Leidykla VAGA

Ankstus rytas. Tiksliau – blogiausias Izaoko gyvenimo rytas. Beviltiškai stovėdamas ant tilto krašto, jis žvelgia į neaprėpiamą tuštumą ir iš jo krūtinės išsiveržia skausmo kupinas šauksmas. Kažkas iš miško gilumos į jį atsiliepia. Skamba neįtikėtinai, tačiau taip Izaokas sutinka naująjį savo draugą – kiaušinį, ir šis atsitiktinis (?) susitikimas pakeičia Izaoko gyvenimą taip, kaip jis nė įsivaizduoti nebūtų galėjęs.

Jaudinantis britų autoriaus ir žurnalisto Bobby'io Palmerio romanas „Izaokas ir kiaušinis“ kviečia į nepamirštamą dviejų bičiulių nuotykį, kurio epicentre – sielvartas, viltis, draugystė ir meilė.

Tai viltinga, nuoširdi ir vaizduotę budrinanti istorija, kuri jaudina ir priverčia susimąstyti. Kartais norint rasti kelią iš miško, reikia į jį įžengti, kad ir koks tankus bei tamsus jis atrodytų.

"Komiškas, kartu ir jaudinantis pasakojimas....

Originalus romanas apie sielvartą, netektį ir pokyčius."
Daily Mail 

…vis dėlto pasitaiko kartais progų, kai vienu žodžiu, vienu žvilgsniu, vienu pasitikėjimo ženklu galima pasiekti daugiau nei alinančiomis viso gyvenimo pastangomis. Žinoma, taip ir yra. Tiesa, tos progos vis dėlto ir vėlei sutampa su bendrąja situacija tuo, kad jomis niekada niekas nepasinaudoja.

Franz Kafka „Pilis“

Romanas „Pilis“ – vienas giliausių niūriojo absurdo genijumi vadinamo Franzo Kafkos (1883–1924) kūrinių, kuriame painiojamos pasaulio atšiaurumo ir žmogaus menkumo, individo ir visuomenės, minties ir veiksmo sąryšių temos. Klampiame ir niauriame pasakojime apie beviltišką K. kovą su paslaptinga valdžia, siekiant patekti į pilį, sekti siužeto vingių net nėra prasmės. Svarbiausia čia – tas, kone fiziškai juntamas, slogesys, kurį lydi neviltis ir siaubas, klaidžiojant tirštoje būties migloje, nepajėgiant suvokti nelogiškų įvykių, susidūrus su pasaulio tvarkos nepažinumu. 

1922 metais pradėto romano autorius baigti nespėjo. Prieš mirtį pavedė savo draugui, rašytojui Maxui Brodui rankraščius sudeginti, tačiau šis, suvokdamas F. Kafkos kūrybos reikšmę, 1926 metais „Pilį“ išleido.

„Žemė, žmonių planeta” - A. de Sent-Egziuperi plunksnai priklausantis romanas. Autoriaus, kurio kūryba žmonių sąmonėje susilieja su biografija, biografija su legenda, o asmenybė ir personažai tampa simboliais.

„Kai dirbi tikrą žmogaus darbą, pažįsti tikrus žmogaus rūpesčius. Tiesiogiai susiduri su vėju, su žvaigždėmis, su naktimi, su smėlynais, su jūra. Gudrumu rungiesi su gamtos jėgomis. Lauki aušros, kaip sodininkas laukia pavasario. Lauki eilinio aerodromo kaip žadėtosios žemės ir ieškai dangaus žvaigždėse savo tiesos.” 

Spalva yra mūsų vaizduotės pigmentas, kuriuo mes spalviname pasaulį. Pranokstanti didžiausią miestą, sudėtingiausią mechanizmą, gražiausią paveikslą, spalva galbūt ir yra didžiausias žmonijos atradimas.

Mūsų ryšys su spalvomis – nepaprastas. Suteikiame joms reikšmes, asociacijas ir savybes, kurios per tūkstantmečius kito ir kurios apima daugybę kultūrų, žemynų, kalbų. Britų meno istorikas, BAFTA nominantas ir laidų vedėjas James Fox savo knygoje Pasaulis pagal spalvą išskiria 7 pagrindines spalvas – juodą, raudoną, geltoną, mėlyną, baltą, violetinę ir žalią – atskleisdamas kiekvienos jų pagrindinę idėją. 

Autorius pasakoja, kaip įvairūs istoriniai įvykiai darė įtaką spalvų reikšmių kismui; ką šios besiformuojančios reikšmės atskleidė apie jų kūrėjus; kokias žmonių viltis, baimes, išankstinius nusistatymus ir rūpesčius jos parodė.  J. Fox tyrinėja daugelį meno istorijos etapų – nuo bronzos amžiaus aukso dirbinių iki Turnerio, Ticiano, Yveso Kleino kūrybos. Knygoje susipina literatūra, filosofija, kinas, archeologija ir kiti menai – nuo Monet iki Marko Polo, nuo ankstyvųjų japonų tapybos tušu meistrų iki Šekspyro, Gėtės bei Džeimso Bondo.

Pasaulis pagal spalvą – tai ne tik istorija apie spalvas, bet ir pasakojimas apie žmones ir mūsų vietą visatoje: po kalbos, spalvos yra didžiausias kultūrinės reikšmės nešėjas. 

Naujausioje, šiandien itin aktualioje esė rinktinėje „Taika ar karas“ daug metų išeivijoje gyvenantis ir aštriai prieš Vladimiro Putino režimą pasisakantis rusų rašytojas Michailas Šiškinas tvirtina: Rusija nėra „mįslė paslaptyje ir paslaptis slėpinyje“ – mes tiesiog nepakankamai apie ją žinome. Savo knygoje jis bando atsakyti į svarbius su Rusija susijusius klausimus.

Kodėl keliautojai iš Vakarų net ir 21 a. apie Rusiją rašo kaip apie kitą planetą?

Kas šioje šalyje yra ne taip ir kodėl?

Iš kur atsirado mitas apie „rusų sielą“?

Kodėl revoliucijos ir bandymai sukti demokratijos keliu atveda prie naujų diktatūrų?

Kas iš tikro slypi už autokratinio Putino režimo ir jo pradėto karo Ukrainoje?

„Taika ar karas“ tyrinėja Rusijos problemų ištakas – nuo Kijevo Rusios ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės per skirtingus imperijos gyvavimo etapus, revoliuciją, Šaltąjį karą iki trisdešimt metų gyvuojančios Rusijos Federacijos. Rašytojas kalba apie sudėtingus valstybės ir piliečių santykius, aiškina rusišką požiūrį į žmogaus teises ir demokratiją, kelia mintį, kad yra dvi rusų grupės: nusivylę, abejingi, „vergo mentalitetą“ turintys žmonės ir tie, kuriems artimos europietiškos vertybės, kurie bando sukilti ir priešintis.

Asmeniški ir plačią istorinę perspektyvą atveriantys Michailo Šiškino tekstai – atvira ir kritiška refleksija apie šalį, įsipainiojusią sudėtingoje, krauju permirkusioje praeityje, o kartu jautrus laiškas žemei, kurioje gimė. Ar Rusija ir toliau suks piktavališką smurto ir autokratijos ratą, ar jos žmonės ras būdų pakeisti istoriją – ir kaip mes galime padėti tai padaryti?

Michailas Šiškinas (g. 1961) – vienas žymiausių šiuolaikinių Rusijos romanistų, literatūrinių premijų laureatas. Nuo 1995 m. gyvena ir intensyviai rašo Šveicarijoje. Jo knygos išverstos į 30 pasaulio kalbų. Leidykla „Vaga“ yra išleidusi jo romanus „Laiškų knyga“ (2011) ir „Veneros plaukas“ (2013).

Robert Heilbroner (1919–2005) – žymus amerikiečių ekonomistas, sociologas, ekonomikos istorikas. Ši, geriausiu jo darbu laikoma knyga „Žemiškieji mąstytojai", pasakoja apie garsiausius pasaulio ekonomistus, kurių gyvenimas, laikai ir idėjos paliko gilų pėdsaką istorijoje, paveikė ir supurtė visuomenes – mąstytojus, kurių protai kūrė ir keitė pasaulį. 

Slaptus norus ir troškimus dažnai slepiame „skrynioje po devyniais užraktais“. Kas nutinka, kai kilstelime jos dangtį?

Psichoterapeutės Charlotte Fox Weber klientų gyvenimai ir problemos – skirtingos, tačiau kiekvienas jų kelia vieną ir tą patį klausimą: ko AŠ iš tikrųjų noriu? 

Įžvalgų ir empatijos kupina autorės knyga Ko mes norime kviečia į kelionę per dvylika giliausių norų ir troškimų – meilę, galią, laisvę, bendrystę ir daugelį kitų – taip atverdama mums tai, kas vyksta už uždarų privačios praktikos durų. Ko mes norime drąsina tiesų ir atvirą žvilgsnį į norus, kurie sieja mus visus; parodo, kaip svarbu gebėti suprasti ir išreikšti savo troškimus; pasiūlo praktinių patarimų, kaip kokybiškai ir visapusiškai gyventi.

Charlotte Fox Weber augo Konektikute ir Paryžiuje, baigė anglų kalbos ir filosofijos studijas Bristolio universitete. Yra Didžiosios Britanijos psichoterapijos tarybos ir Britų psichologijos bei psichoterapijos asociacijos narė. 2015 metais įkūrė gyvenimo psichoterapijos mokyklą, o pastaraisiais metais užsiima privačia psichoterapijos praktika. Ko mes norime yra pirmoji autorės knyga.

Kai Monisha Rajesh su kuo nors pasidalyvavo savo planais – kelione aplink pasaulį 80-čia traukinių – dažniausiai ją pasitikdavo iš nuostabos išplėstos akys. Netrukus ji suplanavo maršrutą, kuris siekė 24 000 kilometrų įspūdingiausiais pasaulio geležinkeliais: nuo debesis siekiančio Činghajaus – Tibeto geležinkelio bėgių iki šilko prabanga žaižaruojančio Venecijos Simplono, Rytų ekspreso.

Susikrovusi kuprinę, į kompaniją pakvietusi savo sužadėtinį Džemį, Monisha leidžiasi į nepamirštamą nuotykį iš Londono Šv. Pankracijaus geležinkelio stoties į Rusiją, Mongoliją, Šiaurės Korėją, Kanadą, Kazachstaną ir kitus pasaulio kampelius. Nuolatinio judėjimo, veiksmo ir chaoso kupinoje kelionėje jiedu užmezga draugystes, keičiasi istorijomis su linksmais, įkyriais, bet nepaisant visko, žaviais pakeleiviais, nepamiršdami mėgautis kvapą gniaužiančiais vaizdais pro traukinio langą.

M. Rajesh „Aplink pasaulį 80-čia traukinių“ – ryškūs kelionių memuarai, pasakojantys apie skirtingus gyvenimus, kultūras ir istoriją. Tai knyga, kuri privers ir garsiai juoktis, ir apmąstyti, ką reiškia būti pasaulio piliečiu.

Šiandieniniai vaikai skęsta informacijos ir nuomonių jūroje. Tampa itin svarbu, kad vaikai išmoktų atskirti nuomones nuo faktų, nagrinėti skirtingas perspektyvas vedini ne tik smalsumo, bet ir  įžvalgumo. Šis vadovas padės tėvams, siekiantiems skaitmeniniame amžiuje išugdyti sumanius vaikus, gebančius susidoroti su informacijos antplūdžiu.

Knygoje ,,Kaip užauginti kritiškai mąstančius vaikus‘‘ garsi amerikiečių edukatorė Julie Bogart remiasi daugiau nei 20 metų trunkančia vaikų ugdymo namuose ir mokymų programų rengimo patirtimi. Autorė siūlo praktinius būdus, kaip skatinti vaiko gebėjimą tyrinėti pasaulį kiekviename jo raidos etape, atskleidžia, kaip vaiko potraukiai ir išankstiniai nusistatymai veikia jo įsitikinimus, kokią įtaką patirtis mokykloje ir naršymas internete daro mąstymui, kas skatina kurti naujas įžvalgas, o ne tiesiog „suvartoti“ tai, ko buvo išmokytas, pateikia strategijų, kaip susigrąžinti sąmoningo skaitymo įgūdžius.

Įtraukiančių istorijų ir užsiėmimų įvairaus amžiaus vaikams kupina knyga padės tėvams auginti entuziastingus vaikus, pasižyminčius mąsliu protu ir atvira širdimi.

Erichas Frommas, Vokietijos ir JAV psichologas bei filosofas humanistas, vienas neofroidizmo šakų psichoanalizėje įkūrėjų, knygoje „Pamiršta kalba“ psichoanalitiškai aiškina sapnus, pasakas, mitus, kurie yra, anot autoriaus, „parašyti“ vienintele universalia žmonijos kalba – simbolių kalba.

Autorius siūlo savo paties sapnų interpretavimo koncepcijas, paremtas įvairias atvejais; aprašo įvairius mitus ir pasakas (taip pat ir mitą apie Edipą); apibrėžia Freudo ir Jungo požiūrius, kartu analizuodamas jų kontekste ir savąjį.

Pasak E. Frommo, visi sapnai yra prasmingi ir reikšmingi, o mituose ir pasakose užšifruoti daug sudėtingesni pranešimai, negu gali atrodyti. Mokėdamas simbolių kalbą žmogus galėtų geriau suvokti save ir susipažinti su praeities kartų išmintimi.