3 knygos už 25 eurus

„Švelnumas ir globa – toks absurdo žmogaus santykis su pasauliu. Būtent skausmingai aiškus dabarties vienkartiškumo, praeinamybės, unikalumo įsisąmoninimas lemia svarbiausius absurdo žmogaus bruožus – taurumą ir paprastumą... Toks šio traktato Sizifas, ritinantis akmenį į kalną, bet kartu puikiai žinantis, kad tas akmuo nuriedės žemyn ir vėl viskas prasidės iš naujo. Tokia ir ta paprasta tiesa, kurią pasako Camus savo „Sizifo mite“: pasaulis ir gyvenimas neturi jokios aukštesnės prasmės, tačiau tu privalai gyventi taip, tarsi toji prasmė egzistuotų.“
Arvydas Šliogeris

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913-1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.

Albert'o Camus romanas „Svetimas“ (1942) rašytojui pelnė pasaulinį pripažinimą. Pagrindinio veikėjo Merso santykis su supančiu pasauliu pažeidžia visuomenės taisykles ir paverčia jį „svetimu“. Tai knyga apie neįveikiamą individo vienatvę inertiško abejingumo, absurdo akivaizdoje.

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.

„– Kokia jūsų tobulos santuokos paslaptis?
Senolis pasilenkė ir labai rimtai į mane pažvelgė.
– Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties. Mūsų santuokos ilgaamžiškumo paslaptis yra niekada nepasiduoti abiem vienu metu.“

Kvin susipažįsta su Grehemu nelaimingiausią savo gyvenimo dieną. Būtent tada, kai atrodo, kad visas pasaulis tuojau subyrės į šipulius, įsižiebia viltis patirti tikrą meilę.
Tačiau prabėgus keletui nuostabių santuokos metų Kvin ir Grehemo laimė ima aižėti. Užgniaužtos nuoskaudos, neišsakytos mintys ir tyla kasdien juos gramzdina vis gilyn, kol galiausiai ima atrodyti, kad išeities tiesiog nebėra. Kvin ir Grehemas žino, kad tolesnį jų gyvenimą gali nulemti vos vienas sprendimas, kuris arba taps išsigelbėjimu, arba viską užbaigs.

„Jautrus santuokos, jos pakilimų ir neišvengiamų nuopuolių, paveikslas.“
Kirkus Reviews

„Taip tikra. Net gelia.“
USA Today

„Colleen Hoover grįžta su dar vienu nepaprastai atviru ir jautriu kūriniu, ne vieną priversiančiu pravirkti.“
US Weekly

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, g. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. „Ką praleidau, kol miegojai“ – jau antroji lietuviškai išleista „Mes dedame tašką“ autorės knyga.

FRANZAS KAFKA (1883–1924) – žymus austrų rašytojas, vienas ryškiausių XX a. moderniosios prozos kūrėjų.

ŠĮ RINKINĮ SUDARO:
romanas „Procesas“ (1914),
novelės „Nuosprendis“ (1913),
„Metamorfozė“ (1915),
„Pataisos darbų kolonijoje“ (1919),
„Kaimo gydytojas“ (1919),
„Pranešimas akademijai“ (1919),
„Bado meistras“ (1924) ir kt.

Mimi visą vasarą gyveno obels drevėje, bet triukšmingi kaimynai Mitas ir Termitas tiek ūžė, kad galutinai išūžė jai galvą, ir dabar voriukei tenka ieškotis naujų namų. 

Tik ši užduotis - ne iš lengvųjų... Mažajai Mimi teks susidurti su daugybe iššūkių, kol ras savo išsvajotą vietą po saule, o gal... kartu ir puikią naują draugystę? 

Istorija „Voriukė Mimi ieško namų“ moko vaikus empatijos, smalsiai tyrinėti vabalų pasaulį ir drąsiai priimti iššūkius.

Taip pat knygos gale rasite rišlios kalbos lavinimo užduotį, kuri parengta kartu su logopede Violeta Katiniene.

Autorių duetas Dominykas Norkūnas ir Greta Ambrazaitė yra pripažinti jaunosios kartos poetai. Gimus dukrelei, kūrėjai pajuto didelį norą parašyti vaikišką knygą, kuri sužadintų smalsumą stebėti ir tyrinėti draugišką vabalų pasaulį, ir parodyti vaikams, kad vabalai tikrai įdomūs ir nėra jų ko bijoti. 

Iliustratorius Gordy Wright užaugo prie Šiaurės Jorkšyro pelkių, o paskui persikėlė į Bristolį studijuoti grafinio dizaino Vakarų Anglijos universitete. Šiuo metu jis gyvena Škotijoje ir bendradarbiauja su įvairiomis pasaulio leidyklomis. Norėdmas perteikti daugiasluoksnio natūralumo įspūdį, Gordy savo piešiniams naudoja guašą ir akrilinius dažus. 

Turbūt sutiksite, kad nemalonu bendrauti su pasipūtusiu žmogumi. O jeigu pūstis ima skrybėlė, kuri manosi esanti per daug nuostabi puošti be galo mielos ir rūpestingos senelės Leokadijos galvą? Vėjo pagauta pasipūtėlė ima skrieti per pasaulį it kokia žvaigždė, tačiau jos kelionė pilna ne visai malonių ir netgi pavojingų nuotykių. Kas laukia skrybėlės bruzdančiame dideliame mieste ir ar pavyks senelei ją pasivyti laiku?

Renata Šerelytė – lietuvių poetė, prozininkė, eseistė, dramaturgė, literatūros kritikė.Jos kūriniai ne kartą nominuoti Metų knygos apdovanojimams (suaugusiųjų ir paauglių kategorijose). Yra Antano Vaičiulaičio, Jurgos Ivanauskaitės, „Austria Bank Literaris“ premijų laureatė, įtraukta į IBBY Garbės sąrašą.

Juliana Oakley – latvių iliustratorė, šiuo metu gyvenanti Bahreine, įsimylėjusi spalvas! Šią meilę ji sudeda į savo iliustracijas – jose, kupinose humoro bei mistikos, šiuolaikiškas autorės stilius persipina su nostalgiškais vaikystės atspalviais.

Vaikams nuo 4–5 metų. Su pirmaisiais skaitymo pratimais!

Prisiminkime, kas įvyko pirmoje dalyje:

Tedas ir Vincas, su tėvais keletui dienų išvykę į kaimo sodybą, dviese atsiduria tankiame miške. Čia jie patiria nuotykių: sutinka paukščių, žvėrelių ir jiems padeda, randa raganos namelį, išvaduoja antele pasivertusią princesę. O už gerus darbus sulaukia atlygio – stebuklingojo pultelio, galinčio išpildyti norą keliauti. Paspaudęs žalią mygtuką, atsiduri ten, kur sugalvojai, paspaudęs raudoną – grįžti atgal. 

Nenuoramos broliai Tedas ir Vincas šįkart kviečia skaitytojus ir skaitytojas kartu leistis į kelionę jūromis mariomis. Pučiant vėjams, supant laivui mus lydės drąsusis kapitonas Kukas. Sutiksime delfinų, nersime po vandeniu stebėti koralų, išgirdę SOS signalą pagelbėsime į bėdą patekusiai Mortai, kartu išsilaipinsime vėžlių saloje, kurią reikia saugoti nuo atplaukiančių šiukšlių.

„Du broliai“ – tai knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padėti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

· kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;

· knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėstyti mintis;

· tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, dialogai nesudėtingi;

· knygelėse kalbama apie santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja ir pasimokyti.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus bei skaitytojas ir kvies versti vis kitą puslapį!

„Du broliai. Kelionė jūra“ – antroji serijos dalis.

Vaikams nuo 4–5 metų. Su pirmaisiais skaitymo pratimais!

Prisiminkime, kas įvyko ankstesnėse dalyse:

Tedas ir Vincas, su tėvais keletui dienų išvykę į kaimo sodybą, dviese atsiduria tankiame miške. Čia jie patiria nuotykių ir gauna dovanų – stebuklingą pultelį, išpildantį norą keliauti. Paspaudęs žalią mygtuką, atsiduri ten, kur sugalvojai, paspaudęs raudoną – grįžti atgal. Taip prasideda pirmoji jų kelionė kapitono Kuko laivu per jūras marias.

Šįkart broliai Tedas ir Vincas kviečia pasižvalgyti po senovinį princesės Antelės miestą. Čia jie apsilankys spalvingame riterių turnyre, sužinos, ką reiškia būti pažu, valgys smuklėje ir netgi išjos į medžioklę, o joje teks akis į akį susidurti su tikru pavojumi.

„Du broliai“ – knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padėti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

· kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;

· knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėstyti mintis;

· tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, dialogai nesudėtingi;

· knygelėse kalbama apie santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja ir pasimokyti.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus bei skaitytojas ir kvies versti vis kitą puslapį!

„Du broliai. Senoviniame mieste“ – trečioji serijos dalis.

Tą naktį aukštai danguje gimė mažutė balta snaigė. Ji krykštavo ir smagiai sukosi tarp debesų. Bet netrukus ėmė leistis – žemėje jos laukė ypatinga užduotis. Tuo pat metu į dangų žvelgė maža mergaitė vardu Nelė ir svarstė, ar šiąnakt pagaliau ims snigti...

„Snaigė“ – užburianti daugybę apdovanojimų pelniusio rašytojo ir iliustratoriaus Benji Davies, lietuvių skaitytojams jau pažįstamo iš tokių knygelių kaip „Nojus ir banginis“ („Presa“, 2020) ar „Meškis Zujus zoologijos sode“ („Baltos lankos“, 2019), kalėdinė istorija, sušildysianti ne tik mažųjų, bet ir suaugusiųjų širdis.

„...o tada pasigirdo triukšmas. Aišku, jie niekada ligi tol nebuvo tokio garso girdėję. Tokio garso niekas negirdi – jį patiria, ištveria, išgyvena, paliudija. Beveik galėtum sakyti, kad jų gyvenimą galima padalyti į laikotarpį prieš išgirstant tą garsą ir į laikotarpį po.“

Amanda su Klėjumi atvyksta į atokų Long Ailando kampelį, tikėdamiesi atsipūsti nuo pragariško Niujorko ritmo, pabūti su paaugliais sūnumi ir dukra ir pasimėgauti ramiu gyvenimu prabangiame name, išsinuomotame savaitei. Tačiau šeimos idilę nutraukia netikėti svečiai: vėlai vakare į duris pasibeldžia Rutė ir Dž. H. Tvirtina, kad nuomojamas namas priklauso jiems, o jie patys atvyko mieste dingus elektrai. Tačiau čia, nuošaliose apylinkėse, kur taip pat  nustojo veikti televizija ir internetas, sunku suprasti, kuo tikėti.

Netrukus ima dėtis sunkiai paaiškinami dalykai: namo teritorijoje pasirodo kaimenės stirnų, orą perskrodžia keisti negirdėto stiprumo garsai... Ar tokiomis neįprastomis aplinkybėmis Amanda ir Klėjus gali pasitikėti svečiais? O ar Rutė su Dž. H. gali jaustis saugūs? Kas nutiko Niujorke? Ar nuo civilizacijos atskirtas namas – tikrai nepavojinga vieta šioms dviem šeimoms?

„Kupina įtampos, trikdančiai žvelgianti į pasaulio nestabilumą ir skirtingų socialinių klasių bei rasių santykius. Kai, regis, nutikti gali bet kas – net apokalipsė, – romanas siūlo realistiškai pamąstyti, kaip gali baigtis visiems mums pažįstamas pasaulis. Išmuš skaitytojus iš vėžių.“

Buzzfeed

Rumaan Alam (Rumanas Alamas, gim. 1977) – amerikiečių rašytojas. Vos pasirodęs 2020-aisiais, sėkmingiausiu laikomas jo romanas „Palikite pasaulį užmaršty“ tapo „New York Times“ bestseleriu, pateko į „National Book Award“ premijos finalininkų sąrašą, o tokie įtakingi leidiniai kaip „Washington Post“, „Kirkus“ ir „Boston Globe“ pripažino jį viena geriausių metų knygų. 2021 m. įtrauktas į Baracko Obamos metų vasaros skaitinių sąrašą ir nominuotas „Orwell Prize“ literatūros premijai.

Susipažinkite su Enola Holms – paaugle detektyve, jaunėle Šerloko Holmso seserimi!

Per 14-ąjį Enolos gimtadienį netikėtai dingsta jos mama. Mergaitė supranta, kad tik ji gali atskleisti šią dingimo paslaptį. Gudriai apsimetusi gedinčia našle, Enola iškeliauja į Londoną.

Vos atvykusi į didmiestį, Enola įsitraukia į jauno markizo pagrobimo tyrimą, bėga nuo piktadarių žudikų, kartu bando pasprukti nuo įžvalgių vyresnių brolių. Ar jai, supamai chaoso, pavyks iššifruoti užuominas ir surasti mamą?

„Siunčia paveikią žinią: jei tik turi ryžto, niekas tavęs nesustabdys... Jaudinanti ir pilna nuotykių.“

MILLIE BOBBY BROWN, „NETFLIX“ SERIALO „STRANGER THINGS“ ŽVAIGŽDĖ, SERIJOS EKRANIZACIJOSE VAIDINANTI ENOLĄ HOLMS

Nancy Springer (Nensi Springer, gim. 1948) – amerikiečių rašytoja, išleidusi dešimtis romanų suaugusiesiems, jaunimui ir vaikams. 1970 m., baigusi Getisbergo koledžą, N. Springer pradėjo kurti maginės fantastikos romanus, paskui ėmėsi magiškojo realizmo ir moterų grožinės literatūros, galiausiai pasuko į vaikų literatūrą. Net dvi N. Springer knygos vaikams – tarp jų ir romanas „Enola Holms. Dingusio markizo byla“ – pelnė prestižinius Edgaro Allano Poe apdovanojimus. Tai pirmoji serijos apie jaunąją detektyvę Enolą Holms knyga.

Skiriama visiems vaikams, kurių gyvenimą aukštyn kojomis apvertė namuose atsiradęs jaunesnis brolis arba mažoji sesė.

„Tumui devyneri. Labiausiai už viską berniukas laukia sekmadienių, kai jį su broliu iš lovos kelia ne žadintuvas, o tėčio kepamų blynų aromatas. Kol tėtis kepa blynus, mama, įsisupusi į minkštą chalatą, geria kavą. Juokdamasi iš tėčio pokštų, viena akimi stebi Tumo jaunesnį brolį Feliksą. 

– Et, pirmas blynas visada prisvilęs. – Tėtis švysteli vieną lietinį blyną į orą. – Šitą reikės išmesti.

– Ar ir aš – jūsų pirmas prisvilęs blynas? – vietoj „labas rytas“ tėvams burbteli Tumas. 

Tumas paniuręs nuo tada, kai Kalėdų rytą tarp visų dovanų rado žydru kaspinu perrištą dėžę. Jos viduje tūnojo balionas su užrašu „brolis“, ir nuo tada jo gyvenimas negrįžtamai pasikeitė. “

Tumo širdgėla sulaukiant mažiau tėvų dėmesio ir nuolat lyginantis su jaunesniu broliuku tokia didelė ir ryški, kad ji netikėtai prikviečia svečią iš pačių aukštybių. Ką išsiaiškins berniukas ir naujasis jo draugas? Kokią tiesą apie žvaigždžių gyvenimą Tumui atskleis Žvaigždukas, apie kokias paslaptis naktimis šnabždėsis berniukų tėvai? O ko bijos mažasis Feliksas?

Atsakymus į šiuos ir dar daugiau klausimų rasite Redos Puodžiukės knygoje vaikams apie brolių santykius. R. Puodžiukė – muzikantė, mokydama groti smuiku ir nuolat bendraudama su įvairaus amžiaus vaikais ji neretai tampa jų asmeninių patirčių ir slaptų išgyvenimų sergėtoja. „Žvaigždininkas“ – antroji autorės knyga vaikams. 2021 m. leidykla „Baltos lankos“ išleido R. Puodžiukės knygą „Neeilinė diena Balioniškyje“.

Agnė Nananai – grafikė, knygų vaikams iliustratorė, tarptautinių parodų, festivalių ir projektų dalyvė. Autorės kurtos knygos nominuotos ir apdovanotos įvairiuose knygų bei iliustracijų konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

Pasaulyje yra daugybė paršelių rūšių. Bet viena jų stebuklinga – mėlynasis pagalvinis paršiukas. Iš esmės jis labai panašus į kitus: kriuksi, mėgsta voliotis purve, o labiausiai džiaugiasi, kai kas nors pakaso nugarą. Tik šie paršeliai labai maži ir labai... slapti. Dienomis, sulindę į minkštas kojines, jie tykiausiai miega giliausiuose stalčiukų kampučiuose. Tačiau kai pradeda temti ir namai priplūsta žiovuliukų, šitie paršiukai tekini lekia pas savo vaikelius.

Pagalvinio paršiuko darbas – prižiūrėti, ar sapnai gerai liejasi. Jis į sapną įdeda spalvą ar žodį, įlieja melodiją, tikrina, ar sapnas neprakiuręs, ar neteka pro šalį, ir saugo nuo košmarų.

Susipažinkite su paslaptingu sapnų saugotoju, kuris stengiasi, kad kiekvieno vaiko miegas būtų ramus, o sapnai – įdomūs, spalvingi ir melodingi. Tiesa, kartais šis paršelis iškrečia vieną kitą išdaigą.

Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė yra leidyklos „Baltos lankos“ skelbto literatūrinio konkurso III vietos laimėtoja. „Pagalvinis paršiukas“ – pirmoji autorės knyga vaikams. E. Gelažiūtė-Pranevičienė aktyviai kuria muziką suaugusiesiems ir vaikams, yra išleidusi keturis solinius albumus, koncertuoja. Baigusi filologijos ir muzikologijos studijas, šiuo metu studijuoja etnologijos krypties doktorantūroje ir tyrinėja lietuvių muzikinį folklorą.

Philomena Marmion – iliustratorė, gimusi ir užaugusi Kaune, Edinburgo universitete baigusi iliustracijos studijas. Tradicines kūrybos priemones ji derina su skaitmeninėmis medijomis. Šios knygos nuotaiką įkvėpė ir padėjo sukurti Ph. Marmion vaikystės namai bei šunys Atila ir Havana. „Pagalvinis paršiukas“ – pirmoji iliustratorės knyga.

Jūros pakrante nusidriekęs tirštas rūkas apgaubia ištuštėjusius vasaros namelius ir atneša rudenį. Uvė Bakerudas sezoną visada užbaigia paskutines atostogų dienas praleisdamas šeimos vasarnamyje. Jam patinka tyla ir ramybė, kurios niekada ten neranda vasarą. Tačiau savaitgalio planus sugriauna išlaužtos vasarnamio durys ir pavogti brangiausi šeimos daiktai. Tikrindamas, ar kaimynų namelių neištiko toks pat likimas, viename jų Uvė randa kraujo klane gulintį kūną su kauke ant veido.

Detektyvas Viljamas Vistingas per savo karjerą matė ne vieną žiaurią žmogžudystę, tačiau vasarnamio nusikaltimas atrodo itin ciniškas ir atliktas be skrupulų. Kruopščiai dėliojant chaotišką bylos paveikslą ir daugėjant aukų skaičiui, detektyvo intuicija sako, kad, netikėtai susidūrus dviem pavojingoms nusikaltėlių grupuotėms, jūros pakrantė virto šaltakraujiško mūšio lauku. Tyrimas nuveda Vistingą net iki Vilniaus. Padedamas vietinės policijos jis klaidžioja po skurdžiausius Lietuvos sostinės rajonų labirintus, ieškodamas atsakymų apie šiurpios nakties įvykius.

„Audringas siužetas, itin išradingi veikėjų portretai, nepaprastai subtili niūrumos ir prieblandos nuotaika – visa tai Horstas kruopščiai suaudžia į pribloškiantį kriminalinį romaną, nuo kurio tiesiog neįmanoma atsitraukti.“
Edinburgh Book Review, UK

„Aukščiausios prabos kriminalinis romanas!“
Verdens Gang, Norvegija

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Norvegijoje itin populiarios detektyvo Viljamo Vistingo serijos knygos ne kartą užkariavo Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas yra apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedų detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.

Žiemą savo sode Mirabelė iš sniego nulipdo nuostabų žirgą.

Tačiau ji svajoja apie gyvą ristūną.

Vieną rytą aplink naująjį draugą mergaitė aptinka kanopų pėdsakus.

Gal tai – nepaprasto nuotykio pradžia?

„Ponas Sniegas“ – nuostabi istorija apie draugystę ir mažos mergaitės svajonę. Kas, jeigu svajonės išsipildo, kai jomis labai stipriai tiki? Skaitydami šią gausiai iliustruotą žiemos pasaką vaikai atras, kad sniegas ne tik yra šaltas, bet kartais turi stebuklingų galių, o tikra draugystė visuomet sušildo. 

RETRO laida!

Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis automatiškas darbas, vienatvė, trauminės vaikystės bei karo ir pokario patirtys, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios. Regis, jis tuoj tuoj išprotės. 

„Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, nuoseklios chronologijos, tai – sąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, praeities atsiminimus.

Antanas Škėma (1910–1961) – vienas reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros kūrėjų, novatoriškai laužęs nusistovėjusias pasakojimo normas. Rašytojo kūryba artima avangardui. A. Škėma vaidino, režisavo spektaklius, mėgo modernųjį meną. Emigravęs į JAV, vaidino išeivijos teatro trupėse, režisavo. Autoriaus kūryba buvo smarkiai kritikuojama, romanas „Balta drobulė“ ketverius metus nebuvo išspausdintas, o dabar jis pripažįstamas lietuvių literatūros klasika.

Ši „Baltos drobulės“ laida parengta pagal išeivijoje išleistų A. Škėmos „Raštų“ pirmąjį tomą (Chicago: A. Škėmos raštų leidimo fondas, 1967). Siekiant autentiškumo, leidžiančio pajusti kalbų, kultūrų mišinyje sukurtą tekstą, pasirinkta perteikti romano rašymo metu vyravusią rašybą, skyrybą, taip pat leksikos ir sintaksės ypatumus, kuriančius romano ritmiką ir atliepiančius jame aprašomas situacijas. 

„Šiandien – tavo diena:

Iškeliauji platybėn pasaulio!

Tai visko pradžia!“

Ši išminties kupina knygelė – tobula dovana didžiausių švenčių proga, nuo pirmųjų gimtadienių ir mokyklos baigimo iki pat 100-ojo jubiliejaus. Dr. Seussas seka rimuotą pasaką apie visų mūsų laukiančius gyvenimo pakilimus, kai skrajoji aukštybėse, ir paklydimus pasaulio raizgalynėje, kai nubrozdintais šonais gali patekti į Nykulio zoną ar Laukimo Namus. Tačiau, turint drąsos ir ryžto, galima pasprukti net ir iš tamsiausios prieblandos, nenustoti judėti į priekį ir siekti savo svajonių.

„Todėl būk atsargus,

Rūpestingas, jautrus,

Prisimink, kad svarbiausia –

Jog liktum žmogus.“

Theodor Seuss Geisel (Teodoras Siusas Gaizelis, 1904–1991), geriau žinomas kaip Dr. Seussas (Daktaras Siusas), – vienas mylimiausių visų laikų amerikiečių vaikų literatūros autorių. Su jo sukurtais ikoniškais veikėjais, pasakomis ir iliustracijomis užaugo ne viena karta: jo knygos išverstos į daugiau nei 50 kalbų, visame pasaulyje jų parduota šimtai milijonų egzempliorių. Į įspūdingą Dr. Seusso pasiekimų sąrašą patenka Pulitzerio premija ir net 7 garbės daktaro laipsniai. Jo kūryba paremti kino, televizijos ir muzikos kūriniai pelnė net 3 Oskarus, 2 „Emmy“ ir 3 „Grammy“ apdovanojimus.

SU ATPASAKOJIMO PRATIMAIS!

Penktoje paveikslėlių knygelių serijos SKIE-ME-NUO-TOS PA-SA-KOS dalyje rasite dvi pasakas:

„Kaip gaidelis pono dvarą griovė“ – gerai žinoma lietuvių liaudies pasaka apie tai, kad net būdamas mažas gali pasipriešinti blogiui ir neteisybei. 

„Šiaudas žarija ir pupa“ –  istorija, paremta brolių Grimų pasakos motyvais, paaiškina daiktų kilmę: kodėl pupa turi dvi dalis, tarsi siūle susiūtas?

Tyrinėdami žaismingas iliustracijas ir besimokydami skaityti savarankiškai, sužinosite:

• Ar pavyks drąsiam gaideliui iš piktavalio pono dvaro atsiimti stebuklingas girneles?

• Kas nutiko šiaudui, žarijai ir pupai, drauge nusprendusiems keliauti pasaulio pamatyti? 

Knyga skirta besimokantiems skaityti 4-7 metų vaikams. Tekstas su-skie-me-nuo-tas, o kirčiuota raidė paryškinta, kad mažieji galėtų lengvai skaityti patys. Kiekvienos istorijos pabaigoje rasite atpasakojimo pratimą.

ATPASAKOJIMO PRATIMAS

Gebėjimas skaityti – tai ne tik raidžių dėlionė į žodžius, o žodžių – į sakinius, bet ir skaitomų dalykų supratimas bei mokėjimas savais žodžiais perpasakoti, apie ką buvo skaitoma. Kiekvienos pasakos pabaigoje pateikti paveikslėliai primins, apie ką buvo šį istorija ir padės vaikui ją papasakoti. Padrąsinkite vaiką atpasakoti perskaitytą istoriją savais žodžiais. Jeigu skaitant istoriją vaikui kilo klausimų – aptarkite juos, o sudėtingesnius žodžius paaiškinkite.

Išskirtinis leidimas su specialiu autorės kreipimusi į skaitytojus ir nauju intriguojančiu epilogu!

Pastarieji keli mėnesiai jaunai rašytojai Luenai Ešli buvo nelengvi: ji neteko motinos, sąskaitoje liko vos keli doleriai, o prie nuomojamo buto durų jau kelinta diena prilipintas iškraustymo pranešimas. Tad, pasitaikius progai užsidirbti, mergina sutinka imtis neįprasto darbo: garsios trilerių rašytojos Veritės Kroford vyras pasamdo ją užbaigti itin sėkmingos knygų serijos, nes jo žmona po automobilio avarijos nebepajėgia rašyti pati.

Atvykusi į Krofordų namus, Luena imasi nagrinėti kalnus Veritės užrašų. Netikėtai tarp popierių šūsnies ji randa skaudžią ir iki menkiausių detalių atvirą garsiosios rašytojos autobiografiją nuo dienos, kai sutiko vyrą Džeremį, iki negrįžtamai visos šeimos gyvenimą pakeitusio įvykio – pirmosios dukters žūties.

Džeremiui apie rastą rankraštį Luena neprasitaria: be užuolankų išberti Veritės prisipažinimai gedinčiam tėvui taptų per dideliu smūgiu. Bet pamažu ji supranta, kad, vis daugiau laiko leisdama su Džeremiu, ima jam jausti šį tą smarkiau nei lengvas potraukis. Jei Džeremis perskaitytų bent kelis rankraščio puslapius, jei sužinotų bent vieną kraupią detalę apie Veritę, juk nebegalėtų žvelgti į žmoną tokiu ištikimu ir atsidavusiu žvilgsniu kaip iki šiol, tiesa?..  

„Hoover meistriškai supina meilės romano ir trilerio elementus, nepaliaujamai ieškodama nykstančių ribų tarp tiesos ir melo.“
Womanʼs Day

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. „Veritė“ tapo ne tik „New York Times“, bet ir „Sunday Times“, „USA Today“, „Publishers Weekly“ bestseleriu, 2023-iaisiais nominuota „British Book Award“ apdovanojimui (kategorija „Pageturner“). Pirmąsyk pasirodęs lietuvių kalba (2022 m.), romanas tapo vienu populiariausių „knygos.lt“ pirkėjų pasirinkimų. Šis, atnaujintas, leidimas – tai nekantriai lauktas Veritės, Džeremio ir Luenos istorijos papildymas: C. Hoover skaitytojams leidžia dirstelėti, kaip klostosi netolima jau pažįstamų veikėjų ateitis.

„Pati juokingiausia knygelė!“

Georgie, 9 metai

Sveiki atvykę į GŪDŽIAGIRĘ!

Kai Tedas visai netyčia nukanda šiurpiausios katės Princesės Sagaitės uodegą, jam ir sesei Nensei tenka sprukti! 

Lapiukams reikia kuriam laikui palikti šurmuliuojantį Didmiestį ir įsikurti Gūdžiagirėje. Ten jie tikisi rasti ramybę, tačiau... Brolį ir sesę pasitinka keisti girios gyventojai: vagiliaujanti erelė, teatrališka antis, apsitempusios triko voverės ir nuotykiai, kurių jie niekada nepamirš. 

„Sprokite iš juoko (tik mirtinai nesusprokite)!“

„Šiuos kalnus pažįstame kaip niekas kitas, tyliai kužda Lučijos šypsena, kopėme ir leidomės jų įkalnėmis šimtus kartų. Prireikus gebėsime apsisaugoti. <...>
- Eisiu su tavim, – girdžiu savo balsą nuslystant lūpomis.“

1915-aisiais, Austrijos–Vengrijos ir Italijos kovoms persikėlus į Alpių viršukalnes, italų valdžia neturi kito pasirinkimo kaip tik prašyti vietos žmonių pagalbos: aukštai kalnuose įkalintiems kariams trūksta ne tik amunicijos, bet ir menkiausio duonos kąsnio. Į šauksmą atsiliepia nemažai prieškalnių gyventojų, tarp jų ir penkios vieno kaimelio moterys: Lučija, Viola, Katerina, Marija ir Agata – nešėjos, ant gležnų pečių pintuose krepšiuose į priešakines fronto linijas gabensiančios visa, ką palieps karininkai.

Pirma tai tik šaudmenys, medikamentai ir skurdūs maisto daviniai, vėliau – motinų ir mylimųjų laiškai, pernakt plauti skalbiniai, galiausiai – žemyn neštuvais gabenami žuvusiųjų kūnai, kuriems ten aukštai nėra vietos būti priglaustiems po žeme. Tačiau šių penkių moterų ryžto palaužti negali niekas: nei širdį kaustantys karo vaizdai, nei aplink sproginėjančios bombos, nei paklydusių aukų tykantys austrų snaiperiai.

„Uolynų gėlė“ – tikrais faktais paremtas poetiškas pasakojimas apie Pirmojo pasaulinio karo metu pasiaukojamai dirbusias, tačiau primirštas neapsakomos drąsos moteris, grąžinantis joms teisėtą vietą išblukusiuose istorijos puslapiuose.

„Nuspaustų pečių skausmas, tylomis valgomi menki maisto daviniai, užgniaužtos ašaros ir retkarčiais netyčia išsprūstantis juokas – taip kuriama didinga ir sykiu kančios perkreipta karo alinamo gyvenimo mozaika.“
Corriere della Sera

Ilaria Tuti (gim. 1976) – garsi italų trilerių rašytoja. Nors universitete studijavo ekonomiką, ją visad traukė tapyba ir literatūra, laisvalaikiu vienai nedidelei leidyklai ji iliustruodavo knygas. „Uolynų gėlė“ – pirmasis autorės žingsnis nauju, istorinių romanų, keliu, išsyk teigiamai įvertintas skaitytojų ir 2021-aisiais pelnęs „Premio Internazionale di letteratura citta di Como“ apdovanojimą.

Mažojo Pelėdžiuko mama padėjo ypatingą kiaušinį. Bet Pelėdžiukas įsitikinęs, jog mamai nereikia
naujo vaikelio, – juk ji turi jį! Nebent iš kiaušinio išsiristų pingviniukas...
Krokodiliukas...
O gal drakoniukas?

Tiesa, nė vienas neatrodo priimtinas. O gal vis dėlto geriausia būtų, jei iš paslaptingojo kiaušinio išsiristų naujas mažylis pelėdžiukas?

Susipažinkite su dar vienu Debi Gliori sukurtu herojumi – Pelėdžiuku. Lietuvoje ir daugelyje šalių pamėgta autorė šįkart jaukiai pasakoja apie pasiruošimą šeimoje sutikti naują kūdikį. Istorija puikiai tiks ūgtelėjusiems mažiesiems, nekantriai laukiantiems tuoj gimsiančio brolio ar sesės.

„Nepaprastai žavinga. Miela, romantiška, kupina gerumo. Pamilau šią knygą.“

Rainbow Rowell

Nikas ir Čarlis – geriausi draugai. 

Nikas žino, kad Čarlis – gėjus. 

Čarlis įsitikinęs, kad Nikas – ne.

Bet meilė – paslaptingas dalykas. Ji gali būti ir labai paini, ir nuoširdi, padedanti augti. Nikas pamažu ima iš naujo pažinti savo draugus, šeimą ir... patį save.

Alice Oseman (Elis Ousmen, gim. 1994) – „YA Book Prize“ apdovanojimą pelniusi rašytoja, iliustratorė, gimusi ir augusi Kente, Jungtinėje Karalystėje. Laisvalaikiu mėgsta groti fortepijonu, pasinerti į „Pokémon“ žaidimus, prisipirkti krūvas „Converse“ sportbačių.

2022-aisiais kultine tapusią komiksų seriją „Heartstopper“ ekranizavo „Netflix“. A. Oseman rašė serialo scenarijų ir jį prodiusavo.

Nori sužinoti daugiau? Aplankyk:

aliceoseman.com   

twitter.com/AliceOseman

instagram.com/aliceoseman

„Vakar viskas buvo gražiau 

muzika medžiuose

vėjas mano plaukuose

ir tavo ištiestose rankose 

saulė“

Tobijas Horvatas gimė bevardžiame kaime, nereikšmingoje šalyje. Jo motina buvo vagilė, kaimo kekšė. Vieną dieną, būdamas dar vaikas, jis pabėgo į kitą šalį, į didelį miestą. Vogė, elgetavo, nakvodavo gatvėje, kol policija jį apgyvendino „jaunimo namuose“ berniukams. Tada jis sukuria save iš naujo ir pasivadina Šandoru Lesteriu, karo našlaičiu. Dešimt metų dirba laikrodžių fabrike. Susitikinėja su nemylima moterimi. Bendrauja su kitais imigrantais vietiniame bistro. Rašo. Bet vieną dieną jo trapią būtį suvirpina mieste pasirodžiusi vaikystės mylimoji Lina su kelių mėnesių dukrele glėbyje ir sutuoktiniu.

Šiame elegantiškai santūriame, fragmentiškame, egzistencialistinės nuotaikos ir sapno atmosferos prisodrintame pasakojime atskleidžiamas nerimastingo, bevietystei ir vienatvei pasmerkto žmogaus likimas. Jis ieško meilės ir prasmės gyventi, bet sykiu suvokia, kad tai – „…nepakeliamas neišsakomos tylos laukimas“.

„Kristóf geriausia, kai rašo tamsiausiai.“

Scotland on Sunday

„Nagrinėdama antrininko ir nepataisomos žalos, atsirandančios žmogui atsiskyrus nuo savo šaknų, temas, autorė jas užrašo kaip reta nuosaikiai, išvengia bet kokio nereikalingo sentimentalumo ir pataiko tiesiai į širdį.“

Marie Claire

Ágota Kristóf (Agota Krištof, 1935–2011) – vengrų rašytoja, rašiusi prancūzų kalba. 1956 m. emigravo į Šveicariją. Pasaulyje išgarsėjo romanų trilogija, lietuviškai išleista pavadinimu „Storas sąsiuvinis“ („Alma littera“, 2004). Į lietuvių kalbą taip pat išverstas jos novelių rinkinys „Man tas pats“ („Alma littera“, 2005). Romanas „Vakar“ – trečioji autorės knyga, pasirodanti lietuviškai; pagal ją sukurtas italų režisieriaus Silvio Soldini filmas „Brucio nel vento“ (2002). 

„New York Times“ bestseleris Nr. 1

Šiandien Šimpis Niurna surūgęs kaip reikalas. Draugai niekaip negali suprasti: kaip TOKIĄ gražią dieną galima būti tokiam paniurusiam? Jie ragina beždžioniuką nesigūžti, šypsotis ir užsiimti tuo, kas džiugina juos pačius. Bet, stengdamasis visiems įtikti, Šimpis ima... ir pratrūksta.

Galbūt šiandien jam tiesiog norisi pabūti be nuotaikos?

„Šimpis Niurna. Diena be nuotaikos“ – tai linksma ir jautri istorija, siekianti parodyti mažiesiems skaitytojams, kad visi mūsų jausmai yra svarbūs ir reikalingi.

Suzanne Lang – vaikiškų knygelių autorė ir televizijos prodiuserė. Jos knyga „Šimpis Niurna. Diena be nuotaikos“ sulaukė didelės sėkmės ir tapo „New York Times“ bestseleriu. Kai nedirba prie knygų, Suzanne rengia ir prodiusuoja televizijos laidas vaikams.

Max Lang – animacijos režisierius, kadruočių dailininkas, personažų kūrėjas ir iliustratorius. Jis kartu su žmona Suzanne Lang sukūrė ne vieną smagią vaikišką knygą. Animaciniai Maxo filmai pelnė gausybę įvertinimų, buvo apdovanoti tarptautine „Emmy“ ir BAFTA premijomis, nominuoti dviem „Oskarams“.