Negrožinė literatūra

Italų rašytojas Primo Levi gimė 1919 m. Turine, liberalioje žydų šeimoje. Baigęs mokyklą, studijavo chemiją. Antrojo pasaulinio karo metais prisijungė prie antifašistinio pasipriešinimo judėjimo grupės, tačiau netrukus grupės nariai buvo areštuoti; jo bendražygiai italai neišvengė mirties, o Levi, prisipažinęs esąs žydas, 1944 m. vasarį pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą. Pasibaigus karui, grįžo į gimtuosius namus Turine, dirbo chemiku, vedė ir susilaukė dviejų vaikų.

„Esu žmogus, kurį išgelbėjo jo amatas“, – apie save yra sakęs Primo Levi (1919–1987), rašytoju tapęs po dramatiškos Aušvico patirties. Sugautas kaip partizanas ir deportuotas, nes žydas, lageryje Levi stebuklingai išgyveno paskirtas į chemijos laboratoriją: paradoksalu, didžiausiame moderniosios Europos „mirties fabrike“ veikė ir galinga Trečiojo reicho gumos pramonė, paremta vergišku belaisvių darbu. Šia prasme tolesnėje šio italų rašytojo kūryboje galima įžvelgti pastangas grąžinti darbui žmogiškąją vertę ir prasmę, – paniekintas ir išjuoktas šūkio Arbeit macht frei virš lagerio vartų. Ne išimtis ir Periodinė elementų lentelė: pasirodžiusi 1963 m., o 2006 m. Didžiosios Britanijos karališkojo instituto paskelbta geriausia visų laikų mokslinio turinio knyga.

Panašiai kaip distiliuojama materija keičia pavidalus ir būsenas, išsigrynindama į esenciją, spiritus, taip ir šių puslapių pasakotojas – savotiškas alchemikas – patiria egzistencinius virsmus, bando koncentruoti, iškristalizuoti, sverti ir apdoroti kalbinę žaliavą ieškodamas esminių tiesų. Argonas, geležis, fosforas, gyvsidabris, auksas – kiekvienas šių elementų skleidžiasi kaip gyvenimiškos patirties metafora, individualios ir kolektyvinės atminties dėlionė, poetiškai dėliojama į 21 apsakymą. Drauge tai duoklė žydiškoms rašytojo šaknims bei nuostabiai chaotiškam Pjemonto žydų pasauliui su jo unikaliu žargonu ir žmonėmis, kuriuos pasiglemžė neapykanta ir sunaikinimo tyla.

Toma Gudelytė

Sigmundas Freudas (Zigmundas Froidas, 1856–1939) – austrų psichiatras, kultūros teoretikas, religijos kritikas ir psichoanalizės pradininkas, laikomas vienu įtakingiausių 20 a. mąstytojų. Nerimastis kultūroje pristato ir detalizuoja agresijos kilmę, kaltę, kančias, kylančias apribojus asmeninius laimės siekius, įtampas tarp individo ir visuomenės; kalba apie žmogaus ir kultūros santykį antropologiniu bei ontologiniu požiūriu, o kultūrą interpretuoja kaip natūralių potraukių – gyvybinių ir destruktyvių – ribą.

„Žmogus nėra švelni būtybė, kuriai tereikia meilės ir kuri geriausiu atveju ginasi tik užpulta – prie potraukių, kuriais jis apdovanotas, privalome priskirti ir nemažą dalį polinkio į agresiją <…> Žmogus žmogui vilkas; kas, stojęs akistaton su savo gyvenimo ir visos istorijos patirtimi, drįs tai užginčyti?“

Sigmund Freud

„Visuomenės rišlumui išlaikyti neužtenka žmonių poreikio bendradarbiauti ir seksualinių potraukių, skatinančių juos jungtis į šeimas bei didesnes bendruomenes. Jį nuolat ardo atviri arba užmaskuoti agresijos proveržiai. Kultūra netgi kažkuria prasme pasisavina seksualinio geismo energiją, kad, ją perdirbusi ir sušvelninusi, nauja meilės forma susietų į bendruomenę individus, kurie vienas kito atžvilgiu pirmapradiškai yra piktavaliai ir smurtingi. Dabar kultūros funkcija slopinti prigimtinius žmonių potraukius pasirodo kaip pozityvi galia, sauganti vienus individus nuo nežabotos kitų prievartos, išnaudojimo, savivalės ir kitokių agresijos formų, kurios primygtinai reikalauja būti patenkintos taip pat, kaip ir seksualiniai potraukiai.“

Įvado autorius Audrius Račkauskas

Rašytoja Olivia Laing būdama beveik 35-erių nusprendžia kraustytis iš Europos į Niujorką pas mylimąjį. Kelionė jau suplanuota, bet paskutinę minutę jis persigalvoja. Palikta viena, svetimame megapolyje moteris išgyvena radikaliausią vienatvės formą. Ji ima domėtis niujorkiečių menininkų kūryba ir biografijomis – daugiausia tai žmonės, kuriems buvo sudėtinga megzti artimus ryšius ir kurie savo kūriniuose apmąstė vienatvę. O. Laing dėmesio centre atsiduria poparto ikona Andy Warholas, tapytojas Edwardas Hopperis, menininkas ir aktyvistas Davidas Wojnarowiczius, mėgėjų meno atstovas Henry Dargeris ir dainininkas Klausas Nomi.

Apmąstydama savo pačios ir pasirinktų menininkų patirčių sąsajas autorė teigia, kad vienatvė gali ne tik kankinti, bet ir suteikti naujų atradimų. Poetiškoje esė „Vienišas miestas“ autorė išpažįsta ir legitimuoja vienatvę, atskleisdama jos universalumą ir grožį.

„Menas negali padaryti daugybės dalykų. Negali prikelti mirusiųjų, negali išspręsti nesutarimų tarp draugų, išgydyti AIDS ar sustabdyti klimato kaitos. Vis dėlto menas atlieka nepaprastas funkcijas, turi keistą gebėjimą suvesti žmones, įskaitant ir tuos, kurie niekada nesusitiks, tačiau įsiskverbs į vienas kito gyvenimą ir praturtins vienas kitą. Menas geba suteikti intymumą; gali gydyti žaizdas ir dar geriau – parodyti, kad ne visas žaizdas reikia gydyti ir kad ne visi randai bjaurūs. Skamba kietai, nes kalbu iš asmeninės patirties. Kai atvykau į Niujorką, buvau palūžusi ir, nors keista sakyti, vientisumo pojūtį atgavau ne ką nors sutikusi ar įsimylėjusi, o veikiau prisilietusi prie kitų žmonių sukurtų dalykų, per tai pamažu įsisavindama, kad vienatvė ir ilgesys nėra nesėkmė, tiesiog tai rodo, kad žmogus yra gyvas.“

Olivia Laing (gim. 1977) – britų prozininkė, kultūros kritikė, šešių knygų autorė. Jos eseistikoje susipina asmeninė patirtis ir įžvalgos apie meno istoriją, žinios apie menininkų biografijas, psichologinės temos, kelionių įspūdžiai. 2014 m. rašytoja apdovanota Eklso britų bibliotekos rašytojų prizu(Eccles British Library Writers Prize), 2018 m. gavo Windhamo ir Campbell apdovanojimą už negrožinę kūrybą, o 2019 m. – Jameso Taito Blacko prizą už romaną „Crudo“. Ji yra Karališkosios literatūros draugijos narė.

Vaikystėje ir paauglystėje Maya Angelou patyrė daug išbandymų – būtent jie ir išugdė tvirto charakterio moterį. Didžiosios depresijos laikais, po tėvų skyrybų, mergaitė su vyresniuoju broliu išsiunčiami gyventi pas pamaldžią močiutę į užkampį JAV pietuose. Čia jie auga pavalgydinti ir aprengti, bet emociškai apleisti. Sugrįžus gyventi pas mamą į Sent Luisą, Mayos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – ją išprievartauja daug vyresnis vyras.

Autobiografija, pasirodžiusi 1969 m., šokiravo JAV visuomenę ir dar dešimtmetį po išleidimo buvo drausta kai kuriose mokyklose ir bibliotekose. Nors ankstyvosiomis patirtimis autorė dalijasi jau būdama suaugusi, knygoje ji subtiliai atkuria smalsų ir naivų mergaitės žvilgsnį. Ji išpažįsta savo istoriją su atjauta sau ir kitam, geba pasijuokti iš savęs, pastebi to meto visuomenės trūkumus ir atranda netikėtų išeičių iš skausmingų gyvenimiškų situacijų. Tai nepalaužiamos moters, gebančios į pasaulį žiūrėti šviesiomis akimis, istorija.

Maya Angelou (1928–2014) – JAV kultūros ikona, aktyviai veikusi meno lauke, bendradarbiavusi su pilietinių teisių aktyvistais Martinu Lutheriu Kingu ir Malcolmu X. Parašė septynias autobiografines knygas, tris esė rinkinius ir keletą poezijos knygų. Už viso gyvenimo nuopelnus ją apdovanojo prezidentai Billas Clintonas ir Barackas Obama. Žymiausias jos kūrinys „Žinau, ko gieda paukštis narve“ buvo nominuotas Nacionalinei knygų premijai.

Praeity dvidešimt metų muzikinės šlovės, dabarty – vienatvė ant sofos iššokusiomis spyruoklėmis. Ar kelionė, prasidėjusi beveik kaip eilinė atostogų išvyka į Peru, gali padėti užmiršti senas nuoskaudas, priversti susitaikyti ir užgniaužti savo ego? Ką turės praeiti ir kokias netikėtas kliūtis įveikti jau kurį laiką aktualumą praradusios grupės muzikantai Guolis su Pigiu, kad galėtų priimti lemiamą sprendimą? Ir ar pavyks jiems šį kartą išsipainioti ir grįžti? Grįžti namo ir grįžti į sceną.

„Te jūsų neapgauna kokaino dešra ir ajavaskos ceremonijos, nes autorius šiuo kūriniu užsimoja spręsti svarbius egzistencinius klausimus. Tai rimta literatūra, įrišta į B klasės filmo rūbą – itin gaivus derinys.“ 

Rašytoja Gabija Grušaitė

„Ši knyga ne tik prajuokins taikliu kastetišku sarkazmu. Ji įpūs ir tikėjimo, kad absurdiška šiandiena tėra kelionė – o kelionėse nutinka visko, reikia tik tai ištverti. Ypač šioje kelionėje.“

Žurnalistas Mažvydas Karalius

„Vieną dalyką literatūros rokeris Kastytis pašėlusiai smagiai, o vietomis ir labai jautriai įrodo: kol moki juoktis iš savęs ir kol širdis su kitais organais – savo vietoje, padėtis nėra beviltiška. Kas žino, galbūt šis atseit nerimtas voyage tikrai atves prie tos atseit gyvenimo prasmės?“ 

„Black Florence“ įkūrėjas, rašytojas Jaunius Petraitis

Kastytis Sarnickas lietuviams puikiai pažįstamas kaip Kastetas iš grupės G&G Sindikatas, o jo debiutinis romanas Turnė skaitytojus pavergė savo skaudžiai taikliu humoru. Voyage, Voyage – antrasis jo romanas, kuriame vėl sutinkame Guolį su Pigiu iš neegzistuojančios kultinės roko grupės Alkūninis velenas.

LEIDINIO PRIEINAMUMAS: 

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka). Leidinio sertifikatas

Gender bias often originates from notorious gender role myths that have no basis in reality. It's high-time scientific evidence debunks them!

Do any of the following statements sound familiar? Girls seldom do well in sciences. Women are exceptional liars, better at this craft than the opposite sex. Men are less sensitive and empathetic than their supposed counterparts. Men are perpetual risk-takers, whereas women tend to opt for safety.

According to the behavioral economist Dr. Agne Kajackaite, these supposed "truths" should be taken with more than a pinch of salt and set against data analysis. She challenges conventional wisdom, which usually results in gender disparity, and invites readers into labs around the world, drawing on data-driven research and experiments to confront the age-old question - are men and women really as different as we think?

In "WO/MEN", you will find out definitive answers to questions like:
o Who is more competitive - men or women? And who cheats more?
o Who is more likely to perform selfless acts like donating blood?
o Whose cognitive abilities are more affected by the temperature in the room?
o Who is more easily persuaded by incredible things like conspiracy theories?
...and learn many surprising facts about human behavior and the circumstances that shape it.

"People are different, and that's what makes us interesting. In this wonderful book, Agne dives into the science of gender differences in a fun and provocative way. She shows how we're not as different as we think, but that doesn't mean that one size fits us all."
Uri Gneezy,
Professor of Economics and Strategy and Chair in Behavioral Economics, University of California San Diego
Author of international best sellers The Why Axis and Mixed Signals

"In this Tour de Force, like an expert sleuth, Agne turns up the heat by lucidly describing the economics of gender, ranging from the descriptives to the underpinnings determining those behavioral differences. A must read for the constantly curious person who yearns for facts around a critical social issue of the day."
John A. List,
Distinguished Service Professor of Economics, University of Chicago
Author of international best sellers The Why Axis and The Voltage Effect

Dr. Agne Kajackaite is a Lithuanian researcher specializing in behavioral economics. She received a BA in Economics from Vilnius University, and a PhD in Economics from the University of Cologne. In 2017, she became the Head of the Ethics and Behavioral Economics Group at the WZB Berlin Social Science Centre and is currently a professor at the University of Milan. In 2019, her research on "the battle of the thermostat", showing that women are more productive in warmer temperatures, has been headlined by the New York Times, Time, CNN, BBC and many other magazines and news outlets, and was in the Top 100 of most trending scientific articles in the news in 2019, according to Altmetric.

Nedažnai pasitaiko knygų, kurios nusistovėjusias tiesas sudrumsčia, jau žinomą istoriją imdamos pasakoti visai neatpažįstamu balsu. Lietuviškasis Vilniaus pasakojimas žinomas kiekvienam skaitytojui, tačiau knyga Vilnius – savas ir svetimas miesto istoriją nukreipia visai kita, dar neregėta linkme. Ši knyga – tai miesto biografija, tik perteikta ne remiantis Lietuvos istorija, bet tarsi įrašyta įvairiaspalviame Europos žemėlapyje. Vilniaus pasakojimas joje skleidžiasi tarsi keliaujant geografinių atradimų keliu – ir Vilnius prieš mus iškyla lyg svetimas miestas nežinomame krašte. Tokio pasakojimo tikslas turi piligrimystės – asmeninių – siekių, todėl ir knyga visų pirma yra grįžimas į Vilnių: ieškojimas to, kas jame buvo prarasta, užmiršta arba nepastebėta.

Vilnius visada buvo lyg kritinė jungtis tarp įvairių Europos geografinių komponentų, tautų ir religijų. Lietuvos sostinė dažnai apibūdinama kaip tiltas tarp Rytų ir Vakarų, civilizacijos ir laukiniškumo, geografinių paribių ir imperinių sostinių. Miestas visada turėjo daugiau nei vieną tapatybę, kurią ženklina jo vardo polifonija: žydiškas Vilne, lenkiškas Wilno, rusiškas (ir, retkarčiais, netgi prancūziškas) Vilna, vokiškas Wilna, baltarusiškas Vilno ir lietuviškas Vilnius. Kiekvienas miesto pavadinimas iššaukia skirtingas Vilniaus dvasias, sužadina skirtingus jo atsiminimus ir veda skirtingo likimo vaga. Todėl Vilniuje slypinti nežinomybė ir daugiakalbis miesto pasakojimas atveria vartus į istorines platumas, kuriose tarsi viduramžių žemėlapių pakraščiuose tyko nematytos ir nepažįstamos būtybės. Kelionė po Vilnių visada yra klajojimas – susitikimas su neregėtu, nežinomu, fantastiniu pasauliu.

Ši knyga – tai tarsi gydančių gamtos atspindėjimų rinkinys, surinktas vedant gamtos terapijos užsiėmimus, skaitant paskaitas, taikant psichoterapiją, stebint gamtą bei tyrinėjant tautosaką, į kurią protėviai sudėjo daug gamtiškos išminties. Visa mūsų aplinka, o ypač gyvoji, jeigu į ją įsižiūrime, veikia kaip veidrodis, kuris gali padėti suprasti ir pamatyti save tokius, kokie esame: savitus, unikalius, bet nei didesnius, nei mažesnius nei kiti. Netobulus, pažeidžiamus ir paklūstančius, kaip ir kitos gyvos būtybės, gamtos dėsniams.

Knygos tekstai paskatins stabtelėti, padės atpažinti ir patyrinėti mūsų viduje arba santykiuose su kitais žmonėmis vykstančius procesus, suprasti jų kilmę ir primins, kad kiekviename iš mūsų slypi galinga gamtos jėga, kuri, jeigu tik leidžiame, kad ir kokio amžiaus būtume, visuomet mus palaiko, skatina gyti ir augti.

Giedrė Žalytė studijavo norvegų filologiją Vilniaus universitete, keletą metų dirbo norvegų kalbos dėstytoja. Vėliau baigė psichologijos bei kognityvinės ir elgesio psichoterapijos studijas, yra kognityvinės ir elgesio terapijos krypties psichoterapeutė ir supervizorė. 2017-2023 m. buvo LSMU podiplominių psichoterapijos studijų lektorė. 2019 m. tapo miško terapijos gide, reguliariai veda gamtos terapijos užsiėmimus, yra LSMU Miško terapijos podiplominių studijų programos lektorė. Pastaraisiais metais ypač domisi ankstyvųjų prieraišumo traumų gydymu.

2013 m., sulaukusi vos dvidešimt vienų, amerikiečių modelis Emily Ratajkowski pernakt tapo įžymybe: provokuojamai parodžiusi savo kūną muzikiniame vaizdo klipe, vėliau peržiūrėtame milijonus kartų, ji sulaukė ir pagyrų, ir pasipiktinimo. Ji užkopė į modelio karjeros aukštumas, nusifilmavo keliuose itin sėkminguose Holivudo filmuose. Tačiau siekdama šlovės suvokė, kaip lengvai jos kūnas virto preke.

„Mano kūnas“ – ne vien jaunos moters atsiminimai. Tai itin asmeniškas feminizmo, seksualumo ir galios, moterų kontroliavimo asmeninėje ir profesinėje erdvėse bei paaiškinimų, kodėl jos leidžiasi kontroliuojamos, tyrimas. Šioje knygoje E. Ratajkowski be užuolankų aprašo savo sėkmės istoriją, nagrinėja fetišizuojamą mergaičių ir moterų grožį, šiuolaikinės kultūros pamišimą dėl moterų seksualumo ir sykiu jo niekinimą, ydingą mados ir kino industrijų skleidžiamą požiūrį į moters kūną.

„Meta iššūkį stereotipinei nuostatai, esą moteris negali turėti ir gražaus kūno, ir smegenų, negali būti ir patraukli, ir įžvalgi...“

Washington Post

„E. Ratajkowski tai švelni, tai žiauri, tai linksma, tai pažeidžiama. <...> Ši knyga mane pakeitė.“

Lena Dunham, HBO serialo „Girls“ kūrėja ir aktorė

„Reikia įtraukti į privalomų skaitinių sąrašą.“

Lisa Taddeo, knygos „Trys moterys“ autorė

Emily Ratajkowski (Emili Ratakauski) – modelis, aktorė, moterų teisių aktyvistė, perspektyvi verslininkė, socialinės platformos „Instagram“ žvaigždė. 2020 m. jos esė žurnalui „New York Magazine“, pavadinta „Buying Myself Back“, vos per parą sulaukė daugiau nei milijono peržiūrų ir tapo skaitomiausiu žurnalo metų tekstu. 2021 m. pasirodžiusi E. Ratajkowski debiutinė knyga „Mano kūnas“ išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu, o tokie leidiniai kaip „Vogue“, „Time“, „Esquire“ ir „People“ pripažino ją viena geriausių tais metais.

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas. Savo knygoje „Lietuviški takai“ D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus.

Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

SMEGENYS SUKURTOS, KAD JUDĖTUME, IR TAI DARANT TIKRAI VEIKIA GERIAU!

Judėjimas ne tik gerina savijautą, bet ir teigiamai veikia koncentraciją, atmintį, kūrybingumą ir atsparumą stresui. Aktyvi fizinė veikla padeda greičiau apdoroti informaciją ir prireikus geriau sutelkti protinius gebėjimus. Judėjimas yra efektyvus ir jokio šalutinio poveikio neturintis vaistas nuo nerimo, depresijos ir dėmesio sutrikimų. Tyrimai aiškiai rodo, kad atminties lavinimas, sudoku ir kryžiažodžiai teigiamu poveikiu smegenims nė iš tolo negali prilygti reguliariam fiziniam aktyvumui.

Žinomas švedų psichiatras Andersas Hansenas daugiau nei dešimtyje šalių išleistame bestseleryje „Treniruokite smegenis“ populiariai aprašo milžinišką fizinio aktyvumo įtaką smegenims ir aiškina, kodėl net žinodami, kad judėti taip naudinga, mieliau liekame ant sofos.

"Smegenims itin svarbu, kad judėtumėte. Fizinis aktyvumas ne tik gerina savijautą, bet ir teigiamai veikia koncentraciją, atmintį, kūrybingumą ir atsparumą stresui. Aktyvi fizinė veikla padeda greičiau apdoroti informaciją (kitaip tariant, greičiau galvoti) ir prireikus geriau sutelkti protinius gebėjimus. Žmogus gali įjungti papildomą protinę pavarą, pavyzdžiui, prireikus susikaupti triukšmingoje aplinkoje arba išlikti ramus sukdamasis dideliu tempu. Faktas, kad fizinė veikla, regis, gerina ir protinius gebėjimus. Skamba keistokai. Juk norint stipresnių rankų treniruojamos būtent jos, o ne kojos. Tas pats turėtų galioti ir smegenims: kad geriau veiktų, jas juk reikėtų lavinti sprendžiant kryžiažodžius ir atliekant atmintį gerinančias užduotis bei kitus smegenims pritaikytus pratimus? Vis dėlto taip nėra. Tyrimai aiškiai rodo, kad atminties lavinimas, sudoku ir kryžiažodžiai teigiamu poveikiu smegenims nė iš tolo negali prilygti reguliariam fiziniam aktyvumui. Keista, bet atrodo, kad smegenys yra organas, labiausiai stiprėjantis mums judant. Šioje knygoje sužinosite, kokį didžiulį poveikį smegenims turi fizinis aktyvumas bei treniruotės ir kodėl taip yra. Kai kuriais atvejais poveikis pajuntamas iš karto, tarkim, vos kartą pasivaikščiojus ar pabėgiojus, o kitais reikia bent metus trunkančių reguliarių treniruočių. Papasakosiu, ką konkrečiai reikia daryti norint pajusti didžiausią tyrimais patvirtintą fizinio aktyvumo poveikį ir naudą protiniams gebėjimams. Tai ne šiaip sau privalumai, o tikrų tikriausias protinių gebėjimų tobulinimas!"

Andersas Hansenas

MŪSŲ SMEGENYS nespėja su laikmečiu! Mes vis dar turime medžiotojų ir gėrybių rinkėjų smegenis, kurios visur mato pavojus, blaškosi ir nesugeba vienu metu atlikti kelių užduočių. Didelis tempas, nuolatinis stresas ir skaitmeninis gyvenimo būdas visą laiką prisijungus prie interneto pradeda veikti elgesį ir savijautą. Mums vis sunkiau sutelkti dėmesį, kamuoja miego sutrikimai, vis mažiau bendraujame realiame pasaulyje, pavydime kitų sėkmės socialinėje žiniasklaidoje ir daromės vis mažiau empatiški. Psichikos sveikatos problemos tampa vis didesne grėsme.

Šioje knygoje žinomas švedų psichiatras ir bestselerių autorius Andersas Hansenas pasakoja, kaip veikia smegenys ir kas jose vyksta, kai laiku ar ne laiku išsitraukiame mobilųjį telefoną.

„Daugiau žinodami apie smegenis ir svarbiausias biologines aplinkybes, galime suprasti tai, kas iš pirmo žvilgsnio turbūt atrodo keista. Kodėl ilgalaikis stresas gali turėti žlugdančių pasekmių savijautai? Kodėl perdėm dažnai naudodamiesi mobiliuoju nebesidomime aplinka? Kaip feisbukas ir instagramas gali pagauti mūsų pasitenkinimo sistemą, porcijomis rodydami gautus skaitmeninius patiktukus ir širdeles? Kaip fizinis aktyvumas gali geriau paruošti stresui? Kodėl laikydami mobilųjį ant naktinio stalelio rizikuojame blogiau miegoti? Visa tai galima geriau suprasti daugiau sužinojus apie smegenis ir pasaulį, kuriam jos buvo pritaikytos“, - sako autorius.

(ne)Sergu tai užjaučianti ir įtraukianti knyga, kurią būtina perskaityti Gaudiani praktikuojantiems gydytojams ir sergančiųjų šeimoms. Ši knyga pakeis valgymo sutrikimų gydymo žaidimo taisykles.

Linda Bacon, filos. m. dr., Body Respect ir Health at Every Size knygų autorė

Pacientai, patiriantys valgymo sutrikimų, dažnai jaučiasi, tarsi jie nėra „pakankamai sergantys“ ir nenusipelno gydymo, nepaisant tiek išmatuojamų, tiek neišmatuojamų medicininių problemų. Jie gali sunkiai priimti tai, kad jiems reikia pailsėti, gerai maitintis ir kad yra žmonių komanda, galinti padėti jiems pasveikti. (ne)Sergu moksliškai išsamiu bei įtraukiančiu stiliumi pateikia pacientams, jų šeimoms ir gydytojams visapusišką, lengvai prieinamą medicininių problemų, kylančių dėl valgymo sutrikimų, apžvalgą. Naudodama metaforas ir daug kalbėdama apie pacientus, gyd. Jennifer L. Gaudiani siekia patikslinti medicinines diagnozes ir gydymą, paskatinti atsigauti ir suteikti prasmės visų kūno formų ir dydžių žmonių išgyventoms patirtims, tuo pačiu griežtai atmesdama dietų kultūrą.

Med. dr. Jennifer L. Gaudiani yra licencijuota vidaus ligų gydytoja, žinoma tarptautiniu mastu dėl valgymo sutrikimų sukeliamų komplikacijų gydymo. Jos ambulatorinė medicininė patirtis taikoma Gaudiani klinikoje, kur gydomi įvairių lyčių, skirtingų kūno formų ir apimčių pacientai iš visų Jungtinių Amerikos Valstijų.

„Sapnų kambarys“ – unikalus biografinės ir atsiminimų knygos hibridas, pirmas toks žvilgsnis į asmeninį ir kūrybinį vizionieriško režisieriaus Davido Lyncho gyvenimą.

Lyriškos ir intymios paties Lyncho refleksijos susipina su artimos kolegės Kristinės McKennos parašytais biografiniais skyriais, o šiems panaudota medžiaga daugiau nei iš šimto pokalbių su neįtikėtinai atvirais buvusių žmonų pasakojimais, šeimos narių, draugų, kolegų aktorių, agentų, muzikantų ir bendražygių iš įvairiausių sričių prisiminimais.

Švedijoje egzistuoja keli unikalūs tvarkymosi būdai: döstädning, dö, reiškiantis mirtį, ir städning, įvardijantis valymą. Knyga „Švelnus švedų priešmirtinio tvarkymosi menas“ yra būtent apie tai – išskirtinį namų priežiūros būdą, įkvepiantį iš anksto tvarkytis taip, lyg galėtum numirti bet kurią minutę. Tokiu būdu išvengiama per visą gyvenimą prikauptų nereikalingų daiktų, su kuriais po mirties tektų vargti artimiesiems. Pasitelkusi skandinavišką humorą ir išmintį menininkė Margareta Magnusson ne tik moko gyventi minimalistiškai, bet ir pataria, kaip pradėti jautrius pokalbius apie mirtį, kurių dažnai stengiamės išvengti. Ši knyga įprastai slegiančius pokalbius gali paversti tarpusavio supratimą ir pakylėjimą teikiančiais šeimos pašnekesiais.

„Švelnus švedų priešmirtinio tvarkymosi menas“ – naudinga knyga, įkvepianti tinkamai prižiūrėti namus ir  tvarkytis visą gyvenimą, kad po jūsų ar kieno kito mirties likę asmeniniai daiktai netaptų našta artimiesiems. 

„Puiki knyga, padedanti šeimoms aptarti opius klausimus, apie kuriuos kitu atveju būtų sunku kalbėti“

TIMES

Romanas „Artumo laboratorija“ – knyga apie moters ir vyro santykius. Kūrinyje keliaujama per susipažinimo situacijas, parodoma, kaip sukuriamas artimas ryšys. Vis dėlto knygos esmė – ne bendravimo įdomybės, o sąmoningas pagrindinės veikėjos Vitos suvokimas, kas vyksta su jos jausmais, poreikiais, vaikystės žaizdomis santykių metu. Knyga prasideda tuo, kad pagrindinė herojė baigia ilgai trukusią psichoterapiją ir dabar gana aiškiai mato su ja vykstančius procesus. Kai santykiuose jaučiasi skaudinama, kai vėl pakliūva į pažįstamas problemas, Vita savo vidiniame pasaulyje – saugioje erdvėje – bando pamatyti, kokie vidiniai veikėjai dalyvauja situacijoje ir sąmoningai juos reguliuoja. Jėgas ji atgauna meno pasaulyje, o sustiprėjusi grįžta į santykių frontą.

Kadangi šis romanas parašytas profesionalios psichologės, išnašose ji paaiškina, kaip vienas ar kitas psichologinis dėsningumas atsispindi romano situacijose. „Artumo laboratorijos“ personažai paremti tikromis istorijomis, kurių autorė semiasi iš psichoterapinio darbo praktikos.

Genovaitė Petronienė – profesionali psichoterapeutė, jau 28 metus konsultuojanti žmones; nuolat dėsto ir veda seminarus, 6 metus kuria radijo laidas ir yra išleidusi 2 psichologines bei 5 grožines knygas; be to – dar ir atsidavusi keliautoja.

„...aš neturiu sutrikimų – turiu iššūkių. Mano keistumas neišnyks, jei validuosiu save įsirašydama diagnozę, autizmas – tai aš, tai mano asmenybės dalis, tai nėra kažkas, ką dabar įsidėjau į kišenę, o paskui galėsiu išmesti.“

Šioje knygoje turbūt pirmą kartą Lietuvoje pristatomos suaugusių autistiškų žmonių istorijos, leidžiančios geriau suprasti žmogaus, gyvenančio su autizmo spektro sutrikimu, kasdienybę – kylančius iššūkius ir būdus juos įveikti. Trumpus gyvenimo pasakojimus, iliustruotus Tatjanos Pleskevičienės, taip pat priklausančios autistiškų suaugusiųjų bendruomenei, antroje knygos dalyje pratęsia interviu su vaikų ir paauglių psichiatru prof. Dainiumi Pūru, žmonių su negalia teisių ekspertu prof. Jonu Ruškumi, medicinos antropologe dr. Daiva Bartušiene ir Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente dr. Ramune Mazaliauskiene.

Knyga kviečia pažinti unikalų autistiškų žmonių pasaulį ir siekia išsklaidyti tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, nežinią: kokia ateitis laukia mano vaiko, ar jis arba ji turės draugų, sukurs šeimą, galės dirbti? Ar suaugusiam autistiškam žmogui reikia pagalbos – ir jei taip, tai kokios? Knygos autorės Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė įsitikinusios, jog „atsakymai išlaisvina: jie suteikia iššūkiams vardą, <...> padeda surasti panašius ir panašias į save“.




Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja, taip pat – autistiško vaiko mama. Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškomis autizmui bei neuroįvairovei.

Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė – medicinos psichologė („EuroPsy“ psichologė) ir muzikos terapeutė, Vilniaus universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė. Konsultuoja autistiškus asmenis, jų šeimos narius, darbdavius, veda mokymus autizmo tema įvairioms organizacijoms ir įvairių sričių specialistams bei specialistėms.

Charlesas Eisensteinas yra oratorius, mokytojas ir rašytojas, daugiausia dėmesio skiriantis civilizacijos, sąmonės, pinigų, aplinkosaugos ir kultūrinės žmonių evoliucijos temoms. Didžiulio populiarumo sulaukę jo straipsniai bei trumpi vaizdo įrašai išgarsino jį kaip originalų, į apibrėžimus netelpantį socialinį filosofą bei kontrkultūros atstovą.

Kas nutiktų, jei į ekologinę krizę pažvelgtume ne per kaltę, savigraužą, racionalius skaičiavimus ar grasinimus pasaulio pabaiga, o per meilės prizmę? Kaip planetos gydymas atrodytų iš bendrasties būvio, trinančio atskiros savasties ribas, perspektyvos? Kodėl daugumą mūsų apėmęs nejautrumas ir kaip tai prisideda prie krizės? Kaip dabartinę aplinkosaugininkų poziciją formuoja karo mentalitetas ir ar gali būti, kad jo aktualumas slopsta? Kaip upių, miškų ir kitų gamtos būtybių matymas kaip šventų galėtų būti pati pragmatiškiausia ir veiksmingiausia strategija?

Šioje knygoje Charlesas Eisensteinas, leisdamasis iki giliausių žmonijos problemų šaknų, pateikia vizionierišką, tiek mokslo, tiek dvasinę plotmę integruojančią perspektyvą. Iš esmės tai stipriai įžeminanti ir įgalinanti knyga, pateikianti nemažai realių, praktiškų ir labai įkvepiančių žemės ir žmonijos gydymo pavyzdžių.

„NEW YORK TIMES“ BESTSELERIS NR. 1

Klinikinė psichologė dr. Nicole LePera savo praktikoje neretai susidurdavo su nemalonia tiesa: tradicinė psichoterapija ne visuomet pajėgia išspręsti visas psichologines problemas. Norėdama geriau padėti pacientams – ir sau pačiai – ji ėmė plėtoti gyvenimo filosofiją, sujungiančią psichinę, fizinę ir dvasinę žmogaus gerovę. Kai pajuto, kaip smarkiai žmogų keičia šis naujas požiūris, ėmė dalintis savo patirtimi „Instagram“ platformoje, pasivadinusi holistine psichologe (angl. „holistic psychologist“). Netrukus dr. N. LePeros paskyra tapo „Instagram“ sensacija, dabar ją seka beveik 7 milijonai žmonių.

Anot dr. N. LePeros, holistinė psichologija leidžia suprasti, kad „fiziniai ir psichologiniai simptomai – tai žinutės, o ne diagnozės visam gyvenimui“. Remdamasi naujausiais įvairių mokslinių sričių tyrimais, dr. N. LePera rodo, kad neigiamos patirtys ir vaikystės traumos sukelia fizinius sutrikimus, skatina žalingas reakcijas į stresą. Dėl jų mes įstringame kopriklausomybės, emocinės nebrandos ir traumos pančiuose, jaučiamės nelaimingi, nepatenkinti – net ligoti.

Knygoje pateikiami itin praktiški holistiniai metodai, padedantys išsilaisvinti iš destruktyvaus elgesio ciklo ir susikurti sąmoningumu bei rūpinimusi savimi grįstą gyvenimą. Dr. N. LePeros aprašomi fiziniai ir psichologiniai pratimai pakeis ne tik jūsų požiūrį į psichikos sveikatą, bet ir tai, kaip galite patys sau padėti.

„Pasauliui reikia šios knygos! <...> Ne visuomet galime kontroliuoti, kas mums nutinka, bet Nicole davė mums žemėlapį, kuriuo galime vadovautis ir reaguoti į viską pirmiausia galvodami apie savo gerovę ir vidinę ramybę.“
Lewis Howes

Nicole Lepera (Nikolė Lepera) – įgijo klinikinės psichologės išsilavinimą prestižiniame Kornelio universitete, JAV. Ji taip pat studijavo Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje (Niujorke) ir Filadelfijos psichoanalizės institute. Dr. LePera įkūrė virtualią sveikatingumo platformą „SelfHealers Circle“ ir tarptautinę bendruomenę „SelfHealers“, kurios nariai vadovaujasi steigėjos išpopuliarintais holistinės psichologijos principais. „Padėk sau“ išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu ir jau pasirodė daugiau nei 30 pasaulio šalių.

„Vilties istorijas“ – savo pirmąją negrožinę knygą – Heather Morris rašė kaip tiltą, jungiantį jos romanus „Aušvico tatuiruotojas“, „Cilkos kelias“ ir tapsiantį naujausio romano „Trys seserys“, kuris Lietuvoje pasirodys 2023-iaisiais, įžanga.

Kalbėdamasi su savo skaitytojais Heather nuolat išgirsta klausimą: „Iš kur ta istorija?“ Ir iš tiesų – už kiekvieno jos romano siužeto slypi istorija. Lale'as jai papasakojo savo ir Gitos meilės, vilties, tvirtybės ir išgyvenimo istoriją. Cilkos istorija – autorės pažadas Lale'ui skaitytojams papasakoti apie drąsiausią jo pažinotą žmogų. O apie tris seseris Meller ji sužinojo iš elektroninio laiško, kurį parašė vienos jų sūnus. Šioje knygoje Heather dalinasi ir dalele save?s - iš kur yra kilusi, kas svarbiausi žmone?s jos gyvenime, kaip ji iš savo prosenelio išmoko klausytis. Taip pat pasakoja apie patirti? didele?s Australijos ligonine?s Socialinio darbo skyriuje, kur dirbo daugiau nei dvidešimt metų, ir apie pacientus bei jų artimuosius, sutiktus skausmingomis jų gyvenimo akimirkomis.

„Vilties istorijos“ – tai įkvepiantis gyvenimo vadovas, kuriame Heather pasakoja ne tik apie žmones, kuriuos jai nusišypsojo laimė sutikti, ir nepaparastas jų istorijas, bet ir apie guodžiantį klausymosi meną, kurio galime išmokti kiekvienas.

„Istorijos mus jungia ir primena, kad viltis visad gyva.“
Heather Morris

„Nuoširdžiuose atsiminimuose autorė išaukština mokėjimą klausytis kaip meilės ir empatijos išraišką. Ši knyga – žmogiškojo ryšio šventė.“
Kirkus Review

„Supinant puikų pasakojimą su išmintingais patarimais, šioje knygoje parodomas lėtesnio gyvenimo grožis išsiblaškymo amžiuje.“
Publishers Weekly

Heather Morris (Hetera Moris, gim. Naujojoje Zelandijoje) – tarptautinių bestselerių autorė, su begaline aistra pasakojanti istorijas apie tvirtybę, išgyvenimą ir viltį. 2003-iaisiais ji buvo supažindinta su senyvu ponu, kuris, galimas daiktas, turi vertą papasakoti istoriją. Diena, kai Heather susitiko su Lale'u Sokolovu, pakeitė jų abiejų gyvenimą. Jųdviejų draugystei išaugus, Lale'as jai patikėjo slapčiausias savo gyvenimo per Holokaustą patirtis. Taip gimė Lale'o Sokolovo liudijimu paremtas autorės debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“. Jis tapo vienu populiariausių XXI amžiaus romanų – knygos parduota jau dvylika milijonų egzempliorių visame pasaulyje. O kartu su vėlesniais Morris romanais „Cilkos kelias“ ir „Trys seserys“ bei „Vilties istorijomis“ – per penkiolika milijonų egzempliorių.

Helen nuo pat mažumės svajojo tapti sakalininke. Ji ilgai mokėsi šios senos ir paslaptingos profesijos, treniravo daugybę paukščių. Po daugelio metų, staiga mirus tėvui, ją pasiglemžia sielvartas ir apsėda anksčiau nelankiusi mintis treniruoti vištvanagį – bene laukiniškiausią iš paukščių. Škotijoje ji įsigyja Meibelę, parsiveža ją į savo namus Kembridže ir leidžiasi į ilgą vanago, kurio kiekviena kūno dalelė sukurta medžioti bei žudyti, jaukinimosi kelionę.

„V kaip vanagas“ – giliamintiškas, poetiškas ir lyg atviras nervas skaudus pasakojimas apie netektį ir sielvartą, nemirštantį tėvo ir dukters ryšį, nuostabią, bet sudėtingą žmogaus ir paukščio draugystę, trunkančią per amžius iki šių dienų. Apie universalius gyvenimo prasmės ir susitaikymo su savo mirtingumu klausimus.

„Nuostabiausias kada nors mano skaitytas kūrinys.“
Olivia Laing

„Ši knyga gieda kaip paukštis. Negalėjau atsitraukti.“
Mark Haddon

„Šis pasakojimas, sukurtas iš širdies, pasiekia širdį. Bet kuris žmogus, bent sykį pakėlęs akis į sklendžiantį plėšrųjį paukštį, perskaitęs šią knygą negalės nepajusti, kad pasikeitė.“
Tim Dee

Helen Macdonald (Helen Makdonald, gim. 1970) – anglų rašytoja, poetė, gamtininkė, Kembridžo universiteto dėstytoja ir mokslininkė. Didžiausios tarptautinės sėkmės sulaukė jos atsiminimai „V kaip vanagas“, 2014 m. apdovanoti „Costa Book Awards“ ir „Samuel Johnson Prize“ literatūros premijomis.

Laikas pakeisti savo mąstymą apie mažylius. Naudodamasi švietimo ekspertės dr. Marios Montessori sukurtais principais, Simone Davies pataria, kaip gyvenimą su mažyliu paversti abipusiai naudingomis ir malonumą teikiančiomis smalsumo, mokymosi, pagarbos ir atradimų akimirkomis, kaip išlikti ramiems, kai mažylis toks nėra, kaip su meile ir pagarba nustatyti ribas, atsikratyti chaoso namuose ir sukurti Montessori veiklas, kurios puikiai tiks jūsų mažyliui nuo vienerių iki trejų metų.

Paverskite įprastus namus Montessori namais ir tapkite sąmoningesniais, atidžiais ir atsipalaidavusiais tėvais.

„Sveiki, mano vardas Matthew, nors daugelis mane turbūt pažįstate kitu vardu. Draugai mane vadina Matty. Turėčiau būti jau miręs.“

Taip prasideda jaudinanti aktoriaus Matthew Perry gyvenimo istorija, paženklinta šlovės, vienatvės, priklausomybės ir stebuklui prilygstančio išsigelbėjimo nuo mirties. Gerokai prieš nesuskaičiuojamus apsilankymus ligoninėse ir nesėkmingus bandymus išgyti reabilitacijos centruose Matthew tebuvo penkiametis berniukas, gyvenantis pas išsiskyrusius tėvus pakaitomis Monrealyje ir Los Andžele, keturiolikmetis paauglys, Kanadoje pripažintas itin perspektyviu tenisininku, dvidešimt ketverių vaikinas, kuriam pasisekė gauti aktorių itin geidžiamą vaidmenį bandomajame televizijos serialo epizode – tuomet serialas dar vadinosi „Draugai, tokie kaip mes“...

Šią istoriją taip nuoširdžiai, šiltai, su jam vienam būdingu humoru papasakoti galėjo tik pats M. Perry. Jis be užuolankų dalinasi apie jo vaikystėje iširusią tėvų santuoką ir dėl jų aplaidumo išgyventą vienatvę, norą būti pripažintam, paskatinusį ieškoti šlovės, ilgai kamavusią vidinę tuštumą, kurios užpildyti negalėjo net didžiausių svajonių įgyvendinimas, ir viso gyvenimo kovą su priklausomybėmis. Bet greta pasakoja apie ramybę, atėjusią kartu su blaivybe, dalijasi mintimis apie serialo „Draugai“ populiarumą ir prisiminimais apie kolegas aktorius, kitas kino industrijos žvaigždes.

Ši atsiminimų knyga – jauki ir kartu atverianti akis; kaip draugo ranka, ištiesta bet kuriai ar bet kuriam, ieškančiam pagalbos.

„Jautri, negailestingai atvira atsiminimų knyga, kuriai parašyti reikėjo daug drąsos. Pasirodo, M. Perry turi jos su kaupu. Jis atskleidžia mums savo priklausomybės, įvairių ligų ir gniuždančios vienatvės patirtis... Vis dėlto ši knyga kupina vilties. Jei nori sužinoti, kas toks iš tiesų yra M. Perry, laikykis atokiau nuo bulvarinės spaudos ir kliaukis jo paties žodžiais.“
Marta Kauffman, NBC televizijos serialo „Draugai“ bendraautorė


Matthew Perry (Metju Peris, 1969–2023) – kanadiečių-amerikiečių aktorius, prodiuseris, dramaturgas.

„Naujasis teatras neįmanomas be atkaklaus darbo suvokiant žmogaus fenomeną kaip tokį, t. y. neperformuluojant nauju lygiu klausimų, kuriuos sau kėlė pradinis antikinis teatras. Šiuo atveju pažinimo subjektas yra žmogaus „Aš“, jo įrankis – žmogaus psichika, o jo objektas – žmogaus Vidinis Pasaulis, įskaitant tą jo dalį, kuri yra tiesiogiai susijusi su išoriniu pasauliu.“

„Iki šiol neatsirado naujojo Hamleto, tačiau senojo „interpretacijų“ skaičius perkopia visas įmanomas ribas. Bet Hamletas – fenomenas, o jo „interpretavimas“ – tai konvejeris.“

„Senasis teatras pavargo nuo savęs ir neįstengė peržengti tūkstantmečių ribų. Teatras nebėra misterija – tai savotiška pramogos rūšis, o tokio teatro aktoriai tapo „padavėjais sielai“. Mes žiūrime spektaklį, plojame, žiovaujame, išeiname ir paprastai netrukus pamirštame, ką matėme.“

„Kyla klausimas, koks pagaliau teatras gali tapti naujosios eros teatru? Kaip išvengti to, apie ką kadaise kalbėjo Stanislavskis: „Labiausiai nekenčiu teatro teatre“?“

Tai tik keletas temų ir klausimų, kuriuos Oleksijus Arestovyčius pateikia savo knygoje „Cheirono abėcėlė“. Skaitytojas susipažins su improvizacijos (gyvojo) teatro ypatybėmis, suvoks, su kokiais iššūkiais susiduria improvizacijos teatro aktorius, taip pat gaus puikią progą ne tik paanalizuoti save, bet ir suprasti, koks yra ryšys tarp sąmonės ir pasąmonės, kokių „nesutarimų“ tarp jų kyla, kas yra kolektyvinė pasąmonė ir kodėl esame taip stipriai jos veikiami, kas yra mūsų vidinės subasmenybės ir kaip su jomis sąveikauti.

Britų psichoterapeutė ir knygų autorė Julia Samuel atsitraukia nuo savo įprastinės individualaus darbo su žmonėmis praktikos, kad atskleistų patirtį ir įžvalgas, kurios išsigrynino psichoterapinių sesijų su skirtingomis šeimomis metu.

8 šeimos. 8 atviri, jautrūs, skausmingi, tačiau išsilaisvinimo, atleidimo ir dar tvirtesnės meilės viltį teikiantys pasakojimai, kurie atskleidžia bendras, daugumą skirtingų šeimų siejančias problemas. Nuo netekties skausmo iki išėjimo iš namų, nuo skyrybų iki santykių su patėviais – knygos autorė aiškinasi, kaip tokios situacijos ir iš jų kylančios problemos gali būti paveldimos iš kartos į kartą; siūlo būdų, kaip to išvengti; pateikia dvylika šeimos gerovės etapų – nuo produktyvaus ginčų sprendimų iki laiko skirto bendriems ritualams – padedančių kurti darnesnius šeimos tarpusavio santykius ir namų jausmą.

„Kiekviena šeima turi savą istoriją“ – tai jaudinanti ir kartu raminanti meditacija, kuri po šeimoje išgyventų sunkumų ir traumų nušviečia kelią atleidimo, vilties, darnos ir meilės link.