Romanai

1955 metai, britų valdoma Malaja. Keletą savaičių slaugiusi poliomielitu užsikrėtusią draugę, Lidija grįžta namo. Tačiau vakarinės saulės nutvieksta Kartraitų šeimos vila skendi tyloje. Vyro Aleko ir dviejų dukrelių – nė ženklo, telefono linija neveikia, o tarnų taip pat nepavyksta prisišaukti. Išsigandusi ir pasimetusi Lidija jaučiasi išduota paties artimiausio žmogaus.

Galiausiai jauna moteris nuveja kylančią paniką ir ima veikti. Pasikliaudama apytikrėmis žiniomis, kurias pavyko išpešti iš Aleko viršininko, Lidija leidžiasi į pavojingą kelionę per pilietinio karo siaubiamus egzotiškos šalies miestus ir džiungles, puoselėdama viltį netrukus vėl apkabinti savo dukras.

„Išduota širdis“ – tai kvapą gniaužianti drąsios moters istorija, kupina skaudžių paslapčių ir besąlygiškos meilės bei ryžto paaukoti viską, kad surastų savo vaikus.

„Užburiantis pasakojimas, persmelktas meilės ir išdavystės kartėlio.“
Rašytoja Kate Furnival

Dinah Jefferies (Dina Džefris, g. 1948), kaip ir knygos herojės dukterys Ema ir Flerė, gimė Malaizijoje. Studijas baigė Anglijoje, vėliau Toskanoje dirbo grafienės vaikų aukle, gyveno hipių bendruomenėse. Rašyti pradėjo po skaudžios netekties: žuvus keturiolikmečiam sūnui, skausmą perkėlė į kūrybą. Taip gimė debiutinis romanas „Išduota širdis“. Lietuvių skaitytojams autorė jau pažįstama iš itin populiarių romanų „Arbatos plantatoriaus žmona“, „Šilko pirklio dukra“ bei „Prieš liūtis“.

Vos už trijų namų detektyvo Viljamo Vistingo kaimynas beveik keturis mėnesius išsėdėjo negyvas priešais televizorių. Artimųjų neturėjęs Vigas Hansenas buvo atsiskyrėlis ir niekas jo nepasigedo. Nors policija nerado jokių smurtinės mirties žymių, byla susidomi Vistingo dukra – žurnalistė Lina. Ji imasi tirti Hanseno gyvenimą, norėdama kaip tik prieš Kalėdų šventes parašyti straipsnį apie susvetimėjusią Norvegijos visuomenę.

Tuo pat metu Vistingas imasi naujos bylos: eglučių parke berniuko su tėčiu aptikto lavono nužudymo. Paaiškėja, kad nežinomas žmogus su durtine žaizda gulėjo nepastebėtas nuo vasaros pabaigos. Neįprastas radinys vyro drabužiuose policijai iškelia daugybę klausimų, o šie veda paskui pavojingiausią žudiką per visą Norvegijos policijos istoriją. Sudėtingo tyrimo įkarštyje Vistingo neapleidžia nuojauta, kad kaimyno mirtis ir nepažįstamo vyro žmogžudystės byla turi kažką bendra.

„Jørn Lier Horst talentas neatsilieka nuo iškiliausių skandinaviškojo detektyvo meistrų!“
The Times

„Bauginantis ir originalus knygos siužetas: kaip šaltakraujis žudikas, meistriškai pasinaudojęs visuomenės atstumtaisiais, tampa nematomas.“
Shotsmag

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, g. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbo vyriausiuoju inspektoriumi ir unikalią patirtį pritaiko romanuose. Norvegijoje itin populiari knygų serija apie detektyvą Viljamą Vistingą – jos dalys ne kartą pakliuvo į Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią skiria Švedijos detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.

Kasdien tuo pačiu metu Žiuljeta važiuoja Paryžiaus metro 6-ąja linija. Labiausiai jai patinka stebėti skaitančius keleivius: garbaus amžiaus damą, retų leidinių kolekcininką, merginą, kuri ties 247 naujos knygos puslapiu visada apsipila ašaromis. Žvelgia į juos smalsiai, tarytum šių visai svetimų žmonių skaitomos knygos, jų aistros ir slaptos mintys galėtų suteikti spalvų monotoniškam Žiuljetos gyvenimui.

Tačiau vieną dieną Žiuljeta nusprendžia išlipti dviem stotelėmis anksčiau nei įprastai. Viename iš skersgatvių ji aptinka neįprastą knygyną, kurio savininkas Suleimanas turi svarbią misiją – surasti knygoms ypatingus šeimininkus. Kiekviena knyga turi sulaukti savo laiko ir savo skaitytojo, kad įkvėptų jį priimti svarbius gyvenimo sprendimus. Ši, rodos, atsitiktinė pažintis negrįžtamai pakeis Žiuljetą ir paskatins ją dideliems gyvenimo pokyčiams.

Knyga „Nepaprastas Paryžiaus skersgatvio knygynas“ įkvėps ne tik skaityti, bet ir pažvelgti į savo gyvenimą kitomis akimis.

„Įkvepiantis pasakojimas apie šiek tiek pakvaišusius žmones – visiems, kas nori užversti knygą šypsodamiesi.“
Lire

Prancūzų rašytoja Christine Féret-Fleury (Kristine Fere Flery, gim. 1961) savo pirmuosius žingsnius literatūros pasaulyje žengė dirbdama knygų leidybos srityje, bet netrukus parašė pirmąją knygą vaikams, vėliau – knygų suaugusiesiems. Prancūzų mylima rašytoja yra ne tik aštuonių knygų autorė, bet ir užkietėjusi skaitytoja.

„SEKSAS IR MIESTAS“ IR „GRAŽI MOTERIS“ VIENAME

Mija Sonders turi lygiai metus išgelbėti savo tėvą nuo stambaus paskolų ryklio. Vienintelė išeitis – padirbėti tetos įmonėje, kad galėtų kas mėnesį mokėti skolos įnašą, ir ši kupina netikėtumų metų kelionė eina į pabaigą.

Spalio mėnesį, atsikračiusi beveik metus slėgusios naštos ir dienas leisdama aistringame mylimojo glėbyje, Mija pradeda naują gyvenimo etapą. Nuo šiol žymaus Holivudo TV programų vedėjo Hofmano šou ji ves rubriką „Gražus gyvenimas“. Tačiau naujos karjeros džiaugsmą temdo mylimojo Veso košmarai, prasidėję po patirtos traumos. Mija pasiryžusi gyvenimo meilei padėti iš naujo rasti vidinę ramybę.

Lapkričio mėnesį Mijos laukia kelionė į Niujorką. Šiame mieste ji turės parengti laidą apie dėkingumą. Atrodo, kad visos jos svajonės pagaliau pildosi... išskyrus vieną.

Paskutinį mėnesį Mija praleis tikroje žiemos pasakoje – Aspene, Kolorado valstijoje. Čia gana neįprastomis aplinkybėmis ji turi parengti reportažą apie vietinius menininkus. Pasirenkite būti pakerėti ir nustebinti drąsios ir šelmiškos Mijos metų pabaiga, kurios visi nekantriai laukėme.

„Fantastika! Autorė originaliai ir unikaliai aprašo kiekvieną mėnesį ir kiekvieną naują vyrą. Dievinu šią seriją!“
Knygų tinklaraštis „Harps Romance“

Tarptautinių bestselerių autorės Audrey Carlan knygų sėkmė įvertinta pirma vieta „New York Times“, „USA Today“ ir „Wall Street Journal“ sąrašuose, o serija „Kalendoriaus mergina“ tapo karščiausia šių metų naujiena visame pasaulyje. A. Carlan gyvena Kalifornijoje su vyru ir dviem vaikais, užsiima joga ir rašo nuodėmingai viliojančias meilės istorijas.

Romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“ skaitytoją panardina į dviejų izoliuotų ir keistų pasaulių gyvenimą. Viename jų – šiuolaikinis Tokijas: herojai klausosi Bobo Dilano, mėgaujasi italų virtuve ir rūpinasi gyvybiškai svarbių duomenų saugumu kompiuterizuotoje bei informacijos revoliuciją išgyvenančioje visuomenėje. Antrasis pasaulis – mažas, keistai nykus, uždaras Miestas; po jo laukus klajoja vienaragiai, o savastį praradę jo piliečiai gyvena skyrium nuo savo šešėlių.

„Pamažu besirutuliojant veiksmui tiek vienoje, tiek kitoje stovykloje, imi pastebėti, kad yra dalykų, ženklų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu atsikartoja abiejuose pasauliuose, ir jau žinai, gal tik nujauti, bet ta nuojauta tikra – jųdviejų sutapimas jau nebeišvengiamas.“
Gediminas Kajėnas, bernardinai.lt

„Meistriškai kuriama savita kiekvieno pasaulio atmosfera ir susipinantys herojų likimai skaitytoją įtraukia į linksmą, o kartu ir labai rimtą proto prigimties ir galimybių apmąstymą.“

„Viso to, kas yra šitame pasaulyje, tame kitame nėra. Ten nėra nei laiko, nei gyvenimo, nei mirties. Jokių apibrėžtų vertybių tiesiogine prasme. Jokios savasties.“

Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe’s, J. L. Borgeso, G. G. Markeso, K. Voneguto, M. Pavichiaus tekstais, kuriuose yra svarbus mėginimas atrasti mistinę žmogaus dvasios gelmę ir atskleisti logiškai ir racionaliai nesuvokiamas gamtos paslaptis.

Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, novelės pamėgtos kino kūrėjų, o pats Murakami dar vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. 2006 metais rašytojas buvo pagerbtas Franzo Kafkos apdovanojimu.

Kaitrus vasaros sekmadienis Pietų Kalifornijoje. Bertas Kazinsas netikėtai pasirodo Franės Kiting krikštynų pobūvyje su džino buteliu vietoje pakvietimo. Nė nespėjus sutemti visi Kitingų sode augantys apelsinmedžiai bus nuraškyti, džinas su šviežiomis apelsinų sultimis – išgertas, o Bertas Kazinsas pabučiuos Franės motiną Beverlę Kiting.

Šis iš pažiūros nereikšmingas įvykis negrįžtamai pakeis dviejų sutuoktinių porų ir šešių jų vaikų likimus. Kartu leisdami vasaras, Kazinsų ir Kitingų vaikai visam gyvenimui užmegs nesutraukomus ryšius, kurių akstinas – nusivylimas savo tėvais ir keistas, bet nuoširdus vieningumas.

„Vieningieji“ – žmogiškųjų ryšių branduolį įtaigiai skrodžianti spalvinga ir skausmingai nuoširdi dviejų šeimų saga, apimanti penkis jų gyvenimo dešimtmečius. Tai pasakojimas apie gilius meilės, atsakomybės, vienovės ir neretai kaltės saitus, kurie neišvengiamai sieja artimuosius.

„Skaitant Ann Patchett prozą įmanoma patikėti stebuklais.“
New York Times Book Review

„Paprastų žmonių gyvenimai suverpti į literatūrinio aukso gijas.“
Seattle Times

„Išskirtinis romanas... Tai – literatūrinės meistrystės aukštumos...“
Observer

„A. Patchett savo veikėjams įpučia ypatingos emocinės gelmės.“
Miami Herald

„Ar dar yra bent vienas dalykas, kurio nepaprastai talentinga A. Patchett nesugebėtų padaryti?“
Boston Globe

Ann Patchett (Anė Pačet, g. 1963) – šiuolaikinė amerikiečių rašytoja, apdovanota daugeliu literatūros premijų, tokių kaip PEN/Faulkner ir „Orange“. Jos kūriniai išversti į daugiau nei 30 kalbų. „Vieningieji“ – naujausias rašytojos romanas, lietuviškai taip pat išleistas jos romanas „Bel Canto“. A. Patchett gyvena Nešvilyje, Tenesio valstijoje, su vyru ir šunimi ir yra nepriklausomo knygyno „Parnassus Books“ bendrasavininkė. 2012 metais žurnalas „Time“ autorę paskelbė viena iš 100 įtakingiausių pasaulio asmenybių.

Visų gerbiama dama Ledi L., buvusi gražuolė, britų aristokratijos pažiba, švenčia savo aštuoniasdešimtmetį šeimos būrelyje, tarp sėkmingą karjerą padariusių anūkų. Bet tai tik fasadas, jos pasirinktas vaidmuo, o tiesa yra kur kas kartesnė. Sužinojusi, kad bus nugriautas paviljonas, kuriame saugomos ne tik brangios Ledi L. kolekcijos, bet ir seniai palaidota paslaptis, jubiliatė nusprendžia atverti širdį ją garbinančiam ištikimam bičiuliui serui Persiui Rodineriui ir papasakoti jam tikrąją savo gyvenimo istoriją.

„Ledi L.“ – Romaino Gary romanas, parašytas 1959 m. angliškai ir jo paties išverstas į prancūzų kalbą. Knygoje, kupinoje staigmenų ir humoro, autorius nukreipia savo kritikos strėles į Viktorijos epochos britų visuomenę. Ledi L. prototipas – Romaino Gary žmona Lesley Blach, dešimčia metų už jį vyresnė anglė rašytoja ir žurnalistė, kurią jis buvo vedęs 1945–1962 metais. Pagal šį romaną 1965 m. Peteris Ustinovas pastatė filmą, kur pagrindinį vaidmenį vaidino Sophia Loren.

„Ledi L. visada manė, kad angliškas dangus panašus į liurbį. Visiškai bejausmis, be jokio pykčio, be jokio polėkio: net per didžiausias liūtis jam trūkdavo dramatiškumo, net pačios stipriausios audros tik palaistydavo pieveles . Tai buvo skėčių dangus, puikiai išauklėtas ir, žinia, jei ir leidžiantis sau pasisvaidyti žaibais, tai tik todėl, kad visi aplink apsirūpinę žaibolaidžiais. Bet Ledi L. iš dangaus teprašė paskolinti paauksuotam kupolui savo vaiskų foną, kad galėtų štai taip valandų valandas sėdėti prie lango ir žiūrėti, prisiminti, svajoti.“

Daugiau nei 2 milijonai skaitytojų internete
AFTER knygų serijos gerbėjams!

Vaidindami garsiausią visų laikų meilės istoriją, jie surado vienas kitą

Tėvų itin griežtai auklėjama Keisė nuo paauglystės svajojo apie dramos studijas, todėl jos vienintelis tikslas buvo įstoti į privatų Grovo menų koledžą. Itanas, pagarsėjęs studentų miestelio blogiukas, gavo paskutinę progą laikyti stojamuosius egzaminus. Lemtinga atranka Romeo ir Džuljetos vaidmenims gauti juos atvedė į vienas kito glėbį. Netikėtai scenoje užgimusiems jausmams negalėjo atsispirti nei vienas iš jų. Kol galiausiai Itanas į šipulius sudaužė Keisės širdį ir dingo iš jos gyvenimo.

Koledžas liko praeityje, tačiau kylančioms teatro žvaigždėms Keisei ir Itanui vėl lemta susitikti. Pasiūlymas vaidinti Brodvėjaus scenoje – aukštesnis laiptelis svajonių karjeros link. Keisė negali atsisakyti tokios galimybės, todėl jai teks susiimti ir vaidinti įsimylėjėlius su vyru, kurio giliai širdyje niekada nepamiršo. Prasidėjus repeticijoms, praeitis sugrįžta su visa apimančia aistra ir širdį draskančiomis nuoskaudomis. Itanas prisipažįsta, kad palikęs Keisę padarė didžiausią klaidą gyvenime ir yra pasiryžęs iš naujo užkariauti jos širdį.

„Debiutas iš didžiosios raidės! Skaitant šią knygą delnai prakaituos, o širdis daužysis kaip pašėlusi.“
Alice Clayton, „The New York Times“ bestselerių autorė

Australų rašytoja ir prodiuserė Leisa Rayven (Lisa Reiven), svajojusi būti aktore, vėliau atrado aistrą literatūrai ir visa širdimi atsidavė rašymui. Debiutinės serijos pirma knyga „Blogasis Romeo“ užkariavo skaitytojų širdis ne tik gimtojoje Australijoje, bet ir Europoje bei Pietų Amerikoje. Šiuo metu L. Rayven gyvena Brisbane su vyru, dviem sūnumis, trimis katėmis ir kengūra, kurios vardas Hovardas.

„SEKSAS IR MIESTAS“ IR „GRAŽI MOTERIS“ VIENAME

Mija Sonders turi lygiai metus išgelbėti savo tėvą nuo stambaus paskolų ryklio ir sumokėti jo milijono dolerių skolą. Vienintelė išeitis – padirbėti tetos įmonėje, kad galėtų kas mėnesį mokėti tėvo skolos įnašą.

Liepos mėnesio planas: karšta Majamio saulė ir dar karštesnio hiphopo superžvaigždės draugija. Lotynų amerikiečio Antonio Santjago verdantis kraujas ir puertorikietiškas akcentas užkaitina visą Mijos kūną ir užgožia blogus praėjusio mėnesio išgyvenimus. O filmuotis jo muzikos klipe turėtų būti linksma pramoga, kurios jai taip reikia šiuo metu.

Rugpjūčio saulės kaitinamas Teksasas įtraukia Miją į naftos magnato Maksvelo Kaningamo šeimos intrigų verpetą. Ji turi apsimesti seniai prarasta seserimi, kad padėtų seksualiam kaubojui išsaugoti šeimos verslą. Gyvenimas vis labiau panašėja į kino filmą!

Rugsėjis – skaudžių išbandymų mėnuo. Mija priversta grįžti namo į nuodėmių miestą. Jos tėvo sveikatos būklė kritinė, o niekšas, kuriam moka skolas, gali gauti tai, ko ilgai norėjo. Kad neprarastų visko, dėl ko taip atkakliai dirbo, Mija turi priimti ryžtingą sprendimą.

„Fantastika! Autorė originaliai ir unikaliai aprašo kiekvieną mėnesį ir naują vyrą. Dievinu šią seriją!“
Knygų tinklaraštis „Harps Romance“

Tarptautinių bestselerių autorės Audrey Carlan knygų sėkmė įvertinta pirma vieta „The New York Times“, „USA Today“ ir „Wall Street Journal“ sąrašuose, o serija „Kalendoriaus mergina“ tapo karščiausia šių metų naujiena visame pasaulyje. A. Carlan gyvena Kalifornijoje su vyru ir dviem vaikais, užsiima joga ir rašo nuodėmingai viliojančias meilės istorijas.

Ankstyvasis Haruki Murakami: pirmas romanas

„Tobulų tekstų nebūna. Lygiai kaip nebūna tobulos nevilties.“

Jaunas biologijos studentas grįžta namo vasaros atostogų. Vienatvės persunktą laiką jis leidžia Džei bare kartu su draugu, pravarde Pelė. Geria alų, rūko, klauso radijo, galvoja apie rašymą, keistus atsitiktinumus, kūnišką meilę, tris buvusias merginas ir ką tik sutiktą ketvirtąją, teturinčią devynis pirštus.

„Išgirsk vėjo dainą“ – pirmasis Murakami romanas, pirmąkart išspausdintas 1979 m. „Gundzo“, viename įtakingiausių literatūros žurnalų Japonijoje. „Išgirsk vėjo dainą“ kartu su antruoju Murakami romanu „1973–iųjų kiniškas biliardas“ angliškai pirmą kartą pasirodė tik 2015 m. Lietuviškame „Išgirsk vėjo dainą“ leidime taip pat spausdinama Murakami pratarmė dviem trumpiems pirmiesiems romanams „Mano virtuvinės literatūros gimimas“.

„Ankstyvieji Murakami romanai – tai ne bandymas tapti tikruoju Murakami, tai jau visiškai susiformavęs Murakami.“
The Guardian

„Vis dėlto tie du trumpi kūriniai suvaidino reikšmingą vaidmenį mano vėlesniems laimėjimams. Jie niekuo nepakeičiami, kaip senų laikų draugai. Nepanašu, kad mes vėl kada nors susitiksime, tačiau aš niekada nepamiršiu jų draugystės.“
Haruki Murakami

Vieną ankstų rytą Kopenhagos senamiesčio name pensininkas Grėgersas Hermansenas, nešdamasis šiukšlių maišą, leidžiasi suklypusiais laiptais. Žemesnio aukšto kaimynių buto durys praviros. Grėgersui kyla įtarimų, todėl nusprendžia diskretiškai įsitikinti, ar viskas gerai. Tačiau, šlepetės nosimi atsargiai stumtelėjęs duris, netenka pusiausvyros ir krenta ant buto grindų. Atsipeikėjęs pajunta, kad guli ant kruvino mirusios jaunos moters kūno.

Taip prasideda namo gyventojų ir žmogžudystės tyrėjų Jepės Kiornerio ir jo kolegės Anetės Verner košmaras. Negana to, paaiškėjus, kad žudikas ant aukos veido išpjaustė ornamentą, nužudytosios buto nuomotoja ir kaimynė Estera de Laurenti prisipažįsta rašanti detektyvinį romaną, kuriame lygiai taip pat savo bute antrame aukšte nužudoma jauna moteris. Tačiau Esteros de Laurenti romanas dar nebaigtas, kaip nebaigta ir jaunos moters nužudymo byla.

„Engberg – nepaprastai gera mezgėja. Jos numegztas siužeto voratinklis – pavojingai viliojantis ir tobulai suraizgytas.“
Berlingske

„Nuostabus atradimas! Talentinga autorė turi peilio ašmenų aštrumo akį mažoms detalėms, kurios ir padaro veikėjus visapusiškus, itin žmogiškus ir... tiesiog tikrus.“
Liv

„Jeigu mėgstate trilerius ir ieškote naujo mėgstamiausio šio žanro rašytojo, pradėkite nuo „Sėjiko“.“
ALT for Damerne

Katrine Engberg (Katrinė Engberg, g. 1975) – danų rašytoja, choreografė ir režisierė. Ji yra keleto teatro spektaklių bendraautorė, Danijos valstybinio transliuotojo pramoginių laidų režisierė. 2012 m. kartu su rašytoja Anne Mette Hancock išleido epistolinį romaną „Užsičiaupk, arkly!“. Gyvena Kopenhagoje su vyru ir sūnumi. Šis romanas – jos solo debiutas.

„Norėdama apsaugoti savo vaiką, moteris gali tapti nuožmiausiu plėšrūnu pasaulyje.“
RedBook

16.55 – MEDŽIOKLĖ PRASIDEDA

Kai Džoana ir jos keturmetis sūnus Linkolnas susiruošia eiti namo, zoologijos sodas jau beveik ištuštėjęs. Jiems patinka leisti laiką nuošaliau nuo pagrindinių takų, kur gali pabūti tik dviese. Bet tai, ką Džoana išvysta eidama link išėjimo, priverčia ją ir sūnų apsisukti ir bėgti. Įprasta diena zoologijos sode virsta makabriškų slėpynių košmaru. Staiga mama ir sūnus zoologijos sode įkalinami lyg žvėrys narvuose. Džoana privalo sukaupti visas jėgas, šaltakraujiškai įvertinti kiekvieną savo žingsnį ir bet kokia kaina apsaugoti Linkolną. Pasikeitus žaidimo taisyklėms, žmogiškumo ribos išsitrina, o mirtino pavojaus akivaizdoje dėl išlikimo aukojami net švenčiausi dalykai.

20.05 – VISKAS BAIGTA


„Aštrus, autentiškas ir adrenalinu persunktas trileris, sukrėsiantis lyg kulka, skrodžianti kaulus.“
Kirkus Reviews

Rašytoja Gin Phillips (Džin Filips) baigė politikos mokslus JAV Birmingamo Pietiniame koledže ir daugelį metų rašė straipsnius įvairiems žurnalams. 2009 metais jos debiutinis romanas laimėjo „Barnes & Noble's Discover“ apdovanojimą. Po šio apdovanojimo pasaulis pastebėjo G. Phillips rašytojos talentą ir šiuo metu jos knygos jau išleistos 29 pasaulio šalyse. Naujausioje savo knygoje „Baimės karalystė“ autorė nagrinėja motinystės temą, ją prisotindama ir jaukių kasdieninių ritualų, ir laukinio žiaurumo, kai pavojaus akimirką reikia žūtbūt apsaugoti savo vaiką. G. Phillips tarsi klausia skaitytojo: kur yra ribos tarp gyvuliško instinkto išlikti ir žmogiško noro padėti vienas kitam?

Kartu su mylimuoju Rajanu mėgaudamasi romantiška vakariene restorane, Kailė jaučiasi laiminga: sėkminga žurnalistės karjera Heralds leidinyje ir tobulas sužadėtinis gyvenimui suteikė pilnatvės, kurios ji taip ieškojo. Išėjus iš restorano, ji pastebi ant šaligatvio sėdintį benamį, kuriam pasiūlo padavėjos rūpestingai supakuotą torto gabalėlį. Tačiau jų akims susitikus Kailė sustingsta. Ar gali būti, kad barzdotas valkata yra jos pirmoji meilė Keidas?

Kai Kailė sutiko Keidą prieš 10 metų, jų aistra užsiplieskė akimirksniu. Tai buvo žmogus, kurio ji laukė visą gyvenimą ir tikėjo, kad jųdviejų meilė truks amžinai. Bet vieną dieną Keidas dingo, palikęs Kailę sudaužyta širdimi. Kažkada buvęs gražus vyras, dabar ant šaligatvio sėdėjo atmintį praradęs nuvargusio veido šešėlis iš praeities. Kailė nusprendžia padėti buvusiam mylimajam susigrąžinti prarastą gyvenimą ir išsiaiškinti mįslingas Keido nelaimės aplinkybes. Tačiau netrukus ji atsiduria jausmų kryžkelėje tarp meilės Rajanui ir staiga į jos gyvenimą sugrįžusiam Keidui.

„Galinga, skausminga, gražu!“
Open Book Society

Sarah Jio (Sara Džijo, g. 1978) romanai nuolatos patenka į „The New York Times“ ir „USA Today“ perkamiausių knygų sąrašus. Jos knygos populiarios daugiau nei 25 pasaulio šalyse. S. Jio taip pat rašo straipsnius apie sportą ir sveikatą, kurie publikuojami populiariuose žurnaluose „Glamour“, „The New York Times“, „Redbook“, „The Oprah Magazine“, „Real Simple“, „Marie Claire“ ir kituose.

„Meilė, kova, aistra ir menas – viskas viename."
Elle

Lietingą 1967–ųjų rugpjūčio rytą būsima poetė Odelė Bastijo lipdama akmeniniais Londono Skeltono meno galerijos laiptais pajunta, kaip krūtinėje ima daužytis širdis. Prie durų jos laukia Loris Skotas, vyras, kurį matė tik vienąkart, tačiau taip ir nesugebėjo pamiršti. Po pažastimi jis spaudžia iš motinos paveldėtą nežinomo dailininko paveikslą. Kartu su Odelės viršininke, ekscentriškąja Skeltono kuratore panele Kvik, jie pasineria į paslaptimis ir apgavystėmis išvagotą paveikslo istoriją.

Visa tiesa apie paveikslą glūdi viename 1936–ųjų Ispanijos kaime, pripažinto meno kūrinių prekeivio namuose, kuriuose jis gyvena kartu su žmona ir dukterimi Olivija Šlios, svajojančia tapti dailininke. Netrukus į jų trapų pasaulį įsiveržia tapytojas, revoliucionierius Izaokas Roblesas ir jo jaunutė sesuo Tereza ir šitai pakeičia jų gyvenimus iš pamatų.

„Mūza" – tai magiškas pasakojimas apie ypatingas asmenybes ir jų troškimus, apie meilę ir apsėdimą, apie autentiškumą ir išdavystes. Apie netikėtus kelius, kuriais istorijos potvyniai ir atoslūgiai neišvengiamai formuoja ir nulemia žmonių likimus.

„Gyvybe trykštantis pasakojimas."
Publishers Weekly

„Galingais potėpiais atkurtos ypatingos ir kasdienės gyvenimo akimirkos."
The FT

Jessie Burton (Džesė Barton) gimė 1982 m. Londone, studijavo Oksfordo universitete ir Karališkojoje centrinėje kalbos ir dramos mokykloje. Devynerius metus dirbo aktore, vėliau pasuko į literatūrą. Tai antrasis autorės romanas, kuris jau spėjo užkopti į pasaulinių bestselerių viršūnes. Leidykla „Baltos lankos" taip pat išleido debiutinį autorės romaną „Miniatiūristas".

Naujas bestselerio „Paskutinės apeigos“ autorės romanas

„Nensė žinojo, ji pakenčiama tik todėl, kad atstovauja tam, kas nesuprantama ir nesuprastina. Ji – vartų sergėtoja pasaulio pakraštyje. Paskutinė žmonių giesmė prieš vėją, šešėlius ir keistai girgždančias žvaigždes.“

1825–ieji, pietvakarių Airija. Atokiame slėnyje gyvenanti Nora per metus neteko dukros ir mylimo vyro. Sugniuždyta moteris privalo rūpintis keturmečiu anūku Mycholu. Anksčiau buvęs sveikas ir guvus, dabar jis tik savo paties šešėlis, negalintis nei vaikščioti, nei kalbėti. Uždaroje ir prietarų valdomoje bendruomenėje netrukus ima plisti gandai, kad Mycholo sielą pagrobė fėjos, kitaip dar vadinamos Geraisiais žmonėmis.

Pasiryžusi išvaryti iš Mycholo blogį, Nora kartu su tarnaite Mere anūką atiduoda į atsiskyrėlės žolininkės Nensės rankas. Nors naujasis kunigas pagoniškus kaimo papročius nori išrauti su šaknimis, žmonės tiki, kad Nensė turi ypatingų gebėjimų ir yra Gerųjų žmonių patikėtinė. Berniuko sveikatai blogėjant, moterys ryžtasi vis drąsesnėms pagoniškoms apeigoms, kurios darosi pavojingos ne tik Mycholo, bet ir jų pačių gyvybei.

„Gerieji žmonės“ – tikrais faktais paremtas pasakojimas, kuriame atsiveria paslaptinga, kartais baugi ir nepažini, bet traukianti kaip magnetas XIX a. pradžios Airijos panorama: žmonių galvose iki gyvuonies įsišaknijęs besąlygiškas tikėjimas ir prietarai, žūtbūtinis noras pritapti ir meilė, kartais švelni, o kartais – aitriai tvilkanti.

„Reto grožio grynuolis.“
The Sunday Times

„Užburiančiai poetiška ir vaizdinga.“
Daily Express

„Aukščiausios prabos romanas, greito tempo ir įtemptas lyg trileris.“
Paula Hawkins

„Rimtas ir dėmesį prikaustantis pasakojimas apie tai, kaip esantieji beviltiškoje situacijoje pasistato tvirtovę iš ritualų, bandydami apsisaugoti nuo savo pačių bejėgystės.“
The Guardian

Hannah Kent (Hana Kent, g. 1985) – australų rašytoja, visame pasaulyje išgarsėjusi debiutiniu romanu „Paskutinės apeigos“, apdovanotu daugybe literatūros premijų. „Gerieji žmonės“ – antrasis autorės romanas, per trumpą laiką jau spėjęs sulaukti pripažinimo.

Detektyvas Viljamas Fokas, kolegų vadinamas Vilku, prieš ketverius metus brutaliai užpuolė ką tik išteisintą įtariamąjį, tvirtai įsitikinęs, kad jis ir yra serijinis žudikas. Vilkas kalėjimo išvengė, bet ne psichiatrų dėmesio. Šie nenuleidžia akių nuo jo net tada, kai detektyvas grįžta į tarnybą.

Iškviestas į naujo nusikaltimo vietą Vilkas nė nesusidomi – dar vienas kūnas ir tiek. Tačiau jo kolegė Emilė Bakster įspėja: tai neeilinė byla, iš tų, kurios pasitaiko tik kartą per karjerą. Netrukus Vilkas tuo įsitikina pats: negyvėlis vienas, tačiau sudurstytas iš šešių skirtingų aukų kūnų dalių. Žiniasklaida jį pramins „Skudurine lėle“.

Įtampa ima kilti, kai buvusi Vilko žmona, televizijos žurnalistė Andrėja gauna siuntinį: sąrašą su dar šešių aukų pavardėmis ir būsimų jų mirčių datomis. Paskutinė pavardė sąraše – paties Viljamo Foko.

Žudikui žengiant vienu žingsniu greičiau nei policija, prasideda nuožmios lenktynės su laiku, o Vilkas vis giliau grimzta į tamsius praeities prisiminimus ir vis aštriau ima suvokti, kad ši byla jam gali būti lemtinga.


„Žudantis siužetas. Žudantis tempas. Žudantys posūkiai ir genialiai suktas žudikas! Gimė nauja kriminalių romanų žvaigždė.“
Simon Toyne

„Žvėriškas malonumas! Įspūdingas, tamsus, galingos jėgos ir juodojo humoro kupinas kriminalinis romanas.“
Gregg Hurwitz

„Demoniškai išradingas trileris apie serijinį žudiką!“
Mason Cross


Daniel Cole (Danielis Koulas) – britų rašytojas, tituluojamas naujuoju kriminalinių romanų genijumi. Anksčiau jis dirbo paramediku ir yra įsitikinęs, kad šis ypač sudėtingas darbas padėjo sukurti itin tikroviškas žmogžudysčių scenas, o personažus apdovanoti išskirtiniu juodojo humoro jausmu. „Skudurinė lėlė“ yra debiutinis D. Cole'o romanas, kuris jau spėjo sulaukti didžiulės sėkmės ir bus išleistas daugiau kaip 30-yje šalių. Tai pirmoji detektyvo Viljamo Foko serijos knyga.

„Jojo Moyes ir Davidas Nichollsas viename!“
The New York Post

Ar paaukotum pirmąją meilę dėl savo svajonės?

Liucija ir Gabrielius susitinka 2001 m. rugsėjo 11 d. paskaitoje apie Šekspyrą. Kol Niujorkas skęsta dūmuose, chaoso ir netekties akivaizdoje jie suranda paguodą vienas kito glėbyje. Po metų netikėtai vėl susitikę, prisipažįsta niekada nepamiršę kartu praleistos nakties. Taip prasideda jų meilės istorija. Gabrielius yra jos aistra ir įkvėpimas, Liucija – jo šviesa ir paguoda. Tačiau kartais esame priversti dėl savo svajonių paaukoti tai, kas brangiausia. Gabrielius visada troško būti karo fotografu, todėl išvyksta į Vidurio Rytus, o Liucija svajojo tapti TV priodiusere, tad pasilieka Niujorke, ir jų keliai išsiskiria...

Nepastebimai bėga metai, keičiasi metų laikai. Liucija sėkmingai kyla karjeros laiptais, sukuria laimingą šeimą. Gabrielius keliauja po karščiausias karo zonas, jo nuotraukas spausdina garsiausi pasaulio leidiniai. Nors juodu visada skyrė vandenynai, giliai širdyje jie taip ir nesugeba vienas kito pamiršti. Ir vieną, ir kitą nuolat kankina abejonė: ar jų meilė nebuvo per didelė auka? Ar prabėgus tiek metų dar ne per vėlu pradėti jųdviejų istoriją iš naujo?

„Ši knyga užvaldė mane nuo pirmo iki paskutinio puslapio, kurį skaitydama nevaldomai verkiau. Šmaikšti, romantiška ir sukrečianti istorija apie pirmąją meilę.“
Rašytoja Renée Carlino

Jill Santopolo (Džil Santopolo, g. 1984) baigė anglų literatūros bakalauro studijas Kolumbijos universitete ir kūrybinio rašymo magistro studijas Vermonto menų koledže. Šiuo metu ji dirba keliose leidyklose, taip pat veda kūrybinio rašymo seminarus. Naujausia jos knyga „Šviesa, kurios netekome“ apibūdinama kaip didingiausia šių metų meilės istorija ir vos per kelias savaites atsidūrė perkamiausių knygų viršūnėse.

„Štai kas jam yra pašto ženklai – brangakmeniai. <…> Deimantai, rubinai, smaragdai.“

Austrija, 1938–ieji

Kristofo svajonė išsipildo, kai geriausias Austrijos pašto ženklų graveris žydas Frederikas Faberis priima jį savo pameistriu. Vokiečiams negailestingai žygiuojant per Austriją, Kristofas įsimyli užsispyrusią ir talentingą vyresniąją graverio dukterį Eleną. Naktimis jiedu pluša graviruodami pašto ženklų ir dokumentų klastotes, taip žydams padėdami pabėgti į saugesnes šalis. Tačiau netrukus Elena dingsta, o Kristofui lieka vienintelis jųdviejų meilės prisiminimas – suklastotas pašto ženklas su edelveisu – nepaprastos drąsos simboliu. Ir viltis, kad likimas juos vėl suves.

Los Andželas, 1989–ieji

Keitė visada žavėjosi savo tėvo Tedo aistra pašto ženklams. Todėl, tėvui susirgus ir jai paveldėjus jo pašto ženklų kolekciją, pasiryžta išsiaiškinti, ar joje yra kas vertinga. Drauge su filatelistu Bendžaminu Grosmanu jie atranda neįprastą Antrojo pasaulinio karo laikų austrišką pašto ženklą, ant voko užklijuotą aukštyn kojomis. Bendžaminas tvirtina, kad taip būdavo klijuojami ženklai ant meilės laiškų. Kiekviena nauja užuomina apie neišsiųstą ir neatplėštą laišką nardina Keitę ir Bendžaminą į praeitį – meilės, aistros, paslapčių ir netekčių kupiną vienos žydų šeimos istoriją.

Romantiškas, užburiantis, įtraukiantis ir nepaleidžiantis, šis pasakojimas atskleidžia stipresnę už laiką meilės ir prisiminimų galią.


„Praeitis ir dabartis šiame romane susilieja į vieną stulbinamai ryškų brangakmenį. Tai nepaprasta savęs atradimo istorija, kurios nepriekaištinga, kvapą atimanti pabaiga privers šiuo pasakojimu žavėtis kiekvieną.“
Mary Kubica


Jillian Cantor (Džilian Kantor) – amerikiečių rašytoja, visame pasaulyje išgarsėjusi ne vieną apdovanojimą pelniusiais istoriniais romanais paaugliams ir suaugusiems.

Nepasitikėkite šia knyga.
Nepasitikėkite šiais žmonėmis.
Nepasitikėkite savimi.

Kad ir kas benutiktų, neišduokite šios istorijos pabaigos.

LUIZA

Kai vyras ją paliko, mažametis sūnus tapo visu jos pasauliu, o psichiatro sekretorės darbas – vieninteliu būdu išsilaikyti. Viskas pasikeičia, kai ji susipažįsta su Deividu.

DEIVIDAS

Jaunas, sėkmingas ir žavus – Luiza negali patikėti, kad toks vyras galėtų į ją net žvilgterėti, juolab pajusti jai aistrą. Tačiau tada ji sutinka Adelę, Deivido žmoną, ir įvykių tėkmė šiurkščiai pakrypsta kita linkme.

ADELĖ

Veriančiai graži, elegantiška ir miela naujoji Luizos draugė atrodo tobula. Kol Adelė ir Deividas pakaitomis siekia Luizos dėmesio, jos mintis vis labiau apsėda ši nepažįstamųjų pora ir painus jų santykių raizginys.

Akivaizdu viena – Adelės ir Deivido santuoka yra iškreipta. Bet Luiza niekada nebūtų galėjusi nujausti, kaip iškreipta. Ir kaip toli žmogus gali nueiti, kad šitai nuslėptų.


„Privalote perskaityti šį trilerį... Velniškai genialus!“
Stephen King

„Makabriškas... Manipuliatyvus žaidimas jūsų mintimis.“
The New York Times Book Review

„Hičkokiškas trileris... Jis pasiglemš jūsų gyvenimą.“
Joe Hill

„Labiausiai iš vėžių išmušanti knyga su labiausiai nenuspėjamu įvykių posūkiu pabaigoje. Perskaitykite, kol kas nors dar nespėjo sugadinti viso malonumo papasakodamas jos pabaigą!“
John Connolly

Paskutinė trilogijos „Pusiau blogas“ dalis.

NEITANAS BYRNAS VĖL BĖGA

Baltieji pasiruošę pulti,
juodiesiems iškilęs mirtinas pavojus.

Neitanas galingesnis nei bet kada anksčiau,
bet tarp sveiko proto ir beprotybės jam tėra likęs vienas žingsnis.

Kad išgelbėtų Aljansą nuo pražūties,
jis turi tapti galingiausiu jo ginklu.

Kad apsaugotų visuomenę, kuri jo nekenčia,
jis privalo rizikuoti viskuo, ką turi brangiausia.


Tai paskutinė kova.

Aljansas gali pralaimėti karą, o jų svarbiausias ginklas – septyniolikmetis raganius Neitanas – kraustosi iš proto. Neitano nužudytųjų skaičius sparčiai auga, tačiau tironiškai Baltųjų raganių tarybos valdžiai pabaigos nematyti. Neartėja Neitanas ir prie savo svarbiausio asmeninio tikslo: atkeršyti buvusiai mylimajai Analizai, kuri įvykdė nedovanotiną nusikaltimą. Amuletas, kuris priklauso ypač galingai juodajai raganai Ledžerei, galėtų išsaugoti Aljansą ir Neitano gyvybę, bet jį gauti itin sunku. O kur dar regėjimai, kurie kaip prakeiksmas pradėjo lankyti Neitaną: juose jis nuolat mato savo mirtį. Neitano draugas Gabrielius įkalbinėja jį pabėgti ir pradėti viską iš naujo, tačiau nuo karo Neitanas pabėgti nebegali – kaip ir nuo žmogaus, kuriuo jis tapo.

„Green sukurti personažai nepaprastai ryškūs, o Neitano santykių amplitudė sukrečianti. <...> Nepaprastai įtraukianti istorija suteiks ir gilių emocijų, ir kruvino siaubo.“
Kirkus Reviews

„Tai knyga apie raganas ir raganius, kurioje net ir ieškodami nerasite nė vienos pelėdos ir akinukų apskritais stiklais. <...> Nuostabu ir visiškai įtikinama – man labai patiko.“
Kate Atkinson, rašytoja

„Greito siužeto antgamtinis trileris – kas įvyktų, jei Bornas susitiktų su blogu kaip šėtonas Hariu Poteriu.“
Metro

„Tai naujoji Stephenie Meyer karūnos paveldėtoja.“
The Times

„SEKSAS IR MIESTAS“ IR „GRAŽI MOTERIS“ VIENAME

Mija Sonders turi lygiai metus išgelbėti savo tėvą nuo stambaus paskolų ryklio ir sumokėti jo milijono dolerių skolą. Vienintelė išeitis – padirbėti tetos įmonėje, kad galėtų kas mėnesį mokėti tėvo skolos įnašą.

Balandžio mėnesį Mijos laukia seksualus beisbolo pasaulis: oro uoste ją pasitinka Meisonas Merfs – arogantiškiausias beisbolo žaidėjas Bostone. Šiam pagarsėjusiam mergišiui mirtinai reikia pagerinti įvaizdį prieš reklamos užsakovus ir gerbėjus, todėl Mija tampa ofcialia Meisono mergina. Darbas bus ne iš lengvųjų!

Havajietiškos saulės ir egzotiško modelio Tajaus deginančių glamonių apsupta Mija pasitinka naują mėnesį. Tačiau pagrindinis jos darbas – dalyvauti maudymosi kostiumėlių reklaminėje kampanijoje, kurios tikslas įrodyti, kad bet kokių formų ir dydžių moterys yra gražios.

Birželį Vašingtonas pasitinka Miją tvankiu ir drėgnu oru. Šio mėnesio klientas – pagyvenęs kilnios širdies milijonierius Vorenas Šiplis. Jam Mijos pagalbos reikia, kad pritaptų prie turtingiausių pasaulio verslininkų būrelio ir galėtų siekti filantropiško tikslo. Tačiau jos kraują kasdien vis labiau kaitina Voreno sūnus – demokratų partijos senatorius Kalifornijoje Aronas Šiplis.

„Autorė fantastiškai sugebėjo originaliai ir unikaliai aprašyti kiekvieną mėnesį ir naują vyrą. Dievinu šią seriją!“
Knygų blogas „Harps Romance“

Tarptautinių bestselerių autorės Audrey Carlan knygų sėkmė įvertinta pirma vieta „The New York Times“, „USA Today“ ir „Wall Street Journal“ sąrašuose, o serija „Kalendoriaus mergina“ tapo karščiausia šių metų naujiena visame pasaulyje. Carlan gyvena Kalifornijoje su vyru ir dviem vaikais, užsiima joga ir rašo nuodėmingai viliojančias meilės istorijas.

Dėl meilės Hardino įbrolis Lendonas ryžtasi persikelti iš gimtojo miesto į triukšmingą Niujorką. Bet jo mergina Dakota netikėtai nusprendžia balerinos karjeros siekti viena. Sudaužyta širdimi Lendonas bando apsiprasti su slegiančia vienatve beprotiško tempo mieste. Jam padeda tik ausinės, geriausia draugė Tesa ir naujas darbas kavinėje, kuris atveria kelius naujoms pažintims.
Lendono širdis ima gyti susipažinus su Nora – paslaptinga mergina migdolinėmis akimis. Tačiau kaip tik tuomet į jo gyvenimą vėl sugrįžta Dakota. Padėti išnarplioti painų meilės trikampį gali tik Tesa, kuriai jau teko išgyventi ne vieną jausmų audrą su buvusiu mylimuoju Hardinu. Lendono laukia svarbus sprendimas: ar grįžti pas merginą, kurios anksčiau reikėjo kaip oro, ar pasirinkti dar nepažintą aistrą?

„Seksualus, įtraukiantis ir kupinas jausmų. Tai geriausia, ką Anna Todd yra sukūrusi.“

Rašytoja Coleen Hoover

„Labai džiaugiuosi, kad galėsite iš arčiau susipažinti su Lendonu Gibsonu. Galbūt apie jį išgirsite pirmą kartą, o gal jau pažįstate iš AFTER serijos knygų, tačiau žinau, kad jo istorija jums tikrai patiks. Lendonas yra geras, beprotiškai ištikimas, o kai įsimyli, tai visa širdimi.“

Anna Todd

„Vėliau jiems egzistavo jau tik dviejų rūšių žmonės: tie, kurie buvo Linijoje, ir visi kiti, kurių tenai nebuvo.“


1943-ieji, Siamo džiunglės. Australas chirurgas Dorigas Evansas kartu su tūkstančiais į japonų nelaisvę paimtų karo belaisvių atgabenamas tiesti Siamo–Birmos geležinkelio, dar vadinamo Mirties geležinkeliu arba Linija. Linija, kuri jungia vieną tašką su kitu, realybę su nerealybe, gyvenimą su pragaru ir beprotybe. Dorigas Evansas kasdien kovoja dėl belaisvių, mirštančių nuo bado, choleros, žvėriško japonų sargybinių elgesio, gyvybių. Nuo nevilties jį gelbsti tik prisiminimai apie dėdės žmoną Amę, nuožmių akių moterį su raudona kamelija už ausies, ir jų aistringą romaną, kurį nutraukė karas.

„Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ – tai pasakojimas apie karo beprasmybę, gyvenimo trapumą, meilės ilgesį ir neįmanomybę. Remdamasis autentiška archyvine medžiaga, Richardas Flanaganas poetiškai jautriai ir įžvalgiai pasakoja apie tragiškai pagarsėjusį Siamo–Birmos geležinkelį, kurį tiesdami dėl nepakeliamų darbo sąlygų žuvo daugiau kaip 100 000 žmonių. Vienas iš belaisvių buvo rašytojo tėvas Archie Flanaganas – jam pavyko likti gyvam ir savo sūnui perduoti neįkainojamą šio skaudaus, bet pamažu į užmarštį grimztančio istorijos epizodo liudijimą.


„Šis romanas – tai australiškasis „Karas ir taika“.“
NPR

„Parašyta itin paveikiai ir elegantiškai, ši kaltės ir heroizmo istorija sujungia Rytus ir Vakarus, praeitį ir dabartį. Flanaganui buvo lemta gimti tam, kad sukurtų šį romaną, kuris jau spėjo atrasti savo vietą pasaulinės literatūros kanone.“
„Man Booker“ 2014 m. premijos komisija


Richard Flanagan (Ričardas Flanaganas, g. 1961 Tasmanijoje) daugelio literatūros kritikų laikomas svarbiausiu savo kartos australų rašytoju. Už šeštąjį romaną „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ autorius 2014 m. apdovanotas prestižine „Man Booker“ premija. Šis romanas išrinktas metų knyga tokių leidinių kaip „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Economist“.

„Ko jis tikrai tikėjosi, tai kad mirtis išlaisvins jo muziką: išlaisvins nuo jo gyvenimo. <…> Ir tada jo muzika bus… tiesiog muzika.“

1937–ųjų pavasarį vienišas žmogus kasnakt būdrauja savo namų laiptų aikštelėje. Susikrovęs daiktus į lagaminėlį, rūkydamas papirosą po papiroso, jis laukia, kol atsivers lifto durys, šmėstelės uniforma ir antrankiai surakins riešus. Stalino Rusijoje jie visada ateina vidurnaktį, todėl geriau juos pasitikti prie lifto nei laukti, kol išvilks iš lovos. Ypač jei suimamasis yra skrupulingasis Dmitrijus Šostakovičius – vos devyniolikos šlovės sulaukęs kompozitorius, gyvenantis beprotybės apimtais laikais, kai Stalinas ką tik uždraudė jo sukurtą operą.

Romane „Laiko triukšmas“ Julianas Barnesas subtiliai analizuoja kūrybos (ne)įmanomybę totalitarizmo akivaizdoje, istorijos įkalinto žmogaus kompromisus su sąžine, nuolatinį balansavimą tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo. Tai pasakojimas apie menininką, pardavusį sielą partijai, kad galėtų kurti.


„Barneso šedevras... Apie nuolatinę žmogaus kovą su savo sąžine, už savo kūrybą, prieš totalitarizmą.“
The Guardian

„Šiuo romanu Barnesas iš naujo sukūrė save kaip rašytoją.“
Daily Telegraph

„Nepakartojama… Pasakojimas, kuriame atgaivinama visa kafkiškoji beprotybė.“
The New York Times Book Review


Julian Barnes (Džulianas Barnsas, gim. 1946) – šiuolaikinis anglų rašytojas, kritikų vadinamas britų literatūros chameleonu, idėjų romano renesanso architektu. Jo kūryba lyginama su Italo Calvino, Jameso Joyce'o ir Milano Kunderos kūriniais. Naujausias autoriaus romanas „Laiko triukšmas“ (2016) buvo išrinktas metų knyga tokių leidinių kaip „The Guardian“, „The Times“, „Observer“, pakilo į „The Sunday Times“ bestselerių sąrašo pirmąją vietą. Lietuviškai išleistos šios rašytojo knygos: „10 1/2 pasaulio istorijos skyrių“ (2006), „Flobero papūga“ (2011), „Pabaigos jausmas“ (2013), „Gyvenimo lygmenys“ (2015).

Prestižinės „Man Booker International“ premijos nominantas.

Andrėjas Egeris pažįsta kiekvieną Austrijos Alpių slėnio viršukalnę, kiekvieną užuoglaudą – tai jo jėgų šaltinis, jo namai. Egeris – nekalbus žmogus, todėl, nusprendęs pasipiršti mylimajai, jos vardą įžiebia kalnuose. Savo namus jis palieka tik vienąkart – pašauktas kariauti Antrajame pasauliniame kare, o grįžęs supranta, kad net atokiausią kalnų slėnį jau spėjo pasiekti šiuolaikinio pasaulio ženklai.

Kaip ir Johno Williamso „Stouneris“ ar Ernesto Hemingway'aus kūriniai – tai skaidrus pasakojimas apie paprasto žmogaus gyvenimą, jo stiprų ryšį su gamta ir gebėjimą susitaikyti su vienatve, joje atrandant paguodą ir gyvenimo grožį.


„Subtilus ir kupinas tylios išminties kaip Johno Williamso „Stouneris“
Irish Times

„Tai knyga, keičianti pasaulio suvokimą.“
Anuradha Roy

„Šiuo romanu Seethaleris įrodo, kad net pačių paprasčiausių žmonių gyvenimai gali būti nepaprasti.“
Mail on Sunday

„Tikra atgaiva skaityti tokį ramų ir susikaupimo reikalaujantį pasakojimą. <...> Labiausiai stebina autoriaus gebėjimas nepaprastai tiksliai į vieną audinį suausti praeitį, dabartį ir ateitį.“
Sunday Times


Robert Seethaler (Robertas Zėtaleris, g. 1966) – austrų kilmės rašytojas ir aktorius, gyvenantis Berlyne. Iš viso parašė penkis romanus, tačiau tarptautinio pripažinimo sulaukė jo naujausias kūrinys „Visas gyvenimas“, 2016 m. nominuotas „Man Booker International“ premijai. Vokietijoje išleista 2014 m., ši knyga iki šiol nesitraukia iš bestselerių sąrašų.