Labai patiko. Ypač tas distopijos prieskonis, primenantis „Tarnaitės pasakojimą“. Istorija jau įrodė, kad visiškai neįtikimi dalykai gana greitai gali tapti visiškai realūs. Tad neturiu priekaištų šios knygos tikroviškumui. Tuo labiau, kad dauguma visuomenių susiduria su vaikų apsaugos problemomis ir ne visada klausimų nekeliančiais jų sprendimo būdais.
Patiko ir tai, kad čia nėra vien gėrio ir blogio. Kad ir kaip gailėtum pagrindinės veikėjos ir trokštum, kad pabaigoje ji su dukra ilgai ir laimingai gyventų, negali sakyti, kad už nieką jai visi gyvenimo iššūkiai. Ir taip ne su vienu veikėju. Tai prideda dar daugiau tikroviškumo.
Skaičiau, kad kai kuriems knyga prailgo. Jei neskaitę to bijosi, siūlau audio. Aš tik džiaugiausi, kad nors kiek ilgiau užteko turinio.:D Šiek tiek atsikartojimų iš laiko mokykloje yra, bet didesnės reikšmės kūrinio vertinimui tai nepadarė.
Ir vis dėlto maksimalaus įvertinimo neskiriu, nes lyginu su tuo pačiu sodriu, klampiu „Tarnaitės pasakojimu“. Šita knyga tokio poveikio nepadaro, yra parašyta tikrai paprasčiau. O taip pat lieka tokia neišpildyta dalis apie tai kaip vis dėlto nauja tvarka paveikia tėvus, ar tikrai į juos žiūrima atlaidžiau nei į motinas? Ar tai parodyti autorė siekė, o gal šiuo atveju tai nėra taip svarbu? Žodžiu, ne be minusų, bet tikrai labai verta dėmesio.