„Būtina perskaityti.“ – JAV
prezidentas Barakas Obama
„Nikelio berniukai“ – romanas,
parašytas remiantis tikra istorija apie Floridos valstijoje veikusią berniukų pataisos
mokyklą. Per visą daugiau nei šimto metų gyvavimo istoriją ši institucija buvo
įtariama neleistinu žiaurumu, išnaudojimu, teroru ir smurtu, tačiau nė vienas
tyrimas nepakeitė negailestingos sistemos. 2011 m. mokykla pagaliau buvo uždaryta. Jos teritorijoje
buvo rasta keliolika nepažymėtų kapų, o vėliau nustatyta, kad neaiškiomis
aplinkybėmis čia mirė ar buvo nužudyta per 100 moksleivių.
Septintajame dešimtmetyje
juodaodis berniukas Elvudas Kurtisas neteisingai nuteisiamas ir išsiunčiamas
perauklėti į paauglių pataisos koloniją. Netrukus jis suvokia patekęs ne į perauklėjimo
mokyklą, o į siaubo namus. Vienintelis vilties spindulėlis – naujas bičiulis
Terneris, kitas Nikelio akademijos auklėtinis.
Terneris nuoširdžiai mano, kad
Elvudas – beviltiškas, bejėgis naivuolis. Pataisos namuose išgyventi įmanoma
tik pasitelkus visas įmanomas gudrybes, o ne sąžiningumą ir atvirumą. Iš esmės
skirtinga idealisto Elvudo ir ciniko Ternerio pasaulėžiūra papildo viena kitą
ir suteikia jėgų abiem draugams.
1969 m. gimęs Colsonas Whiteheadas (Kolsonas Vaithedas) yra parašęs aštuonis
romanus, septynias apsakymų ir esė rinktines, porą publicistikos knygų. Jis yra
vienas iš nedaugelio rašytojų jau du kartus apdovanotas prestižine Pulitzerio
premija už grožinės literatūros kūrinius: 2017 m. už „Požeminį geležinkelį“
(liet. „Alma Littera“, 2018 m.) ir 2020-aisiais – už šį romaną.
„Įtaigi vieno geriausių Amerikos
rašytojų knyga. Išvengiantis sentimentalumo, įtampos nestokojantis šis puikus
kūrinys pasakoja istoriją, po kurios į Ameriką pažvelgsite jau kitomis akimis.“
Toronto Star
