Louise Erdrich

2021 metais prestižine Pulitzerio premija už knygą „Naktinis sargas“ įvertinta amerikietė rašytoja Louise Erdrich naujausioje knygoje įkvėpimo semiasi iš savo ir saviškių gyvenimo, nepamiršdama aktualių įvykių ir prisiliesdama prie to, kas mistiška ir sunkiai paaiškinama.

„Stulbinanti knyga. Tai pelnytas meilės laiškas skaitytojams ir knygų pardavėjams, taip pat įtaigi istorija apie tai, kas padeda susidoroti su skausmu ir baime, neteisybe ir liga. Vienas geras būdas – dalytis mėgstamomis knygomis. Perskaitykite „Nuosprendį“ ir darykite būtent tai.“

USA Today

Už savo nusikaltimą – kartu pasibaisėtiną ir absurdišką – Tukė gauna ne mažiau šokiruojantį nuosprendį. Atlikdama bausmę išsigelbėjimą ji randa knygose ir išėjusi į laisvę įsidarbina viename Mineapolio knygyne. Jis mažytis, bet sukaupęs didžiulę energiją – dėl itin ekscentriškų ir kartu šiltų, knygomis gyvenančių darbuotojų, taip pat dėl vienas už kitą keistesnių klientų. Viena iš jų – Flora, baltoji, kuri ne tik kaip įmanydama bando įrodyti savo indėnišką kilmę, bet ir gyvena taip, lyg išties būtų Amerikos čiabuvių palikuonė. Staiga mirusi Flora ima vaidentis knygyne – iš pradžių Tukei, o paskui ir jos kolegoms. Dėl nenuilstamų, net įkyrių, kad ir gerais ketinimais grįstų, Floros mėginimų įsipaišyti į indėnų bendruomenę šis jos pomirtinis apsireiškimas beveik nestebina, tačiau vis tiek neramina. Todėl Tukė pasiryžta išsiaiškinti, kas verčia šią moterį klaidžioti tarp knygyno lentynų net po mirties.

Tai romantikos nestokojanti knyga apie ypatingus paprastus gyvenimus, mėgavimąsi kasdienybe, meilę knygoms ir kalbai, šeimą, kurią susikuriame iš sutiktų žmonių, tačiau ji taip pat ryžtingai politiška, kaip būdinga Louise Erdrich kūrybai, ir paliečianti aktualius įvykius.

2021 metais prestižine Pulicerio premija įvertintas amerikietės rašytojos Louise Erdrich „Naktinis sargas“ – didinga daugiabalsė istorija apie praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Ameriką, ciniškus centrinės valdžios ketinimus sunaikinti kelias indėnų gentis ir vietos bendruomenės pastangas išsaugoti savo tapatybę ir gyvenimus.

1953 metų rugpjūčio 1 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas paskelbė rezoliuciją Nr. 108, panaikinančią sutartis su Amerikos indėnų gentimis. Šia rezoliucija buvo siekiama nedelsiant iškeldinti iš gimtųjų žemių penkias indėnų gentis. Tiesa, jos autoriai tikino, kad taip ketinama išspręsti indėnų ekonomines problemas, išlaisvinti indėnus, suteikti jiems galimybę persikelti į kitas šalies vietas, didžiuosius miestus, kur jie galėtų rasti geresnių darbų ir įvairesnių pragyvenimo šaltinių. 

Čipevų genties tarybos narys Tomas Važaškas nesupranta, kaip įmanoma panaikinti sutartis, turėjusias galioti, „kol augs žolė ir tekės upės“. Tačiau jis puikiai suvokia, kad naujas įstatymas indėnams nesuteiks jokios laisvės, o tik pasmerks lėtam išnykimui. Nes išlaisvinti nuo savo žemės ir nuo savo gyvenimų jie nebebus indėnai. Kuklias naktinio sargo pareigas indėnų rezervate įsteigtoje gamykloje turintis vyras pasiryžta kovoti, kad indėnai išliktų problema. Kad jų neišspręstų.

Šis Louise Erdrich romanas paremtas realia autorės senelio gyvenimo istorija. Jis taip pat naktimis dirbo sargu gamykloje, ir kovodamas dėl savo gentainių iš mažo Šiaurės Dakotos indėnų kaimelio nukeliavo iki pat Vašingtono. Tačiau tai ne tik istorija. Tai ir galingas pasakojimas apie meilę ir mirtį, apie skurdą ir nepriteklius, apie draugystę ir gyvybiškai svarbius bendruomenės saitus. 

„Louise Erdrich pasižymi unikaliu sugebėjimu, toje pačioje pastraipoje ji gali sudaužyti širdį ir pripildyti ją nuostabiausios šviesos. Nuostabus literatūros kūrinys, skaudus, bet tuo pat metu ir labai šiltas, jautrus, žmogiškas.“

Tampa Bay Times