Romanai

Betė Velovs bėga, kad liktų gyva...

Jaunoji Betė svajoja gyventi paprastą gyvenimą Holsande su savo vyru žveju. Tačiau Martinas grįžta iš karo suluošintas ir palaužtas, o ją vis labiau engia nuožmaus būdo anyta. 

Kartą, kai audra ir potvynis grasina pasiglemžti viso kaimelio namus, ilgai nemąstydama Betė čiumpa pasitaikiusią progą pabėgti. Ji sprunka į Bristolį, pasivadina Meibele Bruk ir tikisi naujo gyvenimo. Vis dėlto likimo planai kitokie...

Be skatiko kišenėje, visiškai viena Meibelė išgyvena žiaurų užpuolimą, o tada ją išgelbsti mediumė Nora Naitingeil. Meibelė pirmą kartą susiduria su tais, kurie bendrauja su mirusiaisiais, ir netikėtai patiria pati turinti panašių gebėjimų. Vis dėlto jauna moteris ima būgštauti, kad dovana virs baisiu prakeiksmu, nes kaskart vis sunkiau nuslėpti, kas ji buvo kadaise ir nuo kokio siaubingo gyvenimo pabėgo.

Kai jau gyvenimas nurimsta, kai aplanko nauji jausmai, Meibelė sulaukia žinios iš ten, iš kur kadaise paspruko. Taigi, norėdama apsaugoti savo ateitį, Meibelė turi dar kartą stoti akistaton su praeitimi.

Vaikystėje Lesley Pearce buvo barama už tai, kad turi pernelyg lakią vaizduotę. Užaugusi ji išmėgino galybę darbų: auklės, merginos-zuikučio, drabužių dizainerės, mamos visu etatu, o keturiasdešimt devynerių ėmėsi veiklos, kuri leido atsiskleisti visiems jos talentams – tapo rašytoja. Lesley Pearse gyvena Devone, turi tris dukras ir keturis anūkus.

Amelija Vait gyvena nuomojamame kambaryje ir svajoja tapti žurnaliste. Bet kol kas dirba vietiniame laikraštyje — pardavinėja skelbimų plotą.

Vieną lemtingą dieną gyvenimas ėmė ir apsivertė...

Visai netoli savo namų ji rado tarp šiukšlių numestą nužudytos merginos kūną. Policijai ir žurnalistams paviešinus informaciją apie žmogžudystę, Amelija pasipiktina skelbiamomis prielaidomis ir melu apie šią jauną nelaimėlę.

Pasiryžusi apginti auką nuo šmeižto ir padėti sielvartaujančiai šeimai Amelija įtikina laikraščio redaktorių leisti jai parašyti straipsnį ir papasakoti tikrąją istoriją.

Betgi netrukus aptinkamas dar vienas kūnas, o tyrimą atliekanti policija neturi už ko užsikabinti. Ieškodama užuominų, surasdama vis naujų liudininkų ir įtariamųjų Amelija supranta, kad turbūt tik ji viena gali išsiaiškinti tiesą ir sustabdyti žudiką.

Jei tik ji žinotų, kas iš tiesų meluoja...

ĮTRAUKIANTIS IR ATMINTIN ĮSTRINGANTIS TRILERIS. KAIP PAŠĖLĘS PASIVAŽINĖJIMAS AMERIKIETIŠKAISIAIS KALNELIAIS.

Žinau, kad nesi Džeinė Hjus...

Džeinė Hjus turi mylintį draugą, darbą gyvūnų prieglaudoje ir nediduką namelį viename Velso miestelyje. Čia ji jaučiasi laimingesnė nei kada nors anksčiau, nors gyvena pramanytą gyvenimą. Mat Džeinė Hjus iš tikrųjų neegzistuoja.

Prieš penkerius metus geriausių draugių kompanija išvyko į kelionę, tačiau turėjusios būti įsimintiniausios gyvenimo atostogos netruko virsti košmaru.

Džeinė stengiasi atsikratyti praeities šešėlių, bet netikėtai pasirodo žmogus, žinąs, kas anuomet kelionėje įvyko iš tikrųjų. Ir, atrodo, tas žmogus pasiryžęs sunaikinti Džeinę ir viską, kas jai brangu...

„Romano „Juodasis narcizas“ (Black Narcissus) interpretacija feisbuko kartai — tai puiki analizė, atskleidžianti, kaip lėkštas pavydas ir nesusipratimai išardo net ir tvirčiausias draugystes. Klaustrofobiškas, įtampos kupinas, kvapą gniaužiantis ir spėliones kurstantis pasakojimas.“
Elizabeth Haynes

„Šiurpus, bauginantis, nenuspėjamas siužetas. C. L. Taylor kuria nepaprastai geras istorijas; skaitydamas niekada nesi tikras, kuriuo veikėju vertėtų pasikliauti; smalsumą žadinanti, baugi ir pagauli knyga.“
Woman Magazine

„Tikras šedevras — primena „Paplūdimį“ (The Beach), tik daug tamsesnis, jaudulingesnis, įtemptesnis. Dėmesį prikaustantis, atsitraukti neleidžiantis, meistriškai parašytas romanas.“
Louise Douglas

„Intriguojantis, trikdantis psichologinis trileris.“
Clare Mackintosh

„C. L. Taylor pristato naują knygą; stačiai neįstengsite nuo jos atsiplėšti, versite puslapį po puslapio iki gilios nakties. Perspėju — kitądien galite jaustis mieguisti.“
Tamar Cohen 

„Baigiau skaityti besidaužančia širdimi. Tamsi, šiurpi, netikėtų vingių kupina knyga. Man patiko.“
Rowan Coleman

„Atmintin įstringantis, kraują stingdantis ir šiurpulingas, pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais primenantis trileris.“
Sunday Express

„Puikus psichologinis trileris.“
Heat Magazine

„Vingių, posūkių ir meistriškai sukurptos įtampos kupinas trileris, priversiantis širdį plakti smarkiau.“ Claire Frost, Fabulous Magazine

„Greito veiksmo, įtemptas, mistinis kūrinys. Neabejotinas bestseleris.“
Mark Edwards

„Aukščiausias įvertinimas. Skaitant pagaugai per nugarą bėga!“
Woman Magazine

Visiški beraščiai ir mažaraščiai žmonės šių dienų pasaulyje. Skamba neįtikėtinai? Deja, tokia realybė.

Milanas Bergas laukia prie šviesoforo, kai šalia sustoja automobilis. Ant užpakalinės sėdynės sėdi persigandusi, nevilties apimta mergaitė ir spaudžia raštelį prie stiklo. Ar tai pagalbos prašymas? Milanas negali jo perskaityti, nes jis beraštis! Vienas iš daugiau nei šešių milijonų Vokietijoje gyvenančių rašto nepažįstančių žmonių. Vis dėlto vyras įtaria — mergaitei gresia mirtinas pavojus.

Leidęsis į lenktynes su laiku Milanas nė nenutuokia, kad košmariški klaidžiojimai ir paieškos baigsis šiurpiu atradimu: tiesa kartais pernelyg baisi, kad galėtum su ja gyventi, o nežinojimas yra didžiausia pasaulyje dovana.

„S. Fitzek „Dovana“ — tikrų tikriausia dovana psichologinių trilerių gerbėjams. Šiurpą keliantis siužetas, įtampa iki paskutinio puslapio ir nepagražinta, skaudi realybė žmonių, kuriems raidžių pasaulis menkai pažįstamas.“
Berliner Kurier

„Papasakosiu didžią istoriją — gėrio ir blogio, stiprybės ir silpnumo, meilės ir neapykantos, grožio ir bjaurumo. Pabandysiu parodyti, kad šie pradai yra vienas nuo kito neatsiejami, — apie savo svarbiausią kūrinį kalbėjo Nobelio premijos laureatas Johnas Steinbeckas. — Tai knyga, kurios aš visada norėjau, dėl kurios stengiausi, meldžiausi, kad galėčiau ją parašyti.“

„Į rytus nuo Edeno“ laikomas vienu iš klasikinės Amerikos literatūros šedevrų. Pasakojimas vyksta XX a. pradžioje auksiniame Salinaso slėnyje, Kalifornijoje. Romane vaizduojamos dvi dinastijos — Traskai ir Hamiltonai, iš kurių kilęs pats J. Steinbeckas, — ir trys kartos, nuolat atsiduriančios gėrio ir blogio kovos sūkuryje. Adamas Traskas, su žmona atvykęs iš JAV rytų, nusprendžia apsistoti ir įsikurti jam naujoje vietoje, turtingame Salinaso slėnyje, tačiau gimus dvyniams Kalebui ir Aronui, jis lieka vienas ir jam vienam tenka išbandymai užauginti du motinos meilės nepažinusius ir tokius skirtingus sūnus: vienas jų auga gaubiamas visų aplinkinių švelnumo, o kito pasaulyje dominuoja vienatvė ir paslaptinga tamsa. Hamiltonų giminė, priešingai, gausi ir gyva, ji kuria ir atnaujina pasaulį, tačiau ir ją nuolat supurto nerimas: kaip reikės išlikti pasaulyje, kai jame neliks visa jungiančio tėvo, išmintingojo Samuelio?

1952 m. išleistame romane tyrinėjamos temos: tapatybės paieškos, neįmenama meilės paslaptis ir žlugdančios jos stokos pasekmės. Po trejų metų pagal romaną buvo sukurtas kultinis Elia Kazano režisuotas filmas, o knyga iki pat šių dienų išliko gyvybiškai svarbi Amerikos literatūros istorijoje. „Į rytus nuo Edeno“ — galingas ir nepaprastai ambicingas romanas, per šeimos sagą naujai, šiuolaikiškai permąstantis biblinę Kaino ir Abelio istoriją.

„Istorijos ir mito fantazija… keistas, originalus meno kūrinys.“
The New York Times Book Review

„Jaudinantis, graudinantis spektaklis su laukinėmis jėgomis.“
Carlas Sandburgas

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną „Cup of Gold“, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — „The Pastures of Heaven“ (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir „To a God Unknown“ (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį „The Long Valey“ (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną „Tortilla Flat“ (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose „In Dubious Battle“ (1936), „Of Mice and Men“ (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane „The Grapes of Wrath“ (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui „The Forgotten Village“ ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje „Sea of Cortez“. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė „Bombs Away“ (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę „The Moon is Down“ (1942). Po jų sekė „Cannery Row“ (1945; liet. „Konservų gatvė“), „The Wayward Bus“ (1947), „The Pearl (1947; liet. „Perlas“), „A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama „Burning Bright“ (1950) ir monumentalusis romanas „East of Eden“ (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: „Sweet Thursday“ (1954), „The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication“ (1957), „Once There Was a War“ (1958), The Winter of Our Discontent“ (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), „Travels with Charley in Search of America“ (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), „America and Americans“ (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos „Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), „Viva Zapata!“ (1975), „The Acts of King Arthur and His Noble Knights“ (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

„Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“ — tai 1962 m. išleista amerikiečių rašytojo Johno Steinbecko kelionių knyga, vienas geriausių šio žanro literatūros kūrinių. Autorius joje aprašo savo kelionę per Ameriką, kurioje jį lydėjo jo pudelis Čarlis. 

Rašytojas, būdamas penkiasdešimt aštuonerių, išsirengė į kelionę, norėdamas išgirsti tikrosios Amerikos kalbą, užuosti žolės ir medžių kvapą, pamatyti spalvas ir atspalvius, kitaip tariant, iš naujo atrasti šalį, apie kurią jis jau tiek daug metų rašė.

Steinbeckas drauge su prancūzišku pudeliu Čarliu keliauja valstijas jungiančiomis automagistralėmis ir užmiesčio keliais, valgo kartu su sunkvežimių vairuotojais, susiduria su Jeloustouno lokiais, lanko senus draugus. Šioje kelionėje jis mąsto apie amerikiečių savybes, rasinį priešiškumą, amerikiečiams savitą, kone visur pastebimą vienišumą ir netikėtą nepažįstamų žmonių gerumą.

„Grynas pasitenkinimas, pikantiška geografinių vietovių ir žmonių pynė, susipinanti su melancholiškomis esė įvairiomis temomis, pradedant emociniais senėjimo sunkumais, baigiant pasvarstymais apie tai, kodėl milžiniškos sekvojos mums sukelia tokią nuostabą.“ 

The New York Times Book Review

„Gili, kupina atjautos, o neretai ir pykčio... nuoširdžiai sukrečianti knyga, kurios autorius — vienas žymiausių mūsų rašytojų.“

The San Francisco Examiner

„Steinbeckas neprilygstamas... Stiprus, emocionalus pasakojimas apie kelionę, kupiną naujų atradimų.“

John Barkham, Saturday Review Sybdicate

„Jausmingas, ilgesingas pasakojimas, kuriame autorius dalijasi savo atradimais ir susitikimų įspūdžiais, vaizdingai perteikia mūsų žmogiškosios prigimties dvidešimtame amžiuje paveikslą, kuriam dar ilgai niekas negalės prilygti.“

Edward Weeks, The Atlantic Monthly

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną „Cup of Gold“, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — „The Pastures of Heaven“ (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir „To a God Unknown“ (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį „The Long Valey“ (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną „Tortilla Flat“ (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose „In Dubious Battle“ (1936), „Of Mice and Men“ (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane „The Grapes of Wrath“ (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui „The Forgotten Village“ ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje „Sea of Cortez“. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė „Bombs Away“ (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę „The Moon is Down“ (1942). Po jų sekė „Cannery Row“ (1945; liet. „Konservų gatvė“), „The Wayward Bus“ (1947), „The Pearl (1947; liet. „Perlas“), „A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama „Burning Bright“ (1950) ir monumentalusis romanas „East of Eden“ (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: „Sweet Thursday“ (1954), „The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication“ (1957), „Once There Was a War“ (1958), The Winter of Our Discontent“ (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), „Travels with Charley in Search of America“ (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), „America and Americans“ (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos „Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), „Viva Zapata!“ (1975), „The Acts of King Arthur and His Noble Knights“ (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

New York Times Nr. 1 bestselerių autorė baigia savo pribloškiančią trilogiją, lyginamą su postapokaliptinės fantastikos klasika, Stepheno Kingo „Dvikova“.

Kai virusinė liga, pavadinta Pražūtimi, sunaikina civilizaciją, magija tampa įprastu reiškiniu, ir Felona Svift savo jaunystę praleidžia mokydamasi ja naudotis. Mergina nenurims, kol neišlaisvins nelaimėlių, kuriuos medžioja, kalina laboratorijose ir kankina vyriausybės pajėgos ar fanatiški Tyrieji Kariai. Ji netgi pasiryžusi išvaduoti tuos, kurie iš baimės ar silpnumo pakluso blogiui... jeigu tik juos dar įmanoma išgelbėti.

Sustiprinta ryšio su bendražygiu ir mylimuoju Dankanu, Felona jau subūrė po savo vėliava tūkstančius žvėrlakių, elfų bei žmonių. Ji pasitelkia visus savo gebėjimus, kad padėtų jiems išgyti ir vėl atrasti savyje šviesą bei tikėjimą. Nes žino: nors gimė kaip Išrinktoji, ji viena nieko nepasieks. Jai reikės kariaunos, su kuria galės stoti prieš savo seną priešą, sunaikinti jo irštvas ir įvykdyti tai, kas buvo lemta...

„Didinga... Tobulas magijos, nuotykių, romantikos ir plieninio ryžto kovoje tarp gėrio ir blogio lydinys, vis primenantis mums, kad nors kova gali išgelbėti, tvirtybės semiamės iš namų, židinio ir bendruomenės. Nuostabi ir įkvepianti knyga.“
Kirkus

„Mitriai ausdama išskirtinę literatūrinę magiją, N. Roberts ir vėl sulieja kerinčius veikėjus, išmoningą siužetą bei jaudulį keliančią įtampą savo finalinėje „Išrinktosios sagos“ trilogijos dalyje.“
Booklist 

„Paskutinė „Išrinktosios sagos“ dalis yra nenuginčijamo N. Roberts gebėjimo pasakoti įrodymas, pilna fantazijos postapokaliptinė istorija. Veikėjai čia apsuka visą ratą, nepalikdami šios įtemptos, energingos istorijos palaidų galų.“
Library Journal

SODE RASTI KŪNAI
Kuomet besilaukianti Sefrona Katler su draugu Tomu įsikelia į Skelton Pleiso 9-ąjį namą ir pradeda jį renovuoti, jie tikrai nesitiki sode rasti lavoną. Tiesą sakant, du.

POLICIJOS TYRIMAS
Teismo medicinos ekspertizė parodo, kad kūnai buvo palaidoti maždaug prieš trisdešimt metų, todėl policija apklausia buvusią sodybos šeimininkę – Sefės močiutę Rozą.

APKLAUSIAMA ŠEIMININKĖ
Roza serga Alcheimeriu, todėl jos atmintis stipriai šlubuoja. Ji negali padėti policijai, bet akivaizdu, kad ji kažką prisimena.

ŽUDIKAS LAISVĖJE?
Po truputį sugrįžtant Rozos atminties nuotrupoms, o policijai tęsiant tyrimą, Sefė baiminasi, kad ją ir sodybą kažkas stebi...

Kas nutiko prieš trisdešimt metų?
Ką bendro su tuo turi jos močiutė?
Ar Sefei gresia pavojus?

Britų autorė Claire Douglas yra parašiusi septynis trilerius, tarp jų ir „Pora iš 9-ojo namo“, kuris sulaukė stulbinamo populiarumo ir yra The Sunday Times bestselerių sąrašuose. Autorės knygos yra išverstos į dvidešimt kalbų.

Amerikiečių autorė Toni Morrison (1931–2019) – daugybės prestižinių apdovanojimų laimėtoja: Pulitzerio premijos laureatė, JAV Nacionalinės knygų kritikos prizo nugalėtoja, 1993 metais už romaną ,,Mylima‘‘ pelniusi Nobelio literatūros premiją.

,,Mylima‘‘ vadinama vienu ryškiausių kūrinių amerikiečių literatūroje, išversta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, pagal ją sukurtas to paties pavadinimo filmas. Romane pasakojama sukrečianti istorija apie Ameriką po Pilietinio karo ir dramatišką moters kovą su vergovės fantomais.

Sitė gimė verge ir pabėgo į Ohajo valstiją, tačiau, nors nuo to laiko praėjo aštuoniolika metų, vis dar nesijaučia laisva. Ją persekioja kraupūs prisiminimai iš senųjų, kadaise širdžiai mielų namų, kuriuose, norėdama apsaugoti mylimą dukterį nuo persekiotojų, buvo priversta ryžtis baisiam nusikaltimui. Kad ir kaip stengtųsi atsikratyti praeities šleifo, tai nėra paprasta – pamiršti neleidžia vaiduokliška dukters dvasia, o netikėtai gyvenime pasirodžiusi paauglė, kuri vadina save Mylima, dienos švieson vėl iškelia siaubingą Sitės paslaptį. 

Garsaus austrų rašytojo Stefano Zweigo (1881–1942) psichologinis romanas „Širdies nerimas“, kaip ir geriausios šio autoriaus novelės, gvildena painų žmogaus jausmų ir minčių pasaulį bei dvasiniame gyvenime iškylančias moralines dilemas.

Pagrindinis romano veikėjas – jaunas išvaizdus leitenantas vakarėlio metu pakviečia šeimininko dukrą šokiui, nepastebėjęs, jog ji negali vaikščioti. Neapsakomo kaltės jausmo užvaldytas jis bando užglaistyti savo netaktišką poelgį, vis labiau įsitraukia į merginos šeimos gyvenimą, atranda daugybę užuojautos ir meilės atspalvių, kol galiausiai yra priverstas gyventi su sunkia kaltės našta.

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus – WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

Visų pamėgtų, bestseleriu tapusių Julios Quinn Bridžertonų kronikų septintoji knyga. Tai Hiacintos Bridžerton istorija – mergina jau suaugusi ir pasiruošusi apversti pasaulį aukštyn kojomis...

Visa aukštuomenė sutinka, kad kitos tokios, kaip Hiacinta Bridžerton, nėra. Ji itin protinga, velnioniškai iškalbinga ir, kaip kai kurie tvirtina, geriausia vartojant mažomis dozėmis. Garetas Senkleras laikosi tos pačios nuomonės. Vis dėlto Hiacinta, nors ir erzinanti, užburia jį savo žavesiu.

Gareto ir Hiacintos keliai susitinka per kasmetinį – kaip visada, siaubingą – Smaitų ir Smitų miuziklą. Kiekvienas Gareto žodis Hiacintai atrodo lyg iššūkis. Galiausiai ji pasisiūlo padėti jam išspręsti painų reikalą dėl paveldo. Nėrę į paslaptingą Senklerų istoriją abu supranta, kad atsakymai, kurių ieško, glūdi ne praeityje, svarbiausia – jųdviejų santykis, ir kad nėra nieko paprastesnio ir nieko sudėtingesnio už paprastą bučinį.

„Julia Quinn – istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

Keturmetė Honoratos Džilet dukrelė praneša mamai, kad jų kieme guli sergantis vyras. Paaiškėja, kad „sergantis“ vyras – Li Koburnas, kaltinamas praėjusią naktį šaltakraujiškai nužudęs septynis žmones. Pavojingas, viskam pasiryžęs ir ginkluotas svečias pažada moteriai, kad abi su dukrele liks saugios, kol darys viską, ką jis lieps. 

Persigandusiai Honoratai Koburnas paaiškina neatsitiktinai patekęs į jos namus – jos žuvęs vyras žinojo kai ką itin svarbaus, ir jai su dukrele gresia mirtinas pavojus, nes nusikaltėliai nori jos vyro surinktus slaptus įrodymus gauti bet kokia kaina. Vienintelė galimybė jodviem išsigelbėti – rasti slaptus dokumentus anksčiau, nei į namus pasibels persekiotojai. Negana to, Honorata netrukus su-pranta nebegalinti pasitikėti ir artimiausiais žmonėmis...

Kas yra kas šioje painioje istorijoje? Kokias paslaptis nusinešė į kapą Honoratos vyras? Ir kur slypi jų įminimo raktas?

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown, rašytojos karjerą pradėjusi 1981 metais, jau pardavė per 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis jos romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai priverčia skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

Aleksas – JAV prezidentės sūnus, Baltųjų rūmų pažiba, savotiškas amerikietiškasis princas: gražus, charizmatiškas, protingas. Tiesa, anapus Atlanto jis turi konkurentą – jauną, žavų ir ne mažiau populiarų britų karališkosios šeimos princą Henrį. Pirmasis jų susitikimas, bulvarinės spaudos piktdžiugai, išauga į tarptautinį skandalą: įtemptą vaikinų apsižodžiavimą karališkosiose vestuvėse seka nerangus apsistumdymas pernelyg arti milžiniško vestuvinio torto... 

Dviejų šeimų ir šalių vadovų planas – surengti jaunųjų varžovų paliaubas. Aleksas ir Henris yra priversti kartu pasirodyti tarptautinėse spaudos konferencijose ir demonstruoti apsimestinę draugystę internete. Bet nejučia Aleksas pameta galvą dėl, pasirodo, visai nepretenzingo, nuoširdaus Henrio, ir jiedu įsivelia į slaptą romaną, galintį sužlugdyti ne tik jųdviejų šeimų, bet ir valstybių įvaizdį.

Bet galbūt meilė vis dėlto gali išgelbėti pasaulį? Kaip rasti drąsos būti tuo, kas iš tikrųjų esi? „Raudona, balta ir karališka mėlyna“ patvirtina: tikra meilė padeda mums atsiskleisti ir pražysti.

„Imdavau šią knygą visur, kur tik keliaudavau, ir vogdavau kiekvieną sekundę, kad galėčiau paskaityti. Įtraukianti, šmaikšti, švelni ir seksuali… Pavydžiu visoms ir visiems, kurie šį romaną skaitys pirmą kartą!“

Christina Lauren, romano „(Ne) viskas įskaičiuota“ autorė

„Puikiai aprašyta meilės istorija, skatinanti džiaugtis savo tapatybe. Nors C. McQuiston nėra karališko kraujo, jos romanas karaliauja kaip privaloma perskaityti romantinė komedija.“

NPR

Casey McQuiston (Keisi Makviston) – amerikiečių rašytoja, „New York Times“ bestselerių autorė. Jos debiutinis romanas „Raudona, balta ir karališka mėlyna“ išsyk šovė į „New York Times“ ir „USA Today“ populiariausių knygų sąrašų viršūnes, be to, buvo pripažintas tokių leidinių kaip „Vogue“ ir „Vanity Fair“ metų knyga, o „Entertainment Weekly“, „Kirkus“ ir „Library Journal“ įtraukė jį savo į geriausių 2019 m. knygų sąrašus. Platformoje „Amazon Prime Video“ šiemet pasirodė romano ekranizacija.

Troja krito. Bet jos moterys – ne.

Nugalėję trojėnus, triumfuojantys graikai laukia tinkamo vėjo, kad galėtų grįžti namo. Tačiau tūžmingas keistas vėjas nerimsta, nes dievai užsirūstinę. Graikai nekantrauja, ima vaidytis tarpusavyje, priversti stovyklauti prie tamsaus, pačių sunaikinto miesto, nelaisvėje laikydami savo karo trofėjus – Trojos moteris.

Kadaise buvusi karalienė ir Achilo vergė Briseidė, nors įkalinta, sudaro sąjungas su kuo tik pajėgia. Laikosi išvien su kitomis belaisvėmis Kasandra, Amina, Hekabe. Ir vis ryškiau ima matyti būdą atkeršyti...

„Trojos moterys“ – graikų mitų įkvėptas kūrinys, tęsiantis Pat Barker romane „Mergelių tyla“ nagrinėjamą karo skriaudas patyrusios moters likimo temą ir klausiantis, kas vyksta, kai pasibaigia karas. Kaip toliau klostosi nepaprastai tvirtų, drąsių, sumanių, laisvės trokštančių moterų gyvenimai.

„Meistriška Homero „Iliados“ feministinė interpretacija.“
Publishers Weekly

„Šis Trojos moterų istorijos tęsinys – tai žmogaus, kurį nutildė istorija, pergalė.“
Refinery29


Pat Barker (Patė Barker, gim. 1943) – anglų rašytoja ir istorikė, „Booker Prize“ premijos laureatė, apdovanota garbingu Britanijos imperijos ordinu, teikiamu ir už indėlį į menus. Autorė parašė penkiolika knygų. Romanas „Mergelių tyla“ („Baltos lankos“, 2022) buvo įtrauktas į 2018 m. „Costa Book Awards“ ir 2019 m. „Women' Prize for Fiction“ premijų trumpuosius sąrašus. 2021 m. romaną „Trojos moterys“ dienraštis „Guardian“ išrinko metų knyga.

„Taigi man dvidešimt devyneri. Dar pusmetis, ir Letoje bus nugrimzdę trys gyvenimo dešimtmečiai. Nieko, absoliučiai nieko nepalikę dešimtmečiai. Visa, ką užgyvenau, neverta nė grašio; visa, ką pasiekiau, neturi jokios prasmės. Suvedus balansą, man tiek ir telieka – tas pats nuobodulys... “

Bevardžio pagrindinio veikėjo kasdienybė primena beprasmišką košmarą – kelionę į niekur. Tačiau netikėtai jo gyvenime viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Atsiranda draugė – jos ausys žadina beveik mistišką aistrą. Iš praeities išnyra bičiulis – jo nuotrauka išmuša iš pusiausvyros vieną didžiausių Japonijos verslo ryklių. Paskui į sceną įžengia dėl avių pamišęs profesorius, o viską vainikuoja nuošaliame Hokaido kalnų slėnyje pasirodęs Žmogus Avis. Šiame siurrealistiškame sąmyšyje pagrindinis veikėjas privalo stoti akistaton su savo vidiniais demonais.

„Sąmojingas nuotykis... Žodinės anarchijos pavyzdys... Labirintui prilygstanti mįslė... “

San Francisco Chronicle

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų braižu. 1982 m. sukurta „Avies medžioklė“ – nepaprastas magiškojo realizmo ir detektyvo hibridas, atnešęs H. Murakamiui tarptautinį pripažinimą.

Naujas jaudinantis, tikrų įvykių įkvėptas bestselerio „Bičių dūzgesys“ autorės romanas apie istorijos kryžkeles, vaikystę ir karą.

Kas tau atsitiko? Nebenoriu prisiminti. Ką tu praradai? Tiek daug. Ką tu matei? Viską. Kur tu buvai, Arnai? O kur tu, Ilze? Taip toli kaip karas ir taip arti kaip naktimis juos skyrusi siena. Taip toli ir taip arti kaip abiejų pradingusi tėvynė. Taip toli ir taip arti kaip baimė ir badas. Taip toli kaip įveikta senoji miesto siena, taip arti kaip karštas oras skriejant kulkai ar bombai, kuri krisdama iš dangaus vieną gyvybę atima, o kitos pasigaili. Taip toli ir taip arti kaip atsitiktinumas, kuris, pasiuntęs juos skirtingais keliais, atvedė ten pat tuo pačiu metu.

Pasakojimas apie dvi šeimas iš skirtingų Rytų Prūsijos kraštų, per Antrąjį pasaulinį karą priverstas bėgti iš tėvynės.

Apie Ilzę ir Arną, kurių nerūpestingą vaikystę nutraukia bombų sprogimai ir liepsnų pašvaistės. Ilzės šeima, gelbėdamasi nuo artėjančios sovietų armijos, atšiaurią žiemą palieka namus ir keliauja per karo siaubiamą šalį, nežinodama, nei kur, nei kada baigsis jų alinanti kelionė. Arnas su motina bėga į dar besiginantį Kionigsbergą ir slapstosi griuvėsiuose, vildamiesi po karo vėl suburti išblaškytą šeimą.

Per dviejų jaunų žmonių likimus driekiasi skaudi ir tyra lyg gintarinės Jūratės ašaros gija, išausta iš Lenkijos miškų glūdumoje gimusių pasakų.

„Meistriškai sukurta knyga, kuri sykiu ir gniaužia širdį, ir sušildo.“

The Washington Post

Bestselerių autorė Mary Higgins Clark sukūrė įtampos ir intrigų kupiną istoriją apie šeimą, pradedančią atsigauti po žiauraus vieno jos narių nužudymo.

Ronaldas Tompsonas nepasmaugė Ninos Peterson – vis dėlto po poros dienų Konektikuto valstijoje jam bus įvykdyta mirties bausmė pripažinus jį kaltu pagal visą klasikinę teismų praktiką. Deja, Tompsono mirtis nenumalšins Ninos sutuoktinio Stivo skausmo ir pykčio. Tompsono mirtis neišsklaidys Ninos šešiamečio sūnaus Neilo, tapusio savo motinos žiaurios mirties liudytoju, baimių. Karčių prisiminimų iš jų atminties neištrins ir žurnalistės Šeron Martin, palengva tampančios jų gyvenimo dalimi, meilė ir atjauta. Gal žaizdas užgydys laikas, bet prisidengęs tamsa nepažįstamasis – klastingas psichopatas, nužudęs jau ne vieną moterį – laukia tinkamos progos smogti dar kartą...

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)

JAV rašytoja, didžiulio populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, visame pasaulyje vertinami skaitytojų ir kritikų, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark – daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

Susipažinkite su Enola Holms – paaugle detektyve, jaunėle Šerloko Holmso seserimi!

Per 14-ąjį Enolos gimtadienį netikėtai dingsta jos mama. Mergaitė supranta, kad tik ji gali atskleisti šią dingimo paslaptį. Gudriai apsimetusi gedinčia našle, Enola iškeliauja į Londoną.

Vos atvykusi į didmiestį, Enola įsitraukia į jauno markizo pagrobimo tyrimą, bėga nuo piktadarių žudikų, kartu bando pasprukti nuo įžvalgių vyresnių brolių. Ar jai, supamai chaoso, pavyks iššifruoti užuominas ir surasti mamą?

„Siunčia paveikią žinią: jei tik turi ryžto, niekas tavęs nesustabdys... Jaudinanti ir pilna nuotykių.“

MILLIE BOBBY BROWN, „NETFLIX“ SERIALO „STRANGER THINGS“ ŽVAIGŽDĖ, SERIJOS EKRANIZACIJOSE VAIDINANTI ENOLĄ HOLMS

Nancy Springer (Nensi Springer, gim. 1948) – amerikiečių rašytoja, išleidusi dešimtis romanų suaugusiesiems, jaunimui ir vaikams. 1970 m., baigusi Getisbergo koledžą, N. Springer pradėjo kurti maginės fantastikos romanus, paskui ėmėsi magiškojo realizmo ir moterų grožinės literatūros, galiausiai pasuko į vaikų literatūrą. Net dvi N. Springer knygos vaikams – tarp jų ir romanas „Enola Holms. Dingusio markizo byla“ – pelnė prestižinius Edgaro Allano Poe apdovanojimus. Tai pirmoji serijos apie jaunąją detektyvę Enolą Holms knyga.

Norėjau grįžti į gimtąją žemę ir pamatyti ją kitu žvilgsniu. Tik nežinojau, kaip tai padaryti, nes rasti šeimą atrodė neįmanoma, beveik taip pat neįmanoma, kaip kupranugarių mergaitei tapti garsiu modeliu.

Tarptautiniu bestseleriu tapusios knygos „Dykumų gėlė“ autorės gyvenimo istorijos antroji dalis.

Waris Dirie pirmoji išdrįso prabilti apie lyties organų žalojimą Afrikoje ir pasidalijo asmenine patirtimi. 1997 metais ji tapo Jungtinių Tautų ypatingąja ambasadore ir prisidėjo prie kovos su mergaičių apipjaustymu visame pasaulyje.

Nors Waris Dirie pabėgo iš Somalio, ji niekada nepamiršo, iš kur yra kilusi. Bado ir prievartos kupinas gyvenimas, kur moterys neturi balso, vos nepasiglemžė jos pačios, bet kartu jis suteikė stiprybės ir atsparumo likimo smūgiams. Drąsi, atkakli, pajuokauti nevengianti moteris po dvidešimties metų pagaliau grįžta į Somalį aplankyti artimųjų, bet visų pirma ją gena motinos ilgesys.

Ši knyga yra Waris sugrįžimo istorija ir nepaneigiamas įrodymas, kad galima ką nors labai mylėti, bet drauge išsaugoti teisę kovoti su mylimo žmogaus ydomis.  

„Dykumų aušra“ – tai pasakojimas apie sugrįžimą namo.

„Neįtikėtina drąsa, didžiausias įkvėpimo šaltinis.“ 

Eltonas Johnas

https://www.desertflowerfoundation.org/

Likimas skyrė jiems devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo.

Jiedu susitiko 1861 metų vasarą Vilniuje. Ji – dvidešimt trejų, graži ir geidžiama, tačiau svajojanti ne apie meilę, o apie tėvynės laisvę. Jis – rusų armijos kapitonas, trisdešimt penkerių, gyvenantis rengiamo sukilimo idėja. Trys trumpi susitikimai, šiek tiek laiškų – ir po metų atšoktos vestuvės. Likimas jiems skyrė vos devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo. 1863-iųjų balandį Zigmantas paliko besilaukiančią žmoną ir išėjo į Kauno gubernijos miškus vadovauti sukilėlių būriams. Po mėnesio Apoloniją pasiekė žinia: mūšis pralaimėtas, Zigmantas sužeistas, suimtas, įkalintas. Tardomas draugų neišdavė, generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

1863 metų rudenį besilaukianti, serganti Apolonija ištremiama į Rusiją. Prasideda jos, kaip sukilimo vado našlės, kelias, lydimas netekčių ir skausmo, vilties ir mažų džiaugsmų, tikėjimo ir nuoširdaus darbo tėvynės labui. Sunkiame kelyje stiprybės suteikia šeima ir gražių akimirkų prisiminimai. Ir nesvarbu, kad drauge gyventa taip trumpai, o našlauta net 55 metus. Apolonija kantriai laukia susitikimo su vyru, nes tikra meilė nemirtinga: kartu iki mirties ir po mirties.

Žiedas, rastas 2017 metais, su Zigmanto ir Apolonijos vardais ir jų vestuvių data leido identifikuoti vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko palaikus.

Gina Viliūnė (g. 1974) jau daug metų domisi gimtojo Vilniaus ir Lietuvos istorija, rašo straipsnius, veda ekskursijas. „Apolonija“ – devintasis romanas apie Lietuvos istoriją ir tryliktoji autorės knyga.

Teitė Kolins, sutikusi oro linijų pilotą Mailsą Arčerį, nemano, jog patirs meilę iš pirmo žvilgsnio. Net nepasakytum, kad jie draugai. Teitę ir Mailsą sieja tik viena – nenuginčijama fizinė trauka. Regis, abiem to ir užtenka: jis nenori rimtų santykių, o ji neturi laiko meilei. Viskas klostysis puikiai, jei tik Teitė laikysis dviejų Mailso taisyklių: jokių klausimų apie praeitį, jokių lūkesčių ateičiai.

Tačiau neilgai trukus abu supranta: širdis ne taip lengvai paklūsta protui, pažadai dažnai būna sulaužomi, taisyklių ne visuomet laikomasi, o meilė... gali būti bjauri.

Jausminga, sudėtinga ir itin realistiška istorija, pasižyminti Colleen Hoover gebėjimu, regis, paprastoms, kasdienėms akimirkoms suteikti emocinės jėgos.

„C. Hoover nepriekaištingai sukuria jaunų suaugusiųjų pasaulį: jame du žmonės kopia karjeros laiptais ir atranda brandžią meilę.“

Booklist

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“ ir „Veritė“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Nors „Bjauri meilė“ pirmąsyk pasirodė 2014 m., aistringa Teitės ir Mailso meilės istorija iki šiol išlieka vienu skaitomiausių ir mylimiausių rašytojos kūrinių.

Sukurta remiantis tikra specialiojo bolševikų agento žudiko istorija.

 „Perskaitęs Gerhardo Bėgeleino bylą, supratau, kokia ši istorija spalvinga. Tai tikrai ne šviesus kovotojo paveikslas. Matyt, šėtonas jam pažadėjo kažką tokio, už ką jis sutiko parduoti savo sielą“. – M. Milinis

Karjeristas, išdavikas, psichopatas, atstumtasis. Jis vilki Lietuvos partizanų uniformą. Kalba ir elgiasi kaip partizanas. Įsilieja į jų gretas, įgyja pasitikėjimą ir... klastingai juos žudo. Infiltruotų smogikų ranka nesudreba net išvydus maldaujančias vaiko ar moters akis. 

Tikrais įvykiais pagrįstoje knygoje pasakojama vokiečio Gerhardo Bėgeleino, specialiojo agento Klevo, istorija.

Kaip vokietis galėjo tapti smogiku? Juk jaunuolio laukė puiki vermachto karininko karjera. 1941 m. lapkritį jis dalyvavo mūšiuose dėl Maskvos, buvo sužeistas. Pagijęs paskirtas į „Vokiečių Arabijos legioną“ ir su juo išsiųstas į Persiją. Tačiau po katastrofa vokiečiams pasibaigusio Stalingrado mūšio teko grįžti į dabartinės Ukrainos teritoriją. Paskui – tarnyba Kroatijoje, puskarininkių kursai Kiustrine, gautas oberfendricho laipsnis, konfliktas su buvusiais sąjungininkais italais, desantas jūra į Sardiniją ir galiausiai – į Rytų Prūsiją.

Kas lėmė, kad galėjęs tapti karininku jaunuolis virto smogiku? Ir kas atsitiko Mėmelyje, kad belaisviu susidomėjo pats MGB specialiosios paskirties 2N skyrius?

Mindaugas Milinis - klaipėdietis, istorinių knygų apie partizaninį pasipriešinimą ir Afganistano karą autorius, istorinės studijos apie mūšius dėl Klaipėdos (Mėmelio) 1944-1945 m. bendraautoris.

PASAULYJE PARDUOTA DAUGIAU NEI KETURI MILIJONAI EGZEMPLIORIŲ.

„New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleris – širdį verianti istorija apie švyturio prižiūrėtoją ir jo žmoną, kurie susiduria su gyvenimą pakeisiančia moraline dilema.

Prie atokios salos kranto atplaukia valtis. Joje yra negyvas žmogus ir verkiantis kūdikis. Vieninteliai salos gyventojai – švyturio prižiūrėtojas Tomas ir jo žmona Izabelė – netrukus turi priimti lemtingą sprendimą.

Jie sulaužo taisykles ir seka savo širdimi. Bet tai, kas nutiks vėliau, sudaužys širdį ir jums.

„Nepamirštamas“ – Guardian

„Nepakartojamas ir įtraukiantis siužetas, kuris prikausto nuo pirmojo puslapio“ – Oprah Magazine

„Jaudinantis pasakojimas. Pasiruoškite verkti“ – New York Times

„Įtikinama ir švelni meilės istorija“ – Sunday Times

M. L. Stedman gimė ir užaugo Vakarų Australijoje, o dabar gyvena Londone. „Švyturys tarp dviejų vandenynų“ yra pirmasis jos romanas. Apdovanojimų pelnęs tarptautinis bestseleris išleistas 45 šalyse ir vien anglų kalba jo parduota daugiau nei 4 mln. egzempliorių. 2016 m. pagal šią knygą sukurtas to paties pavadinimo filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Michaelas Fassbenderis ir Alicia Vikander.

The New York Times populiariausios bestselerių autorės naujas trileris apie vieno vyro šaltakraujišką pagiežą ir vienos moters kovą, siekiant atgauti savo gyvenimą.

Kaip karininko dukrai Morganai Olbrait praeityje ne kartą teko kraustytis iš vietos į vietą, bet galiausiai jai pavyko įsikurti Baltimorės priemiestyje. Banko paskolos įmokas susimokėti jai padeda bičiulė Nina, kuriai Morgana išnuomojo kambarį savo naujajame name, ir papildomas darbas vakarais vietiniame bare. Tačiau po pirmojo vakarėlio savuose namuose, į kurį pasikvietė ir Luką, simpatišką informacinių technologijų specialistą, flirtavusį su ja bare, Morganos kruopščiai kurtas pasaulis staiga subyrėjo į šipulius. Išdaužtas užpakalinių durų stiklas, dingę pinigai ir papuošalai, pavogtas automobilis ir negyva draugė Nina ant grindų.

Netrukus paaiškėja siaubinga tiesa: monstrą įsileido pati Morgana. Lukas iš tikrųjų yra beširdis šaltakraujis sukčius, vardu Geivinas. Jis taikosi į tam tikro tipo moteris, užvaldo jų turtą ir pasisavina tapatybę, o tada įgyvendina pagrindinį savo tikslą — aukas nužudo.

FTB agentai Morganai praneša kraują stingdančias naujienas. Nina nebuvo tipinė nusikaltėlio auka. Jis buvo nusižiūrėjęs Morganą. Draugė tiesiog netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje. O Morganos košmaras dar tik prasideda. Netrukus jai nelieka kito pasirinkimo, kaip tik persikelti į savo senelių namus Vermonte. Iš paskutiniųjų stengdamasi ten susikurti naują gyvenimą, ji susipažįsta su Mailsu Džeimsonu. Vyras nei flirtuoja, nei akivaizdžiai rodo jai dėmesį, o jo šeimos verslas giliai įleidęs šaknis miestelyje. Bet Geivinas vis dar laisvėje, medžioja savo aukas ir nepamiršo tos vienintelės, kuriai pavyko pasprukti.

Išskirti karo, suvesti meilės.

„Lauk manęs“ – naujas, įtraukiantis, tikrais įvykiais paremtas romanas apie nemirštančią meilę ir neįtikėtinas paslaptis.

Rupertas pažadėjo sugrįžti, Florencijai tereikėjo jo laukti. 

Kornvalis, 1944 metai

Rupertas Dešas paskelbtas dingusiu be žinios, tikriausiai žuvusiu Arnhemo mšyje. Priblokšta jo žmona Florencija negali susitaikyti, kad Rupertas visiems laikams pasitraukė iš jos gyvenimo, todėl senoje knygoje radusi paslėptą eilėraštį, pavadintą „Lauk manęs“, patiki, kad tai jos vyro siųstas ženklas. Pažadas, kad Rupertas grįš pas ją. 

Londonas, 1988 metai

Maksą nuo pat vaikystės persekioja besikartojantis košmaras. Sapne siaučia karo chaosas, ir jis kiekvieną kartą pabunda išpiltas prakaito, iš siaubo besidaužančia širdimi. Vedamas žūtbūtinio troškimo suprasti, kodėl jį persekioja tokios šiurpios vizijos, Maksas leidžiasi į kelionę, kuri nuveda jį į Kornvalį, vyro vardu Rupertas Dešas gimtinę. 

Melburnas, 1995 metai

Florencija gauna laišką nuo gyvenime nematyto vyro iš kito pasaulio krašto. Nepažįstamasis rašo, kad prisimena ankstesnį, kito žmogaus, gyvenimą. Ar jis gali būti tas, kurio Florencija laukė penkiasdešimt vienus metus? 

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika rašytojos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“,  „Čia ir dabar“,  „Slaptos valandos“, „Italė Brukline“ ir kt.

„Paremtas tikra istorija, sujungiančia skirtingus laikus ir žemynus šis nuostabus romanas visiškai užburia.“

My Weekly

„Užburiantis, įtikinamas ir labai romantiškas pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais.“

Daily Express

„Niekas nesugeba parašyti tokių romanų, kuriuose būtų tiek daug meilės, kaip Santa Montefiore.“

Jojo Moyes