Leidykla VAGA

Pastojus tarnaitei, 16-metis vokietis Karlas išsiunčiamas laivu į Ameriką. Čia atsitiktinai sutinka savo dėdę. Turtingas giminaitis rūpinasi Karlu: samdo mokytojus, formuoja vaikino vertybes, duoda atskirą kambarį savo namuose. Tačiau vieną dieną Karlas netenka dėdės malonės ir per naktį virsta bedarbiu imigrantu ir benamiu…

„Pražuvėlis (Amerika)“ nukelia skaitytoją į XX a. pradžios Ameriką, depresijos ir nedarbo laikus. Vietoje laisvės ir neribotų galimybių Karlą pasitinka laukinis kapitalizmas ir izoliacija.

Franzas Kafka (1883 – 1924) – žymus austrų prozininkas, vienas ryškiausių XX a. moderniosios prozos kūrėjų. Dauguma jo kūrinių nėra baigti, bet vis tiek išspausdinti, nepaisant rašytojo pageidavimo juos sunaikinti. Romane „Pražuvėlis (Amerika)“ vaizduojama Amerika yra realybės ir rašytojo vaizduotės samplaika, nes pats autorius šiame žemyne niekada nesilankė.

Pažinkite augalų galią, kuri padės atitrūkti nuo skubraus gyvenimo keliamo streso ir nerimo bei imtis savo aplinkoje auginti daugiau džiaugsmo. Populiarios JAV tinklalaidės „Bloom and Grow Radio“ vedėja Maria Failla savo knygoje „Auginu džiaugsmą“ dalijasi  praktikomis ir patarimais, kaip atsitraukti nuo ekranų, puoselėti vidinę ramybę augalų apsuptyje, o rūpinimąsi augalais paversti savęs puoselėjimu.  

Žaisminguose knygos skyriuose autorė tyrinėja mokslą, slypintį už meilės augalams, ir parodo, kaip tas kuklus alavijas ant jūsų palangės gali atverti kelią į gerovės ir džiaugsmo kupiną pasaulį. Nesvarbu, ar esate augalų mylėtojas profesionalas, ar nerimastingas vieno, kol kas nenuvytusio sukulento šeimininkas, „Auginu džiaugsmą“ jums padės vėl atrasti ryšį su savimi, paskatins dažniau šypsotis, įneš ramybės į jūsų širdį, įkvėps savo aplinkoje susikurti prasmingą sveikatingumo rutiną, paremtą gamta ir darna.

Nauja pasaulinio bestselerio Tvarkingų namų stebuklas autorės Marie Kondo knyga Džiaugsmu spindintys namai – iliustruotas visuotinai pripažinto KonMari tvarkymosi metodo vadovas, mokantis rasti ir pasilikti jums mielus daiktus, išdidžiai dekoruoti jais savo namus ir gyventi džiaugsmo kupiną gyvenimą.

Knygoje patariama, kaip kambarys po kambario, spinta po spintos, stalčius po stalčiaus susitvarkyti namus; kaip surūšiuoti, sudėlioti ir laikyti pačius įvairiausius daiktus: nuo drabužių ir batų iki fotografijų, knygų, virtuvės įrankių, kosmetikos priemonių, vertingų ar širdžiai brangių smulkmenų.

Džiaugsmu spindintys namai ne tik moko kaip susikurti tvarkingus namus, bet ir padeda suprasti, kad ne jūs turite tarnauti namams, o jie turi būti pritaikyti jūsų poreikiams. Tai geriems pokyčiams namuose ir gyvenime įkvepianti knyga.  

Išklausykite mano istoriją. Išgyvenau daugel gyvenimų, mane mylėjo imperatoriai, karaliai ir vagys. Mane buvo pagrobę ir užpuolę, bet aš išlikau. Išgyvenau revoliuciją ir du pasaulinius karus. Tačiau mano istorija – taip pat ir meilės istorija. Ir pasakojimas apie tai, ko tik iš meilės nepadarysi.

Britų rašytojos Natashos Solomons knygoje pirmą kartą prabyla Leonardo da Vinčio mūza – pati Liza del Džokondo, įamžinta bene žymiausiame paveiksle visame pasaulyje. Aš, Mona Liza – tikroviškas, prikaustantis ir pamokantis pasakojimas apie neįtikėtiną kelionę nuo Renesanso Florencijos ir Prancūzijos dvarų iki neramaus XX-ojo amžiaus ir dabartinių laikų.

Nepaprasta vaizduote ir talentu žaižaruojančioje Leonardo da Vinčio studijoje, kurioje sukasi užsakovai ir mecenatai, mūzos, draugai ir konkurentai, kabo Monos Lizos portretas. Penkis įvykių ir intrigų kupinus šimtmečius Lizos del Džokondo paveikslas šmėžuoja galingų, turtingų, siekiančių pavogti ir pralobti ar tiesiog turėti akiratyje.

Tiek metų praėjo, o Lizos balsas nebuvo girdimas. Dabar ji pasiruošusi papasakoti savo istoriją...

Ankstus rytas. Tiksliau – blogiausias Izaoko gyvenimo rytas. Beviltiškai stovėdamas ant tilto krašto, jis žvelgia į neaprėpiamą tuštumą ir iš jo krūtinės išsiveržia skausmo kupinas šauksmas. Kažkas iš miško gilumos į jį atsiliepia. Skamba neįtikėtinai, tačiau taip Izaokas sutinka naująjį savo draugą – kiaušinį, ir šis atsitiktinis (?) susitikimas pakeičia Izaoko gyvenimą taip, kaip jis nė įsivaizduoti nebūtų galėjęs.

Jaudinantis britų autoriaus ir žurnalisto Bobby'io Palmerio romanas „Izaokas ir kiaušinis“ kviečia į nepamirštamą dviejų bičiulių nuotykį, kurio epicentre – sielvartas, viltis, draugystė ir meilė.

Tai viltinga, nuoširdi ir vaizduotę budrinanti istorija, kuri jaudina ir priverčia susimąstyti. Kartais norint rasti kelią iš miško, reikia į jį įžengti, kad ir koks tankus bei tamsus jis atrodytų.

"Komiškas, kartu ir jaudinantis pasakojimas....

Originalus romanas apie sielvartą, netektį ir pokyčius."
Daily Mail 

…vis dėlto pasitaiko kartais progų, kai vienu žodžiu, vienu žvilgsniu, vienu pasitikėjimo ženklu galima pasiekti daugiau nei alinančiomis viso gyvenimo pastangomis. Žinoma, taip ir yra. Tiesa, tos progos vis dėlto ir vėlei sutampa su bendrąja situacija tuo, kad jomis niekada niekas nepasinaudoja.

Franz Kafka „Pilis“

Romanas „Pilis“ – vienas giliausių niūriojo absurdo genijumi vadinamo Franzo Kafkos (1883–1924) kūrinių, kuriame painiojamos pasaulio atšiaurumo ir žmogaus menkumo, individo ir visuomenės, minties ir veiksmo sąryšių temos. Klampiame ir niauriame pasakojime apie beviltišką K. kovą su paslaptinga valdžia, siekiant patekti į pilį, sekti siužeto vingių net nėra prasmės. Svarbiausia čia – tas, kone fiziškai juntamas, slogesys, kurį lydi neviltis ir siaubas, klaidžiojant tirštoje būties migloje, nepajėgiant suvokti nelogiškų įvykių, susidūrus su pasaulio tvarkos nepažinumu. 

1922 metais pradėto romano autorius baigti nespėjo. Prieš mirtį pavedė savo draugui, rašytojui Maxui Brodui rankraščius sudeginti, tačiau šis, suvokdamas F. Kafkos kūrybos reikšmę, 1926 metais „Pilį“ išleido.

„Žemė, žmonių planeta” - A. de Sent-Egziuperi plunksnai priklausantis romanas. Autoriaus, kurio kūryba žmonių sąmonėje susilieja su biografija, biografija su legenda, o asmenybė ir personažai tampa simboliais.

„Kai dirbi tikrą žmogaus darbą, pažįsti tikrus žmogaus rūpesčius. Tiesiogiai susiduri su vėju, su žvaigždėmis, su naktimi, su smėlynais, su jūra. Gudrumu rungiesi su gamtos jėgomis. Lauki aušros, kaip sodininkas laukia pavasario. Lauki eilinio aerodromo kaip žadėtosios žemės ir ieškai dangaus žvaigždėse savo tiesos.” 

Spalva yra mūsų vaizduotės pigmentas, kuriuo mes spalviname pasaulį. Pranokstanti didžiausią miestą, sudėtingiausią mechanizmą, gražiausią paveikslą, spalva galbūt ir yra didžiausias žmonijos atradimas.

Mūsų ryšys su spalvomis – nepaprastas. Suteikiame joms reikšmes, asociacijas ir savybes, kurios per tūkstantmečius kito ir kurios apima daugybę kultūrų, žemynų, kalbų. Britų meno istorikas, BAFTA nominantas ir laidų vedėjas James Fox savo knygoje Pasaulis pagal spalvą išskiria 7 pagrindines spalvas – juodą, raudoną, geltoną, mėlyną, baltą, violetinę ir žalią – atskleisdamas kiekvienos jų pagrindinę idėją. 

Autorius pasakoja, kaip įvairūs istoriniai įvykiai darė įtaką spalvų reikšmių kismui; ką šios besiformuojančios reikšmės atskleidė apie jų kūrėjus; kokias žmonių viltis, baimes, išankstinius nusistatymus ir rūpesčius jos parodė.  J. Fox tyrinėja daugelį meno istorijos etapų – nuo bronzos amžiaus aukso dirbinių iki Turnerio, Ticiano, Yveso Kleino kūrybos. Knygoje susipina literatūra, filosofija, kinas, archeologija ir kiti menai – nuo Monet iki Marko Polo, nuo ankstyvųjų japonų tapybos tušu meistrų iki Šekspyro, Gėtės bei Džeimso Bondo.

Pasaulis pagal spalvą – tai ne tik istorija apie spalvas, bet ir pasakojimas apie žmones ir mūsų vietą visatoje: po kalbos, spalvos yra didžiausias kultūrinės reikšmės nešėjas. 

Šiandieniniai vaikai skęsta informacijos ir nuomonių jūroje. Tampa itin svarbu, kad vaikai išmoktų atskirti nuomones nuo faktų, nagrinėti skirtingas perspektyvas vedini ne tik smalsumo, bet ir  įžvalgumo. Šis vadovas padės tėvams, siekiantiems skaitmeniniame amžiuje išugdyti sumanius vaikus, gebančius susidoroti su informacijos antplūdžiu.

Knygoje ,,Kaip užauginti kritiškai mąstančius vaikus‘‘ garsi amerikiečių edukatorė Julie Bogart remiasi daugiau nei 20 metų trunkančia vaikų ugdymo namuose ir mokymų programų rengimo patirtimi. Autorė siūlo praktinius būdus, kaip skatinti vaiko gebėjimą tyrinėti pasaulį kiekviename jo raidos etape, atskleidžia, kaip vaiko potraukiai ir išankstiniai nusistatymai veikia jo įsitikinimus, kokią įtaką patirtis mokykloje ir naršymas internete daro mąstymui, kas skatina kurti naujas įžvalgas, o ne tiesiog „suvartoti“ tai, ko buvo išmokytas, pateikia strategijų, kaip susigrąžinti sąmoningo skaitymo įgūdžius.

Įtraukiančių istorijų ir užsiėmimų įvairaus amžiaus vaikams kupina knyga padės tėvams auginti entuziastingus vaikus, pasižyminčius mąsliu protu ir atvira širdimi.

Erichas Frommas, Vokietijos ir JAV psichologas bei filosofas humanistas, vienas neofroidizmo šakų psichoanalizėje įkūrėjų, knygoje „Pamiršta kalba“ psichoanalitiškai aiškina sapnus, pasakas, mitus, kurie yra, anot autoriaus, „parašyti“ vienintele universalia žmonijos kalba – simbolių kalba.

Autorius siūlo savo paties sapnų interpretavimo koncepcijas, paremtas įvairias atvejais; aprašo įvairius mitus ir pasakas (taip pat ir mitą apie Edipą); apibrėžia Freudo ir Jungo požiūrius, kartu analizuodamas jų kontekste ir savąjį.

Pasak E. Frommo, visi sapnai yra prasmingi ir reikšmingi, o mituose ir pasakose užšifruoti daug sudėtingesni pranešimai, negu gali atrodyti. Mokėdamas simbolių kalbą žmogus galėtų geriau suvokti save ir susipažinti su praeities kartų išmintimi.