Romanai

„Tuomet ji ėmė grimzti skradžiai uolų, kol atsidūrė jūros dugne. Virš galvos juodavo naktis be mėnulio, vandens paviršių randais aižė žvaigždės. Ir ji nuskendo, o tada gaudydama orą kniostelėjo iš miego pilnomis dūmų šnervėmis ir galugerkliu. Burnoje dar ilgiai laikėsi degančių taukų smarvė.“

1617 metų Kūčių dieną Vardės saloje – labiausiai į šiaurės rytus nutolusiame Norvegijos taške – dvidešimtmetė Marena Magnusdoter stebi tarsi iš niekur kilusią ūmią audrą. Lyg užkerėta, audra akimirksniu pasiglemžia visus keturiasdešimt salos vyrų, įskaitant Marenos tėvą, brolį ir sužadėtinį. Likusioms vienoms Vardės salos moterims nelieka kito pasirinkimo – tik visas negandas ir iššūkius atremti pačioms.

Neilgai trukus, didžiuliam debesiui skandinant horizontą, į Vardę atplaukia grėsmingas žmogus. Paskirtas paties karaliaus, komisaras Absalomas Kornetas atvyksta iš Škotijos, kur, sklinda kalbos, rengė raganų teismus. Jo jaunutė žmona Ursa Vardės saloje pamato tai, ko niekada anksčiau nėra regėjusi, – nepriklausomas moteris. Tačiau Absalomas įžvelgia tik Dievo nepaliestą žemę, užtvindytą šventvagiško blogio.

„Malonės“ – tai tikrų įvykių – Vardės salos audros ir 1621 metų raganų teismų – įkvėpta istorija apie narsias moteris, pavojingą meilę, galingą blogį, pragaištingus prietarus ir karštligišką apsėdimą pačiame pasaulio pakraštyje.

„Nuneša mus ten, kur visa kibirkščiuoja ir knibžda, kur moterų širdys ūžauja garsiau nei audros.“
Samantha Shannon

„Kvapą užimančio grožio portretas – bendruomenės, kraštovaizdžio ir santykių.“
Tracy Chevalier

„Vitališkas, svaiginantis, ryškus pasakojimas.“
Madeline Miller

„Knyga ne tik apie mūsų, bet ir apie bet kurį kitą laiką, kai žmonės mylėjo, tūžo ir svarstė, ar už visko, kas matoma, slypi daugiau.“
Daisy Johnson

Kiran Millwood Hargrave (Kiranė Milvud Hargreiv, g. 1990) – prozininkė, poetė, dramaturgė. Studijavo Oksfordo ir Kembridžo universitetuose. Už literatūrą vaikams yra pelniusi apdovanojimų, tokių kaip „British Book Awards“ ir „Waterstones Children's Book Prize“. „Malonės“ – jos debiutinis romanas suaugusiesiems, kuris tik pasirodęs tapo tarptautiniu bestseleriu ir bus išleistas daugiau kaip 15 šalių. Autorė gyvena Oksforde su savo vyru ir kate.

Dvi šnipės.
Uždraustas šedevras.
Galimybė pakeisti istoriją.

1956-ieji. Iškiliausias to meto rusų rašytojas Borisas Pasternakas užbaigia romaną „Daktaras Živaga“, kurį įkvėpė tragiška ir aistringa jųdviejų su Olga Ivinskaja meilės istorija. Dėl maištingo pobūdžio romaną Sovietų Sąjungoje bus uždrausta išleisti, likusiam pasauliui jis taps sensacija, ir netrukus autoriui pelnys Nobelio literatūros premiją.

CŽA, suvokdama „Daktaro Živagos“ vertę ir galią parodyti, kaip sovietinė sistema varžo minties laisvę ir persekioja savo piliečius, Šaltojo karo lenktynėse nusprendžia pasinaudoti geriausios rusų literatūros įtaiga. Jų tikslas – romaną, tituluojamą didingiausia XX a. sukurta meilės istorija, slapta nugabenti už geležinės uždangos ir jo nešamą žinią paskleisti SSRS piliečiams. Šios ypatingos misijos imasi dvi CŽA šnipės: patyrusi ir rafinuota Salė ir talentinga naujokė Irina.

„Mūsų čia nebuvo“ – tikrais įvykiais paremtas pasakojimas apie meilę, kūrybą, pareigą, pasiaukojimą ir neblėstantį tikėjimą, kad menas gali pakeisti pasaulį, literatūra – istoriją.

„Žavinga literatūrinė puota.“
New York Times

„Šiame romane galią keisti istoriją autorė įduoda į moterų rankas.“
Time Magazine

Lara Prescott (Lara Preskot) – amerikiečių rašytoja. „Mūsų čia nebuvo“ – jos debiutinis romanas, kurio autorių teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių. Tik pasirodęs „Mūsų čia nebuvo“ užkopė į daugelio šalių bestselerių viršūnes, 2019 m. įtrauktas į Reese Witherspoon knygų klubo sąrašą, pagal romaną statomas filmas. L. Prescott studijas baigė Michener rašytojų centre Teksaso universitete. Jos apsakymai spausdinti „Southern Review“, „Hudson Review“, „Crazyhorse“ ir daugelyje kitų leidinių. Autorė gyvena su savo šeima, katėmis ir šunimi Ostine, Teksase.

Žvarbią žiemos naktį po darbo eidamas į netoliese stovintį automobilį tarsi į vandenį dingsta Švedijos teisingumo ministras. Saugumo darbuotojai griežtai uždraudžia viešinti bet kokias žinias, susijusias su įvykiu. Tik bėda, kad detektyvas Fabianas Riskas niekada nebuvo linkęs paklusti taisyklėms. Kad sužinotų tiesą, jis pasiryžęs bet kam. Net jei tai keltų pavojų gyvybei.

Tuo pat metu Kopenhagoje randamas žiauriai sudarkytas garsaus TV laidų vedėjo žmonos kūnas. Moters vidaus organai – tarsi perleisti per mėsmalę, o po ja – lipnaus, jau krešėti pradėjusio kraujo jūra. Tik tyrėja Dunja Hougard netiki, kad tai pavydaus sutuoktinio darbas: juk čia įsivėlęs ir trečias asmuo, kurio pėdsakai veda tiesiai į Švediją, į Fabiano Risko valdas.

Dunja ir Fabianas stačia galva pasineria į tyrimus. Žingsnis po žingsnio jie įsitraukia į makabrišką žudikų žaidimą, kur nuo kraujo, pavienių kūno dalių ir amžinai siaučiančios pūgos šiurpsta oda, o galvose nepaliaujamai skamba vienas klausimas: kas pirmas užbaigs šią kraupią dėlionę?

„Avinėlių tylėjimo“ šiurpas, stingdanti „Se7en“ neviltis ir ore tvyrantis nerimas.“
Sydsvenskan

„Patikėkite, jūs tikrai nenorite praleisti „9 kapo“.“
Publishers Weekly

„Tarsi be menkiausių pastangų Ahnhemas peršoka paties sau pirmuoju romanu „Beveidės aukos“ aukštai išsikeltą kartelę.“
Dagblad De Limburger

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. Tai antroji detektyvo Fabiano Risko serijos dalis, pasakojanti, kas nutiko likus pusei metų iki romano „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018) įvykių.

Kai aštuoniolikmetė Kerė surengė savo namuose vakarėlį mokyklos draugams, niekas neįtarė, kad gali nutikti kas nors baisaus. Tačiau kitą dieną sugrįžę tėvai aptinka dukrą paskendusią baseine. Sukrėsti nelaimės jie neranda sau vietos. Nepalūžti jiems padeda tragedijos dieną iš Londono grįžusi vyresnioji dukra Alina.

Netrukus paaiškėja – Kerė buvo nužudyta. Tyrimo imasi detektyvas Maikas Vilsonas. Pirmiausia įtarimas krenta ant Kerės vaikino Alano. Svečiai matė, kaip juodu susikivirčijo ir įpykęs Alanas paliko vakarėlį. Tačiau Maikas negali apklausti visų liudininkų, nes dalis jaunuolių yra nepilnamečiai. Jam pasisiūlo padėti Alina, neseniai įsidarbinusi profesinio orientavimo konsultante mokykloje. Ji sutinka pasikalbėti su jaunuoliais ir subtiliai paklausti, ką jie matė tą vakarą.  Tačiau mergina net neįtaria, kad jos pačios gyvybei kyla pavojus.

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)

JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, vertinami skaitytojų ir kritikų visame pasaulyje, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark yra daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

Ar prisimeni mane? Mišeli. Mane, savo seserį, Sarą. Tą, kuri negrįžo. Tą, kuri tave paliko spintoj. Tą, kuri manė, kad tau nieko nenutiks. Mišeli. Metai prabėgo, o aš tebeturiu raktą. Mūsų slėptuvės raktą...

Paryžius, 1942-ųjų liepa. Mieste sujudimas: gaudomi žydai, vyrai slepiasi rūsiuose, kad nebūtų išvežti į darbo stovyklas. Vieną naktį prancūzų policija įsiveržia į drąsios ir smalsios mergaitės Saros namus ir įsako juos palikti. Išsigandusi mergaitė uždaro broliuką spintoje, tikėdama, kad taip jį išgelbės. Į Žiemos velodromą suvežtos žydų šeimos vėliau amžiams atskiriamos – vieni keliauja į Aušvicą, kiti – į stovyklą prie Orleano. Sarą persekioja vienintelė mintis – pabėgti ir kuo greičiau grįžti namo pas broliuką.

Paryžius, 2002-ųjų gegužė. Prancūzijoje gyvenanti amerikiečių žurnalistė Džulija Džarmond gauna užduotį parašyti straipsnį apie Žiemos velodromo žydų gaudynes. Besigilindama į šį kraupų įvykį sužino, kad jos vyro giminė yra glaudžiai susijusi su Saros šeima ir jos likimu. Sukrėsta žiaurios paslapties Džulija nebegali sustoti šios nežmoniškos istorijos pusiaukelėje.

Tikra istorija paremtas autobiografinis romanas, kuris sudomins „Šantaramo“ gerbėjus.

1931 m. spalio 26 d. Prancūzijos Aukščiausiasis teismas pripažino paryžietį vagį Henrį Charrière`ą kaltu dėl sutenerio nužudymo. Teismo sprendimas buvo negailestingas – katorgos darbai iki gyvos galvos, bausmę atliekant Velnio salos kalėjime, Prancūzijos Gvianoje, kur dėl nepakeliamo darbo, alkio ir blogų gyvenimo sąlygų bent  50 tūkstančių kalinių mirė nesulaukę laisvės dienos.

Tačiau H. Charrière`as nesirengė mirti. Dėl krūtinę puošusios tatuiruotės „Drugelio“ pravardę turėjęs vyras nuo pirmos įkalinimo dienos pradėjo ruoštis pabėgimui. Jo nepalaužė nesėkmės, žiaurios bausmės, ilgi vienutėje praleisti metai. Galiausiai jis rado kelią į laisvę, o jo atsiminimuose vaizdingai aprašyta kova dėl laisvės tapo žmogaus valios, užsispyrimo ir atkaklumo simboliu.

1968 m. išleista knyga „Drugelis“, kurią  H. Charrière`as parašė gyvendamas Venesueloje, iš karto virto bestseleriu. Knyga išversta į 20 kalbų, parduota daugiau nei 13 mln. egzempliorių. 1973 m. amerikiečių kino režisierius Franklinas J. Schaffneris pastatė to paties pavadinimo filmą, pagrindinius vaidmenis atliko Steveas McQueenas ir Dustinas Hoffmanas. 2017 m. pasirodė naujas filmas, o jo žvaigždėmis tapo Charlieis Hunnamas ir Ramis Malekas.

„Drugelis“ yra stulbinanti kovos su prievartos sistema istorija, kurios sėkmę nulėmė begalinė valia, neišsenkantis optimizmas ir tik Vest Pointo karo akademijoje ir Paryžiaus vagių pasaulyje aptinkamas garbės pojūtis.“ – New York Times

„Įsivaizdavau tiesą kaip tą begalinę liniją, kuri neturi nei ploto, nei pločio – tiesę, oriai ir iškilmingai besidriekiančią per tamsą. Ji man suteikė vidinės ramybės.“

Vieniša namų tvarkytoja, auginanti dešimtmetį sūnų, vieną pavasario dieną pradeda dirbti genialaus matematikos Profesoriaus namuose. Jis dar 1975-aisiais susižeidė galvą ir neteko trumpalaikės atminties. Profesoriaus smegenys – lyg videokamera, kurioje telpa tik viena aštuoniasdešimties minučių trukmės kasetė. Tad teoremą, kurią sukūrė prieš trisdešimt metų, atsimena puikiai, bet ką valgė vakarienei – ne. Kad prisimintų svarbiausius dalykus, tylusis Profesorius juos užsirašo ant lapelių ir prisisega prie švarko. Dienas jis leidžia spręsdamas sudėtingiausias lygtis ir dalyvaudamas matematikos konkursuose. Ne kiekvienas supranta Profesoriaus meilę skaičiams ir keistą jo gyvenimo būdą, bet naujoji namų tvarkytoja ir jos dėl beisbolo galvą pametęs sūnus sugeba su juo užmegzti už atmintį gilesnį ryšį ir atrasti nematomą draugystės ir meilės formulę.

Šis romanas kupinas žavių ekscentriškų kasdienio gyvenimo detalių, žmogiškumo šviesos, kone kiekvienas jo sakinys trykšta gyvenimo džiaugsmu. Tai odė tolerancijai, atsidavimui ir empatijai vieno kitam.

„Prozos santūrumu ir žavesiu prilygsta Kazuo Ishiguro, savitumu – Haruki Murakami.“
Los Angeles Times

„Šis jautrus romanas – tai nuostabus sapnas, iš kurio nesinori pabusti.“
Guardian

„Ogawa apdovanota gebėjimu romia, bet giliai įsismelkiančia proza išreikšti subtiliausius žmogiškosios psichologijos niuansus.“
Kenzaburō Ōe

„Romanas parašytas tokia skaidria ir nepretenzinga kalba, kad skaitydamas, regis, žvelgi į gilų vaiskaus vandens baseiną. Tačiau net vaiskiausiuose vandenyse slypi srovės, kurias įmanoma pajusti tik į jas panėrus.“
New York Times

Yoko Ogawa (Joko Ogava, gim. 1962) – viena ryškiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, laimėjusi visus svarbiausius japonų literatūros apdovanojimus, įskaitant ir „Akutagawos“. Iš viso parašė daugiau kaip 40 kūrinių. Romanas „Begalinė lygtis“ tik pasirodęs tapo didžiausiu bestseleriu Japonijoje, kur per du mėnesius parduota per milijoną knygos egzempliorių. Už šį romaną autorė apdovanota „Yomiuri“ ir „Hon'ya Taishō“ literatūros prizais, 2010 m. nominuota „Independent Foreign Fiction“ (dabar – „Man Booker International“) premijai. Pagal romaną pastatytas filmas „The Professor and His Beloved Equation“.

„Man Booker“ premijos nominantė

„Pasaulyje gyvena dviejų rūšių žmonės. Tie, kurie mano, kad jiems taip niekada nenutiks. Ir tie, kurie žino, kad jiems tikrai taip nutiks...“

Vienuolikmetį Džeką mama paliko atsakingą. Iki grįš iškvietusi pagalbą, liepė jam kantriai laukti karščiu tvoskiančiame automobilyje ir pasirūpinti dviem jaunesnėmis sesutėmis. Prabėgo kelios erzinamai ilgos valandos, o mamos vis nėra.

Ji taip ir negrįžo. Eilinos Brait kūną policija rado netoli nuo ten, kur laukė vaikai. O Džekas, net ir po trejų metų, vis dar atsakingas už šeimą. Tiksliau, už tai, kas iš jos liko. Dabar jo kasdienybė – vagystės iš atostogauti išvykusių šeimų namų. Tačiau viskas pasikeičia, kai vienuose jų Džekas randa peilį, kuriuo – jis žino – buvo nudurta jo motina.


„Kirtis“ gąsdina, verčia susimąstyti. Ir jautriai paliečia širdį.“
Sarah Pinborough

„Belindos Bauer knygos peržengia visas žanrų ribas. Tai daugialypis romanas, sukrečiantis yrančios šeimos paveikslas.“
Daily Mirror


Belinda Bauer (g. 1962), britų autorė, „UK National Book Award“ ir daugelio kitų apdovanojimų laureatė, vaikystę praleido tarp Anglijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Prieš tapdama rašytoja, ji visą dėmesį skyrė žurnalistės karjerai ir scenarijų rašymui. „Kirtis“ – jos aštuntoji knyga, 2018-aisiais įtraukta į „Man Booker“ premijos ilgąjį sąrašą.

„Laimėtojų gali būti tik keli, pralaimėjusiųjų daug. Tačiau mes žaidžiame toliau, nes viliamės, kad būsime tie laimingieji.“

1932-ieji, Korėja. Mylima luošo žvejo dukra Sundža triukšmingame uostamiesčio turguje sutinka nepažįstamąjį. Žavus vyras užburia ją kalbomis ir pažada po kojomis pakloti visą pasaulį. Tačiau nepriteklių augintos žvejo dukros meilei nelemta baigtis laimingai. Išduota ir pažeminta, Sundža ryžtasi palikti gimtinę ir keliauti į Japoniją – kraštą, kuriame nė vienas korėjietis nėra laukiamas svečias.

Taip prasideda visą dvidešimtą amžių apimanti Sundžos ir būsimų trijų jos giminės kartų gyvenimo istorija, savo nenuspėjama sėkme, netikėtais posūkiais ir neišvengiama rizika primenanti Japonijoje klestintį korėjietišką azartinį žaidimą pačinko.

„Beveik šimtmetį aprėpianti vienos šeimos istorija. Nepalaužiamas siekis išlošti gyvenimo loterijoje, gebėjimas užjausti ir drąsa atsitiesti suklupus – visa tai ilgam įsirėžia į atmintį.“
Barack Obama

„Pačinko“ neužsimirš net tada, kai nurims knygos pasirodymo jaudulys ir ims blukti pagiriamieji žodžiai ant knygų viršelių. Šis nuostabus šeimos epas dar ilgai aidės žmonių kalbose.“
Irish Times

„Tai švelnus ir guodžiantis žvilgsnis į mus supantį chaosą, kurį dažnai vadiname gyvenimu.“
New York Times Book Review

Min Jin Lee (g. 1968) – Korėjoje gimusi amerikiečių autorė. Pirmasis istorinis jos romanas „Pačinko“ vos pasirodęs sulaukė daug dėmesio: išsyk tapo „Washington Post“, „Boston Globe“, „USA Today“, „Wall Street Journal“ bestseleriu, buvo įtrauktas į geriausių 2017 m. „New York Times“ knygų dešimtuką ir nominuotas prestižinei „National Book Award“ premijai. Pasaulyje jau parduota daugiau nei 1 mln. šios knygos kopijų.

Prieš beveik dvejus metus geriausia Džoanos draugė Džoselina sėkmingai aplink mažąjį pirštelį apvyniojo seksualų turtuolį Breideną Karmaiklą, o Džo sąskaitoje – tik sudaužyta širdis ir nieko gero nedavę santykiai su daugybe savimylų.

Džo šiek tiek pavydi Džoselinai, bet jaučia, kad neseniai sutiktas penkiolika metų vyresnis milijonierius Malkolmas – visų jos problemų sprendimas, malonios ir aprūpintos ateities garantas. Reikia tik pasistengti visko nesumauti.

Džoanai sekasi puikiai, iki jos akiratyje pasirodo Kemeronas – įžūlus, tiesmukas ir Džo atvirai priešiškas vyrukas. Kad ir kaip jis erzina Džo, ji pasiryžusi iškentėti šį nemalonų tipą ir pasiekti savo tikslą su Malkolmu. Tik kodėl kaskart, Kemeronui priėjus arčiau, kūnu nubėga tas iš proto varantis jaudinantis šiurpuliukas ir nutvilko nepaaiškinamas karštis?

„Škotijos atsakas knygai Penkiasdešimt pilkų atspalvių.“
Sunday Post

„Kokia kūną nuo aistrų verčianti lydytis knyga! Ir kaip jaudina herojės pastangos suprasti ir surasti savo tikrąjį „aš“.“
USA Today

„Vos tik pradėjusi skaityti, norėjau pasikabinti ant kaklo kortelę „Netrukdyti“, kad niekas nenutrauktų šio jaudinančio malonumo.“
Fiction Vixen Book Reviews

Samatha Young (Samanta Jang, g. 1986) – neįtikėtinu greičiu į „New York Times“, „USA Today“ ir „Wall Street Journal“ aukštumas užkopusi autorė iš Škotijos. Tai jau antroji lietuviškai išleista autorės knyga, tęsianti pirmojoje („Pavojingi žaidimai“, 2018) pristatytų herojų meilės istorijas ir vaizduotę kaitinančias aistras.

„Šiai knygai pasirodžius, <...> buvo noriai rašoma, kad tai pirmasis „ekologinis“ romanas, pirmas šauksmas, kviečiantis gelbėti mūsų biosferą, kuriai iškilo grėsmė. Tačiau aš pats tais laikais nebuvau įvertinęs nei vykstančio naikinimo masto, nei visos to pavojaus apimties.“
Romain Gary

Romane pasakojama apie keistuolį idealistą prancūzą Morelį, išsekintą gyvenimo koncentracijos stovykloje beprasmiškumo. Po Antrojo pasaulinio karo jis atsiduria Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje. Čia tarp čiabuvių ir kolonistų tvyro įtampa, bręsta išsilaisvinimo kovos, negailestingai dėl ilčių žudomi drambliai, o Morelis renka parašus po peticija už jų apsaugą. Išlaisvinti drambliai – jo idée fixe. Kas svarbiau: gamtosauga ir drambliai, šalies nepriklausomybė ar individo laisvė? O gal – badaujantis vietinis?

Šis romanas – tai žvaigždėta Afrikos naktis, panaši į šydu apsigobusią moterį, savanos vėjas, neaprėpiami toliai, vandens link bėgantys drambliai, jų sukeltos įkaitusios raudonos žemės dulkės, kurios gaubia europietį, patyrusį XX a. vidurio siaubą ir pasitraukusį į Afriką semtis stiprybės gyventi, ieškoti tyros būties gamtos apsupty.

„Kupinas išminties ir įtaigos.“
Kirkus Reviews

„Pirmasis ekologinis romanas prancūzų ir turbūt pasaulio literatūroje.“
David Bellos

Romain Gary (Romenas Gari, 1914–1980) – vienintelis istorijoje prancūzų autorius, literatūrinę Goncourt'ų premiją pelnęs dukart. Pirmąją – būtent už romaną „Dangaus šaknys“, parašytą 1956 metais ir akimirksniu užkariavusį pasaulio bestselerių sąrašus.

Ryte radusi du vidurnaktį praleistus draugės Erikos skambučius Gabrielė nutaria ją aplankyti. Pravėrus draugės buto duris merginą apima slogi nuojauta. Ji pasitvirtina – miegamajame, ant lovos, vilkėdama senamadišką nuotakos suknelę guli Erika... nebegyva. Ar tai savižudybė? O jei ne, tai kas ir kodėl nužudė šią jauną, gyvybingą moterį? Kiek toli galima nueiti norint susigrąžinti mirties sunaikintus jausmus? Kiek iš tiesų galima pažinti žmones, kuriuos laikome pačiais artimiausiais savo gyvenime?

Tai įtemptas pasakojimas apie meilę ir neapykantą, iš proto vedančią aistrą seniai prarastai moteriai, fatališką tikėjimą meno amžinumu ir metų metus slepiamas, tačiau vis tiek galiausiai į viešumą išnyrančias šeimų paslaptis.

Autorė baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Ilgą laiką dirbo teisininke, šiuo metu dėsto teisės dalykus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir Vilniaus universiteto Kauno fakultete. „Mirtis tarp žvaigždžių“ – trečioji jos knyga. Autorė 2005 m. išleido detektyvą „Kleopatros brilianto paslaptis“, o 2015 m. Sabinos Šatinskos slapyvardžiu – detektyvą „Paslaptingi Petros lobiai“.

Sveiki atvykę į Kokybės Šalį!

Ateityje viskas vyks sklandžiai: darbą, laisvalaikį ir santykius optimizuos algoritmai. Partnerio paieškomis dabar užsiima sistema. „KokybėsParneris“ pasako, kuris asmuo į porą tinka labiausiai, priderindamas netgi klientų gyvenimo trukmę. Savaeigis automobilis žino, kur tu nori važiuoti. Užsiregistravusiesiems „TheShop“ tinkle atsiunčiamos visos prekės, kurių jie nori, nereikia nė užsisakyti. Žmonėms nebereikia priiminėti rimtų sprendimų, nes Kokybės Šalyje atsakymas į visus klausimus skamba vienodai: „OK“.Vis dėlto mašinų presuotojas Pėteris vis aiškiau jaučia, kad jo gyvenimas klostosi kažkaip ne taip. Jeigu sistema išties tokia tobula, kodėl mašinos darosi vis žmogiškesnės, o žmonės vis labiau primena mašinas?

Stulbinanti satyra apie ateities visuomenę, pranašystes ir skaitmenizacijos pinkles, tęsianti tradicijas tokių rašytojų, kaip Kurtas Vonnegutas, Douglas Adamsas, Georgeʼas Orwellas. Tai išradingas pasakojimas, kupinas sąmojo ir juodojo humoro, o aštrūs autoriaus pastebėjimai parodo, kaip arti mūsų realybės yra Kokybės šalis.

Nerealu, išmintinga ir labai įžvalgu!

Marcʼas-Uwe Klingas gimė 1982 m. Štutgarte. Studijavo filosofiją ir teatrologiją Berlyne. Nuo 2003 m. dalyvauja įvairiuose skaitymo ir slemų renginiuose visoje Vokietijoje.  Už romaną „Kokybės šalis“  2018-aisiais Klingas apdovanotas Vokietijos mokslinės fantastikos premija. 2019 m. amerikiečių režisierius Mikeʼas Judgeʼas ėmėsi romano adaptacijos televizijai  HBO kanale.

Kai ateina vakaras ir ima slėgti vienatvė, kai apima sunkios mintys ar abejonės dėl gyvenime padarytų klaidų ir iširusios šeimos, Jolanta pakelia telefono ragelį ir surenka Romo numerį. Jų likimai labai panašūs – jis taip pat vienišas, išsiskyręs, nusivylęs meile ir šeima… Šie naktiniai pokalbiai abiem pasidaro labai reikalingi, bet telefoninis romanas negali tęstis be galo. Kur veda ši naktinė draugystė? Ar įmanoma suklijuoti sudužusių gyvenimų šukes? Ir kuo čia dėti tie šimtas baltų mersedesų?..

„Šimtas baltų mersedesų“ – pirmoji skaitomiausia lietuvių grožinės literatūros autore bibliotekose tituluojamos Irenos Buivydaitės knyga, pasirodžiusi lygiai prieš 25 metus, 1995-aisiais. Nuoširdus pasakojimas apie paprastų žmonių gyvenimus krečiančią skyrybų krizę užbūrė skaitytojų širdis ir lemtingai paženklino pačios autorės kūrybą – ji iki šiol liko ištikima su pirmąja knyga pasirinktam žanrui ir temoms, kurios kviečia prisiliesti prie pačios mūsų egzistencijos šerdies: meilės ir neapykantos, tikėjimo ir pasitikėjimo žmonėmis, porų ir kartų santykių.

Neseniai gatvėje mane sustabdė viena nepažįstama moteris ir tarė: „Man jūsų romaną reikėjo paskaityti anksčiau, tada gal nebūčiau išsiskyrusi.“ Jos žodžiai sujaudino – vadinasi, man pavyko užgauti jautrią žmogiškų santykių stygą, priversti susimąstyti, ar kartais nepaskubame, ar nebuvo įmanoma paieškoti kitos išeities, todėl manau, kad romanas aktualus ir šiandien.

Irena Buivydaitė

„Nuotraukose užfiksuojame laiką, bet ne žmones, nes jų užfiksuoti neįmanoma.“

Visame pasaulyje išgarsėjusiame šešių autobiografinių romanų cikle „Mano kova“ Karlas Ove Knausgårdas šokiruojamai atvirai aprašo savo paties, o ne išgalvotų personažų gyvenimą, tačiau kiekviena ciklo knyga skaitoma kaip talentingai parašytas, tvirtais siužeto siūlais sukabintas romanas. Savito stiliaus pasakojime autorius supina intymias kasdienio gyvenimo detales su pamatiniais klausimais apie atmintį, tapatybę, meilę, žmonių santykius, mirtį, meną. Šis literatūros šedevras duoda galimybę pažinti vieną originaliausių šių dienų rašytojų.

Trečiame ciklo romane Knausgårdas ryškiais potėpiais aprašo savo vaikystę saloje. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis su tėvais ir broliu įsikelia į naują namą naujame kvartale. Rodos, šeimai prieš akis – visas gyvenimas. Tačiau pamažu juos supanti erdvė kinta, joje darosi klaustrofobiškai ankšta. Tik kas keičiasi iš tiesų – pasaulis ar jie patys? Knausgårdas – nelyg senas, bet brangias nuotraukas – kruopščiai dokumentuoja nuostabos ir intensyvių pirmųjų patirčių kupiną vaikystę – pasaulį, kuriame vaikai ir suaugusieji gyvena kartu, bet visiškai skirtingus, niekada nesusiliečiančius gyvenimus. Su prustišku užmoju tyrinėja anuomet po truputį ėmusį skleistis savąjį „aš“ ir daugiasluoksnę prarasto laiko, atminties ir žmogiškosios egzistencijos prigimtį.

„Įpusėjęs šį ciklą, imi suvokti, kad tai ankstyvojo XXI a. literatūros šedevras.“
Kirkus Reviews

„Didžioji literatūra, lygintina su Marcelio Prousto, Roberto Musilio, Thomo Manno kūriniais.“
Berlingske Tidende

„Knyga be tabu.“
NDR Kultur

„Tikresnis už patį gyvenimą.“
La Repubblica

Karl Ove Knausgård (Karlas Uvė Knausgordas, g. 1968) – garsiausias šiuolaikinis norvegų rašytojas, Norvegijoje vadinamas fenomenu, kai kurių literatūros kritikų laikomas talentingiausiu šių laikų prozininku, dėl savo stiliaus lyginamas su Marceliu Proustu. Labiausiai pasaulyje išgarsėjo šešių romanų ciklu „Mano kova“, kuris Norvegijoje pasirodė 2009–2011 metais. Šis ciklas literatūros kritikų vertinamas kaip vienas svarbiausių šiuolaikinės literatūros kūrinių, atspindinčių ryškią pastarųjų metų literatūros tendenciją – rašyti ilgas, tęstines, į kelių tomų sagas išsiplėtojančias tų pačių veikėjų istorijas. Pasak literatūros kritikų, Knausgårdas išplėtė grožinės literatūros ribas ir XXI a. prikėlė autorių, kurio mirtis buvo skelbiama dar XX a. viduryje.

Pasaulinių bestselerių „Aš keliauju viena“ ir „Pelėda medžioja naktį“ autorius, pripažintas niūrių skandinaviškų detektyvų meistras Samuel Bjørk pristato trečią knygą apie visų pamėgtus detektyvus Holgerį Munką ir Mią Kriuger. 1999-ųjų žiema. Pagyvenusiam vyrui sutemus keliaujant namo, priešais jį kelyje staiga išnyra gyvūno siluetas. Bandydamas išvengti susidūrimo, žmogus vos spėja sustabdyti automobilį. Tačiau tai, ką jis pamato, atima žadą. Geriau įsižiūrėjęs jis suvokia, jog tai ne žvėris, o mažas išsigandęs berniukas su elnio ragais, pritvirtintais prie galvos...Po keturiolikos metų nuošaliame kalnų ežere randamas jaunos merginos  kūnas. Visų keisčiausia, jog ji vis dar su balerinos kostiumu, puantais, susirišusi plaukus į kuodelį. Krante paliktas fotoaparatas ir lapai, išplėšti iš Astridos Lindgren knygos „Broliai Liūtaširdžiai“. Kaip ir kodėl šokėja ten atsidūrė, jeigu nėra jokių grumtynių požymių? Per kitas savaites randami dar du kūnai. Kiekvieną kartą žudikas palieka po nedidelę užuominą. Norėdami sugauti nusikaltėlį detektyvai Munkas ir Mia Kruger vis giliau klimpsta į jo sugalvotą katės ir pelės žaidimą. Žaidimą, kurio jie galbūt ir nelaimės. Jis verčia juos knaisiotis po savo praeitį, po užmirštus prisiminimus. Kaip sustabdyti žudiką ar numatyti jo veiksmus, jeigu jis aukas renkasi atsitiktine tvarka?Drama nuo pat pirmųjų puslapių, įvykių peripetijos keičiasi su kiekvienu skyriumi, o įtampa ir intriga prikausto net ir skeptiškiausią skaitytoją. Ne veltui šis rašytojas tituluojamas Jo Nesbø konkurentu.

Ateities mokslų kolegijos filosofijos dėstytojas Marius gauna siuntinį – keistą dovaną. Kas tai: nevykęs pokštas, provokacija, asmeninis įžeidimas ar #metoo skandalo atgarsis? Kol filosofas aiškinasi, kas ir kodėl į Socialinių mokslų katedrą jam atsiuntė šį siuntinį, jo šeimos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Naujasis Jolitos Herlyn romanas – ne tik šeimos drama, bet ir įtemptas psichologinis trileris su detektyvo elementais, iki pat paskutinio puslapio stebinantis skaitytoją netikėtais likimo posūkiais. Autorė knygoje paliečia kaltės, pavydo, piktavališko šmeižto, tėvų ir vaikų santykių, meilės ir draugystės temas.

„Jei ji nejaučia kaltės, tai gal ir sąžinės neturi? Ši mintis Vitai labai nepatiko, kūnas pašiurpo ir piestu ant rankų atsistojo gyvaplaukiai. Ji išsigando. Juk jei žmogus neturi sąžinės, tai neturi vidinio indikatoriaus, kas yra blogai, o kas gerai. Tačiau jei ji bijo būti žmogum be sąžinės, tai gal vis dėlto sąžinę turi? Tik ar ji, ta sąžinė, visų vienoda? Juk vieniems ji liepia atleisti priešams, o kitiems – kapoti jiems galvas. Ir ar sąžinė, tas vidinis teisėjas, gali egzistuoti be kaltės botago?“

Kas sieja slogius pokario metus ir sovietmečio stagnaciją? Partizano likimą ir vaiką, iš kurio atminties ištrinta tautos istorija? Rūdžių ėdamą naktį ir naująjį rytą, kurio pažadas niekados nemiršta? Galbūt – niekas. Galbūt – viskas. Pirmuoju atveju nieko klausti nebereikia. O antruoju...Kiekvienas mūsų ilgisi žmogaus, į kurį norėtų būti panašus. Kad žinotų, kam atėjo ir dėl ko išėjo. Kad nebūtų vienas, eidamas slėniu tamsiuoju.Renata Šerelytė  

Dvi romano pasakojimo gijos apima skirtingus praėjusio amžiaus dešimtmečius: paskutiniojo Aukštaitijos partizano istoriją ir istoriją vaiko, gimusio brandžiu sovietmečiu. Du labai nepanašūs likimai eina vienas šalia kito, savaip liudydami  meilės, ištikimybės, šeimos, tikėjimo ir didvyriškumo sampratas.

Renata Šerelytė – viena ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos prozininkių. Su partizano Antano Kraujelio gyvenimu ir veikla susijusiai medžiagai studijuoti ir knygai rašyti Lietuvos kultūros taryba 2018 m. jai skyrė individualią stipendiją.Paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, žuvusio 1965 metų kovo 17 dieną, palaikai 2019 m. vasarą buvo aptikti Vilniaus Našlaičių kapinėse, tų pačių metų rudenį perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.

XVI a. Talinas. Smalsus berniūkštis Baltazaras, arba Palas, kaip jį vadina aplinkiniai, nepaklusęs mokytojui įsilipa į bažnyčios varpinę ir apstulbęs stebi paslaptinguosius lyno šokėjus, ore išdarinėjančius neįtikėtinus dalykus. Taip prasideda didžio Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istorija.

Kuklių valstietiškų šaknų jaunuolis – tarsi netašytas deimantas: padūkęs, nutrūktgalviškai drąsus, išmintingas, aštraus proto ir gabus mokslams, ypač kalboms. Įvaldęs vokiečių ir lotynų, jis suvokia galįs padėti saviškiams estų valstiečiams ir atsidūręs tinkamu laiku, tinkamoj vietoj – pasitarnauti įtakingiems vokiečių didikams, gal net karaliams.

Virš Livonijos kaupiantis karo nuojautoms, plaukiančioms iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, atsargiai laviruodamas, Baltazaras ima kopti slidžiomis visuomenės pakopomis. Tačiau niekada neužmiršta savo tikrųjų šaknų ir neišsižada žmogiškų ir kūniškų aistrų.

„Krossas nusipelnė Nobelio.“
Neil Taylor, Guardian

„Dėl savo kūrybos masto ir gylio Krossas pelnytai laikomas vienu didžiųjų pasaulio rašytojų.“
Doris Lessing

Jaan Kross (Janas Krosas, 1920–2007) – estų klasikas, laikomas bene svarbiausiu XX a. estų rašytoju, prestižinės Herderio premijos laureatas, daugkartinis Nobelio literatūros premijos nominantas, daugiausia į užsienio kalbas verčiamų kūrinių autorius. Jo herojai yra žymūs senų laikų estų kilmės veikėjai, juos vaizduodamas autorius žadino tautinę estų savimonę sovietinės okupacijos metais. Tetralogijoje „Tarp trijų marų“ sodriai vaizduojamas istorinės asmenybės, estų kilmės metraštininko, Livonijos kronikos autoriaus Baltazaro Rusovo (iki 1536–1600) gyvenimas. Į knygą „Lyno akrobatas“ sudėti pirmas ir antras tetralogijos romanai. Lietuvių kalba taip pat išleisti kiti Krosso romanai: „Dangaus akmuo“, „Imperatoriaus beprotis“, „Sustingęs skrydis: Ullo Paerando romanas“.


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Jei radai kaštonų žmogeliuką, neabejok: mirtis jau alsuoja tau į nugarą.

Kopenhagoje siaučia serijinis žudikas. Vieną po kitos jis kankina ir žiauriai žudo moteris, jų mirties vietoje palikdamas vizitinę kortelę – iš dviejų kaštonų ir kelių degtukų padarytą žmogeliuko figūrėlę.
Tirdami prie pirmosios aukos prikabintą kaštonų žmogeliuką, kriminalistai aptinka tariamai prieš metus pagrobtos ir į gabalus sukapotos dvylikmetės Kristinės, socialinių reikalų ministrės Rosos Hartung dukros, pirštų atspaudus. Ar tai tik nelemtas sutapimas?
Bylos imasi detektyvai Tulin ir Hesas. Norėdami rasti žudiką, jie privalo peržengti visus savo skirtumus – tik vienas kitu tikintys pareigūnai pajėgs sučiupti Kaštonų žmogeliuku pramintą skerdiką.

O jo žaidimas toli gražu dar nėra baigtas.


„Tobulas šiurpo ir veiksmo balansas.“
Library Journal

„Jau pirmąja savo knyga Sørenas Sveistrupas įsitvirtina tarp geriausių skandinavų trilerių ir detektyvų kūrėjų. Kaip tik Jo Nesbø ir Larso Keplerio gerbėjams.“
Crime by the Book

„Tvirtai prisisekite. Jūsų laukia adrenalino ir prieblandos kelionė, kai desperatiškai kvėpsite kiekvieną žodį.“
A. J. Finn

Søren Sveistrup (Siorenas Svaistrupas, g. 1968) – danų scenaristas, pasaulyje išgarsėjęs serialu „Forbrydelsen“ (JAV – "The Killing“). Naujausias jo darbas – scenarijus pagal Jo Nesbø knygą „Sniego senis“. „Rudens skerdikas“ – pirmas autoriaus romanas, kurio teises serialui kurti nieko nelaukdami įsigijo „Netflix“. Šis kriminalinis detektyvas pripažintas geriausia „Kirkus Reviews“ ir „Library Journal“ metų knyga.

Įkvepiantis pasakojimas apie kasdienių dalykų magiją. Knyga, kuri padės vėlpatikėti meilės galia keisti pasaulį. Ši graži ir šviesi istorija — tai kvietimas išnaujo atrasti ir patirti gyvenimo džiaugsmą. Atsisakyti viso to, kas daro musnelaimingus, kelia nuobodulį, ir imtis ko nors naujo, įdomaus ir netikėto. Išvystipasaulį tokį, koks jis yra iš tikrųjų, kaip kadaise vaikystėje, kai viskas atrodė naujair nepaprasta. Jaudinanti kelionė į žmogaus sielos gelmes su miela pakeleive.

Beraštė, bet išmintinga devyniasdešimtmetė senutė donja Maru gyvenanedideliame Meksikos miestelyje, kepa pyragėlius ir dalija juos našlaičių namųvaikams. Tačiau ramų jos gyvenimą netikėtai sudrumsčia žinia apie sūnaus mirtį.Paaiškėja, kad Verakruse gyvena donjos Maru anūkas, apie kurį ji iki tol nežinojo.Donja Maru nusprendžia sėsti ant savo seno dviračio ir važiuoti jo ieškoti. Keistojekelionėje po Meksiką ji sutiks daug skirtingo likimo žmonių, su kuriais kalbėsis apiegyvenimą.

Ši grakščiu, poetišku stiliumi su humoru parašyta knyga pasakoja apie tai, kaipatrasti save, įveikti sunkumus ir išmokti džiaugtis mažais gyvenimo stebuklais.Tai tarsi kelionė savęs link, kur patys skaitytojai taps tikraisiais istorijos herojais.

Neįprasto žanro knyga, kurią būtų galima lyginti su Antoine’o de Saint-Exupéry„Mažuoju princu”, Richardo Bacho „Džonatanu Livingstonu Žuvėdra” ar PauloCoelho „Alchemiku”.

DVYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Haris Hūlė dar niekada nebuvo taip arti prarajos. Rakelė – vienintelė moteris, kurią jis kada nors mylėjo, – galutinai nutraukė su juo santykius. Oslo policijoje jis peržiūri užšaldytas bylas ir rūšiuoja dokumentus, užuot daręs tai, ką geba geriausiai, – tyręs žmogžudystes, kurios gali būti susijusios su Sveinu Finu, seksualiniu nusikaltėliu, serijiniu žudiku ir Hūlės priešu. Kadaise Haris pasodino jį už grotų, o dabar, po daugiau kaip dešimtmečio kalėjime, Finas laisvėje, pasiryžęs atkeršyti.

Ir viskas tik į bloga. Kai vieną rytą Haris atsibunda sunkiai pagiringas, visiškai neprisimindamas nakties, kruvinomis rankomis, tai – tik veriančio nelyg išgaląsti peilio ašmenys košmaro pradžia.

„Dostojevskiški moraliniai pasirinkimai, kvapą užimantys netikėtumai, sunkiai pakeliama įtampa. „Peilis“ – bene geriausias Hario Hūlės knygų ciklo romanas.“
Wall Street Journal

„Nesbø – viešpataujantis skandinaviškojo detektyvo karalius.“
Guardian

„Tamsiausias ir emociškai paveikiausias iki šiol Nesbø sukurtas romanas.“
Crime by the Book

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių, jo knygos išverstos į 50 kalbų. Naujausias autoriaus romanas „Peilis“, tik pasirodęs pasaulyje, iškart užkopė į daugelio šalių topų viršūnes ir iki šiol iš jų nesitraukia.

Kaip sučiupti žudiką, kuris jau nebegyvas?

Po Skudurinės lėlės žmogžudysčių praėjo aštuoniolika mėnesių, ir nors detektyvė Emilė Bakster stengiasi bylą užmiršti ir susitaikyti su kolegos ir draugo Viljamo Foko dingimu, praeitis išnyra paviršiun, kai ji mažiausiai to tikisi, ir smogia su nauja jėga.

Vieną vakarą Bakster turi susitikti su dviem iš JAV atvykusiais specialiaisiais agentais, kurie tikisi jos pagalbos. Niujorke ant Bruklino tilto rastas kadaruojantis negyvėlis su krūtinėje išraižytu žodžiu JAUKAS. O jį ten pakabinęs nusikaltėlis ištraukiamas iš upės – taip pat suraižyta krūtine, tik žodis kitas: LĖLĖ. Netrukus Londone atkartojamas nusikaltimas, identiškas įvykdytajam Niujorke: detektyvų trijulės akivaizdoje žūsta jaukas, o jį nužudžiusi lėlė pati atima sau gyvybę. Vis daugiau ženklų rodo, kad šie nusikaltimai susiję su Skudurinės lėlės žmogžudystėmis.

Tad kam vilioti skirtas JAUKAS, kaip pasirenkamos LĖLĖS, o visų svarbiausia – kas timpčioja tas lėles už virvučių?

„Šiurpi tamsa, kvapą gniaužiantis veiksmas ir subtilus humoras.“
Amazon.com

„Korikas“ kriminalinių romanų gerbėjų lūkesčius pateisins su kaupu.“
Publishers Weekly

„Makabriškas, įtemptas ir talentingai parašytas romanas.“
Goodreads.com

Daniel Cole (Danielis Koulas) – britų rašytojas, tituluojamas naujuoju kriminalinių romanų genijumi. Anksčiau jis dirbo paramediku ir yra įsitikinęs, kad šis ypač sudėtingas darbas padėjo sukurti itin tikroviškas žmogžudysčių scenas, o personažus apdovanoti išskirtiniu juodojo humoro jausmu. „Korikas“ yra antroji detektyvo Viljamo Foko serijos knyga, kuri, kaip ir pirmoji – „Skudurinė lėlė“, – pasaulyje sulaukė didžiulės sėkmės ir yra išleista daugiau kaip 30 šalių.

„Jei tau ši vieta ką nors reiškia, jei šios gatvės ir kalnai tau priklauso, nebijok čia likti.“Kai prasideda karas arba potvynis, žmonės dažniausiai palieka gimtuosius namus ir bėga kur akys mato. Tačiau Trina pasirinko kitą kelią. Gimusi ir užaugusi Italijai priklausančiose vokiškose Pietų Tirolio žemėse ji atlaikė skaudžius diktatoriaus Benito Musolinio fašistinio režimo kirčius, nesitaikstė su vokiečių nacionalistais, nepabūgo ir italų valdininkų, siekiančių paversti jos mylimą miestelį dirbtiniu ežeru. Kovos įrankiu Trina renkasi pasakojimą, kuriame sutelpa ne tik skausmingi vietos gyventojų išgyvenimai, bet ir jos asmeninės dramos. Gyvenimo negandų užgrūdinta moteris skiria savo atsiminimus pradingusiai dar prieš karą dukteriai. Tikėdama, kad vieną dieną ši sugrįš namo, Trina stengėsi perteikti gimtinės istoriją, įprasminti jaunystės idealus ir išsaugoti brangiausių žmonių atminimą.

Marco Balzano sako, kad parašyti šį romaną jį įkvėpė tikra Pietų Tirolio miestelio Kurono istorija. Po karo pastačius užtvanką, miestelis buvo užtvindytas, ir šiandien tik kyšanti iš dirbtinio ežero bažnyčios varpinė mena jame gyvenusių žmonių praeitį. Iki šiol mokytoju dirbantis autorius, kurio kūriniai yra pelnę prestižines literatūrines premijas, mums pateikia ne tik mažos bendruomenės istoriją didžiųjų istorijos kataklizmų epochoje. Jis meistriškai piešia paprastos moters, pasiryžusios priešintis pasaulio likimą lemiančioms jėgoms, drąsą ir tvirtybę. 

Ketvirtą dešimtį įpusėjusį portretų tapytoją palieka žmona. Ilgai blaškęsis po Japoniją, jis galiausiai atsiduria žymaus dailininko Tomohiko Amados kalnų name. Namo palėpėje atradęs iki šiol niekieno nematytą kūrėjo paveikslą, portretistas įsisuka į netikėtai sukritusių aplinkybių sūkurį. Kad iš jo ištrūktų, jis leidžiasi į kelionę, kurioje susidurs su Beveidžiu Vyru, paslaptingai skimbsinčiu varpeliu, anapus slėnio ištaigingoje viloje gyvenančia persona, Mocarto operos veikėju, ūmai pasirodžiusiu jo svetainėje, kažkuo paslaptinga trylikamete, nacių vadovybės narių žmogžudystėmis per Antrąjį pasaulinį karą Vienoje ir mįslingu požeminiu pasauliu, kuriame sklando dvigubos metaforos.

Haruki Murakami šiame romane skaitytoją panardina į hipnotizuojantį ir sapnišką alegorinį pasakojimą apie mįslingą meilę, amžiną vienatvę, istorijos naštą ir nenusakomą ilgesį, kuris skatina žmogų kurti meną.

„Kai kurie rašytojai savo kūrybos veidrodį atsuka į mūsų pasaulį, o tokiems kaip Murakami jis yra vartai į visatą, slypinčią už to pasaulio ribų.“
Wall Street Journal

„Tyli Murakami magiškojo realizmo beprotybė.“
Washington Post

„Murakami tarsi burtininkas sulydo tai, kas kasdieniška ir siurrealistiška. Kaip ir kituose savo kūriniuose, šioje knygoje jis kviečia patirti neįprastus, priimti nenuspėjamus dalykus.“
San Francisco Chronicle

Haruki Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe's, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais. Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, novelės pamėgtos kino kūrėjų, o pats Murakami dar vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu.