Negrožinė literatūra

Trauminės patirtys: kaip jas įveikti ir išgyti

„Šis vyras išgelbėjo man gyvybę.“

Lady GAGA

Trauma rūku aptraukia veidrodį ir iškreipia vaizdą per langą. Tada nematome savęs, kokie iš tikro esame, o kitų žmonių skirtumus vertiname tik kaip žalingus. Tai reikia keisti.

Įsivaizduokite ligą – tokią, kurios išoriniai požymiai vos pastebimi, bet ji gali nejučia užvaldyti visą kūną. Ją tėvai lengvai perduoda savo vaikams, ir žmogus, jei ji negydoma, gali prasirgti ja visą gyvenimą. Pasak medicinos mokslų daktaro Paulo Conti’io, visuomenė turėtų vertinti traumas kaip nekontroliuojamą epidemiją, galinčią sukelti lemtingų pasekmių.

Knygoje „Trauma – nematoma epidemija“ pristatomi naujausi moksliniai tyrimai, sėkminga klinikinė praktika, tikros istorijos ir nuodugnesnis požiūris į traumas. Dr. Paulas Conti’is nurodo, kokie ir individualūs, ir visuomenės pokyčiai gali sušvelninti traumų padarinius, kad ateities žmonija nebūtų traumuota.

• Išsamus supratimas apie traumas;

• gebėjimas atpažinti savas, kitų žmonių ir aplinkinės visuomenės traumas;

• žinios, kaip asmeninės ir kolektyvinės traumos veikia visuomenę;

• motyvacija nutraukti traumos daromą žalą;

• būdai ir patarimai, kaip padėti sau ir kitiems.

„Trauma – nematoma epidemija“ iš esmės pakeis jūsų gyvenimą. <...> Paulo atsakymai į susijusius su traumomis jums rūpimus klausimus aprėpia viską – nuo fizinės ir psichinės sveikatos iki paskatų rūpintis savimi ir keisti žalingus elgesio modelius.

TOMMY’IS HILFIGERIS, verslininkas, kūrėjas ir filantropas

Tikra lietuvės istorija Kaire. Patikėjusi meile, išvykusi į egzotišką šalį, užrakinta ir kankinta, bet – nepasidavusi. 

Sveiku protu sunkiai suvokiama tikra istorija, pranokstanti bet kokią fikciją.  

Tądien, kai dusau užuodusi savo kankintojo kvepalus, skaičiavau jau antrus metus toli nuo jo. Tebejaučiu jo kvapą, tebesapnuoju dusinantį kūną. Žmogų, įkalinusį mane bute su nevedžiojamais šunimis, triušiu, vištomis, ančiukais... Nepakeliama smarvė, iš proto besikraustantys, išvežami papjauti arba nugaištantys gyvūnai ir aš – ištvermingiausia to kalėjimo kalinė. Užrakinta, prievartauta, kankinta, mušta, bet nepasidavusi. Ištrūkusi ir fiziškai jau nepasiekiama. 

Lietuvę Anną draugė supažindina su egiptiečiu. Netrunka įsižiebti šilti jausmai per atstumą ir net stipri emocinė priklausomybė – meilės išsiilgusi širdis pasiduoda visoms vyro manipuliacijoms. 

Šiandien Anna gyvena nedideliame Lietuvos mieste, augina nuostabią dukrą, kurią saugo kaip akies vyzdį, – baimė, kad mergaitę gali pagrobti, vis dar kiūto moters pasąmonėje. Joms abiem reikėjo psichologinės pagalbos, abi lėtai gydosi sielos žaizdas ir kabinasi į naują gyvenimą. Anna įgyvendino svajonę užsiimti menine fotografija, rengia parodas ir turi vis daugiau sekėjų.

Ši knyga – apie pirmuosius finansinius sprendimus, turinčius įtakos mūsų ateičiai. Ji skirta visiems jauniems suaugėliams, norintiems papildyti finansinių žinių bagažą ir pakloti stiprų savarankiško gyvenimo pagrindą.

– Kaip sėkmingai suplanuoti asmeninį ar poros biudžetą?
– Kaip įsigyti naują ar naudotą automobilį, o gal geriau naudotis viešuoju transportu?
– Dirbti sau ar kitiems? Savarankiško darbo ir juridinio asmens registravimo ABC.
– Kada ir kaip pradėti rūpintis finansiškai užtikrinta ateitimi?
– Kada tinkamiausias metas įsigyti nuosavą būstą ir kaip pradėti investuoti?


Finansinėmis žiniomis ir patirtimi šioje knygoje dalijasi Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje, ir dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Prokrastinacijos menas“ – tai dykaduoniavimo bei darbų vilkinimo vadovas, skirtas paguosti ir motyvuoti visus profesionalius darbų atidėliotojus. Knygoje su humoru aptariamos problemos, su kuriomis susiduria savigraužos kamuojami prokrastinatoriai, o taip pat pateikiami patarimai, padėsiantys pagaliau atlikti ilgai atidėliotas užduotis.

Šią knygą autorius rašė laikydamasis joje dėstomų principų, kitaip sakant – atidėliodamas disertacijų vertinimą ir pažymių rašymą.

Johnas Perry’is yra Stanfordo universiteto filosofijos profesorius emeritas. Drauge su kitais jis veda nacionalinę radijo laidą Philosophy Talk. 2011 m. jo tekstas „Struktūrinė prokrastinacija“ buvo apdovanotas IgNobelio literatūros premija.

„Anarchistinės antropologijos fragmentai“ yra ankstyvas žymaus antropologo Davido Graeberio veikalas, kuriame jis apmąsto politinio angažuotumo ir akademinės veiklos santykį, o taip pat nedviprasmiškai pasisako už anarchizmą, kurį supranta kaip politinę nuostatą, skeptiškai žiūrinčią į bet kokią hierarchiją ir nelygybę.

Ši knyga – tai ne tik refleksija, apibendrinanti jo kaip tarptautinio lygio akademinio antropologo tyrimus, bet ir manifestas, kviečiantis ir kitus akademinės bendruomenės narius nusileisti iš savojo dramblio kaulo bokšto.

David Graeber (1961-2020) – šiemet netikėtai miręs pasaulinio garso antropologas ir aktyvistas. Išgarsėjęs savo knygomis apie skolos reiškinį („Skola: pirmieji 5000 metų“) bei niekam nereikalingas fiktyvias profesijas („Bullshit Jobs“), Graeberis taip pat aktyviai dalyvavo tarptautiniuose aktyvistų judėjimuose, buvo vienas iš Occupy Wall Street ideologų.

„Apie skaitymą“ – dvi Marcelio Prousto esė, kuriose šis vienas žymiausių visų laikų rašytojų apmąsto, kodėl mes skaitome. Sumanytos kaip refleksijos apie Prousto itin mėgtą meno kritiką Johną Ruskiną, šios esė virsta psichologine skaitymo studija. Prousto išvada – kitaip nei bet kas kitas, skaitymas gali tapti postūmiu savarankiškam dvasiniam gyvenimui.

„Apie skaitymą“ yra penktoji serijos „Apie“ audioknyga. Serija „Apie“ – tai neakademiniai įžvalgiausių pasaulio protų tekstai, kuriuos galima perskaityti vienu ypu. Serijoje jau išleista Timothy Snyderio „Apie tironiją“, Levo Karsavino „Apie tobulybę“, Harry Frankfurto „Apie šūdmalą“ ir Immanuelio Kanto „Apie pedagogiką“.

„Skaitymas, kuris Proustui padeda suvokti ir pažinti save, galiausiai jį nuveda iki Venecijos, kur praeitis įsiterpia į dabartį, išpranašaudama jo būsimo romanų ciklo Prarasto laiko beieškant pagrindinę temą.“

Vytautas Bikulčius

„Nostalgija persmelkta odė skaitymo malonumui ir visam, kas jį supa. Pats šis tekstas savo vaizdais, kvapais, pojūčiais ir detalėmis yra skaitymo malonumo esencija.“

Marius Burokas

„Apie tobulybę“ – paskutinysis Levo Karsavino tekstas, rašytas lageryje, pieštuku ant popieriaus skiaučių. Tai jo mąstymo kvintesencija ir koncentratas. Nepaisydamas savo apverktinos situacijos, Karsavinas laikosi platonistinės perspektyvos ir gina idealistines pozicijas. Knygos tekstas parengtas naujai, remiantis Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomu rankraščiu.

Levas Karsavinas (1882-1952) – pasaulinio lygio mediavistas, kultūros istorikas, Peterburgo universiteto rektorius, bolševikų iš Rusijos išvytas po Spalio revoliucijos. Ilgus metus dirbo Vytauto Didžiojo universitete. Okupavus Lietuvą buvo ištremtas. Mirė tremtyje.

„Karsavinas metasi į riziką kalbėti apie tai, kas neprieinama žmogaus kalbai, bet jaučia, kad yra kas gelbsti nuo intelektualinio žlugimo – tai krikščioniškoji viltis.“

Vytautas Ališauskas

„Jis yra sakęs, jog tai, ką parašė lageryje – geriausia, ką jis apskritai yra parašęs.“

Alfonsas Svarinskas

Ši sodri ir tuo pačiu metu poetiška knyga – apie visa apimančią obsesiją, meditatyvų pasišventimą tyrinėjamam objektui ir mėginimą peržengti ribą tarp žmogaus ir gyvūno. Joje nėra saldžių, romantizuotų gamtos aprašymų – čia alsuoja vien tik atviras ir žiaurus plėšriųjų paukščių pasaulis, į kurį bando įsilieti stebintysis. Bet ar tai įmanoma?

„Sakalas keleivis“ – tai unikalus, hipnotizuojantis ir kultiniu tapęs pasakojimas apie dangų pjaustančius sakalus. Jos autorius, savamokslis ornitologas J. A. Bakeris (1926–1987) praleido ištisą dešimtmetį sekiodamas šiuos plėšrius paukščius. 1967-aisias pasirodžiusi keista, tamsi ir poetiška knyga „The Peregrine“ tuojau pat sulaukė didelio susidomėjimo: ją skaitė anaiptol ne vien gamtos entuziastai, bet ir visi vertinantys ekscentrišką literatūrą.

Net ir praėjus daugiau 50-iai metų knyga išlieka aktuali: ji tebežavi menininkus ir paprastus skaitytojus, o kino režisierius Weneris Herzogas sako, jog tai yra knyga, kurią privalo perskaityti visi kino kūrėjai.

„Tai beveik religinio ar šamanistinio gamtos patyrimo tekstas – pasakotojas ištrina save iš peizažo, palieka tik nuogą, žiaurią ir nuostabią gamtą ekstatiškai stebinčia akimi. „Dešimtį metų visas žiemas praleisdavau ieškodamas to maištingo, nenustygstančio vietoje spindesio, tos staigios aistros ir šėlo, kuriuos sakalai išplėšia iš dangaus. Dešimtį metų žvelgiau aukštyn, ieškodamas to debesis perveriančio inkaro pavidalo, to oru skriejančio arbaleto. Akis pasidaro nepasotinama plėšriųjų paukščių vaizdais. […] Aš dešimtį metų sekiojau sakalus keleivius. Buvau jų apsėstas. Jie buvo mano Gralis“, – rašo Bakeris. Ir mes juo tikim. Ir dairomės aukštyn.“

Knygos vertėjas Marius Burokas

Knygoje „Apie šūdmalą“ Prinstono universiteto profesorius, filosofas Harry Frankfurtas analizuoja vieną labiausiai paplitusių mūsų dienų reiškinių. Nors šūdmalos pilna, mes stokojame instrumentų jai atpažinti ir su ja kovoti. Šis trumpas, prieinamai parašytas tekstas – tai pirminis bandymas apibūdinti šūdmalą ir atpažinti šūdmalius.

Harry G. Frankfurt (g. 1929) – žymus šiuolaikinis moralės filosofas, Prinstono universiteto (JAV) profesorius emeritas. Svarbiausios knygos: „Meilės priežastys“ (The Reasons of Love), „Būtinybė, noras ir meilė“ (Necessity, Volition, and Love) bei „To, kas mums rūpi, svarba“ (The Importance of What We Care About). „Apie šūdmalą“ – pirmoji Frankfurto knyga, išversta į lietuvių kalbą.

„Įprasta manyti, kad yra dvi tiesos priešybės – klaida ir melas. Frankfurtas įtikina, kad egzistuoja dar viena. Tai šūdmala. Ir būtent ji labiausiai paplitusi ir sunkiausiai įveikiama.“

Jonas Dagys

„Žodžiui „bullshit“ senokai ieškome adekvataus lietuviško atitikmens — šiam itin paplitusiam fenomenui nusakyti nebetiko nei sunkiasvorė „demagogija”, nei pernelyg neformalus „proto pi**mas“, nei įvairūs švelnesni „tauškalai“ ir “skiedalai”. Šūdo malimas, t.y. tai, kuo nuolat užsiima ne tik politikai bei valdininkai, bet ir stliaus kūrėjai, gyvenimo būdo patarėjai, remonto meistrai, reklamos ir viešųjų ryšių agentai, o kartais ir visi kiti, seniai prašėsi įvardijamas, nes pavadinimo mums reikia pirmiausia kaip ginklo prieš jį patį. Apmąstymų apie šį reiškinį vertimas į lietuvių kalbą — geras būdas lietuviško termino paieškoms.“

Paulina Pukytė

Knygoje „Apie pedagogiką“ vienas žymiausių visų laikų mąstytojų Immanuelis Kantas apibendrina savo požiūrį į pedagogiką. Knygoje susisteminamos perskyros tarp lavinimo ir mokymo, aptariami skirtingi mokytojų ir tėvų vaidmenys. Svarbiausia knygos įžvalga – vaikai turi būti mokomi ne dabarčiai, bet ateičiai.

Immanuelis Kantas (1724-1804) – vienas žymiausių visų laikų mąstytojų. „Apie pedagogiką“ (1803) – vienas paskutiniųjų Kanto tekstų, kuriame jis apibendrina ir susistemina savo pažiūras į mokymą ir lavinimą.

„Ši Kanto knyga puikiausiai iliustruoja šiuolaikinio ugdymo sampratą, pagal kurią žmogus neturi laukti, kol kažkas kitas jį išmokys, pakeis ir išauklės. Prisiimdami visišką atsakomybę už vaiką, disciplinuodami, „auklėdami“, „ugdydami“ jį, mes savinamės jo laisvę ir prisiimam atsakomybę. Reikia padėti vaikui tapti tuo save ugdančiu subjektu ir tuo objektu, kurį jis pats nuolat, nepaliaujamai, atsakingai stebi, formuoja ir kuria. „Vaikas turi elgtis pagal „maksimas“, kurių protingumą jis pats gali suprasti.“ Ne prievarta, bet įsisąmonintas būtinumas įgalina žmogų įsipareigoti pačiam sau, savo moralinėms nuostatoms, kas leidžia jam tapti laisvu ir nepriklausomu nuo kito žmogaus valios. Gyvenimas yra ne begalinis savęs ieškojimas, bet nuolatinė pastanga suprasti ir sukurti save.“

Liutauras Degėsys

„Knygą perskaičiau vienu prisėdimu ir taikliau nepasakyčiau: „Žmogus gali tapti žmogumi tiktai per ugdymą. Jis yra tai, ką iš jo padaro ugdymas.“ Ne vieną dešimtmetį kartoju, kad pedagogo darbas yra unikalus, nes tai vienintelė profesija, kuri dirba ne su dabartimi, o su ateitimi. Ta prasme, kad mūsų darbo rezultatai pasimato po 15-25 metų, kai užauga vaikai, kurie buvo ugdyti. Todėl it medus sielai skaityti, kad „vaikai turi būti ugdomi ne dabarčiai, bet ateičiai, galimai geresnei žmonijos būklei.“ Ar gali būti taikliau?! Skaitykite neskubėdami, įsiskaitydami. Tai nėra atsakymų knyga – šiandien tai yra įžvalgų knyga, kuri tikrai paskatins mąstyti.“

Austėja Landsbergienė

„Filosofijoje pėsčiomis“ prancūzų filosofas Frédéricas Gros stebi mąstytojus, kurie taip pat žvelgė į vaikščiojimą kaip centrinę savo veiklos vietą, ir apmąsto tokias įdomybes kaip tai, kodėl Henry‘is Davidas Thoreau įžengė į Voldeno mišką, priežastį, kodėl Arthuras Rimbaud vaikščiodavo spėriai, o Nervalis klaidžiodavo, kad pagydytų savo melancholiją. Knygoje sužinome, kad Rousseau turėjo eiti, kad mąstytų, Nietzsche ėjo, kad rašytų, o Kantas vaikščiodavo, kad prasiblaškytų nuo kontempliacijos.

„Filosofija pėsčiomis“ – pasakojimas apie šių žmonių ir jų minčių istoriją pasitelkiant vieną juos jungiantį elementą: aistrą eiti (ir mąstyti!) savomis kojomis. Gali įkvėpti pasivaikščiojimui net patį įnirtingiausią namisėdą.

Frédéricas Gros dėsto Paryžiaus politikos mokslų institute (Sciences Po), ten pat dirba ir akademinį – tyrėjo – darbą, domisi teisės, psichiatrijos, karo filosofija. Tiesa, „Filosofijoje pėsčiomis“ akademinė filosofija jam nėra tokia svarbi. Šioje knygoje autorius kopia į kalnus ir leidžiasi į mąslius miško takelius kartu su Friedrichu Nietzsche, šlitinėja miesto gatvėmis paskui Charles’į Baudelaire’ą, bando pagauti kiekvieną vienatvės saulėtekį su Henry’iu Davidu Thoreau, gydosi melancholiją su Gérard’u de Nervaliu, bando išjudinti mintį vaikštinėdamas kartu su Jeanu-Jacques’u Rousseau.

„Vaikštomas miestas“ – tai manifestas, įkvepiantis kurti pėstiesiems draugiškas miesto erdves bei skatinantis pirmenybę teikti žmonėms, o ne automobiliams. Pasitelkdamas subtilų humorą bei aštrias įžvalgas, Speckas išskiria šiuolaikinių miestų trūkumus bei pateikia 10 paprastų žingsnių, kurie gali padėti kuriant tvirtą modernaus miesto bei jo gyventojų draugystę.

Nors knygoje dominuoja pavyzdžiai iš JAV, joje pateikiamos įžvalgos pritaikomos kiekvienam šiuolaikiniam miestui. „Vaikštomo miesto“ puslapiuose vertingų idėjų atras ne tik miesto planuotojai ar architektai, bet ir kiekvienas miesto gyventojas, norintis gyventi patogiame mieste.

Kaip urbanistas ir miestų planuotojas Jeffas Speckas visą savo profesinę karjerą paskyrė tam, kad padėtų miestams klestėti. Po trijų dešimtmečių ieškojimų jis priėjo išvados, jog gyvenimo kokybė mieste labiausiai priklauso nuo vieno dalyko – miesto pritaikymo žmogui, nepriklausomam nuo transporto.

Jeffas Speckas yra miesto planuotojas bei architektas, kuris ilgos, tris dešimtemčius trukusios karjeros metu priėjo išvados, jog pagrindinis veiksnys, lemiantis miestų klestėjimą, yra vaikščiojimui palankių sąlygų sukūrimas. Tačiau, nepaisant šios išvados, kurią paremia įvairių tyrimų rezultatai,, šiandien didelėje dalyje pasaulio miestų vis dar karaliauja automobiliai.

Nobelio premijos laureato memuaruose matome XX a. 7 deš. Niujorką skvarbiomis Dylano akimis: vos dvidešimties sulaukęs vaikinas godžiai stebi jį supančią aplinką. Niujorkas jam – kerinčių galimybių miestas: skendi cigarečių dūmuose, visą naktį trunkančiuose vakarėliuose, literatūriniuose atradimuose, greitai praeinančios meilės nuotykiuose, nepalaužiamose draugystėse. Dylanas stebi veidus, varto draugų lentynose dūlančias knygas, klaidžioja sniege skendinčio Niujorko gatvėmis, prisimena Šaltojo karo paženklintą vaikystę, su gražuole padavėja tąsosi po barus, bandydamas į skrybėlę surinkti kuo daugiau pinigų. Ir, žinoma, galvoja apie dainas.

„Dylanas dažniausiai nuslepia tuos dalykus, apie kuriuos skaitytojas manėsi labiausiai norįs sužinoti, tačiau kalba apie tai, kas iš tiesų prasminga ir apie tai, ko skaitytojas nė nedrįso įsivaizduoti galįs paklausti: apie vidinius sielos virpesius ir tai, kaip jo kūrybą blaškė ir formavo gyvenamas laikmetis.“
The Literary Review

„Bobas parašė knygą, kurios niekas kitas negalėjo parašyti.“
The New York Magazine

Pirmojoje krikščioniškoje autobiografijoje aistringa atmintis dera su nuoseklia refleksija. Dievui ir klausytojui Augustinas atskleidžia savo ilgesio ir meilės istoriją, galutinės prasmės paieškas ir pažeria daugybę žmogaus prigimties įžvalgų, kurias vakarų kultūroje kiekviena karta apmąsto iš naujo.

Augustinas – stebinantis filosofas ir virtuoziškas pasakojimo meistras. Aistros persmelkti prisiminimai jam puikiai dera su nuoseklia refleksija. Augustinas atskleidžia savo ilgesio ir meilės istoriją, galutinės prasmės paieškas ir pažeria daugybę žmogaus prigimties įžvalgų, kurias Vakarų kultūroje kiekviena karta apmąsto iš naujo. Per šešlioka amžių nuo Augustino atsivertimo nebuvo meto, kuomet „Išpažinimai“ nebūtų turėję svarios įtakos intelektiniam, dvasiniam ir kultūriniam gyvenimui.

Naujas leidimas, papildytas Henry Chadwicko įvadu.
„Aurelijaus Augustino „Išpažinimai“ visuomet išliks vienas didžiųjų Vakarų literatūros šedevrų.“ (Henry Chadwick)

„Mintys“ yra paskirų XVII a. prancūzų filosofo ir matematiko Blaise’o Pascalio paskirų fragmentų rinkinys. Patyręs religinį atsivertimą Pascalis atsidėjo asketiškam gyvenimui, o „Mintys“ daugeliu aspektų yra viso jo gyvenimo kulminacija. Šią knygą Pascalis sumanė kaip krikščionybės apologiją, o garsioji „Pascalio lažybų“ samprata taip pat suformuluota šioje knygoje.

Šis leidimas – pirmasis pilnas Pacalio „Minčių“ leidimas lietuvių kalba. 1996 m. Aniceto Tamošaičio vertimas pataisytas ir papildytas trūkstamu paskutiniuoju skyriumi, išverstu Jūratės Žalgaitės-Kayos. Projektą iš dalies finansavo Prancūzų institutas Lietuvoje.

Blaise’as Pascalis – genialus prancūzų matematikas, fizikas, išradėjas, rašytojas ir teologas. Patyręs atsivertimą, Pascalis ėmėsi rašyti krikščionybės apologiją. Nors knygos baigti nespėjo, po mirties rasti fragmentai, leidžiami „Minčių“ pavidalu, jau keli šimtmečiai nepaliauja žavėti savo gelme ir religine aistros bei racionalaus svarstymo derme.

„Apie „Mintis“ negalima papasakoti jokios nuoseklios istorijos, jų nesudėsi į jokią loginių ar priežastinių ryšių grandinę, jos išsprūsta iš bet kokios pastangos susisteminti ar klasifikuoti. Paradoksalus dalykas: šiaip jau Pascalis yra išskirtinai paprastas ir nesudėtingas mąstytojas, beveik nevartojantis filosofinio „žargono“, suprantamas net žmogui, neturinčiam filosofinio išsilavinimo, taigi „nesunkus“, bet vis dėlto „nepatogus“ filosofas.“

Nijolė Keršytė

„Filosofai šiandien rašo net jų draugų ir kolegų neskaitomas knygas. Pascalio „Mintys“ yra jo paties į knygą nesudėlioti užrašai, kuriuos turi perskaityti kiekvienas išsilavinęs žmogus.“

Alvydas Jokubaitis

Donaldą Trumpą išrinkus JAV prezidentu, Snyderis, remdamasis istorijos žiniomis, parengė dvidešimt pamokų, kaip apsisaugoti nuo tironijos įsigalėjimo. Ši knyga – tai pilietinio sąmoningumo ir politinio aktyvizmo pradžiamokslis.

Timothy Snyderis (g. 1969) – istorikas, Jeilio universiteto profesorius, JAV Holokausto muziejaus Sąžinės komiteto narys, kurio moksliniai tyrimai apima dviejų didžiųjų XX a. represinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – veiklą. „Apie tironiją“ – ketvirtoji Snyderio knyga lietuviškai.

„Neaprėpiamo informacijos kiekio, inertiškų ir subiurokratintų politinių procesų, kasdien plintančio viešumo ir technologizuoto privatumo laikmetyje atgimsta baimės, vedančios prie laisvės atsisakymo. Istorija ne kartojasi, bet primena mums neišmoktas pamokas. Timothy Snyderio knyga – tai atsakas avantiūristinei tironijos nostalgijai ir bandymas priminti pamokas, kurios padeda išsaugoti trapų galių balansą, kuris vadinamas demokratija.“

Paulius Gritėnas

„Tai knyga, mokanti istoriškai mąstyti, primenanti Václavo Havelo imperatyvo „gyventi tiesoje“ svarbą, kalbanti apie kasdienės politikos ir betarpiško bendravimo, kuriuos užmiršome dreifuodami kompiuterinių algoritmų pasaulyje, poreikį. „Neatiduokite laisvės savo noru“, – sako Timothy Snyderis. Sunku įsivaizduoti prasmingesnį palinkėjimą Lietuvos visuomenei XXI amžiuje.“

Aurimas Švedas

„Kodėl mes nuolat jaučiamės apimti streso, nepatenkinti savo karjera ir asmeniniais santykiais ar stokojantys aiškaus tikslo? Atsakymas slypi mūsų instinktuose!”

Kiekvienoje gyvenimo srityje – nuo verslo iki asmeninių santykių ar sveikatos – mūsų elgesį veikia instinktai, kurių paskirtis kadaise buvo padėti mums išlikti pasaulyje, pilname pavojų. Tie patys instinktai kliudo mums siekti sėkmės dabar – įvairovės kupiname pasaulyje su daugybe galimų pasirinkimo variantų ir beveik neribotomis galimybėmis žmonėms kontaktuoti vieniems su kitais. 

Knygoje „Instinktai“ dr. Rebecca Heiss, evoliucinės biologijos specialistė, moksliškai paaiškina tam tikrą mūsų elgseną ir siūlo naują metodą, pajungiant mūsų instinktų galią ir nukreipiant juos taip, kad jie veiktų mūsų naudai, o ne prieš mus. 

„Instinktai“ – tarsi kelių žemėlapis, kuriuo sekdamas kiekvienas gali nustoti gyventi autopiloto režimu, tapti produktyvesnis, laimingesnis ir pradėti sąmoningai kurtis geresnį gyvenimą. 

Knygoje „Instinktai“ dr. Heiss iš biologės požiūrio taško aiškina, kaip suprasti žmonių elgesį, kurį psichologai tyrinėjo daug metų, ir pateikia naujovišką bei kitonišką būdą mokytis gyventi produktyvesnį ir daugiau pasitenkinimo teikiantį gyvenimą.

Dorothy W. Cantor, psichologijos mokslų daktarė, buvusi JAV Psichologų asociacijos prezidentė

Savimi būdamas ilsėkis!

Ši knyga gimė iš švelnumo poreikio. Švelnumo žmogaus istorijai ir visam tam, kas jis yra.

Knygoje dalysiuosi savo gyvenimo fragmentais, situacijomis, kuriose galbūt nebuvau tobulas, kuriose ne visi mane suprato, kurios žeidė mane. Istorija, kurios negaliu pakeisti. Tačiau galiu ją transformuoti ir priimti kaip savo švelnumo istoriją. Istorija, kurią galiu išgydyti ją priėmęs ir suprasdamas, kad pats gražiausias dalykas, kurį turiu, yra mano apkabintas ir pamiltas gyvenimas.

Per Evangeliją, per savo gyvenimo patirtį, per poeziją pasakoju, kad daug ko mes negalime pakeisti: šalia esančių žmonių, situacijų, nesklandumų. Tačiau mes galime jų neįsileisti į save, kad nesusižeistume.

Knygą dedikuoju visam savo gyvenimui, visoms savo patirtims, visoms savo žaizdoms ir visoms savybėms, kuriomis didžiuojuosi ir kurias noriu matyti, kurios mane gydo.

„Puslapis švelnumo“ – ankstesnių knygų „Kiekvienos dienos terapija“ ir „Ramybės teologija“ tąsa, toliau vedanti į nesibaigiančią mūsų gyvenimo kelionę.

Benas Lyris – kūrėjas, kunigas, gyvenimo prasmės terapeutas, ieškantis teigiamų patirčių, kurios padėtų išgyventi negandas ir susitaikyti su aplinkybėmis, kurių negalime pakeisti. Iš visos širdies tikintis, kad kiekvienas, žinodamas KAM, ištvers visus KAIP.

„Daugelyje knygų pateikiama receptų, kaip pasveikti, kaip pagyti, kaip tapti laimingu. Šioje knygoje tėra vienintelis receptas, leisiantis pasveikti, gebėti kuo gražiau nupinti savo paties gyvenimo vainiką. Tai – džiaugtis savo unikalumu, vertinti jį. Neprivalote būti kaip visi. Neprivalote rasti teisingų sprendimų ir įgyvendinti juos dairydamiesi į kitų žmonių gyvenimą. Privalote apkabinti ir susitaikyti su savo gyvenimu. Tada tapsite nenugalimi.“ – Lyris

ne metų laikas

bet kvepiantis gėlėm

pavasaris tai Tu

ne iš Dangaus

bet Dangumi mane

lietus pamilęs

Tavo vėjas

ne saulė

ir ne spinduliai

bet šildantys

medžių šakų šešėliai

Tavo rankos

upeliai

jūros

vandenys ir vandenynai

net ne vanduo

bet Tavo Meilė

nuplaunanti

pagirdanti

ir mylinti

mane visokį

sužeistą

suklydusį

ne visad gerą

Lyris

„Vilties istorijas“ – savo pirmąją negrožinę knygą – Heather Morris rašė kaip tiltą, jungiantį jos romanus „Aušvico tatuiruotojas“, „Cilkos kelias“ ir tapsiantį naujausio romano „Trys seserys“, kuris Lietuvoje pasirodys 2023-iaisiais, įžanga. 

Kalbėdamasi su savo skaitytojais Heather nuolat išgirsta klausimą: „Iš kur ta istorija?“ Ir iš tiesų – už kiekvieno jos romano siužeto slypi istorija. Lale’as jai papasakojo savo ir Gitos meilės, vilties, tvirtybės ir išgyvenimo istoriją. Cilkos istorija – autorės pažadas Lale’ui skaitytojams papasakoti apie drąsiausią jo pažinotą žmogų. O apie tris seseris Meller ji sužinojo iš elektroninio laiško, kurį parašė vienos jų sūnus. Šioje knygoje Heather dalinasi ir dalele savęs – iš kur yra kilusi, kas svarbiausi žmonės jos gyvenime, kaip ji iš savo prosenelio išmoko klausytis. Taip pat pasakoja apie patirtį didelės Australijos ligoninės Socialinio darbo skyriuje, kur dirbo daugiau nei dvidešimt metų, ir apie pacientus bei jų artimuosius, sutiktus skausmingomis jų gyvenimo akimirkomis. 

„Vilties istorijos“ – tai įkvepiantis gyvenimo vadovas, kuriame Heather pasakoja ne tik apie žmones, kuriuos jai nusišypsojo laimė sutikti, ir nepaprastas jų istorijas, bet ir apie guodžiantį klausymosi meną, kurio galime išmokti kiekvienas. 

„Istorijos mus jungia ir primena, kad viltis visad gyva.“

Heather Morris 

„Nuoširdžiuose atsiminimuose autorė išaukština mokėjimą klausytis kaip meilės ir empatijos išraišką. Ši knyga – žmogiškojo ryšio šventė.“

Kirkus Review 

„Supinant puikų pasakojimą su išmintingais patarimais, šioje knygoje parodomas lėtesnio gyvenimo grožis išsiblaškymo amžiuje.“

Publishers Weekly 

Heather Morris (Hetera Moris, gim. Naujojoje Zelandijoje) – tarptautinių bestselerių autorė, su begaline aistra pasakojanti istorijas apie tvirtybę, išgyvenimą ir viltį. 2003-iaisiais ji buvo supažindinta su senyvu ponu, kuris, galimas daiktas, turi vertą papasakoti istoriją. Diena, kai Heather susitiko su Lale’u Sokolovu, pakeitė jų abiejų gyvenimą. Jųdviejų draugystei išaugus, Lale’as jai patikėjo slapčiausias savo gyvenimo per Holokaustą patirtis. Taip gimė Lale’o Sokolovo liudijimu paremtas autorės debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“. Jis tapo vienu populiariausių XXI amžiaus romanų – knygos parduota jau dvylika milijonų egzempliorių visame pasaulyje. O kartu su vėlesniais Morris romanais „Cilkos kelias“ ir „Trys seserys“ bei „Vilties istorijomis“ – per penkiolika milijonų egzempliorių. 

Ši knyga pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą.

Knygoje „Kas tau nutiko?“ legendinė TV laidų vedėja, prodiuserė, filantropė Oprah Winfrey ir medicinos daktaras, vaikų psichiatras ir neuromokslininkas dr. Bruce’as Perry’is kalba apie traumų ir nepalankių gyvenimo aplinkybių poveikį. Daugelis prisiminimų ir vaikystės potyrių turi ilgalaikį poveikį mūsų, jau suaugusių žmonių, fizinei ir emocinei sveikatai. Tai, kas mums nutiko vaikystėje, leidžia gana taikliai nuspėti, su kokiais pavojais fizinei ir psichinei sveikatai galime susidurti vėliau.

Asmeniškai, atvirai ir šiltai kalbėdamiesi knygos autoriai tyrinėja, kaip tai, kas mums nutinka vaikystėje, veikia mums suaugus. Winfrey ir Perry’is skatina mus, užuot susitelkus į klausimą „Kas tau negerai?“ ar „Kodėl taip elgiesi?“, domėtis „Kas tau nutiko?“.

Abu autoriai gilinasi ne tik į naują žmonių elgesio supratimą, bet taip pat ir į trauminių išgyvenimų poveikį mūsų gyvenimui. Tai padeda kiekvienam suprasti savo praeitį ir rasti kelią į ateitį – atverti duris atsparumui ir gijimui.

Oprah Winfrey dalijasi pasakojimais iš savo praeities ir savo supratimu apie pažeidžiamumą, kylantį dėl trauminių išgyvenimų ankstyvame amžiuje. Kad geriau suprastume ir įveiktume patirtų traumų padarinius, kartu su dr. Perry’iu Winfrey meistriškai sujungia pasakojimo galią su mokslu ir klinikine patirtimi.

„Dirbdami po kelis darbus vienu metu, negebame išnaudoti viso savo potencialo. Knyga siūlo praktinius žingsnius šiai situacijai ištaisyti.“

Med. dr. Frankas Lipmanas

„Internetas ir įtaisai į mūsų gyvenimus atėjo dar ne per seniausiai, bet žmonėms jau nuo seno nelengva nustygti vietoje - čia ir dabar. Įvairios filosofijos kryptys ir religijos jau daug šimtmečių mus bando grąžinti į dabartį per maldą ar meditaciją, ir ne šiaip sau. Dabarties akimirką juk viskas ir vyksta, ir tik dabartyje mes išties turime ryšį su savimi, kitais, su visa Visata. Tačiau žmogiškoji prigimtis nuolat verčia galvoti apie praeitį ir ateitį – bandome suvokti, kas jau įvyko, svarstome, kas dar nutiks.“

Mūsų gyvenime tapo įprasta pilni sąrašai darbų, dėmesį kaustančios technologijos. O jei imtume ir sutelktume savo dėmesį vienu metu tik į vieną dalyką? 

Thatcheris Wine‘as, remdamasis psichologijos ir neuromokslų tyrimais, sąmoningumo meditacijomis ir savo asmenine patirtimi, knygoje „Monotaskingo metodas“ skatina valdyti savo dėmesį ir nukreipti jį tinkama linkme.

• Išmokite atsispirti vidiniams ar aplinkos trikdžiams.

• Sutelkite dėmesį skaitydami, vaikščiodami, klausydami muzikos, būdami su draugais, šeima ar darbo susirinkimuose. Darykite tai, ką ir taip jau darote – valgykite, žaiskite ir kurkite, tik nuo šiol kur kas dėmesingiau.

• Dirbkite vienu metu tik po vieną darbą – darbas bus produktyvesnis, ne taip stresuosite, jausitės laimingesni ir gyventi bus smagiau! 

Pusryčiai su Seneka. Gyvenimo meno vadovas

David Fideler

Dabar, kai tik turiu galimybę, mano tobulas rytas – tai pusryčiai lauke, kartu su Senekos išmintimi. Iš čia ir kilo šios mano knygos pavadinimas.

Knygoje „Pusryčiai su Seneka“ filosofijos daktaras, rašytojas Davidas Fideleris paaiškina svarbiausias Senekos, įtakingiausio stoikų mąstytojo, idėjas ir kviečia suprasti, ką reiškia prasmingas ir laisvas gyvenimas.  Svarbiausiame savo darbe – „Laiškai Lucilijui“ – Seneka bičiuliui pataria, kaip susidoroti su negandomis, įveikti sielvartą, nerimą ir pyktį ir kaip atpažinti tikrąją draugystės prigimtį.

D. Fideleris kviečia mėgautis Senekos išmintimi kaip kasdieniu ritualu, tarsi energijos teikiančiu kavos puodeliu. 

Seneka stoikų tradicijoje buvo unikalus tuo, kad giliai psichologiškai įžvelgė žmogaus būseną, ambicijas ir baimes. Jis buvo pirmasis žmogus Vakarų pasaulyje, tyrinėjęs vartotojiškumo psichologiją. Taip pat daug prisidėjo prie emocijų ir pykčio supratimo, kuris tebėra aktualus ir šiandien. Trumpai tariant, Seneka buvo ne akademinis teoretikas, o žmogus, kuris „viską matė“ realiame gyvenime: ir geriausias, ir blogiausias žmogaus prigimties puses. Jis iš pirmų lūpų patyrė tai, apie ką rašė, ir turėjo unikalų gebėjimą suprasti vidinius kitų žmonių motyvus. Būtent dėl to Seneka net ir po dviejų tūkstančių metų yra toks puikus vadovas šiuolaikiniams skaitytojams.

Senekos laikai yra mūsų laikai. Jis – mūsų amžininkas, ir mes su juo dalijamės tais pačiais rūpesčiais. 

„Nuostabios scenos centre sėdėjo vieniša figūra, pasipuošusi suknia, kuri tviskėjo ir žėrėjo auksu, krištolu, deimantais...

Šventu aliejumi buvo pateptos jos plaštakos, kakta ir krūtinė...

Ji buvo vainikuota Šv. Eduardo karūna, o tada nuaidėjo griausmingas šūkis: „Dieve, sergėk karalienę!“

Milijonai žmonių Didžiojoje Britanijoje ir visame pasaulyje Elžbietą II laiko asmenybe, įkūnijančia monarchiją. Jos ilgas gyvenimas apima beveik šimtmetį nacionalinės ir pasaulio istorijos – nuo laikų prieš Didžiąją depresiją iki COVID-19 pandemijos.

Elžbietai II tarnavo penkiolika Jungtinės Karalystės ministrų pirmininkų – nuo Churchillio iki Johnsono, ji matė keturiolikos JAV prezidentų – nuo Trumano iki Bideno – vadovavimą. Diduma britų neatmena pasaulio be Elžbietos II – valstybės ir Tautų Sandraugos vadovės.

Biografijoje „Karalienė“ apžvelgiami karališkojo gyvenimo džiaugsmai ir pergalės, nusivylimai ir netikėti likimo vingiai, įvertinami pasiekimai moters, kuri didžiosios tautos dalies laikoma puoselėjamų britiškų vertybių: tarnystės, pareigos, pastovumo, dosnumo ir stoicizmo, – gynėja.

Lietuvoje Rumi vardą girdėję tie, kurie domisi Rytų kultūra ir poezija, tačiau jo kūryba menkai žinoma. Poeto tikrasis vardas yra Jalal ad-Din Muhammad Rumi. Jis gimė 1207 metais rytiniame Persijos imperijos pakraštyje, Balcho mieste (šiandienis Afganistanas). Mirė 1273 metais Konijoje, ten ir palaidotas šalia tėvo. Didžiajam sufijų poetui atminti Konijoje buvo pastatytas mauzoliejus ir pavadintas Mevlanos vardu. Jame glaudžiasi mečetė, dervišų gyvenamieji pastatai ir šokių salė. Šventa vieta yra gausiai lankoma gerbėjų iš viso pasaulio. 

Dauguma jo tekstų parašyti nuo trisdešimt septynerių iki šešiasdešimt septynerių metų; jis sukūrė tris tūkstančius meilės eilėraščių, skirtų Šamsui, pranašui Mahometui ir Dievui, apie du tūkstančius rubajatų, šešių tomų dvasinį epą „Masnavi“, kurį sudaro apie dvidešimt šešis tūkstančius dvieilių. Šis kūrinys laikomas bene įtakingiausiu veikalu islamiškajame pasaulyje po Korano. Osmanų imperijos laikais net buvo steigiamos specialios institucijos, nagrinėjančios Rumi palikimą.

Rumi savo kūriniais siekia pamokyti skaitytoją, parodyti jam kelią anapus ego, bet tai ne moralizavimas – tai mokytojo žodis. Mokytojo, kuris pasiryžęs kiekvieną akimirką tapti mokiniu. Pasakojama, kad į poeto laidotuves susirinko ir musulmonai, ir žydai, ir krikščionys. Jo poezija ir jo mokymas buvo aukščiau konfesijų ir religinių dogmų. Todėl nenuostabu, kad ir mūsų dienomis Rumi sulaukia vis daugiau skaitytojų.

Praėjus šimtmečiams, poeto kūriniai deklamuojami, dainuojami, jiems kuriama muzika, jie įkvepia kurti romanus ir filmus.

Parengta pagal vertėjo Eugenijaus Ališankos straipsnį

Sėdėdamas savo gyvenimo narvely,

stebėk dvasios paukštį, kol jis neišskrido.

Viduramžių poetas, sufijų mistikas Rumi (1207–1273) yra vienas populiariausių poetų Vakarų pasaulyje. Į šią knygą sudėti Rumi veikalų vertimai leis prisiliesti prie šio poeto išminties ir meilės, pajusti Rytų kultūros ir poezijos grožį.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įtraukta į vertingiausių 2017 metų verstinių knygų sąrašą.

STEVEN R. GUNDRY  „ENERGIJOS PARADOKSAI“ 

KĄ DARYTI, KAI APLEIDŽIA JĖGOS    

Dr. Gundryʼio nuomone, su nuolatiniu nuovargiu kovojantys žmonės beveik visada turi kai ką bendra: žarnyne prasidėjusį ir išplitusį uždegimą. Šis uždegimas padidina riziką susirgti autoimuninėmis ligomis, sutrikdo medžiagų apykaitą ir išeikvoja brangias energijos atsargas. Autorius pateikia naujus įrodymus apie mikrobiomo vaidmenį gaminant arba, atvirkščiai, sunaudojant energiją ir siūlo priemones, padedančias užgesinti uždegimą.

Bestselerio „Mitybos paradoksai“ autorius Stevenas R. Gundryʼis naujoje savo knygoje „Energijos paradoksai“ kalba apie energijos spąstus, atimančius iš mūsų gyvybingumą ir verčiančius nuolat jaustis be jėgų. Daugelis žmonių nuovargį, blogą nuotaiką, „smegenų rūką“ arba svorio padidėjimą priima kaip įprasto šiuolaikinio gyvenimo būdo dalį. Nesvarbu, koks jūsų darbo krūvis ar amžius, šie simptomai nėra normali būklė. Tai yra kūno signalai, bylojantys apie organizmo funkcijų sutrikimą. 

• Rasite šešių savaičių programą, kuri padės susigrąžinti sveikatą žingsnis po žingsnio.

• Susipažinsite su nauja dr. Gundryʼio monodieta, kuri paskirsto energiją į reikiamas vietas.

• Sužinosite, kaip aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis tinkamai imuninės sistemos veiklai.

• Atkursite pusiausvyrą žarnyne, pamaitinsite mikrobiomą ir atgausite jėgas.

• Išbandysite skanių ir subalansuotų patiekalų receptus. 

Aš jau seniai gydau energiją! Tiesiog nesupratau to anksčiau, nes rūpėjo kiti, kaip atrodė, reikšmingesni, daugiau laiko pokalbiuose apie sveikatą užimantys dalykai – kardiologija, širdies ir krūtinės chirurgija, autoimuninės ligos, taip pat senėjimo ir ilgaamžiškumo klausimai. Bet visos šios problemos yra glaudžiai susijusios. Pradinis energijos lygis, atsparumas ligoms, gebėjimas gyventi ilgai ir klestėti – vienas nuo kito neatsiejami dalykai.

MEDICINOS DAKTARAS STEVENAS R. GUNDRYʼIS vadovauja Tarptautiniam širdies ir plaučių institutui (International Heart and Lung Institute) Palm Springse Kalifornijoje, taip pat yra Atstatomosios medicinos centro (Center for Restorative Medicine), veikiančio Palm Springse bei Santa Barbaroje, įkūrėjas ir direktorius. 

Po sėkmingos chirurginės karjeros dirbant Loma Lindos universiteto profesoriumi ir Kardiotorakalinės chirurgijos skyriaus vadovu daktaras Gundryʼis susidomėjo šiuolaikinių ligų gydymu taikant mitybos pakeitimus. 

Jis yra The New York Times bestselerių „Mitybos paradoksai“, „Ilgaamžiškumo paradoksai“, „The Plant Paradox Cookbook“ („Valgiai besilaikantiems mitybos plano „Augalų paradoksas“), „The Plant Paradox: Quick and Easy“ („Augalų paradoksas: lengvai ir greitai“), „The Plant Paradox Family Cookbook“ („Augalų paradoksas: šeimos valgiai“) ir „Dr. Gundry’s Diet Evolution“ („Daktaro Gundryʼio mitybos evoliucija“) autorius, taip pat tinklalaidės „Dr. Gundry Podcast“ vedėjas. 

Su kolegomis recenzuojamuose žurnaluose yra paskelbęs daugiau nei tris šimtus straipsnių apie mitybą ir papildų vartojimą gydant diabetą, širdies, autoimunines ir daugelį kitų ligų. 

Daktaras Gundryʼis su žmona Penny ir jų auginamais šunimis gyvena Palm Springse ir Montesite (Kalifornija).

„Svarbus skaitinys žmonėms, kurie jaučiasi persidirbę, išsekę, be jėgų ir nuolat pervargę. Bet kaip įrodo dr. Gundryʼis, nuovargis nėra jūsų likimas!“

– ARIANNA HUFFINGTON, kompanijos Thrive Global įkūrėja ir generalinė direktorė

„Praktiški, lengvai pritaikomi patarimai, kaip nugalėti nuovargį ir maksimaliai padidinti energiją.“ 

– Kirkus Reviews