Leidyklos pažadas: rudenį turime ko laukti – ir gerų knygų naujienų, ir įdomių susitikimų

Ruduo jau įpusėjo, o šiuo metų laiku skaitytojoms ir skaitytojams leidyklos tradiciškai siūlo nemažai knygų naujienų. Skaitytojai gali rinktis ne tik žanrų ir autorių, bet ir skaitymo formatų įvairovę, o kadaise nišinėmis vadintos temos, regis, tampa ryškia tendencija.

Jūsų dėmesiui – pokalbis su leidyklos „Baltos lankos“ vyr. redaktore Saulina Kochanskaite apie tai, kaip atrodo leidybos padangė šį rudenį, kokių knygų pastaruoju metu sulaukėme, o kokios itin laukiamos naujienos tuoj pasirodys. 

Su Saulina Kochanskaite susirašinėjo ir kalbėjosi Lina Valantiejūtė.

Kviečiame skaityti.

**

Prisipažinsiu: kaskart, kai tariamės dėl pokalbio, norisi pasikalbėti kiek plačiau – ne tik paprašyti pristatyti naujas ar būsimas knygas, bet pabandyti pajusti, kas vyksta Lietuvos leidybos padangėje. Kaip tas tendencijas apibūdintum atsigręždama į jau praėjusią vasarą ir žvelgdama į šio rudens naujienas? Pataisyk ir papildyk mane: atrodo, kad vienas iš kertinių žodžių, apibūdinančių pastaruoju metu „Baltų lankų“ leidžiamas knygas, būtų įvairovė – temų, žanrų, formų ir istorijų? Tai, regis, patvirtina skaitomiausių ir populiariausių knygų sąrašai.

Pradėti turbūt reikėtų nuo to, kad Rusijos karas prieš Ukrainą neišvengiamai pakeitė ir toliau keičia leidybos rinką, kaip ir visą mūsų gyvenimą. Pirmaisiais karo mėnesiais knygų pardavimai smarkiai sumažėjo, bet skaitymo tendencijų vis vien galima įžvelgti. Daugelis karo pradžioje pripažino patiriantys knygų skaitymo „bloką“ ar esantys susitelkę į kitokio tipo skaitymą – naujienų portalų. Bet dažnai pasigirsdavo sakant, kad tą „bloką“ pramušti padėjo ir tam tikra prasme terapine literatūra tapo romanai, kaip nors paliečiantys karo temą. Tai ir „International Booker“ premijos laureato Davido Diopo „Naktį visų kraujas juodas“, ir vieno žymiausių estų klasiko Jaano Krosso „Žmonės be praeities. Tarp trijų marų“, ir šiuolaikinės britų autorės Rose Tremain „Gustavo sonata“. Visos jos savitai ir savaip kalba apie karą, karo apgultus, karo nuskriaustus žmones. 

Vasara į knygų leidybą įnešė šiokio tokio lengvumo: atostogoms žmonės rinkosi lengvesnio turinio romantines, detektyvines, fantastines ar mistines istorijas – pavyzdžiui, Jo Nesbø detektyvą „Karalystė“, V. E. Schwab fantastinį romaną „Nematomas Adės Laru gyvenimas“. Antrojo kvėpavimo sulaukė amerikiečių autorės Colleen Hoover romantinė knyga „Mes dedame tašką“: ją išleidome dar 2017 metais, bet štai būtent 2022-aisiais, ypač vasarą, šį ir kitus Hoover romanus iš naujo išpopuliarino platformoje „TikTok“ pasipylusios gausios skaitytojų rekomendacijos. O mes netrukus išleisime septintąją knygos laidą.

Vasarą svetainėje baltoslankos.lt pristatėme audioknygų platformą, tad prie Tavo minėtos įvairovės prisidedame ne tik žanrų ar temų, bet ir formatų prasme. Smagu, kad popierinės, elektroninės ir audioknygos formatai darniai gyvuoja kartu, kiekviena savo skirtingomis ypatybėmis pritraukia platesnį ratą žmonių, norinčių kuriuo nors būdu patirti tekstą. 

O štai rudenį pasitikome su išsiilgtų, skaitytojams puikiai pažįstamų autorių kūriniais. Tai ir Lauren Groff romanas „Matrix“, laisvai interpretuojantis XII amžiuje gyvenusios ir kūrusios pirmosios prancūzų poetės Marijos Prancūzės gyvenimo istoriją, ir, kaip visad, pašėlusios vaizduotės Haruki Murakami apsakymų knyga „Pirmojo asmens vienaskaita“, ir išradingas Paulos Hawkins trileris „Lėta ugnis“. 

Paklausiau apie įvairovę ir sykiu pagalvojau: žvelgiant kiek plačiau atrodo, kad tarp „Baltų lankų“ leidinių vis suspindi knygos, kalbančios apie tai, kokia įvairi būna meilė. Kad ir tavo minimos Rose Tremain „Gustavo sonata“, Lauren Groff „Matrix“ ar Alice Oseman komiksas „Heartstopper“ – bent kelios knygos, ateinančios į galvą. Ar toks įspūdis turi pagrindo?

Apie moterų ir vyrų lygybę, bet kokios formos diskriminacijos problemas kalbančios, stereotipus laužančios, įvairių formų meilę vaizduojančios knygos užima svarbią vietą mūsų leidybos programoje. Tai ir Tavo minimos knygos, ir Hanyos Yanagiharos „Mažas gyvenimas“, ir neseniai pasirodžiusi jaunimui skirta britų feminizmo aktyvistės Florence Given knyga „Mano grožis – ne tavo reikalas“. Ateityje knygų šiomis temomis leisime ir daugiau: dar šiemet pasirodys Hannah Kent naujausias romanas „Atsidavimas“ ir „Booker Prize“ apdovanotas Douglaso Stuarto romanas „Šugis Beinas“. Tačiau apie meilės ir santykių įvairovę norime kalbėti ne išskirdami ar egzotizuodami šias temas. Meilė tarp vyrų ar meilė tarp moterų šiose knygose yra viena iš keleto svarbių temų – norėtume, kad literatūra padėtų padaryti ją įprastesnę. Toks poreikis justi ir užsienio leidyboje: LGBTQ+ temas aktualizuojantys kūriniai užima vis ryškesnę vietą pasaulio literatūroje. Tai nebe nišiniai, nebe „kitokie“ ar marginalūs tekstai – jie apdovanojami svarbiausiomis literatūros premijomis, atsiduriantys dėmesio centre. Teikia vilties, kad panašiai gali nutikti ir mūsų literatūroje. 

O Oseman komiksas „Heartstopper. 1 knyga“, kurios pagrindiniai veikėjai – du vienas kitą įsimylintys paaugliai, – bene pirmasis komiksas šia tema, išleidžiamas Lietuvoje. Leidykloje svarstydami apie šią knygą, homoseksualumo temos aktualumu neabejojome – daugiau diskusijų kėlė pats komikso žanras, kiek tolimas mūsų skaitytojams ir skaitytojoms. Bet dabar matome, kad ir temos, ir žanro požiūriu „Heartstopper“ pasirodė įdomus ir svarbus, tad galiu pažadėti, kad išleisime ir antrąją serijos knygą.

Dar norisi nepabėgti nuo R. Tremain „Gustavo sonatos“ – juk tai Tavo kaip vertėjos debiutas, tiesa? Gal gali papasakoti, kodėl ir kaip pasirinkai būtent šią knygą, kaip prisimeni patį vertimo laiką?

„Gustavo sonatą“ pasiėmiau skaityti vienoje iš kelionių lėktuvu į Londono ar Frankfurto knygų mugę nieko per daug nesitikėdama, juolab nesitikėdama, kad tai bus knyga, kurią išversiu. Gal dėl to, kad lėktuvuose gerai susikaupiu, o gal ir dėl paties teksto takumo į tą knygą tiesiog įkritau ir beveik visą perskaičiau skrisdama. Išlipus iš lėktuvo jau kirbėjo mintis, kad reikėtų ne tik pabandyti įsigyti knygos teises, bet ir pačiai išversti. Tuo metu man buvo svarbu, kad verčiamas tekstas būtų ne pernelyg sudėtingas, kad savo debiutantiškomis rankomis jo nesugadinčiau ir pajėgčiau susitvarkyti. Kitaip tariant, jaučiau didelę atsakomybę prieš knygos autorę ir prieš patį tekstą. Tuo metu galbūt dar ne iki galo suvokiau, kad išversti tokį skaidrų ir taupų tekstą kartais gali būti sunkiau nei vingrų ir žodingą. Vertimą derindama su darbu leidykloje, užtrukau kelerius metus. Džiaugiuosi, kad pavyko pakviesti teksto redaguoti puikią redaktorę ir šaunią mokytoją Dianą Bučiūtę. Be jos pagalbos šis debiutas būtų išėjęs kitoks – ir už tai esu jai be galo dėkinga.

Jei reiktų apibūdinti, sakyčiau, kad „Gustavo sonata“ – išties tematiškai talpus, o stilistiškai itin taupus kūrinys, tikrai ne veltui lyginamas su Johno Williamso „Stouneriu“. Meilės, draugystės, tėvystės, talento, susitvardymo, aistros, ištikimybės žmonėms ir vertybėms temos čia narpliojamos vis iš skirtingų perspektyvų, parodomas išties labai platus jų sankirtų spektras žmogaus gyvenime. O kas tau pačiai temos požiūriu pasirodė svarbiausia, aktualiausia?

Gražiausia man toje knygoje tai, kas pasakoma tarp eilučių. Autorė kaip kokia muzikantė talentingai išnaudoja pauzes, atsirandančias kalbantis dviem žmonėms, jas užpildo numanomomis reikšmėmis. Moka gražiai žaisti prasminiais paradoksais. Juvelyriškai kuria personažų nuotaikų atspalvius.

Tematiškai man įdomiausia knygoje apmąstoma Šveicarijos ir šveicarų neutralumo tema. Ne tik valstybės mastu, bet ir žmogaus kasdienybėje. Kiek vidinių įtampų, grėsmės, netikrumo, kiek susipriešinimo tarp žmonių gali sukelti savanoriškas ar primestas neutralumo siekis. Kokį gilų pėdsaką žmogaus likimui gali įspausti. Ši tema grožinėje literatūroje retai išnyra, todėl atrodo įdomi ir vertinga, ypač šiais laikais.

O jei žvilgteltume vos vos į priekį – kokių naujienų skaitytojams ir skaitytojoms laukti netrukus, ką į knygų lentynas atneš metų pabaiga?

Jau visai netrukus iš spaustuvės atkeliaus dvi svarbios šio rudens naujienos: tiems ir toms, kas domisi šiuolaikinėmis graikų mitų interpretacijomis, kam patiko Madeline Miller „Kirkė“ ir „Achilo giesmė“, rekomenduoju perskaityti Pat Barker romaną „Mergelių tyla“, o mėgstantiems ir mėgstančioms meilės ir šeimos paslapčių istorijas – Mirandos Cowley Heller knygą „Popieriniai rūmai“. Taip pat dar šiais metais pasirodys Colleen Hoover romanas „Veritė“, Heather Morris negrožinė knyga „Vilties istorijos: kaip rasti įkvėpimą kasdieniame gyvenime“. Jau galiu užsiminti ir apie tai, kad lapkričio pradžioje Morris planuoja atvykti į Lietuvą pasimatyti su savo skaitytojais. Tad turime ko laukti – ir gerų knygų naujienų, ir įdomių susitikimų.