Vytauto V. Landsbergio įskaityta ir įdainuota pasaka apie pelytę Zitą.
Kambaryje po lova, grindyse, buvo išgraužta apvali skylutė. Už tos skylutės buvo išgraužtas nedidelis dviejų kambariukų urvelis, kuriame gyveno maža pelytė vardu Zita. Kadangi Zitutė buvo dar labai maža pelytė, ji visko labai labai bijojo...
Kiaurą dieną Zita tupėdavo savo urvelyje, iškišusi drėgną nosytę, ir drebėdavo iš baimės. Dažnai bijodavo net nubėgti iki katino Mickaus lėkštutės virtuvėje ir paragauti ant grindų nukritusio kačių ėdalo. Nebent koks vienas gabaliukas atriedėdavo beveik iki pat lovos – tada Zita žaibišku greitumu išlėkdavo iš savo urvelio, čiupdavo tą skanų kąsnelį ir kaip išprotėjusi lėkdavo atgal.
Taigi, gyveno bailiukė Zita savo urvelyje ir nė kiek neaugo – nes iš tos baimės ji beveik nieko nevalgė. Ir dėl to buvo plona, išdžiūvusi ir lengva, tarsi koks vaiduoklis.
O kaip buvo toliau, išgirsite klausydamiesi šios audioknygos...
Vytauto V. Landsbergio įskaityta pasakų ir anekdotų knyga, tapusi bestseleriu. Pirmąsyk pasirodžiusi dar 1994 metais ji buvo išrinkta geriausia metų knyga vaikams.
Nonsenso stiliaus kūrinys pradėjo visai šeimai skirtų knygelių tradiciją. Rudnosiuko pasvarstymai kelia šypseną, žadina vaizduotę, skatina optimizmą, ragina ir į save pažvelgti autoironiškai, o visas problemas traktuoti lengvai, nes tik taip jos gali būti išspręstos.
Knyga apima tris Rudnosiuko gyvenimo etapus – jaunystę okupuotose Rudnosiukiškėse, brandą tremtyje ir linksmą kūrybišką gyvenimą laisvose Rudnosiukiškėse. Audioknygoje rasite sutrumpintą popierinės knygos variantą su dainelėmis.
Autorė dr. Laura Markham knygoje „Ramūs tėvai, laimingi vaikai“ pristato paprastą, tačiau veiksmingą būdą užmegzti ir puoselėti glaudų emocinį ryšį su savo vaikais, užuot juos kontroliavus. Įvaldę autorės siūlomas technikas, tapsite kantresni, pajusite, kaip atslūgsta įtampa, lengviau susitvardysite, nešaukę ant savo vaikų, išmoksite padrąsinti ir palaikyti juos. Sukūrę tvirtą ryšį su savo mažaisiais, daugiau niekada neturėsite jiems grasinti, jų prašinėti, papirkinėti ar net bausti, kad būtumėte išgirsti.
Tėvams ši knyga taps puikiu praktiniu gidu– jis padės kelyje link harmoningų santykių su vaikais. O būsimiems tėveliams ši knyga padės pasisemti naudingų auklėjimo patarimų.
Dr. Laura Markham (Lora Markam) – amerikiečių klinikinė psichologė, įgijusi aukštojo mokslo laipsnį prestižiniame Kolumbijos universitete. Ji taip pat yra mama, todėl specifinius mokslinius vaikų auklėjimo metodus patikrina ir paverčia praktiniais patarimais, tinkančiais siekiantiems darnaus gyvenimo šeimoje. Autorės knyga „Ramūs tėvai, laimingi vaikai“, išversta į daugiau nei penkiolika kalbų, sulaukė didelio tėvų susidomėjimo ir pelnė pripažinimą.
TREČIASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS
1942 metais žūva Danielius – tikra legenda tarp norvegų kareivių, tapusių Hitlerio armijos savanoriais. Po dvejų metų sužeistas kareivis, prisistatęs Danieliaus naudota Ūrijos pravarde, prabunda Vienos ligoninėje. Jis įsimyli slaugę, o jų santykių padariniai bus justi ir po daugiau nei 50 metų.
1999-ieji. Siekiant užglaistyti Hario Hūlės tarnybos metu padarytą klaidą, jam suteikiamas inspektoriaus laipsnis ir jis perkeliamas į policijos saugumo tarnybą. Čia jam paskiriama nuobodi užduotis, tačiau netikėtai jį sudomina ataskaita apie neįprasto ir itin reto ginklo įsigijimą. Pėdsakai veda link neonacių grupuotės. Nujausdamas įvyksiant nusikaltimą, Haris Hūlė pradeda tyrimą, kuris jį nuves į Pietų Afrikos Respubliką, Austriją ir privers klaidžioti po tamsiausius Norvegijos istorijos labirintus.
2005 m. Hario Hūlės ciklo romanas „Raudongurklė“ buvo pripažintas geriausiu visų laikų Norvegijos kriminaliniu romanu. Meniniu požiūriu šis kūrinys, pasak kritikų, – vienas ambicingiausių detektyvų skandinavų literatūroje. Tai jaudinanti istorija apie karą, meilę, išdavystę ir mįslingas žmogžudystes.
Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Nemezidė“, „Pentagrama“, „Gelbėtojas“, „Sniego senis“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.
Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Jo knygos ne kartą pateko į tarptautinių bestselerių sąrašus.
„Žmonės – tai mįslės, o man mįslės niekada nepatiko.“
Ieškodami ramesnio gyvenimo, Mikelis ir Bjanka su dviem savo vaikais iš Stokholmo atsikrausto į Šiopingę – nedidelį, idilišką miestelį, atrodantį tiesiog tobulą jų šeimai. Nusipirkę namą, įninka į jaukią rutiną: Mikelis dirba mokytoju vietinėje mokykloje, o Bjanka namuose augina vaikus. Tačiau šeimos ramybę sudrumsčia nelaimė: prie pat jų namų Bjanką partrenkia automobilis, vairuojamas kaimynės Žaklinos.
Kol ligoninėje gydytojai kovoja dėl Bjankos gyvybės, Mikelis grumiasi su tamsiomis mintimis: kaip išgyvens be mylimos žmonos? Kas iš tiesų jai nutiko? Visi žinojo, kad Žaklina nemėgsta Bjankos, bet ar jų santykiai buvo tiek įtempti, kad Žaklina ryžtųsi žudyti? Neilgai trukus Mikelis sužino, kad kartu su Žaklina automobilyje buvo ne tik jos sūnus Fabianas, bet ir Ula – vyras, su kuriuo Bjanka paskutiniais mėnesiais buvo užmezgusi itin artimą ryšį... O tai viską keičia.
Įtampa ir nežinia priverčia visus parodyti savo tikruosius veidus. O už kiekvieno idiliškosios Šiopingės gatvės kampo tyko tamsios paslaptys ir smurtas...
„Autorius, kaip visuomet, sujaukia pasaulio tvarką. Ką reiškia saugumas? Kur slypi ta subtili skirtis tarp gėrio ir blogio? Kaip gerai pažįstate savo kaimynus? Svarbiausia – kas nutinka, kai pavojus įsmunka į jūsų pačių namus?“
Smålandsposte
„Edvardssonas kiekvienam savo veikėjui – net paaugliui Fabianui – randa tobulai tinkamą balsą ir puikiai, klaustrofobiškai narsto skirtingus žmonių santykius, persidengiančius ir neišvengiamai vienas kitą paveikiančius. Jis meistriškai kuria tamsą ir nerimą kasdienybėje, mums visiems gerai pažįstamose situacijose.“
Skånska Dagbladet
Mattias Edvardsson (Matiasas Edvardsonas, gim. 1977) – švedų mokytojas ir rašytojas. Psichologinių trilerių mėgėjų pripažinimą tiek gimtojoje Švedijoje, tiek užsienyje jam pelnė romanas „Visiškai eilinė šeima“ („Baltos lankos“, 2020). Naujausias M. Edvardssono romanas „Geri kaimynai“ išverstas į daugiau nei 20 kalbų, o autoriaus gerbėjų ratas visame pasaulyje nenustoja plėstis.
FRANZAS KAFKA (1883–1924) – žymus austrų rašytojas, vienas ryškiausių XX a. moderniosios prozos kūrėjų.
ŠĮ RINKINĮ SUDARO:
romanas „Procesas“ (1914),
novelės „Nuosprendis“ (1913),
„Metamorfozė“ (1915),
„Pataisos darbų kolonijoje“ (1919),
„Kaimo gydytojas“ (1919),
„Pranešimas akademijai“ (1919),
„Bado meistras“ (1924) ir kt.
1963-iaisiais, būdama dvidešimt trejų ir netekėjusi, Ani pasijunta nėščia. Tačiau kūdikio ji pasilikti negali. Prancūzijoje, kur tuo metu abortai draudžiami, ji mezgimo virbalu nesėkmingai bando nutraukti nėštumą. Paskui, apimta nevilties ir baimės, suranda nelegaliai abortus atliekančią moterį. Bet galiausiai, vos mirtinai nenukraujavusi, atsiduria ligoninėje.
Šis tekstas užrašytas praėjus beveik keturiasdešimčiai metų nuo jame aprašomo įvykio. Tai atsiminimais ir dienoraščio fragmentais paremtas pasakojimas apie traumą, Annie Ernaux nešiotą visus tuos metus. Ji atkakliai, su atida ir stojišku pasiryžimu išrašo savo patirtį, be gailesčio ją fiksuodama tarsi krištolas permatomais, taupiais sakiniais. Nelyg restauratorė ji sluoksnis po sluoksnio atidengia giliausias savo atminties kertes ir taip bando susitaikyti su vienu asmeniškiausių ir labiausiai sukrėtusių gyvenimo įvykių.
„Universalus, pirmapradis ir drąsus, „Įvykis“ yra įnirtingai trikdantis, nepaprastai svarbus kūrinys – tiek meno, tiek ir gyvenimo.“
Catherine Taylor
„Įvykio“ skaitymas prikausto ir tampa skausmingai neišvengiamas. Per Ani vienišumą su ja pajutau bendrystę. Jos išmintis, glaustas pasakojimas, pasišventimas rašyti apie mirtį ir gyvenimą verti padėkos.“
Daisy Hildyard
Annie Ernaux (Ani Erno, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių, pagal kai kuriuos jų (pvz., „Įvykis“, „Paprasta aistra“) pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija. „Įvykis“ – pirmas autorės kūrinys, pasirodantis Lietuvoje beveik po trisdešimties metų pertraukos (po knygos „Sustingusi moteris“, Žaltvykslė, 1994).
Vieną vakarą Lori gyvenimas sudūžta į šipulius. Ištikta asmeninės krizės ir negalėdama sutramdyti ašarų, pati būdama sėkminga psichoterapeutė, ji suvokia, kad šįsyk vien draugų paguodos nepakaks – reikia specialisto. Ir čia pasirodo Kendelas, psichoterapeutas tarsi iš pasenusio vadovėlio: plinkančiu viršugalviu, pakumpusiais pečiais, dėvintis rusvus drabužius ir sienas išdabinęs diplomais. Tik pirmas žvilgsnis dažnai būna apgaulingas.
Padedama Kendelo, ilgainiui Lori ima suvokti, kad ją šiuo metu kankinantys klausimai niekuo nesiskiria nuo tų, kuriuos jai kasdien užduoda jos pačios pacientai: visus idiotais laikantis Holivudo scenaristas, nepagydomos formos vėžiu serganti jaunamartė, per gimtadienį nusižudyti ketinanti vieniša moteriškė ir savęs pamilti neįstengianti dvidešimt penkerių mergina. Jie visi išgyvena tą patį skausmą, baimę, netikrumą ir lyg rate besisukančios voverės pasakoja vis tas pačias istorijas. Kurias, Lori žino, galima pakeisti.
„Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti?“ – atviri, šmaikštūs, kartais kiek kandūs memuarai, kuriuose kiekvienas atpažins dalelę savęs. Gottlieb kviečia pažvelgti iš abiejų pusių – ir psichoterapeuto, ir paciento, įsiklausyti ir priimti tiesą, kurią dažnai stengiamės nuslėpti ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs, atpažinti mus gniuždančias istorijas, išmokti joms pasipriešinti ir patikėti, kad niekada ne vėlu viską pradėti iš naujo.
„Psichoterapijos įžvalgos pinasi su asmeniniais pastebėjimais ir lengvai perteikiamais patarimais. Jokių pamokslų ir bejausmių teorijos atpasakojimų. Viskas tikra ir artima.“
New York Journal of Books
„Gottlieb mus dar kartą įtikina, kokia vertinga yra psichoterapija.“
Washington Post
Lori Gottlieb (Lori Gotlyb, gim. 1966) – psichoterapeutė, savigalbos knygų autorė, patarimų skilties „Mieloji psichoterapeute“, spausdinamos žurnale „Atlantic“, ir to paties pavadinimo tinklalaidės kūrėja. Jos skaitytas TED pranešimas 2019 metais buvo vienas žiūrimiausių. Gottlieb memuarų ir patarimų knyga „Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti?“ ilgai išliko perkamiausių „New York Times“ negrožinių knygų sąraše, o televizija ABC paskelbė pagal knygą kurianti serialą.
Siaurame Tokijo skersgatvyje, seno pastato rūsyje, jau daugiau kaip šimtmetį gyvuoja senovinė kavinukė. Joje ruošiama ypatinga kava – bet vyksta ir šis tas mįslingiau. Miesto legenda byloja, kad kavinėje galima keliauti laiku.
Keturi žmonės susivilioja leistis į tokią neįprastą kelionę, kad patirtų tai, ko gailisi nepatyrę. Sėkminga karjeristė Fumiko nori pasikalbėti su ją palikusiu mylimuoju. Slaugytoja Kotakė bando rasti laišką, parašytą jai Alzheimerio liga sergančio sutuoktinio. Kaimyninio naktinio baro savininkė Hirai siekia paskutinįkart pasimatyti su savo seserimi. O kavinės savininko žmona Kei nusikelia į ateitį tikėdamasi susitikti su dukra, nors jos dar tik laukiasi. Bet keliauti laiku ne taip jau paprasta, yra nemažai taisyklių, kurių reikia laikytis. Ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui laiku patiekta kava.
Širdį šildantis, ilgesingas ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas „Kol dar neatšalo kava“ nagrinėja seną kaip pats pasaulis klausimą: jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?
„Aukso vertės romanas. Patiks visiems, kurie itin vertina žmogiškuosius ryšius.“
BookReporter
„Skatinantis susimąstyti ir kartkartėmis spaudžiantis ašarą kūrinys apie tai, ką vieni kitiems pasakytume, jei galėtume grįžti atgal.“
Palatinate
Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neatšalo kava“ – debiutinis autoriaus romanas ir pirmoji serijos apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku, knyga. Vien Japonijoje parduota per milijoną šio romano egzempliorių, pagal jį pastatytas filmas. Knygos leidybos teisės parduotos per 30 šalių, ir daugelyje tų, kuriose jau išleista, ji užkopė į aukščiausias bestselerių sąrašų vietas.
Kodėl moterys kalbesnės už vyrus? Kodėl jos prisimena smulkiausias barnių detales, o vyrai neprisimena net pačių barnių? Kodėl kaip įmanydamos vengia konfliktų? Kodėl dvigubai dažniau nei vyrai serga depresija?
Atsakymai į šiuos ir begales kitų tiek moterims, tiek vyrams svarbių klausimų – knygoje „Moters smegenys“. Per dešimtį metų šis „New York Times“ bestseleris buvo išverstas į daugiau nei trisdešimt kalbų, visame pasaulyje parduota beveik milijonas knygos egzempliorių. Gilindamasi į moters smegenų prigimtį ir patirtį, Louann Brizendine siūlo moksliniais tyrimais paremtą gidą, paaiškinantį, kaip moterys mąsto, ką vertina, kaip bendrauja ir, svarbiausia, ką ir kodėl myli. Žaismingu, skaitytojams lengvai prieinamu stiliumi autorė seka moters smegenų raidos istoriją, akcentuodama svarbiausius moters gyvenimo etapus: vaikystę, paauglystę, romantinių santykių mezgimą, nėštumą, gimdymą ir vaikų auginimą, menopauzę ir gyvenimą po jos.
„Louann Brizendine – tikra savo srities lyderė, pasitelkianti medicinos mokslą, kad padėtų pacientėms. Dabar ji nori pasidalinti įgytomis žiniomis. Rezultatas – aktuali, įžvalgi, lengvai skaitoma ir visokeriopai nuostabi knyga.“
Sarah Blaffer Hrdy
„Akis atveriantis pasakojimas apie žmogaus elgesio biologiškumą. Šiai knygai lemta tapti lyčių studijų klasika.“
Marilyn Yalom
Dr. Louann Brizendine (Luana Brizendain, gim. 1952) – garsi akademikė, neuropsichiatrė. Būdama prestižinio Jeilio universiteto rezidentė ir Medicinos fakulteto dėstytoja, ji pastebėjo, kad beveik visi tuometiniai neurologijos tyrimai grindžiami išskirtinai vyrų pacientų duomenimis. Tai paskatino L. Brizendine 1994 m. Kalifornijoje įsteigti Moterų nuotaikos ir hormonų kliniką – pirmą tokią JAV, – kur iki šiol tiriamos moterų smegenų funkcijos. Šiuo metu Brizendine yra klinikos direktorė, jos specializacija – tokios disciplinos kaip hormonų neurobiologija, nuotaikos ir nerimo sutrikimai. Autorė su vyru ir sūnumi gyvena San Fransiske.
„Manai, kad taip ir turi būti. Manai, kad tai kažin kur egzistuoja, kad gali tai surasti. Tikiesi. Ieškai, viliesi, lauki. Su motinos meile gyvenimas pačioj aušroj duoda tau pažadą, kurio neištesi.“
Romain Gary (Romenas Gari, tikrasis vardas – Roman Kacew, 1914–1980) – plačiai pripažintas prancūzų rašytojas, daugiau nei 30 romanų autorius.
„Aušros pažado“ (1960) herojų sutinkame Vilniuje. Būtent čia, Didžiosios Pohuliankos (dabar J. Basanavičiaus) gatvėje 16 numeriu pažymėtame name, prabėgo keletas Gary vaikystės metų. Vėliau būsimasis rašytojas emigravo į Prancūziją ir išgarsėjo. Gary yra vienintelis autorius, pelnęs net dvi literatūrines Goncourt’ų premijas, vieną jų Emile’io Ajaro (Emilio Ažaro) slapyvardžiu.
Autobiografiniame romane „Aušros pažadas“ Gary aprašo vaikystę ir jaunystę – laiką, kurį lydėjo besąlygiška bei reikli motinos meilė ir absurdiški susidūrimai su tikrove. Pasakojime susipina švelni ironija ir tikėjimas beribėmis dvasios galiomis, žmonių tarpusavio ryšiu. „Aušros pažadas“ išsiskleidžia dvejopai: tai motinos meilės pažadas, gautas gyvenimo aušroje, ir sūnaus pažadas motinai įprasminti jos auką ir atsikovoti pasaulį iš svajones trupinančio gyvenimo.
„Išduosiu paslaptį – iš viso to, ką esu parašęs, „Aušros pažadas“ veikiausiai man pati brangiausia knyga. Joje daugiausia manęs, manojo pasaulio matymo ir gyvenimo.“
Romain Gary, radijo interviu
„Dabar suprantu, kad sunkiausi sprendimai kartais atneša geriausių pokyčių.“
Lilė ir buvęs jos vyras Railis pagaliau susitarė dėl dukrelės Emerson priežiūros. Nors išsiskyrę, jie vis dar susitinka beveik kasdien, ir Lilę kaskart apima baimė: nejaugi ji taip niekad ir nepatirs, kas yra tikroji laisvė ir laimė? Tačiau vieną rytą gatvėje ji netikėtai sutinka savo pirmąją meilę – Etlasą. Jiedu nesimatė beveik dvejus metus, bet jausmai, regis, tik ir laukia progos įsiplieksti iš naujo, šįsyk – dar karštesne liepsna.
Truputį padvejojusi Lilė nusprendžia suteikti Etlasui antrą progą. Tik naujai atrastą džiugesį netrunka apkartinti smurto nesibaidantis Railis: nors su Lile jie nebegyvena drauge, giliai širdyje jis vis dar viliasi ją susigrąžinti, ir kam jau kam, bet Etlasui Koriganui jis neleis stoti skersai kelio.
Nekantriai lauktame romano „Mes dedame tašką“ tęsinyje pasakojama pakaitomis iš Lilės ir Etlaso perspektyvų: čia liejasi nuo pat veikėjų paauglystės trunkanti meilės, smurto šeimoje ir antrų galimybių istorija. „Mes pradedame iš naujo“ – tai emocijų kupina kelionė, suteikianti ne tik neblėstančios vilties, bet ir drąsos visad siekti laimės, nes kiekviena pabaiga turi ir pradžią.
„Jautriai atskleidžia antrųjų šansų gėlą ir džiugesį.“
Kirkus Reviews
„Ir darsyk Hoover sudaužo skaitytojų širdis.“
Publishers Weekly
„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Jos kūrybos sąraše – daugiau nei dvidešimt skaitytojų pamėgtų romanų, tarp kurių jau ir daugeliui lietuvių pažįstami „Mes dedame tašką“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“. „Mes pradedame iš naujo“ – Lilės, Etlaso ir Railio istorijos, prasidėjusios romane „Mes dedame tašką“, tęsinys.
Prancūzų rašytojo Gustaveʼo Flauberto romanas „Ponia Bovari“ (1856) – tai Emos Bovari, turinčios užgintų nesantuokinių ryšių ir gyvenančios ne pagal išgales, kad išvengtų provincijos gyvenimo banalybės ir tuštumos, istorija. Ištekėjusi už kaimo daktaro, Ema įsivaizduoja gyvensianti prabangų ir aistringą gyvenimą, apie kurį buvo skaičiusi sentimentaliuose romanuose, tačiau provincijos gyvenimas nė kiek neprimena romantiškų svajonių, ir čia prasideda pražūtingas jos nuopuolis.
Romano siužetas paprastas, netgi archetipiškas, tačiau tikroji jo vertė – įžvalgios, taiklios psichologinės detalės ir amžina aklos meilės tema. Istorija ir šiandiena išlieka tokia pati aktuali, kaip ir tuomet, kai buvo parašyta. Pirmą kartą išleistas romanas „Ponia Bovari“ virto skandalu ir atsidūrė teisme kaip „įžeidžiantis dorą ir tikėjimą“, – dabar jis laikomas literatūros šedevru, neginčijamu realistinio stiliaus etalonu bei vienu įtakingiausių kada nors parašytų romanų.
Paulo Coelho knygoje „Alchemikas“ pasakojama apie jauną Andalūzijos piemenį Santjagą, kuris palieka gimtuosius namus Ispanijoje ir iškeliauja į Egiptą, tikėdamasis ten rasti lobį. Keliaudamas jis sutinka paslaptingą alchemiką, atranda gyvenimo ir sėkmės paslaptis, pasiekia savo svajonę ir sutinka didžiąją meilę.
Fenomenalios sėkmės sulaukusi brazilų rašytojo Paulo Coelho knyga „Alchemikas“ vis dar laikosi perkamiausių pasaulio knygų sąrašuose. Parduota virš 65 milijonų knygos egzempliorių, pagal knygą kuriamas filmas, o autorius įtrauktas į Gineso rekordų knygą už tai, kad „Alchemikas“ pripažintas romanu, išverstu į daugiausia pasaulio kalbų.
Ar gyvenimas, mirtis, kančia, darbas, meilė turi prasmę? Kaip prasmės pajautimas gali padėti išsaugoti psichinę sveikatą ir koks yra gydytojo vaidmuo ieškant šios prasmės? Tokius klausimus kelia daktaras Viktoras Franklis savo veikale „Sielogyda“. Remdamasis gausybės atvejų analize, taip pat savo – vokiečių koncentracijos stovyklų kalinio – patirtimi, dr. V. Franklis pateikia nuostabų priešnuodį vidinei tuštumai ir betiksliškumui, kurie tapo mūsų laikų masine neuroze. Knyga pirmiausia skirta psichologams, psichoterapeutams bei šių sričių studentams, taip pat visiems besidomintiems psichologija ir keliantiems egzistencinius gyvenimo prasmės klausimus.
Dr. Viktor Frankl (Viktoras Franklis, 1905–1997) – pasaulinio garso psichiatras ir vienas įtakingiausių XX amžiaus mąstytojų. Naujos psichologijos krypties – egzistencinės analizės (logoterapijos) pradininkas. Jis vertinamas kaip viena ryškiausių psichologijos asmenybių nuo Froido ir Adlerio laikų. Dr. V. Franklis buvo Vienos universiteto psichiatrijos ir neurologijos profesorius, tarptautinio masto lektorius ir mokytojas. 29 pasaulio universitetų garbės daktaras. 39 knygų, išverstų į 40 kalbų, autorius.
Turėti vaikų – nuostabu, tačiau jie gali kelti rimtą grėsmę jūsų sveikam protui. Visame pasaulyje garsios tėvų ir vaikų santykių ekspertės Adele Faber ir Elaine Mazlish pristato nuoseklų bei suprantamą gidą su praktiškais pavyzdžiais, kaip išsiaiškinti brolių ir seserų tarpusavio nesutarimų priežastis, kokiais būdais įveikti iškilusius konfliktus.
„Mano vaikai nesipyksta. Kaip padėti savo vaikams gyventi taikiai, kad ramiai gyventumėte ir jūs“ – humoro, sveikos nuovokos ir supratimo kupina audioknyga. Autorės nesutinka su mintimi, kad nuolatiniai nemalonūs konfliktai tarp vaikų yra natūrali ir neišvengiama šeimos gyvenimo dalis. Žongliruodamos realiomis situacijomis jos parodo, kiek daug egzistuoja būdų, padėsiančių išmokyti vaikus gyventi taikiai ir leisti jums atsikvėpti.
Adele Faber ir Elaine Mazlish – visame pasaulyje žinomos ir daugybę apdovanojimų pelniusios suaugusiųjų bei vaikų bendravimo psichologijos ekspertės. Lig šiol parduota daugiau nei 3 mln. egzempliorių jų knygų, išverstų į 20 kalbų. Autorės skaito paskaitas visose JAV, o jų parengtomis suaugusiųjų ir vaikų santykių tobulinimo programomis visame pasaulyje naudojasi tūkstančiai grupiniuose užsiėmimuose dalyvaujančių tėvų. Autorės gyvena Long Ailande, Niujorke, ir turi po tris suaugusius vaikus.
„Kaip pasakoti istorijas vaikams“ – paprasta, tačiau įspūdinga knyga, mokanti patirti istorijų pasakojimo vaikams džiaugsmą.
„Istorijų pasakojimas – neabejotinai geriausias būdas įtvirtinti informaciją ar idėjas klausytojo galvoje. Ši knyga padės suprasti, kad pasakojimas – nepamainoma pedagoginė priemonė.“
Dr. Jane Goodall, DBE, Jane Goodall instituto įkūrėja ir JT taikos pasiuntinė
„Ši knyga jus nepastebimai sužavės ir leis užmegzti tvirtą ryšį su vaikais. Pajusite, kad galite pasakoti.“
Kim John Payne, šeimų konsultantas ir knygos „Auklėjimas paprastumo dvasia“ autorius
„Geriausias istorijas sukuria tie, kurie mus gerai pažįsta. Ir jei pasakoti nedrįstate, ši knyga jums visokeriopai pagelbės.“
Steve Biddulph, „New York Times“ bestselerio „Laimingi vaikai“ autorius
„Žmonės pasaulį pažįsta daugiausia per pasakojimus, vadinasi, pasitelkę kruopelę fantazijos ir šūsnį meilės, galime keisti savo mylimų žmogučių pasaulį.“
Bill McKibben, aplinkosaugininkas ir „New York Times“ bestselerio „The End of Nature“ autorius
„Tikiu, kad šie išmintingi praktiniai patarimai – tai viskas, ko reikia, kad mamos ir tėčiai su vaikais užmegztų dvasingus, meile grįstus ir produktyvius santykius.“
Richard Rohr, OFM, „New York Times“ bestselerių autorius, Veiklos ir kontempliacijos centro įkūrėjas
Nerimastavimo keliami išbandymai niekada neužklumpa taip stipriai, kaip tada, kai ruošiamasi tapti mama. Nuo pastojimo akimirkos iki nėštumo, vaikelio gimimo ir jo auginimo mamos susiduria su begale priežasčių, auginančių nerimą.
Motinoms nerimas – tai ne tik nemalonūs išgyvenimai. Tai – ir „Stop“ ženklas ties kiekvienu posūkiu kelyje į turiningą, visavertį gyvenimą, trukdantis išreikšti asmenines, profesines ir motiniškas galimybes.
Dr. Jodi Richardson, vienos perkamiausių knygų „Nerimastingi vaikai“ bendraautorė, puikiai žino, kad motinų realybė gali būti kitokia. Nors jos pačios gyvenimą irgi lydi nerimas, tapusi gerovės specialiste ji siekia supažindinti mamas su susitaikymo ir įsipareigojimo terapija, pozityviąja psichologija ir mokslo pasiekimais; – įkvėpti mamas, kad joms pavyktų:
• atpažinti ir perprasti savo nerimastavimą;
• mokytis naujų įgūdžių ir puoselėti gyvenimo būdo įpročius, kurie padėtų susidoroti su emociniu krūviu bei atsikratyti nenaudingų minčių;
• auginti pasitikėjimą savimi ir ryžtą susigrumti su pokyčiais bei neužtikrintumu;
• praturtinti santykius su partneriu, draugais ir vaikais;
• ryžtingai siekti asmeninių ir profesinių tikslų bei ambicijų išsipildymo;
• išauginti emociškai intelektualius vaikus.
Audioknyga „Vadovas per 24 h“ tai konkrečių praktinių patarimų vadovams rinkinys, kuriame galite rasti įžvalgų ir įdomių pavyzdžių, kaip stiprinti savo vaidmenį komandoje, kaip elgtis sudėtingose vadovavimo situacijose, kaip ugdyti ir motyvuoti žmones.
Ši audioknyga skirta augantiems vadovams – ir tiems, kurie neseniai užėmė vadovaujančias pareigas, ir labiau patyrusiems lyderiams – kurie ieško, kaip galėtų praturtinti savo darbą su žmonėmis.
Tomas Misiukonis yra OVC Consulting kompanijos partneris ir konsultantas. Savo darbinėje praktikoje jis individualiai konsultuoja vadovus, veda ugdymo ir lyderystės mokymus. Tomas taip pat yra knygų „Koučingo praktika vadovams“, „Koučingo technikos“ autorius, knygų „Dėmesio grupė“ ir „Boso valanda“ bendraautoris.
Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė yra OVC Consulting partnerė ir darbuotojų įsitraukimo sprendimų organizacijose konsultantė. Pastaraisiais metais dirba su organizacijomis ir vadovais, ieškančiais „rakto“ žmonių motyvacijai ir rezultatyvioms pastangoms darbe didinti; koordinuoja pagal tarptautinę metodiką atliekamus šios srities tyrimus.
„Koučingo technikos“ – antroji autoriaus knyga, joje sudėtos, išsamiai pristatytos ir praktiniais patarimais papildytos pačios įvairiausios koučingo technikos. Jos leis patobulinti koučingo pokalbius tiek pradedantiems, tiek įgudusiems koučingo specialistams. Knygoje gausu tobulėjimą skatinančių klausimų, užduočių ir pratimų – jais savo veiklą praturtins vadovai, lektoriai, konsultantai, kurių darbas – ugdyti kitus.
Klausytojus sužavės autoriaus praktiški ir naudingi patarimai koučingo tema. Puikių idėjų pasisems vadovai, lektoriai ir kiti koučingo technikos ekspertai.
Tomas Misiukonis – „OVC Consulting“ partneris ir konsultantas. Daugiau negu dešimt metų veda individualius koučingo pokalbius bei komandų koučingo sesijas. Tomas taip pat moko vadovus ugdymo principų, padeda organizacijoms kurti ir vystyti įvairias vidinio tobulėjimo iniciatyvas. Vilniaus ir Oksfordo Brookeso universitetuose įgijo verslo vadybos ir koučingo bei mentorystės magistro laipsnius.
Dr. Janet Geringer Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai“ – audioknyga, pasakojanti apie tai, kokią įtaką vaikų savęs suvokimui, tam tikrų būdo ir charakterių savybių formavimuisi turi alkoholizmu sergantys tėvai, kaip tokio pobūdžio vaikystės patirtis paveikia alkoholikų jau suaugusių vaikų gyvenimo kokybę. Anot autorės: „Alkoholiko vaikui amžius neturi reikšmės. Tas pats galioja ir penkerių, ir penkiasdešimt penkerių.“
Alkoholizmas šiuo metu pripažįstamas liga ir gydomas taikant atitinkamus priklausomybių gydymo metodus. Tačiau gerokai mažiau kalbama ir rašoma apie tai, su kokiomis problemomis susiduria kartu su alkoholiku gyvenantys artimieji. Kokias pasekmes vaikų vystymuisi sukelia patirtis, kai vienas iš tėvų yra alkoholikas, o antrasis – įklimpęs į tarpusavio priklausomybės santykius su alkoholį vartojančiu sutuoktiniu. Kai susiduria su alkoholiko manipuliaciniais elgesio modeliais, nuolatiniais pažadais ir jų netesėjimu, šeimos atstūmimu dėl alkoholiko elgesio ir pan. Šalia alkoholizmu sergančio asmens emociškai suserga visa šeima.
Suaugusiems alkoholikų vaikams būdinga: sunkumas sumanymą įgyvendinti nuo pradžios iki galo; savęs smerkimas be gailesčio; melavimas ir tada, kai lygiai taip pat paprasta pasakyti tiesą; nemokėjimas linksmintis; sunkumas palaikyti artimus santykius; nuolatinis siekimas būti pripažintiems ir palankiai įvertintiems; pojūtis, kad yra kitokie nei aplinkiniai; impulsyvumas; ypatingas pareigingumas arba, priešingai, ypatingas nepareigingumas ir t.t. Audioknygoje rasite informacijos, kaip tvarkytis pačiam ar padėti kitam susitvarkyti su tokia patirtimi.
Audioknyga padės suprasti, ką reiškia būti alkoholiko vaiku ir kas vyksta vėliau; tokią patirtį turėjusiems padės į save pažvelgti kitu kampu, geriau suprasti, kodėl jų charakteriui būdingos tam tikros savybės ir galbūt pasiryžti keistis. Be to, alkoholiko šeimos modelis taikytinas ir kitoms nedarnioms, sunkumų patiriančioms šeimoms, nes jose augančių vaikų patirtys labai panašios. Taigi, šioje audioknygoje išgirstą informaciją galima pritaikyti gana plačiai ir pagerinti tiek savo, tiek aplinkinių gyvenimo kokybę.
D. Duškino audioknyga „Retorika vaikams“ sužadins jaunųjų klausytojų dėmesį – knygoje daug naudingų ir įdomių faktų apie retoriką bei praktinių patarimų apie viešojo kalbėjimo meną.
Tekstas išsiskiria savo unikalumu – po retorikos pasaulį keliaujama kartu su atgijusiu graikų filosofu Aristoteliu, jis supažindina su retorikos meno ištakomis, įtaigia pasakojimo galia, žiniomis apie pamatines retorikos meno sąvokas, kilusias iš graikų kalbos. Knygoje Aristotelio pasakojimų klausosi tipinis šių dienų jaunuolis Tiltilis, su kuriuo galės tapatintis jaunieji skaitytojai. Pasakojimas apie retoriką apima istorijos ištakas nuo Graikijos iki Romos, Viduramžių, bei XVI a. Lietuvoje vyravusių tendencijų, skaitytojai galės išbandyti ir praktinius autoriaus pateiktus patarimus.
Donaldas Duškinas (gim. 1972) – retorikos ir sąmoningo kvėpavimo mokytojas, lektorius. „Retorika vaikams“ – antroji jo knyga. Pirmoji autoriaus knyga „Retorika. Retoterapija“ išleista 2019 metais.
„Tai istorija apie kalbos stebuklą, kurį vienintelis visoje gyvoje gamtoje gali kurti žmogus. Tai knyga apie RETORIKOS ‒ RETOTERAPIJOS metodą, kurį sukūriau, remdamasis daugiau nei dvidešimties metų darbo su auditorija patirtimi.“
Donaldas Duškinas, lektorius, retorikos ir sąmoningo kvėpavimo mokytojas
Retorika. Vienas seniausių žmonijos menų, kurį daugelis supranta kaip gebėjimą įtaigiai kalbėti, pristatyti save, manipuliuoti auditorija. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. O kas slypi po vandeniu? Kokia tikroji retorikos esmė? Retorika – tai laisvų žmonių menas. Retoterapija – būdas šiai laisvei pasiekti.
Mokydamiesi retorikos, ne tik mokomės kalbėti ir įtikinamai ginti savo argumentus, bet ir geriau pažįstame save. Mokomės atsipalaiduoti, atpažinti, ko bijome ir ko trokštame. Mokomės ginti savo tiesą, įsitikinimus, požiūrį. Mokomės patirti pauzę. Retorika – tai sąmoningas kalbėjimas, visiškai kitoks nei kasdienis, neįsisąmonintas žodžių srautas, prie kurio esame įpratę.
Donaldas Duškinas (gim. 1972) – retorikos ir sąmoningo kvėpavimo mokytojas, lektorius. „Retorika. Retoterapija“ – pirmoji ciklo knyga.
Susidūrimas su problemomis ir jų sprendimas yra skausmingas procesas, kurio daugelis mūsų stengiasi išvengti. O pats vengimas sukelia dar didesnį skausmą ir neleidžia tobulėti nei intelektualiai, nei dvasiškai.
Remdamasis savo paties profesine patirtimi dr. M Scottas Peckas, praktikuojantis psichiatras, siūlo būdus, kurie padeda pasiekti aukštesnį savęs pažinimo lygį, t. y. drąsų savo problemų pripažinimą ir pokyčių skausmo iškentėjimą. Jis aptaria nuoširdžios meilės ryšių prigimtį, moko, kaip atpažinti tikrąją tarpusavio santykių darną, kaip atskirti priklausomybę nuo meilės, kaip tapti jautresniems auklėjant vaikus ir būti atsakingam pačiam už save.
Ši knyga yra fenomenas. Išbuvusi New York Times bestselerių sąraše daugiau kaip 12 metų, ji gali pakeisti jūsų gyvenimą.
M. Scottas Peckas yra vienas žymiausių autoritetų religijos ir mokslo, ypač religijos ir psichologijos, sąsajų klausimais. 1992 m. Amerikos psichiatrų asociacija pripažino jo – pedagogo, tyrinėtojo ir klinicisto – išskirtinius nuopelnus psichiatrijoje.
Politikos teoretikės, filosofės Hannah‘os Arendt knygoje „Apie smurtą“ analizuojama XX a. antros pusės smurto prigimtis, priežastys ir reikšmė. Šiame klasikiniame, tačiau šiandien vis dar aktualiame veikale, H. Arendt savo teorijas apie smurtą pateikia iš istorinės perspektyvos, nagrinėja karo, politikos, smurto ir galios ryšius.
Kvestionuodama smurtinio elgesio prigimtį, Hannah Arendt prieštarauja Mao Dzedongo minčiai, kad „Galia išauga iš šautuvo vamzdžio“. H. Arendt sako: „Galia ir smurtas yra priešingybės; ten, kurie viena valdo absoliučiai, kitos nėra.“