į mūsų šalies praeitį, kurios sėkmės įkvepia, o žlugusios svajonės sukrečia. Vizijos atskleidžia, iš kokių troškimų iškilo Lietuva.

Knyga parengta pagal Lietuvos kultūros instituto 2018 m. išleistą anglišką knygos leidimą.

Centrinės Airijos lygumos, 1859-ieji. Anglų slaugė Libė Rait paskiriama į mažytį kaimelį tirti, vietinių žodžiais tariant, medicinos anomalijos ar stebuklo. Žmonės kalba, kad vienuolikmetė Ana O'Donel jau keturi mėnesiai gyvena neimdama nė kąsnio į burną ir yra sveikutėlė: jos gyvybę paslaptingai palaiko kažkokios nematomos jėgos. Slaugės užduotis – ištisą parą nenuleisti nuo badaujančiosios akių ir atskleisti tiesą.

Libė įsitikinusi, kad mergaitę ir jos šeimą valdo tamsybė ir prietarai, ir tikisi per kelias dienas atskleisti apgavystę. Tačiau kuo daugiau laiko praleidžia su Ana, tuo aiškiau supranta, kad jos pačios įsitikinimai apie mergaitę, airius ir pačią save yra klaidingi. Kas iš tikrųjų yra Ana – apsimetėlė ar gyvas stebuklo įrodymas? O galbūt Libei tiesiai prieš akis skleidžiasi kažkas daug pikčiau?

Įkvėptas tikrų istorijų apie „badaujančias mergaites“, užfiksuotų Europoje ir Šiaurės Amerikoje nuo XVI iki XX a., „Stebuklas“ – tai stulbinamas, mintis jaukiantis pasakojimas apie artimą ryšį tarp žmonių iš visiškai skirtingų pasaulių, apie meilės ir piktybės kovą. Tai tikras mūsų įsitikinimų, kas iš tiesų teikia atgaivą kūnui ir sielai, išbandymas.

„Kibirkščiuojančios įtampos istorinis romanas apie galią naikinti.“
Stephen King

„Romane keliami itin drąsūs klausimai apie tai, kiek toli galima žengti, kad įrodytum savo tikėjimą.“
Publishers Weekly

„Pasakojimas, peržengiantis suvokimo ribas ir veriantis širdį.“
New York Times

Emma Donoghue (Ema Donohju, g. 1969 Dubline) – airių rašytoja. Kembridžo universitete įgijo daktaro laipsnį už disertaciją apie XVIII a. anglų grožinę literatūrą. Jos romanas „Stebuklas“ pateko į tokių literatūros premijų kaip „Giller Prize“ ir „Shirley Jackson Award“ trumpuosius sąrašus ir akimirksniu tapo tarptautiniu bestseleriu. Romanas išleistas daugiau kaip 20 šalių.