Negrožinė literatūra

Pažinkite augalų galią, kuri padės atitrūkti nuo skubraus gyvenimo keliamo streso ir nerimo bei imtis savo aplinkoje auginti daugiau džiaugsmo. Populiarios JAV tinklalaidės „Bloom and Grow Radio“ vedėja Maria Failla savo knygoje „Auginu džiaugsmą“ dalijasi  praktikomis ir patarimais, kaip atsitraukti nuo ekranų, puoselėti vidinę ramybę augalų apsuptyje, o rūpinimąsi augalais paversti savęs puoselėjimu.  

Žaisminguose knygos skyriuose autorė tyrinėja mokslą, slypintį už meilės augalams, ir parodo, kaip tas kuklus alavijas ant jūsų palangės gali atverti kelią į gerovės ir džiaugsmo kupiną pasaulį. Nesvarbu, ar esate augalų mylėtojas profesionalas, ar nerimastingas vieno, kol kas nenuvytusio sukulento šeimininkas, „Auginu džiaugsmą“ jums padės vėl atrasti ryšį su savimi, paskatins dažniau šypsotis, įneš ramybės į jūsų širdį, įkvėps savo aplinkoje susikurti prasmingą sveikatingumo rutiną, paremtą gamta ir darna.

Nauja pasaulinio bestselerio Tvarkingų namų stebuklas autorės Marie Kondo knyga Džiaugsmu spindintys namai – iliustruotas visuotinai pripažinto KonMari tvarkymosi metodo vadovas, mokantis rasti ir pasilikti jums mielus daiktus, išdidžiai dekoruoti jais savo namus ir gyventi džiaugsmo kupiną gyvenimą.

Knygoje patariama, kaip kambarys po kambario, spinta po spintos, stalčius po stalčiaus susitvarkyti namus; kaip surūšiuoti, sudėlioti ir laikyti pačius įvairiausius daiktus: nuo drabužių ir batų iki fotografijų, knygų, virtuvės įrankių, kosmetikos priemonių, vertingų ar širdžiai brangių smulkmenų.

Džiaugsmu spindintys namai ne tik moko kaip susikurti tvarkingus namus, bet ir padeda suprasti, kad ne jūs turite tarnauti namams, o jie turi būti pritaikyti jūsų poreikiams. Tai geriems pokyčiams namuose ir gyvenime įkvepianti knyga.  

"1930 m. Johnas Maynardas Keynesas spėjo, kad iki šimtmečio pabaigos technologijos jau bus pakankamai pažengusios, kad tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija ar Jungtinės Valstijos būtų įvesta penkiolikos valandų darbo savaitė. Yra daugybė argumentų, leidžiančių manyti, kad jis neklydo. Technologine prasme mes esame visai pajėgūs tą padaryti. Ir vis dėlto tai neįvyko. Vietoj to technologijos pasitelktos ieškant būdų, kaip priversti mus visus dirbti dar daugiau. Tam reikėjo sukurti darbus, kurie iš esmės būtų beprasmiai. Didžiulės masės žmonių, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje, praleidžia ištisas karjeras vykdydami užduotis, kurios, giliu jų įsitikinimu, iš tikrųjų yra nereikalingos. Būtent šiuos darbus ir siūlau vadinti „šūdmalos darbais“."

David Graeber

David Graeber (1961–2020) – pasaulinio garso antropologas ir aktyvistas. Graeberis taip pat aktyviai dalyvavo tarptautiniuose aktyvistų judėjimuose, buvo vienas iš Occupy Wall Street ideologų.

Šis, gyvenimą keičiantis ir išlaisvinantis, požiūris į valymą ir tvarkymą padės atsikratyti gėdos ar nerimo dėl netvarkingų namų.

Jei jums sunku prisiversti atlikti būtinus darbus, tikriausiai tam esama svarbios priežasties: nerimas, nuovargis, depresija, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) ar paramos stoka. Susilaukusi antro vaiko, terapeutė KC Davis pakliuvo į streso ir netvarkos spąstus: kuo labiau jautėsi nieko nebespėjanti, tuo mažiau turėjo motyvacijos ko nors imtis. 

Ištrūkti iš šių spąstų – o kartu ir susigrąžinti namų funkcionalumą – KC sugebėjo supratusi vieną esminį dalyką:

Jūs nedirbate savo namams; jūsų namai dirba jums.

Atsižvelgdama į savo pačios emocinę savijautą, ji sumažino būtinų atlikti namų priežiūros darbų ir pasitelkė kūrybiškumą: prisitaikė prie savo ribotų laiko ir energijos išteklių. Šioje knygoje KC nuodugniai pateikia naudingus patarimus, pritraukusius milijonus gerbėjų į jos „TikTok“ paskyrą @domesticblisters.

Skaitydami išmoksite:

• Motyvuoti save rūpintis gyvenamąja erdve.

• Į namų priežiūros darbus žiūrėti kaip į paslaugą sau, o ne kaip į savivertės atspindį.

• Pirmiausia nusistatyti prioritetus.

• Užduotis suskirstyti užuot jas atidėliojus.

• Tvarkytis trumpais etapais pagal kasdienius poreikius.

• Pasitelkti kūrybiškumą ir netvarkingą kambarį paversti funkcionaliu.

Padedant KC jūsų namai vėl taps jaukūs. Čia galėsite atsipūsti, nors ir ne visi darbai bus baigti. Į priekį judėsite lengvai, taikiai ir ramiai, nekamuojami kaltės, savikritikos ir nesibaigiančių darbų sąrašų. Jiems čia ne vieta.

Spalva yra mūsų vaizduotės pigmentas, kuriuo mes spalviname pasaulį. Pranokstanti didžiausią miestą, sudėtingiausią mechanizmą, gražiausią paveikslą, spalva galbūt ir yra didžiausias žmonijos atradimas.

Mūsų ryšys su spalvomis – nepaprastas. Suteikiame joms reikšmes, asociacijas ir savybes, kurios per tūkstantmečius kito ir kurios apima daugybę kultūrų, žemynų, kalbų. Britų meno istorikas, BAFTA nominantas ir laidų vedėjas James Fox savo knygoje Pasaulis pagal spalvą išskiria 7 pagrindines spalvas – juodą, raudoną, geltoną, mėlyną, baltą, violetinę ir žalią – atskleisdamas kiekvienos jų pagrindinę idėją. 

Autorius pasakoja, kaip įvairūs istoriniai įvykiai darė įtaką spalvų reikšmių kismui; ką šios besiformuojančios reikšmės atskleidė apie jų kūrėjus; kokias žmonių viltis, baimes, išankstinius nusistatymus ir rūpesčius jos parodė.  J. Fox tyrinėja daugelį meno istorijos etapų – nuo bronzos amžiaus aukso dirbinių iki Turnerio, Ticiano, Yveso Kleino kūrybos. Knygoje susipina literatūra, filosofija, kinas, archeologija ir kiti menai – nuo Monet iki Marko Polo, nuo ankstyvųjų japonų tapybos tušu meistrų iki Šekspyro, Gėtės bei Džeimso Bondo.

Pasaulis pagal spalvą – tai ne tik istorija apie spalvas, bet ir pasakojimas apie žmones ir mūsų vietą visatoje: po kalbos, spalvos yra didžiausias kultūrinės reikšmės nešėjas. 

„The Washington Post“, „NPR“, „Vogue“, „The Wall Street Journal“ ir „Bloomberg Businessweek“ paskelbta geriausia metų knyga.

Stulbinanti, epinė vieno iš talentingiausių ir mėgstamiausių šių laikų autorių sukurta šeimyninė saga, kurios veiksmas aprėpia pusę šimtmečio — Pirmąjį pasaulinį karą, Hitlerio iškilimą, Antrąjį pasaulinį karą ir Šaltąjį karą; pasak Oprah Daily, tai „savaime tikras literatūrinės magijos stebuklas“.

„Mago“ veiksmas prasideda XX a. pradžios Vokietijos provincijos mieste, kuriame jaunasis Tomas Manas (Thomas Mann) auga konservatyvaus, padorumo kaustomo tėvo ir kerinčios, nenuspėjamo elgesio brazilės motinos namuose. Paauglystėje Manas slepia menines ambicijas nuo tėvo, o homoseksualius potroškius — nuo visų. Jį sužavi viena iš turtingiausių ir kultūringiausių Miuncheno žydų šeimų, su kuria susijungia vedęs dukterį Katią. Jie susilaukia šešių vaikų. Atostogaudamas Italijoje, pakerėtas paplūdimyje sutikto berniuko, jis parašo apsakymą „Mirtis Venecijoje“. Tampa geriausiai vertinamu savo laikų rašytoju, apdovanojamas Nobelio literatūros premija ir gyvena kaip viešas asmuo, bet jo privatus gyvenimas išlieka paslaptimi. Tikimasi, kad jis viešai pasmerks Hitlerį, kurio vaidmenį iki tol nepakankamai įvertino. Jo vyriausia duktė ir sūnus, ryškūs meninės bohemos ir naciams priešiško sąjūdžio atstovai, dalijasi meilužiais. Jis pabėga iš Vokietijos į Šveicariją, paskui Prancūziją ir galiausiai Ameriką: iš pradžių gyvena Prinstone, vėliau Los Andžele.

Šiame „nepaprasto jautrumo“ romane „The Wall Street Journal“ Tóibínas sukūrė „sudėtingą, tačiau skatinantį empatiją portretą rašytojo, visą gyvenimą kovojusio su giliausiais savo troškimais, šeimos nariais jų audringu gyvenamuoju laiku“ „Time“: „pamatysite, kaip su malonumu skaitysite kiekvieną puslapį“ „Vogue“..

„Odė XX a. genijui ir savaime tikras literatūrinės magijos stebuklas.“

O Magazine

„Intymus Thomo Manno portretas... Knygoje „Magas“ Toibinas suteikia retą galimybę iš arti stebėti, kaip kuriamas rimtasis menas, ir kartu įrodo pats esąs didelių galių magas.“

Chicago Review of Books

„Be galo įtraukia... Tai nepaprastai ambicinga knyga, kurioje subtiliai subalansuotas asmeniškumo ir didžiųjų įvykių aspektai... Toibinas sukūrė tikrą epą.“

The Guardian

Colmas Tóibínas parašė dešimt romanų, tarp jų: „Magas“, apdovanotas Rathbones Folio premija; „Meistras“ (The Master), apdovanotas Los Angeles Times Book premija; „Bruklinas“ (Brooklyn), apdovanotas Costa Book premija; „Marijos testamentas“ (The Testament of Mary) ir „Nora Webster“, taip pat du apsakymų rinkinius ir kelias literatūros kritikos knygas. Jis yra Kolumbijos universiteto Irene and Sidney B. Silverman Professor of the Humanities; Airijos Menų taryba jį paskelbė 2022—2024 m. airių grožinės literatūros laureatu. Tóibínas, kurio knygos tris kartus buvo įtrauktos į Bookerio premijos trumpąjį sąrašą, gyvena Dubline ir Niujorke. 

Šiandieniniai vaikai skęsta informacijos ir nuomonių jūroje. Tampa itin svarbu, kad vaikai išmoktų atskirti nuomones nuo faktų, nagrinėti skirtingas perspektyvas vedini ne tik smalsumo, bet ir  įžvalgumo. Šis vadovas padės tėvams, siekiantiems skaitmeniniame amžiuje išugdyti sumanius vaikus, gebančius susidoroti su informacijos antplūdžiu.

Knygoje ,,Kaip užauginti kritiškai mąstančius vaikus‘‘ garsi amerikiečių edukatorė Julie Bogart remiasi daugiau nei 20 metų trunkančia vaikų ugdymo namuose ir mokymų programų rengimo patirtimi. Autorė siūlo praktinius būdus, kaip skatinti vaiko gebėjimą tyrinėti pasaulį kiekviename jo raidos etape, atskleidžia, kaip vaiko potraukiai ir išankstiniai nusistatymai veikia jo įsitikinimus, kokią įtaką patirtis mokykloje ir naršymas internete daro mąstymui, kas skatina kurti naujas įžvalgas, o ne tiesiog „suvartoti“ tai, ko buvo išmokytas, pateikia strategijų, kaip susigrąžinti sąmoningo skaitymo įgūdžius.

Įtraukiančių istorijų ir užsiėmimų įvairaus amžiaus vaikams kupina knyga padės tėvams auginti entuziastingus vaikus, pasižyminčius mąsliu protu ir atvira širdimi.

Erichas Frommas, Vokietijos ir JAV psichologas bei filosofas humanistas, vienas neofroidizmo šakų psichoanalizėje įkūrėjų, knygoje „Pamiršta kalba“ psichoanalitiškai aiškina sapnus, pasakas, mitus, kurie yra, anot autoriaus, „parašyti“ vienintele universalia žmonijos kalba – simbolių kalba.

Autorius siūlo savo paties sapnų interpretavimo koncepcijas, paremtas įvairias atvejais; aprašo įvairius mitus ir pasakas (taip pat ir mitą apie Edipą); apibrėžia Freudo ir Jungo požiūrius, kartu analizuodamas jų kontekste ir savąjį.

Pasak E. Frommo, visi sapnai yra prasmingi ir reikšmingi, o mituose ir pasakose užšifruoti daug sudėtingesni pranešimai, negu gali atrodyti. Mokėdamas simbolių kalbą žmogus galėtų geriau suvokti save ir susipažinti su praeities kartų išmintimi.

Ar kada nors esate:

· skyrę laiką tam, kam neverta?

· prisiėmę nuopelnus už sėkmę, bet dėl nesėkmių kaltinę aplinkybes?

· darę tai, kas jūsų manymu, jums kenkė?

· laikęsi teorijų, nors įrodyta, kad jos klaidingos?

Tai yra kognityvinių mąstymo klaidų, kurių mūsų kasdieniame gyvenime apstu, pavyzdžiai. Šios sisteminės mąstymo klaidos gali kainuoti ir karjerą, ir šeimos laimę, ir finansinę gerovę. Tačiau žinant, kaip laiku jas pastebėti, įmanoma jų išvengti ir priimti geresnius sprendimus. Savo knygoje „Aiškaus mąstymo menas“ Rolfas Dobelli virtuoziškai pindamas šiuolaikines mokslo įžvalgas su kasdienos realijomis ir nutikimais, moko mus filosofijos ir gyvenimiškos išminties; šmaikščiai, paprastai, lakoniškai pataria, kaip įveikti mąstymo schemas, jau spėjusias susisukti gūžtas mūsų smegenyse, ir atremti tas, kurios dar tik taikosi gadinti mums gyvenimą.

Rolfas Dobelli (g. 1966 m.) – šveicarų autorius, ekonomikos filosofijos mokslų daktaras, verslininkas. Vos pasirodžiusi jo knyga „Aiškaus mąstymo menas“ tapo pasauliniu bestseleriu: parduota virš trijų milijonų egzempliorių, knyga išversta į 40 kalbų. Dobelli taip pat yra platformos WORLD.MINDS, vienijančios tarptautinio pripažinimo sulaukusius mąstytojus, mokslininkus ir menininkus, įkūrėjas.

Naujausioje, šiandien itin aktualioje esė rinktinėje „Taika ar karas“ daug metų išeivijoje gyvenantis ir aštriai prieš Vladimiro Putino režimą pasisakantis rusų rašytojas Michailas Šiškinas tvirtina: Rusija nėra „mįslė paslaptyje ir paslaptis slėpinyje“ – mes tiesiog nepakankamai apie ją žinome. Savo knygoje jis bando atsakyti į svarbius su Rusija susijusius klausimus.

Kodėl keliautojai iš Vakarų net ir 21 a. apie Rusiją rašo kaip apie kitą planetą?

Kas šioje šalyje yra ne taip ir kodėl?

Iš kur atsirado mitas apie „rusų sielą“?

Kodėl revoliucijos ir bandymai sukti demokratijos keliu atveda prie naujų diktatūrų?

Kas iš tikro slypi už autokratinio Putino režimo ir jo pradėto karo Ukrainoje?

„Taika ar karas“ tyrinėja Rusijos problemų ištakas – nuo Kijevo Rusios ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės per skirtingus imperijos gyvavimo etapus, revoliuciją, Šaltąjį karą iki trisdešimt metų gyvuojančios Rusijos Federacijos. Rašytojas kalba apie sudėtingus valstybės ir piliečių santykius, aiškina rusišką požiūrį į žmogaus teises ir demokratiją, kelia mintį, kad yra dvi rusų grupės: nusivylę, abejingi, „vergo mentalitetą“ turintys žmonės ir tie, kuriems artimos europietiškos vertybės, kurie bando sukilti ir priešintis.

Asmeniški ir plačią istorinę perspektyvą atveriantys Michailo Šiškino tekstai – atvira ir kritiška refleksija apie šalį, įsipainiojusią sudėtingoje, krauju permirkusioje praeityje, o kartu jautrus laiškas žemei, kurioje gimė. Ar Rusija ir toliau suks piktavališką smurto ir autokratijos ratą, ar jos žmonės ras būdų pakeisti istoriją – ir kaip mes galime padėti tai padaryti?

Michailas Šiškinas (g. 1961) – vienas žymiausių šiuolaikinių Rusijos romanistų, literatūrinių premijų laureatas. Nuo 1995 m. gyvena ir intensyviai rašo Šveicarijoje. Jo knygos išverstos į 30 pasaulio kalbų. Leidykla „Vaga“ yra išleidusi jo romanus „Laiškų knyga“ (2011) ir „Veneros plaukas“ (2013).

Robert Heilbroner (1919–2005) – žymus amerikiečių ekonomistas, sociologas, ekonomikos istorikas. Ši, geriausiu jo darbu laikoma knyga „Žemiškieji mąstytojai", pasakoja apie garsiausius pasaulio ekonomistus, kurių gyvenimas, laikai ir idėjos paliko gilų pėdsaką istorijoje, paveikė ir supurtė visuomenes – mąstytojus, kurių protai kūrė ir keitė pasaulį. 

Slaptus norus ir troškimus dažnai slepiame „skrynioje po devyniais užraktais“. Kas nutinka, kai kilstelime jos dangtį?

Psichoterapeutės Charlotte Fox Weber klientų gyvenimai ir problemos – skirtingos, tačiau kiekvienas jų kelia vieną ir tą patį klausimą: ko AŠ iš tikrųjų noriu? 

Įžvalgų ir empatijos kupina autorės knyga Ko mes norime kviečia į kelionę per dvylika giliausių norų ir troškimų – meilę, galią, laisvę, bendrystę ir daugelį kitų – taip atverdama mums tai, kas vyksta už uždarų privačios praktikos durų. Ko mes norime drąsina tiesų ir atvirą žvilgsnį į norus, kurie sieja mus visus; parodo, kaip svarbu gebėti suprasti ir išreikšti savo troškimus; pasiūlo praktinių patarimų, kaip kokybiškai ir visapusiškai gyventi.

Charlotte Fox Weber augo Konektikute ir Paryžiuje, baigė anglų kalbos ir filosofijos studijas Bristolio universitete. Yra Didžiosios Britanijos psichoterapijos tarybos ir Britų psichologijos bei psichoterapijos asociacijos narė. 2015 metais įkūrė gyvenimo psichoterapijos mokyklą, o pastaraisiais metais užsiima privačia psichoterapijos praktika. Ko mes norime yra pirmoji autorės knyga.

Kai Monisha Rajesh su kuo nors pasidalyvavo savo planais – kelione aplink pasaulį 80-čia traukinių – dažniausiai ją pasitikdavo iš nuostabos išplėstos akys. Netrukus ji suplanavo maršrutą, kuris siekė 24 000 kilometrų įspūdingiausiais pasaulio geležinkeliais: nuo debesis siekiančio Činghajaus – Tibeto geležinkelio bėgių iki šilko prabanga žaižaruojančio Venecijos Simplono, Rytų ekspreso.

Susikrovusi kuprinę, į kompaniją pakvietusi savo sužadėtinį Džemį, Monisha leidžiasi į nepamirštamą nuotykį iš Londono Šv. Pankracijaus geležinkelio stoties į Rusiją, Mongoliją, Šiaurės Korėją, Kanadą, Kazachstaną ir kitus pasaulio kampelius. Nuolatinio judėjimo, veiksmo ir chaoso kupinoje kelionėje jiedu užmezga draugystes, keičiasi istorijomis su linksmais, įkyriais, bet nepaisant visko, žaviais pakeleiviais, nepamiršdami mėgautis kvapą gniaužiančiais vaizdais pro traukinio langą.

M. Rajesh „Aplink pasaulį 80-čia traukinių“ – ryškūs kelionių memuarai, pasakojantys apie skirtingus gyvenimus, kultūras ir istoriją. Tai knyga, kuri privers ir garsiai juoktis, ir apmąstyti, ką reiškia būti pasaulio piliečiu.

Kaip kalbėti aiškiai, tiksliai ir įtaigiai

Kitoks požiūris ir konkretūs įrankiai

NORITE PRISIJAUKINTI VIEŠĄJĮ KALBĖJIMĄ? KAD NEBŪTŲ KANČIA NEI RUOŠTIS KALBAI, NEI JĄ SAKYTI? 

Tai knyga apie gerą kalbėjimą. Tokį, kuris padeda pasiekti savo tikslų. Tai knyga, griaunanti mitą, kad viešasis kalbėjimas aktualus tik politikams ir lemtas vos keliems laimingiesiems. Nėra magijos ir išrinktųjų, yra tik kryptingai skiriamas dėmesys ir darbas. Kalbėjimas – labiau matematika nei mistika. 

Ši knyga pateiks aiškius kriterijus, svarbius rengiant savo pristatymą ar kalbą, padės jausti tvirtą pagrindą po kojomis ir kalbėti įtaigiau. Tiek svečiuose, tiek susitikime, tiek seminare. Nes gerai kalbėti gali visi. Reikia tik ruoštis. 

Knygos puslapiuose:

• Esminiai geros kalbos elementai.

• Patarimai, kaip ruoštis kalbai, – nuo geros pradžios iki efektingos pabaigos. 

• Savipagalba keliaujant keliaujant į susitikimą ar lipant į sceną sakyti kalbos. 

• Žinomų žmonių patirtys jaukinantis viešąjį kalbėjimą. 

Praktika pagrįsti patarimai, kurie veikia!

Neringa Bliūdžiūtė jau beveik dvi dešimtis metų padeda kalbėti kitiems – vadovams, organizacijoms, valstybėms. Buvusi užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus patarėja, Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbų rašytoja, NATO Viešosios diplomatijos padalinio komunikacijos ekspertė, dabar konsultuojanti verslo ir viešojo sektoriaus vadovus savo sukurtoje konsultacijų įmonėje Wow. World of Words. Ilgametė ir išskirtinė komunikacijos bei viešojo kalbėjimo patirtis suformavo tvirtus pagrindus viešąjį kalbėjimą paversti savo galia ir sukurti veiksmingą metodologiją. 

Knygą puikiai papildo ir patirtį sustiprina kalbos rengimo kortelės „Kalbykla“. Tai jūsų pagalbininkas aiškios, stiprios ir įtaigios kalbos link. Sekite kortelėse nurodytus žingsnius, darykite pratimus ir pamažu sukursite savo pristatymą. Nuo pirmos minties apie „ką pasakyti?“, savipagalbos prieš susitikimą ar sceną iki savijautos po pasirodymo. Jei tenka kalbėti kitiems, bet nesijaučiate tvirtai – šios kortelės padės įvairiose profesinėse ar asmeninėse situacijose.

Visas mūsų kasdienis ir veiklos pasaulis gali būti kupinas sąmoningumo ir darnos. Bet kuri žmogaus veikla gali tapti meistriška: verslas, kalbėjimas, mokymas, gėlių auginimas, maisto gaminimas, namų tvarkymas, buvimas su artimaisiais ir kita.

Šios knygos autorius Rimvydas Židžiūnas kviečia tai atrasti. Knyga pakvies jus pažvelgti į savo veiklas visiškai nauju žvilgsniu ir leis pažinti meistro pasaulį.

Knygoje atrasite:

● kodėl net labai sėkmingoje veikloje realizuojate toli gražu ne visą savo potencialą;

● kaip veikla gali padėti auginti jūsų esybę ir sąmoningumą;

● kaip bet kurią veiklą praturtinti meistriškumu, džiaugsmu, prasme ir pašaukimu;

● kaip išsilaisvinti nuo streso bei išsekimo ir išbristi iš gyvenimo krizių;

● kaip pažadinti savo kūrybiškumą bet kurioje srityje;

● kaip atskleisti ne tik save, bet ir žmones, su kuriais bendraujate;

● įkvepiančių istorijų apie meistriškumą kasdieniame gyvenime.

Rimvydas Židžiūnas yra dvasinės žmogaus evoliucijos specialistas. Jis geriausiai žinomas kaip didžiausio ir ilgiausiai veikiančio Lietuvoje gyvenimo būdo mokymų centro „SoulACTION“ įkūrėjas. Rimvydas taip pat yra knygų autorius, daugelio ilgųjų mokymų programų kūrėjas, sąmonės plėtimo seminarų lektorius ir situacinio mokymo ekspertas. Per pastaruosius 12 metų jo veikla pakeitė tūkstančių žmonių gyvenimus.

„Ši knyga – tai mano pasidalijimas nueitu keliu, todėl ji kiek panaši į intelektinį romaną. Knygoje atskleidžiamo pasaulio užduotis yra praplėsti skaitytojo sąmonę, kad atsivėrus platesniam matymui gautumėte vidinių įžvalgų ir patirtumėte atradimų iš gilesnių savo paties dimensijų. Jūsų intuityvūs atradimai yra patys vertingiausi šioje kelionėje. Jie padės ne tik pasisemti žinių, bet ir įgyti išminties, kuri visuomet buvo jumyse ir laukė, kol ją atrasite.“ – Rimvydas Židžiūnas

„...aš neturiu sutrikimų – turiu iššūkių. Mano keistumas neišnyks, jei validuosiu save įsirašydama diagnozę, autizmas – tai aš, tai mano asmenybės dalis, tai nėra kažkas, ką dabar įsidėjau į kišenę, o paskui galėsiu išmesti.“

Šioje knygoje turbūt pirmą kartą Lietuvoje pristatomos suaugusių autistiškų žmonių istorijos, leidžiančios geriau suprasti žmogaus, gyvenančio su autizmo spektro sutrikimu, kasdienybę – kylančius iššūkius ir būdus juos įveikti. Trumpus gyvenimo pasakojimus, iliustruotus Tatjanos Pleskevičienės, taip pat priklausančios autistiškų suaugusiųjų bendruomenei, antroje knygos dalyje pratęsia interviu su vaikų ir paauglių psichiatru prof. Dainiumi Pūru, žmonių su negalia teisių ekspertu prof. Jonu Ruškumi, medicinos antropologe dr. Daiva Bartušiene ir Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente dr. Ramune Mazaliauskiene.

Knyga kviečia pažinti unikalų autistiškų žmonių pasaulį ir siekia išsklaidyti tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, nežinią: kokia ateitis laukia mano vaiko, ar jis arba ji turės draugų, sukurs šeimą, galės dirbti? Ar suaugusiam autistiškam žmogui reikia pagalbos – ir jei taip, tai kokios? Knygos autorės Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė įsitikinusios, jog „atsakymai išlaisvina: jie suteikia iššūkiams vardą, <...> padeda surasti panašius ir panašias į save“.

Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja, taip pat – autistiško vaiko mama. Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškomis autizmui bei neuroįvairovei.

Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė – medicinos psichologė („EuroPsy“ psichologė) ir muzikos terapeutė, Vilniaus universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė.  Konsultuoja autistiškus asmenis, jų šeimos narius, darbdavius, veda mokymus autizmo tema įvairioms organizacijoms ir įvairių sričių specialistams bei specialistėms.

TIKIU, KAD KUO ŽMOGAUS GYVENIMAS SUDĖTINGESNIS, TUO DAUGIAU ŠIS IŠ JO GALI PASIIMTI IR DUOTI KITIEMS.

Ši knyga tarsi pokalbis. Terapinis pokalbis tarp dviejų lyg ir nepažįstamų, tačiau kartu žmogiškojo nežinojimo ir kasdieniškų atradimų kelyje esančių žmonių.

Šįkart žurnalistė Dalia Musteikytė gerokai išplečia savo darbo ribas, kiekvienas klausimas jai itin artimas, asmeniškas, jautrus, o jo atsakymas reikšmingas, projektuojantis būsimus sprendimus. Skaitytojas tuose klausimuose gali atrasti savo mintį, pamąstymą, svarstymą, galiausiai ir atsakymą.

„Žurnalistui įprasta kalbinti žmones apie juos pačius, o čia teko atlikti emocinę savireviziją ir daug ką traukti iš savęs – nuoskaudas, patirtis, dvejones. Žinojau, jei nebūsiu atvira, nesulauksiu atvirumo ir iš Beno, pokalbis bus drungnas. „Abipusė terapija čia mums išeina“, – kartą parašė jis, pridėjęs šypsenėlių. Taip darsyk buvau paskatinta klausinėti toliau.“ – Dalia Musteikytė

Kitas pokalbio dalyvis – kunigas Benas Lyris atskleidžia visą savo žmogiškąjį tikėjimu paremtą žinojimą, perleisdamas jį per asmeninius patyrimus, išgyvenimus, dabarties jausmus.

„Tikiu, kad skaitydami šią knygą žmonės bus palytėti paties Dievo artumo. Turbūt negalime visi būti labai dieviški, labai šventi, bet visi galime būti žmogiški. Tegul mūsų knygos puslapiai, mano, jūsų knygos puslapiai, mūsų žmogiškumas kiekvieną priartina prie jo paties širdies pasaulio. Linkiu, kad tame širdies pasaulio kampelyje jis sutiktų Dievo veikimą – veikimą to, kuris ateina, apsigyvena, myli, apkabina ir gydo.“ – Benas Lyris

„Nėra stebuklingos tabletės žmogaus tikėjimui, laimei, kaip tik pasitikėti Dievu, padaryti jam vietos. Ir Dievas nėra tas, kuris sutvarko žmogaus gyvenimą be jo paties pastangų. Dievas, pasikartosiu, yra gyvenimo bendradarbis, palydintis, einantis, saugantis, apkabinantis, padrąsinantis. Svarbiausia – nusidėjus ir silpnumo akimirką ne nuteisiantis, bet keliantis ir gydantis. Kristus sako: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų visose gyvenimo formose, visuose pavidaluose.“ Nesako: atėjau, kad žmonės egzistuotų, vegetuotų, būtų baudžiami, susargdinami, bet priešingai – kad būtų išgydyti. Kaip dažnai nerandame Dievo ir neturime šios malonės, nes ne visada esame atviri ir ne visada jo ieškome, tikime, kad viską apie jį žinome, kaip ir apie savo mylimuosius, su kuriais dažnai apsiprantame ir nematome buvimo kartu stebuklo.“

Kaip atrodo Japonija iš vidaus, ką apie save ir kitus galvoja salų šalies žmonės, kai lietuvis su jais kalbasi japoniškai? Kas jiems svarbu?

Audioknyga „Ką veikia Japonija“ yra apie Japoniją be įvaizdžio, tokią, kokią ją autorius mato, pats tapdamas jos dalimi. Tai ir pokalbiai su žmonėmis, kurie įvairiausiose Japonijos vietose užsiima visiškai skirtingais, bet labai įdomiais dalykais. Tačiau tai ir žvilgsnis ten, kur atvykėlis vargiai pateks, o patekęs – nedaug ką supras. Į japoniškas laidotuves. Į japonišką medicinos įstaigą. Čia ir istorijos apie tai, kaip japonai žiūri į maistą ir ką jie valgo. Kuo jie tiki ir kodėl. Kaip renkasi būstą ir kokie japoniškos kaimynystės ypatumai. Kaip japonai dirba ir ką jie veikia, kai randa laisvo laiko. Tai ne bandymas pasijusti visažiniam, o smalsus, gyvas, asmeniškas ir autentiškas žvilgsnis į Japonijos kasdienybę iš vidaus. Žvilgsnis, kupinas pagarbos, noro suprasti ir gebėjimo pasijuokti iš lietuvius ir japonus skiriančių, o kartais - siejančių dalykų.

„Andriaus Kleivos knyga apie Japonijos visuomenę išvengia svarbiausio nemalonaus trūkumo, būdingo beveik visiems panašiems mėginimams pristatyti Kitą– nė akimirką nekyla pojūtis, kad autorius tyrinėja savo objektą šaltu analitiko žvilgsniu, pasidėjęs jį po mikroskopu tarsi kažkokį keistą egzotišką vabzdį. Veikiau jis virsta jautriu ir empatišku savo aprašomų procesų dalyviu, kuris vis dėlto nepraranda nei tokiam darbui būtinos distancijos, nei puikaus humoro jausmo, nei atidos detalėms. Skaitytojui leidžiama pasimėgauti ir plačiais panoraminiais vaizdais (dažnai pateikiant aprašomos srities statistiką), ir nuostabiomis smulkmenomis, tegalinčiomis atsiskleisti vien tam, kuris ilgą laiką neskubėdamas jomis domisi ir mėgaujasi. Japonų kultūroje „smulkmenoms“ tenka esminis vaidmuo, leidžiantis perprasti „japoniškumo kodus“, todėl menkai Japoniją pažįstantis skaitytojas bus subtiliai įvestas į japoniškųjų socialinių ir kultūrinių ritualų visatą, o Japonijos mylėtojai atpažins daugybę sau artimų motyvų ir taip pat neišvengiamai naujų, „kleiviškų“ Japonijos veikimo aspektų. Nuostabūs ir stulbinantys įvairove japoniško maisto, sveikatos apsaugos, populiariosios kultūros, kosmetikos, būsto nuomos ir būsto filosofijos, naktinio gyvenimo ir kiti pasauliai bus parodyti su žaviu lengvumu, tačiau kruopščiai ir dėmesingai. Sužinosite netgi tokius dalykus, kodėl lietuviai japonams savo reakcijomis gatvėje atrodo panašūs, kodėl japonai yra tokie ilgaamžiai ir kodėl banginis, priplaukiantis prie Dzamamio salos, yra vardu S. Tai neabejotinai viena įdomiausių knygų apie Japoniją, kokią man yra tekę skaityti. “

Dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius

Andrius Kleiva – Paryžiaus politinių mokslų instituto absolventas, tinklaraštininkas ir LRT radijo bendradarbis, pratęsęs studijas viename Tokijo universitetų ir apie tai (bet ne tik) parašęs bestseleriu tapusią knygą „Kaip veikia Japonija“. Dabar jis dirba Tokijuje, komentuoja japoniškas aktualijas lietuviškoje žiniasklaidoje ir vis geriau pažįsta Japoniją. Apie tą pažinimą – antroji jo knyga „Ką veikia Japonija“.

Joanna Faber, įkvėpta mamos Adele Faber patirties ir jos bestseleriu tapusios knygos „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų“ sėkmės, kartu su kolege Julie King pristato knygą „Kaip kalbėti, kai vaikai neklauso“.

Pirmoje knygos dalyje vaikų auklėjimo ekspertės supažindina skaitytojus su „įrankių dėže“, atveriančia pagrindinius bendravimo įgūdžius, kurių reikia norint keisti santykius su vaikais. Antroje dalyje autorės pristato pagrindines bendravimo su vaikais metu kylančias problemas – pykčio priepuolius, priklausomybę nuo technologijų, nenorą klausyti – ir pasiūlo konkrečių praktinių būdų joms spręsti.

„Kaip kalbėti, kai vaikai neklauso“ – tikrų istorijų, šmaikščių iliustracijų ir veiksmingų pratimų derinys, kuris tiesia pagalbos ranką tėvams, seneliams, mokytojams – visiems, kas susiduria su vaikystės ir bendravimo su vaikais iššūkiais.

Joanna Faber ir Julie King yra keleto knygų, kurių populiariausios išverstos į daugiau nei 22 kalbas, autorės. Abi užsiima tėvų ir globėjų konsultacijomis, visame pasaulyje veda paskaitas ir seminarus tėvų bendruomenėms, verslo atstovams, ugdymo įstaigoms.

Yeonmi Park, bėgdama iš gimtosios Šiaurės Korėjos, apie laisvę nesvajojo. O ir nežinojo, koks yra laisvės skonis. Bėgo, kad išgyventų – kartu su šeima išvengtų mirties nuo bado, ligų arba užsakytos egzekucijos.

Prisiminimų knygoje „Išgyventi“ aprašomas sunkus gyvenimas bene tamsiausioje ir represyviausioje valstybėje visoje Žemėje; šiurpus jaunos merginos ištrūkimas iš Kinijos kontrabandininkų ir prekybos žmonėmis rankų; kelionė iš Kinijos per Gobio dykumą, kur kelią rodė tik žvaigždės danguje, į Mongoliją, o iš ten į Pietų Korėją – į laisvę. Nors autorės liudijimas veria širdį ir yra sunkiai įsivaizduojamas, jis byloja apie nepalaužiamą žmogaus dvasios stiprybę, spinduliuoja tikėjimą ir šviesą.

Yeonmi Park (박연미) – pabėgėlė iš Šiaurės Korėjos, žmogaus teisių gynimo aktyvistė. Išgarsėjo visame pasaulyje, kai pasakė kalbą „The One Young World 2014“ viršūnių susitikime Dubline, Airijoje. Jos kalba apie ištrūkimą iš Šiaurės Korėjos vos per dvi dienas sulaukė 50 milijonų peržiūrų YouTube ir kitose socialinių tinklų platformose.

Garsiausioje savo knygoje „Vidinis traumos pasaulis: archetipinė žmogaus dvasios gynyba“ Donaldas Kalschedas neria į vidinio traumos pasaulio, koks jis skleidžiasi per sapnus, fantazijas ir psichoanalizės vyksme dalyvaujančių pacientų pastangas, gelmes; siekia parodyti, kaip žmogaus psichika atsiliepia į žalojančius gyvenimo įvykius: kas vyksta vidiniame pasaulyje, kai išoriniame gyventi tampa nepakeliama, ką apie vidinius psichikos objektų vaizdinius mums sako sapnai, ir, galiausiai, ką tie vidiniai vaizdiniai ir fantazijos kūriniai byloja apie stebuklingą gyvenimą gelbstinčią gynybą, leidžiančią išgyventi žmogaus dvasiai, kai grėsmę jai ima kelti griaunamoji traumos galia. Ieškant įžvalgų knygoje dažnai gręžiamasi į C. G. Jungo teoriją ir praktiką.

Dr. Donaldas Kalschedas (g. 1943) – klinikinis psichologas ir C. G. Jungo analitinės krypties psichoterapeutas, dėstantis JAV universitetuose, skaitantis paskaitas užsienio šalyse, užsiiminėjantis privačia praktika Albukerkėje, Naujosios Meksikos valstijoje. Jo mokslinių tyrinėjimų laukas – ankstyvosios traumų patirtys, vidinė savisaugos sistema ir archetipiniai gynybos mechanizmai, padedantys išvengti trauminio nerimo.

Mažos žuvelės plaukioja paviršiuje, o didelės – gerokai giliau. Jei žvejosi dar gilesniuose vandenynuose – savo sąmonėje – pagausi didesnę žuvį.

Taip, tai to paties kino mistiko, „Tvin Pykso“ ir kitų aksominių sapnų bei sąmonės labirintų režisieriaus, tapytojo, spektaklių ir muzikos kūrėjo Davido Lyncho autobiografinė knyga. Joje apmąstomas kūrybinis jo gyvenimo nuotykis, jo ištakos bei įkvėpimo šaltinis – meditacija. Aptardamas kone visus savo filmus ir apskritai kūrybos principus autorius detaliai ir įtaigiai pasakoja apie tai, kaip transcendentinė meditacija (TM) išvedė jį į kūrybinę ir asmeninę tiesiąją – grynosios sąmonės – savęs – linkui.

„Swedbank“ dovanoja jums audioknygą Thomas Curran „Tobulumo spąstai“.

„Šiandieninėje visuomenėje perfekcionizmas tapo galinga varomąja jėga: siekiama vis efektyvesnės optimizacijos, dar didesnio našumo, geresnio produktyvumo. Todėl daugelis žmonių ir verslų įsitraukia į nesibaigiančias beribės tobulybės paieškas: esame nepatenkinti geriausiais savo rezultatais, pasiektais tikslais, o pelnas, vadyba, paslaugos, kolegos, darbuotojai, asmeninė laimė ir sėkmė visada galėtų būti didesnė, geresnė, greitesnė, sklandesnė.

Šįkart kviečiame susipažinti su studija, kurioje perfekcionizmas nagrinėjamas ne kaip idealo siekis, o kaip nepaliaujamos pastangos ištobulinti tai, kas netobula. Knygoje „Tobulumo spąstai“ rašytojas Thomas Curranas, apžvelgdamas mokslinius ir ekonominius tyrimus, atskleidžia, kas iš tiesų skatina perfekcionizmo įsigalėjimą, kaip tai veikia įvairias gyvenimo grandis – nuo asmenybės iki ekonomikos. Jis pateikia įžvalgų ir patarimų, kaip ištrūkti iš perfekcionizmo spąstų.

Knygą rekomenduoju visiems, kuriems rūpi tvarus asmenybės ir visuomenės augimas, jaučiantiems nerimą, kad dirba, bendrauja ar kuria nepakankamai tobulai. Viliuosi, kad ji taps įrankiu mokantis valdyti savo lūkesčius, kad perfekcionizmas būtų ne nuolatinio nepasitenkinimo ir nesveiko konkuravimo variklis, o pagrindas priimant tvarius, racionalius, ramius sprendimus.“

Inga Skisaker

„Swedbank“ Lietuvoje vadovė

Thomas Curran – Londono ekonomikos mokyklos psichologijos profesorius, svarbaus tyrimo, kurį BBC įvertino kaip „pirmąjį, palyginusį kelių žmonių kartų perfekcionizmą“, autorius. Jo TED kalba apie perfekcionizmą sulaukė daugiau nei trijų milijonų peržiūrų.

Atsisiųsk audio knygą nemokamai!

Visuotinio pripažinimo sulaukusių savo memuarų „Mano istorija“ tęsinyje buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama dalijasi kasdienio gyvenimo išmintimi ir veiksmingomis strategijomis, padedančiomis šiais neramiais laikais neprarasti vilties ir išlaikyti dvasinę pusiausvyrą.

Michelle Obama pasakoja skaitytojams dar negirdėtas istorijas iš savo gyvenimo, pateikia vertingų įžvalgų apie permainas, iššūkius bei galią ir sako tikinti, kad skleisdami savo šviesą kitiems, galime atverti mus supančio pasaulio turtingumą ir neišnaudotas galimybes, atrasti gilesnių tiesų ir naujų pažangos kelių. Kalbėdama iš savo – motinos, dukters, žmonos, draugės ir pirmosios ponios – patirties, ji dalijasi savo įpročiais ir principais, įgytais ir susikurtais siekiant sėkmingai prisitaikyti prie permainų ir įveikti įvairias kliūtis.

Naujajame bestseleryje „Mūsų šviesoje“ autorė atvirai ir nuoširdžiai kalbasi su skaitytojais, nagrinėdama daugeliui iš mūsų aktualius klausimus: kaip susikurti sąžiningus ir tvarius santykius? Kaip žmonių skirtumuose rasti stiprybę ir bendrystę? Kokias priemones naudojame, kai imame abejoti savimi ir jaučiamės bejėgiai? Ką darome, kai ši našta mums ima atrodyti per sunki?

„Gebėdami atpažinti savo šviesą, randame galių ir ja naudotis“, – rašo Michelle Obama. „Mūsų šviesa“ – puikus įsimintinų istorijų ir išmintingų patarimų derinys, įkvepiantis skaitytojus tyrinėti savo gyvenimą, rasti jame glūdinčius džiaugsmo šaltinius ir šiame audringame pasaulyje kurti prasmingus tarpusavio ryšius.

Michelle Obama 2009–2017 m. buvo JAV pirmoji ponia. Baigusi Prinstono universitetą ir Harvardo teisės mokyklą, ponia Obama pradėjo dirbti teisininke Čikagos korporatyvinės teisės paslaugų įmonėje Sidley & Austin, kurioje susipažino su būsimu savo vyru Baracku Obama. Vėliau dirbo Čikagos mero kanceliarijoje, Čikagos universitete ir Čikagos universiteto Medicinos centre. Ponia Obama taip pat įkūrė Public Allies – ne pelno organizacijos, padedančios jaunuoliams planuoti karjerą viešajame sektoriuje – Čikagos padalinį. Ji – pasaulinio bestselerio „Mano istorija“ ir JAV bestseleriu tapusios knygos „Užauginta Amerikoje“ autorė. Dabar Obamos gyvena Vašingtone, jie turi dvi dukras – Malią ir Sashą.

Kapitalistinis realizmas laikomas populiariausia Marko Fisherio idėja. Jos pagrindu tapo Žižeko mintis, jog „lengiau įsivaizduoti pasaulio nei kapitalizmo pabaigą“. Fisherio siekis šioje knygoje yra apžvelgti sąlygas, kurios verčia dabartinę sistemą laikyti neišvengiama. Jo išvados sukrečiančios: nors kapitalistinis realizmas pripažįsta, jog kapitalizmas nėra ideali sistema, tačiau įtaigiai verčia mus manyti, kad kitokia sistema yra tiesiog neįmanoma. To pasekmė – visuomenės su atrofavusiomis vaizduotėmis, ištisa psichologinių negalių puokšte ir bendra apatija.

VERIANTI NŪDIENOS EKONOMINĖS SISTEMOS ANALIZĖ

Nors pats Fisheris tapo kultiniu autoriumi dar pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, derindamas akademinę veiklą su k-punk tinklaraščio rašymu, labiausiai jį išgarsino 2009 m. išleistas „Kapitalistinis realizmas“.

„Nevyniokime į vatą: Fisherio užkrečiančiai paskaitoma knyga yra tiesiog geriausia mūsų būklės diagnozė, kurią turime! Išblaivinantis kvietimas kantriai teorinei ir politinei veiklai.“

Slavoj Žižek

„Kapitalistinis realizmas nėra originaliai nukaltas terminas. Jis vartotas dar 7-ajame deš. Vokiečių pop atlikėjų ir Michaelo Schudsono knygoje Advertising, The Uneasy Persuasion, kur buvo parodijuojamas socialistinis realizmas. Nauja manojoje šio termino vartosenoje yra išplėsta – netgi perspausta – reikšmė, kurią jam suteikiu…“

Mark Fisher