Negrožinė literatūra

„Gyvenimas pasikeičia greitai. 

Gyvenimas pasikeičia per akimirką. 

Sėdiesi vakarienės, ir gyvenimas, kokį tu jį pažįsti, pasibaigia.“

2003-iaisiais, per Kalėdas, Joan Didion su vyru Johnu Gregory Dunne’u sužino, kad jų vienturtę dukrą Quintaną po plaučių uždegimo ištiko sepsinis šokas ir dabar ji prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Po kelių dienų – Naujųjų Metų išvakarėse – Johnas staiga miršta nuo širdies smūgio. 

„Maginio mąstymo metai“ – tai J. Didion bandymas suvokti pirmuosius metus po staigios netekties, „savaites, paskui mėnesius, sugriovusius bet kokius išankstinius įsitikinimus apie mirtį, ligą, tikimybę ir sėkmę, apie laimę ir nelaimę, santuoką, vaikus ir atmintį, apie sielvartą ir tai, kaip žmonės susitaiko arba nesusitaiko su tuo, jog gyvenimas baigiasi...“ Atsiminimai stulbina nuoširdumu, atskleidžia asmenišką, tačiau sykiu universalią bendro gyvenimo ir netekties patirtį.

„Nepaprastos literatūrinės drąsos kūrinys – minties aiškumu garsėjanti rašytoja leidžia mums stebėti, kaip sielvartas aptemdo protą… Ji grįžta į praeitį, kad atskleistų savo unikalios santuokos portretą… J. Didion rodo mums, ko neteko.“

Time

Joan Didion (Džoun Didijon, 1934–2021) – viena garsiausių amerikiečių rašytojų, memuaristė, eseistė, žurnalistė, romanistė. 2005 m. pasirodžiusi knyga „Maginio mąstymo metai“, laikoma jos magnum opus, pelnė prestižinį „National Book Award“. 2013 m. JAV prezidentas Barackas Obama apdovanojo ją Nacionaliniu meno ir humanitarikos medaliu už viso gyvenimo pasiekimus ir išskirtinį indėlį į amerikiečių literatūrą. J. Didion apie savo kūrybą yra sakiusi: „Rašau tik tam, kad sužinočiau, ką galvoju, į ką žiūriu, ką matau ir ką visa tai reiškia.“

„Tokią knygą būčiau norėjusi perskaityti prieš penkerius, dešimt, net prieš penkiolika metų. Būčiau norėjusi žinoti, kad ne aš viena verkiu žiūrėdama į save veidrodyje ir svarstau, kas būtų, jei imčiau ir virtuviniu peiliu nupjaučiau tai, kas man trukdo gyventi. Būčiau norėjusi tokią knygą duoti paskaityti savo tėvams, seneliams, mokytojams ir draugams. O labiausiai – sau. Mergaitei, kuri buvo įsitikinusi, kad privalo pakeisti savo kūną. Pasaulį apėmusi svoriomanija. Savo vertę skaičiuojame kilogramais ar drabužių dydžiais. Milijonai žmonių išgyvena tikrą pragarą, norėdami atitikti primestus grožio standartus. Mano gyvenime vieną dietą keitė kita, krentantys kilogramai grįždavo su kompanija, galvoje nesustodamas zyzė svoriomanijos radijas: „centimetrai, gramai, kilogramai, kalorijos, riebalai, baltymai, angliavandeniai…” O kokią didelę kainą sumokėjau, kad vieną dieną tas radijas imtų ir tiesiog užsičiauptų.”
Aistė Simėnaitė

Ši knyga – sukrečianti jaunos moters kovos su svoriu ir maistu istorija. Nuo pirmojo suvokimo, kad atrodo kitaip nei mokyklos gražuolės, iki vienas po kito užklumpančių valgymo sutrikimų, chirurginio nutukimo gydymo ir sudėtingų emocinių išgyvenimų. Tai itin atviras pasakojimas, kokiais klystkeliais gali nuvesti noras „sutaisyti” kūną.
Apie santykį su maistu, kūnu, jo (ne)priėmimą knygoje taip pat kalba Asta Meschino, Dovilė Filmanavičiūtė, Emilis Remeikis, Liucina Rimgailė, Valerija Iljinaitė.

„Knygoje atvirai kalbama apie skirtingus valgymo sutrikimo ligos pasireiškimus, sveikimą ir apie tai, koks vis tik nenormalus visuomenės požiūris į kūną, kaip stipriai paveikia pastabos apie jį. Man buvo labai sunku skaityti, kaip Aistės „vidinės akys” mato savo kūną: nesvarbu, koks būtų svoris, jausmas, kad vis vien yra blogai, lydėjo nuolat. Labai tikiuosi, kad nevadovėliškai aprašyti valgymo sutrikimų požymiai ir patirtys padės greičiau atpažinti savo ar artimųjų ligą ir kreiptis pagalbos.”
Aušra Jauniškytė–Ingelevičienė – Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė

„Man atrodo, kad aš tik Aistės dėka pagaliau supratau: tai, kas man atrodo lengvai išsprendžiamas rebusas, daugeliui žmonių – kasdienė kova. Dabar su dar didesne empatija žvelgsiu į tuos, kurie kenčia niekaip nerasdami santykio su lėkšte. Saugokite savo XL dydžio širdis – jos yra pačios svarbiausios.”
Dovilė Filmanavičiūtė – reklamos specialistė, TV laidų vedėja

Aistė Simėnaitė – TV laidų ir tekstų kūrėja, žurnalistė, tinklaraščių „Veidrodėli, veidrodėli”, „Nebloga mama”, komentarų populiariausiuose šalies portaluose ir leidiniuose autorė. SVORIOMANIJA – pirmoji autorės knyga.

Žydų kilmės italo Primo Levi (1919–1987) knyga Jei tai žmogus yra unikali išgyvento Holokausto patirties kapsulė, įamžinanti gyvenimo koncentracijos stovykloje groteskišką kasdienybę. Prieš Antrąjį pasaulinį karą P. Levi buvo chemikas, o naciams kaip tik reikėjo būtent chemijos specialistų; galima teigti, kad profesija tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl jam teko išgyventi Holokausto siaubumus. Vienuolika mėnesių Levi praleido įkalintas Monovice, vienoje iš trijų pagrindinių Aušvico koncentracijos stovyklos kompleksų iki 1945 metų sausio 18-osios, kai įvyko stovyklos išvadavimas. Iš 650 Italijos žydų, kurie keliavo kartu su juo mirties vagone, Levi buvo vienas iš dvidešimties, pavykusiems palikti stovyklas gyviems.

Po karo P. Levi ir toliau tęsė mokslinę karjerą, taip pat pradėjo ir rašyti. Rašymas jam tapo tarsi būtinu terapiniu užsiėmimu – ne tik moraline pareiga, bet ir psichologiniu poreikiu. Įdomu, kad P. Levi aprašomi Holokausto siaubai nesuponuoja vertinimo – jis niekada nesako, kaip skaitytojas turėtų jaustis skaitydamas apie nacių žiaurumus. Priešingai, P. Levi žodžiai spinduliuoja humanizmu net tragiškų patirčių akivaizdoje, suteikdami mums vilties, kad žmogaus dvasia gali būti nenugalima net ir susidūrus su neįsivaizduojamu ir beprasmiu blogiu.

Naujas „Svetimkūnių“ autorės romanas.

Kiek tik save prisiminė, Adomas visada linkėjo tėvui mirties.

Adomas ant pečių laiko visą pasaulį. Dirba šefu restorane, rūpinasi atmintį beprarandančiu despotu tėvu, paauglystės dramų draskoma dukra Toma ir net karjeroje panirusia žmona Ilze. Gal iš šio užburto rato padės ištrūkti jaunas teatro režisierius Kasparas? Tačiau šį vis labiau intriguoja ne tik Adomas, bet ir jo tėvo, kadaise garsaus dramaturgo, kūrybinis palikimas.

Naujojo Patricijos Tilvikaitės romano herojai ieško savęs ir meilės, susiduria su siaubingu žiaurumu tų, kurie turėtų būti patys artimiausi. Autorė klausia: ką daryti su monstrais? Svarbiausia – ką daryti su talentingais monstrais? Ypač jei jaučiame, kad patys tokie tampame?

„Puikiai išreikštos skirtingų žmonių likimų sankirtos ar paralelės, o siužeto įtampa išlaikoma iki pat romano galo.“

Artūras Tereškinas, rašytojas, sociologas, kultūros tyrinėtojas

„Psichologiškai sudėtingi, į normatyvinius rėmus netelpantys personažai, skirtingos kartos ir jų (ne)priklausomybės ir gerai sukonstruotas nenuspėjamas siužetas su netikėtu posūkiu, aštriu dūriu pabaigoje. Lietuvių prozoje toks derinys retas.“

Virginija Kulvinskaitė, literatūros kritikė ir rašytoja

„Patricija nuoširdžiai įsigilina į skaudžias temas. Drąsus, apgalvotas, išjaustas ir didžiules visuomenės opas judinantis romanas.“

Nora Žaliūkė (KNYGU_DAMA), knygų ir gyvenimo tinklaraštininkė

„Jau du dešimtmečius – nuo tada, kai įžengiau į medicinos fakultetą – kone kasdien susiduriu su degančiais, perdegusiais, rūkstančiais, anglėjančiais medžiais... žmonėmis. Regiu, kaip išsekimas ilgainiui išgraužia jų jausmus, užrakina savastis, neatpažįstamai pakeičia – laužia, gniuždo, atima paskutinę galimybę jaustis laisvu ir stipriu. Vienas tokių – šios knygos herojus Antanas, išsunktas nevilties ir bejėgystės cunamio. Tikrai nežinau geriausio sprendimo, kaip perdegimo išvengti ar iš jo kapanotis – bet nujaučiu, jog iš šios būsenos galimas ne vienas žingsnis. Rašiau šią istoriją galvodama apie pasidavusį, viltį praradusį žmogų – kviesdama drauge tyrinėti galimus gyvenimo scenarijus, semiantis įkvėpimo iš netikėtų medžių.“
Barbora

„Apie gydytojų darbą sukurta daug mitų, kurie nebūtinai atspindi medicinos kasdienybę su įvairiausiais jos atspalviais. Tiems, kurie pasirengę pažvelgti giliau, siūlau perskaityti šią knygą – ne tik medikams ar svajojantiems jais tapti, bet ir kiekvienam žmogui. Be to, tai ir vertinga knyga apie perdegimą. Perdega nemažai medikų, bet ne tik jie. Visi apie tai turime žinoti, kad nepamirštume rūpinti savo sveikata – jei iš tikrųjų norime padėti kitiems. Iki šiol kaip privalomą „medicinos be grimo“ pradžiamokslį siūliau Axelio Munthe „Knygą apie San Mikelę. Dabar jau turime ir puikų lietuvišką kūrinį. Todėl mano rekomendacija nuo šiol bus dviguba – „Knyga apie San Mikelę“ ir Barboros Jarašūnės „POLIklinika arba NETIKĖTI MEDŽIAI“.“
Dainius Pūras, Vilniaus universiteto profesorius

Autorė Barbora Jarašūnė – gydytoja, aktyvi šiuolaikinės gyvensenos tyrinėtoja bei nenurimstanti savo tikrojo kelio ieškotoja.

Neįtikėtina tikra laivo sudužimo, išgyvenimo ir meilės istorija.

 „Vienas labiausiai įtraukiančių kada nors skaitytų negrožinės literatūros kūrinių.“

Oliveris Burkemanas

„Nuostabus santuokos, kuri išsilaikė virš vandens nepaisant aplinkybių, portretas.“

Financial Times

Guardian, Observer ir Waterstones metų negrožinės literatūros knyga.

Ekscentriška anglų poros meilės istorija, virtusi vienu dramatiškiausių kada nors užrašytų nuotykių – 118 dienų dreifavimo atvirame vandenyne.

Morisas ir Meralina buvo labai skirtingi. Jis – atsargus ir nerangus, ji – charizmatiška ir ryžtinga. Atrodo, neįtikėtina pora, bet jiedu susituokė. Ėmė gyventi įprastą priemiesčio gyvenimą septintojo dešimtmečio Anglijoje, bet nusivylę juo nusprendė išsilaisvinti iš socialinių lūkesčių, parduoti visą savo turtą, pasistatyti burlaivį ir juo apkeliauti pasaulį – nuo Pietų Anglijos iki Naujosios Zelandijos. Išplaukė 1972 m. vasaros pradžioje ir greitai pamėgo savo atsiskyrėlišką gyvenimą. Tačiau 1973 m. kovo 4 d., įpusėjus kelionei, vidury Ramiojo vandenyno, pakeliui į Galapagų salas, banginiui atsitrenkus į jų laivą, šis nepataisomai sudužo. Su maisto atsargomis, kurių, jų skaičiavimais, vandenyne turėjo užtekti 20 dienų, jie prisiglaudė savo pripučiamoje gelbėjimosi valtyje. Vis dėlto, kol pora bus išgelbėta, praeis 118 dienų. Tai keturi mėnesiai, per kuriuos jie patyrė alkį, troškulį, karštį, šaltį, ligas ir audras, tačiau kartu išgyveno ir tobulos laimės akimirkas harmonijoje su gamta. 

Britų žurnalistė Sophie Elmhirst iš naujo atrado seniai pamirštus poros nuotykius ir parašė nesenstančią istoriją apie laisvę ir individualumą, meilę ir priklausomybę, neviltį ir norą išgyventi.

„Morisas ir Meralina“ – tai pavojų, dvasios stiprybės ir švelnumo kupina knyga apie žmogiškąjį ryšį ir žmogaus būtį grėsmės akivaizdoje, apie tai, kaip išgyventi ne tik jūroje, bet ir gyvenime.

Nero Book Awards 2024 metų negrožinės literatūros kategorijos nugalėtoja

Apdovanojimų komisijos nuomone tai „įspūdingas ir kūrybiškai parašytas negrožinės literatūros perlas. Pasakojimas prikausto dėmesį ne tik dėl neįtikėtinos žmonių išgyvenimo istorijos, bet ir dėl mitinio pasakojimo apie neaprėpiamus vandenyno tolius ir dalykus, kurie padeda išlikti krizės metu.“

Sophie Elmhirst yra Guardian Long Read ir The Economist žurnalų 1843 premijos laureatė, taip pat Gentlewoman ir Harper’s Bazaar redaktorė. 2020 m. ji pelnė Britų spaudos apdovanojimą už geriausią metų publicistiką; taip pat pelniusi Užsienio spaudos apdovanojimą ir yra įtraukta į ilgąjį G. Orwello premijos sąrašą. Pirmą kartą su Moriso ir Meralinos Beilių istorija ji susidūrė tyrinėdama straipsnį apie poros troškimą pabėgti. Tai pirmoji jos knyga. Autorė gyvena Londone.

„Viena iš tų ypatingų knygų, kurios verčia atidėti viską, kad galėtum prie jos grįžti. Man šioje įkvepiančioje, juokingoje, skausmingoje ir jaudinančioje šventėje apie paprastą porą, patekusią į dramatiškiausias įmanomas aplinkybes, patiko viskas. Jausmingas priminimas, kad susidūrę su katastrofa dažnai sužinome, kas iš tiesų esame.“

Rachelė Joyce, knygos The Unlikely Pilgrimage of Harold Fry autorė

„Tai vienas iš patraukliausių kada nors skaitytų negrožinės literatūros kūrinių, kuriame kartu pasakojama apie išgyvenimą jūroje ir apie troškimą pabėgti nuo kasdienybės, santuokos paslaptis ir trumpalaikę šlovę. Nuo tada, kai baigiau skaityti, ši knyga neišeina man iš galvos.“

Oliveris Burkemanas, knygos „Keturi tūkstančiai savaičių“ autorius

„Morisas ir Meralina“ yra graži, jaudinanti knyga – tai miniatiūrinis jūrininkystės ir išgyvenimo epas, kurio centre – nepalaužiama, neįprasta meilės istorija. S. Elmhirst nubloškia jus šimtus mylių į Ramųjį vandenyną ant keturių pėdų gelbėjimosi plausto, kur jūsų laukia tik vėžliai, banginiai ir amžini klausimai: kas mus myli? Kodėl mes juos mylime? Ar galime išgyventi?“

Samas Knightas, knygos The Premonitions Bureau autorius

Kas žmogaus gyvenimą daro laimingą ir visavertį? Kaip mes siekiame laimės? O svarbiausia – kas yra geras gyvenimas? Įspūdinga statistika grįstus atsakymus atskleidžia dviejų Harvardo universiteto mokslininkų Roberto Waldingerio ir Marco Schulzo aprašytas ilgiausiai kada nors pasaulyje vykdomas tyrimas.

1938 m. Bostone pradėta tirti 268 Harvardo universiteto studentus. Mokslininkai apžvelgė dalyvių sveikatą, savijautą, nuotaikas, amžėjimą, gyvenimo būdo pokyčius, atliko DNR analizę. Aštuoniasdešimt penkerius metus trunkančiuose stebėjimuose galiausiai dalyvavo trys kartos – daugiau nei 2000 žmonių. Atskleista, kad ne karjera, stipri sveikata ir net ne ekonominė gerovė, o tvirti žmonių ryšiai – šeimoje, kaimynystėje, mokykloje tarp draugų, darbovietėje, sporto aikštelėje – yra tikroji gero gyvenimo formulė. Būdami su kitais įgyjame neįkainojamą refleksijos galią, drauge nuoširdžiau juokiamės, drąsiau kuriame, efektyviau dirbame.

Šią knygą rekomenduoju visoms ir visiems, tikintiems, jog geriausios mūsų savybės ir didžiausios galimybės atsiskleidžia per santykį su kitais. Ir tiems, kurie tiki, kad gero gyvenimo ir geros ateities perspektyvos – ne pavienių žmonių, o visų mūsų rankose.

Inga Skisaker, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė

Dr. Robertas J. Waldingeris (gim. 1951) – psichiatras, Harvardo medicinos mokyklos profesorius ir Harvardo suaugusiųjų raidos studijos vadovas. Jo TED kalba apie laimingo gyvenimo tyrimus tapo vienu populiariausių įrašų TED-X istorijoje.

Dr. Marcas Schulzas (gim. 1951) – klinikinis psichologas, Harvardo suaugusiųjų raidos studijos vadovo pavaduotojas.

„...kokią didelę reikšmę pasipriešinimo kontekste turėjo drabužiai: jie gelbėjo nuo šalčio, buvo širdį šildanti dovana arba tarnaudavo kaip slėptuvė ar maskuotė.“

Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje dvidešimt penkios kalinės – daugiausia žydės moterys ir merginos – buvo atrinktos kurti, kirpti ir siūti drabužius nacių elitui. Kalinės tikėjosi, kad šis darbas išgelbės jas nuo dujų kamerų. Siuvimo ateljė, vadinamą Obere Nähstube, įkūrė stovyklos komendanto žmona Hedwig Höss, salono darbus prižiūrėjo SS sargybinių ir karininkų žmonos.

Remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais, įskaitant interviu su paskutine išgyvenusia Obere Nähstube siuvėja Bracha Berkovič Kohút, knygoje „Aušvico siuvėjos“ sekama šių moterų likimais. Šeimos ir draugystės ryšiai padėjo joms ne tik ištverti nežmonišką smurtą, bet ir prisidėti prie pasipriešinimo stovykloje. Istorikė Lucy Adlington, nepaprastus siuvėjų išgyvenimus siedama su nacių plėšikavimo ir išnaudojimo politika, kalba apie Trečiojo reicho godumą, žiaurumą ir veidmainiškumą, siūlo naujai pažvelgti į mažai žinomą Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto istorijos skyrių.

„L. Adlington atskleidė ne vieną, bet kelias ilgai slėptas istorijas: pasakojimą apie užuojautos kupinas ir drąsias žydes, siuvusias, kad išgyventų, drabužių istoriją per Holokaustą ir mados pramonės istoriją Antrojo pasaulinio karo metais. Autorė meistriškai supynė šias gijas į nepaprastai įtraukiantį, svarbų ir unikalų istorinį skaitinį.“

Judy Batalion

Lucy Adlington (Liusi Adlington) – britų visuomenės ir tekstilės istorikė, senovinių drabužių kolekcininkė, istorinių romanų jaunimui autorė. Negrožinė jos knyga „Aušvico siuvėjos“, pirmą sykį pasirodžiusi 2021 m., iškart tapo „New York Times“ bestseleriu ir buvo išversta į daugiau nei 20 kalbų.

Meilės esmė yra ne pozityvi „sielų bendrystė", kai mylintysis ir mylimasis virsta Tuo Pačiu, sunaikindami vienas kito kitybę, bet – priešingai – abipusis ir besąlygiškas kito asmens kitybės pripažinimas ir priėmimas. Kaip tik tokio santykio su Kitu nunykimą Byung-Chul Hanas vadina „Eroso agonija" ir sieja jį su Vakarų visuomenėje vykstančiais esminiais pokyčiais.

Filosofinių, kultūrologinių esė knyga „Eroso agonija" provokatyviai analizuoja šiuolaikybę. Hanas analizuoja Larso von Triero filmą „Melancholija", Wagnerio operą „Tristanu ir Izolda", populiarų erotinį romaną „Penkiasdešimt pilkų atspalvių", remiasi Foucault, Buberiu, Hegeliu, Baudrillardʼu, Flaubertʼu, Barthesʼu, Platonu. Autorius aptaria vėlyvajam kapitalizmui būdingą esminių skirtumų niveliaciją, analizuoja eroso politiką šiandieninėje „perdegimo visuomenėje".

Byung-Chul Han (gim. 1959) – korėjiečių kilmės Vokietijos filosofas, darbai išversti į 35 kalbas. Jis – vienas iš skaitomiausių šiuolaikinių filosofų, priklauso naujajai vokiečių mąstytojų kartai. Lietuviškai išversta autoriaus knyga „Nuovargio visuomenė". Jaunystėje atvykęs į Vokietiją, Freiburge ir Miunchene studijavo filosofiją, vokiečių literatūrą ir katalikų teologiją. Tapo Berlyno menų universiteto filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Savo darbuose mąstytojas kritikuoja neoliberalizmą, demaskuoja šiuolaikinę „perdegimo" kultūrą, analizuoja technologijų poveikį žmonių santykiams.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/3ba8eaa5-7ccf-4a85-880e-d69e290cc120.html 

Parašyta dar iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, žymaus intelektualo ir istoriko Timothy Snyderio knyga Kelias į nelaisvę analizuoja Putino Rusijos ideologiją bei lengvabūdišką Vakarų požiūrį į Rusijos bandymus paveikti ir susilpninti Vakarų demokratijas. Anot The Guardian, tai bauginanti ir paveiki knyga, The New York Times ją apibūdino kaip kvietimą pabusti, o Yuvalas Noah Hararis teigia, kad tai knyga, kurią „turi perskaityti kiekvienas, norintis suprasti šiuo metu pasaulį apėmusią politinę krizę“. Knyga jau išleista 14 pasaulio kalbų ir buvo nominuota The New York Times bestselerių sąrašui.

„Šioje knygoje tiek išvadose, tiek skyrių pavadinimuose teigiama, kad politika neišvengiamai turi ir etinį dėmenį. Tai mums visiems priminė ukrainiečiai, pasipriešindami totalitarizmui, oligarchijai, melui ir pasiekdami tokių rezultatų, kokių niekas anapus Ukrainos sienų negalėjo įsivaizduoti. Esantiems ne Ukrainoje tokia milžiniška drąsa nebūtina, tačiau šiek tiek jos visgi reikia. Politikoje visada yra alternatyvų, o šiuo metu iškilo keletas išties labai blogų. Todėl reikia padėti įtvirtinti gerąsias – tokias kaip Ukrainos pasipriešinimas. Jei mes nepaisysime etikos dabar, kai iškilo labai aiškios moralinės dilemos, tai pasiduosime tiems, kurie sako, kad nėra jokios tiesos ir dėl to viskas leistina. Tokių idėjų raida turi savo istoriją, ją aš taip pat mėginu papasakoti šioje knygoje. O ar joms pavyks įsitvirtinti ateityje, priklausys nuo mūsų dabartinių sprendimų.“

Timothy Snyder, 2023

Audioknygos leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba

Operos pasaulyje Marija Kalas buvo geriausiai žinoma kaip la divina – dieviškoji. Ji kaskart užburdavo auditorijas ne tik įstabiu balsu, bet ir intuityviu dramos pojūčiu, kerėdavo stulbinančiu grožiu. Tačiau dainininkės kelias į šlovę nebuvo rožėmis klotas: vaikystė prabėgo nacių okupuotoje Graikijoje su motina, kuri negailestingai išnaudojo dukros talentą. M. Kalas anksti išmoko apsisaugoti nuo tų, kurie ketina ja pasinaudoti.

Pirmąkart ji patikėjo meile sutikusi graikų laivybos magnatą Aristotelį Onasį. M. Kalas jautė, kad šis vyras joje mato ne tik išskirtinio balso solistę, bet ir moterį. Prasidėjo jaudinantis operos žvaigždės ir vieno turtingiausių pasaulio vyrų romanas. A. Onasis įtraukė M. Kalas į svaiginančios prabangos gyvenimą, supažindino su tokiomis pasaulinėmis garsenybėmis kaip Elizabet Taylor, Ričardas Bertonas, Vindzoro kunigaikštis bei kunigaikštienė. Tačiau šis gvvenimas akimirksniu subliuško žiniasklaidai pranešus apie A. Onasis ir buvusios pirmosios ledi Džekės Kenedi jungtuves. 

New York Times bestselerių autorė Daisy Goodwin pasakoja jautrią istoriją apie moterį, kuri netekusi mylimo vyro atrado savo balsą iš naujo. Nepaprastas talentas, nenumaldoma energija ir natūrali elegancija pavertė M. Kalas pasauline legenda.

Daugelio iš mūsų santykiai su savo kūnu yra sudėtingi. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis vakariečių – tiek vyrų, tiek moterų – yra nepatenkinti savo kūnu arba jo neapkenčia. Vieni išmoko gėdytis kūno dar vaikystėje, kiti atitolo nuo jo prislėgti lėtinio streso, trauminių patirčių, dar kiti – diskriminuojami dėl negalios, amžiaus, lytinės orientacijos, svorio ir kt.

Kaip tai pažeidė mūsų vientisumą ir lėmė ryšio su savimi praradimą tyrinėja garsi Kanados terapeutė, mokslų daktarė Hillary McBride. Knygoje „Tavo kūno išmintis“ (The Wisdom of Your Body, 2021) ji teigia, kad į bekūnę egzistenciją įžengėme paveikti Vakarų filosofijos ir religijos, kurios atskyrė dvasią ir protą nuo kūno, skatindamos slopinti kūno funkcijas ir jausmus. 

Pasak H. McBride, jei norime visaverčio gyvenimo, turime išmokti jausti savo jausmus, juos pripažinti, gydyti ir sveikai išreikšti. Dalydamasi asmenine patirtimi, savo pacientų istorijomis, terapeutė siūlo veiksmingas praktikas, kaip per įsikūnijimą sugrįžti į kūną, išsilaisvinti iš primestų suvaržymų ir atgauti sveiką holistinį požiūrį į kūnišką gyvenimą.

„Ši knyga – kvietimas įsigyventi į save kaip kūną, giliau patirti, kas esame, atsiverti gijimui, buvimo įkūnytu jėgai ir malonumui. Tai išminties, asmeninės patirties, mokslinės informacijos, praktinių patarimų ir didžiulio nuoširdumo pripildyta knyga. Rekomenduočiau ją perskaityti visiems, nes visi esame įkūnytos asmenybės.“

Indrė Šimėnaitė, psichologė, kūno psichoterapeutė kandidatė

Ar tikrai gyvenimo laimė glūdi ramybėje ir paprastuose, kasdieniuose dalykuose? Tinklaraštininkė ir populiaraus „Youtube“ kanalo „Simple Joys“ turinio kūrėja Helena Woods teigia, kad ramiai gyventi iš tiesų yra įmanoma sulėtinus gyvenimo tempą. Knygoje „Lėtesnis gyvenimas“ autorė atskleidžia lėtesnio gyvenimo išmintį, kurią įgijo persikėlusi iš JAV į Prancūziją. Autorės lengva proza ir originalios, estetiškos nuotraukos suteikia įkvėpimo ir patarimų, kaip susikurti paprastą ir jaukią gyvenimo aplinką, kad ir kur bebūtumėte. Šioje knygoje rasite praktinių patarimų, kaip:

išmokti vertinti ramias gyvenimo akimirkas, kurios suteiks jums džiaugsmo kasdienybėje;

lėtesnio gyvenimo išmintis skleidžiasi taikant „mažiau yra daugiau“ mąstymo modelį;

sukurti veiksmingus kasdienybės ritualus, kurie praturtins jūsų kūną ir protą.

Daugeliui lėtas europietiškas gyvenimo būdas atrodo nepasiekiamas, tačiau vadovaudamiesi šioje knygoje pateikiamomis gairėmis, skaitytojai galės susikurti trokštamą lėtesnį ir paprastesnį gyvenimą bei išmokti įžvelgti džiaugsmą paprastuose, kasdieniuose dalykuose. Moterims skirtose asmeninio tobulėjimo knygose dažnai nuošalyje lieka vyrai ir vaikai, tačiau ši knyga sąmoningai parengta atsižvelgiant į įvairius skaitytojus.

„Atominiame kare nuosekliai ir detaliai aprašomas branduolinio karo scenarijus nuo pirmosios raketos paleidimo iki pasaulio pabaigos. Visos 72 jo minutės.“ – Politico

Be asteroido ar kometos smūgio, tėra vos vienas scenarijus, pagal kurį mums žinomas pasaulis galėtų išnykti per keletą valandų. Tai – atominis karas. Ir jį galėtų sukelti viena vienintelė branduolinė raketa.

Prestižinės Pulitzerio premijos finalistė Annie Jacobsen savo knygoje „Atominis karas“ pateikia daugybę informacijos, išskirtinių pokalbių ir niekur kitur neskelbtų interviu su karo bei civiliais ekspertais, tiesiogiai prisidėjusiais prie branduolinių ginklų kūrimo ir tobulinimo, savo akimis skaičiusiais hipotetinius „paskutinės valandos“ scenarijus ir kūrusiais atsakomojo smūgio planus.

Puikiu pasakotojos talentu apdovanota rašytoja smulkiai išdėsto, kokios būtų paskutinės mūsų pasaulio minutės, jei dangų uždengtų branduolinės raketos. Jos pasirodys nepakeliamai ilgos ir neapsakomai šiurpios.

„A. Jacobsen prasibrauna per profesinio žargono džiungles ir techninių detalių užtvaras, kad paprasta ir suprantama kalba gniuždomai tiesmukai papasakotų šiurpinančią istoriją.“ – The Guardian

„Meistriška ir laikui nepavaldi knyga. Širdį spaudžiantis ir kvapą gniaužiantis trileris. A. Jacobsen tikros ekspertės ranka nutapo bepročio sukeltą Armagedono paveikslą, kurį dar labiau paryškina mintis, kad toks scenarijus gali nutikti bet kurią minutę. Tiesiogine prasme.“ – Forbes

Gydytojos darbo virtuvė # Pacientų istorijos # Stereotipus laužantis holistinis požiūris į sveikatą 

Endo (vidus), bio (gyvybė), genesis (kilmė)

 „Jaučiu didelę privilegiją, galėdama padėti paleisti tas problemas, kurias pacientas yra pasiruošęs šiandien paleisti. Neretai ligonių simptomai neatitinka jokio vadovėlio ir būna sumišę su nerimu, baimėmis, kalte ar gėda, o liga, ypač sena, dažnai yra apaugusi trauminiais įsitikinimais ir tapusi asmenybės dalimi.“ 

Jei vaikas susirgo, negalima kaltinti vien virusų – kartais liga yra vienas iš būdų pabūti su mama, todėl vaikas kaip tik dėl to ilgai nepasveiksta. Net ir elementarią slogą gali sukelti tiek išoriniai veiksniai, tiek psichologinės priežastys. Paprastai kalbant, endobiogenika – būdas pažiūrėti, kaip funkcionuoja visas žmogaus organizmas: kokia kūno išvaizda ir psichologinė būsena, kaip funkcionuoja jo ląstelės, kaip veikia medžiagų apykaita, hormonai, kaip vyksta senėjimo procesai. Yra daug žmonių, kuriuos viskas veikia, bet veikia ne taip, kaip turėtų. 

Gal ir Jūs šios knygos puslapiuose rasite atsakymą, kodėl susirgote būtent rudenį, o ne pavasarį ir kodėl susirgote būtent sloga, o ne bronchitu? 

Žmogus aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atkurtų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs.

Dalai Lama

Evelina Neverdauskaitė-Rudzikienė – šeimos gydytoja, endobiogenikos specialistė, kuri  nespraudžia pacientų nei į laiką, nei į jokias algoritmų lenteles. 

„Džiaugiuosi pristatydama jums knygą, kurioje dalinuosi savo patirtimi ir įžvalgomis, kaip šiandieninėje visuomenėje būti tvirtesne, labiau užtikrinta mama ar pasitikinčiu tėčiu.  

Man, keturių vaikų mamai ir sveiko proto motinystės šalininkei, svarbu, kad kiekviena mama jaustųsi girdima ir palaikoma. Todėl knygoje nagrinėju mums, mamoms, svarbias temas: 

•dirbančių mamų iššūkiai ir prieraišioji motinystė 

•emocijų valdymas ir vaikų potencialo atskleidimas 

• technologijų vaidmuo ir santykių svarba šeimoje.

Esu socialinių mokslų daktarė. Švietime dirbu jau 30 metų, sukaupiau daugiau nei 15-os metų patirtį savo sėkmingai veikiančiuose „Vaikystės sodo“ darželiuose ir Karalienės Mortos mokykloje, todėl siūlau realius ir mokslu grįstus sprendimus bei skatinu sąmoningą tėvystę.

Knygoje dalinuosi, kaip svarbu:

•užmegzti dialogą su savo vaikais 

• priimti jų jausmus 

• ugdyti discipliną 

• kurti rutiną ir savo šeimos tradicijas. 

 „SVEIKO PROTO MOTINYSTĖ“ NE TIK SUTEIKS DAUG INFORMACIJOS, BET IR ĮKVĖPS PASITIKĖTI SAVIMI IR TIKĖTI, KAD ESAME SAVO VAIKUI GERIAUSI.“

Dr. Austėja Landsbergienė

Šiais socialinių tinklų koučerių laikais taip svarbu, kad prieitų empatiškas profesionalas, paplekšnotų per petį ir primintų, kad esu geriausia mama savo vaikui. Austėja jau penkerius metus man (ir mano Kristijonui) yra blaivaus proto ir aukščiausios prabos žinių pavyzdys, padedantis atsilaikyti kritinėmis mamystės akimirkomis. Šia savo knyga ji tik dar labiau įtvirtina savo pozicijas mano širdies stalčiuje „būsiu dėkinga amžinai“.

Dovilė Filmanavičiūtė

Džiaugiuosi, kad Austėja parašė knygą mamoms. Kai paklausau, kaip Austėja pasakoja apie vaikų auklėjimą, sakau sau: „Būk labiau Austėja!“ Ji tikrai yra ta moteris ir mama, kuri turi daug žinių ir sveiko proto ir sugeba pakelti daug diskomforto, o tai, manau, yra labai svarbus įgūdis šiame pertekliaus pasaulyje… Mėgstu skaityti, kaip ir apie ką rašo Austėja, todėl džiaugiuosi šia jos knyga.

Beata Nicholson

Citatos iš knygos:

Ar tėvai, augindami vaikus, dar gali turėti ir savo interesų? Laiko sau? Ne tik gali, bet ir privalo.

/

Norėdami apsaugoti vaikus nuo nerimo, darome jiems bene didžiausią meškos paslaugą, nes jie neišmoksta išgirsti ir atpažinti savo jausmų.

/

Iki akimirkos, kai jūsų vaikui prireiks prezervatyvo, turėtų būti dar daugybė pokalbių ne tik apie fizinius, bet ir apie dvasinius, psichologinius, emocinius dalykus.

/

Kai apie vertybes imama kalbėti kaip apie kažką „minkšto“ ir „lankstaus“, man iš visų porų ima plūsti kraujas, nes vertybės yra žmogaus stuburas – jis privalo būti tvirtas.

Dr. Austėja Landsbergienė

„Tokią knygą būčiau norėjusi perskaityti prieš penkerius, dešimt, net prieš penkiolika metų. Būčiau
norėjusi žinoti, kad ne aš viena verkiu žiūrėdama į save veidrodyje ir svarstau, kas būtų, jei imčiau ir virtuviniu peiliu nupjaučiau tai, kas man trukdo gyventi. Būčiau norėjusi tokią knygą duoti paskaityti savo tėvams, seneliams, mokytojams ir draugams. O labiausiai – sau. Mergaitei, kuri buvo įsitikinusi, kad privalo pakeisti savo kūną.
Pasaulį apėmusi svoriomanija. Savo vertę skaičiuojame kilogramais ar drabužių dydžiais. Milijonai žmonių išgyvena tikrą pragarą, norėdami atitikti primestus grožio standartus. Mano gyvenime vieną dietą keitė kita, krentantys kilogramai grįždavo su kompanija, galvoje nesustodamas zyzė svoriomanijos radijas: „centimetrai, gramai, kilogramai, kalorijos, riebalai, baltymai, angliavandeniai…” O kokią didelę kainą sumokėjau, kad vieną dieną tas radijas imtų ir tiesiog užsičiauptų.”
Aistė Simėnaitė

Ši knyga – sukrečianti jaunos moters kovos su svoriu ir maistu istorija. Nuo pirmojo suvokimo, kad atrodo kitaip nei mokyklos gražuolės, iki vienas po kito užklumpančių valgymo sutrikimų, chirurginio nutukimo gydymo ir sudėtingų emocinių išgyvenimų. Tai itin atviras pasakojimas, kokiais klystkeliais gali nuvesti noras „sutaisyti” kūną.
Apie santykį su maistu, kūnu, jo (ne)priėmimą knygoje taip pat kalba Asta Meschino, Dovilė Filmanavičiūtė, Emilis Remeikis, Liucina Rimgailė, Valerija Iljinaitė.

„Knygoje atvirai kalbama apie skirtingus valgymo sutrikimo ligos pasireiškimus, sveikimą ir apie tai, koks vis tik nenormalus visuomenės požiūris į kūną, kaip stipriai paveikia pastabos apie jį. Man buvo labai sunku skaityti, kaip Aistės „vidinės akys” mato savo kūną: nesvarbu, koks būtų svoris, jausmas, kad vis vien yra blogai, lydėjo nuolat. Labai tikiuosi, kad nevadovėliškai aprašyti valgymo sutrikimų požymiai ir patirtys padės greičiau atpažinti savo ar artimųjų ligą ir kreiptis pagalbos.”
Aušra Jauniškytė–Ingelevičienė – Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė

„Man atrodo, kad aš tik Aistės dėka pagaliau supratau: tai, kas man atrodo lengvai išsprendžiamas rebusas, daugeliui žmonių – kasdienė kova. Dabar su dar didesne empatija žvelgsiu į tuos, kurie kenčia niekaip nerasdami santykio su lėkšte. Saugokite savo XL dydžio širdis – jos yra pačios svarbiausios.”
Dovilė Filmanavičiūtė – reklamos specialistė, TV laidų vedėja

Aistė Simėnaitė – TV laidų ir tekstų kūrėja, žurnalistė, tinklaraščių „Veidrodėli, veidrodėli”, „Nebloga mama”, komentarų populiariausiuose šalies portaluose ir leidiniuose autorė. SVORIOMANIJA – pirmoji autorės knyga.

Išsamus vadovas tėvams apie paauglystę be streso ir depresijos

Ši daktaro Johno Duffy knyga skirta esamiems ir būsimiems paauglių tėvams. Beveik 25 metų patirtį sukaupęs dr. J. Duffy pasakoja, kokie paslaptingi pokyčiai vyksta paauglių smegenyse, atskleidžia, kas lemia pernelyg greitą jų brendimą ir kokie anksčiau neegzistavę šiuolaikinio pasaulio pavojai gali pastūmėti juos į nerimą ir depresiją. 

Šiuo metu kaip niekada išaugęs paauglių nerimo ir depresijos lygis. Milžiniški informacijos kiekiai, beprecedentės bendravimo galimybės, žalinga socialinių tinklų įtaka – visa tai yra įprasta mūsų laikų paauglio kasdienybė. Jau 7-8 metų vaikai susiduria su informacija, mintimis ir emocijomis, su kuriomis jie negali susitvarkyti, nes neturi nei įgūdžių, nei galimybės jas atpažinti ir įvardyti. 

Vaikai, ypač paaugliai, vis dažniau jaučiasi prislėgti, sutrikę, nerandantys savo tapatybės. Savęs paieškos vis dažniau tęsiasi iki trisdešimties, kai vaikai tebegyvena su tėvais ir kaip negali apsispręsti, ką nori veikti gyvenime. 

Ši knyga iš esmės pakeis jūsų požiūri į tai, kaip reikėtų auginti paauglį, nes:

• padės suprasti šiuolaikinių paauglių pasaulį, jų patiriamo nerimo ir depresijos priežastis,

• išmokys vertinti ir palaikyti savo vaiką, jam išgyvenant sudėtingus paauglystės metus,

• leis iš naujo atrasti tėvystės džiaugsmą ir tapti paauglio draugu bei patarėju. 

Daktaras Johnas Duffy yra psichologas, lektorius, santykių ir vaikų auklėjimo ekspertas, per beveik ketvirtį amžiaus konsultavęs ir padėjęs tūkstančiams klientų. Tiek ši, tiek dar 2014 m. išleista jo debiutinė knyga The Available Parent tapo bestseleriais. 

„Bet kuris bet kurio vaiko tėvas turėtų perskaityti šią knygą ir pasimokyti iš daktaro Johno Duffy.“ 

Hugh Prather, knygos The Mindful Parent autorius

„Knyga, suteikianti tėvams tokių įžvalgų ir praktinių patarimų, kokių jie neras niekur kitur. Nerimas, stresas ir depresija yra šiuolaikinio paauglio kasdienybė, nors taip būti ir neturėtų. Šiuose puslapiuose rasite ir paguodos, ir išminties. Būtina perskaityti visiems tėvams.“ 

Michelle Icard, knygos Middle School Makeover autorė 

Suomių rašytojo J. P. Laitineno debiutinis romanas „Fiktyvus“ – nirtulingas filosofinis pasakojimas apie praradimus, jų neigimą ir troškimą matyti pasaulį tokį, koks norėtum, kad jis būtų.

Nuo akademinės bendruomenės atsiskyręs filosofas Henris Kvalija tiki pasiekęs esminį proveržį: jo sukurta fiktyvaus žmogaus teorija gali padėti atverti neaprėpiamas proto ir atminties galimybes. Tačiau netrukus jis įsitikins, kad darbas dar nebaigtas. Netikėtai sužinojęs, kad seniai prarasta mylimoji guli ligoninėje, Henris skuba jos aplankyti. Blaškydamasis po miestą filosofas patiria kraštutines fizines ir psichologines būsenas, o kartu patikrina savo teoriją praktiškai.

Sovietinė šeimos politika ir propaganda neišvengiamai paveikė visas Lietuvos gyventojų grupes, ypač – šeimas. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Autorės teigimu, nors po Stalino mirties buvo toleruojama kiek didesnė visuomeninės minties ir veiksmo įvairovė, būtent politinio atlydžio metu šeima ir moterys patyrė didžiulį sovietinės ideologijos spaudimą.

Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei.

Dalia Leinartė – istorikė, publicistė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė ir buvusi pirmininkė. 2018 m. „Apolitical“ ją išrinko kaip vieną iš 100 įtakingiausių žmonių lyčių politikos srityje visame pasaulyje. Knygų „Prijaukintos kasdienybės. Autobiografiniai moterų interviu, 1945–1970 m.“, „Vedusiųjų visuomenė. Santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje“ autorė.

Pakeiskime požiūrį į baimę visiems laikams!

• Jei kada nors susidūrėte su baime ir nežinojote, kaip elgtis...

• Jei jaučiate, kad paveikti baimės priimate sau nepalankius sprendimus...

• Jei turite daug potencialo ir trokštate dalytis savo vizijomis, tačiau nesiryžtate...

• Jei norite gyventi drąsiai, įdomiai, tačiau jaučiate, kad yra riba, kurios niekaip negalite peržengti, kuri jus stabdo ir uždaro...

... tuomet „Drąsa bijoti“ jums tikrai pravers! Kartu ieškosime raktų, kaip peržengti savo ribas, kaip jas plėsti, galbūt net paversti savo stiprybėmis, o baimę – mums tarnaujančiu instrumentu. Kviečiu išlipti iš mitologinio tikėjimo, kad baimė yra kažkas negatyvaus. Nuo šiol ji ne tik legali, bet ir laukiama, nes mes nustojame nuo jos bėgti ir imamės ją tyrinėti.

Marija Zamarytė

Mes nepažįstame baimės, todėl patys nuolat ją kurstome ir stipriname. Jūsų rankose – koncentruotos ir praktiškai pritaikomos žinios bei įžvalgos apie baimės mitus ir prigimtį, jos pasireiškimus ir būdus ne tik ją išgydyti, bet ir paversti didžiausia savo stiprybe. Perpratus, kaip ir kodėl veikia baimė, jums atsivers galimybės realizuoti save, savo talentus ir svajones.

Itin efektyvios ir paprastos technikos pašalinti baimės priežastis | Racionalūs būdai dirbti ir su savo mintimis, ir su emocijomis | Kūną, emocijas ir protą harmonizuojančios praktikos, leisiančios kasdien vis giliau atskleisti savo vidinę jėgą.

Autorė baimę tyrinėja per viešojo kalbėjimo prizmę. Tačiau visos praktikos ir išmintys tinka darbui su bet kuria baime.

P. S. Knyga netinka kliniškai pripažintoms diagnozėms gydyti.

Marija Zamarytė yra baigusi politinės retorikos magistro studijas, dirbusi vienoje garsiausių pasaulyje viešojo kalbėjimo mokyklų JAV, įgijusi tarptautinius aktyvios savireguliacijos ir būsenų valdymo sertifikatus užsienyje ir pati įveikusi didžiules scenos bei kitas baimes. Nuolat bendrauja su psichoterapeutais, psichologais, išminties tradicijų meistrais, netgi gyduoliais Lietuvoje ir visame pasaulyje. 

Vietoje mums įprasto, tačiau, mano nuomone, iškreipto baimės matymo noriu su jumis nukeliauti į erdvę, kur baimė yra mūsų draugė. Ir ne šiaip draugė – veikiau išmintinga ir kartu galinga bičiulė, kuri iš tiesų mus labai giliai paliečia ir sustiprina tuomet, kai mums to labiausiai reikia.

Marija Zamarytė

Globalizacijos žlugimo žemėlapis

Geopolitikos strategas ir ekspertas Peteris Zeihanas šiame savo „New York Times“ bestseleryje rašo apie naują pasaulį, pakeisiantį tą, prie kurio esame įpratę. Pasaulį, kuriame Jungtinės Amerikos Valstijos nebebus „pasaulio policininkas“. Pasaulį, kuriame šalys ir regionai neturės kito pasirinkimo, kaip tik patys gamintis visas reikalingas prekes, auginti maistą, apsirūpinti energija, kovoti savo pačių karuose – ir visa tai daryti mažėjant ir senstant visuomenei.

2019-ieji buvo paskutiniai puikūs pasaulio ekonomikos metai. Jau kelias pastarąsias kartas viskas pasaulyje greitėja, kokybiškėja ir pinga. Mes jau pasiekėme tokį lygį, kad beveik viską, ko tik galima norėti, įmanoma užsisakyti ir gauti į namus per kelias dienas, valandas ar netgi minutes.

Visa tai realybe pavertė JAV: novatoriškos pramonės šakos buvo sukurtos pirmiausia savo šalies vartotojų poreikiams patenkinti. JAV doleris yra tarptautinių energijos ir finansų rinkų pagrindas. Šios šalies saugumo politika ne kartą privertė kariaujančias valstybes sudėti ginklus. Pasaulį apraizgiusios tiekimo grandinės įmanomos tik saugant JAV kariniam jūrų laivynui. Deja, visa tai buvo laikina ir dabar baigiasi, nes šalis prarado susidomėjimą tokia savo politika.

Taigi dabartinė pasaulio konstrukcija ir tvarka visiškai pasikeis. Absoliučiai viskas, kas dabar įprasta – kaip ir kur gaminame įvairiausias prekes, produktus, auginame maistą, kaip transportuojame žaliavas, daiktus ir kaip už juos mokame – įgaus naujas formas.

Knygoje „Pasaulio pabaiga – tai tik pradžia“ P. Zeihanas skaitytojus įtraukia į ateitį nušviečiančią (ir kiek bauginančią) kelionę, kupiną įžvalgumo, šmaikštumo ir jam būdingo atsainumo.

JAV Misūrio valstijos universiteto politikos mokslų ir Naujosios Zelandijos Otago universiteto Azijos studijų diplomus turintis Peteris Zeihanas karjerą pradėjo kaip diplomatas Amerikos ambasadoje Australijoje. 2000 m. kaip analitikas prisijungė prie JAV prezidento Dwighto D. Eisenhowerio anūkės Suzanos Eisenhower vadovaujamos geopolitinės žvalgybos firmos „Stratfor“, kurioje per dvylika ten praleistų metų pakilo iki viceprezidento. Palikęs „Stratfor“, įkūrė savo konsultacinę kompaniją. Plačiai žinomas ir pripažintas geopolitikos ekspertas skaito paskaitas pačioms įvairiausioms auditorijoms, o tarp jo klientų yra „Fortune 500“ sąrašo įmonės, energetikos kompanijos, finansinės institucijos, verslo asociacijos, universitetai ir valstybinės įstaigos. „Pasaulio pabaiga – tai tik pradžia“ – penktoji autoriaus knyga.

Daugiau nei prieš dešimtmetį psichologijos ir filosofijos mokslų populiarintojas Alain de Botton sukūrė „The School of Life“ (liet. „Gyvenimo mokykla“) pasaulinę organizaciją, padedančią žmonėms prasmingiau gyventi, suteikiančią žinių, kaip suprasti save, pagerinti santykius su aplinkiniais, siekti sėkmės darbe ir socialiniame gyvenime, nepamirštant ramybės bei tinkamai išnaudoti laisvalaikį.

Knygoje sudėta dešimtmetį apimanti „The School of Life“ išmintis apie gyvenimą ir emocinio intelekto ugdymo svarbą. Apjungdamas kandų humorą, filosofinį gylį ir praktinę psichologinę išmintį, knygos sudarytojas Alain de Botton apsvarsto žmonių tarpusavio bendravimo ypatybes, mūsų pačių santykį su savimi, kad taptume geresni sau ir mus supančiam pasauliui.

„Ši knyga – įvairiapusė, gili ir lengvai skaitoma. Koncentruota tarsi vadovas, įtraukianti lyg romanas. Ji padeda žvelgti į realybę atviromis akimis ir suteikia palaikymą bei pastiprinimą. Knygoje rasite ir tyrimų, ir filosofijos, ir meno kūrinių analizės, ir patarimų, kaip formuluoti pasisakymus jautriose santykių situacijose. Tikra gyvenimo mokykla, sudėta į kelis šimtus puslapių.“

Raminta Aleliūnaitė-Kliokmanė, psichologė-psichoterapeutė, emocinės paramos organizacijos „Jaunimo linijos“ valdybos pirmininkė.

Kone kiekvienas dirbantis įmonėje ar korporacijoje patvirtintų, kad vadovavimas komandai – didelė siekiamybė ir dar didesnė atsakomybė. Tapimas vadovu anaiptol nereiškia, kad svarbiausias tikslas yra pasiektas. Priešingai – didžioji profesinė kelionė nuo šio momento dar tik prasideda.

Vienas svarbiausių asmenybės bruožų, reikalingų vesti komandą į priekį, yra lyderystė. Dažnai manoma, kad lyderystė yra įgimta ir šia savybe gali pasigirti ne kiekvienas vadovas. Vis dėlto lyderystę galima ugdyti ir užsibrėžus aiškius tikslus, kad būtų galima pasiekti reikšmingų laimėjimų.

Vesa Nissinen ir leidykla VAGA pristato naujieną esamiems ir būsimiems komandų vadovams – knygą „Įžvalgioji lyderystė“. Autorius sėkmingai griauna įsitikinimą apie tai, kad lyderyste apdovanoti tik išskirtiniai asmenys ir kviečia sužinoti, ko reikia, kad šias savybes galėtų išskleisti kiekvienas ir kaip įgijus reikiamų žinių sėkmingai taikyti lyderystę praktikoje.

„Lyderystė – joks mistiškas dalykas. Tai žmogiškasis bendravimas ir mes turime galimybes jį parepetuoti. Įžvalgioji lyderystė – mokymosi programa, palaikanti jūsų vadovavimo įgūdžių tobulėjimą, ji padeda jums suprasti svarbiausius dalykus. Aš ėmiau svarstyti apie įžvalgiąją lyderystę, nes matau realybę kaip ir jūs: informacijos ir tyrimų kiekis tapo nekontroliuojamas. Pradėjau klausti, kas yra reikšmingiausia, kaip informaciniame sraute it didžiulėje šieno kupetoje galiu surasti tą vienintelę adatą, reikalingą mano augimui. Ar įmanoma išmokti lyderystės? Nuo ko galiu pradėti?

Įprastai literatūra aiškina, kas yra lyderystė. Aš ruošiuosi papasakoti, kaip jos galima išmokti. Mano nuomone, praktinė lyderystė nėra nei mokslas, nei menas. Kadangi lyderystės mes nebepaveldime, nė vienas iš mūsų negimstame lyderiu. Šiame žaidime virtuozais taip pat neįmanoma tapti, tačiau, mano giliu įsitikinimu, kiekvienas lyderis turi mokėti vadovauti“, – sakė knygos autorius.

V. Nissinen knygoje „Įžvalgioji lyderystė“ pirmiausia nagrinėja tai, kas yra įžvalga ir kaip šią lyderystės formą taikyti praktikoje. Šiame skyriuje skaitytojams pristatoma, kas sudaro įžvalgiosios lyderystės pagrindą, paaiškinama, kodėl tokia lyderystė yra susijusi su mokymusi visą gyvenimą, pateikiami klausimai nuodugniau susipažinti su pateikta informacija.

Antrajame skyriuje išsamiai analizuojama lyderio elgsena: kokie esminiai bruožai būdingi įkvepiantiems veiksmams, pristatomi destruktyvios lyderystės modeliai, paaiškinama, kokia apskritai yra vadovavimo elgsenos struktūra ir kokie pokyčiai įvyksta taikant įžvalgiosios lyderystės principus.

Trečioji dalis dedikuojama aplinkai, kurioje veikia vadovai. Darbinė organizacija taip pat turi savo mikroklimatą, todėl ir ten svarbu gebėti išlaikyti pusiausvyrą ir mokėti sumaniai valdyti vykstančius procesus.

Ketvirtojoje dalyje autorius supažindina skaitytojus su lyderio profiliu: išsamiai analizuoja ir pristato, kokia svarbi reikšmė tenka bendravimui su savo sekėjais ir grįžtamajam ryšiui, kurį vadovas gauna kaip savo veiklos rezultatą.

Tam, kad vadovavimas būtų sėkmingas ir vyktų organiškai, labai svarbu mokytis ir tobulėti. Būtent penktajame skyriuje skaitytojai supras koučingo svarbą. Tai – įtraukioji vadovavimo dalis, kurioje svarbu įžvelgti, kaip vadovaujama, kokie sprendimai priimami ir koks rezultatas pasiekiamas. Kviečiama mokytis apmąstyti, kokios sprendimų klaidos padarytos ir ką reikia keisti, o kokiais vadovavimo atradimais džiaugtis ir praktikuoti ateityje.

Galiausiai, V. Nissinen supažindins su lyderystės istorija, svarbiausiais konceptais ir asmenybėmis, kūrusiomis vadovavimo strategijas.

„Įžvalgioji lyderystė“ – teorinė ir praktinė knyga, kurioje komandos vadovams pateikiamas išsamus, organiškas įrankių rinkinys, padėsiantis formuoti, tobulinti ir auginti save bei sekėjus, kurie tikisi išmintingo, proaktyvaus ir įkvepiančio problemų sprendimo, užduočių delegavimo ir bendruomenės mikroklimato kūrimo.

„Pakartojimas“ – unikali ir sunkiai nusakoma danų filosofo ir teologo Søreno Kierkegaard’o knyga. Pasirašyta Konstantino Konstancijaus slapyvardžiu, tai knyga-mintinis eksperimentas apie kartotės įmanomybę. Kad įsitikintų pasikartojimo galimybe, pagrindinis knygos herojus sumano atkartoti savo kelionę į Berlyną, o jame imtis lygiai tų pačių veiksmų, kuriuos atliko pirmojo vizito metu. Kad ir kaip stengtųsi tiksliai atkartoti, ką jau daręs, knygos herojui tenka nusivilti – pasikartojimas atrodo esąs neįmanomas. Nors knygos prielaida gali pasirodyti komiška, jos išvados turi gilių filosofinių pasekmių. Anot Gilles’io Deleuze’o, tik Kierkegaard’as ir Nietzsche pajėgė suformuluoti pilnavertes filosofines kartotės sampratas.