Pasirodo, atostogos – tas metas, kai Lietuvos gyventojai teigia dažniau randantys laiko knygai. Dar daugiau skaitome tik darbo dienų vakarais. Tokius rezultatus atskleidė leidyklos „Baltos lankos“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
„Tarkime, vasarą tikrai pastebime išaugusį susidomėjimą knygomis, nes panašu, kad atostogaudami, atitrūkę nuo darbų, atrandame daugiau laiko skaityti. Svarbia atostogų dalimi knyga tampa dėl to, kad yra ne tik tobulėjimo, naujų žinių, bet ir atsipalaidavimo, gyvenimo tempo sulėtinimo šaltinis“, – sako leidyklos „Baltos lankos“ vyriausioji redaktorė Saulina Kochanskaitė.
Tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtas knygas skaitantis šalies gyventojas sako dažniausiai tai darantis būtent per atostogas, 40 proc. – darbo dienų vakarais. Penktadalis atsakiusiųjų sako skaitantys savaitgaliais, dar 8 proc. – per pertraukėles darbe.
„Egzistuoja stereotipas, kad atostogų literatūra turi būti nesudėtinga, lengvai skaitoma, nereikalaujanti pernelyg gilintis, – ir iš dalies tai tiesa, ji iš tikrųjų populiari. Bet pastebime, kad vasaros sezonu susidomėjimo iš tiesų sulaukia pačios įvairiausios knygos, tarp jų ir klasikinė ar šiuolaikinė grožinė rimtoji, detektyvai ar negrožinė istorinė literatūra“, – sako leidyklos vyriausioji redaktorė.
Vyrų ir moterų pasirinkimas skiriasi
35 proc. apklaustųjų sako per atostogas skaitantys istorinę literatūrą, 33 proc. renkasi detektyvus, 27 proc. – klasiką. Beveik tiek pat Lietuvos gyventojų skaito psichologinę literatūrą – 26 procentai. Fantastiką mėgsta 24 proc., meilės romanus – 23 procentai. O štai 18 proc. net atostogas leidžia skaitydami profesinę literatūrą. Nepopuliariausia ilsintis – poezija, ją renkasi vos 3 proc. apklaustųjų.
Tiesa, atsižvelgus į skaitytojų lytį rezultatai šiek tiek kitokie. Istorinė literatūra dominuoja tarp vyrų (40 proc.), jie taip pat dažnai renkasi skaityti detektyvus (36 proc.). O štai populiariausi moterų pasirinkimai – meilės romanai (34 proc.) bei psichologinė literatūra (31 proc.).
Vyrai per atostogas taip pat dažniau už moteris skaito fantastiką (30 proc. vyrų, 19 proc. moterų) ir profesinę literatūrą (23 proc. vyrų, 14 proc. moterų). O štai moterys pastebimai dažniau renkasi klasikinę literatūrą (30 proc. moterų, 23 proc. vyrų).
Knygų pasirinkimui reikšmingą įtaką turi ir amžius. Pavyzdžiui, fantastika labiausiai domisi jaunesni skaitytojai, o vyresnių kaip 35 m. skaitytojų susidomėjimas sparčiai krenta. Šia tendencija pasižymi ir meilės romanai, jų populiarumas mažėti ima dar anksčiau – nuo 25 metų. O štai klasikos bei detektyvų žavesys, priešingai, su amžiumi auga. Daugiausia skaitytojų šių kategorijų knygos turi tarp 46–55 m. sulaukusių žmonių.
Atostogų skaitymo įpročiai susiję ir su pareigomis
Leidyklos „Baltos lankos“ užsakytas tyrimas atskleidė įdomių skaitymo tendencijų tarp skirtingas pareigas užimančių apklausos dalyvių.
Aukščiausio bei vidutinio lygio vadovai aktyviausiai skaito klasikinę literatūrą (42 proc.), taip pat – istorinę (33 proc.). Palyginti su kitokias pareigas užimančiais šalies gyventojais, vadovai itin dažnai skaito ir profesinę literatūrą (27 proc.).
Techniniai darbuotojai atostogoms dažniausiai renkasi detektyvus (33 proc.) bei meilės romanus (29 proc.). Meilės romanus noriai skaito ir ūkininkai (33 proc.), tačiau lygiai taip pat juos domina ir klasikinė literatūra.
O štai smulkieji verslininkai daugiausia skaito psichologinės literatūros (33 proc.), antroje vietoje atsiduria meilės romanai (31 proc.). Jie per atostogas taip pat daug dėmesio skiria profesinei literatūrai (26 proc.).
Psichologas: skaitymas skatina atsipalaiduoti
Tyrimas taip pat atskleidė, kad kas trečias šalies gyventojas neskaito visai – neperskaito nė vienos knygos per metus. Beveik 40 proc. perskaito iki penkių knygų per metus, 13 proc. – iki dešimties. 16 proc. šalies gyventojų perskaito 20 ir daugiau knygų per metus.
Psichologas psichoterapeutas Timas Petraitis situaciją, kai trečdalis žmonių šalyje teigia visai neskaitantys, vadina kraupia.
„Šį klausimą galėtume performuluoti per sporto ar sveikos mitybos prizmę. Jei nustatytume, kad 30 proc. žmonių visai nesportuoja ar nevalgo daržovių – ar tai jau katastrofa, ar dar nėra pagrindo griebtis už galvos? Mano subjektyviu vertinimu, tai – kraupi statistika.
Manau, kad skaitymas, kaip ir, pavyzdžiui, sportas, yra įpročio dalykas, nors gal daug kam atrodo, kad jis susijęs tik su tam tikrais gyvenimo etapais, kurie praeina. Pavyzdžiui, pasportavau mokykloje, prasidėjo studijos, darbas, vaikai, šeima, nebeturiu laiko sportuoti ir „natūraliai“ atkrenta šis įprotis. Visiškai tas pats su skaitymu – gali atrodyti, kad jei tiesioginiam darbui to nereikia, kam man tuo užsiimti ir „švaistyti laiką“? Bet tai visų pirma pasirinkimo dalykas“, – teigia T. Petraitis.
Anot jo, vienas iš neseniai atrastų, svarbių ir nepakankamai įvertintų argumentų „už“ skaitymą yra faktas, kad tai raminanti, atpalaiduojanti veikla.
„Yra nustatyta, kad pats knygos skaitymas kaip veikla padeda išsiskirti mus atpalaiduojantiems ir raminantiems neurotransmiteriams (konkrečiai – serotoninui), o štai, pavyzdžiui, mobilaus telefono braukymas ir nuolatinis naršymas skatina dopamino, kitokio pobūdžio neurotransmiterio, kuris susijęs su priklausomybės skatinimu, išsiskyrimą.
Tačiau visgi pagrindinis argumentas „už“ skaitymą ir atostogų metu, manau, galėtų būti nuolatinis augimas, nepaliaujamas pasaulio, žmonių, konkretaus žmogaus paslapčių tyrinėjimas, sąmoningėjimas“, – sako psichologas psichoterapeutas.
Reprezentatyvią apklausą leidyklos „Baltos lankos“ užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2021 m. gegužės mėnesį. Joje dalyvavo 1010 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.