Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) šiemet jau tryliktą kartą rengia Metų verstinės knygos rinkimus. Šiais metais skaitytojai gali balsuoti ir rinkti knygas pagal tris kategorijas: grožinės, negrožinės ir vaikų bei jaunimo literatūros. Anot organizatorių, didžioji šių metų naujiena – vaikų ir jaunimo literatūros kategorija, jai knygas atrinko speciali trijų šios srities eksperčių komanda.
Tarp literatūros ekspertų pastebėtų ir į trumpuosius sąrašus įtrauktų leidinių – trys leidyklos „Baltos lankos“ knygos, už kurias galima atiduoti balsą, o į ilguosius sąrašus iš viso pateko net šeši praėjusiais metais pasirodę leidyklos kūriniai.
„Džiaugiamės, kad 2021 metais išleistos „Baltų lankų“ knygos, patekusios į Metų verstinių knygų sąrašus, atspindi itin platų leidyklos verstinės literatūros žemėlapį: norvegų, olandų, vokiečių, italų, anglų kalbos. Vadinasi, vienas iš mūsų tikslų – supažindinti skaitytojus su kuo įvairesne skirtingų pasaulio šalių literatūra – yra pastebimas, vertinamas tiek skaitytojų, tiek literatūros specialistų. Tai skatina toliau megzti ryšius su vertėjais, verčiančiais iš retesnių kalbų, kuo įvairesniuose kraštuose ieškoti literatūros įdomybių, neapsiriboti vien anglakalbe literatūra“, – sako leidyklos vyr. redaktorė Saulina Kochanskaitė.
Tampame vis reiklesni vertimams
Šįmet „Baltų lankų“ knygos pateko į visas konkurso kategorijas. Į šiuolaikinės grožinės literatūros sąrašą buvo įtrauktos Marieke Lucas Rijneveld „Vakaro nejauka, W. G. Sebald „Austerlicas“, Sandro Veronesi „Tu ir esi kolibris“. Literatūros klasikos sąraše – Tarjei Vesaas „Ledo rūmas“. Vaikų ir jaunimo kategorijoje figūruoja Tae Keller „Kaip sučiupti tigrą“, o negrožinės literatūros sąraše – Merlin Sheldrake „Raizgus gyvenimas: kaip grybai kuria mūsų pasaulį, keičia mąstymą ir formuoja ateitį“.
Anot vyr. redaktorės S. Kochanskaitės, kokybiškam vertimui svarbos teikia ne tik specialistai ir leidėjai, bet ir skaitytojai bei skaitytojos.
„Profesionaliai išverstos užsienio literatūros poreikį lemia daug veiksnių: vis daugiau žmonių skaito originalo kalbomis, todėl rinktis lietuvišką vertimą gali paskatinti tik aukščiausios literatūrinės prabos vertimai. Lietuvoje apskritai egzistuoja gero vertimo tradicija. Rūpestis ją palaikyti leidykloms padeda išlaikyti aukštą kartelę. LLVS rengiamas konkursas ir kitos iniciatyvos ypač prisideda prie geros verstinės literatūros sklaidos. Nuolatinės viešos diskusijos apie vertimų kokybę skatina skaitytojus mąstyti apie vertimus. Prie žinių apie verstinę literatūrą sklaidos prisideda ir socialiniai tinklai, juose skaitytojai akimirksniu dalijasi įžvalgomis apie geras knygas, kokybiškus ar prastus vertimus“, – sako vyr. redaktorė.
Stebint tendencijas
Paklausta, kokios vertimų tendencijos matyti pastaraisiais metais, S. Kochanskaitė išskiria ir klasikinių kūrinių vertimų tendenciją.
„Iš pačių Metų verstinės knygos rinkimų sąrašų justi didesnis dėmesys Pietų Amerikos autoriams, apskritai ispanakalbei literatūrai, taip pat italų, lenkų, vokiečiakalbei literatūra. Neblėsta verstinės negrožinės literatūros skaitymo banga. Ryškėja svarbus ir reikalingas dėmesys Ukrainos autoriams. O vertingais klasikiniais kūriniais, regis, domimasi ne mažiau nei šiuolaikiniais – jų spragas stengiamės pildyti po truputį, šventiškai sutikdami kiekvieną naują klasikinės literatūros vertimą ar seniai pasirodžiusios klasikos perleidimus“, – sako leidyklos „Baltos lankos“ vyr. redaktorė.
„Metų verstinės knygos“ sąrašus sudaro LLVS kviestų ekspertų komisija, vertinanti kūrinio meniškumą ir vertimo kokybę. Balsavimas baigiamas ir Metų verstinės knygos rinkimų rezultatai visose kategorijose paskelbiami balandžio 23-iąją – Pasaulinę knygos dieną.
Kviečiame susipažinti ir atiduoti balsą už šias tris leidyklos „Baltos lankos“ knygas, patekusias į trumpuosius sąrašus.
Marieke Lucas Rijneveld „Vakaro nejauka“, iš olandų k. vertė Aušra Gudavičiūtė
Olandijos kaime, reformatų tikėjimą išpažįstančių ūkininkų šeimoje, kurioje švaistymas ir lengvabūdiškumas prilyginamas nuodėmei, auganti dešimtmetė Jopė klaidžioja niekieno žemėje tarp vaikystės ir suaugusiųjų gyvenimo ir pasaulį patiria savitu būdu: oda jusdama nuo šaltų žiemų apsaugantį karvių tešmenų tepalą, šūkaudama raudonio žodžius, kurių nerasi Biblijoje, su broliais ir seserimi padėdama atlikti ūkio darbus. Kai likus kelioms dienoms iki Kalėdų šeimą sukrečia siaubinga netektis, kiekvienas ją išgyvena savaip. Sielvarto surakinti tėvas ir motina nepastebi, kaip trys vaikai pamažu išklysta iš vėžių. Jausdamasi kalta dėl nelaimės ir nebenusivilkdama savo raudonosios striukės, Jopė įsisuka į trikdančių fantazijų ir patirčių pasaulį, savyje atranda vis gilėjančią tamsą, kuri grasinasi sunaikinti jos ir jos artimųjų pasaulį.
„Vakaro nejauka“ – makabriško grožio romanas, vaizduojantis nekasdienišką kaimiškosios gyvensenos pusę ir dekadansą, parašytas poetiška, vibruojančia kalba, persmelktas sunkių klausimų apie seksualumą, tikėjimą ir egzistencijos skausmą, nepakeliamybę ir baigtį.
W. G. Sebald „Austerlicas“, iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė
Žakas Austerlicas – mįslingas nepažįstamasis, romano pasakotojo kadaise užkalbintas tamsioje Antverpeno geležinkelio stoties salėje. Atsitiktinumas vis iš naujo suveda juodu netikėčiausiose vietose, didingiausiuose Europos miestuose, ir per tuos susitikimus, ilgus pokalbius apie XX a. istoriją, architektūrą ir kultūrą, pamažu atsiveria melancholiškojo keliautojo gyvenimo istorija. Austerlicas, nors jau daugybę metų gyvena Londone, nėra anglas. Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą jis, pabėgėlis žydų vaikas, gyvybės traukiniu pateko į Velsą. Augęs kalvinistų pamokslininko ir jo žmonos namuose, kuriuose apie jo praeitį buvo nekalbama, tik po daugelio metų, jau suaugęs, sužino savo tikrąją kilmę ir pagaliau supranta, kodėl visada jaučiasi svetimas tarp žmonių. Austerlicas panūsta sekti įkandin nuolat lankančių prisiminimų, kurie pamažu atveria Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto sunaikintą, prarastą XX amžiaus pirmos pusės pasaulį.
Romane „Austerlicas“ W. G. Sebaldas pasakoja apie šaknų, savosios kalbos ir vardo netekusį žmogų, kuris ieškodamas tėvynės, namų, vietos šiame pasaulyje bando išspręsti sudėtingiausią savo praeities mįslę ir sykiu nutapo skausmingą XX a. Europos istorijos panoramą.
Knygoje dr. Merlinas Sheldrakeʼas leidžiasi į žavingą nuotykį ir tyrinėja fantastišką, keistą ir nuostabų grybų pasaulį: šie beveik visą gyvybę Žemėje palaikantys organizmai niekuomet nepaliauja stebinti. Grybai – nei augalas, nei gyvūnas, jų randama visame pasaulyje, ore ir mūsų kūnuose. Jie sprendžia užduotis neturėdami smegenų, gali pribloškiamai taikliai manipuliuoti gyvūnų elgesiu. Davę mums duonos, alkoholinių gėrimų ir gyvybę gelbstinčių vaistų, grybai formavo žmonijos istoriją, o visuomenę nuo pat Antikos laikų stebinusios psichodelinės grybų savybės palengvino nemažai psichikos ligų simptomų. Grybų gebėjimas virškinti plastiką, sprogmenis, pesticidus ir žaliavinę naftą yra pasitelkiamas pažangiausioms technologijoms, o atradus, kad jie jungia augalus požeminiais tinklais, „miško internetu“, pakito ir tai, kaip suvokiame ekosistemas. Tačiau didumą gyvenimo grybai nugyvena slapčiomis, o daugiau nei devyniasdešimt procentų jų rūšių iki šiol nėra aprašyta.
„Raizgus gyvenimas“ – tai suvokimą plečianti kelionė į slaptą gyvybės karaliją. Ši knyga parodo, kad be grybų nesuprastume planetos, kurioje gyvename, jie taip pat būtini norint suvokti, kaip mes mąstome, jaučiame ir elgiamės. Kuo daugiau sužinome apie grybus, tuo labiau neįmanomas be jų atrodo gyvenimas.
O šias tris ekspertai įtraukė į ilguosius sąrašus.
Sandro Veronesi „Tu ir esi kolibris“, iš italų k. vertė Lina Gaučytė
Oftalmologas, Florencijos intelektualų sūnus Markas Karera – it kolibris, kuris, tankiai plakdamas sparnais, geba kyboti ore, skristi ne tik pirmyn, bet ir atgal, tarytum nusikelti į praeitį ir į ateitį. Marko Kareros gyvenime gausu ir lemtingų sutapimų, ir siaubingų netekčių, ir absoliučių meilių. Bet Markas Karera turi ypatingą gebėjimą: kol pasaulis aplink jį nuolat kinta, jis išlieka ramus ir su tykia narsa iriasi pirmyn, nes išgyventi nereiškia gyventi mažiau.
Kone tobulai sukonstruotoje romano „Tu ir esi kolibris“ architektūroje iš įvairiausių kasdienybės detalių sukuriamas ištisas žmogaus pasaulis, lakiame laike ir svaigiame Italijos kolorite ištįstantis nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki dabarties ir artimos ateities. Viename iš to pasaulio taškų sušvytės Marko Kareros gebėjimo atsilaikyti prieš visas negandas vaisius – mergaitė japonišku vardu Miraidžin, reiškiančiu Ateities Žmogus. Šis pasakojimas – išmintinga meditacija apie šeimą, žmogaus širdį, gedinčiojo skausmą ir kiekvieno troškimą gyventi geriausią įmanomą gyvenimą iš geriausiųjų.
Tarjei Vesaas „Ledo rūmas“, iš norvegų k. vertė Justė Nepaitė
Mažame Norvegijos kaimelyje į paauglystę žengiančios mergaitės Sisė ir Unė užmezga ypatingą draugystę. Jos nuo pat pradžių pajunta atradusios neįprastą, joms pačioms neperprantamą tarpusavio ryšį. Tarsi būtų viena siela skirtinguose kūnuose. Tačiau vieną šaltą žiemos rytą Unė, užuot ėjusi į mokyklą, patraukia prie milžiniško užšalusio krioklio, vietinių vadinamo Ledo rūmu. Painūs ledo labirintai paklaidina Unę, o Sisė visą ilgą žiemą lieka įkalinta savo pačios minčių speige.
„Ledo rūmas“ – metaforiškas, skaidrus taupia kalba, tik Tarjei Vesaasui būdingu fragmentišku stiliumi parašytas romanas apie bundančius jausmus, vienatvę ir nepritapimą, žengimą į suaugusiųjų pasaulį, apie tamsias sielos kertes, kur tarpusavyje kovoja įvairios jėgos, jausmai ir troškimai.
Tae Keller „Kaip sučiupti tigrą“, iš anglų k. vertė Ina Jakaitė
Kaip aštuonmetė Lilė mergaitė nustemba, vieną lietingą dieną vidury kelio išvydusi tikrų tikriausią milžinišką tigrą – tarsi nužengusį tiesiai iš magiškų istorijų! Bet viskas trunka tik akimirką – kaip netikėtai tigras atsirado, taip staiga ir dingsta.
Kiek išsigandusi Lilė mėgina įtikinti save, jog tai tebuvo sapnas, tačiau neilgai trukęs tigras pasirodo vėl ir pasiūlo netikėtą, bet labai svarbų sandorį. Ilgai negalvojusi mergaitė sutinka, nors ne kartą yra girdėjusi, kokie klastingi ir pavojingi gali būti šie padarai... Kad pažvelgtų gudriajam pasakų plėšrūnui į akis, Lilei prireiks ne tik begalinės drąsos ir ryžto, bet ir naujai atrastų draugų bei nuolat purkštaujančios vyresnės sesers Semės pagalbos.
„Kaip sučiupti tigrą“ – jautri ir magiška pasaka apie mergaitę ir jos šeimą, apie istorijas aplink mus, neapsakomą jų galią, norą surasti savo balsą ir leisti jam suskambėti kitų balsų ir istorijų chore.
Nuotr. aut. Dovilė Dagienė