Naujienos

„...o tada pasigirdo triukšmas. Aišku, jie niekada ligi tol nebuvo tokio garso girdėję. Tokio garso niekas negirdi – jį patiria, ištveria, išgyvena, paliudija. Beveik galėtum sakyti, kad jų gyvenimą galima padalyti į laikotarpį prieš išgirstant tą garsą ir į laikotarpį po.“

Amanda su Klėjumi atvyksta į atokų Long Ailando kampelį, tikėdamiesi atsipūsti nuo pragariško Niujorko ritmo, pabūti su paaugliais sūnumi ir dukra ir pasimėgauti ramiu gyvenimu prabangiame name, išsinuomotame savaitei. Tačiau šeimos idilę nutraukia netikėti svečiai: vėlai vakare į duris pasibeldžia Rutė ir Dž. H. Tvirtina, kad nuomojamas namas priklauso jiems, o jie patys atvyko mieste dingus elektrai. Tačiau čia, nuošaliose apylinkėse, kur taip pat nustojo veikti televizija ir internetas, sunku suprasti, kuo tikėti.

Netrukus ima dėtis sunkiai paaiškinami dalykai: namo teritorijoje pasirodo kaimenės stirnų, orą perskrodžia keisti negirdėto stiprumo garsai... Ar tokiomis neįprastomis aplinkybėmis Amanda ir Klėjus gali pasitikėti svečiais? O ar Rutė su Dž. H. gali jaustis saugūs? Kas nutiko Niujorke? Ar nuo civilizacijos atskirtas namas – tikrai nepavojinga vieta šioms dviem šeimoms?


„Kupina įtampos, trikdančiai žvelgianti į pasaulio nestabilumą ir skirtingų socialinių klasių bei rasių santykius. Kai, regis, nutikti gali bet kas – net apokalipsė, – romanas siūlo realistiškai pamąstyti, kaip gali baigtis visiems mums pažįstamas pasaulis. Išmuš skaitytojus iš vėžių.“
Buzzfeed


Rumaan Alam (Rumanas Alamas, gim. 1977) – amerikiečių rašytojas. Vos pasirodęs 2020-aisiais, sėkmingiausiu laikomas jo romanas „Palikite pasaulį užmaršty“ tapo „New York Times“ bestseleriu, pateko į „National Book Award“ premijos finalininkų sąrašą, o tokie įtakingi leidiniai kaip „Washington Post“, „Kirkus" ir „Boston Globe“ pripažino jį viena geriausių metų knygų. 2021 m. įtrauktas į Baracko Obamos metų vasaros skaitinių sąrašą ir nominuotas „Orwell Prize“ literatūros premijai.

Atlantik Sitis, 1934-ieji. Kaip ir kiekvieną vasarą, Estera ir Jozefas Adleriai išnuomoja namą poilsiautojams, o patys persikelia į butą virš savo kepyklos. Čia jie užaugino dvi dukras – Fanę ir Florenciją. Florencija, ką tik grįžusi iš koledžo, vasarą ruošis perplaukti Lamanšo sąsiaurį, o Fanė, neseniai netekusi kūdikio, vėl laukiasi ir turi saugoti sveikatą. Jozefui primygtinai reikalaujant, kad šeima priimtų paslaptingą merginą, kuriai jis neseniai padėjo emigruoti iš nacistinės Vokietijos, nedidelis butas beveik plyšta per siūles.

Chaotišką, bet jaukią vasarinę šeimos idilę sugriauna netikėta tragedija, tačiau Estera priima šokiruojantį sprendimą nuslėpti nelaimę nuo Fanės – bent jau kol gims kūdikis. Taip šeimą apraizgo sudėtingas paslapčių ir melo tinklas, o į paviršių iškyla ilgai slėptos įtampos.

Tikra istorija paremta Adlerių šeimos saga atskleidžia, kaip toli mes pasiryžę eiti, kad apsaugotume mylimus žmones. Sykiu tai įkvepiantis liudijimas, kad žmogaus dvasia geba atsitiesti po tragedijos.


„Adleriai atrodo tokie pat tikri kaip ir jūsų artimiausi draugai, o jų ištvermės istorija – itin svarbi. Nuo pat nepamirštamos pradžios, per visą banguojančią veikėjų gyvenimo tėkmę R. Beanland kalba apie nepaprastą šilumą ir žmogiškumą.“
Brian Castleberry

„Taip įtaigiai perkelia skaitytojus į 1934 m. vasarą Atlantik Sityje <...>, kad vos pakeldavusi akis nuo knygos tikėdavausi užuosti sūraus oro kvapą ir išvysti vandenyno bangas. Didžios širdies romanas!“
Ann Hood


Rachel Beanland (Reičel Bynland) – amerikiečių rašytoja, šiuo metu Ričmondo universiteto (Virdžinija) rezidentė. 2020 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Florencija Adler plaukia amžinai“ pelnė „National Jewish Award“ metų debiuto apdovanojimą, o įtakingas dienraštis „USA Today“ pripažino kūrinį viena geriausių metų knygų.

„Sakyti, kad Tana French yra viena geriausių detektyvų ir trilerių autorių, būtų per maža. Ji yra tiesiog nepaprastai talentinga rašytoja.“
Gillian Flynn


Vertė Rasa Drazdauskienė, „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatė.

Detektyvė Kesė Medoks vis dar negali atsigauti po nesėkmingos operacijos Dublino policijos Žmogžudysčių tyrimų skyriuje, todėl nusprendžia pereiti dirbti į ramesnį Smurto artimoje aplinkoje skyrių. Kai jos vaikinas detektyvas Semas O'Nilas pakviečia nuvykti į savo tiriamo nusikaltimo vietą, Kesė ir vėl patiria šoką: rasta jauna mergina subadyta krūtine yra tikrų tikriausia Kesės antrininkė. Tapatybės dokumentai atskleidžia, kad aukos vardas – Leksė Medison. Šiuo vardu Kesė naudojosi prieš daugelį metų vykdydama slaptas operacijas.

Dublino policija neranda įkalčių, nėra ir įtariamųjų. Bet žmogžudystę tiriantis detektyvas Frenkas Makėjus supranta, kad turi unikalią galimybę išaiškinti nusikaltimą: Kesė gali apsimesti Lekse, tariamai išgyvenusia po užpuolimo, ir privilioti žudiką užbaigti savo purvino darbo. Iš pradžių Kesė priešinasi tokiam planui, bet sužinojus daugiau paslaptingų detalių apie nužudytą merginą tenka pripažinti, kad vienintelis būdas susitaikyti su šia mirtimi bus panirti į aukos gyvenimą ir suprasti, kas iš tiesų jai nutiko.

„Būtina perskaityti, jei vertinate kietą, nepalaužiamą intelektą ir išradingą siužetą.“
New York Times

Tana French (Tana Frenč) – airių rašytoja, už detektyvus ir trilerius apdovanota prestižinėmis premijomis, tarp jų – Edgaro Allano Poe, „Anthony“ bei „Barry“. Jos romanus itin vertina ne tik kritikai, bet ir skaitytojai bei skaitytojos: visame pasaulyje jau parduota per 7 mln. autorės knygų egzempliorių. „New Yorker“ teigia, jog T. French kūrybos „skaitytojai yra kaip sektos nariai". „Panašumas“ tęsia seriją apie Dublino policijos Žmogžudysčių tyrimų skyrių (pirmąją serijos knygą „Miškuose“ išleido „Jotema“, 2010).

„Taigi, mirtingiesiems žmonėms mes – pabaisos. Dėl dantų, skrydžio, jėgos. Jie mūsų bijo, todėl vadina pabaisomis.“

Medūsa – mirtinga jūrų dievų Keto ir Forkijo dukra. Augdama su seserimis Gorgonėmis, ji po truputį ima suvokti, kad vienintelė iš jų geba patirti skausmą. Po lemtingo susitikimo su Poseidonu patyrusi pagiežingos Atėnės kerštą, Medūsa lieka perkeista amžiams: vietoje juodų garbanų jai ima rangytis gyvatės, ji nebegali pažvelgti į jokią gyvą būtybę, nes nuo jos žvilgsnio visa pavirsta į akmenį. Norėdama apsaugoti seseris, Medūsa pasmerkia save gyventi tamsoje. Tačiau Persėjas jau išsiruošė kelionėn parsivežti Gorgonės galvos...

„Akla kaip akmuo“ – tai graikų mito perpasakojimas šiandienos žvilgsniu, nuspalvintas psichologijos ir feminizmo įžvalgų ir skatinantis mąstyti apie traumuojančio įvykio pasekmes žmogui.

„Sąmojingas, įtraukiantis ir nuožmus pasakojimas.“
Margaret Atwood

„Gražus ir jaudinantis pasakojimas.“
Neil Gaiman

„Kandžiai (post)modernu ir kartu kupina senosios išminties.“
Observer

Natalie Haynes (Natali Heinz, gim. 1974) – anglų grožinės ir negrožinės literatūros kūrėja. Pasak „Washington Post“, ji – tikra „mitologijos roko žvaigždė“. Parašė aštuonias kritikų ir skaitytojų pripažintas knygas. 2015 m. buvo apdovanota Jungtinės Karalystės Klasikų asociacijos premija už klasikinių siužetų sklaidą platesnei skaitytojų publikai. „Akla kaip akmuo. Medūsos istorija“ - naujausias N. Haynes romanas, 2023 m. įtrauktas į „Women's Prize for Fiction“ ilgąjį sąrašą.

Atokioje vietovėje, slaptame rojuje Jutos dykumoje, poligamas Bleikas Nelsonas įsirengė sodybą ir ten apsigyveno su savo trimis žmonomis. Reičelė, pirmoji žmona, – paklusni, ištikima ir rūpestinga. Tina, žmona maištininkė, – tikra Reičelės priešingybė, į Jutą atkeliavusi tiesiai iš reabilitacijos klinikos. Ir jauniausioji Emilė – naivi, įbauginta, atsiskyrusi nuo savo katalikiškos šeimos.

Visas šias moteris sieja tik Bleikas. Ir visos trys apkaltinamos jo nužudymu.
Įsibėgėjus policijos tyrimui ir į viešumą iškilus kraupiems pasakojimams apie netolimose kalvose įsikūrusią religinio kulto komuną, be to, pasklidus gandams apie ketvirtąją Bleiko žmoną, Reičelė, Tina ir Emilė turės nuspręsti: ar jos gali viena kita pasitikėti?

„C. Quinn meistriškai piešia kiekvieną našlę vis kitu teptuku, parodo ją kaip unikalią, užburiančią... ir įtartiną.“
Julie Clark

„Nors C. Quinn drąsiai narsto tokias sudėtingas temas kaip smurtas šeimoje, poligamija ir religiniai kultai, aišku, kad pagrindinis ir labiausiai jaudinantis jos tikslas – suprasti moterų draugystės prigimtį.“
New York Times

„Kupina įtampos, prikaustanti dėmesį, puiki.“
Will Dean

Cate Quinn (Keit Kvin) – britų rašytoja ir kelionių žurnalistė, jos straipsniai publikuoti tokiuose leidiniuose kaip „Times“, „Guardian“ ir „Mirror“. Prieš pasirodant romanui „Juodosios našlės“ (2021), ji tyrinėjo istoriją ir gavo prestižinį Didžiosios Britanijos meno tarybos finansavimą. Tikras istorijas ji derina su savo autentiška patirtimi iš atokiausių pasaulio vietų, kad sukurtų kritikų pripažįstamus ir bestseleriais tampančius trilerius.

„Gerai gyvena tas, kas gerai slepiasi.“

Florensė Darou visada manė, kad jai lemta tapti įžymia rašytoja, tačiau po nesėkmingo romano su vedusiu vadovu ji suabejoja savimi. Viskas pasikeičia išvykus į Maroką su naująja vadove – garsia atsiskyrėle rašytoja Mode Dikson. Modė gali būti kandi, bet sykiu ji kupina išminties – žino ne tik kaip rašyti, bet ir kaip gyventi. Spalvingose Marakešo gatvėse ir vėjuotuose pakrantės paplūdimiuose Florensė ima jaustis pagaliau gyvenanti įdomų, kosmopolitišką gyvenimą, kokio nusipelnė.

Bet vieną dieną Florensė atsibunda ligoninėje po baisios automobilio avarijos ir visiškai neprisimena, kas įvyko praeitą naktį. Galiausiai, niekur neradus Modės, jai kyla pavojinga mintis: užuot tūnojus šešėlyje, kodėl gi Florensei nepasisavinus Modės tapatybės ir taip viliojančio jos gyvenimo?


„Stilinga, įžvalgi, su aštriais ir taikliais lyg adatos dūriai siužeto posūkiais.“
Maria Semple

„Sujungia greitą siužetą su svarbiais autentiškumo ir autorystės klausimais, sukurdama veriantį ir unikalų kūrinį, tokį pat įtaigų kaip ir paslaptinga figūra, esanti jo centre.“
Vogue

„Intelektuali, klastinga ir velniška geriausia šio žodžio prasme. Puikiai tiks ieškantiems jaudulio ir įtampos.“
Ann Patchett, romano „Olandų namas“ autorė

Alexandra Andrews (Aleksandra Endrius) – amerikiečių žurnalistė ir redaktorė. Kai 2021 m. pasirodė debiutinis jos romanas „Kas toji Modė Dikson?“, tokie leidiniai kaip „New York Times“, „Time“, „New York Post“ ir „Entertainment Weekly“ jį pripažino vienu geriausių metų trilerių. A. Andrews su vyru ir vaikais gyvena Brukline, Niujorke.

Tokijas, 1912-ieji. Uždaras senosios Japonijos aristokratijos pasaulis pirmąkart įsileidžia atėjūnus – turtingas provincijos šeimas, naują, galingą socialinį ir politinį elitą. Melancholiškąjį aštuoniolikmetį Kijoakį Macugaję išauklėjo nykstančios senosios aristokratijos atstovai – Ajakurų šeima. Bet jis nėra vienas jų. Kijoakio tėvas markizas Macugajė, net jo dvare pasisvečiavus imperatoriui, kartkarčiais pasijunta nelyg koks apgavikas, netikras aristokratas. O ir vis sukirba nerimas dėl pernelyg lengvabūdžio ir gražaus savo įpėdinio Kijoakio, kuris, tėvo akimis, turėsiantis įtvirtinti Macugajų šeimą aristokratijos pasaulyje.

Patsai Kijoakis, gyvendamas gražiausias, bet kartu nerimastingiausias savo jaunystės dienas, jaučiasi besiblaškantis tarp sena ir nauja. Išgyvena nepatirtus ir bauginamus jausmus giliadvasiškajai Satoko Ajakurai, su kuria kartu užaugo. Jais dalintis nedrįsta net su savo vieninteliu draugu Šigekuniu Honda nė tuomet, kai Satoko susižada su kilminguoju princu.

„Pavasario sniegas“ – pirmasis tetralogijos „Vaisingumo jūra“ romanas. Keturiuose romanuose pasakojama vienos sielos keturių reinkarnacijų – į aristokratą, nacionalistą ekstremistą, Tailando princesę ir sadistišką našlaitį – istorija; sykiu tai pasakojimas apie Šigekunį Hondą ir jo pastangas skirtingose jo paties sielos reinkarnacijose išgelbėti kiekvieną jų nuo ankstyvos mirties, kuri budistiniame mokyme suprantama kaip karminė lemtis.

„Asketiška meilės istorija ir turbūt mano mėgstamiausias Mishimos romanas.“
David Michell

Yukio Mishima (Jukio Mišima, 1925-1970) laikomas reikšmingiausiu XX a. japonų rašytoju. Jo literatūrinį palikimą sudaro 40 romanų, tarp jų – į lietuvių kalbą išversti „Kaukės išpažintis“ ir „Auksinė šventykla“. Taip pat – daugybė apsakymų, esė, straipsnių, dramų. Y. Mishima buvo ne kartą nominuotas Nobelio literatūros premijai. Rašytojo kūrybos viršūne laikoma tetralogija „Vaisingumo jūra“. 1970 m. lapkričio 25 d., išsiuntęs leidyklai paskutinę tetralogijos dalį, po nesėkmingo bandymo sukelti perversmą, Mishima įvykdė ritualinę savižudybę sepuku.

Penkerius metus kalėjime praleidusi Kena Rovan grįžta namo tikėdamasi, jog galės rūpintis savo mažamete dukra. Tačiau tiltų, kurie jau sudeginti, neįmanoma atstatyti. Kad ir kaip ji stengtųsi, mažylę globojantys žmonės ją atstumia. Vienintelis durų dar neužtrenkė Ledžeris Vordas, vietinio baro savininkas, padedantis mamai palaikyti ryšį su dukra. Bet jei kas nors sužinotų, jog Ledžeris pamažu tampa svarbia Kenos gyvenimo dalimi, abu rizikuotų prarasti jiems svarbių žmonių pasitikėjimą.
Net ir patirdami spaudimą, Kena su Ledžeriu užmezga gilų ryšį, tačiau įsibėgėjant santykiams didėja ir rizika. Kena turi rasti būdą ištaisyti savo praeities klaidas, kad galėtų žengti į ateitį, paremtą viltimi ir išgijimu.

„Colleen Hoover gilinasi į sielvartą ir kaltę, sukuria daugialypę atpirkimo istoriją, kurios veikėjai kovoja taip pat aršiai, kaip ir myli. Autorės gerbėjos ir gerbėjai neliks nusivylę.“
Publishers Weekly

„Sudaužys jums širdį, o paskui pagydys... Emocinga istorija apie netektį ir viltį, sielvartą ir atleidimą, apie tai, kaip gydo meilė.“
POPSUGAR

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“ ir „Bjauri meilė“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2022 m., romanas „Viskas primena tave“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

Net per XX a. trečiojo dešimtmečio riaumojimą Niujorke nebuvo žmogaus, negirdėjusio apie Bendžaminą ir Heleną Raskus. Jis – legendinis Volstrito magnatas, ji – ekscentriškų aristokratų dukra. Kartu jiedu užkopė į pačią gerovės viršūnę, kuriai, regis, nėra ribų. Bet kokią kainą teks už tai sumokėti? Tokia mįslė menama sėkmingame 1937-ųjų romane „Kapitalas“, kurį perskaitė, rodos, visas Niujorkas. Tačiau šią istoriją apie privilegiją ir klastą galima papasakoti ir kitaip.

Hernano Diazo „Pasitikėjime“ elegantiškai sugretinamos kelios tų pačių įvykių versijos, o vis išsprūstančius faktus iš pramanų bando išnarplioti viena ryžtingai nusiteikusi moteris. Sulig kiekvienu nauju atradimu daugiau kaip amžių aprėpiantis literatūrinis galvosūkis vis iš naujo apkeri skaitytoją. Ir suvilioja leistis ieškoti tiesos, kuri dažnai atskleidžia asmeniniuose santykiuose glūdinčią vienatvę, turto galią perkeisti realybę, galiausiai tai, kaip lengvai kai kurie galingieji sau leidžia manipuliuoti faktais.

„Šis romanas ir klasikinis, ir originalus savo dvasia. Balzacas didžiuotųsi, Borgesas – taip pat.“
Rachel Kushner

„H. Diazas – naratyvo genijus. Koks išmintingas ir jaudinantis kūrinys.“
Lauren Groff

„Romanas, kurį reikia skaityti, tarytum luptum svogūną. Išradingas pasakojimas apie tiesos prigimtį.“
Daily Beast

Hernan Diaz (Hernanas Diazas, gim. 1973) – argentiniečių kilmės JAV rašytojas. Antrasis ir naujausias jo romanas „Pasitikėjimas“ laimėjo 2023-iųjų Pulitzerio premiją, nominuotas 2022 m. „Booker Prize“ ir gausybei kitų literatūros premijų, įtrauktas į Baracko Obamos geriausių 2022 m. knygų sąrašą. Šiuo metu televizija „HBO“ pagal „Pasitikėjimą“ kuria serialą.

„Visa tai pamatei ir pajutai vienu kartu. <...> Būdamas nevaržomai laisvas, tu regėjai randantis visatą, debesis ir žvaigždžių dulkes, šiltos balos išgaras – iš to dujinio burbuliavimo gimsta visa, kas gyva. Šiame Nevaržomos Laisvės būvyje tą naktį tu sutikai visa, kas yra, ir visa, kas galėtų būti: formą ir tuštumą, formos ir tuštumos nebuvimą.“

Vieną naktį prie pat savo namų žūva laukines varnas ir Mėnulį dievinantis džiazo muzikantas Kendži. Keturiolikmetis Benis su mama Anabele lieka be mylimo tėvo ir vyro, ir jų abiejų laukia sunkus gedėjimo kelias. Benis pradeda girdėti įvairiausių Daiktų kalbą – jam šaukia eglutės žaisliukai, žirklės, lango stiklas; vieni balsai yra švelnūs ir guodžiantys, kiti – pikti ir skatinantys smurtauti, naikinti viską aplinkui. Anabelė, apimta apatijos, atsisako išmesti net menkiausią Kendži primenančią smulkmeną ir pamažu tampa kaupike, neberandančia sau vietos namuose, prikimštuose niekam nereikalingų daiktų.

Ir Benį, ir Anabelę išgelbės knygos: pačios įšokančios į pirkinių vežimėlį parduotuvėje, padedančios ištrūkti iš nesiliaujančio balsų chaoso, laukiančios slaptuose Viešosios Bibliotekos skyriuose bei seniai pamirštame Vaikų Kampelyje. Pasakojančios apie kitas šalis, meną, filosofiją, politiką, klimato kaitą, bet labiausia – apie žmogaus vietą pasaulyje. Tokia yra ir „Knyga apie formą ir tuštumą“, poetiškai kviečianti ieškoti atsakymų į Svarbiausius Klausimus ir šiame kelyje išmokti gyvenimo bei mirties pamokas.

„Užuojautos kupinas <...> keistas ir gražus romanas, kurio puslapiai skaitant verčiasi patys.“
David Mitchell

„<...> knyga, padėsianti mums mąstyti, mylėti, gyventi ir klausytis. Niekas kitas nerašo kaip Ruth Ozeki, o šis jos romanas – tikra pergalė.“
Matt Haig

Ruth Ozeki (Ruta Ozeki, gim. 1956) – amerikiečių-japonų rašytoja, režisierė, dėstytoja, įšventinta dzenbudizmo mokytoja. Už romaną „Knyga laiko būčiai“ („Baltos lankos“, 2016) ji nominuota „Man Booker“ premijai. Naujausias jos romanas „Knyga apie formą ir tuštumą“ 2022 m. apdovanotas „Women's Prize for Fiction“ ir daugeliu kitų premijų.

Buvęs rokeris, benamis, o dabar laisvai dreifuojančios stovyklos-komunos guru Vernonas Subutexas pasikeitė. Nebevartoja narkotikų, nebebijo nuobodulio nei vienatvės, nei tylos, nei nežinomybės. Jam patinka tai, kaip dabar gyvena: be interneto, be žinių apie išorės pasaulį. Bet pasaulis pats ateina pas Vernoną. Paryžiuje, atvykęs gydytis siaubingai skaudamo danties, Vernonas sužino apie gero draugo, buvusio benamio Šarlio mirtį ir jo priešmirtinį norą palikti stovyklai pusę laimėto aukso puodo. Pinigai, išorinio pasaulio spindesys greitai supurto ramų stovyklos gyvenimą ir supriešina jos narius. 

Tuo metu žiaurusis kino prodiuseris Loranas Dopalė svajoja, kaip keršys jį pamokiusioms merginoms Ayšai ir Selestei. Kad ir kiek tai kainuos, kad ir kas nukentės. Neilgai trukus teroristinių aktų išgąsdintame Paryžiuje paskutinį kartą suvesti skolų susitiks spalvingas įvairiausių tipažų, vienaip ar kitaip besisukiojančių aplink Vernoną, būrys. Tik ne visiems bus lemta pamatyti amžiną Vernono šlovę.

„Vienas įspūdingiausių XXI a. literatūrinių epų.“

Marianne Payot, „L’Express“

„Paskutinis trilogijos romanas šokiruoja dar labiau nei ankstesni.“

Nelly Kaprièlian

„Galingas ir prikaustantis kūrinys, atspindintis mūsų chaotiškus laikus. Despentes meistriškai užbaigia trilogiją.“

Bruno Corty

„Šių dienų literatūroje nėra nieko panašaus.“

Observer

Virginie Despentes (Viržini Depant, gim. 1969) – prancūzų rašytoja ir kino režisierė, parašiusi per 15 grožinių kūrinių ir apdovanota daugeliu prancūzų literatūros premijų. Jos esė „King Kong Théorie“ (2006) tapo vienu svarbiausių šių dienų feminizmo manifestų. Didžiausios sėkmės tarptautiniu mastu sulaukė trilogija „Vernonas Subutexas“: ji išversta į daugiau kaip 20 kalbų, o vien Prancūzijoje parduota per milijoną jos egzempliorių. Pirmoji trilogijos knyga („Baltos lankos”, 2020) pateko į trumpąjį 2018 m. „Man Booker International“ sąrašą. 2022 m. Lietuvoje pasirodė antroji knyga („Baltos lankos“). „Vernonas Subutexas 3“ – paskutinis trilogijos romanas.

„Naujos norvegų detektyvinių romanų aukštumos.“
Fyens Stiftstidende

Oslas, 2018-ieji. Buvusi ilgų distancijų bėgikė Sonja Nurstriom nepasirodo savo kontroversiškosios autobiografijos „Visuomet pirmoji“ pristatyme. Įžymybių skilties tinklaraštininkė Ema Ram, nuvykusi į prabangią populiarios sportininkės vilą, randa atvirus vartus, neužrakintas pagrindines duris, išvartytus baldus ir ant televizoriaus ekrano priklijuotą starto numerį. Pirmoji.
Policijos tyrėjas Aleksandras Bliksas vis dar negali pamiršti prieš devyniolika metų įvykusios įkaitų dramos: tada jis nušovė smurtaujantį penkiametės mergaitės tėvą. Bliksui į rankas patenka Sonjos Nurstriom dingimo byla. Jos pėdsakų randama skirtingose miesto vietose ir ima atrodyti, kad kažkas tyčia palieka dramatiškas užuominas apie tragišką dingusios moters lemtį.
Susiklosčiusios aplinkybės priverčia Bliksą ir Ram suvienyti jėgas. Abu pasiryžę rasti ir sustabdyti negailestingą žudiką, akivaizdžiai tampantį juos už virvelių. Labiau už viską jis trokšta dėmesio. Rodos, Sonja Nurstriom nebus vienintelė jo auka...

„Niūri, kruvina, kupina tamsių siužeto vingių... Šioje ypatingoje knygoje neabejotinai pajusite skandinavišką šaltį.“
Scottish Sun

„Drąsus, naujas požiūris į serijinio žudiko, save laikančio genialiu meistru, stereotipą... Itin stipri naujos serijos pradžia.“
Sunday Times

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis. „Atskaitos taškas“ – pirmoji Blikso ir Ram serijos knyga, 2021 m. įtraukta į trumpąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

Belamei Liston buvo vos dvylika, kai per baisų uraganą buvo nužudyta jos vyresnioji sesuo Suzana. Viesulas sunaikino visus įkalčius ir iš Belamės atminties ištrynė tikruosius tos dienos įvykius.

Praėjus aštuoniolikai metų Belamė, remdamasi sesers nužudymo istorija, parašo sensacingą romaną. Saugodama šeimos ramybę, pasirašo pseudonimu, tačiau vienas žurnalistas išaiškina tikrąją Belamės pavardę ir ją paviešina. Mergina netikėtai atsiduria nežinomo, keršto ištroškusio asmens taikinyje...

Pakliuvus į mirtiną pavojų Belamei nelieka kito pasirinkimo, kaip tik išdrįsti susitikti su praeities vaiduokliais. Padedama buvusio sesers vaikino Dento Karterio, ji ryžtasi atgaivinti atmintį. Išnyrantys prisiminimai atneša naujų, netikėtų pavojų ir verčia suabejoti brangiausiais žmonėmis. Tačiau Belamė ir Dentas neketina sustoti, kol suras tikrąjį Suzanos žudiką. Žinoma, jeigu tik jis nesmogs pirmas... 

Sandra Brown (g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų, kurios išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Rašytojos karjerą pardėjo 1981 m. ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai taip įtraukia skaitytoją, kad tenka karštligiškai  versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 m. Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“, „Romance writers of America“ apdovanojimus ir daug kitų. 

Su medžiagėlėmis ir veidroduku!
Skirta patiems mažiausiems skaitytojams.

Ieškokite pasislėpusių gyvūnėlių drauge.
Kiekvieną puslapį lydės nuoširdus mažylių džiaugsmas ir juokas!

Kas galėjo pagalvoti, kad keturios minutės gali būti lemtingos?

Ši diena turėtų būti viena blogiausių dienų septyniolikmetės Hedlės gyvenime. Praleidusi savo skrydį, ji įstringa oro uoste vėluodama į antrąsias savo tėvo vestuves su moterimi, kurios dar nė karto nėra mačiusi. BET... perpildytoje oro uosto laukimo zonoje ji sutinka nuostabų vaikiną. Jo vardas Oliveris, jis yra britas ir turi lėktuvo bilietą jos eilėje.

Ilga naktis lėktuve prabėga akimirksniu, tačiau atvykę į Londoną Oliveris ir Hedlė oro uosto sumaištyje pameta vienas kitą. Ar likimas  vėl juodu suves?

Jauki, romantiška ir smagių netikėtumų kupina istorija apie šeimą, „antruosius“ šansus ir pirmąją meilę. Vieną parą trunkanti Hedlės ir Oliverio istorija privers patikėti, kad tikra meilė suranda tave tada, kai mažiausiai to tikiesi.

Pagal knygą pastatytas „Netflix“ filmas!

„Nuostabus, širdį glostantis priminimas apie likimo galią... Žavingas pasakojimas apie tai, ką reiškia įsimylėti, jausti širdgėlą dėl tėvų ir išmokti atleisti tiems, kurie mus stipriai įskaudina.“ – „The New York Times“ Book Review

Jennifer E. Smith – amerikiečių jaunimo ir suaugusiųjų rašytoja. Ji baigė kūrybinio rašymo studijas ir tapo pripažinta rašytoja, o jos knygos yra išverstos į daugiau nei 30 kalbų. 

Skaitytojams nuo 14 metų.

Kai magiškas ryšys suveda du konkuruojančius žurnalistus, jų meilei tenka skleistis pačiomis žiauriausiomis sąlygomis – jiems teks susidurti su tikru pragaru kare tarp dievų.

Po šimtmečių miego dievai vėl kariauja. Tačiau aštuoniolikmetė Airisė tiesiog nori išlaikyti savo šeimą kartu. Jos mama kenčia nuo priklausomybės, o brolis dingęs karo fronte. Geriausias jos pasirinkimas – laimėti apžvalgininkės vietą „Oufo naujienose“.

Siekdama įveikti nerimą, Airisė rašo laiškus broliui ir pakiša juos po drabužių spintos durimis. Iš ten jie pradingta – atsiduria Romano, jos atšiauraus ir dailaus varžovo popieriuje, rankose. Kai jis pasivadinęs kitu vardu atrašo Airisei, tarp jų užsimezga ryšys, kuris lydės merginą iki pat priešakinių mūšio linijų. Karo lauke, kur sprendžiamas žmonijos likimas, Airisės, ieškančios brolio, laukia netikėti atradimai ir... meilė. 

Prikaustanti epinė serija, kurios pirmoje dalyje fantastika susimaišo su romantika, priešai įsimyli vienas kitą, o jų likimą apgaubia viltis, sielvartas ir neprilygstama meilės galia.

„Vaizdinga ir romantiška – jei pasakojimus būtų galima užuosti, šis kvepėtų kaip puodelis juodos arbatos, rašomosios mašinėlės dažų juosta... ir tas gundantis prieskonis – draugai ir priešai.“

Bestselerių autorė Shelby Mahurin

Rebecca Ross – amerikiečių romantinės fantastikos jaunimui ir suaugusiesiems kūrėja. Ji užaugo Atlantoje, Džordžijos valstijoje, kur netrukus tapo aistringa skaitytoja ir troško rasti portalą į Narniją. Šis troškimas galiausiai atvedė ją į Džordžijos universitetą, kur ji baigė anglų kalbos studijas. Po studijų dienomis dirbo, o rašydavo, kada tik galėdavo: savaitgaliais, vakarais, rytais prieš aušrą ir per pietų pertraukas. Įdėtas darbas atsipirko, dabar jos knygos yra bestseleriai, verčiami į užsienio kalbas ir audrinantys daugybės skaitytojų vaizduotę. 

„– Į tave žiūrint kartais apima jausmas, lyg žiūrėčiau į tolimą žvaigždę, – pasakiau. – Ji atrodo labai šviesi. Bet ta šviesa yra išspinduliuota prieš dešimtis tūkstančių metų. Tai gali būti dabar jau nebeegzistuojančio dangaus kūno šviesa. Bet kartais ji atrodo taip tikroviškai.“


Dvylikametis Hadžime myli bendraklasę Šimamoto. Abu jie vienturčiai, vienišiai, tapę vienas kitam prieglobsčiu. Bet jų gyvenimai pasuka skirtingais keliais. Dabar trisdešimt šešerių Hadžime, regis, pagaliau rado laimę: jis turi nuosavą barą, žmoną, du vaikus. Tačiau po daugelio metų vėl sutikęs Šimamoto supranta vis dar ją mylįs.

Lietingo vakaro fone skambant džiazui skleidžiasi jųdviejų meilės istorija. O gal Šimamoto tėra šmėkla, gal ji egzistuoja kitame pasaulyje – slėpiningame, dvelkiančiame mirtimi? Kai baigiasi muzika, pakilusi patefono kojelė grįžta į plokštelės pradžią ir gyvenimas tęsiasi. O kai baigiasi meilė...


„Įžvalgi meditacija apie žmogaus trapumą, apsėdimo gniaužtus ir neįveikiamą, erotikos kupiną mįslę, kuri yra Kitas.“
New York Times



Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

Nominuota 2023 metų „The British Book Awards“ Metų knygos apdovanojimui.

 „Tai knyga apie istorijas ir apie tai, kokie vis dėlto nepaprasti yra paprasti žmonės. Drauge manau, kad tai knyga apie viltį.“ 

Sally Page

Sąžiningos namų tvarkytojos Dženisės gyvenimas iš pažiūros nuobodus ir įprastas. Nors darbdaviai, regis, jos nepastebi, nežinia kodėl kai kurie iš jų nusprendžia patikėti jai savo istorijas. Mat Dženisė turi retą gebėjimą – ji moka klausytis. Diena po dienos ji gausina savo istorijų kolekciją, kuri ją paguodžia, kai pačiai nesiseka.

Bet kai Dženisė pradeda tvarkyti ekscentriškos senutės ponios Bė namus, paaiškėja, kad šį kartą norima išgirsti jos pačios istoriją. Tačiau Dženisė aiškiai parodo: ji yra tik istorijų sergėtoja, apie save ji neturi ko įdomaus papasakoti.

Tačiau ponia Bė puikiai žino, kad Dženisė ne tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ji – kaip ir kiekvienas iš mūsų – turi savo istoriją...

Jaudinantis ir unikalus romanas apie istorijas, kuriomis dalijamės, ir paslaptis, kurias saugome, akimirksniu tapęs bestseleriu visame pasaulyje.

„Jautrus ir šmaikštus – puikus skaitinys romantiškoms ir sentimentalioms sieloms.“ Booklist

Apie autorę 

Po istorijos studijų universitete Sally persikėlė į Londoną ir pradėjo dirbti reklamos srityje. Laisvu laiku studijavo floristiką vakarinėje mokykloje ir galiausiai atidarė gėlių saloną. Ilgainiui Sally suprato, kad gėlių parduotuvės – tarsi langai į visos bendruomenės narių gyvenimus; ji pradėjo fotografuoti ir rašyti apie gėlių salonų kasdienybę, išleido kelias negrožines knygas. Vėliau Sally įkūrė savo rašalinių plunksnakočių gamybos įmonę (Plooms.co.uk). Jos susidomėjimas rašymu išliko.

Debiutiniame romane „Istorijų sergėtoja“  atsiskleidžia Sally meilė istorijai ir rašymui bei tvirtai šaknis suleidęs domėjimasis žmonių gyvenimais. Šiuo metu Sally gyvena Dorsete. Vyresnioji dukra Alex studijuoja mediciną, o jaunylė Libby Page taip pat tapo rašytoja. Abi be galo mėgsta plaukioti, ir daro tai it pašėlusios.

„Musių valdovo“ autorius

„Paveldėtojai“ – antrasis britų rašytojo, Nobelio premijos laureato Williamo Goldingo romanas. Pats autorius vertino jį kaip geriausią, o kritikai jame įžvelgė pirmojo rašytoją išgarsinusio romano „Musių valdovas“ idėjų ir įžvalgų tąsą.

Knyga nukelia skaitytoją į priešistorinius laikus. Pasibaigus žiemai neandertaliečių gentis grįžta į vasarojimo vietas kalnuose virš milžiniško krioklio. Tačiau čia jų laukia netikėtumai, neįprasti kvapai ir garsai, vieni gentainiai žūsta, kiti dingsta. Priežastis aiškėja − saloje žemiau krioklio įsikūrė keistos būtybės, panašios į juos išoriškai, bet kartu tokios skirtingos gyvenimo būdu ir išsivystymu. Tai homo sapiens, mūsų protėviai.

Išradingai pasakodamas istoriją neandertaliečių akimis, W. Goldingas nagrinėja mūsų civilizacijos užuomazgas, mūsų šaknyse glūdinčią prievartą, jos padarinius žmonijai. Šiandien, virš pasaulio kaupiantis nepakantumo ir agresyvumo debesims, šis romanas tampa itin aktualus visiems, kurie ieško atsakymo, kas esame, kur einame ir kur galime atsidurti.

William Golding (Viljamas Goldingas) (1911–1993 m.) – XX a. anglų romanistas, 1983 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Patyręs Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, tarnaudamas Britų karo laivyne, vėliau grįžo prie mokytojavimo ir rašymo. 1954 m. parašė savo pirmąjį filosofinį alegorinį romaną „Musių Valdovas", išgarsinusį jį visame pasaulyje. Kūrinys ne tik išverstas į daugybę pasaulio kalbų, bet ir ekranizuotas.

Ji pakilo iš dulkių, atgijo nešama švelnaus vėjelio ir praskriejo, palikusi gėlėmis kvepiantį pėdsaką ir pražudžiusi karalių, beveik šimtmetį valdžiusį didžiausią pasaulio imperiją. Tikras stebuklas, kad jai tai pavyko. Nekrustelėjus nė piršto, net nepakėlus balso…

Ji tiesiog stovėjo ištiesinusi pečius, o jo pasaulis subyrėjo.

Ji prabilo, ir pranašautojai buvo išskersti; ji atsisuko, ir jo senelis buvo nužudytas; ji pūstelėjo, ir jo motina dingo; ji atsiduso, ir jo teta su juo nebesikalbėjo; ji išskrido, ir jo valdiniai ėmė maištauti. Kamranas net negalėjo išgirsti jos vardo, regis, prilygstančio šūviui į krūtinę.

Net ir tada jis svarstė, ar dar kada nors ją pamatys.

Jausmingas bučinys sugriovė ne tik kadaise pražuvusios džinų karalystės princesę Alizę ir Ardunijos imperijos sosto įpėdinį skyrusią sieną, bet ir jųdviejų gyvenimus.

Kamrano senelis, Ardunijos karalius, negyvas, jo kraupus sandėris su velniu atskleistas. Kyras, paslaptingasis rudaplaukis karalius, pagrobė Alizę ir išskraidino ją į kaimyninį savo valdomą Tulaną. Ir Kyras sudarė su velniu sandėrį, pagal kurį, norėdama susigrąžinti džinų karalystės sostą, Alizė privalo atstumti Kamraną.

Alizė nenori turėti nieko bendra nei su Kyru, nei su sandėriu, kurį šis sudarė su Iblisu. Tačiau negalėdama niekaip pasprukti iš Tulano ir pamiršti pranašystės, kad jai lemta užimti džinų sostą, ji priversta svarstyti: gal verta užgniaužti jausmus ir pagaliau tapti karaliene, kurios taip reikia jos tautai?

Tuo metu Kamranas mėgina gelbėti savo žlungančią karalystę. Visų išduotas jis tik žino turintis keliauti į Tulaną ir atkeršyti už senelio mirtį. Kamranui telieka viltis, kad ten jo laukia Alizė, dar netapusi Tulano karaliene.

Žaižaruojančios magijos, širdį šildančios meilės ir kvapą gniaužiančių išdavysčių kupinas romanas „Begalinės gijos“ tęsia akimirksniu The New York Times bestseleriu tapusią seriją „Džinų išrinktoji“.

„Laukti atgalinio bilieto į šią nuostabią karalystę įmanoma tik atsivertus pirmąją knygą ir kartojant jau patirtą kelionę.“

– The New York Times knygų apžvalga

Tahereh Mafi yra Nacionalinės knygų premijos (National Book Award) nominantė ir tarptautinių bestselerių – serijų „Sutrupink mane“ ir „Džinų išrinktoji“, romanų „Jūros platybės“ ir „Nuostabus jausmas“ – autorė. Jos kūriniai išversti į trisdešimt kalbų. Tahereh Mafi su vyru, taip pat rašytoju Ransomu Riggsu ir dukterimi gyvena Pietų Kalifornijoje.

Kotrynos Zylės romanas „Mylimi kaulai“ – moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos.

Kotryna Zylė – rašytoja, iliustruotoja, dizainerė, už savo knygas pelniusi ne vieną apdovanojimą. Išskirtinis autorės kūrybos bruožas – lietuvių tautosakos ir mitologijos įkurdinimas šių dienų gyvenime. „Mylimi kaulai“ – pirmasis autorės romanas, skirtas suaugusiesiems.

Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Nebūtame kalendoriuje išryškėjo 1968-ųjų vasara, atnešusi daugybę permainų: senųjų politikų kartai užleidžiant pozicijas, kilo audringi jaunimo protestai, ginčai dėl Antano Smetonos atminimo, mene skleidėsi hipių ideologija, šalies bažnyčias pasiekė Vatikano II susirinkimo nutarimai. Į praeitį ėmė trauktis ištisa epocha, pasaulis keitėsi nuo Vilniaus iki pat Lisabonos ir net...Angolos.

Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina.

Norbertas Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas, mokslo studijų „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais“ (2016) ir „Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės“ (2018) bendraautoris, vienas iš istorinių vizijų rinktinės „Imagining Lithuania. 100 Years, 100 Visions. 1918–2018“ (2018) sudarytojų ir autorių. Istoriko studija „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ (2021) susilaukė didžiulio atgarsio, tapo „Metų knygos rinkimų“ nugalėtoja dokumentikos ir publicistikos kategorijoje ir iki šiol išlieka viena reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio negrožinių knygų.“

„Jaujininkas“ – tai juodojo humoro kupinas pasakojimas apie kaimo gyventojų kasdienybę Estijos užkampyje. Lietingą lapkritį čia persipina ne tik žmonių, bet ir nežemiškų būtybių – velnio, raganos, vėlių, aitvarų, vilkolakių – keliai ir užmačios. Bene svarbiausias kaimiečių užsiėmimas – vogti, smurtauti, girtauti ir nešioti paskalas. Kone kiekvienas jų savaip ydingas, o prireikus pasiruošęs velniui sielą parduoti. Nežemiškieji taip pat ne be trūkumų: aitvaras tėra įkyrus, nuo šeimininko priklausomas padaras, o klastingą ar ilgadantę šmėklą žmogus pajėgus įveikti išmone bei gudrumu. O kokia istorija be meilės, juolab jei ši be atsako? Apie tai gal reikėtų paklausti paties jaujininko.

Andrus Kivirähk – estų prozininkas, dramaturgas ir scenaristas. Įvairiažanrė rašytojo kūryba apdovanota daugybe literatūrinių premijų, virtusi spektakliais ir televizijos serialais. Jis itin vertinamas už nutrūktgalvišką vaizduotę, taiklią ironiją ir netikėtas etninės kultūros, folkloro, estų istorijos interpretacijas, atmieštas tamsoku humoru. 2020 m. lietuviškai pasirodęs romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ (Mees, kes teadis ussisönu) žaibiškai pelnė skaitytojų simpatijas. „Jaujininkas“ (Rehepapp ehk November) – ne mažiau kultinis romanas Estijoje, jo motyvais sukurtas filmas „Lapkritis“ (November, rež. R. Sarnet, 2017).

XIX a. pabaigoje Uni, Armūdas ir mažasis Rūaras yra priversti palikti Norvegiją ir prieglobsčio ieškoti Švedijoje. Apie Uni gimtosiose vietose imta šnabdžėtis, ji vadinta žudike. Po ilgos kelionės jie galiausiai randa apleistą sodybą – vidury miško laukymės, kur kaupiasi šiluma, auga tuntas baltų beržų, tyvuliuoja ramybė. Ten jie turės apsiprasti ir prisitaikyti prie naujos šalies gamtos ir ne visada geranoriškų gyventojų.

Po daugiau kaip septyniasdešimties metų toje pačioje sodyboje prie seno virtuvės stalo sėdi Kora. Ji kartu su anyta Briken planuoja Rūaro, savo šešuro, laidotuves. Šiame name jis negimė, bet praleido visą savo gyvenimą. Klausydamasi Briken pasakojimų, Kora pastebi vis daugiau įtrūkių šeimos istorijoje. Atsiverianti tiesa Korą nepaprastai skaudina, bet sykiu ir išlaisvina.

„Eisiu paskui tave“ – poetiška tamsa apgaubtas pasakojimas apie kelias vienos šeimos kartas, gyvenančias tame pačiame name, persekiojamas paslapčių, alkio, įtartinų mirčių, meilės ir sielvarto.

„Parašyta taip, kad skaitant oda šiurps iš malonumo.“

2022 m. Švedijos metų knygos rinkimų komisija

„Neįtikėtina istorija su nuostabia pabaiga. Gamtos, šviesos, miškų ir meilės tarp žmonių vaizdavimas tiesiog pakeri. Viena geriausių kada nors skaitytų debiutinių knygų.“

Go’kväll

Lina Nordquist (Lina Nūrdkvist, gim. 1977) – švedų medikė, dėstytoja ir mokslininkė, politikė ir rašytoja. Romanas „Eisiu paskui tave“ – debiutinis autorės kūrinys, 2022 m. pelnęs Švedijos metų knygos titulą.

Islandijos literatūros premija 2024 m.

Bestelerio 1000° moteris autorius

Šį islandų autoriaus Hallgrimuro Helgasono romaną galima skaityti ir kaip knygos „60 kilogramų saulės šviesos“ tęsinį, ir kaip atskirą kūrinį. 

XX amžiaus pradžia Segulfjorde. Į saulės nužertą fjordą, kuriame anksčiau žmonės vos sudurdavo galą su galu, pagaliau ateina sotesni laikai: ketvirta vasara iš eilės fjordas net tirštas nuo riebių silkių. Sename durpiniame name gyvenantis aštuoniolikmetis Gestas Eilivsonas – penkių asmenų šeimos maitintojas – pamažu prakunta. 

Atsigauna ir visas miestelis: nameliai dažomi jau ryškesnėmis spalvomis, su vietinėmis merginomis uoste flirtuoja iš užjūrio atplaukę jūreiviai ir pirkliai. Merginų dėmesio siekia ir našlaitis Gestas. Snieguotame fjorde siaučia hormonų audros.

Sparčiai bręstantis ir gyvenimiškos patirties vis daugiau įgaunantis Gestas nutaria parduoti savo vaikystės namų žemę (kuriai žiemą iki šiol nuolat gresia nuošliaužos) ir įsidarbina žuvų fabrike, kur ima sparčiai kopti karjeros laiptais. Atrodo, gyvenimas pagaliau ėmė šypsotis tiek pačiam Gestui, tiek visam miesteliui. Tačiau likimas mėgsta staigmenas – ir toli gražu ne vien malonias... 

Pasitelkdamas daugybę istorinių žinių bei subtilų humorą, H. Helgasonas vaizduoja unikalią islandų istorinę kelionę nuo vargingų durpinių namukų iki elektros šviesa nutviekstų modernių būstų. Tai ir meilės istorija, ir šeimos drama, ir visuomenės atvaizdas, ir žmogiškosios sielos audros, nepaprastai įžvalgiai sujungtos į vieną visumą.

„Meistriško istorijos pasakojimo ieškantis skaitytojas nenusivils. Šioje knygoje jūsų laukia meilė, seksas, politika, pinigai, išdavystė, kova, sudužęs laivas, žmogžudystė ir daugybė kitų dalykų, meistriškai supintų neįtikėtinu H. Helgasono stiliumi bei talentu.“ 

Lifðu Núna 

H. Helgasonas (g. 1959 m.) savo meninę karjerą pradėjo kaip dailininkas, o į literatūrą pasuko XX a. pabaigoje. Dabar laikomas vienu garsiausių Islandijos rašytojų, H. Helgasonas yra išleidęs 11 romanų, porą poezijos knygų, vis dar tapo ir dalyvauja parodose. 2021 m. „60 kilogramų antausių“ laimėjo pagrindinę Islandijos literatūros premiją bei užėmė antrą vietą Islandijos knygynų organizuoto geriausio romano rinkimuose.