Romanai

Alinančios sausros kankinamą Kievaros miestelį Australijoje ištinka nelaimė: vyras, pirma nušovęs žmoną ir vaiką, paskutinį šūvį skiria sau. Į geriausio draugo Luko ir jo šeimos laidotuves atvyksta Melburno federalinis policininkas Aronas Falkas, tačiau gimtajame miestelyje jį pasitinka atšiaurūs žvilgsniai. Gamtos stichijos ir žiaurios tragedijos išvarginti gyventojai dar atmena, kaip, įtardami kraupiu nusikaltimu, prieš 20 metų iš miesto jie išginė Falkus, ir tik Luko liudijimas tuomet apsaugojo Aroną nuo kalėjimo.
Nepaisydamas gyventojų priešiškumo ir norėdamas apmaldyti Luko artimųjų širdgėlą, Falkas imasi tirti šeimos tragediją. Aroną kankina klausimas: ar tai – desperatiškas sausros iškankinto ir vilties netekusio ūkininko poelgis, o gal priežastys slypi giliau? Kuo daugiau klausimų jis užduoda, tuo labiau veriasi seniai palaidotos miestelio paslaptys. Kievaros sąstingis apgaulingas, įtampa auga, kol susitvenkusi nutvilko klausimu: kas žiauresnis – įniršio apakintas žmogus ar nepermaldaujama stichija?

„Emociškai galingas pasakojimas ir kvapą gniaužiantis detalumas. Jeigu planuojate šiemet perskaityti tik vieną detektyvą – būtinai skaitykite šį!“
Daily Mail

„Debiutas, nepaliekantis abejingų… Įtraukiantis pasakojimas, pilnas garsų ir įniršio, kartu ir nuostabus, ir bauginantis.“
Publishers Weekly

Rašytoja Jane Harper (Džeinė Harper, g. 1980 m.) gimė Mančesteryje, bet sulaukusi aštuonerių su šeima persikraustė į Australiją. Ilgus metus dirbusi žurnaliste, savo jėgas išbandė kūrybinio rašymo kursuose, kur gimė debiutinis, milžiniškos sėkmės visame pasaulyje sulaukęs detektyvas „Sausra“. Knyga apdovanota „Davitt Awards“ geriausio detektyvo premija, išrinkta geriausia „Ned Kelly Awards“ ir „Australian Book Industry Awards“ metų knyga, o svetainės „Goodreads“ skaitytojai ją nominavo kriminalinio romano kategorijos premijai. Teises pagal ją kurti filmą nusipirko Reese Witherspoon kompanija.

Helsinkis. Nuo namo stogo miesto centre jaunas vyras ima šaudyti į žmones. Miestas apimtas panikos, visi užgniaužę kvapą laukia, kol šaulys bus sustabdytas. Tačiau trys žmonės jaučia visai ką kita... Tėvai su didžiuliu skausmu stebi sūnaus veiksmus, kurių negali pakeisti. Apimta nevilties sesuo tragišką scenarijų seka iš kitos pasaulio pusės. Vienos dienos įvykiai kiekvieną šeimos narį privers pažvelgti į save ir atsakyti į sunkiausią klausimą: ką mylėdami jie padarė ne taip?

Atviroje ir bejėgiškumo kupinoje paprastos šeimos istorijoje atskleidžiami sudėtingi tėvų ir vaikų santykiai, keliami pamatiniai klausimai apie atsakomybę už vaikus ir už pasaulį, į kurį juos išleidžiame. Tai itin jautrus pasakojimas apie šiuolaikinius žmones, susiduriančius su didžiausiais šių dienų iššūkiais, kurių smaigalyje – esminės temos: besąlygiška meilė, atpildas ir mirtis.

„Nedidelės apimties kūrinyje Hirvonen pavyko apibendrinti beveik visus žmonijos jausmus: žmogiškojo artumo ilgesį ir kartu nutolimą; artimiausių žmonių nepastebimą, bet nenumaldomą santykių atšalimą. Nėra tokio veikėjo, kuris nesiilgėtų kito žmogaus ar nenorėtų būti kur nors kitur, tik ne ten, kur yra. Visi nori išeiti, pasilikti, išvengti artumo. Jų kasdienybė kupina baimės ir kartu visa apimančios ramybės.“
Sylvi, knygų tinklaraštininkė

„Hirvonen rašo apie tokius skaudžius dalykus, kurių, rodos, neįmanoma išsaugoti, ir vis dėlto sugeba palikti mažą kibirkštį vilties.“
„Young Aleksis“ apdovanojimo komisijos narys

Elina Hirvonen (g. 1975) – suomių rašytoja, žurnalistė, dokumentinių filmų kūrėja. 2005 m. išleista pirmoji jos knyga nominuota prestižinei suomių literatūros premijai „Finlandia“. „Kai baigiasi laikas“ – trečias rašytojos romanas, kuris vertinamas už itin aktualias temas ir įtaigų, lengvą stilių. Šis romanas kai kurių kritikų lyginamas su Lionel Shiver „Pasikalbėkime apie Keviną“.

Jis visų mėgstamas policijos inspektorius.

Tarpusavyje besivaržantys narkotikų platintojai, korumpuota policija – ir niūrus bevardis miestas panyra į sumaišties liūną. Tačiau netrukus atsiranda proga pakeisti padėtį. Makbetui ima vertis karjeros aukštumos.

Jis buvęs narkomanas su tamsia praeitimi.

Pagarba. Meilė. Galia. Rodos, viskas pasiekiama ranka. Šiame kelyje tereikia pašalinti kelias kliūtis. Valdžios troškimas Makbetui tampa stipriausiu narkotiku.

Jis niekada nepasieks didžiausios šlovės.

Persekiojamas haliucinacijų ir paranojos, Makbetas netrunka viskuo suabejoti. Kuo toliau, tuo labiau ima suvokti – negaus to, ko šitaip ilgai siekė ir troško.

Nebent žudys.


„Išradingas ir įtikinamas. Nesbø sukūrė tamsų, tačiau teikiantį vilties mūsų nerimastingų laikų „Makbetą“.“
New York Times Book Review

„Šiuolaikinis „Makbetas“ – tai niūrūs peizažai, nusikaltėlių (ne)ištikimybė, sumanūs ir išradingi pabėgimai, tamprūs nusikaltėlių ir juos bandančių sugauti policininkų ryšiai.“
Washington Post


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių. Naujausias autoriaus kūrinys „Makbetas“, šiuolaikinė Williamo Shakespeare'o tragedijos „Makbetas“ interpretacija, jau spėjo užkopti į pasaulinių bestselerių viršūnes.

Suvesti sąskaitas ir dingti amžiams.

Po šešerių metų kalėjime Leo Duvnjakas pagaliau laisvas. Nors kaltintas dešimčia stambaus masto bankų apiplėšimų, Stokholmo centrinėje stotyje sukeltu sprogimu ir iki šiol didžiausia Šiaurės Europoje įvykdyta ginklų siuntos vagyste – galiausiai buvo nuteistas vos už du smulkius įsilaužimus.

Dabar galvoje jam verda naujas planas: artimiausiu metu turi įvykti kalėjime detaliai planuota 100 milijonų kronų vagystė iš Stokholmo policijos būstinės. Tai bus kerštas prakeiktam jį pasodinusiam pareigūnui Jonui Bronksui. Ir, žinoma, neginčytino Leo meistriškumo įrodymas.

Leo žino: kad sėkmingai įvykdytų nusikaltimą, be brolių pagalbos neišsivers. Tačiau Feliksas ir Vincentas dabar gyvena pagal taisykles, atsisakę nusikalstamo gyvenimo ir nuo vaikystės sąmonę žalojusio žiaurumo. Visgi Leo pasiryžęs pasiekti tikslą bet kokia kaina, net paaukodamas tai, kas iki šiol buvo svarbiausia, – šeimą.

„Šokiruojantis kriminalinis trileris. Kartais sunkiai protu suvokiamas trijų brolių santykių išbandymas.“
Litteratursiden

„Gerai sukaltas šou.“
BTJ

Anton Svensson – populiarių Švedijos rašytojų Stefano Thunbergo ir Anderso Roslundo duetas. S. Thunbergas – sėkmingas scenaristas, Švedijoje itin mėgstamas dėl kuriamų TV serialų. A. Roslundas – tiriamosios žurnalistikos atstovas, rašo visame pasaulyje vertinamus ir daugybę apdovanojimų pelniusius trilerius. „Geniali vagystė“ paremta tikrais garsiausios Švedijos nusikaltėlių šeimos faktais. S. Thunbergas – ketvirtasis brolis, kurio lūpomis istorija pasiekė skaitytojus. Pirmą A. Svenssono knygą „Lokio šokis“ „Baltų lankų“ leidykla išleido 2015 metais.

Tikrais faktais paremtas įtaigus istorinis romanas apie stiprias moteris, narsą, pasiaukojimą ir galimybę užgydyti praeities žaizdas.

Kalbant apie moteris kaip gėles, jos būna dviejų rūšių. Yra tokių, kurias skina ir puoselėja pamerktas dailioje vazoje. Ir yra gėlių, kurios tarpsta piktybėje.

Šarlė pirmąkart gyvenime pasielgia ryžtingai: leidžiasi į Antrojo pasaulinio karo sumaištyje dingusios pusseserės paieškas. Jos pėdsakai atveda Šarlę pas itin dygią asmenybę – Eveliną Gardiner, buvusią Pirmojo pasaulinio karo šnipę. Neišsigydžiusi sielą draskančių praeities žaizdų, ji dienas skandina viskio butelyje ir visiškai nenori klausytis įsibrovėlės amerikietės, kol... Kol mergina ištaria JO vardą. Vardą, kuris Evelinai visą gyvenimą siejosi su sugriautu gyvenimu, klaikiomis kančiomis ir baisia savinieka dėl to, kad išdavė artimiausią žmogų, geriausią draugę, savo mokytoją – Lili.  „Alisos tinklas“ – istorinės literatūros mėgėjų laukta puiki knyga, pelniusi galybę liaupsių. Reese Witherspoon knygų klubas romaną išrinko geriausia 2017 m. vasaros knyga. Šis pasakojimas sumegztas kaip tinklas, supintas iš įvairių gijų – nuoskaudų, šmaikščių replikų, sukrėtimų ir meilės istorijos. Tai tikrų tikriausia odė moterų draugystei, drąsai, kilnumui ir plieninei tvirtybei. Tai įrodymas, kad yra nepalaužiamų moterų.

Pažadus laužyti – mirtinai pavojinga

Visas Lizos gyvenimas – paauglė dukra Eiva ir geriausia draugė Merilin. Kad ir kokios iš pažiūros skirtingos, paguodą jos randa būdamos kartu. Tačiau vieną dieną Lizai į akis krinta žavus nepažįstamasis. Mintis išsyk užvaldo romantiškos svajonės.

Galbūt ji jau pasirengusi žengti toliau?
Galbūt jau gali pasitikėti kitais žmonėmis?
Galbūt jau gali nustoti slapstytis ir pamiršti praeities paslaptis?

Visus svarstymus nutraukia Eivos išgelbėtas skęstantis berniukas. Kai jųdviejų nuotraukos pasklinda žiniasklaidoje, Liza pasijunta įspeista į kampą: ilgai kurtam naujam gyvenimui kyla rimtas pavojus.
Kad išgelbėtų visa, kas jai brangu, Lizai tenka stoti akis į akį su praeitimi. Tačiau ji jaučia: kažkas nori, kad ji ir Eiva kentėtų, kad atsakytų už visas padarytas klaidas, svarbiausia – už tą vieną, nelemtai sulaužytą, pažadą.

„Buvo akimirkų, kai norėjau iš baimės užsidengti akis. Skausmingai perveriantis, klaidus kaip pinklės. Norėčiau sakyti, kad žinojau, kuo viskas baigsis, bet Sarah visada būdavo vienu žingsniu priekyje.“
C. L. Taylor

„Užgniaužia kvapą ir sujaukia mintis.“
Guardian

Sarah Pinborough (Sara Pinborou, g. 1972) – BBC radijo novelių ir psichologinių trilerių kūrėja. Jos knygos jau ne kartą tapo „Sunday Times“ ir „New York Times“ bestseleriais. Pirmasis jos lietuviškai pasirodęs psichologinis trileris „Ydingas ratas“ išverstas į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, o rašytojos talentą kurti nenuspėjamus siužetus ir tarsi ašmenys rėžiančią įtampą teigiamai įvertino net pats Stephenas Kingas.

„Juk žmonės mėgsta svajoti.“Iš atokaus pietų Italijos kaimelio su kūdikiu ant rankų į Niujorką atkeliavusi Četa nenumanė, kad pasaulyje tiek skirtingo gymio žmonių, tokių skirtingų akių ir odos. Didžiai stiprių ir silpnų, labai naivių ir gerokai suktų, be krašto turtingų ir visiškų vargetų. Per mėnesį ji išmoksta visko, ką reikia išmanyti kekšei. Žodynui, vartojamam tarp viešnamių sienų, jai prireikia dar penkių mėnesių. Ir viską ji ištveria dėl karščiausios svajonės, kad sūnus Krismas taptų tikru amerikiečiu.1909–1929 metais Žemutinis Ist Saidas tarsi griežtojo režimo kalėjimas, čia per naktį draugas tampa priešu. Ar pavyks Krismui išvengti gatvių banditėlių, gaujų, gangsterių ir ištrūkti iš šio emigrantų geto? Amerika – stebuklų šalis ir kiekvienas turi progą, svarbu jos nepražiopsoti. Krismui likimo skirtoji dovana – įgimtas optimizmas ir humoras, laki vaizduotė, pasakotojo talentas ir meilė iš pirmo žvilgsnio Rutai. Ar jis įveiks dar vieną vandenyną, skiriantį jį nuo šios mergaitės iš turtingos šeimos?  Luca Di Fulvio dovanoja puikų romaną, kur jautriai atskleidžiami veikėjų jausmai, o Amerikos aplinka vaizduojama ryškiai kaip kino juostoje.

Centrinės Airijos lygumos, 1859-ieji. Anglų slaugė Libė Rait paskiriama į mažytį kaimelį tirti, vietinių žodžiais tariant, medicinos anomalijos ar stebuklo. Žmonės kalba, kad vienuolikmetė Ana O'Donel jau keturi mėnesiai gyvena neimdama nė kąsnio į burną ir yra sveikutėlė: jos gyvybę paslaptingai palaiko kažkokios nematomos jėgos. Slaugės užduotis – ištisą parą nenuleisti nuo badaujančiosios akių ir atskleisti tiesą.

Libė įsitikinusi, kad mergaitę ir jos šeimą valdo tamsybė ir prietarai, ir tikisi per kelias dienas atskleisti apgavystę. Tačiau kuo daugiau laiko praleidžia su Ana, tuo aiškiau supranta, kad jos pačios įsitikinimai apie mergaitę, airius ir pačią save yra klaidingi. Kas iš tikrųjų yra Ana – apsimetėlė ar gyvas stebuklo įrodymas? O galbūt Libei tiesiai prieš akis skleidžiasi kažkas daug pikčiau?

Įkvėptas tikrų istorijų apie „badaujančias mergaites“, užfiksuotų Europoje ir Šiaurės Amerikoje nuo XVI iki XX a., „Stebuklas“ – tai stulbinamas, mintis jaukiantis pasakojimas apie artimą ryšį tarp žmonių iš visiškai skirtingų pasaulių, apie meilės ir piktybės kovą. Tai tikras mūsų įsitikinimų, kas iš tiesų teikia atgaivą kūnui ir sielai, išbandymas.

„Kibirkščiuojančios įtampos istorinis romanas apie galią naikinti.“
Stephen King

„Romane keliami itin drąsūs klausimai apie tai, kiek toli galima žengti, kad įrodytum savo tikėjimą.“
Publishers Weekly

„Pasakojimas, peržengiantis suvokimo ribas ir veriantis širdį.“
New York Times

Emma Donoghue (Ema Donohju, g. 1969 Dubline) – airių rašytoja. Kembridžo universitete įgijo daktaro laipsnį už disertaciją apie XVIII a. anglų grožinę literatūrą. Jos romanas „Stebuklas“ pateko į tokių literatūros premijų kaip „Giller Prize“ ir „Shirley Jackson Award“ trumpuosius sąrašus ir akimirksniu tapo tarptautiniu bestseleriu. Romanas išleistas daugiau kaip 20 šalių.

XVIII a. dviejuose Ganos kaimeliuose gimsta netikros seserys – Efija ir Esė, kurių likimas susiklosto nepaprastai skirtingai. Efiją ištekina už anglo ir jai atsiveria patogus, viskuo aprūpintas gyvenimas Keip Kosto pilyje. O jos seserį Esę įkalina tos pačios pilies požemiuose. Vėliau ją kartu su tūkstančiais kitų parduoda klestinčiai Aukso pakrantės vergų rinkai ir išplukdo į Ameriką. Dviejų seserų likimų gijos išraizgo skirtingus žemynus ir palieka gilų įspaudą ateinančių kartų gyvenime.
Nuo medvilnės plantacijų Misisipėje, misionierių mokyklų Ganoje iki JAV Pilietinio karo, nuo anglių šachtų Alabamoje iki džiazo klubų XX a. Harleme, iki pat šių dienų – autorė aprėpia trejetą žemynų ir septynetą kartų, sukuria itin intymų pasakojimą apie negailestingai laiko ardomus žmonių likimus, nenumaldomą sielvartą, visa ką persmelkiantį grožį ir kelių žemynų istoriją, kuri tarsi atgyja romane.

„Paliečia tarsi stebuklas.“
New Statesman

„Kupinas atjautos... Yaa Gyasi nuskriaustosioms ir nuskriaustiesiems suteikė kaip reta herojišką balsą.“
NPR

„Kai žmonės kalba apie dalykus, kurių gali išmokyti literatūra, jie kalba apie tokias knygas kaip ši.“
Marie Claire

„Perskaičius knygą jautriai suvoki ir negailestingą vergovės realybę, ir didžiulę emocinę žalą, kuria pažymėtos ištisos kartos, ištisi šimtmečiai.“
New York Times

Yaa Gyasi (g. 1989) – Ganos–JAV rašytoja. Stanfordo universitete studijavo anglų kalbą, vėliau – kūrybinį rašymą. „Auksinės šaknys“ – debiutinis romanas, išverstas į daugiau kaip 25 kalbas ir susižėręs gausybę literatūros apdovanojimų, pavyzdžiui, „American Book Awards“, „National Book Critics Award“, „PEN / Hemingway Award“ ir daugelį kitų.

Gimtajame detektyvo Fabiano Risko miestelyje įvykdyta kraupi žmogžudystė: iš išorės užremtame mokyklos darbų kabinete rastas mirtinai nukraujavusio vyro kūnas nukapotomis plaštakomis.

Policijos tyrėjai įsitikinę, kad tai smulkmeniškai suplanuotas kerštas. Tačiau kas ir kodėl galėjo trokšti susidoroti su ramiai miestelio mokykloje dailide dirbusiu Jorgenu Polsonu? Vienintelė aiški užuomina – nusikaltimo vietoje palikta devintos klasės mokinių nuotrauka. Vienas veidas joje jau užbrauktas – tai ką tik įvykdytos žmogžudystės auka.

Vadovaudamasis nuojauta ir vis ryškiau iškylančiais mokyklos prisiminimais, Fabianas Riskas imasi tyrimo. Tačiau detektyvą skubėti verčia ne tik profesinė pareiga: nuotraukoje – ir jo paties veidas.

„Prikaustantis kaip Jo Nesbø, tamsus kaip Stiegas Larssonas.“
Tony Parsons

„Kaip nuodėmė, kuriai neįmanoma atsispirti.“
Irish Independent

„Nauja žvaigždė Švedijos detektyvų padangėje.“
Daily Mail


Stefan Ahnhem (Stefanas Ahnhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. „Beveidės aukos“ – debiutinis romanas, kuriuo skaitytojams pristatomas nepailstantis, kartais karštligiškas ir netikėtų sprendimų ieškantis detektyvas Fabianas Riskas.

Kokių vėjų genamas Kanados ukrainietis, buvęs Kanados specialiųjų pajėgų karys sumanytų grįžti į neramius laikus išgyvenančią Ukrainą ir ten pradėtų auginti kviečius?
Nikas Fosa – laisvos sielos ir aukštų idealų žmogus – jaučia ne tik nostalgiją žemei, kurioje gyveno ištisos Fosų giminės kartos, bet ir pareigą padaryti šalį šviesesnę. Tačiau įsikūręs susiduria su Ukrainoje klestinčia korupcija, banditų gaujomis, oligarchija ir įsišaknijusiomis nerašytomis taisyklėmis. Pasitelkęs į pagalbą ypatingosios paskirties milicijos dalinį, Nikas kartu su lietuviu ūkininku Algirdu bando pažaboti nusikaltėlius ir įsitraukia į sudėtingą kovą prieš visą kraštą apraizgiusį voratinklį. Vyrai valstybės būklę prilygina asmenybės raidai: jie atkakliai tiki, kad Ukraina gali išaugti iš posovietinės sumaišties kaip žmogus iš paauglystės ir sąmoningai kurti savo ateitį. Tik ar jų pasiryžimo pakaks nugalėti vis labiau supančias priešų pajėgas?

Šis įtempto siužeto romanas – tai pavojų kupina kelionė po pūliuojančią, bet bandančią išgyti šalį nuo tebemiegančio provincijos Maidano iki spalvingos Odesos ir kartu vidinė kelionė žmogaus, kuris žūtbūt siekia laisvės ir teisingumo.

„Šiame romane juntamas preciziškas Ramūno Bogdano jautrumas detalėms, kurios leidžia pajusti mūsų laikų Ukrainos kasdienybę ir buitį. O pagrindinė drama – skaidriai tvarkytis ketinančio vakariečio kaktomuša su agresyvia, korumpuota posovietine realybe – praplečia supratimą, kodėl šioje šalyje net kelis kartus kilo revoliucijos. Rekomenduoju!“
Edmundas Jakilaitis

Ramūnas Bogdanas (g. 1959 Kaune) – „Delfi“ apžvalgininkas. Aktyvus Sąjūdžio dalyvis, dirbo Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininko Vytauto Landsbergio patarėju užsienio politikos klausimais. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. Ukrainoje nekart bendravo su revoliucinių įvykių dalyviais, skaitė paskaitas Kijeve, Odesoje, Mykolajeve, Dniepre. Kinijoje įšventintas į 13-tos kartos senojo čen stiliaus kovos meistrus. „Prie bedugnės“ – R. Bogdano debiutinis romanas ir pirma romanų ciklo „Ukrainos tridantis“, dedikuoto pastarojo dešimtmečio įvykiams Ukrainoje, knyga.

Domenikas Starnonė (Domenico Starnone, g. 1943 m.) savo tėvynėje Italijoje yra vienas skaitomiausių ir gerbiamiausių rašytojų. 2001 m. D. Starnonė pelnė aukščiausią Italijos literatūrinį apdovanojimą – premiją „Strega“.

„Raištelių“ siužetas paremtas neištikimybės istorija: vyras palieka šeimą ir išeina pas jaunesnę moterį. Tačiau romano kompozicija šią istoriją paverčia kokia tik nori, tik ne banalia.

Knyga prasideda Vandos rašomais laiškais vyrui Aldui: iš pradžių kupinais įniršio ir nevilties, vėliau – persunktais kartėlio ir susitaikymo. Išties, ar begali būti kas banaliau: po dvylikos metų santuokos vyras palieka šeimą (žmoną ir mažamečius sūnų bei dukrą) dėl žavios devyniolikmetės. Tačiau tai – tik viena istorija. Antroje knygos dalyje pasakojamos kitos dvi. Po daugybės metų, vėl gyvendamas su Vanda, Aldas randa senus laiškus ir jie atgaivina anų dienų įvykius. Susipažinę su vyro pasakojimu, išgirstame ir jau suaugusių poros vaikų – Sandro ir Anos – versiją. Prieš skaitytojo akis pamažu atsiskleidžia visas lemtingųjų įvykių paveikslas, savaip paveikęs visos šeimos gyvenimus.

Jausmingai, taikliai ir autentiškai aprašytoje šeimos dramoje D. Starnonė įtikinamai parodo, kad jokios istorijos veikėjai negali būti išskirtinai teisūs ar kalti. Nevengdamas provokuoti, bet ir ne didaktiškai autorius ragina skaitytoją neskubėti teisti ir visuomet prisiminti, kad nė vienas iš mūsų negali iki galo suprasti kito žmogaus minčių nei jo poelgių.

„Akylas ir skvarbus žvilgsnis į santuokos krizę išgyvenančią porą. Istorija žaižaruoja ir žeidžia lyg sudužusio veidrodžio šukės.“

The Guardian

1988-ieji. Apgriuvusiame miesto skersgatvyje įsikūrusios šešios nedidelės krautuvėlės. Viena jų – muzikos parduotuvė, iki lubų prigrūsta plokštelių.

Jos savininkas Frankas daugeliui primena didelį švelnų meškiną. Dieną naktį jis padeda savo lankytojams ne tik išsirinkti reikiamą plokštelę, bet ir numalšinti kankinančias mintis, išgydyti skaudamą širdį. Frankas tiesiog jaučia, ko reikia atėjusiam.

Tačiau vieną dieną, ilgai žiūrėjusi pro langą, prie jo durų nualpsta paslaptinga mergina žaliu paltu. Ilzė Brauchman. Ji nieko nesupranta apie muziką, o Frankas pirmą kartą gyvenime nežino, kurią plokštelę jai pasiūlyti. Po kelių susitikimų Ilzė paprašo Franko išmokyti ją suprasti muziką. Ilgi jų susitikimai ne tik atskleidžia paslaptingą Ilzės istoriją, bet ir atveria skaudžias Franko praeities žaizdas, grasinančias sugriauti trapų besimezgantį jų ryšį.


„Suskamba visomis gražiausiomis natomis. Tai meilės istorija ne vien apie žodžius, bet ir apie tai, kas lieka nepasakyta.“
Observer

„Rachel Joyce pasakoja nuostabias istorijas. Net patys paprasčiausi gyvenimai jos rankose suspindi išskirtinumu ir kilnumu.“
Sarah Winman


Rachel Joyce (Reičel Džois, g. 1962) – tarptautinės sėkmės sulaukusi britų rašytoja. Jos romanai ir radijo novelės, kurtos nacionaliniam transliuotojui „BBC Radio 4“, įvertintos daugybe svarbių literatūrinių apdovanojimų, o viena jos knygų 2012 m. įtraukta į ilgąjį premijos „Man Booker“ sąrašą. Joyce knygos jau išverstos į daugiau nei 36 pasaulio kalbas.

Dvidešimtojo amžiaus pradžia. Palikusi tėvų, nusigyvenusių bajorų, namus, vyresnėlė iškeliauja į sostinę – tarnauti. Netrukus namus palieka ir jaunėlė, tikėdamasi, kad sesers padedama ir ji susikurs šviesią ateitį tolimajame Petrograde. Tačiau gyvenimas viską dėlioja kitaip – Pirmasis pasaulinis karas pirmąją apdovanoja meile, o antrąją – tragiška klajūnės ir benamės lemtimi. Seserys daugiau niekada nebesusitinka, o jų širdyse lieka daug neišsakytų žodžių viena kitai... Po šimto metų Vilniuje susitinka dvi jaunos viena kitos nepažįstančios moterys, kurias sieja tas pats retas moteriškas vardas. Ar gali būti, kad vardas – tai raktas, atrakinsiantis šimtą metų užmarštyje nugrimzdusią šeimos istoriją? 

Tai šviesi ir jautri istorija apie moterų likimus šimtmečio verpetuose, apie mus, pasiklydusius, ieškančius ir galbūt surandančius daugiau, nei tikėjomės, apie tai, kas išlieka po didžiausių sukrėtimų ir išbandymų.

„Žmonės visada kentės ir mylės, džiaugsis ir liūdės, klys, klups ir vėl kelsis, ir taip visais laikais. Kelyje pasipainiojantys grumstai, klampūs ir pavojingi, bet viliojantys akivarai visuomet bus tie patys.“

Živilė Galdikienė

Jolita Herlyn išbandė ne vieną profesiją: nuo filosofijos ir logikos dėstytojos iki TV laidų vedėjos ir valstybės tarnautojos. Romanus ji pradėjo rašyti tik su šeima apsigyvenusi Hamburge. Autorė aistringa keliautoja, tad aplankytos šalys tampa puikiomis dekoracijomis jos kuriamoms istorijoms. „Veidu į saulę” – septintasis Jolitos Herlyn romanas, persmelktas egzotiškų Meksikos vaizdų ir tradicijų.

Jos vardas Akna Marija. Akna – majų deivės garbei, Marija – atsakas į krikščioniškąjį paveldą. Meksikietės Aknos Marijos gyvenimą siūbuoja likimo svarstyklės – ryškios Meksikos spalvos ir lietuviškas niūrumas, globojančios majų dvasios ir vienatvė Klaipėdos daugiabutyje. Kaip pasirinkti tai, kas išspręstų dvilypės sielos šauksmą? Pamilusi lietuvį Akna Marija išvažiuoja su juo į Lietuvą, bet iki skausmo ilgisi savo šalies. Moteris užsidaro tylos ir nevilties kiaute, kuris grasina susprogdinti ne tik jos gyvenimą. Šis romanas kalba apie meilę ir pasiaukojimą. Apie sprendimus, kuriuos daro mylintys žmonės.

„Tai spalvingas, jautrus ir gyvastingas pasakojimas, kviečiantis skaitytoją į kvapų, spalvų ir garsų persmelktą Meksiką: čia jos gamta ir papročiai, šventės ir paslaptingieji šamanai, pasakos ir tradicijos… Tačiau šis romanas – ne tik apie Meksiką. Jis ir apie svajonių išsipildymą, mergaitės tapsmą moterimi, kultūrų skirtumus ir, žinoma, didžiausius atstumus įveikiančią meilę.“

Literatūros apžvalgininkė Vitalija Pilipauskaitė

Dvylikos romanų ir trijų itin sėkmingų kelionių knygų autorius Daglas Kenedis (Douglas Kennedy) gimė 1955 m. Niujorke. Iki šiol pasaulyje parduota daugiau nei 14 milijonų jo knygų, o kūryba išversta į dvidešimt dvi kalbas. Ypač autorius mylimas Prancūzijoje, kur kiekviena D. Kenedžio knyga sulaukia didžiulio populiarumo, o 2007-aisiais jam suteiktas Meno ir literatūros kavalieriaus ordino titulas.

Pirmą kartą Keitė pamatė Sarą per savo motinos laidotuves. Tiesa, buvo mačiusi ją ir anksčiau, dar būdama vaikas, tik to visiškai neprisiminė. Skvarbus senyvos moters žvilgsnis ir ori laikysena sudomino Keitę, bet daugiau jai išsiaiškinti nepavyko: paslaptinga viešnia nepasiliko ilgiau nei būtina, o niekas iš likusių laidotuvių dalyvių jos nepažinojo.

Tačiau labai greitai Sara Smait (toks moters vardas) pati susisiekė su Keite, primygtinai prašydama susitikti akis į akį. Galų gale pasidavusi nepažįstamosios įkalbinėjimams, Keitė tiesiog apstulbo, Saros bute pamačiusi akivaizdžius savo tėvo Džeko Melouno, mirusio, kai Keitė dar buvo vaikas, ženklus.

Sara ir Džekas pirmą kartą susitiko 1945-aisiais, iš karto po karo. Tarp inteligentiškos, svajonių bei vilčių kupinos gražuolės Saros ir išvaizdaus, ryžtingo, ambicingo seržanto Džeko iš karto užsimezgė abipusis ryšys, nulėmęs ir formavęs visą likusį jų gyvenimą.

Pamažu atskleidžiamos Saros ir Keitės istorijos susipina į vientisą, kvapą gniaužiančią ir užburiančią meilės, ištikimybės, moralės, ilgesio, išdavystės, būtinybės, lemties ir asmeninių pasirinkimų mozaiką.

„Nuostabi istorija apie ištikimybę, meilę ir asmenines tragedijas jus tiesiog priklijuos prie kėdės, kol nebaigsite knygos.“

Woman & Home

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, g. 1927 m.)JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, vertinami skaitytojų ir kritikų visame pasaulyje, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark yra daugelio prestižinių premijų laureatė, JAV detektyvų rašytojų asociacijos prezidentė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

„Megan pažiūrėjo slaugytojai per petį ir įsistebeilijo į nematančias mėlynas negyvos jaunos moters akis. Žvelgdama į tas akis, plačią kaktą, lenktus antakius, aukštus skruostikaulius, tiesią nosį ir putlias lūpas ji aiktelėjo.

Atrodė, tartum žiūrėtų į veidrodį.

Ji žvelgė į savo pačios veidą.“

Televizijos žinių reporterė Megan Kolins eilinę darbo dieną leidžia Niujorko ligoninėje, drauge su būriu žurnalistų laukdama naujienų apie Centriniame parke užpulto ir apiplėšto JAV senatoriaus sveikatos būklę. Tuo pat metu į ligoninę atvežama ir nežinomo užpuoliko mirtinai subadyta jauna moteris. Nusprendusi pasidomėti šia istorija Megan išvysta, kad nužudytoji yra kaip du vandens lašai panaši į ją.Vos prieš devynis mėnesius Megan siaubingoje automobilių avarijoje neteko mylimo tėčio, tad jos dvyne galinčios būti moters žūtis sukelia papildomų klausimų. Juo labiau kad nelaimės tyrėjai iki šiol taip ir nerado nuo Niujorko tilto į upę su automobiliu nugarmėjusio tėčio kūno, o draudimo agentūros atstovai nedviprasmiškai užsimena, kad jis paprasčiausiai suvaidino savo mirtį.

Detektyvinis trileris „Dar pasimatysim“ – įtraukianti istorija, permainingas ir daugialypis siužetas, kibus klastos ir išdavysčių tinklas, kuriame net ir artimiausi žmonės nėra tokie, kokie dedasi.

Svarbiausi dalykai išlieka, o gebėjimas atleisti daro stebuklus.

Seserys Džozi ir Mereditė be galo skirtingos. Jų gyvenimai – kaip diena ir naktis. Viena spontaniška plačiaširdė, kita – santūri darbštuolė. Viena svajoja susilaukti vaikelio, bet vis atšaukia pasimatymus, kita – tvirtą santuoką sukūrusi žavios keturmetės mama. Atrodytų, abi seserys tikrai laimingos, tačiau jų tarpusavio santykius temdo grėsmingas praeities šešėlis.

Prieš 15 metų įvykusi šeimos nelaimė išardė jaukią jų šeimos idilę. Užkąsti į miestelio užkandinę išvykęs brolis taip niekada ir negrįžo, o seserys atsitvėrė tyla, dėl nelaimės kaltindamos ne tik viena kitą, bet ir kiekviena savo pasirinkimus.

Artėjant netekties metinėms ima aiškėti ilgai saugotos paslaptys. Trapus Džozi ir Mereditės ryšys pakimba ant plauko. Kaltę širdyje seserys nešiojasi jau ne vienus metus, tačiau viena jų apie tą lemtingąjį vakarą žino šį tą daugiau. Susvetimėjusioms seserims tenka sunkus išbandymas tiesa ir dar sunkesnis sprendimas: nutraukti ryšius ar pamiršti praeities skaudulius ir susitaikyti.

„Atvira ir tikra. Lyg kalbėtumėtės su geriausia savo drauge.“
New York Times

„New York Times“ bestselerių autorė Emily Giffin (Emili Gifin, g. 1972 m.) baigė Virdžinijos universiteto Teisės fakultetą. Pajutusi, kad teisininkės darbas – ne jai, persikėlė gyventi į Londoną ir atsidėjo kūrybai. Žurnalas „Vanity Fair“ autorę net pavadino „šių dienų Jane Austin“. „Mano sesers paslaptys“ – jau trečiasis E. Giffin romanas lietuviškai.

Galbūt laimę mes randam pačiose keisčiausiose vietose, kai to tikimės mažiausiai?

Ne, Žiulija tikrai nebėga nuo ją užgriuvusių nelaimių. Jai tik reikia įkvėpti gryno oro ir išbraukti kelis ne itin sėkmingus gyvenimo mėnesius. Ilgai nesvarsčiusi, ji duria pirštu į pirmą pasitaikiusį darbo skelbimą – ir šurmuliuojantį gyvenimą Paryžiuje netrukus pakeičia psichologės darbas senelių namuose prie Atlanto vandenyno.

„Sveika atvykusi į „Eglūnus“. Gal dabar taip neatrodo, bet čia tu būsi laiminga!“

Vos įžengusi į senelių namus ji ima tuo rimtai abejoti. Gal vis dėlto tai nebuvo geriausias pasirinkimas? Kas gi jai gali čia patikti? Tačiau kasdien bendraudama su „Eglūnų“ gyventojais Žiulija ima suprasti, kad už šypsenų ir juokų slypi trapios istorijos, nuslėpti jausmai, sudaužytos širdys, dar neišsipildę norai ir, nepaisant visko, niekad neišblėstantis noras džiaugtis gyvenimu.

Šmaikščiai ir tarsi neįpareigojančiai pasakojama Žiulijos istorija verčia susimąstyti, kas šiame gyvenime mums brangiausia, ir ieškoti atsakymo į taip visiems rūpimą klausimą: kurgi slypi ta tikroji laimė? Ar nepamiršome mylėti, o ne tik meilę imti iš kitų?

„Odė gyvenimui ir džiaugsmui.“
Netgalley

Virginie Grimaldi (Viržiny Grimaldi, g. 1977) gimė ir augo Prancūzijoje, netoli Bordo. Kiek save pamena, visada norėjo būti rašytoja. Pirmąjį romaną apie meilę, jūrą ir net per 30 puslapių išsitęsusį saulėlydį parašė matematikos sąsiuvinyje būdama aštuonerių. Romanas „Ir tada suprasi, kur slypi tavo laimė“ vos pasirodęs tapo bestseleriu.

Populiarusis Amsterdamo meras Robertas Valteris pamatęs, kaip jo žmona linksmai šnekučiuojasi su vienu iš jo pavaduotojų per Naujųjų metų priėmimą, akimoju išsigąsta paties blogiausio. Nepaisydamas jųdviejų ilgos ir laimingos santuokos, Robertas įsitikinęs, kad Silvija jį apgaudinėja su puritoniškuoju pavaduotoju. Paskui, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, Roberto 94 metų tėvas pasirodo ant rotušės laiptų ir reikalauja pasikalbėti: praneša, kad drauge su žmona nusprendė numirti. Tėvai nenorį apsunkinti sūnaus vis prastėjančia sveikata, tad kodėl gi jiems nepabaigus savo gyvenimo, kai tam toks tinkamas laikas.

Iš pažiūros tvirtai ant žemės stovintis Robertas Valteris palengva įsipainioja į savo paties baimes, įtarinėjimus ir vis stiprėjančią paranoją. O gal iš tiesų jis iš pirmo žvilgsnio geba pamatyti visa ko esmę?

„Hermanas Kochas sparčiai tampa vienu iš mano mėgstamiausių autorių. Trys jo romanai sudėti draugėn yra kaip žiauriai geras CD, kur kiekvienas gabalas spiria į subinę.“
Stephen King

„Autorius nuostabiai parodo, kaip galima regėti dalykus, kurių visiškai nėra, kaip vaizduotė gali pasiglemžti žmogų. „Griovys“ yra odė vaizduotei.“
Het Parool

„Kochas mėgsta rūko uždangas ir neaiškumą, kuriais nepakartojamai geba sukurti ir palaikyti įtampą.“
Close

Hermanas Kochas (g. 1953) žymus Nyderlandų humoristinių televizijos laidų („Jiskefet“) kūrėjas, aktorius ir rašytojas. Tarptautinį pripažinimą pelnė romanais „Vakarienė“ ir „Vasarnamis su baseinu“. Romanas „Griovys“ – trečias autoriaus kūrinys lietuviškai. Pasakodamas klaidinančią ir nerimą keliančią istoriją, šiame romane autorius susitelkia į galios ir pavydo temas.

Kas yra tikrovė, o kas – iliuzija, sukelta džiunglių kaitros?

„Vougelio“ farmacijos bendrovės mokslininkei Marinai Sing patikima egzotiška užduotis leistis odisėjon po Amazonės upės apylinkes. Pirmyn ją gena noras išsiaiškinti, kaip mirė kolega Andersas Ekmanas, ir prievolė rasti daktarę Svenson, kuri atokioje Amazonijoje bando įminti vienos genties vaisingumo paslaptį ir sukurti naujus vaistus. Marina kadaise buvo jos studentė, bet dėl vieno praeities įvykio nėmaž netrokšta susidurti su buvusia dėstytoja. Vis dėlto, neturėdama kito pasirinkimo, moteris iškeliauja nežinomybėn, kurioje knibždėte knibžda keistų gyvių.

Skinantis kelią per bauginančią Amazonės džiunglių tankmę, Marinai teks vyti šalin prisiminimus apie sunkumų kupiną praeitį, praradimus ir tai, ką teko paaukoti, o kelionė pažers gausybę iššūkių, susitikimų, draugysčių ir progų nustebti.

„Užliūliuojantis civilizacijos ir laukinės gamtos šokis, pagalbos vienas kitam ir išnaudojimo žaidimas.“
Wall Street Journal

„Nepakartojama nuo pradžios iki pabaigos.“
Emma Donoghue

„Plati reikšmingų asmeninių ir visuotinių moralinių klausimų paletė atgyja nestokojant dėmesio detalėms – nuo pėdas trinančių batų ir uodų įkandimų iki moterų, švelniai viena kitai glostančių plaukus.“
O, the Oprah Magazine

Ann Patchett (Anė Pačet, g. 1963) – šiuolaikinė amerikiečių rašytoja, apdovanota daugeliu literatūros premijų, tokių kaip PEN/Faulkner ir „Orange“. Jos kūriniai išversti į daugiau kaip 30 kalbų, lietuviškai išleisti romanai „Vieningieji“ ir „Bel Canto“. A. Patchett gyvena Nešvilyje, Tenesio valstijoje, su vyru ir šunimi ir yra nepriklausomo knygyno „Parnassus Books“ bendrasavininkė. 2012 metais žurnalas „Time“ autorę paskelbė viena iš 100 įtakingiausių pasaulio asmenybių. „Nuostaba“ – trečias autorės romanas, išverstas į lietuvių kalbą.

Įsivaizduokite gyvenimą, apie kokį visada svajojote!

Paskutiniu metu buvau išties pamiršusi visus gerus dalykus ir per daug kreipdavau dėmesio į blogus. Ši užduotis tarsi padėjo kitaip pažvelgti į savo gyvenimą. Atradau mažų palaimos akimirkų kasdienybėje. Buvau priversta pripažinti, kad mano gyvenimas ne toks apgailėtinas, kaip maniau, nes man pavyko kiekvieną dieną sugalvoti dešimt dalykų, dėl kurių jaučiausi dėkinga.

Esmeraldai – trisdešimt treji. Ji gyvena Paryžiuje ir dirba vadybininke įmonėje „Diulako laistytuvai“. Šis darbas, nors ir nėra kančia, vis dėlto jai nekelia didžiulio entuziazmo. Nors artimieji nuolat tikina, esą ji turi viską, kad būtų laiminga, moteris iš gyvenimo trokšta kur kas daugiau! Ji jaučiasi iš rankų paleidusi savo likimo vairą.

Esmeraldai į pagalbą ateina paslaptingoji ponia Modė, kuri sakosi esanti „vaizduotės trenerė“. Modė šventai įsitikinusi, kad tikrovė yra gerokai įdomesnė negu mūsų svajonių pasaulis. Kiekvieną savaitę ji pateikia užduotis, kurios padės Esmeraldai pamilti savo kūną, išsikelti svarbiausius tikslus, suvokti, kad kiekviena diena atneša kai ką nuostabaus. Ji nė nenumano, kas jos laukia po dvylikos savaičių intensyvaus ir be proto įdomaus vaizduotės žaidimo...

Rankoje laikote knygą, kuri pravers visiems: svajotojams, skeptikams, realistams ir suaugusiesiems, kurie tebesijaučia esantys vaikai. Tiems, kurie vis dar svajoja apie pilis, riterius, tikrąją meilę, neblėstančią drąsą, tobulą (o kartais ir ne tokį tobulą) gyvenimą, kupiną neįtikėtinų posūkių. Ši įkvepianti knyga skirta tiems, kas iš rankų yra šiek tiek paleidę savo gyvenimo vadeles!

Artėjant 1937-ųjų rudeniui septyniolikmetis Francas Huchelis, palikęs gimtąjį kalnų kaimelį, naivumo ir gyvenimo troškulio pilna širdimi iškeliauja į Vieną. Nepažįstamame mieste mokiniu savo krautuvėje jį priima senas Vienos tabakininkas. Vienas iš jo nuolatinių klientų – greta gyvenantis garsusis psichoanalitikas Sigmundas Freudas. Francas netrunka susidraugauti su garbaus amžiaus profesoriumi, o skausmingai įsimylėjęs kabareto šokėją čekę Anežką kreipiasi į jį pagalbos. Nuoširdumo ir tylios išminties nestokojančiais pokalbiais jiedu bando įminti meilės ir seksualumo paslaptis. Tačiau naciams įžengus į Vieną Francas ir Freudas įsisuka į dramatiškų įvykių sūkurį ir netrukus kiekvienas yra priverstas priimti sudėtingiausią sprendimą gyvenime: pasilikti ar bėgti.

„Trapus, tylus, grakštus ir poetiškas – nedidukas lobis.“
SWR

„Romanas apie kibirkštis, kurios nušviečia tamsą: išmintį, užuojautą, iššūkius ir drąsą.“
Daily Mail

Robert Seethaler (Robertas Zėtaleris, g. 1966) – austrų kilmės rašytojas ir aktorius, gyvenantis Berlyne. Iš viso parašė šešis romanus; tarptautinio pripažinimo sulaukė jo romanai „Visas gyvenimas“, 2016 m. nominuotas „Man Booker International“ premijai, ir „Tabakininkas“.

Albert'o Camus romanas „Svetimas“ (1942) rašytojui pelnė pasaulinį pripažinimą. Pagrindinio veikėjo Merso santykis su supančiu pasauliu pažeidžia visuomenės taisykles ir paverčia jį „svetimu“. Tai knyga apie neįveikiamą individo vienatvę inertiško abejingumo, absurdo akivaizdoje.

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.

„Viešbutis“ – devynių draugų, būrelio keturiasdešimtmečių, draugystės istorija. Jie atvažiavo į kalnus smagiai praleisti laiko, bet rytą paaiškėja, kad lijundra paliko juos be ryšio su pasauliu. Atrodytų, koks nuotykis! Tačiau netoli viešbučio viena iš jų kompanijos randama negyva. Jiems telieka užsidegti žvakes, prisipilti viskio ir pažvelgti vienas kitam į akis. Pasirodo, jog tai sunkiausia, kai supranta, kad žudikas yra vienas iš jų...

Tai trileris, kuriame kiekvienas labiausiai bijo savęs. Detektyvas, kuriame ne taip svarbu, kas nusikaltėlis. Psichologinė drama, iškelianti į paviršių visas senas nuoskaudas.

Jana Vagner išgarsėjo pirmuoju romanu „Vongo ežeras“ ir jo tęsiniu „Likę gyvi“. Žanro mėgėjai Rusijoje šią Vagner knygą lygina su Donnos Tartt „Slapta istorija“. Be to, akivaizdu, jog autorės romanas – žavus reveransas broliams Strugackiams, Agathai Christie ir Stevenui Kingui.