Detektyvai, trileriai, siaubo literatūra

„Naujos norvegų detektyvinių romanų aukštumos.“

Fyens Stiftstidende

Oslas, 2018-ieji. Buvusi ilgų distancijų bėgikė Sonja Nurstriom nepasirodo savo kontroversiškosios autobiografijos „Visuomet pirmoji“ pristatyme. Įžymybių skilties tinklaraštininkė Ema Ram, nuvykusi į prabangią populiarios sportininkės vilą, randa atvirus vartus, neužrakintas pagrindines duris, išvartytus baldus ir ant televizoriaus ekrano priklijuotą starto numerį. Pirmoji.

Policijos tyrėjas Aleksandras Bliksas vis dar negali pamiršti prieš devyniolika metų įvykusios įkaitų dramos: tada jis nušovė smurtaujantį penkiametės mergaitės tėvą. Bliksui į rankas patenka Sonjos Nurstriom dingimo byla. Jos pėdsakų randama skirtingose miesto vietose ir ima atrodyti, kad kažkas tyčia palieka dramatiškas užuominas apie tragišką dingusios moters lemtį.

Susiklosčiusios aplinkybės priverčia Bliksą ir Ram suvienyti jėgas. Abu pasiryžę rasti ir sustabdyti negailestingą žudiką, akivaizdžiai tampantį juos už virvelių. Labiau už viską jis trokšta dėmesio. Rodos, Sonja Nurstriom nebus vienintelė jo auka...

„Niūri, kruvina, kupina tamsių siužeto vingių... Šioje ypatingoje knygoje neabejotinai pajusite skandinavišką šaltį.“

Scottish Sun

„Drąsus, naujas požiūris į serijinio žudiko, save laikančio genialiu meistru, stereotipą... Itin stipri naujos serijos pradžia.“

Sunday Times

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis. „Atskaitos taškas“ – pirmoji Blikso ir Ram serijos knyga, 2021 m. įtraukta į trumpąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

Policijos pareigūnams radus savo bute nužudytos žurnalistės Saros Fogel kūną, užverda tikra velniava. Kas tas tamsaus gymio jaunuolis, nusikaltimo dieną pastebėtas prie jos namų? Ką reiškia ant Saros papuošalo išraižyti ženklai ir kodėl ant jo – vieno kontroversiškiausių finansinių nusikaltėlių pirštų atspaudai? Ką slepia buvęs Saros darbdavys – garsaus Berlyno dienraščio redaktorius?

Bylą tiriantis pareigūnas Johanas Hartogas įtraukiamas į žaibiškai besirutuliojančius įvykius. Netrukus ima ryškėti sąsajos tarp Vokietijos kraštutinių dešiniųjų ir žiauriosios „Wagner“ grupuotės, tarp šiandienių Vakarų verslo lyderių ir Antrojo pasaulinio karo metais siautusių rusų nusikaltėlių, tarp išnaudojamų trečiųjų šalių vaikų ir Vokietijos žmogaus teisių gynėjų. Tarsi to neužtektų, Johanui pagaliau tenka peržiūrėti ir savo praeitį.

Debiutinė Dainos Kleponės knyga – tai kvapą gniaužiantis detektyvinis trileris, kuriame atskleidžiamos tarptautinės pinigų plovimo, korupcijos schemos ir jų akivaizdoje tyrinėjamas žmogaus likimas. Kelių dešimtmečių darbo Lietuvos ir užsienio verslo organizacijose patirties turinti autorė meistriškai sulieja sukauptas profesines žinias ir aistrą kurti sodrų, įtemptą meninį tekstą, kad ne tik suteiktų skaitymo malonumą, bet ir pravertų verslo bei politikos užkulisius.

„Debiutiniame romane autorė ne tik sugeba sunarplioti įtraukiančią detektyvinę intrigą, bet ir perteikia autentiškumo pojūtį – skaitydamas jauti, kad ji gerai įsigilinusi į aprašomas sritis. Prie tos kelionės po skirtingas šalis pridėkime užgriebiamas visuomenės problemas, įdomius personažus ir gausime šviežią kriminalinį literatūrinį gūsį, o Lietuvoje tai jau ne toks dažnas reiškinys.“

Audrius Ožalas, 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, literatūros apžvalgininkas, literatūros ekspertas

„Apie lietuviškus filmus dažnai sakoma: kaip lietuviškas visai neblogas. Šis Dainos Kleponės filmiškas trileris yra tiesiog geras. Nors parašytas lietuvių autorės, Lietuvos jame beveik nėra. Labai smalsu stebėti, kaip savo profesinę patirtį ir skersai išilgai išmaišytą pasaulį ji perkelia į popierių ir sukala iki paskutinių puslapių nepaleidžiantį intriguojantį kūrinį. Įdomus didelio dėmesio vertas debiutas ir, tikėkimės, gražios rašytojos karjeros pradžia.“

Paulius Ambrazevičius, „Humoro klubo“ komikas, skaitytojas

„Prieš penkerius metus, atlikdamas pirmąjį darbą, Nanao susidūrė su neplanuotais sunkumais ir nejučia pagalvojo: „Kas nutiko kartą, gali nutikti ir antrą.“ Galbūt ši mintis ir lėmė, kad antrasis darbas buvo visiška katastrofa, kaip, savaime aišku, ir trečiasis.“

Smulkus vagišius ir visokių nešvarių darbelių vykdytojas Nanao, nusikaltėlių pasaulyje žinomas kaip Boružė, įsitikinęs, kad jį persekioja bėdos. Tad gavęs lengvutę užduotį įlipti į greitąjį traukinį Tokijuje, paimti juodą lagaminą ir išlipti kitoje stotyje visai nenustemba, kai užsakovo nurodytame šinkansene susiduria su bene pavojingiausiais ir aukščiausio kalibro nusikaltėliais visoje šalyje: čia ir pagarsėję žudikai Citrina su Mandarinu, lydintys vieno mafijos boso sūnelį namo, ir keršto trokštantis buvęs mafijos parankinis Kimura bei jo mažametį sūnų nuo prekybos centro stogo nustūmęs, ciniško žiaurumo pritvinkęs Princas, ir gatvių niekšelis Vilkas, siekiantis atsimokėti Nanao už išmuštus dantis.

Nereikia nė sakyti, kad viskas klostosi toli gražu ne pagal planą. Traukiniui milžinišku greičiu lekiant galutinės stotelės link kyla tik vienas klausimas: kas visą šią nusikaltėlių šutvę surinko į vieną vietą ir kuriam bus lemta iš viso šio mėšlo išsikapstyti gyvam?

„Kriminalinis pabėgimo kambario žaidimas, lekiantis daugiau nei 300 km/val. greičiu.“
Times

„Greitas, pavojingas ir subtiliai juokingas.“
NPR

Kotaro Isaka (gim. 1971) – Japonijoje itin populiarus mangų ir kriminalinių romanų kūrėjas. Jo trileris „Žudikų traukinys“ tapo nacionaliniu bestseleriu Japonijoje ir patraukė užsienio leidėjų bei filmų kūrėjų dėmesį. 2022-aisiais „Sony“ pristatė knyga paremtą veiksmo komediją „Bullet Train“ (liet. „Kulkų ekspresas“, režisierius David Leitch), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko tokie garsūs aktoriai kaip Bradas Pittas, Hiroyuki Sanada ir Sandra Bullock. Filmą galima pamatyti ir „Netflix“ platformoje.

Po kvapą gniaužiančio detektyvinio trilerio „Dėžė“ du labai populiarūs Švedijos autoriai – Camilla Läckberg ir Henrikas Fexeus – pristato antrąją savo bendros trilogijos knygą „Kultas“.  Ji labiausiai pradžiugins Jo Nesbø ir televizijos serialo „Mentalistas“ gerbėjus. Naujajame romane, sukurtame pagal geriausias Skandinavijos trilerių tradicijas, policijos detektyvę Miną ir mentalistą Vincentą suveda nauja byla – paslaptingas vaiko pagrobimas.

Stokholme dingsta penkiametis Osianas. Nedelsiant paskelbiama berniuko paieška. Prie specialiosios policijos grupės prisijungęs derybininkas Adamas Blumas iš karto įžvelgia panašumų su viena ankstesne byla – tragiškai pasibaigusiu penkiametės Lili pagrobimu. Tyrėjai ima baimintis, kad Osianą pagrobė tas pats žmogus. Dar daugiau – kad šis nusilatimas gali būti toli gražu ne paskutinis. 

Suprasdama, kad pravers bet kokia įmanoma pagalba, detektyvė Mina Dabiri nusprendžia vėl susisiekti su mentalistu Vincentu Valderiu, su kuriuo nesimatė dvejus metus. 

Spaudžiamai laiko tyrimo grupei tenka įsivelti į kraują stingdantį, šiurpų žaidimą su paslaptingu nusikaltėliu, kuris veikia tik pagal jam pačiam suvokiamą kraupią logiką ir ritualus. 

Henrikas Fexeus – žinomas švedų mentalistas, kūno kalbos specialistas, knygų autorius ir televizijos laidų vedėjas. Jis yra parašęs daugiau nei 15 knygų, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 1,2 milijono egzempliorių 35 kalbomis. Nemažai išleista ir lietuviškai: „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“,  „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“,  „Minčių skaitymo menas“ ir kt.

Camilla Läckberg – viena sėkmingiausių Švedijos rašytojų. Jos knygų išversta į daugiau nei 40 kalbų, išleista daugiau nei 60-yje šalių, parduota daugiau nei 30 milijonų kopijų tiražu.

„Neatsispiriamai įtraukia ir išlaiko iki pat paskutinio puslapio.“

 Jyllands-Posten

„Manau, mus traukia ne baimė, bet kontrolės poreikis. Jausmas, kad sugebame nugalėti pavojų ir suvaldyti savo likimą, kad savo rankomis kontroliuojame situaciją, ko mums šiaip labai trūksta gyvenime.“

Graikijos policijos tyrėjas, gebantis išsyk atpažinti pavydo motyvuotą nusikaltimą, seka vyro, galimai nužudžiusio savo brolį dvynį, pėdomis. Norvegijoje taksi vairuotojas viršininko automobilyje randa žmonos auskarą. Šiukšliavežys bando prisiminti audringos nakties įvykius: jie gali negrįžtamai pakeisti jo gyvenimą. Lėktuvu į Londoną skrendanti moteris planuoja atimti sau gyvybę, bet netikėtai įsitraukia į intriguojantį pokalbį su šalia sėdinčiu vyru.

Pirmajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje gausu jo kūrybai būdingų šokiruojančių siužeto vingių ir meistriškų atomazgų. Tamsūs ir įtampos kupini apsakymai panardina skaitytojus į pavydo ir įtūžio aptemdytus veikėjų protus, kerštingas jų širdis. O kasdieniškos, net banalios skirtingų žmonių gyvenimų detalės tampa esminiais jų likimų posūkiais.

„J. Nesbø apsakymų rinkinyje <...> lengvai atpažinsime esmines jo romanus iš kitų išskiriančias sudedamąsias dalis: velniškai gudriai suręstus siužetus ir netobulų veikėjų žmogiškumo blyksnius, kuriuos bet kada gali nustelbti vidinė tamsa.“

Booklist

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų muzikantas, scenaristas, ekonomistas ir „New York Times“ bestselerių autorius. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. Pirmasis jo apsakymų rinkinys „Pavydo ekspertas“ 2022 m. buvo įtrauktas į trumpąjį prestižinių apdovanojimų „Crime Writers’ Association Dagger Awards“ sąrašą ir jau išleistas daugiau nei 30 pasaulio šalių.

Išskirtinis leidimas su specialiu autorės kreipimusi į skaitytojus ir nauju intriguojančiu epilogu!

Pastarieji keli mėnesiai jaunai rašytojai Luenai Ešli buvo nelengvi: ji neteko motinos, sąskaitoje liko vos keli doleriai, o prie nuomojamo buto durų jau kelinta diena prilipintas iškraustymo pranešimas. Tad, pasitaikius progai užsidirbti, mergina sutinka imtis neįprasto darbo: garsios trilerių rašytojos Veritės Kroford vyras pasamdo ją užbaigti itin sėkmingos knygų serijos, nes jo žmona po automobilio avarijos nebepajėgia rašyti pati.

Atvykusi į Krofordų namus, Luena imasi nagrinėti kalnus Veritės užrašų. Netikėtai tarp popierių šūsnies ji randa skaudžią ir iki menkiausių detalių atvirą garsiosios rašytojos autobiografiją nuo dienos, kai sutiko vyrą Džeremį, iki negrįžtamai visos šeimos gyvenimą pakeitusio įvykio – pirmosios dukters žūties.

Džeremiui apie rastą rankraštį Luena neprasitaria: be užuolankų išberti Veritės prisipažinimai gedinčiam tėvui taptų per dideliu smūgiu. Bet pamažu ji supranta, kad, vis daugiau laiko leisdama su Džeremiu, ima jam jausti šį tą smarkiau nei lengvas potraukis. Jei Džeremis perskaitytų bent kelis rankraščio puslapius, jei sužinotų bent vieną kraupią detalę apie Veritę, juk nebegalėtų žvelgti į žmoną tokiu ištikimu ir atsidavusiu žvilgsniu kaip iki šiol, tiesa?..  

„Hoover meistriškai supina meilės romano ir trilerio elementus, nepaliaujamai ieškodama nykstančių ribų tarp tiesos ir melo.“
Womanʼs Day

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. „Veritė“ tapo ne tik „New York Times“, bet ir „Sunday Times“, „USA Today“, „Publishers Weekly“ bestseleriu, 2023-iaisiais nominuota „British Book Award“ apdovanojimui (kategorija „Pageturner“). Pirmąsyk pasirodęs lietuvių kalba (2022 m.), romanas tapo vienu populiariausių „knygos.lt“ pirkėjų pasirinkimų. Šis, atnaujintas, leidimas – tai nekantriai lauktas Veritės, Džeremio ir Luenos istorijos papildymas: C. Hoover skaitytojams leidžia dirstelėti, kaip klostosi netolima jau pažįstamų veikėjų ateitis.

Šiame Sandros Brown, geriausios leidinio New York Times rašytojos vardą pelniusios autorės, romane 1920-ieji įsiveržia į Ameriką lyg uraganas. Prohibicijos įstatymas įveda Teksaso degtindarių sostinėje naują tvarką, tačiau žudymai, muštynės ir godumas jau seniai yra neatsiejama šio krašto gyvenimo dalis.

Karo išvargintas kareivis Tečeris Hatonas svajoja apie ankstesnį kaubojišką gyvenimą ir vyksta namo. Tačiau  norėdamas išvengti nemalonumų, yra priverstas iššokti iš prekinio traukinio vagono ir atsiduria nedideliame Folio miestelyje Teksase. Tą dieną, kai jis atvyksta, dingsta vietinė moteris. Tečeris iškart  įtariamas jos pagrobimu. Negana to, jis susiduria su korumpuotu meru, suktu šerifu, klastingais kontrabandininkais ... ir jauna našle, po kurios švelnia išore slepiasi geležinė valia.

Tai, kas Lorelės Plamer gyvenime turėjo būti nauja pradžia, tampa tragedija.  Tik atvykus į miestelį, žūsta jos vyras. Tačiau moteris nepalūžta. Ji pasiryžusi pati kurti savo ateitį ir imasi pelningo, bet nelegalaus ir pavojingo vietinio verslo, o tai labai nepatinka seniems iki šiol viešpatavusiems „vilkams“. Lorelės sėkmė netrukus išprovokuoja kruviną konkurenciją. 

Įsiplieskus smurtui, Lorelė ir Tečeris atsiduria skirtinguose kontrabandininkų karo frontuose, kur kraujas ir nelegalus viskis liejasi upėmis.

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown pradėjo rašytojos karjerą 1981 metais ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai ragina skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

„Kartais mirtis yra geriau.“

Šiurpiausias Stepheno Kingo parašytas romanas.

Kai daktaras Luisas Kridas gauna naują darbą ir su šeima atsikrausto į Ladlou – provincijos miestelį Meino valstijoje, naujasis gyvenimo etapas jam atrodo neįtikimai nuostabus. Ladlou vyrauja idiliška ramybė, ją trikdo tik greta žavingo seno Kridų namo plentu šniokščiantys sunkvežimiai ir vilkikai. Apie jų keliamą grėsmę byloja ir miško proskynoje vaikų įrengtos suvažinėtų naminių gyvūnėlių kapinės.

Šią vietą Luiso šeimai parodė kaimynas – senyvas vyras Džadas. Draugiškas senukas Luisą nuvedė ir į kitą vietą, į senąsias indėnų kapines, kuriose palaidoti gyvūnai – ir net žmonės – prisikelia ir grįžta pas kenčiančius savo šeimininkus. Tiesa, šiek tiek kitokie nei prieš mirtį. Luisas girdi perspėjimus, – tiek tikrame pasaulyje, tiek nakties košmaruose, – kad nederėtų lankytis šioje indėnų vietoje. Nes čia slypi kraują stingdanti tiesa – šiurpesnė ir galingesnė už pačią mirtį. Netrukus Luisui paaiškės, kad visus, kas drįsta brautis į draudžiamas senąsias indėnų kapines, užklumpa kraupi lemtis. Vis dėlto atsispirti paslaptingos vietos traukai sunkiau nei įveikti stingdantį netekties skausmą.

Rutuliojantis įvykiams, stiprėja ir košmaras, toks negailestingas, kad veikiausiai norėsite užversti knygą, bet nepajėgsite nuo jos atsiplėšti.

Amerikiečių rašytojo Stepheno Kingo (g. 1947 m.) istorijų lobyne kiekvienas gali rasti labiausiai jį bauginantį ir audrinantį pasakojimą, o pats rašytojas tikina, kad jam baisiausios „Givunėliu kapinės“. 1979 metais parašęs pirmąją šios istorijos versiją, Kingas net ketverius metus ją laikė stalčiuje tikėdamas, „kad pagaliau nuėjo per toli“.

Kultiniu tapęs siaubo romanas „Givunėliu kapinės“ 1984 metais nominuotas „Pasaulio fantastikos apdovanojimui“ ir sulaukė dviejų ekranizacijų: 1989 ir 2019 metais. 

„<...> tiek pirmoji, tiek antroji ponia Kristi labai panašios. Abi suprantame, kad neįmanoma papasakoti savosios istorijos neatskleidžiant ir svetimos.“

1925-aisiais panelė Nana O'Di tapo neatsiejama garsiosios detektyvų autorės Agatos Kristi ir jos vyro Arčibaldo gyvenimo dalimi. Pirma – jų abiejų. Vėliau – jau tik Arčio. Jauna, daili ir gyvybe trykštanti pulkininko Krisčio meilužė ne vienus metus planavo sugriauti Agatos Kristi pasaulį ir pagrobti iš jos tai, ko labiausiai troško. Tikslas jau buvo pasiekiamas ranka... bet lemtingą vakarą garsioji rašytoja dingo kaip į vandenį.

„Ponios Kristi apgaulė“ – tai ne tik dešimtmečius skaitytojus viliojusios Agathos Christie dingimo paslapties interpretacija, bet ir įsivaizduojamas kitos moters – pulkininko Archibaldo Christie meilužės – akimis perteiktas tų kelių dienų ir ilgo iki jų vedusio kelio liudijimas, leidžiantis mėgautis ne tik išmoningu pasakojimu, bet ir pasinerti į mįslingą, Aukso amžiaus detektyvus menantį dingimo narpliojimą.


„Meilės istorijų ir detektyvų su agatakristiškomis paslaptimis gerbėjams.“
StarNews

„Nina de Gramont ima vieną tikros istorijos siūlelį ir iš jo nuaudžia gudriai supintą, spalvingą ir užburiančiomis detalėmis atgyjantį naujai įsivaizduotą įvykių paveikslą.“
Tarptautinių bestselerių autorė Kristin Hannah

„Meilė, nusikaltimai ir paslaptys, gausiai apipinti maloniai stebinančiu sąmoju.“
Elizabeth Macneal, „Lėlių fabriko“ autorė


Nina de Gramont (dar žinoma kaip Marina Gessner) – amerikietė, knygų suaugusiesiems ir paaugliams autorė, Šiaurės Karolinos universitete Vilmingtone dėstanti kūrybinį rašymą. Jos romanas „Ponios Kristi apgaulė“ susilaukė nemažai dėmesio: tapo tarptautiniu ir „New York Times“ bestseleriu, pateko į „Goodreads“ laukiamiausių 2022-ųjų knygų sąrašą ir buvo išrinktas knygynų tinklo „Waterstones“ 2022-ųjų lapkričio mėnesio trileriu.

„Kelianti siaubą, šokiruojanti ir priverčianti tankiau plakti širdį.“

Stephen King

„Cordyceps novus paragavo žmonių ir užsimanė daugiau.“

Pentagone dirbantis bioterorizmo ekspertas Robertas Diazas gauna nurodymus ištirti galimą biocheminės atakos atvejį Vakarų Australijoje, tačiau randa kai ką žymiai blogiau – mutuojantį parazitinį grybą, galintį išnaikinti visas Žemėje gyvuojančias rūšis. Diazui pavyksta pažaboti šią mirtiną grėsmę: jis paslepia naujadarą šaldykloje, įrengtoje giliai po atokiu kariniu sandėliu.

Tačiau po kelių dešimtmečių, praleistų pūvant visų pamirštoje vietoje, organizmas ištrūksta ir ima naikinti viską savo kely. Tik Diazas žino, kaip jį sustabdyti. Jis išskuba padėti dviem nieko nenutuokiantiems sandėlio prižiūrėtojams – buvusiam kaliniui ir vienišai motinai. Netipinė trijulė per vieną naktį privalo užkirsti kelią mirtinai pavojingo grybo plitimui. Viskas, ką jie turi, – tai drąsa ir juodas kaip naktis humoro jausmas. Ar to užteks išgelbėti visai žmonijai?

„Retai pasitaiko knyga, kuri ir išgąsdina, ir prajuokina, bet Davidui Koeppui pavyko tokią parašyti... Tobulas trileris, maištui prilygstanti pramoga.“

Blake Crouch, romano „Laiko kilpos“ autorius

„Itin degi kombinacija: mokslu paremtas siaubas, pirmykštės žmonijos baimės ir niekaip nepažabojamas veiksmas.“

Steven Soderbergh, filmų „Oušeno vienuoliktukas“ (2001) ir „Užkratas“ (2011) režisierius

David Koepp (Deividas Koepas, gim. 1963) – amerikiečių režisierius ir scenaristas. Jis prisidėjo prie tokių šiuolaikine klasika tapusių veiksmo ir mokslinės fantastikos filmų kaip „Juros periodo parkas“, „Neįmanoma misija“, „Panikos kambarys“ ir „Pasaulių karas“ scenarijų kūrimo. „Saugykla L-4“ – debiutinis autoriaus romanas.

Po nedidelio eismo įvykio apygardos prokurorė Keitė Demajo atsiduria Vestleiko ligoninėje. Tą patį vakarą pažvelgusi pro palatos langą ji pamato vyrą, į automobilio bagažinę keliantį moterį... O gal tai tik migdomųjų tablečių sukelta košmariška haliucinacija? 

Kitą dieną Keitė ima tirti savižudybės bylą. Nors sprendžiant pagal pirminius įkalčius panašu, kad auka nusižudė, teismo medicinos ekspertas Ričardas Kerolas įžvelgia galimą nusikaltimą. Tai nuveda iki daktaro Edgaro Hailio. Ričardo nuomone, garsaus gydytojo darbas „gydant“ nevaisingas moteris – labai įtartina, apgaulinga, neatsakinga ir net mirtinai pavojinga veikla. Tačiau Ričardui nespėjus išsakyti savo būgštavimų, Keitė, pranešusi, kad išvyksta savaitgaliui, atsigula į ligoninę nedidelei operacijai... pas daktarą Hailį.

Romanas „Tuščias lopšys“ – aukščiausios klasės įtempto siužeto detektyvas.

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)

JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, visame pasaulyje vertinami skaitytojų ir kritikų, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark buvo daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas iš svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

„Berniukas bėgo kelkraščiu tarytum nakčia sprunkantis gyvūnas.“

Naktį nuošalioje Italijos vietovėje aptiktas nuogas ir sušalęs dvylikametis Foskas Anjelis policininkams papasakoja, kad jį buvo pagrobęs didelį furgoną vairuojantis vyras baltais ilgais plaukais. Pasakojimas policininkų neįtikina, tačiau Centrinės operatyvinės tarnybos komisarę Valentiną Mediči sudomina detalė, kad furgone, be Fosko, buvo dar vienas berniukas.

Netrukus komisarės įtarimai apie serijinį vaikų grobiką pasitvirtina: pranešama apie dar vieną dingusį berniuką. Išvydusi antrojo pagrobto vaiko nuotrauką Valentina Mediči negali patikėti savo akimis – berniukai panašūs kaip du vandens lašai. Ar tai tik sutapimas, o gal piktadarys veikia pagal planą, ieškodamas konkrečių aukų?

Įsibėgėjant tyrimui pasipila žinios apie kitus dingusius žmones – ne tik vaikus, bet ir jaunas merginas, benamius ir prostitutes. Akivaizdu, kad nusikaltėlis turi kažkokį tikslą, bet policininkams niekaip nepavyksta užčiuopti siūlo galo. Valentinai tenka pasikliauti tik savimi ir paslaptingu, skaudžių praeities šešėlių slegiamu policininku Fabijumi Kosta. Žingsnis po žingsnio jie narplioja painų žiaurių nusikaltimų voratinklį, rizikuodami ne tik užsitraukti vadovų rūstybę, bet ir tapti iškrypėlio nusikaltėlio aukomis.

Marco De Franchi (g. 1962) nuo pat vaikystės svajojo tapti rašytoju ir tyrėju, o siekdamas savo svajonės jis ne vienus metus dirbo Italijos kriminalinėje policijoje ir Centrinėje operatyvinėje tarnyboje. Savo patirtį ir žinias pasitelkė rašydamas romaną „Pasmerkti gyvi“. Knygoje įtaigiai konstruojama tikroviška nusikaltimo tyrimo schema, atskleidžiami policijos darbo metodai ir pateikiamos subtilios pastabos apie abejones, baimes ir kitus stiprius jausmus, su kuriais susiduria tyrėjai, siekiantys sučiupti liguistos fantazijos apakintą negailestingą serijinį žudiką.

Šiaurės Karolinos kalnų miestelis Klieris – ramybės oazė. Policijai paprastai čia nėra ką veikti, nebent dalyti baudas už netinkamai pastatytą automobilį. Tačiau pastaruoju metu miestelio gyventojai labai įsibaiminę: per dvejus metus dingo keturios moterys. Kiekvienos jų dingimo vietoje randamas mėlynas kaspinas. Policijai nepavyksta rasti moterų palaikų, jokie įkalčiai negelbėja ieškant grobiko. Staiga be žinios dingsta dar viena moteris. 

Lilė Martin grįžta į Klierį parduoti savo kalnų namelio ir galutinai atsisveikinti su praėjusiu gyvenimo etapu: pasibaigė aštuonerius metus trukusi audringa santuoka su Klierio policijos vadu Daču Bertonu. Važiuodama per pūgą Lilė slidžiame kelyje nesuvaldo automobilio ir partrenkia netikėtai iš miško išnirusį vyrą. Tai Benas Tirnis, su juo moteris pirmąsyk susidūrė dar praeitą vasarą. Jiedu nusprendžia pralaukti pūgą kalnų namelyje. Tačiau Lilei ima rodytis, kad didesnę grėsmę jai kelia ne pūga, o vyriškis, su kuriuo yra įkalinta.

Ar Benas Tirnis – moterų grobikas? O gal priešingai – geras žmogus, išgelbėsiantis Lilę nuo ją persekiojančios tragedijos?

„Virtuoziški siužeto vingiai... Brown trileris užgniauš jums kvapą.“ 

Kirkus Reviews

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, yra parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown pradėjo rašytojos karjerą 1981 metais ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai verčia skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

„Prieš penkerius metus, atlikdamas pirmąjį darbą, Nanao susidūrė su neplanuotais sunkumais ir nejučia pagalvojo: „Kas nutiko kartą, gali nutikti ir antrą.“ Galbūt ši mintis ir lėmė, kad antrasis darbas buvo visiška katastrofa, kaip, savaime aišku, ir trečiasis.“

Smulkus vagišius ir visokių nešvarių darbelių vykdytojas Nanao, nusikaltėlių pasaulyje žinomas kaip Boružė, įsitikinęs, kad jį persekioja bėdos. Tad gavęs lengvutę užduotį įlipti į greitąjį traukinį Tokijuje, paimti juodą lagaminą ir išlipti kitoje stotyje visai nenustemba, kai užsakovo nurodytame šinkansene susiduria su bene pavojingiausiais ir aukščiausio kalibro nusikaltėliais visoje šalyje: čia ir pagarsėję žudikai Citrina su Mandarinu, lydintys vieno mafijos boso sūnelį namo, ir keršto trokštantis buvęs mafijos parankinis Kimura bei jo mažametį sūnų nuo prekybos centro stogo nustūmęs, ciniško žiaurumo pritvinkęs Princas, ir gatvių niekšelis Vilkas, siekiantis atsimokėti Nanao už išmuštus dantis.   

Nereikia nė sakyti, kad viskas klostosi toli gražu ne pagal planą. Traukiniui milžinišku greičiu lekiant galutinės stotelės link kyla tik vienas klausimas: kas visą šią nusikaltėlių šutvę surinko į vieną vietą ir kuriam bus lemta iš viso šio mėšlo išsikapstyti gyvam?

„Kriminalinis pabėgimo kambario žaidimas, lekiantis daugiau nei 300 km/val. greičiu.“
Times

„Greitas, pavojingas ir subtiliai juokingas.“
NPR

Kotaro Isaka (gim. 1971) – Japonijoje itin populiarus mangų ir kriminalinių romanų kūrėjas. Jo trileris „Žudikų traukinys“ tapo nacionaliniu bestseleriu Japonijoje ir patraukė užsienio leidėjų bei filmų kūrėjų dėmesį. 2022-aisiais „Sony“ pristatė knyga paremtą veiksmo komediją „Bullet Train“ (liet. „Kulkų ekspresas“, režisierius David Leitch), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko tokie garsūs aktoriai kaip Bradas Pittas, Hiroyuki Sanada ir Sandra Bullock. Filmą galima pamatyti ir „Netflix“ platformoje.

TREČIASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

1942 metais žūva Danielius – tikra legenda tarp norvegų kareivių, tapusių Hitlerio armijos savanoriais. Po dvejų metų sužeistas kareivis, prisistatęs Danieliaus naudota Ūrijos pravarde, prabunda Vienos ligoninėje. Jis įsimyli slaugę, o jų santykių padariniai bus justi ir po daugiau nei 50 metų.

1999-ieji. Siekiant užglaistyti Hario Hūlės tarnybos metu padarytą klaidą, jam suteikiamas inspektoriaus laipsnis ir jis perkeliamas į policijos saugumo tarnybą. Čia jam paskiriama nuobodi užduotis, tačiau netikėtai jį sudomina ataskaita apie neįprasto ir itin reto ginklo įsigijimą. Pėdsakai veda link neonacių grupuotės. Nujausdamas įvyksiant nusikaltimą, Haris Hūlė pradeda tyrimą, kuris jį nuves į Pietų Afrikos Respubliką, Austriją ir privers klaidžioti po tamsiausius Norvegijos istorijos labirintus.

2005 m. Hario Hūlės ciklo romanas „Raudongurklė“ buvo pripažintas geriausiu visų laikų Norvegijos kriminaliniu romanu. Meniniu požiūriu šis kūrinys, pasak kritikų, – vienas ambicingiausių detektyvų skandinavų literatūroje. Tai jaudinanti istorija apie karą, meilę, išdavystę ir mįslingas žmogžudystes.
Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Nemezidė“, „Pentagrama“, „Gelbėtojas“, „Sniego senis“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Jo knygos ne kartą pateko į tarptautinių bestselerių sąrašus.

„Žmonės – tai mįslės, o man mįslės niekada nepatiko.“

Ieškodami ramesnio gyvenimo, Mikelis ir Bjanka su dviem savo vaikais iš Stokholmo atsikrausto į Šiopingę – nedidelį, idilišką miestelį, atrodantį tiesiog tobulą jų šeimai. Nusipirkę namą, įninka į jaukią rutiną: Mikelis dirba mokytoju vietinėje mokykloje, o Bjanka namuose augina vaikus. Tačiau šeimos ramybę sudrumsčia nelaimė: prie pat jų namų Bjanką partrenkia automobilis, vairuojamas kaimynės Žaklinos.
Kol ligoninėje gydytojai kovoja dėl Bjankos gyvybės, Mikelis grumiasi su tamsiomis mintimis: kaip išgyvens be mylimos žmonos? Kas iš tiesų jai nutiko? Visi žinojo, kad Žaklina nemėgsta Bjankos, bet ar jų santykiai buvo tiek įtempti, kad Žaklina ryžtųsi žudyti? Neilgai trukus Mikelis sužino, kad kartu su Žaklina automobilyje buvo ne tik jos sūnus Fabianas, bet ir Ula – vyras, su kuriuo Bjanka paskutiniais mėnesiais buvo užmezgusi itin artimą ryšį... O tai viską keičia.
Įtampa ir nežinia priverčia visus parodyti savo tikruosius veidus. O už kiekvieno idiliškosios Šiopingės gatvės kampo tyko tamsios paslaptys ir smurtas...

„Autorius, kaip visuomet, sujaukia pasaulio tvarką. Ką reiškia saugumas? Kur slypi ta subtili skirtis tarp gėrio ir blogio? Kaip gerai pažįstate savo kaimynus? Svarbiausia – kas nutinka, kai pavojus įsmunka į jūsų pačių namus?“
Smålandsposte

„Edvardssonas kiekvienam savo veikėjui – net paaugliui Fabianui – randa tobulai tinkamą balsą ir puikiai, klaustrofobiškai narsto skirtingus žmonių santykius, persidengiančius ir neišvengiamai vienas kitą paveikiančius. Jis meistriškai kuria tamsą ir nerimą kasdienybėje, mums visiems gerai pažįstamose situacijose.“
Skånska Dagbladet


Mattias Edvardsson (Matiasas Edvardsonas, gim. 1977) – švedų mokytojas ir rašytojas. Psichologinių trilerių mėgėjų pripažinimą tiek gimtojoje Švedijoje, tiek užsienyje jam pelnė romanas „Visiškai eilinė šeima“ („Baltos lankos“, 2020). Naujausias M. Edvardssono romanas „Geri kaimynai“ išverstas į daugiau nei 20 kalbų, o autoriaus gerbėjų ratas visame pasaulyje nenustoja plėstis.

„Žmonės – tai mįslės, o man mįslės niekada nepatiko.“

Ieškodami ramesnio gyvenimo, Mikelis ir Bjanka su dviem savo vaikais iš Stokholmo atsikrausto į Šiopingę – nedidelį, idilišką miestelį, atrodantį tiesiog tobulą jų šeimai. Nusipirkę namą, įninka į jaukią rutiną: Mikelis dirba mokytoju vietinėje mokykloje, o Bjanka namuose augina vaikus. Tačiau šeimos ramybę sudrumsčia nelaimė: prie pat jų namų Bjanką partrenkia automobilis, vairuojamas kaimynės Žaklinos.

Kol ligoninėje gydytojai kovoja dėl Bjankos gyvybės, Mikelis grumiasi su tamsiomis mintimis: kaip išgyvens be mylimos žmonos? Kas iš tiesų jai nutiko? Visi žinojo, kad Žaklina nemėgsta Bjankos, bet ar jų santykiai buvo tiek įtempti, kad Žaklina ryžtųsi žudyti? Neilgai trukus Mikelis sužino, kad kartu su Žaklina automobilyje buvo ne tik jos sūnus Fabianas, bet ir Ula – vyras, su kuriuo Bjanka paskutiniais mėnesiais buvo užmezgusi itin artimą ryšį... O tai viską keičia.

Įtampa ir nežinia priverčia visus parodyti savo tikruosius veidus. O už kiekvieno idiliškosios Šiopingės gatvės kampo tyko tamsios paslaptys ir smurtas...

„Autorius, kaip visuomet, sujaukia pasaulio tvarką. Ką reiškia saugumas? Kur slypi ta subtili skirtis tarp gėrio ir blogio? Kaip gerai pažįstate savo kaimynus? Svarbiausia – kas nutinka, kai pavojus įsmunka į jūsų pačių namus?“
Smålandsposte

„Edvardssonas kiekvienam savo veikėjui – net paaugliui Fabianui – randa tobulai tinkamą balsą ir puikiai, klaustrofobiškai narsto skirtingus žmonių santykius, persidengiančius ir neišvengiamai vienas kitą paveikiančius. Jis meistriškai kuria tamsą ir nerimą kasdienybėje, mums visiems gerai pažįstamose situacijose.“
Skånska Dagbladet


Mattias Edvardsson (Matiasas Edvardsonas, gim. 1977) – švedų mokytojas ir rašytojas. Psichologinių trilerių mėgėjų pripažinimą tiek gimtojoje Švedijoje, tiek užsienyje jam pelnė romanas „Visiškai eilinė šeima“ („Baltos lankos“, 2020). M. Edvardssono romanas „Geri kaimynai“ išverstas į daugiau nei 20 kalbų, o autoriaus gerbėjų ratas visame pasaulyje nenustoja plėstis.

„<...> tiek pirmoji, tiek antroji ponia Kristi labai panašios. Abi suprantame, kad neįmanoma papasakoti

savosios istorijos neatskleidžiant ir svetimos.“

1925-aisiais panelė Nana O’Di tapo neatsiejama garsiosios detektyvų autorės Agatos Kristi ir jos vyro Arčibaldo gyvenimo dalimi. Pirma – jų abiejų. Vėliau – tik Arčio. Jauna, daili ir gyvybe trykštanti pulkininko Krisčio meilužė ne vienus metus planavo sugriauti Agatos Kristi pasaulį ir pagrobti iš jos tai, ko labiausiai troško. Tikslas jau buvo pasiekiamas ranka... bet lemtingą vakarą garsioji rašytoja dingo kaip į vandenį.

„Ponios Kristi apgaulė“ – tai ne tik dešimtmečius skaitytojus viliojusios Agathos Christie dingimo paslapties interpretacija, bet ir įsivaizduojamas kitos moters – pulkininko Archibaldo Christie meilužės – akimis perteiktas tų kelių dienų ir ilgo iki jų vedusio kelio liudijimas, leidžiantis mėgautis ne tik išmoningu pasakojimu, bet ir pasinerti į mįslingą, Aukso amžiaus detektyvus menantį dingimo narpliojimą.

„Meilės istorijų ir detektyvų su agatakristiškomis paslaptimis gerbėjams.“
StarNews

„Nina de Gramont ima vieną tikros istorijos siūlelį ir iš jo nuaudžia gudriai supintą, spalvingą ir užburiančiomis detalėmis atgyjantį naujai įsivaizduotą įvykių paveikslą.“
Kristin Hannah, tarptautinių bestselerių autorė

„Meilė, nusikaltimai ir paslaptys, gausiai apipinti maloniai stebinančiu sąmoju.“

Elizabeth Macneal, „Lėlių fabriko“ autorė

Nina de Gramont (dar žinoma kaip Marina Gessner) – amerikietė, knygų suaugusiesiems ir paaugliams autorė, Šiaurės Karolinos universitete Vilmingtone dėstanti kūrybinį rašymą. Jos romanas „Ponios Kristi apgaulė“ sulaukė nemažai dėmesio: tapo tarptautiniu ir „New York Times“ bestseleriu, pateko į „Goodreads“ laukiamiausių 2022-ųjų knygų sąrašą ir buvo išrinktas knygynų tinklo „Waterstones“ 2022-ųjų lapkričio mėnesio knyga. 

Vykdydama misiją sunkiai sužalojama policijos pareigūnė Noemė Šastan. Šūvis medžiokliniu šautuvu sudrasko pusę veido. Vos išgyvenusi, ji pati sau primena pabaisą, su kuria, jaučia, niekad nepajėgs susigyventi. Ir atrodo: ne ji viena. Bijodamas, kad suniokotas Noemės veidas trikdys kitus pareigūnus, Kriminalinės policijos komisaras ją išsiunčia toliau nuo skyriaus akių – į gūdų Prancūzijos kaimelį.

Atvykusi į provinciją, Noemė tikisi be iššūkių išbūti paskirtą laiką ir grįžti į ankstesnį gyvenimą bent kiek apsipratusi su nauja savo išvaizda. Tačiau vieną rytą miestelyje į ežero paviršių iškyla plastikinė statinė, sauganti 25 metus kruopščiai slėptus šiurpaus nusikaltimo įkalčius, ir pareigūnė Šastan nenoromis įsitraukia į tyrimą.

„Netikėtas, intriguojantis, kitoks.“
ELLE

„Norekas tobulai įvaldęs trilerio žanrą.“
Le Monde

Olivier Norek (Olivjė Norek, gim. 1975) – scenaristas, rašytojas, humanitarinių misijų dalyvis, buvęs policijos pareigūnas, gimęs ir augęs Prancūzijoje. Autorius pelnė daugiau nei 20 įvairių literatūrinių apdovanojimų, 2019 m. jam įteikta „Prix Maison de la Presse“ premija, o kūriniai išversti į daugiau nei 10 kalbų. „Paviršius“ – pirmoji lietuvių kalba išleista O. Noreko knyga.

Nikas Fosa, buvęs Kanados specialiųjų pajėgų karys, sugrįžęs gyventi į savo šeimos gimtąją žemę, tikino griežtai nesikišiantis į senbuvių ukrainiečių laisvės kovas. Bet vieną dieną į pavojų patenka jo mylimoji, ir Nikas, įkvėptas paprastų ukrainiečių atkaklumo, supranta nebegalintis likti nuošaly. Kijevo širdyje tebeverda kruvina Maidano revoliucijos kova. Įširdusi minia reikalauja prezidento zeko galvos, o mūšių horizonte pamažu veriasi didžiojo brolio burna, ciniškai kvatodama ir siekdama praryti Ukrainos žemes. Šiose lyg užkratas ima plisti žalieji žmogeliukai ir vietiniams plaudami smegenis ima šokdinti pagal naujo šeimininko dūdelę. Nikas leidžiasi į nesaugų kelią išžvalgyti tiesos.

Romanas „Dūris“ – lyg drobė, kurios kiekviena gija – tai paprastų ukrainiečių, nepavargstančių kovoti už laisvą tėvynę, istorija.

„Kinematografinis romano paveikumas pritrenkia detalių gausa, charakterių tikroviškumu, aistringu įsigilinimu į medžiagą ir esmingu istorinio virsmo pojūčiu.“

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas

Ramūnas Bogdanas (gim. 1959 Kaune) – „Delfi“ apžvalgininkas. Aktyvus Sąjūdžio dalyvis, dirbo Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininko Vytauto Landsbergio patarėju užsienio politikos klausimais. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. Ukrainoje nekart bendravo su revoliucinių įvykių dalyviais, skaitė paskaitas Kyjive, Odesoje, Mykolajive, Dnipre. Kinijoje įšventintas į 13-os kartos čen stiliaus taidzi kovos meistrus. „Dūris“ – baigiamoji R. Bogdano romanų trilogijos „Ukrainos tridantis“, skirtos 2013–2014 m. įvykiams Ukrainoje, knyga. 2018 m. pasirodė pirmas trilogijos romanas „Prie bedugnės“, o 2020 m. antrasis – „Juodas sniegas, raudonas dangus“.

Rašytojo Folkerio Kučerio (Volker Kutscher) sukurtas knygų ciklas apie komisarą Gereoną Ratą sulaukė pasaulinės šlovės ir virto populiariu serialu „Babilonas Berlynas“.  „Tyli mirtis“ – antroji serijos knyga; ją galima skaityti ir kaip atskirą kūrinį.

1930-ųjų Berlynas. Komisaras Gereonas Ratas iškviečiamas į nelaimės vietą: filmavimo metu kino prožektorius nukrinta ir mirtinai sužaloja nebyliojo kino žvaigždę Betę Vinter. Beprotiško populiarumo sulaukusios žvaigždės žūtis sukrečia visą kino industriją. 

Ratas įtaria, kad tai galėjo būti sabotažas ar, dar blogiau, – šaltakraujiškas suplanuotas nusikaltimas. Netrukus randamas dar vienos aktorės kūnas, šįkart neabejotinai mirusios protu nesuvokiama smurtine mirtimi. Tirdamas nusikaltimus komisaras vis geriau susipažįsta su prabangaus kino verslo užkulisiais ir atskleidžia, kas slypi už blizgučių ir šypsenų. Negana įtampos darbe, ir asmeniniai santykiai eina šuniui ant uodegos.. 

Antrajame ciklo apie Gereoną Ratą romane F. Kučeris pasakoja apie tarpukario Vokietiją, talentingai atgaivina unikalią ketvirtojo dešimtmečio Berlyno atmosferą ir subtiliai atskleidžia tų laikų sąsajas su mūsų dienomis. 

1962 m. gimęs, dabar Kelne gyvenantis F. Kučeris yra baigęs vokiečių kalbos, filosofijos ir istorijos studijas, dirbęs žurnalistinį darbą. Pirmąjį romaną išleido 1995-aisiais. Maždaug po dešimtmečio, šovus idėjai apie istorinių romanų ciklą, F. Kučeris metė žurnalistiką ir 2008-aisiais išleido pirmąją serijos apie Gereoną Ratą dalį „Šlapia žuvis“. Ji sulaukė didžiulio populiarumo. Autorius iš viso yra parašęs aštuonis serijos romanus ir dvi noveles.

SKIRTINGI. YPATINGI. NESUSTABDOMI. 

Turtingas švedų aristokratų palikuonis, Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Hansas Rekė ir pabėgėlių iš Čilės šeimoje užaugusi Stokholmo policininkė Mikaela Vargas realiame pasaulyje neturėtų jokių šansų pažinti vienas kito. Tačiau netikėtai susiklosčiusios aplinkybės privertė juos susivienyti ir imtis keistos bylos tyrimo.

Stokholmo priemiestyje aptinkamas mirtinai sužaloto futbolo teisėjo Jamalio Kabiro kūnas. Vos prieš metus iš Talibano valdomo Afganistano ištrūkęs vyras dirbo su afganų pabėgėliais, rengė vaikų futbolo treniruotes ir teisėjavo jaunimo varžybose. Teisėjo nužudymo bylą tiriantys policininkai neabejoja, kad kaltininkas – rungtynėse dalyvavusio futbolininko tėvas Džuzepė Kosta. Karštakošis ir agresyvus vyras tądien buvo neblaivus, įsivėlė į konfliktą su teisėju, o vėliau sekė Kabirą laikydamas rankoje akmenį.

Regis, viskas akivaizdu. Vienintelė bėda – Džuzepė Kosta atkakliai nesutinka prisipažinti, o turimų įkalčių nepakanka jo kaltei įrodyti. Ieškodami išeities policininkai kreipėsi į Hansą Rekę. Pripažintas tardymo technikų specialistas susipažinęs su bylos medžiaga nedvejodamas pareiškė, kad policijos tyrimas remiasi klaidingomis prielaidomis, o tikrasis žudikas – vis dar laisvėje.

Rekės žodžiai tyrime dalyvavusios Mikaelos Vargas galvoje pasėjo abejonių sėklą. Profesorius ir detektyvė žingsnis po žingsnio artėja prie nusikaltimo ištakų, vis aiškiau suvokdami, kad Jamalio Kabiro praeitis sutepta krauju ir gali užtraukti mirtiną pavojų net ir tyrėjams.

Įspūdingais bestseleriais Švedijos skaitytojų širdis užkariavęs DAVIDAS LAGERCRANTZAS (g. 1962) pristato pirmąją naujo kriminalinio serialo apie Rekę ir Vargas dalį. Geriausiomis klasikinių Šerloko Holmso romanų spalvomis žaižaruojantis kūrinys stebina netikėtais siužeto vingiais, ryškiais psichologiniais potėpiais ir suvokimu, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Taip jau nutinka, kai patiri patį didžiausią sielvartą. Ieškai tokių kaip tu... labiau nenusisekusių nei tu... ir naudojiesi jais, kad po tų siaubingų dalykų, kuriuos išgyvenai, pasijustum bent krislą geriau.“

Pastarieji keli mėnesiai jaunai rašytojai Luenai Ešli buvo nelengvi: ji neteko motinos, sąskaitoje liko vos keli doleriai, o ant nuomojamo buto durų jau kelinta diena prilipintas iškraustymo pranešimas. Tad, pasitaikius progai užsidirbti, mergina sutinka imtis neįprasto darbo: garsios trilerių rašytojos Veritės Kroford vyras pasamdo ją užbaigti itin sėkmingos knygų serijos, nes jo žmona po automobilio avarijos nebepajėgia rašyti pati.

Atvykusi į Krofordų namus, Luena imasi nagrinėti kalnus Veritės užrašų. Netikėtai tarp popierių šūsnies ji randa skaudžią ir iki menkiausių detalių atvirą garsiosios rašytojos autobiografiją nuo dienos, kai sutiko vyrą Džeremį, iki negrįžtamai visos šeimos gyvenimą pakeitusio įvykio – pirmosios dukters žūties.

Džeremiui apie rastą rankraštį Luena neprasitaria: be užuolankų išberti Veritės prisipažinimai gedinčiam tėvui taptų per dideliu smūgiu. Bet pamažu ji supranta, kad, vis daugiau laiko leisdama su Džeremiu, ima jam jausti šį tą smarkiau nei lengvas potraukis. Jei Džeremis perskaitytų bent kelis rankraščio puslapius, jei sužinotų bent vieną kraupią detalę apie Veritę, juk nebegalėtų žvelgti į žmoną tokiu ištikimu ir atsidavusiu žvilgsniu kaip iki šiol, tiesa?..

„Hoover meistriškai supina meilės romano ir trilerio elementus, nepaliaujamai ieškodama nykstančių ribų tarp tiesos ir melo.“
Woman'Day

„Sukrečianti iki širdies gelmių ir niekad neprarandanti taip gerai pažįstamos „hūveriškos“ atmosferos.“
Tarryn Fisher, trilerio „Žmonos“ autorė

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. „Veritė“ tapo ne tik „New York Times“, bet ir „Sunday Times“, „USA Today“ ir „Publishers Weekly“ bestseleriu. Pirmąsyk ji pasirodė 2018-aisiais, ir nuo tada vis dar netyla diskusijos, kas gi iš tiesų įvyko romane.

Nauja romanų „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ ir „Baltimorės knyga“ autoriaus Joëlio Dickerio knyga apie neišaiškintą žmogžudystę. Intrigų ir paslapčių pilname romane skaitytojui pateikiamas ne tik puikiai sukonstruotas klasikinis detektyvas, bet ir kvapą gniaužiantis siurrealizmo pavyzdys, kuriame tikras gyvenimas susipina su išgalvota istorija.

Kūrybinę krizę išgyvenantis rašytojas Žoelis Dikeris nusprendžia pakeisti aplinką ir išvyksta pailsėti į prabangų Šveicarijos viešbutį. Išgyvendamas dėl nutrūkusių santykių ir savo mylimo leidėjo mirties Žoelis tikisi, kad grynas Alpių oras, nauja aplinka padės prasiblaškyti ir suteiks idėjų naujai knygai. Tačiau jo ramių atostogų planams išsipildyti nelemta. 

Kartu su žavia viešbučio kaimyne – britų aristokrate Skarlet – Žoelis netrukus pastebi keistą dalyką: viešbutyje nėra 622 kambario. Rašytojui aiškinantis dingusio kambario paslaptį paaiškėja, kad prieš keletą metų 622 kambaryje įvyko iki šiol neišaiškinta žmogžudystė. Žoelis su Skarlet įsivelia į pavojingą intrigų ir galios žaidimų tinklą.

Romanas „Kambario 622 paslaptis“ yra tikras netikėtumų, staigmenų ir svaiginančių siužeto posūkių labirintas, tapęs bestseleriu Prancūzijoje ir tikru fenomenu visoje Europoje. Šveicariško laikrodžio tikslumu sukonstruotas siužetas skaitytoją sugriebs ir nepaleis iki paskutinio puslapio. 

1985 m. gimęs J. Dickeris studijavo teisę, 2010 m. baigė Ženevos universitetą ir tais pačiais metais išleido savo pirmąją knygą, laimėjusią Ženevos rašytojų premiją (Prix des écrivains Genevois). 2012 m. išleistas antrasis romanas – „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ – buvo įtrauktas į trumpąjį Gonkūrų premijos sąrašą, laimėjo Prancūzų akademijos romano prizą ir sulaukė pasisekimo visame pasaulyje. „Kambario 622 paslaptis“ yra penktoji J. Dickerio knyga.

Siaubo literatūros klasikas Stephenas Kingas mums dovanoja keturias šiurpias istorijas, panardinsiančias skaitytoją į meistro fantazijose subrandintą baimės ir įtampos atmosferą.

Apysakos „Jei bus kraujo“ pavadinimą padiktavo žurnalistų posakis „Jei bus kraujo, bus kai kas naujo“. Sprogimas Alberto Makridžio pagrindinėje mokykloje išties nepašykšti mokinių ir mokytojų kraujo, čia akimirksniu suplūsta ir gelbėtojai, ir žurnalistai. Privačios detektyvų agentūros vadovė Holė Gibni televizijos reportaže iš įvykio vietos pastebi nerimą keliančią detalę – keistą žymę ant reporterio veido. Ar čia tik jos baimių ir psichologinių traumų šešėlis, o gal prie sprogimo nagus ir vėl prikišo nekaltų žmonių kraujo ištroškęs padaras?

Apysakoje „Pono Harigano telefonas“ užsimezgusi pagyvenusio milijardieriaus ir knygas dievinančio berniuko bičiulystė per išmaniąsias technologijas nutiesia kelius net į pomirtinį gyvenimą, tik galiausiai paaiškėja, kad visos paslaugos turi savo kainą. 

Apysaka „Čako gyvenimas“ kaip jokia kita išryškina mintį, kad kiekvieno žmogaus sąmonėje glūdi nepakartojamas pasaulis, o jam mirus visa tai pražūsta. 

„Žiurkėje“ kūrybinių sunkumų turinčiam rašytojui tenka pažinti tamsiąją užsibrėžtų savo siekių pusę ir už neapgalvotą pažadą sumokėti bičiulių gyvybe.

Siaubo karaliaus Stepheno Kingo apysakos praskleidžia mūsų gyvenimą dengiantį šydą ir leidžia skaitytojui pajusti kraują stingdantį antgamtinio blogio prisilietimą.

Stephenas Kingas kaip niekas kitas moka kelti baimę, tad iki vėlumos neatsiplėšite nuo keturių garsiojo autoriaus istorijų apie mūsų svajones, baimes ir silpnybes.

 Brian Truitt, „USA Today“