Komunikacijos specialistė, golbolo teisėja, aistringa keliautoja autostopu ir trijų vaikų mama Vilma Venckutonytė turi daug žurnalistinio darbo patirties ir yra kur kas labiau įpratusi kalbinti kitus nei būti kalbinama. Tačiau jau senokai ji sau pasakė, kad yra kelios temos, kuriomis kalbės ten, kur tik galės, ir tiek, kiek reikės. Ir viena iš jų – audioknygos.
„Skambės pompastiškai, bet tai tiesa: kažkada į mano gyvenimą įsiveržusios audioknygos jį pakeitė iš esmės. Rašant CV, yra atskira skiltis „Pomėgiai“ – ten aš visada paminiu audioknygas. Nes tikrai nuoširdžiai manau, kad tai atskira aistra ir skirtingas dalykas negu šiaip mėgti skaityti knygas“, – sako Vilma.
Vilma džiaugiasi, kad Lietuvoje audioknygų rinka auga, plečiasi ne tik klausytojų ratas, bet ir asortimentas – vis daugiau knygų profesionaliai įgarsinama lietuviškai. Daug naujausių knygų galima rasti ir leidyklos „Baltos lankos“ platformoje bei programėlėje „Baltos lankos Audio“ – ja Vilma taip pat naudojasi.
Tad kuo ypatingos audioknygos, kas paskatina jas įsijungti ir ką Vilma atsakytų tiems, kurie skundžiasi, kad negali klausyti audioknygų, nes esą mintys nuklysta ir nepavyksta susikoncentruoti? Apie visa tai ir dar daugiau su ja pasikalbėjo Lina Valantiejūtė.
Pažintis prasidėjo dar vaikystėje
„Iš tikrųjų netiesioginė pažintis su audioknygomis prasidėjo seniai. Mano aplinka buvo palanki, nes užaugau aklųjų rajone Vilniuje ir nuo vaikystės mačiau, kaip mane supantiems žmonėms regėjimo netektį kompensuoja žymiai sustiprėję visi kiti pojūčiai: klausa, lytėjimas, uoslė. Tame rajone buvo ir aklųjų biblioteka, tad ten atradau pirmąsias audioknygas ir aktyviai naudojausi jos paslaugomis“, – sako Vilma.
Tačiau tikrasis lūžis ir proveržis įvyko, kai Vilma tapo mama – tada audioknygos įsiveržė į jos gyvenimą su didžiule transformuojančia jėga.
„Viskas pasikeitė, kai gimė vaikai. Tada mane apskritai ištiko tam tikras šokas – iš kūrybinio darbo staiga patekau į viską apimančią buitį, gerai į ją įsižiūrėjau ir atėjo visokių minčių. Būtent tada pajutau, kad iš mano gyvenimo išnyko labai svarbi dalis – knygos. Tiesiog nebeliko laiko skaityti, – prisimena Vilma. – Puikiai pamenu savo bandymus žindyti ir tuo pat metu skaityti popierinę knygą. Supratau, kad tai man per sudėtinga ir tada išsigelbėjimu tapo audioturinys. Būtent jis padėjo suprasti, kad galiu suderinti neišvengiamą buitį su savo pomėgiu skaityti.“
Audioknygos vaikus ne tik įtraukia, bet ir lavina
Dar viena audioknygų banga Vilmos namuose prasidėjo tada, kai knygų pradėjo klausytis jos vaikai.
„Vaikams nuo pat mažų dienų tikrai daug skaičiau, turėjome skaitymo prieš miegą ritualą. Bet laikui bėgant supratau, kad mes daug keliaujame ir daug laiko praleidžiame automobilyje. Vaikiškos audioknygos dar kartą tapo išsigelbėjimu – juk kelionėje į pajūrį ar pas senelius visą vaikišką knygą gali perklausyti, o ir vaikams kur kas rečiau kildavo klausimas, ką veikti kelionėje“, – atsiminimais dalijasi Vilma.
Pasak jos, toks sprendimas turėjo visai netikėtų ilgalaikių teigiamų pasekmių.
„Vaikams susiformavo įprotis klausytis audioknygų ir jie jau paaugę ir toliau tai daro. Maža to, iš visų trijų savo vaikų mokytojų esu gavusi grįžtamojo ryšio, kad jie klasėje išsiskiria gebėjimu klausytis, moka ir išgirsti, ir įsiklausyti. Esu tikra, kad prie šio įgūdžio, be kitų dalykų, prisidėjo audioknygų klausymas“, – įsitikinusi pašnekovė.
Lietuviškų audioknygų vaikams galima rasti ir programėlėje „Baltos lankos Audio“. Dalis jų yra visiškai nemokamos, o ko pasiklausyti ras įvairaus amžiaus vaikai – nuo mažylių iki paauglių.
Klausimo įgūdis ir (ne)klajojančios mintys
„Tikrai žinau, kad yra žmonių, kurie sako, kad jiems audioknygos „nelimpa“, kai kurie net nepabando klausytis, nes yra iš anksto prieš jas nusistatę. Truputį gaila dėl to, bet ramiai priimu tą faktą, nes dar iš žurnalistikos studijų laikų puikiai pamenu, kad žmonės informaciją priima skirtingai ir visgi didžiausia dalis yra tų, kuriems svarbiausia – vaizdas. Tų, kuriems informacija labiausiai įsėda per garsą, yra mažesnė dalis. O aš visada buvau ta, kuriai svarbus būtent garsas. Dėl to ir pasirinkau radijo žurnalistikos specializaciją, o dabar ir pati garsinu audioknygas“, – pasakoja Vilma.
Ji patvirtina ir tai, ką senokai rodo apklausos: audioknygų formatas nekonkuruoja su popierinėmis knygomis. Veikiau priešingai – jis skatina skaityti daugiau.
„Dažnas argumentas, kad klausantis audioknygos mintys kažkur nuklysta. Bet man ir skaitant popierines knygas būna, jog nuplaukia mintys. Betgi nieko tokio – imu ir grįžtu pastraipomis atgal. Tas pats ir su klausymu – juk ne be reikalo „Baltos lankos Audio“ programėlėje yra žingsnio atgal funkcija. Taip pat yra galimybė pasigreitinti ar priešingai – vos vos palėtinti skaitymo tempą. Tos funkcijos tikrai ne veltui sugalvotos ir gali padėti formuoti savo klausymo įgūdžius bei įpročius. Man dar labai svarbu ir tai, kad audioknygų galima klausytis „pasyviai“, fone. Taikydama šį metodą aš pagilinau ir įtvirtinau savo lenkų kalbos žinias“, – atskleidžia užkietėjusi audioklausytoja.
Neatskiriama buities dalis
O kur Vilma klausosi audioknygų? Gal yra vietų, kur jų klausytis geriausia?
„Taip, esu atradusi savo klausymo vietas ir ritmą. Man audioknygos labai tinka būnant uždaroje erdvėje – namuose, automobilyje, lėktuve. Pavyzdžiui, mokslininkai yra paskaičiavę, kad vienas skalbimas užima pusę valandos mūsų laiko: sukrauti, iškrauti, išdžiaustyti, nurinkti. Tai va tada aš klausau audioknygos. Dar mažiausiai valandą per dieną važiuoju mašina, tai va tiek laiko irgi klausau. O kur dar maisto gaminimas, indų plovimas – buities darbai yra lydimi audioknygų“, – vardija Vilma.
Ji pritaria koncepcijai, pagal kurią Europoje namų ruošos darbus, kuriuos dažniausiai atlieka moterys, įprasta vadinti „antrąja pamaina“, o psichoemocinį krūvį, kuris tenka rūpinantis šeima ir artimaisiais, – „trečiąja pamaina“.
„Audioknygos yra 100 proc. suderinamos su antrąja pamaina ir ją paverčia malonia, turininga. Taip pat puikiai prisideda ir prie trečiosios pamainos bei emocinio fono namuose reguliavimo. Pavyzdžiui, jeigu vaikai vis natūraliai vaikiškai pešasi, tai sugulę į lovas pusvalandį visi klausosi tos pačios audioknygos – tai sukalibruoja juos tarpusavyje, sukuria daug bendrų temų pokalbiams. Automobiliu važiuodami prie jūros perklausome visą audioknygą, o paskui bendraudami remiamės pavyzdžiais iš jos“, – audioknygų naudą pabrėžia pašnekovė.
Vilmos dėmesį taip pat patraukia audioknygos su specialiais garso efektais, specialiai parinktais muzikiniais intarpais. O paklausta, su kuo jai labiausiai asocijuojasi knygų klausymas, Vilma atsako, kad su ramybe ir... laisve.
„Man patinka visokios knygos ir pats skaitymas, o audioknygos labai dera su mano gyvenimo vertybėmis, iš kurių man pati svarbiausia – laisvė. Audioknygų klausymas sukuria tokį kokybės burbulą, kuriame norisi būti ir mėgautis į ausį pasakojama istorija“, – reziumuoja V. Venckutonytė.