Šeimos istorijos, sagos

Islandijos literatūros premija 2024 m.

Bestelerio 1000° moteris autorius

Šį islandų autoriaus Hallgrimuro Helgasono romaną galima skaityti ir kaip knygos „60 kilogramų saulės šviesos“ tęsinį, ir kaip atskirą kūrinį. 

XX amžiaus pradžia Segulfjorde. Į saulės nužertą fjordą, kuriame anksčiau žmonės vos sudurdavo galą su galu, pagaliau ateina sotesni laikai: ketvirta vasara iš eilės fjordas net tirštas nuo riebių silkių. Sename durpiniame name gyvenantis aštuoniolikmetis Gestas Eilivsonas – penkių asmenų šeimos maitintojas – pamažu prakunta. 

Atsigauna ir visas miestelis: nameliai dažomi jau ryškesnėmis spalvomis, su vietinėmis merginomis uoste flirtuoja iš užjūrio atplaukę jūreiviai ir pirkliai. Merginų dėmesio siekia ir našlaitis Gestas. Snieguotame fjorde siaučia hormonų audros.

Sparčiai bręstantis ir gyvenimiškos patirties vis daugiau įgaunantis Gestas nutaria parduoti savo vaikystės namų žemę (kuriai žiemą iki šiol nuolat gresia nuošliaužos) ir įsidarbina žuvų fabrike, kur ima sparčiai kopti karjeros laiptais. Atrodo, gyvenimas pagaliau ėmė šypsotis tiek pačiam Gestui, tiek visam miesteliui. Tačiau likimas mėgsta staigmenas – ir toli gražu ne vien malonias... 

Pasitelkdamas daugybę istorinių žinių bei subtilų humorą, H. Helgasonas vaizduoja unikalią islandų istorinę kelionę nuo vargingų durpinių namukų iki elektros šviesa nutviekstų modernių būstų. Tai ir meilės istorija, ir šeimos drama, ir visuomenės atvaizdas, ir žmogiškosios sielos audros, nepaprastai įžvalgiai sujungtos į vieną visumą.

„Meistriško istorijos pasakojimo ieškantis skaitytojas nenusivils. Šioje knygoje jūsų laukia meilė, seksas, politika, pinigai, išdavystė, kova, sudužęs laivas, žmogžudystė ir daugybė kitų dalykų, meistriškai supintų neįtikėtinu H. Helgasono stiliumi bei talentu.“ 

Lifðu Núna 

H. Helgasonas (g. 1959 m.) savo meninę karjerą pradėjo kaip dailininkas, o į literatūrą pasuko XX a. pabaigoje. Dabar laikomas vienu garsiausių Islandijos rašytojų, H. Helgasonas yra išleidęs 11 romanų, porą poezijos knygų, vis dar tapo ir dalyvauja parodose. 2021 m. „60 kilogramų antausių“ laimėjo pagrindinę Islandijos literatūros premiją bei užėmė antrą vietą Islandijos knygynų organizuoto geriausio romano rinkimuose. 

PASAULINIS BESTSELERIS

Tai yra vienas iš tų nepamirštamų pasakojimų, kurie neišblėsta metų metus. Šis ypatingas romanas paliečia visas didžiąsias literatūros ir gyvenimo temas: meilę, garbę, kaltę, baimę, atpirkimą.

Isabel Allende

Stulbinantis K. Hoseinio romanas prasideda išraiškinga afgano, tapusio amerikiečiu, istorija. Amiras, pasiturinčio Kabulo prekybininko sūnus, persikelia į Kaliforniją ir sėkmingai pradeda rašytojo karjerą. Tačiau jo sąžinę nuolat persekioja vienas vaikystės epizodas: Amiras išduoda savo geriausią draugą Hasaną, ir šis žiauriai sumušamas vietinių piktadarių. Nūnai Amerikoje gyvenantis Amiras, sužinojęs, kad talibai nužudė Hasaną ir jo žmoną, susirūpina dėl jų vergaujančio sūnaus likimo. Kaina, kurią Amiras turi sumokėti, kad išpirktų berniuką, yra vienas iš keleto įspūdingų siužeto posūkių, dėl kurių šis romanas tampa įsimintinas ir kaip politinis metraštis, ir kaip jausmingas asmeninis pasakojimas.

Khaledas Hosseinis gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jis – vyriausias iš penkių vaikų šeimoje. K. Hosseinio motina buvo mokytoja: dėstė farsi kalbą ir istoriją Kabulo mergaičių vidurinėje mokykloje. 1976 m. šeima persikėlė į Paryžių, nes būsimojo rašytojo tėvas buvo paskirtas dirbti diplomatinėje tarnyboje Afganistano ambasadoje. 1980 m. šeima grįžo į Afganistaną, tačiau ten jau buvo įvykęs kruvinas komunistų perversmas, o šalis užimta sovietų. K. Hosseinio tėvai pasiprašę gavo politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1980 m. jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje.

K. Hosseinis  1996 m. baigė  vidaus ligų rezidentūrą ir medicinos praktika vertėsi daugiau nei dešimt metų. Po romano „Bėgantis paskui aitvarą“ sėkmės gydytojo darbą jis metė. Šiuo metu yra JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro geros valios pasiuntinys ir per savo vardo labdaros fondą teikia humanitarinę pagalbą Afganistane.

 „Bėgantis paskui aitvarą“ yra pirmasis K. Hosseinio romanas. Pagal knygą 2007 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas.

K. Hosseinis tarsi pasiekia tai, kas retai pavyksta šiuolaikiniam rašytojui. Jis iš šalies vertina Afganistano politinius neramumus, tačiau tas vertinimas įgauna pamokomąjį pobūdį. Drauge jis nuosekliai rutulioja siužetinę veikėjų gyvenimo liniją. Širdį geliantys vargai, jaudinančios pergalės neapleidžia skaitytojo iki paskutinio knygos puslapio. Hosseinis atvirai parodo nuostabų  krašto vaizdą. Turbūt vienintelis šio išskirtinio romano trūkumas yra tas, kad jis per greitai baigiasi.

Gisele Toueg

Išbaigtas literatūros kūrinys, aprašantis anksčiau tik apytikriai pažintos tautos kultūrą. Retai pasitaiko, kad knyga būtų tokia aktuali ir kartu tokios aukštos literatūrinės vertės. Romanas skvarbus... ryškus... jaudinantis.

Entertainment Weekly

„...kai girdžiu ir kalbu ispaniškai, ataidi mano pirmosios lopšinės melodija. Aš tarsi vėl tampu vaiku, koks kažkada buvau, ir atsiduriu arčiausiai to, kas esu dabar.“


Mirus mylimai močiutei Ritai, Olivija paveldi komodą su dešimčia spalvotų užrakintų stalčių. Ji dar vaikystėje žavėjosi šeimos relikvija. Ir dabar, laikydama stalčių raktelius, pagaliau susipažįsta su komodos turtu: krikšto medalionu, poezijos knygele, mėlyna skarele... Šie paprasti daiktai alsuoja ilgai saugotomis močiutės gyvenimo paslaptimis.

Būdama dešimties, Rita su seserimis buvo priversta palikti tėvus ir bėgti nuo Frančesko Franko diktatūros Ispanijoje. Naujų namų paieškos Prancūzijoje mergaitėms nebuvo lengvos: teko sunkiai dirbti ir kęsti vietinių užgauliones. Nepaisant negandų, po kelerių metų Rita rado savo gyvenimo meilę – ispaną Rafaelį, bet, jai pastojus, o jam nusprendus grįžti į tėvynę ir prisijungti prie pasipriešinimo Franko valdžiai, Ritos pasaulis vėl dužo į šipulius.

Romanas „Komoda spalvotais stalčiais“, iš dalies paremtas tikrais įvykiais, seka unikalų vienos šeimos likimą, paženklintą ne tik sielvarto, bet ir gilios meilės bei vilties.



„Tikras deimantas.“
Le Parisien

„Jaudinantis debiutas apie maištingas moteris.“
Elle

„O. Ruiz išraiškinga kaip Almodóvaras. Meistriška.“
Le Point



Olivia Ruiz – ispanų kilmės prancūzų dainininkė, dainų autorė ir aktorė. 2020 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Komoda spalvotais stalčiais“ sulaukė daugiau nei pusės milijono Prancūzijos skaitytojų pagyrų ir 2021 m. buvo įtrauktas į „Prix des Lecteurs du Livre de Poche“ apdovanojimų sąrašą.

Mums negresia pavojus. Vėjas žino ir mano vardą, ir tavo.

Naujausiame daugelio pasaulinių bestselerių autorės Isabel Allende kūrinyje jautriai ir įtaigiai atskleidžiama dviejų gimtus namus palikusių ir artimųjų netekusių vaikų istorija, prasidėjusi 1938 metais nacių okupuotoje Austrijoje ir pasibaigusi 2019 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Viena, 1938 m. Samueliui Adleriui buvo šešeri, kai per nacių surengtą žydų pogromą pradingo jo tėtis. Praradusi viltį išsigelbėti Samuelio motina parūpino jam vietą paskutiniame iš nacių okupuotos Austrijos į Angliją išvykusiame žydų vaikų traukinyje. Samuelis išvyko vienui vienas, turėdamas tik kelis drabužius ir savo smuiką.

Arizona, 2019 m. Po aštuonių dešimtmečių akla septynerių metų mergaitė Anita Diaz ir jos motina bėga nuo mirtino pavojaus Salvadore tikėdamosi rasti prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jų atvykimas sutampa su nauja prezidento Donaldo Trumpo administracijos diegiama imigrantų šeimų atskyrimo politika, tad Anita atsiduria Nogaleso stovykloje.

Atskirta nuo mamos, Anita išgyvena tik keliaudama į Asabaharą – stebuklingą vaizduotės pasaulį, kurį sukūrė sau ir mylimai sesei. Sugrąžinti mergaitę į tikrovę gali tik panašią asmeninę tragediją išgyvenęs Samuelis Adleris. Jei tik likimas bus maloningas ir leis jiems susitikti.

Praeitį ir dabartį susiejančiame Isabel Allende (g. 1942 m.) romane „Vėjas žino mano vardą“ atskleidžiami karo ir imigracijos padariniai, pasakojama nepamirštama istorija apie šeimą, namus ir tėvų pasiaukojimą. Kartu tai jaudinantis priminimas apie vaikus, kurie išgyvena nesuvokiamus pavojus ir niekada nenustoja svajoti. Lietuvių skaitytojų karštai mylimos autorės kūryba išversta į daugiau nei 40 kalbų, o iš viso pasaulyje parduota daugiau kaip 77 milijonai I. Allende knygų.

„Isabel Allende – neprilygstama pasakotoja.“ – Khaled Hosseini

Suomių rašytojo J. P. Laitineno debiutinis romanas „Fiktyvus“ – nirtulingas filosofinis pasakojimas apie praradimus, jų neigimą ir troškimą matyti pasaulį tokį, koks norėtum, kad jis būtų.

Nuo akademinės bendruomenės atsiskyręs filosofas Henris Kvalija tiki pasiekęs esminį proveržį: jo sukurta fiktyvaus žmogaus teorija gali padėti atverti neaprėpiamas proto ir atminties galimybes. Tačiau netrukus jis įsitikins, kad darbas dar nebaigtas. Netikėtai sužinojęs, kad seniai prarasta mylimoji guli ligoninėje, Henris skuba jos aplankyti. Blaškydamasis po miestą filosofas patiria kraštutines fizines ir psichologines būsenas, o kartu patikrina savo teoriją praktiškai.

Italų rašytojas Primo Levi gimė 1919 m. Turine, liberalioje žydų šeimoje. Baigęs mokyklą, studijavo chemiją. Antrojo pasaulinio karo metais prisijungė prie antifašistinio pasipriešinimo judėjimo grupės, tačiau netrukus grupės nariai buvo areštuoti; jo bendražygiai italai neišvengė mirties, o Levi, prisipažinęs esąs žydas, 1944 m. vasarį pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą. Pasibaigus karui, grįžo į gimtuosius namus Turine, dirbo chemiku, vedė ir susilaukė dviejų vaikų.

„Esu žmogus, kurį išgelbėjo jo amatas“, – apie save yra sakęs Primo Levi (1919–1987), rašytoju tapęs po dramatiškos Aušvico patirties. Sugautas kaip partizanas ir deportuotas, nes žydas, lageryje Levi stebuklingai išgyveno paskirtas į chemijos laboratoriją: paradoksalu, didžiausiame moderniosios Europos „mirties fabrike“ veikė ir galinga Trečiojo reicho gumos pramonė, paremta vergišku belaisvių darbu. Šia prasme tolesnėje šio italų rašytojo kūryboje galima įžvelgti pastangas grąžinti darbui žmogiškąją vertę ir prasmę, – paniekintas ir išjuoktas šūkio Arbeit macht frei virš lagerio vartų. Ne išimtis ir Periodinė elementų lentelė: pasirodžiusi 1963 m., o 2006 m. Didžiosios Britanijos karališkojo instituto paskelbta geriausia visų laikų mokslinio turinio knyga.

Panašiai kaip distiliuojama materija keičia pavidalus ir būsenas, išsigrynindama į esenciją, spiritus, taip ir šių puslapių pasakotojas – savotiškas alchemikas – patiria egzistencinius virsmus, bando koncentruoti, iškristalizuoti, sverti ir apdoroti kalbinę žaliavą ieškodamas esminių tiesų. Argonas, geležis, fosforas, gyvsidabris, auksas – kiekvienas šių elementų skleidžiasi kaip gyvenimiškos patirties metafora, individualios ir kolektyvinės atminties dėlionė, poetiškai dėliojama į 21 apsakymą. Drauge tai duoklė žydiškoms rašytojo šaknims bei nuostabiai chaotiškam Pjemonto žydų pasauliui su jo unikaliu žargonu ir žmonėmis, kuriuos pasiglemžė neapykanta ir sunaikinimo tyla.

Toma Gudelytė

Tai istorija apie brendimą ir susitaikymą su amžiumi, skirtingus meilės pavidalus, toksiškus santykius, ribą tarp teisėto ir teisingo elgesio ir apie tai, kaip smarkiai ir kartu taip menkai pasikeitė moterų padėtis per pastaruosius šešiasdešimt metų.

Taner tenka išsikraustyti iš namų. Pageidautina vieta, kurioje galėtų toliau trinti sofą su sportinėmis kelnėmis ir devyniolika valandų per parą žaisti vaizdo žaidimus. Nei santaupų, nei pajamų neturi, todėl priima pasiūlymą apsigyventi su senyva moterimi ir jai padėti.

Užteko kartą paslysti ant kilimėlio, ir Luizos Vilt dukra pareikalavo, kad pas mamą apsigyventų žmogus, galintis pagelbėti. Ir kam rūpi, kad Luiza vis dar vaikšto pati, tegul ir su lazdele, kasdien išsprendžia kryžiažodį ir kiekvieną popietę išlenkia šlakelį degtinės. 

Apsigyvenus drauge, Taner krinta į akis keisti dalykai. Kodėl Luizos namai apsaugoti lyg ypatingo režimo kalėjimas? Kodėl naujienų laidoje parodoma įtariamoji brangenybių vagilė tokia panaši į Luizą? Ir svarbiausia – kodėl Luiza vieną naktį staiga išdygsta Taner kambaryje su kelioniniu krepšiu ir pareikalauja tuoj pat išvykti iš miesto?

Dvi labai skirtingos asmenybės leidžiasi į kelionę per šalį ir užmezga netikėtą draugystę. Ar pavyks šiai porai išgelbėti brangų žmogų ir patirti didžiausią gyvenimo nuotykį?

Katrina, septynerius metus nesėkmingai mėginusi pastoti, pagaliau po pagalbinio apvaisinimo sulaukia stebuklo – pagimdo dukterį. Tačiau kodėl Rouzės oda blyški? Juk Katrina juodaodė?

Tesa taip ir nesulaukė laimingos pabaigos. Jai buvo atlikta pagalbinio apvaisinimo procedūra tuo pat metu kaip ir Katrinai, bet jos duktė Hana gimė negyva. Tesa išsiskiria su vyru, lieka be pinigų, dirba nemėgstamą, jos sugebėjimų neatitinkantį darbą. 

Prieš pirmąjį Rouzės gimtadienį, Katrina sulaukia skambučio iš vaisingumo klinikos: įvyko apmaudi klaida – dviejų moterų kiaušinėliai apvaisinant buvo sukeisti. 

Tobulas Katrinos gyvenimas ima byrėti. O Tesa  pagaliau pamato vilties spindulėlį. Nė viena moteris neketina nusileisti dėl Rouzės. Abi stoja į kovą dėl mergaitės globos, trokšdamos įrodyti, kad gali būti Rouzės mama.

Jaudinantis pasakojimas apie tai, ką reiškia būti motina, ir apie tai, kiek daug galime padaryti dėl mylimų žmonių. Romanas, paliečiantis motinystės, netekties, išdavystės temas ir keliantis moralinius klausimus, patiks Jodi Picoult, Celeste Ng,  Liane Moriarty gerbėjams.

„Jautrus, įtempto siužeto, užuojauta herojams persunktas pasakojimas taip įsuka, kad negali atsitraukti.“ 

Ashley Audrain, New York Times bestselerio „Nuojauta“ autorė

„Charlene Carr įmeta mus į keblią situaciją ir priverčia kartu su savo  veikėjais žengti įtemptu emociniu lynu. Iki pat pabaigos – vis naujas posūkis, keičiantis tavo simpatijas. „Saugok mano mergytę“ – gražus ir atviras požiūris į tai, ką reiškia būti motina.“ 

Shelby Van Pelt, New York Times bestselerio „Itin protingos būtybės“ autorė. 

Charlene Carr visą gyvenimą mėgo įvairiausias istorijas. Paklususi savo aistrai, ji studijavo literatūrą Oksfordo universitete, gavo humanitarinių mokslų bakalauro ir magistro laipsnius. Ji dirbo laisvai samdoma žurnaliste, redaktore, vadovavo savo komunikacijos įmonei. Vėliau Charlene nusprendė, jog atėjo metas daryti tai, ko visada troško: rašyti romanus. Dabar ji gyvena Kanadoje, Naujosios Škotijos provincijoje, rašo romanus, susitikinėja su skaitytojais, augina linksmą ir energingą dukrytę. 

Jei galėtum atsukti laiką ir darkart pajusti tą skonį – kurį patiekalą pasirinktum? 

Tylioje Kioto gatvelėje, gerai paieškojus, galima rasti ypatingą užkandinę. Vadovaujama Koiši Kamogavos ir jos tėvo Nagarės, „Kamogavos užkandinė“ tiekia širdį glostančių patiekalų. Bet tai – ne pagrindinė priežastis į ją užsukti... 

Tėvo ir dukros duetas neseniai ėmė reklamuoti savo teikiamas „valgių detektyvų“ paslaugas. Atlikdami kruopštų tyrimą, jie siūlo atkurti patiekalus iš klientų praeities. Patiekalus, kuriuose slypi raktas, galintis atrakinti užmirštus prisiminimus ir numalšinti širdgėlą. 

Nuo našlio, norinčio dar vieną kartą paragauti savo mirusios žmonos gamintų udonų, iki motinos, trokštančios savo ištekančiai dukrai perduoti su jaunystės mylimuoju ragauto jautienos troškinio skonį, – ši užkandinė suteikia galimybę sugrįžti į praeitį ir susikurti laimingą ateitį. 


„Odė valgių kuriamiems stebuklams.“ 
People 

„Šį subtilų, šiltą ir švelnų pasakojimą prarysite tarsi skaniausią mėgstamiausios sriubos dubenį.“ 
Seattle Times 

„Jauki prisiminimų ir nostalgijos skraistė.“ 
Kirkus Reviews 


Hisashi Kashiwai (Hisaši Kašivai, gim. 1952) – Japonijos rašytojas, gimęs ir kuriantis Kiote. Ilgai dirbo odontologu. Bestseleriu Japonijoje tapęs romanas „Prarastųjų receptų užkandinė“ – pirmoji serijos knyga apie Kioto užkandinę, atkuriančią širdžiai brangius receptus ir prisiminimus. 
 

Pasiklydęs savyje jaunuolis Darvinas atvyksta į svetimą Port Andželo miestą Trinidado saloje ieškoti laimės, bet laimei nusisukus tegauna duobkasio darbą. Nutolęs nuo savo motinos ir jų rastafarių tikėjimo, klaidžiodamas nepažįstamomis Port Andželo gatvėmis, jis tikisi surasti tėvą, kurio niekad nepažinojo.

O sename name ant kalvos, kur miestas susilieja su miškais, Jedžidės motina guli mirties patale. Ji Jedžidei paliks svarbiausią savo palikimą: gebėjimą bendrauti su mirusiaisiais. Sakoma, kad Jedžidės šeimos moterys kilusios iš corbeaux, kreolų vadinamų grifais, juodų paukščių, saulei leidžiantis, į rytus nusinešančių mirusiųjų sielas.

Darvinas ir Jedžidė kiekvienas turi tai, ko ilgisi kitas. Jų likimams neišvengiamai susipynus, jie suras vienas kitą netikėčiausioje vietoje, kur sugyvena gyvieji ir mirusieji, – Trinidado salos šerdyje, senosiose miesto kapinėse. 

„Šis romanas žymi išskirtinio ir raiškaus balso gimimą.“

Pat Barker

„Jaudinamai švelni ir įtaigi meilės istorija.“

Bolu Babalola

„Meilės laiškas Trinidadui.“

Guardian

„Mitiška ir žavinga.“

New York Times

„Nutvilkanti magijos ir netekties, vilties ir meilės istorija.“

Marlon James

Ayanna Lloyd Banwo (Ajana Loid Banvo) – Trinidado ir Tobago rašytoja, šiuo metu gyvenanti Londone. „Kai buvome paukščiai“ jos debiutinis romanas, 2023 m. apdovanotas „BOCAS Prize“ ir „Authors’ Club Best First Novel Award“ literatūros premijomis.

Du žmonės. Viena diena. Dvidešimt metų.

1988-aisiais per universiteto absolventų išleistuves susitikę Deksteris Meihju ir Ema Morli kartu praleido vos vieną dieną. Pasukę skirtingais keliais, jie nesiliauja galvoję vienas apie kitą. 

Dvidešimt metų, kasmet tą pačią dieną – liepos 15-ąją, pasakojama Deksio ir Emos gyvenimo ir tarpusavio santykių istorija. Abu vylėsi ir klydo, ieškojo laimės ir nerado. Ką iš tiesų jiems reiškia metų metus trunkanti savotiška draugystė? Deksį ir Emą likimas priverčia patirti įvairiausių išbandymų, bet svarbiausia –suvokti meilės ir gyvenimo prasmę. Bėgant metams atsiskleidžia tikroji šios lemtingos dienos reikšmė. 

Davido Nicollso romanas „Viena diena“ – ir žaismingas, ir švelniai graudus, labiau nei trileris įtraukiantis pasakojimas apie tai, kad viskas keičiasi, išskyrus meilę, apie mūsų pasirinkimus ir kainą, kurią tenka už tai mokėti.

Nuostabi, tiesiog nuostabi knyga. 

The Times 

Tai pati įdomiausia ir mieliausia mano perskaityta knyga! Be galo nuoširdi! Išgyvenau kiekvieną šios knygos puslapį. 

Jenny Colgan

Nuostabi knyga apie širdį veriantį atotrūkį tarp tų, kokie buvome, ir tų, kokie esame.  

Tony Parsons

Jungtinės Karalystės nacionalinių knygos apdovanojimų „Galaxy“ ceremonijoje romanas „Viena diena“ buvo pripažintas Metų populiariausia grožinės literatūros knyga, o vėliau jam buvo suteiktas „Galaxy“ Metų knygos apdovanojimas.

The Sunday Times ir pasaulinis bestseleris Nr. 1

An Post Irish Book Awards metų romano kategorijos laimėtoja

Į nedidelį pajūrio miestelį ką tik atsikrausčiusi rašytoja Alisa čia sutinka Feliksą, dirbantį sandėlyje, o Dubline gyvenanti jos geriausia draugė Eilina po nutrūkusių santykių vėl ima flirtuoti su vaikystės draugu Saimonu.

Alisa, Feliksas, Eilina ir Saimonas dar jauni, bet gyvenimas lipa jiems ant kulnų. Jie trokšta vienas kito, nuvilia vienas kitą, būna drauge, išsiskiria. Jie užsiima seksu, nerimauja dėl sekso, jaudinasi dėl savo draugystės ir pasaulio, kuriame gyvena. Ar jiems pavyks patikėti, kad pasaulis gražus?

„Geriausias Sally Rooney kūrinys. Jo puslapiuose slypi jaudinantis atvirumas, nuoširdumas ir tylus genialumas.“

FINANCIAL TIMES

Su 1991 m. gimusia Airijos rašytoja Sally Rooney Lietuvos skaitytojai jau galėjo susipažinti romane „Normalūs žmonės“ (2018). Pagal jį 2020 m. buvo sukurtas televizijos serialas, kuriam scenarijų parašė pati autorė ir kuris sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Už savo kūrybą rašytoja yra gavusi ne vieną prestižinį apdovanojimą. Ji laikoma viena žymiausių savo kartos rašytojų.

Atlantik Sitis, 1934-ieji. Kaip ir kiekvieną vasarą, Estera ir Jozefas Adleriai išnuomoja namą poilsiautojams, o patys persikelia į butą virš savo kepyklos. Čia jie užaugino dvi dukras – Fanę ir Florenciją. Florencija, ką tik grįžusi iš koledžo, vasarą ruošis perplaukti Lamanšo sąsiaurį, o Fanė, neseniai netekusi kūdikio, vėl laukiasi ir turi saugoti sveikatą. Jozefui primygtinai reikalaujant, kad šeima priimtų paslaptingą merginą, kuriai jis neseniai padėjo emigruoti iš nacistinės Vokietijos, nedidelis butas beveik plyšta per siūles.

Chaotišką, bet jaukią vasarinę šeimos idilę sugriauna netikėta tragedija, tačiau Estera priima šokiruojantį sprendimą nuslėpti nelaimę nuo Fanės – bent jau kol gims kūdikis. Taip šeimą apraizgo sudėtingas paslapčių ir melo tinklas, o į paviršių iškyla ilgai slėptos įtampos.

Tikra istorija paremta Adlerių šeimos saga atskleidžia, kaip toli mes pasiryžę eiti, kad apsaugotume mylimus žmones. Sykiu tai įkvepiantis liudijimas, kad žmogaus dvasia geba atsitiesti po tragedijos.

„Adleriai atrodo tokie pat tikri kaip ir jūsų artimiausi draugai, o jų ištvermės istorija – itin svarbi. Nuo pat nepamirštamos pradžios, per visą banguojančią veikėjų gyvenimo tėkmę R. Beanland kalba apie nepaprastą šilumą ir žmogiškumą.“

Brian Castleberry 

„Taip įtaigiai perkelia skaitytojus į 1934 m. vasarą Atlantik Sityje <...>, kad vos pakeldavusi akis nuo knygos tikėdavausi užuosti sūraus oro kvapą ir išvysti vandenyno bangas. Didžios širdies romanas!“

Ann Hood

Rachel Beanland (Reičel Bynland) – amerikiečių rašytoja, šiuo metu Ričmondo universiteto (Virdžinija) rezidentė. 2020 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Florencija Adler plaukia amžinai“ pelnė „National Jewish Award“ metų debiuto apdovanojimą, o įtakingas dienraštis „USA Today“ pripažino kūrinį viena geriausių metų knygų.

– Atsitiktinai pamačiau, kaip jis kenčia, ir to užteko, kad pajustume bendrystę.

– Nejau ne visada taip nutinka? Nejau žmonės susiduria vienas su kitu ne atsitiktinai?

2023 m. pradžioje Italijoje išleistas Rosellos Postorino (g. 1978) romanas „Aš tiesiog mylėjau tave“ iš karto sulaukė skaitytojų ir literatūros kritikų dėmesio. Jaudinantis autentiškas pasakojimas apie Jugoslavijos karo išblaškytus vaikus prestižinės italų literatūros premijos Strega rinkimuose pateko į finalinį penketuką ir pelnė antrą vietą.

1992 metais Sarajevas virto mūšio lauku: snaiperių šūviai, sprogstančios granatos ir krintančios bombos tapo vietos gyventojų kasdienybe. Dešimtmetis Omaras ir jo brolis leidžia dienas vaikų namuose laukdami savo mamos. Prasidėjus karui ji vis rečiau užsuka į prieglaudą, o per vieną pasivaikščiojimą sprogus granatai Omaras išplėšiamas iš jos glėbio. Berniukas nebežino, ar jo mama gyva, o iš liūdesio gniaužtų jam padeda vaduotis Nada – mėlynakė šviesiaplaukė mergaitė, kuriai trūksta bevardžio piršto.

Vieną dieną vaikų namų auklėtiniai sužino, kad iš Sarajevo bus perkelti į Italiją. Omaras trokšta pasilikti ir toliau ieškoti mamos, išvykti nenori ir Nada, nes jos vyresnis brolis Ivas negali keliauti kartu – jo laukia kariuomenė. Tačiau suaugusiesiems vaikų norai nerūpi.

Atsidūrę svetimoje šalyje vieni vaikai stengiasi pritapti, kiti maištauja, priešinasi ir trokšta grįžti į gimtinę. Bėgant metams Omarą kamuojantis mamos ilgesys, karo paliktos traumos ir baimės virsta didžiuliu skauduliu, iš kurio jį išvaduoti gali tik vienas žmogus – mergina, kuriai trūksta bevardžio piršto.

Lietuvos skaitytojams Rosella Postorino žinoma iš 2018 m. prestižinę Campiello premiją pelniusio romano „Ragautojos“. Tikrais faktais pagrįstas naujausias rašytojos kūrinys „Aš tiesiog mylėjau tave“ atskleidžia sudėtingą Jugoslavijos karo metais nuo šeimų atskirtų vaikų likimą.

„Nedaug knygų geba įtraukti taip, kaip šis Rosellos Postorino romanas.“  Francesco Mannoni, Gazzetta di Parma

Paauglystėje Giftė vis prašydavo mamos pasakoti jų šeimos kelionės iš Ganos į Alabamą istoriją. Taip ji ieškojo nusiraminimo herojiškuose šeimos mituose ir meilės istorijos romantikoje. Kai jos tėvas su broliu paniro į sunkią imigrantų realybę Amerikos pietuose, iš keturių šeimos narių liko tik jiedvi su mama. Giftės svajotas gyvenimas išslydo jai iš rankų.

Po daugelio metų, norėdama suvokti jos brolį sunaikinusią priklausomybę nuo narkotikų, Giftė atsigręžia į mokslą. Bet kai jos motina apsistoja kartu, Giftė netrunka suprasti, kad jų šeimos traumų šaknys siekia daug giliau, nei ji kada būtų pagalvojusi.

Romane „Kitas pasaulis“ pasakojama apie tamsią vienos šeimos likimo šerdį, paženklintą imigrantų dalios, meilės, netekties, atpirkimo, tikėjimo. Ir galybę būdų, kuriais iš praeities griuvėsių bandome atkurti savo dabartį.

„Nuostabiai suaustas pasakojimas.“
Roxane Gay

„Sakyčiau, kad tai romanas mūsų laikams. Bet ir daug daugiau. Tad tai – romanas visiems laikams.“
Ann Patchett

„Romano veiksmas vyksta plačiame, trapiame kraštovaizdyje, kuriame susiduria Dievo slėpiniai ir mokslas. Tai gili meditacija apie sielvartą, religiją ir šeimą.“
Boston Globe

Yaa Gyasi (gim. 1989) – Ganos–JAV rašytoja. Stanfordo universitete studijavo anglų kalbą, vėliau – kūrybinį rašymą. Jos debiutinis romanas „Auksinės šaknys“ („Baltos lankos“, 2018) buvo apdovanotas „National Book Critics Award“ ir kitomis literatūros premijomis. „Kitas pasaulis“ – antrasis jos romanas, nominuotas „PEN/Faulkner Award for Fiction“ ir „Women's Prize for Fiction“ literatūros premijoms.

Net per XX a. trečiojo dešimtmečio riaumojimą Niujorke nebuvo žmogaus, negirdėjusio apie Bendžaminą ir Heleną Raskus. Jis – legendinis Volstrito magnatas, ji – ekscentriškų aristokratų dukra. Kartu jiedu užkopė į pačią gerovės viršūnę, kuriai, regis, nėra ribų. Bet kokią kainą teks už tai sumokėti? Tokia mįslė menama sėkmingame 1937-ųjų romane „Kapitalas“, kurį perskaitė, rodos, visas Niujorkas. Tačiau šią istoriją apie privilegiją ir klastą galima papasakoti ir kitaip.

Hernano Diazo „Pasitikėjime“ elegantiškai sugretinamos kelios tų pačių įvykių versijos, o vis išsprūstančius faktus iš pramanų bando išnarplioti viena ryžtingai nusiteikusi moteris. Sulig kiekvienu nauju atradimu daugiau kaip amžių aprėpiantis literatūrinis galvosūkis vis iš naujo apkeri skaitytoją. Ir suvilioja leistis ieškoti tiesos, kuri dažnai atskleidžia asmeniniuose santykiuose glūdinčią vienatvę, turto galią perkeisti realybę, galiausiai tai, kaip lengvai kai kurie galingieji sau leidžia manipuliuoti faktais.

„Šis romanas ir klasikinis, ir originalus savo dvasia. Balzacas didžiuotųsi, Borgesas – taip pat.“

Rachel Kushner

„H. Diazas – naratyvo genijus. Koks išmintingas ir jaudinantis kūrinys.“

Lauren Groff

„Romanas, kurį reikia skaityti, tarytum luptum svogūną. Išradingas pasakojimas apie tiesos prigimtį.“

Daily Beast

Hernan Diaz (Hernanas Diazas, gim. 1973) – argentiniečių kilmės JAV rašytojas. Antrasis ir naujausias jo romanas „Pasitikėjimas“ laimėjo 2023-iųjų Pulitzerio premiją, nominuotas 2022 m. „Booker Prize“ ir gausybei kitų literatūros premijų, įtrauktas į Baracko Obamos geriausių 2022 m. knygų sąrašą. Šiuo metu televizija „HBO“ pagal „Pasitikėjimą“ kuria serialą.

– <...> Esu lėta, nepaslanki...

– Kaip vėžliukė? – paklausė jis, draugiškai pažvelgęs į Žozefiną.

– Kaip vėžliukė, kuri juda dviejų kilometrų per valandą greičiu ir tirta iš baimės!

– Vėžliai man patinka, – meiliai pratarė jis. – Tai labai ištikimi gyvūnai, žinote, labai ištikimi... Jie verti mūsų dėmesio.

Šiame prancūzų autorės Kathrine Pancol megabestseleryje – knygos „Geltonos krokodilų akys“ tęsinyje, – kuriuo be vargo mėgausis ir su pirmąja knyga nesusipažinęs skaitytojas, Žozefinai, pagaliau pajutusiai troškulį save pažinti, tenka susidurti su išsiskyrimu, šeimos problemomis ir net žmogžudyste.

Per pastaruosius metus Žozefinos Kortes gyvenimas pasikeitė į gerą. Dar neseniai buvusi vos galą su galu sudurianti Viduramžius tyrinėjanti mokslininkė – palikta sutuoktinio, atstumta motinos ir persekiojama bankininko, dabar ji bestselerio autorė, turinti butą Paryžiuje ir patrauklų, kad ir paniurusį, meilužį. Ir vis dėlto ramybėje jos nepalieka nuojauta, kad tikroji laimė ją aplenkia. Taigi kai vieną vakarą ši keturiasdešimtmetė susiduria su gyvenimą keičiančiais įvykiais, ji supranta, kad laikas pradėti klausytis širdies.

Pakliuvus į painių santykių ir virtinės žmogžudysčių raizgalynę, Žozefinai tenka mokytis ryžtingai veržtis į priekį, rasti drąsos ir stiprinti pasitikėjimą savimi. 

Sukrečianti psichologinė drama apie keturias šeimas, kurių gyvenimai negrįžtamai pasikeičia po vieno sunkiai suvokiamo įvykio.

Tėvas ir motina Loverliai kantriai budi ligoninėje prie sūnaus lovos, nes šis vidurnaktį iškrito pro savo kambario langą. Jo motina Vitnė su niekuo nekalba. Šoko ištikti draugai ir kaimynai savo ruožtu bando išsiaiškinti, ar jie patys kaip nors neprisidėjo prie to, kas atsitiko tą baisų vėlų vakarą. Tai šilti ir pažiūrėti altruistiški geriausi Loverlių šeimos draugai Parkai, jauna ir ambicinga vaikų trokštanti susilaukti Rebeka ir jos vyras bei tyli rami portugalų senukų pora, gedinti savo vienturčio suaugusio sūnaus, kuriam buvo nustatyta sutrikusios raidos diagnozė.

Tačiau kas nutiks vėliau, kai po savaitės paaiškės ilgai slėpta ir nepatogi, šias šeimas jungianti tiesa? 

Romanas, kuriame nagrinėjamos žlugdančio pavydo, pasiaukojančios motinystės, trūkinėjančių santuokinių ryšių, skausmingos persileidimų ir nutildytos nuojautos temos, kelia klausimus, kas nutinka, kai geri žmonės priima netinkamus sprendimus.

Įspūdinga knyga apie motinystę, pasiaukojimą ir didžiulius lūkesčius, primetamus moterims.

Good Housekeeping

Tokijas, 1912-ieji. Uždaras senosios Japonijos aristokratijos pasaulis pirmąkart įsileidžia atėjūnus – turtingas provincijos šeimas, naują, galingą socialinį ir politinį elitą. Melancholiškąjį aštuoniolikmetį Kijoakį Macugaję išauklėjo nykstančios senosios aristokratijos atstovai – Ajakurų šeima. Bet jis nėra vienas jų. Kijoakio tėvas markizas Macugajė, net jo dvare pasisvečiavus imperatoriui, kartkarčiais pasijunta nelyg koks apgavikas, netikras aristokratas. O ir vis sukirba nerimas dėl pernelyg lengvabūdžio ir gražaus savo įpėdinio Kijoakio, kuris, tėvo akimis, turėsiantis įtvirtinti Macugajų šeimą aristokratijos pasaulyje.

Patsai Kijoakis, gyvendamas gražiausias, bet kartu nerimastingiausias savo jaunystės dienas, jaučiasi besiblaškantis tarp sena ir nauja. Išgyvena nepatirtus ir bauginamus jausmus giliadvasiškajai Satoko Ajakurai, su kuria kartu užaugo. Jais dalintis nedrįsta net su savo vieninteliu draugu Šigekuniu Honda nė tuomet, kai Satoko susižada su kilminguoju princu.

„Pavasario sniegas“ – pirmasis tetralogijos „Vaisingumo jūra“ romanas. Keturiuose romanuose pasakojama vienos sielos keturių reinkarnacijų – į aristokratą, nacionalistą ekstremistą, Tailando princesę ir sadistišką našlaitį – istorija; sykiu tai pasakojimas apie Šigekunį Hondą ir jo pastangas skirtingose jo paties sielos reinkarnacijose išgelbėti kiekvieną jų nuo ankstyvos mirties, kuri budistiniame mokyme suprantama kaip karminė lemtis. 

„Asketiška meilės istorija ir turbūt mano mėgstamiausias Mishimos romanas.“

David Mitchell

Yukio Mishima (Jukio Mišima, 1925–1970) laikomas reikšmingiausiu XX a. japonų rašytoju. Jo literatūrinį palikimą sudaro 40 romanų, tarp jų – į lietuvių kalbą išversti „Kaukės išpažintis“ ir „Auksinė šventykla“. Taip pat – daugybė apsakymų, esė, straipsnių, dramų. Y. Mishima buvo ne kartą nominuotas Nobelio literatūros premijai. Rašytojo kūrybos viršūne laikoma tetralogija „Vaisingumo jūra“. 1970 m. lapkričio 25 d., išsiuntęs leidyklai paskutinę tetralogijos dalį, po nesėkmingo bandymo sukelti perversmą, Mishima įvykdė ritualinę savižudybę sepuku.

Po neįtikėtinai sėkmingos knygų sagos „Nuostabioji draugė“ Elena Ferrante talentingai mezga kito pasakojimo giją, gilindamasi į prieštaringus jausmus, saistančius motinas ir vaikus.

Leda – senokai išsiskyrusi dėstytoja, kadaise atsidėjusi vien dukroms, o dabar – darbui. Suaugusioms dukterims išsikrausčius pas tėvą į Kanadą, moteris baiminasi skausmo ir melancholijos sklidinų dienų, bet, savo pačios nuostabai, pasijunta esanti laisva, tarytum nusimetusi gyvenimo naštą.

Vasarą ji nusprendžia vykti viena atostogauti į pietų Italijos pajūrio miestelį. Po pirmųjų ramybės ir susitelkimo dienų moters poilsį sudrumsčia erzinanti neapoliečių šeimyna. Iš pažiūros nereikšminga pažintis įsuka seniai nuslopintų jausmų ir nuoskaudų verpetą.

Šiuo atviru ir jaudinančiu romanu Elena Ferrante pasakoja apie naują moters būtį – rodos, niekuo neišskirtinę, tačiau paliečiančią iki pat gyvasties.

„Įspūdingas literatūros kūrinys.“

Marina Terragni ir Luisa Muraro, Io donna (Corriere della Sera)

Paauglystėje Giftė vis prašydavo mamos pasakoti jų šeimos kelionės iš Ganos į Alabamą istoriją. Taip ji ieškojo nusiraminimo herojiškuose šeimos mituose ir meilės istorijos romantikoje. Kai jos tėvas su broliu paniro į sunkią imigrantų realybę Amerikos pietuose, iš keturių šeimos narių liko tik jiedvi su mama. Giftės svajotas gyvenimas išslydo jai iš rankų.

Po daugelio metų, norėdama suvokti jos brolį sunaikinusią priklausomybę nuo narkotikų, Giftė atsigręžia į mokslą. Bet kai jos motina apsistoja kartu, Giftė netrunka suprasti, kad jų šeimos traumų šaknys siekia daug giliau, nei ji kada būtų pagalvojusi. 

Romane „Kitas pasaulis“ pasakojama apie tamsią vienos šeimos likimo šerdį, paženklintą imigrantų dalios, meilės, netekties, atpirkimo, tikėjimo. Ir galybę būdų, kuriais iš praeities griuvėsių bandome atkurti savo dabartį.

„Nuostabiai suaustas pasakojimas.“

Roxane Gay

„Sakyčiau, kad tai romanas mūsų laikams. Bet ir daug daugiau. Tad tai – romanas visiems laikams.“

Ann Patchett

„Romano veiksmas vyksta plačiame, trapiame kraštovaizdyje, kuriame susiduria Dievo slėpiniai ir mokslas. Tai gili meditacija apie sielvartą, religiją ir šeimą.“

Boston Globe

Yaa Gyasi (gim. 1989) – Ganos–JAV rašytoja. Stanfordo universitete studijavo anglų kalbą, vėliau – kūrybinį rašymą. Jos debiutinis romanas „Auksinės šaknys“ („Baltos lankos“, 2018) buvo apdovanotas „National Book Critics Award“ ir kitomis literatūros premijomis. „Kitas pasaulis“ – antrasis jos romanas, nominuotas „PEN/Faulkner Award for Fiction“ ir „Women’s Prize for Fiction“ literatūros premijoms.

„Žemės drebėjimas – tai šnypštimas, kylantis nuo jūros, įsismelkiantis į naktį. Jis pučiasi, didėja, pereina į tylą skrodžiantį dundesį.“

1799-aisiais per brolių Paolo ir Ignacijaus Florijų gyvenimus nuvilnija seisminė banga: gamtos stichija sugriauna jų gimtąjį miestelį, tad broliai persikelia į Palermą ir atidaro prieskonių krautuvę. Džuzepina, Paolo žmona, priešinasi naujam gyvenimui, nes ilgisi gimtojo krašto, o Ignacijaus, neseniai tapusio tėvu, santuoka nelaiminga, nes buvo suplanuota tėvų.
Bet broliai nepasiduoda ir visa galva neria į pastangas tapti turtingiausi ir įtakingiausi mieste. Netrukus Florijų prieskonių verslas suklesti, jie įkuria nuosavą bendrovę ir ji nenustoja klestėti net ir perimta Ignacijaus sūnaus Vinčenco. Dabar naujoje šeimos vyno darykloje vargšų vynas marsala virsta nektaru, vertu didikų stalo...
Palermą sudrebina šeimos verslo sėkmė. Miestas priima ją ne tik su nuostaba, bet ir pavydu, net panieka – juk jie atvykėliai, prasčiokai... Tačiau iš tiesų Florijai – išskirtinės asmenybės. Ryžtingi, drąsūs vyrai ir niekuo jiems nenusileidžiančios moterys, reikalaujančios pripažinimo ne vien tik kaip rūpestingos motinos ar atsidavusios mylimosios.
Didis epas, pagrįstas tikra netituluotų XIX a. Sicilijos karalių Florijų istorija, seka Palermo verslo titanų pasiekimais ir nuopuoliais, meile, išdavystėmis ir kerštu, žymėjusiu visą šimtmetį įtakingiausios išlikusios šeimos gyvenimą.

„Nepaprastai gražiai parašyta, neįmanoma atsitraukti; galingieji Sicilijos Florijai atgyja kiekviename puslapyje. Istorinių romanų mylėtojams Stefania Auci – tikra dovana.“
Peter Golden

Stefania Auci (Stefanija Auči) – Trapanio mieste Sicilijoje gimusi ir Palerme gyvenanti rašytoja, ilgai dirbusi mokytoja ir kūrusi tekstus literatūros tinklaraščiams bei leidiniams. Aprašyti legendinės Sicilijos šeimos Florijų istoriją S. Auci paskatino, jos pačios žodžiais tariant, „gilus, savininkiškas meilės romanas su Palermo miestu“ ir suvokimas, jog „Florijai buvo kur kas daugiau nei legenda <…>. Nors istorijos apie jų verslą daug kam žinomos, žmogiškoji Florijų tiesa – tokia žavinga, įtraukianti ir netradiciška – dar niekada nebuvo papasakota.“ „Sicilijos liūtai“ pasirodė daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių.

Tad gal verčiau turėtume išmokti džiaugtis tuo, kad daugybė gyvenimo matmenų – kaip ir žmonės, kuriuos mylime, – visada išliks paslaptis. Nes be paslapties nėra ir stebuklų.

Ir užuot nuolat savęs klausę, kodėl mes čia, galbūt turėtume mėgautis paprastesne tiesa: mes esame čia.

Kokia prasmė padėti kam nors gražiai numirti, jei pats nesugebi gražiai gyventi?

Nuo tos dienos, kai dramatiškai skaitydamas vaikams „Pasaką apie triušį Petriuką“ jos akyse staiga miršta darželio mokytojas, Kloverė Bruks jaučia stipresnį ryšį su mirštančiaisiais nei su gyvaisiais. Kai Kloverei keliaujant po užsienį ją užauginęs mylimas senelis miršta vienas, ji tampa mirties dula Niujorke ir paskiria savo gyvenimą tam, kad padėtų žmonėms ramiai ir taikiai pasitikti artėjančią mirtį.

Kloverė tiek daug laiko praleidžia su mirštančiaisiais, kad visiškai neturi asmeninio gyvenimo. Tačiau norėdama išpildyti paskutinį aikštingos senutės norą ji išsiruošia į kelionę po šalį, ieškodama kadaise šios moters mylėto vyro – ir galbūt savo pačios laimės. Sunkiai skindamasi kelią nežinomais meilės ir draugystės takais Kloverė turi išsiaiškinti, ko iš tiesų nori ir ar turės drąsos to siekti.

Šviesi ir kupina vilties bei skatinanti susimąstyti „Kloverės apgailestavimų kolekcija“ labai patiks „Vidurnakčio bibliotekos“ ir „Eleonorai Olifant viskas gerai“ skaitytojams, nes įprasta tabu tema apie mirtį čia paverčiama priežastimi švęsti gyvenimą.

 „Gražus, nuotaikingas romanas apie netikėtą draugystę, dešimtmečių senumo meilės istoriją ir atrastą drąsą gyventi taip, kaip moki geriausiai.“ Lucy Diamond, „Sunday Times“ bestselerio „The Best Days of Our Lives“ autorė

„Tai gražus pasakojimas apie jautrią, gailestingą moterį, kuri suvokia, kad norėdama rūpintis kitais ji turi leisti kitiems pasirūpinti ja.“ Kirkus

„Silva rerum III“ audioknyga tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę. 
Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių – aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė?

Rašydama trečią Silva rerum dalį Kristina Sabaliauskaitė rėmėsi tikrais įvykiais ir biografijomis – visa tai įpinama į magišką pasakojimą apie šeimos paveldą, Vilnių ir Nesvyžių, tikrovę ir pasąmonę, judaizmą ir libertinus, architektūrą, teatrą ir ugnies stichiją.

„Autorė rašo meistriškai. <…> Tas, kuris žengia į „mišką“ – traukte įtraukiamas apsvaigsta.“
Vidas Dusevičius, Kultūrpolis.lt

„Sabaliauskaitė dabartinėje mūsų literatūroje konkuruoja tik pati su savimi. Ne taip dažnai mūsų autorių knygos skaitomos be jokių gailestingų nuolaidų ir visai ne iš patriotiškumo ir vertinamos ne kaip lietuvių, o kaip tiesiog literatūra.“
Emilija Visockaitė

„...Latvių literatūroje neturime ir nesame turėję nė vieno tokio kūrinio, kuris tiek daug pasakotų apie mūsų istoriją, būtų parašytas tokia nuostabia, išpuoselėta kalba, turėtų tokį aukštą skaitomumo koeficientą ir tuo pat metu verstų susimąstyti apie save, apie savo vietą gyvenime, apie meilę savo artimui Rašymo maniera leidžia šį kūrinį lyginti su tokių pasaulinio lygio meistrų kaip Salmanas Rushdie ir Gabrielis Garcia Marquezas daugiasluoksniais pasakojimais.“
Kristine Sadovska, Diena.lv

Audioknygoje „Silva rerum III“ skamba kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūrinys „Extracadenza“ atliekamas Vilniaus miesto ansamblio „NIKO“ (meno vadovas Gediminas Gelgotas).

Antonio Vivaldi „La Notte“ fleitai ir styginiams, atliekama Silvio Celeghino (vargonai), Margheritos Gianolos (fleita) ir Venecijos ansamblio „Accademia di San Rocco“, vadovaujamo Francesco Fanno (Italija). Įrašų kompanija „Stradivarius Music“, www.stradivarius.it.

Antonio Vivaldi „Koncertas dviem violončelėms g-moll“ (dalys „Largo“ ir „Allegro“), atliekamas Fabio Biondi ir ansamblio „Europa Galante“ (Italija). Įrašų kompanija „Naïve Records“.

Taip pat Johanno Sebastiano Bacho „Orkestrinė siuita Nr. 2, b-moll“ („Polonaise“), atlieka Penelope Evison ir Drottningholmo Baroko ansamblis (Švedija). Įrašų kompanija „BIS records“.

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, „Silva rerum II“ taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Pagal istorinius romanus rengiamos literatūrinės ekskursijos. 2012 m. pasirodė trečioji Kristinos Sabaliauskaitės knyga – bestseleris apsakymų rinkinys „Danielius Dalba & kitos istorijos“.

„Tiesiog sakyk, kad ieškai Džeinės.“

 „Ieškant Džeinės“ – tai tikra istorija paremtas naujas ir jautrus žvilgsnis į moterų kovą už reprodukcines teises, troškimą būti motina ir išlaisvinantį pasirinkimą ja netapti.

2017 metai. Andžela Kriton randa paslaptingą laišką su gyvenimą keičiančia išpažintimi ir pasiryžta surasti jo taip ir negavusią moterį. Paieškos ją nukelia į aštuntąjį dešimtmetį ir supažindina su grupe drąsių Toronto moterų, įsitraukusių į pogrindinį abortų tinklą, apie kurį būdavo užsimenama tik pašnabždomis ir tik kodiniu pavadinimu „Džeinė“.

1971 metai. Jauna mergina Evelina Teilor buvo išsiųsta į „puolusių“ moterų namus. Čia ji pagimdė kūdikį, kurį buvo priversta atiduoti įvaikinti. Dabar ji gydytoja ir yra pasiryžusi kitoms moterims suteikti pasirinkimą, kokio pati niekada neturėjo – nepaisydama nuolatinių policijos reidų ir grėsmės būti suimtai, ji įsitraukia į Džeinės tinklą ir daro nelegalius abortus.

1980 metai. Dvidešimtmetė Nensė Mičel sužino šokiruojančią šeimos paslaptį, kuri jai iš po kojų išmuša pagrindą. Maža to, dar netikėtai pastoja ir bėdoje pasijunta visiškai viena, tad apsisprendžia susirasti „Džeinę“. Susipažinusi su daktare Teilor ji randa ne tik pagalbą, bet ir savo vietą slaptame tinkle. Tačiau Nensei sunku pasprukti nuo ją persekiojančio melo.

Nėštumas, abortas, persileidimas, nevaisingumas, įvaikinimas ir motinystė – tai aplinkybės, su kuriomis per savo gyvenimą gali susidurti viena ir ta pati moteris, ir šioje knygoje iš abstraktaus politinio diskurso jos virsta tikromis istorijomis apie drąsą ir meilę.