Knygos

„Įsivaizdavau tiesą kaip tą begalinę liniją, kuri neturi nei ploto, nei pločio – tiesę, oriai ir iškilmingai besidriekiančią per tamsą. Ji man suteikė vidinės ramybės.“

Vieniša namų tvarkytoja, auginanti dešimtmetį sūnų, vieną pavasario dieną pradeda dirbti genialaus matematikos Profesoriaus namuose. Jis dar 1975-aisiais susižeidė galvą ir neteko trumpalaikės atminties. Profesoriaus smegenys – lyg videokamera, kurioje telpa tik viena aštuoniasdešimties minučių trukmės kasetė. Tad teoremą, kurią sukūrė prieš trisdešimt metų, atsimena puikiai, bet ką valgė vakarienei – ne. Kad prisimintų svarbiausius dalykus, tylusis Profesorius juos užsirašo ant lapelių ir prisisega prie švarko. Dienas jis leidžia spręsdamas sudėtingiausias lygtis ir dalyvaudamas matematikos konkursuose. Ne kiekvienas supranta Profesoriaus meilę skaičiams ir keistą jo gyvenimo būdą, bet naujoji namų tvarkytoja ir jos dėl beisbolo galvą pametęs sūnus sugeba su juo užmegzti už atmintį gilesnį ryšį ir atrasti nematomą draugystės ir meilės formulę.

Šis romanas kupinas žavių ekscentriškų kasdienio gyvenimo detalių, žmogiškumo šviesos, kone kiekvienas jo sakinys trykšta gyvenimo džiaugsmu. Tai odė tolerancijai, atsidavimui ir empatijai vieno kitam.

„Prozos santūrumu ir žavesiu prilygsta Kazuo Ishiguro, savitumu – Haruki Murakami.“
Los Angeles Times

„Šis jautrus romanas – tai nuostabus sapnas, iš kurio nesinori pabusti.“
Guardian

„Ogawa apdovanota gebėjimu romia, bet giliai įsismelkiančia proza išreikšti subtiliausius žmogiškosios psichologijos niuansus.“
Kenzaburō Ōe

„Romanas parašytas tokia skaidria ir nepretenzinga kalba, kad skaitydamas, regis, žvelgi į gilų vaiskaus vandens baseiną. Tačiau net vaiskiausiuose vandenyse slypi srovės, kurias įmanoma pajusti tik į jas panėrus.“
New York Times

Yoko Ogawa (Joko Ogava, gim. 1962) – viena ryškiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, laimėjusi visus svarbiausius japonų literatūros apdovanojimus, įskaitant ir „Akutagawos“. Iš viso parašė daugiau kaip 40 kūrinių. Romanas „Begalinė lygtis“ tik pasirodęs tapo didžiausiu bestseleriu Japonijoje, kur per du mėnesius parduota per milijoną knygos egzempliorių. Už šį romaną autorė apdovanota „Yomiuri“ ir „Hon'ya Taishō“ literatūros prizais, 2010 m. nominuota „Independent Foreign Fiction“ (dabar – „Man Booker International“) premijai. Pagal romaną pastatytas filmas „The Professor and His Beloved Equation“.

„Man Booker“ premijos nominantė

„Pasaulyje gyvena dviejų rūšių žmonės. Tie, kurie mano, kad jiems taip niekada nenutiks. Ir tie, kurie žino, kad jiems tikrai taip nutiks...“

Vienuolikmetį Džeką mama paliko atsakingą. Iki grįš iškvietusi pagalbą, liepė jam kantriai laukti karščiu tvoskiančiame automobilyje ir pasirūpinti dviem jaunesnėmis sesutėmis. Prabėgo kelios erzinamai ilgos valandos, o mamos vis nėra.

Ji taip ir negrįžo. Eilinos Brait kūną policija rado netoli nuo ten, kur laukė vaikai. O Džekas, net ir po trejų metų, vis dar atsakingas už šeimą. Tiksliau, už tai, kas iš jos liko. Dabar jo kasdienybė – vagystės iš atostogauti išvykusių šeimų namų. Tačiau viskas pasikeičia, kai vienuose jų Džekas randa peilį, kuriuo – jis žino – buvo nudurta jo motina.


„Kirtis“ gąsdina, verčia susimąstyti. Ir jautriai paliečia širdį.“
Sarah Pinborough

„Belindos Bauer knygos peržengia visas žanrų ribas. Tai daugialypis romanas, sukrečiantis yrančios šeimos paveikslas.“
Daily Mirror


Belinda Bauer (g. 1962), britų autorė, „UK National Book Award“ ir daugelio kitų apdovanojimų laureatė, vaikystę praleido tarp Anglijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Prieš tapdama rašytoja, ji visą dėmesį skyrė žurnalistės karjerai ir scenarijų rašymui. „Kirtis“ – jos aštuntoji knyga, 2018-aisiais įtraukta į „Man Booker“ premijos ilgąjį sąrašą.

Dar neskelbti faktai ir garsių kalinių išpažintys.

Pravieniškių mafija – daugiau kaip šešerius metus pataisos namuose veikęs itin pavojingas nusikalstamas susivienijimas, kurį sudarė teisėsaugai gerai žinomi organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.

Pataisos namų užkulisius atskleidęs ir visą Lietuvos kalėjimų sistemą sudrebinęs naujienų portalo „Delfi.lt“ specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius šioje knygoje aprašo tikrovę, kurios daugelis nenorėtų matyti: ne tik pateikia necenzūruotus kalėjimo „bachūrų“, „dūchų“ ir „gaidžių“ liudijimus apie kruviną kovą dėl autoriteto, kalinių luošinimus, prekybą narkotikais, draugystę su pareigūnais, santykius su pramogų pasaulio atstovėmis, bet ir pasakoja apie viešai neskelbtus ir nuo visuomenės nuslėptus nusikaltimus, taip pat publikuoja pirmą kartą prabilusių garsių kalinių išpažintis.

Pasakodamas apie šiurpą keliančius įvykius pataisos namuose, autorius nevengia kritikuoti teisėsaugos pareigūnų, kurie metų metus nesugebėjo sutramdyti zonai vadovavusių nusikaltėlių, ir atskleidžia, kokį pragarą turi ištverti pirmą kartą už grotų patekę nuteistieji ir ką jie išgyvena išėję į laisvę.

„Ši knyga taip įtraukia, kad net ir padėjęs ją nebegali nustoti galvojęs apie tai, ką perskaitei. Dar labiau sukrečia, kad aprašomi įvykiai ir herojai yra tikri ir jie yra visai šalia mūsų. Mes, kaip visuomenė, privalome padaryti viską, kad situacija šalies įkalinimo įstaigose pasikeistų.“
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, „Delfi.lt“ vyriausioji redaktorė

Dainius Sinkevičius – kriminalinės publicistikos žurnalistas, apdovanotas įvairiomis premijomis už publikacijas apie korupciją ir teismų veiklą. Europos Komisija jį yra pripažinusi tolerantiškiausiu žurnalistu Lietuvoje. Dainiui Sinkevičiui taip pat įteiktas nacionalinis apdovanojimas už žodžio laisvės gynimą. 2018 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė autorių įvertino kaip žurnalistą, svariai prisidėjusį prie teisėsaugos institucijų veiklos skaidrinimo, ir už nuopelnus valstybei skyrė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį.

COSTA pirmojo romano premija 2018
Viena geriausių „Guardian“ knygų 2018


„Negi nematai – tos kaukės, kurias dėvime, mus išduoda.“

Blekhito dvare šiąnakt vyks puota, iškelta panelės Evelinos Hardkesl garbei. Tik, deja, svaigaus maskarado įkarštyje šventės kaltininkei lemta mirti. Ir taip – kiekvieną vakarą, kol netikėtai į makabrišką mirties ir gyvybės žaidimą įkliuvęs bevardis jaunas vyras išsiaiškins, kas siekia atsikratyti šeimininkų dukters.

Kad rastų žudiką, jis teturi septynias dienas, o žaidimo taisyklės kasdien mainosi: netikėtumas lydi netikėtumą, nė vienas nėra tas, kuo dedasi. Ir jei iki paskutinio vakaro kulminacijos kaltasis nepaaiškės, puotos dalyviams Blekhite teks likti amžinai.


„Lyg labirintas, iš kurio vos ištrūkęs skubi grįžti atgal.“
Guardian

„Stuartą Turtoną skelbiu naujuoju mistinių detektyvų Skrybėliumi!“
Ali Land

„Sauja mėgstamiausios Agathos Christie knygos, kupinas šaukštas „Dauntono abatijos“, šlakelis „Švilpiko dienos“, ir jums prieš akis – prikaustanti ir paslaptinga Evelinos Hardkesl istorija!“
Harper's Bazaar


Stuart Turton (Stiuartas Tartenas) – rašytojas, laisvai samdomas žurnalistas; gyvena Didžiojoje Britanijoje, Liverpulio universitete baigė anglų kalbos ir filosofijos studijas. Debiutinis autoriaus romanas „Evelina Hardkesl šiąnakt mirs dar kartą“ išverstas į daugiau nei 28 pasaulio kalbas, 2018 m. įtrauktas į daugybę rekomenduojamų knygų sąrašų ir apdovanotas COSTA pirmojo romano premija.

„Privaloma perskaityti knyga, užtikrintai paneigianti mintį, jog emocijoms darbe – ne vieta. Knyga, siūlanti kelią į ateities darbo aplinką, kokioje aš pati norėčiau dirbti: emocionaliai ekspresyvią ir kartu pagarbią bei orientuotą į rezultatus“. – Susana Cain, „Tyla. Introvertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs“ autorė 

Kaip neleisti „ofiso niurzgai“ sugadinti dienos? Kaip mėgautis atostogomis, nesijaudinant dėl neatsakytų elektroninių laiškų? Kaip elgtis, jei kolega ar naujas pavaldinys intensyviai prašosi į draugus „Facebook’e“ ar „Instagram’e“? 

Šiuolaikinė darbo aplinka gali būti tikras minų laukas – nuo nerašytų taisyklių iki nematomų, bet aiškiai jaučiamų kolegų tarpusavio santykių, veikiančių visą kolektyvą. Iš mūsų tikimasi, kad darbe būsime savimi, bet ne visiškai. Kad būsime profesionalūs, bet neįsitempę. Draugiški, bet neįkyrūs. Pasiekti pusiausvyrą – užduotis tikrai ne iš lengvųjų. 

Knyga „Emocijos. Kaip jos lemia mūsų sėkmes ir nesėkmes“ padės aiškiau suvokti ir išreikšti savo emocijas, atskleis galimybes, kaip padidinti produktyvumą darbe ir kartu mėgautis gyvenimu, padės rasti būtent jums priimtiną darbo ir asmeninio gyvenimo santykį. Joje rasite lengvai suprantamų pavyzdžių ir strategijų, padėsiančių išlaviruoti ir prisitaikyti prie sudėtingo mikrokosmoso, kuris susiformuoja kiekviename kolektyve. 

Ši knyga jus išmokys, kaip sugriebti ir ištirti savo emocijas, o tai reiškia, kad kartais – taip, taip – reikia laikytis nuo jų saugiu atstumu. Kai perskaitysite šią knygą, suprasite, kodėl kažką jaučiate, ir žinosite, ką daryti su tuo jausmu.

Knygos bendraautorė ir iliustratorė Liz Fosslien yra verslo strategijos ir dizaino konsultantė, padedanti įvairioms įmonėms atskleisti visą darbinį produktyvumo ir efektyvumo potencialą. Lektorė yra dirbusi su kompanijomis „Ernst & Young“, „Salesforce“, „Stanford d.school“ bei kitomis. Jos profesines įžvalgas bei patarimus spausdino žurnalai „The Economist“, „Harvard Business Review“, dienraštis „The New York Times“, internetiniai tinklalapiai „Life Hacker“ ir „Freakonomics“, taip pat transliavo TED.

Knygos bendraautorė Mollie West Duffy – įmonių dizaino bei verslo plėtros ekspertė, padedanti organizacijoms įveikti iššūkius, tapti labiau kūrybiškoms ir efektyvioms. 

Jos patarimais ir įžvalgomis naudojosi „Google“, „LinkedIn“, „Casper“, „Mars“, „Citibank“, JAV valstybės departamentas, „Madison Square Garden“ arena, Rokfelerio fondas ir kt. įmonės. Jos tekstus spausdino „Harvard Business Review“, „Entrepreneur“, „Quartz“ ir kiti įtakingi tradiciniai bei internetiniai leidiniai. 

„Emocijos“ efektyviai paneigia mitą, kad darbe nėra vietos emocijoms. Nė vienas žmogus negali aiškiai ir tiksliai komunikuoti, jei nesuvokia savo emocijų ar jausmų, kuriuos sukelia aplinkiniams. Neįmanoma sukurti produktyvių darbinių santykių, jei elgiesi kaip robotas. Ši knyga padės išsiugdyti emocinę discipliną, be kurios neįmanoma sėkmė darbe.“ – Kim Scott, knygų autorė 

„Liz Fosslien ir Mollie West Duffy drąsiai kalba apie „dramblį kambaryje“, išnarstydamos situacijas, kuriose patiriamos emocijos neleidžia mums pasiekti geriausių rezultatų bet kuriame karjeros etape. Remdamosi tyrimais, statistika ir žaismingais komiksais, knygos autorės taikliai identifikuoja darbinių emocijų realybę, kurioje gyvename kiekvienas iš mūsų.“ – Adamas J. Kurtzas, knygų autorius ir iliustratorius 

„Viena originaliausių, įžvalgiausių ir juokingiausių kada nors skaitytų verslo knygų. „Emocijos“ pakeis jūsų supratimą apie jausmų vaidmenį ir reikšmę darbe.“ – Calas Newportas,  knygos „Kaip dirbti mažiau, pasiekti daugiau ir susikaupti, kai visi blaško“ autorius

„Šilta, sąmojinga ir išmintinga knyga – puiki instrukcija, kaip protingai suderinti emocijas su profesionalumu.“ – Chipas Conley’us, strateginis kompanijos „Airbnb“ patarėjas bei kompanijos „Joie de Vivre Hospitality“ įkūrėjas 

„Kol neperskaitysite šios knygos, daugiau nesiųskite nė vieno darbinio laiško, nekalbėkite su kolegomis ir nesivadovaukite intuicija. Pabaigus šią knygą, jūsų emocinis intelektas šaus viršun kaip raketa.“ – Danas Lyonsas, knygų autorius 

„Kur glūdi muzika, kai neskamba? – spėliojo ji. Ir pasidavusi atsakydavo: tegu iš mano gyslų padaro arfą, kai numirsiu.“

Tai jaunos moters vardu Žoana, kuri literatūros kritikų laikoma pačios Claricės Lispector asmenybės menine falsifikacija, brandos istorija, parašyta sąmonės srauto metodu. „Ponia Bovari – tai aš“, – cituodama Gustave'ą Flaubert'ą, atsakė C. Lispector, paklausta apie panašumą į savo personažę. Žoanos keistumas aplinkinius ir atstumia, ir traukia. Nuo pašėlusios ir vienišos vaikystės, nelaimingos santuokos su Otavijumi iki sprendimo atsisakyti konvencionalaus gyvenimo taisyklių ir rasti pasaulyje savo kelią vienai ir nepriklausomai – be galo trapi, protinga, ekscentriška, kūrybinga ir užsisklendusi Žoana puoselėja sudėtingą ir permainingą vidinį pasaulį, apmąsto žmogaus egzistencijos prasmę, jo nuodėmingumą, laisvę būti savimi. „Arti laukinės širdies“ – impresionistinis, sapniškas ir intelektualus romanas, kuriame C. Lispector, išreikšdama panašią egzistencinę jauseną kaip ir jos amžininkai Albert'as Camus ar Jean-Paulis Sartre'as, klausia, ar kuris nors iš mūsų iki galo galime suvokti, kas iš tikrųjų esame ir kokia mūsų paskirtis šiame pasaulyje.

„Viena iš neatrastų XX a. literatūros milžinių. Jos kūryba rikiuojama šalia Flanno O'Brieno, Jorgės Luiso Borgeso, Fernando Pessoos palikimo.“
Colm Tóibin

„Hipnotizuojančios Claricės Lispector – sfinksės, kerėtojos, šventosios baisūnės – atgimimas yra vienas svarbiausių XXI a. literatūrinių įvykių.“
New York Times

„Nepriekaištinga ir nesuklasifikuojama... Spalvinga, kultūringa, niūri Lispector yra XX a. menininkės simbolis. Ji priklauso tam pačiam panteonui kaip Franzas Kafka ir Jamesas Joyce'as.“
Edmund White

„Viena paslaptingiausių XX a. rašytojų.“
Orhan Pamuk

„Lispector turi deimanto kietumo intelektą, vizionierės instinktą ir humoro jausmą, kuris laviruoja tarp naivios nuostabos ir išdykėliškos komedijos.“
Rachel Kushner

„Ar išdrįsiu pasakyti? Jei jau jos kūryba sujaudina, tai sujaudina taip, kaip jokia kita kada nors skaityta literatūra.“
Benjamin Moser

Clarice Lispector (Klarisė Lispektor, 1920–1977) – iškiliausia XX a. brazilų rašytoja, tituluojama svarbiausia žydų autore po Kafkos, vadinama rašytoja, kuri „atrodė kaip Marlene Dietrich ir rašė kaip Virginia Woolf“, viena žinomiausių, bet mažiausiai suprastų Lotynų Amerikos autorių. Gimė Vakarų Ukrainoje, bet dėl antisemitizmo su šeima 1922-aisiais persikėlė į Braziliją. Užaugo Resifėje, vėliau, persikėlusi į Rio de Žaneirą, studijavo teisę. Kartu su vyru diplomatu gyveno Italijoje, Šveicarijoje, Anglijoje, JAV, su juo išsiskyrusi 1959-aisiais grįžo į Rio de Žaneirą. „Arti laukinės širdies“ (1943), pirmas autorės romanas, kurį ji parašė būdama vos 23-ejų, Brazilijoje tapo precedento neturinčia literatūros sensacija. Už šį romaną ji gavo presitižinę „Graca Aranha“ literatūros premiją ir Brazilijoje tapo žinoma kaip „uraganas Klarisė“. Jos kūrybinį palikimą sudaro devyni romanai, septyni apsakymų rinkiniai, penkios knygos vaikams. Labiausiai C. Lispector vertinama už revoliucingą kalbą, išskirtinį literatūrinį stilių, taiklų veikėjų, dažniausiai moterų, vidinio pasaulio atskleidimą. 2020-ieji – Claricės Lispector gimimo šimtosios metinės.

„Ir vis dėlto, kai vėl pagalvoju apie tuos metus, sugebu prisiminti vos kelis veidus ir labai mažai faktų, nes Roma savyje turi kažkokio svaigulio, sudeginančio prisiminimus.“

Trisdešimtmetis Leo Romoje, mieste, persunktame „dolce vita“ atmosferos, įsimyli trapią ir nerimastingą „femme fatale“ Arianą. Dienomis blaškydamasis tarp atsitiktinių darbų, kur žmonių santykiai efemeriški ir apirę, vakarus jis leidžia bohemiškoje, alkoholio permerktoje apspurusių viešbučių ir vakarienių su turtingais intelektualais aplinkoje. Šie klajojimai įsiskverbia į Leo vienatvę, jis žino, kad yra pralaimėtojas, nes dėl sau pačiam nesuprantamų priežasčių nesugeba gyventi taip kaip kiti, todėl bet kokia pergalė jam kelia pasibjaurėjimą. Leo neturi troškimų. Jis renkasi saldų didingos, neaprėpiamos ir abejingos Romos glėbį, kuri kiekvienam bastūnui suteikia saugų prieglobstį. Ji nebūtinai draugiška, bet ir ne motiniška, ji pašaipi bendrininkė, išprotėjusi ir viliojanti, – kaip Ariana.

„Paskutinė vasara mieste“ – svaigus, bet iliuzijomis nepagražintas laisvo žmogaus portretas, atmintyje prikeliantis didžiųjų Italijos kino meistrų – Federico Fellini, Michelangelo Antonioni, Vittorio de Sica filmų vaizdus. Tarsi kino žiūrovai, mes girdime Leo monologą, kuriame susipina mintys, prisiminimai ir aplink skambantys pokalbiai, ir Leo akimis regime pro šalį plaukiančias naktines Romos gatves bei sutiktų žmonių veidus. Galiausiai, kaip ir Leo, susiduriame su neatsakomu klausimu: kaip išgyventi dar vieną vasarą mieste, kuriame nuo karščio, šviesos ir šešėlių žaismo žodžiai ima įgyti vis kitokią reikšmę, o kiekvienas susitikimas žmones tik dar labiau atskiria?

„Tikroji romano vertė ta, kaip nuginkluojamai ryškiai jis nušviečia santykį tarp žmogaus ir miesto, tarp minios ir vienatvės.“
Natalia Ginzburg

„Tai vienas tų romanų, kuriuos ne skaitai, o išgyveni.“
Il Quotidiano

Gianfranco Calligarich (Džianfranko Kaligarik, g. 1947 Asmaroje, Italijoje) – italų rašytojas, žurnalistas ir scenaristas. Parašė šešis romanus. „Paskutinė vasara mieste“ – debiutinis romanas, pirmąkart išleistas 1973 m. Per pirmą vasarą pardavus net septyniolika tūkstančių egzempliorių, knyga nepaaiškinamai dingo iš knygynų. Tačiau nebuvo pamiršta ir tapo kultine trijų italų kartų knyga: buvo perkama skaitytomis knygomis prekiaujančiuose knygynuose ir ieškoma ant gatvės prekybininkų stalų, skaitoma ir aptariama mažuose rateliuose. Perleistas tik 2010 m., romanas ir vėl sulaukė didžiulio pasisekimo Italijoje ir už jos ribų. Literatūros kritikai ir skaitytojai jį vertina kaip vieną svarbiausių XX a. italų klasikos kūrinių.

„New York Times“ bestseleris

Beatričė Perez – geidžiamiausia Palm Bičo nuotaka. Jau penki vaikinai krito jai po kojomis prašydami rankos, tačiau nė vienos piršlybos nesibaigė sėkmingai. Beatričei visa tai – tiesiog kvailas žaidimas. Net kai ima merginti nesuvokiamai dailus, visų gerbiamas ir įtakingas JAV senatorius Nikolas Randolfas Prestonas III, Beatričė įsitikinusi, kad meilei jos širdyje vietos nėra, nes vienintelis gyvenimo tikslas – atkeršyti Fideliui Kastrui.

Ji niekad nepamirš, kaip tą naktį visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, kai pasiturinti jos šeima visko neteko ir, palikusi savo namus Kuboje, turėjo slapčia sprukti į JAV. Prabėgo metai kasdien beprasmiškai laukiant, kol viskas pasibaigs ir Perezų šeima galės sugrįžti į Kubą. Tačiau situacijai Kuboje nesikeičiant, Beatričė jaučia, kad laikas ryžtis kovai, – ji ras, kaip priartėti prie Kastro, net jei tektų susidėti su CŽA ir leistis į pavojingiausią misiją, galinčią kainuoti ne tik jos, bet ir brangiausių jai žmonių gyvybes.

„Kibirkščiuojanti meilė, nenumaldomas keršto troškimas ir kvapą gniaužianti Kuba, – puslapiai verčiasi nepastebimai!“
Renée Rosen

„Kai sugrįšime į Kubą“ privalo atsirasti kiekvieno istorinių romanų gerbėjo lentynoje!“
Jennifer Robson

Chanel Cleeton (Šanel Klyton) gimė Floridoje, JAV, išeivių iš Kubos šeimoje. Politikos ir istorijos žinias ji gilino Didžiojoje Britanijoje, Tarptautiniame Amerikos universitete Londone, ir Pietų Karolinos teisės universitete. Didžiausias C. Cleeton pomėgis – kelionės, kurių įspūdžiai nugula į gyvybingus jos tekstus. Apie naują Perezų šeimos, skaitytojams jau pažįstamos iš knygos „Kitais metais Havanoje“, gyvenimo etapą pasakojantis romanas „Kai sugrįšime į Kubą“ išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu.

„Knyga pakilimas – tai skubus raginimas išdrįsti. Ji pakeitė mano požiūrį į save, į savo šeimą, į savo darbą, į tai, ką įmanoma pasiekti šiame pasaulyje.“

Dr. Brené Brown

„Melindos Gates knyga moko, kaip reikia įsiklausyti. Stiprus, širdį veriantis ir sykiu nuolankus raginimas imtis veiksmų.“

Tara Westover, bestselerio „Apšviestoji“ autorė

Melinda Gates yra filantropė, Billo ir Melindos Gatesų fondo bendrapirmininkė, verslininkė, moterų ir mergaičių teisių gynėja visame pasaulyje. Pastaruosius du dešimtmečius ji keliavo po pasaulį ir ieškojo, ką galime padaryti mes visi kartu, kad pasaulis pasikeistų į gera. Pristatydama problemas, kurios verkiant šaukiasi mūsų dėmesio, – nuo vaikų santuokų, kontraceptinių priemonių neprieinamumo iki lyčių nelygybės darbovietėse, – savo pasakojimą Melinda paremia pribloškiančiais faktais.

Kad vyktų pažanga, pirmiausia reikia suprasti, kodėl reikia pokyčių ir kaip juos pasiekti. M. Gates kviečia vienytis visas pasaulio moteris ir kilti aukštyn visoms kartu: „Dėl moterų, kurios vargsta įkalintos skurdo pančiuose, ir dėl bet kuriam visuomenės sluoksniui priklausančių moterų, kurios yra atskirtos ir įbaugintos galingų vyrų, mes, moterys, turime susieiti, kalbėtis, organizuotis ir imtis lyderystės – tam, kad nugriautume sienas ir atvertume duris visoms.“

Knygoje Pakilimas Melinda dalijasi istorijomis žmonių, kurie suteikė jos gyvenimui aiškią kryptį, bet kartu nuoširdžiai pasakoja savo šeimos istoriją. Rašydama jausmingai, atvirai ir su dėkingumu, ji atskleidžia, kokią galią turi tarpusavio ryšiai. Aš trokštu, kad visi pamatytume, kaip galime padėti vieni kitiems suklestėti. Knygoje pateiktos istorijos nepagražintos ir nenušlifuotos. Jos tikros, skaudžios ir priverčiančios pabusti iš malonaus nežinomybės sapno.

Melinda French Gates yra filantropė, verslininkė, moterų ir mergaičių teisių gynėja visame pasaulyje.

Melinda, Billo ir Melindos Gatesų fondo (Bill & Melinda Gates Foundation) bendrapirmininkė, nustato didžiausios pasaulio filantropinės organizacijos veiklos kryptį ir prioritetus. Ji taip pat vadovauja investicijų įmonei ir verslo inkubatoriui „Pivotal Ventures“, kurio tikslas – paskatinti Jungtinių Valstijų moterų ir šeimų socialinę pažangą.

Melinda užaugo Dalase, Teksaso valstijoje. Ji įgijo informatikos bakalauro laipsnį Djuko universitete ir verslo administravimo magistro laipsnį Fuqua verslo mokykloje. Pirmąjį savo karjeros dešimtmetį ji praleido bendrovėje „Microsoft“ kurdama multimedijos produktus. Paskui išėjo iš bendrovės ir visą dėmesį skyrė savo šeimai bei filantropinei veiklai. Kartu su vyru Billu ji gyvena Siatle, Vašingtono valstijoje. Pora turi tris vaikus – Jenn, Rory’į ir Phoebe’ę.

„Atjautos kupinas Gates pasakojimas – iš dalies memuarai, iš dalies raginimas veikti – patvirtina jos ryžtą palikti teigiamą pėdsaką šiame pasaulyje. Šiuo iškalbingai argumentuotu darbu ji įkvepia ir padrąsina.“

„Publishers Weekly“

„Melinda Gates praleido daugybę metų dirbdama su moterimis visame pasaulyje. Jos knyga – tai neatidėliotinas manifestas už lygią visuomenę, kurioje moterys yra vertinamos ir pripažįstamos visose gyvenimo sferose. O visų pirma tai yra kvietimas siekti vienybės, įsitraukimo ir tarpusavio ryšių. Ši žinia mums reikalinga kaip niekad.“

Malala Yousafzai

„Savo knygoje Melinda pasakoja apie įkvepiančius žmones, kuriuos ji sutiko vykdydama veiklą visame pasaulyje, tyrinėja duomenis ir iškalbingai iškelia mūsų dėmesio reikalaujančias problemas – nuo vaikų santuokų iki lyčių nelygybės darbe.“

Prezidentas Barackas Obama

„Manau, tai viena geriausių mano skaitytų knygų.“

Warrenas Buffettas

Knyga nemoko įveikti jautrumo. Ji pataria gerbti savo jautriąją prigimtį ir daryti stebuklus, kaip jums ir skirta. – Deborah Ward

Knygoje, aprėpiančioje prisiminimus, mokslinius tyrimus ir praktinius patarimus, Deborah Ward pasakoja apie savo, itin jautraus žmogaus, gyvenimą nuo vaikystės iki brandaus amžiaus. Per asmeninius potyrius – pernelyg didelį dirglumą, darbą, bendravimą, santykius, savivoką – ji atskleidžia jautrumo laimę, apimančią ir proto smalsumą, ir empatiją, ir supratingumą, ir kūrybingumą. 

Itin jautriam žmogui nelengva gyventi nejautriame pasaulyje. Bet didelis jautrumas – dovana. Būkime sąžiningi sau, prisipažinkime, kokie esame, ir neslėpdami priimkime. Nemėginkite būti tokie, kokie nesame. Neslėpkite jautrumo. Atsiverkite, atsiskleiskite, kad galėtumėte gyventi taip, kaip norite. Jūs vienintelis galite patenkinti savo poreikius. Pasirūpinkite jautriąja savastimi, net jei reikėtų išeiti iš triukšmingo vakarėlio, prašyti lankstaus darbo grafiko ar pasitraukti iš liguistų santykių. – Deborah Ward

Mūsų pačių fizinis kūnas turi tokios išminties, kokios trūksta mums, tame kūne gyvenantiems. – Henry Milleris, rašytojas ir dailininkas

Drauge su vaikais skaitydami dešimt linksmų istorijų, atpažinsite finansinius galvosūkius, į kuriuos atsakymų ieškote ir savo namuose:
- Kada vaikas pasiruošęs mokytis finansinio raštingumo?
- Kada ir kam jis arba ji turėtų pradėti taupyti?
- Kaip vaikas gali užsidirbti, už kokius darbus geriau niekada nemokėti ir kam turėtų išleisti savo santaupas?
- Kiek gimtadienių per mėnesį švęsti ir kaip valdyti šventėms bei pramogoms skirtą biudžetą?

Gilučių šeimos pasakojimuose ir finansų ekspertės patarimuose rasite atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bei pamažu sukursite savo šeimos biudžeto taisykles, padėsiančias ugdyti finansiškai naudingus įpročius.

Rekomenduojama skaityti tėvams drauge su 5–10 m. amžiaus vaikais ir pradinių klasių mokytojams su mokiniais.


Simonas Urbonas – tinklaraštininkas, komunikacijos specialistas, „Swedbank“ Finansų laboratorijos edukacijų partneris, trijų vaikų tėtis.

Jūratė Cvilikienė – „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje, asmeninių ir šeimos finansų ekspertė, trijų vaikų mama.

Knygos turinys sukurtas „Swedbank“ lėšomis. „Swedbank“ dėka šį leidinį rasite visose Lietuvos savivaldybių ir mokyklų, kuriose ruošiamos pradinės klasės, bibliotekose.

Likus dvejiems metams iki mano tėčiui išeinant iš namų, jis mamai pasakė, kad aš labai negraži.

Ar gali būti, kad vieną dieną kieno nors leptelėta ir atsitiktinai nugirsta frazė taip sudrebintų tavo darnų gyvenimą, kad suglumęs ir įskaudintas pasuktum priešinga, nei tikėtasi, kryptimi ir tik vėliau, suradęs jėgų atsitiesti, suvoktum, jog viskas, kas tave iki šiol supo, yra melas? O gal apskritai nėra jokios tiesos, yra tiesiog gyvenimas?

Šiuos ir kitus bręstančiai asmenybei svarbius klausimus savo naujausiame romane gvildena Elena Ferrante, į 48 kalbas išverstų knygų, kurių parduota 12 milijonų egzempliorių, autorė. 2016 m. žurnalas TIME rašytoją pavadino vienu iš įtakingiausių žmonių, ji dažnai įvardijama kaip būsima Nobelio premijos laureatė.

Paslaptingiausia Italijos literatūros žvaigždė Elena Ferrante, visame pasaulyje išgarsėjusi „Nuostabiosios draugės“ tetralogija, grįžta su nauju romanu, kuris mus nukels į jau pažįstamą Neapolį, taip pat regimą paauglės akimis, tik šįkart ji kilusi ne iš skurdžiųjų kvartalų, o iš kultūringo, turtingo Vomero rajono. Aprašomas keblus, skausmingas perėjimas iš paauglystės į suaugusiųjų gyvenimą, intelektualioje aplinkoje augusios merginos pažintis su žemaisiais kvartalais ir jų realybe. Susidūrimas su kitokiu pasauliu, naujos pažintys ir patirtys negrįžtamai užbaigia naivią, laimingą Džovanos vaikystę ir įtraukia į klampų, painų bei melagingą suaugusiųjų gyvenimą.

Ferrante veda skaitytojus į begėdiškai atvirą, gyvastingą, sodriomis spalvomis tapomą savo knygos veikėjų pasaulį, leisdama rinktis – mylėti ar neapkęsti, pasmerkti ar išteisinti, bet nepalikdama abejingų.

„– Kokią žinią norėtumėte perduoti naujos knygos laukiantiems skaitytojams?
– Kad nebelauktų. Neberašysiu.“

1999 metais, būdamas vos trisdešimt penkerių, kultinis trijų romanų autorius Natanas Favlesas lyg iš giedro dangaus praneša baigiąs karjerą ir pasitraukiąs į laukine gamta bei uždara bendruomene garsėjančią Bomono salą Viduržemio jūroje.

Prabėgo beveik dvidešimt metų. Favleso populiarumas nė kiek neišblėsęs. Suviliota garsaus rašytojo paslapčių, į Bomoną atvyksta žavinga šveicarė žurnalistė Matilda Monei. Tačiau kartu su jos pasirodymu saloje pradeda dėtis keisti dalykai. Pirma dingsta Favleso numylėtas šuo, o vėliau viename iš paplūdimių randamas kraupiai sudarkytas moters lavonas. Ir įtampa saloje po truputį ima kaisti.

„Žaižaruojantis, įtemptas, netikėtas.“
Grande Librairie

„Kaip negailestingai, lyg mėgaudamasis, Musso žaidžia skaitytojų nekantrumu!“
Parisien

Guillaume Musso (Gijomas Muso, g. 1974) – populiariosios literatūros fenomenas, devynerius metus iš eilės pripažintas skaitomiausiu autoriumi Prancūzijoje. Jo knygos išverstos į 41 pasaulio kalbą, o „Slaptas rašytojų gyvenimas“ ilgiau nei metus po pasirodymo išsilaikė aukščiausiose Prancūzijos knygų topų pozicijose.

Internete skaičiau, ką žmonės kalba apie Milbruke įsiplieskusią ugnį. Jie sako, kad gaisras bjaurus, šlykštus, pasibaisėtinas. Tik ne mano akimis. Man jis žavingas.

Naujausiame „Eni Beni“, „Juodos širdies“, „Lėlės namo“ autoriaus trileryje detektyvė Helena Greis įtraukiama į naują liepsningą mirties ir destrukcijos šokį.

Vidurnaktį skirtingose Sautamptono vietose netikėtai kilus trims gaisrams, mieste pasėjama panika. Tas pats braižas – ir kitą naktį: trys pragaištingi gaisrai vis kitose miesto dalyse, pragariškas karštis, sužlugdytos šeimos, baimė, mirtis. Tai daugiau nei sutapimas. Padegėjas negailestingas, viską gerai apmąstęs ir apskaičiavęs minučių tikslumu.Detektyvė inspektorė Helena Greis susiduria su neregėto mąsto iššūkiu: padegėjui terorizuojant miestą ir sėjant paniką, jai tenka susitvarkyti ne tik su naujuoju bosu, bet ir su aršia žurnaliste, kuri dėl trupučio šlovės nesibodi apjuodinti ją ir jos karjerą.Kodėl padegėjas pasirinko būtent šias aukas? Ko jis siekia? Ar Helena ir nepailstanti jos komanda suspės užkirsti kelią kitiems gaisrams ir laiku išgelbės nekaltas gyvybes?

Lenktynės su ugnimi prasideda...

„Persmelkta įtampos, dinamiška, išties nuostabu.“ – The Sun

„Profesionaliai, sumaniai sukurtas. Inspektorė Helena Greis yra velnioniškai nuostabi, bet kartu ir pragariškai bauginanti. Tikroviškos situacijos, įdomūs veikėjai verčia skaityti knygą kulkos greičiu.“ – Will Lavender

Kelias paras išbuvusi be sąmonės, Karolina pabunda Paryžiaus „Pitié Salpetriere“ ligoninėje. Sutrikusi, išsigandusi, staiga susivokia neatsimenanti nė menkiausio dalyko apie save: nei kas ji tokia, nei kas jai nutiko, nei kodėl ji apskritai atsidūrė šiame mieste. Palydėta į prabangų butą netoli Senos krantų, Karolina desperatiškai stengiasi išsiaiškinti savo praeitį: kasdien ieškodama užuominų, galinčių atgaivinti pažirusius prisiminimus, svečių kambario spintoje ji aptinka šūsnį senų laiškų, rašytų moters vardu Selina. Karolina panyra į svetimą istoriją, tikėdamasi, kad prieš daugiau nei pusšimtį metų rašytos eilutės taps raktu ir į jos pačios gyvenimą.

1943-ieji. Vokiečių okupuotame Paryžiuje gražuolė Selina kartu su tėvu ir dukrele Kozi nedidelėje parduotuvėlėje Kler gatvėje komponuoja visame mieste gražiausias gėlių puokštes. Žinia apie sėkmingai prekiaujančią šeimą netrukus sužadina aukšto rango SS karininko susidomėjimą. Selina suvokia, kad toks dėmesys nieko gero nežada, tačiau – kad ir ką tektų iškęsti, kad ir kiek reikėtų nusižeminti ir paaukoti – ji pasiryžusi bet kokia kaina išgelbėti brangiausius žmones.

„Verianti meilės, drąsos ir gebėjimo atleisti istorija.“
Library Journal

Sarah Jio (Sara Džijo, g. 1978) romanai kaskart patenka į „New York Times“ ir „USA Today“ perkamiausių knygų sąrašus. Skaitytojai jais mėgaujasi jau daugiau nei 25 pasaulio šalyse. „Lauksiu tavęs Paryžiuje“ – naujausias autorės romanas, pasirodantis lietuvių kalba.

„Nusprendžiau užfiksuoti moters aistros karštį ir skausmą, kad vyrai ir kitos moterys geriau ją suprastų prieš pasmerkdami.“

Megė, jauna moteris, kurią kitos moterys, dar jaunesnės, vadina kekše. Ji kaltinama tuo, kad užmezgė santykius su savo vedusiu mokytoju. Jos istorija pateikiama teismo prisiekusiesiems. Daugelis šią moterį ir jos seksualinę patirtį atstumia. Kada, kodėl ir kas tiki moterimis – ir kada, kodėl ir kas jomis netiki?

Lina, namų šeimininkė iš Indianos. Daugelį metų jos niekas nebučiavo. Tačiau ji delsia palikti savo vyrą, nes neturi pinigų gyventi atskirai. Vėliau ji laukia, kol kitas vyras paliks savo žmoną. Paskui laukia vėl.

Sloun, sėkminga restorano savininkė. Leidžia savo vyrui stebėti, kaip ji užsiima seksu su kitais. Kartkartėmis lovoje atsiduria dvi poros, bet dažniausiai Sloun vyras tiesiog stebi – vaizdo įraše arba tiesiogiai – ją su kitu vyru. Sloun graži. Vyras žiūri, kaip ji miega su kitais, o už jų miegamojo lango atsiveria plati putojančio vandenyno panorama.

Tirdama šias trijų paprastų moterų intymaus gyvenimo istorijas, Lisa Taddeo užtruko aštuonerius metus, šešis kartus apvažiavo šalį, kraustėsi gyventi ten, kur gyveno šios moterys. Akis į akį valandų valandas klausėsi intymiausių jų gyvenimo liudijimų, kad galėtų geriau suprasti jų likimus, kad suteiktų joms galimybę kalbėti ir būti išgirstoms. „Trys moterys“ – ilgų pokalbių, žurnalistinio virtuoziškumo ir literatūrinio talento jungtis, kuri moters geismą, meilę, seksualinius poreikius, dužusias viltis atskleidžia be pagražinimų ir labai atvirai – su visais sudėtingais ir nepatogiais niuansais. Tai ne tik šių moterų istorijos – tai ir mūsų istorijos.

„Moters geismo vivisekcija.“
Washington Post

„Pasaulio moterims, kurios jaučia, kad jų seksualinių troškimų nepaisoma ir kad jų balso nesiklausoma.“
Sunday Times

„Drąsus kūrinys, pasirodęs pačiu laiku.“
New Statement

„Nėra žemėje moters, kuri pašėlusiai plakančia širdimi neatpažintų to, ką teko patirti Megei, Linai ar Sloun.“
Observer

Lisa Taddeo (Liza Tadeo, g. 1980) – amerikiečių žurnalistė ir rašytoja. Jos tekstai spausdinti „New York Magazine“, „Granta“, „Esquire“, „Elle“, „Glamour“ ir kituose leidiniuose, apsakymai pelnė du literatūros apdovanojimus „Pushcart Prize“. „Trys moterys“ – debiutinė autorės knyga, užkopusi į „New York Times“, „Sunday Times“ ir „Der Spiegel“ bestselerių sarašų pirmąją vietą. Ši knyga laimėjo negrožinės metų knygos titulą knygynų tinklo „Foyles“ (2019) ir „British Book Awards“ (2020) apdovanojimuose. Lisa Taddeo su vyru ir dukterimi gyvena Konektikute.

„Polina, aš noriu skirtis. Aš tavęs nebemyliu.“

Vos keli žodžiai, – bet Polinos Frėmon gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Ilgai negalvojusi, ji susikrauna daiktus ir pasiėmusi ketverių metų sūnų išvyksta pagyventi pas tėvus. Prisiekia sau, kad tikrai neilgam, – tik kol praeis išsiskyrimo skausmas.

Tačiau net po pusės metų Polina nesijaučia „išgijusi“: tą nelemtą dieną ji vis iš naujo išgyvena mintyse, o skausmas žioji lyg atvira žaizda, kuriai niekad nelemta užsitraukti. Polina įsitikinusi, kad vyras ją vis dar myli, tad nutaria griebtis paskutinio šiaudo: kasdien savo brangiam Benui išsiųsti po laišką ir priminti, kokie neapsakomai laimingi jie buvo visą kartu praleistą laiką. Tik geriausius norus ir gražiausias praeities akimirkas dažnai temdo neišsakyti jausmai, paslaptys ir nuoskaudos, kurie verčiau niekada neiškiltų į paviršių.

„Grimaldi švelniai ir jautriai prabyla apie jausmus, kurių taip dažnai nedrįstame ar nenorime parodyti kitiems.“
La Provence

„Dar kartą įsitikinsite, kad meilė ir liūdesys dažnai eina koja kojon.“
Romans francais


Virginie Grimaldi (Viržiny Grimaldi, g. 1977) gimė ir augo Prancūzijoje, netoli Bordo. Kiek save pamena, visada norėjo būti rašytoja. Pirmąjį romaną apie meilę, jūrą ir net per 30 puslapių išsitęsusį saulėlydį parašė matematikos sąsiuvinyje būdama aštuonerių. „Lietui lyjant laimė kvepia stipriau“ – antrasis Prancūzijos bestselerių autorės romanas lietuvių kalba.

„New York Times" bestseleris
Yuval Noah Harari ir Carlo Rovelli knygų gerbėjams!

Dauguma istorikų tyrinėti renkasi labai konkrečias temas: vieną istorinį laikotarpį, iškilų asmenį, reikšmingą įvykį... O kas nutiktų, jei kas nors pamėgintų apžvelgti viską nuo pradžių pradžios, nuo Didžiojo Sprogimo, iki pat šių dienų ir net to, kas pasaulio laukia ateityje? Ar toks plačiai aprėpiantis žvilgsnis pakeistų tai, kaip matome save, kaip suprantame savo vietą Žemėje ir kaip priimame savo egzistenciją šioje begalinėje erdvėje, šiame neaprėpiamame laike?

Tai klausimai, į kuriuos dar 1991-aisiais pasiryžo atsakyti istorikas Davidas Christianas, anksčiau tyrinėjęs nacionalines ir imperijų istorijas, išryškinusias fundamentalų žmonijos susiskaldymą. Mokslininkas norėjo parodyti, jog iš tiesų pasaulis turi vieną istoriją – vieną bendrą pasakojimą apie visa ko kilmę. Taip atsirado Didžiosios istorijos disciplina. Sujungdamas fizikos, biologijos, istorijos ir daugelio kitų mokslo sričių žinias, autorius kuria nuoseklų 13,8 milijardų metų aprėpiantį pasakojimą, gilinasi į kertinius didžiosios istorijos įvykius, nulėmusius svarbiausius pokyčius, ir demonstruoja esmines visa ko sąsajas, pasaulį padariusias tokį, kokį regime šiandien.

„Kruopščiai supinti faktai ir originalios įžvalgos."
Bill Gates

„D. Christianas rado veiksmingą būdą pasinaudoti istorija, kad viskas, ką žinome apie pasaulį, pagaliau rastų sau vietą ir susijungtų į darnų pasakojimą. Stulbinantis pasiekimas."
Carlo Rovelli, „Septynių trumpų fizikos pamokų" autorius

„Trumpa Visatos istorija. Nuostabiai ir įtaigiai papasakota."
Wall Street Journal

David Christian (Deividas Kriščianas, g. 1946) – istorijos profesorius, Sidnėjaus Makvorio universiteto Didžiosios istorijos instituto direktorius, daugybės mokslinių straipsnių ir knygų autorius. 2011 m. kartu su Billu Gatesu inicijavo „Didžiosios istorijos projektą", dėl kurio ši disciplina atsidūrė tūkstančių vidurinių ir aukštųjų mokyklų programose. „Didžioji istorija, arba pasakojimas apie Visatos, Žemės ir žmonijos kilmę" greitai pelnė skaitytojų simpatijas ir netrukus įsitvirtino tarp perkamiausių „New York Times" knygų.

„Mano!“ – Džiugas suriko skardžiai.
„Mano!“ – atkirto Benas piktai.“

Džiugas ir Benas, du maži voveriukai, užsigeidė to paties skanėsto – PASKUTINIO miške gardžių gardžiausio kankorėžio. Kas pačiups pirmas – to ir bus. Nutrūktgalviškos lenktynės prasideda!

Gyvybingos iliustracijos ir pamokanti, bet nuobodžiauti neleidžianti istorija privers mažuosius kvatotis balsu ir parodys, kaip gera viskuo dalytis su draugais.


„Šmaikštus žvilgsnis į daugeliui tėvų gerai pažįstamus nepasidalijimo barnius.“
Evening Echo


Vaikiškų knygučių autorė Rachel Bright (Reičel Brait) ir iliustratorius Jim Field (Džimas Fyldas) – ne vieną svarbų apdovanojimą gavę kūrėjai, kurių sugalvoti šmaikštūs ir įsimintini personažai jau sužavėjo daugybę jaunųjų skaitytojų ir jų tėvų visame pasaulyje.

Peliukas žino, kad būti mažam kartais labai nelengva. Niekas tavęs nepastebi ir nepakviečia žaisti, kartais kas nors užmina ar net prisėda... Giliai širdelėje Peliukas norėtų būti toks kaip Liūtas: drąsus, stiprus ir galingas. Tada visi jį matytų ir būtų jo draugai!

„Vėlų vakarą lovelėj
Užgimė mintis galvelėj:
„Gal užteks ramiai miegoti –
Privalau išmokt... RIAUMOTI!“

Pasaulį pakerėjusi Peliuko ir Liūto istorija žaismingai ir įtaigiai perteikia kiekvienam svarbias temas: kaip išmokti pasitikėti savimi ir nebijoti būti tuo, kas iš tikrųjų esame.


Vaikiškų knygų autorė Rachel Bright (Reičel Brait) ir iliustratorius Jimas Fieldas (Džimas Fyldas) – ne vieną svarbų apdovanojimą pelnę kūrėjai. Jų sugalvoti personažai sužavėjo daugybę jaunųjų skaitytojų ir jų tėvų visame pasaulyje.

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs už jus, – nelabai efektyvu, tiesa? O ką, jei imtumėt ir stipriai papurtytumėt save už pečių, kad pagaliau atsibustumėt iš Didžiojo snūdo, iš šimtu procentų jūsų netenkinančios dabarties?

Patikėkite – viskas įmanoma! Reikia tik išdrįsti daryti tai, ko iki šiol nesate darę: ne norėti keisti savo gyvenimą, o tvirtai nuspręsti tai padaryti.

Tad ko išmoksite perskaitę šią šmaikščią, vienu kitu keiksmažodžiu pagardintą savigalbos knygą? Visų pirma suprasite, kaip atpažinti ir įveikti įsitikinimus, kurie žlugdo svajones. Antra, išmoksite susikurti tokį gyvenimą, kokio visada norėjote. Ir ne kada nors vėliau, o DABAR. Ir, po galais, pagaliau užsidirbsite pinigų. Tiek daug, kiek net nesvajojote!

„You are a badass“ jums taps paspirtimi pasiimti iš gyvenimo viską, ko nusipelnėte. Juk nusipelnėte, tiesa?


„Jen Sincero – tikrų tikriausia koučerių karalienė.“
AP

„You are a badass“ nutildys jūsų vidinį kritiką ir padės susikurti tokį gyvenimą, kokio pavydi visi, lindintys feisbuke.“
Bustle


Jen Sincero (Džen Sinčero, g. 1965) – savigalbos bestselerių autorė ir gyvenimo būdo vadovė, padėjusi tūkstančiams žmonių visame pasaulyje atrasti sėkmę, išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir gyventi fantastišką asmeninį bei profesinį gyvenimą. Prieš kelerius metus Sincero išsikraustė iš saulėtos Kalifornijos ir iškeliavo skaityti paskaitų visame pasaulyje. Naujienomis ir įvairiais patarimais autorė dalijasi interneto svetainėje jensincero.com.

Kas yra Vernonas Subutexas?
Miesto legenda. Puolęs žmogus. Visuomenės veidrodis.

Vernonas Subutexas ne taip jau seniai turėjo kultinę muzikos įrašų parduotuvę „Revolveris“. Dešimtajame dešimtmetyje legendos apie jį sklandė po visą Paryžių. Žavus, laisvas, pašėlęs rokeris, širdžių ėdikas. Tačiau 2006-aisiais, atėjus interneto amžiui ir vinilų nuosmukiui, įrašų parduotuvė bankrutuoja, o Vernono reputacija žlunga. Pasibaigus santaupoms, kaupiantis skoloms ir mirus turtingam draugui, kuris mokėdavo už jo buto nuomą, Vernonas Subutexas atsiduria Paryžiaus gatvėse – visuomenės paribiuose.

Vienintelė Vernono Subutexo korta – trys kasetės, kuriose užfiksuota paskutinė Alekso Bličo, ką tik nuo perdozavimo mirusio garsaus muzikanto ir Vernono šelpėjo, išpažintis. Ieškodamas naudos, Vernonas neapdairiai paskleidžia žinią apie kasetes, ir netrukus minia žmonių – nuo kino prodiuserių iki detektyvų ir garsenybių, – Vernonui nė neįtariant, jau lipa jam ant kulnų.

„Įžūlus, rafinuotas, jaudinantis, drąsus kūrinys apie mus visus: kaip garsiai mes rėkiame, kaip labai mums skauda. Tai istorija apie dabartį.“
Irish Times

„Ne silpnų nervų skaitytojams.“
Booklist

„Virtuoziška… Despentes romanai – rokenroliškas linktelėjimas Balzaco arba Zola kūrybai.“
Times Literary Supplement

Virginie Despentes (Viržini Depant, g. 1969) – prancūzų rašytoja ir kino režisierė. Pirmasis V. Despentes filmas, 2000 m. pastatytas Prancūzijoje pagal romaną „Baise-moi“ (1993), dėl kontroversiško turinio buvo uždraustas rodyti, – tokia kūrinio cenzūra sukėlė daugelio menininkų pasipiktinimą. Jos esė knyga „King Kong Théorie“ (2006) tapo vienu svarbiausių šių dienų feminizmo manifestų. V. Despentes parašė daugiau kaip 15 grožinių kūrinių ir yra apdovanota daugeliu prancūzų literatūros premijų. Didžiausios sėkmės tarptautiniu mastu sulaukė jos trilogija „Vernonas Subutexas“. Ji išversta į 24 kalbas, o vien Prancūzijoje parduota per milijoną jos egzempliorių. Pirmoji trilogijos knyga „Vernonas Subutexas 1“ pateko į trumpąjį „Man Booker International“ 2018 sąrašą.


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Alisa Hart nuo mažens gyvena atskirta nuo viso pasaulio – apsupta aukštų cukrašvendrių laukų ir bekraščio vandenyno, kur nuo tūžmingo tėvo ją saugo begalinė motinos meilė ir nusiraminimą šnabždantys gėlynai. Tačiau vieną dieną svajonių ir vilčių kupinas Alisos gyvenimas neatpažįstamai pasikeičia: šeimą ištikus nelaimei, devynmetė išsiunčiama gyventi pas močiutę, kurios ji nė nepažįsta.

Dideliame Džunės gėlių ūkyje glaudžiasi ne tik gražiausi Australijos žiedai, bet ir likimo nuskriaustos, smurtą patyrusios moterys. Jų globojama, Alisa po truputį pripranta prie naujųjų namų ir įsilieja į ūkio gyvenimą. Gėlės tampa jos žodžiais, leidžiančiais pasakyti tai, ko dažnai nesinori ar nepavyksta ištarti garsiai. Bet ir čia lemta patirti išdavystę. Įskaudintą ir nusivylusią Alisą Hart likimas vėl bloškia į priešišką pasaulį – į laukinę Australijos gamtą ir audringus santykius – ieškoti savosios vietos.


„Holi sukūrė išskirtinę, tikėjimą ir drąsą įkvepiančią istoriją apie moters gebėjimą nepalūžti, kad ir kas stotų jos gyvenimo kelyje.“
Bruna Papandrea, serialo „Nekaltas melas“ („Big Little Lies“) prodiuserė

„Suteikia vilties.“
Australian Women's Weekly

Holly Ringland (Holi Ringlend, g. 1981) augo Australijoje, vaikystėje basomis lakstė po savo mamos tropinių augalų sodą. Jos ryšį su gamta, įvairiomis kultūromis ir jų perduodamomis istorijomis sustiprino ištisus dvejus metus trukusi kelionė po Šiaurės Amerikos nacionalinius parkus ir darbas su tenykščiais Australijos dykumų gyventojais. „Visos Alisos Hart gėlės“ – debiutinis autorės romanas, netrukus tapęs tarptautiniu bestseleriu. 2019 m. jis apdovanotas „The Australian Book Industry Awards“ kaip geriausias metų romanas, o kompanija „Made Up Stories“ (Bruna Papandrea) netruko įsigyti teisę pagal jį kurti serialą.

Staiga mirus turtingam verslininkui Leonui, našlė Hera lieka didžiuliame šiuolaikiniame dvare viena, prislėgta netekties ir... staiga išaiškėjusių kruopščiai saugotų mylimo vyro paslapčių, apie kurias nė neįtarė. Pasirodo, kad jų verslo imperija bankrutuoja, beveik visas nekilnojamasis turtas įkeistas bankui už skolas, moteriai likusi tik nedidelė dvaro dalis. Visa kita parduodama. Hera tūno nebemielame būste, triūsia savo išpuoselėtame rožyne ir, tūždama ant viso pasaulio, stebi naujuosius kaimynus, įsibrovusius į jos su tokia meile kurtus namus. Visos naujakurių pastangos susidraugauti atsitrenkia kaip į sieną. Kiekviena atsikėlusi šeima – tai nauja istorija, nauja drama, kurios nejučia įtraukia ir Herą, priversdamos permąstyti ankstesnes nuostatas, perkainoti vertybes.
Irena Buivydaitė – tokių skaitytojų pamiltų romanų kaip „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“ ir „Nebaigta kalnų sakmė“ autorė. „Rožių dvaras“ – jau tryliktoji jos knyga. LATGA duomenimis, I. Buivydaitės knygos yra vienos iš skaitomiausių Lietuvos bibliotekose. Daugiau apie šią autorę sužinosite: https://irena-buivydaite.000webhostapp.com/

Dvi dienas nuo ryto iki vėlyvo vakaro gyvenau „Rožių dvare“, kur laikas bėgo daug greičiau. Pamilau jo herojus ir jie visi man tapo labai artimi. Tai labai šiuolaikiška knyga, gyva, tikra, gerai suvarstyta, ištisas Lietuvos gyvenimo ir visuomenės kaleidoskopas!
Jolita Herlyn, populiarų romanų autorė

Ar reikėjo mūsų protėviams lipti iš medžių?Ar daug žmoguje užsilikę žvėries?Negi žemdirbystė ir kapitalizmas – žmonijos klaidos?Ar daug išlošėme išsižadėję krikščioniškojo Dievo?Kodėl pasaulio vystymosi niekas nepajėgia ir net nebando suvaldyti?Kas sieja gyvūnų ir žmonių elgesį, ekonomikos klestėjimą ir tikėjimo krizę, snobizmą, pavydą ir nusikalstamumą, technologinius laimėjimus ir kultūrą?Kas yra laimė bei gyvenimo prasmė ir kodėl jas abi taip sunku atrasti?Kaip atsitiko, kad vakarietiška kultūra įgijo daug kontrkultūros bruožų?Ar tikrai žmonijai beliko vos 100–200 metų apsispręsti, kur link sukti?

Žaismingu  stiliumi ant vienos ašies suverti pamąstymai apie Homo sapiens rūšį, apie evoliucinę ir istorinę praeitį, mūsų laiką ir bendrą likimą.

Edmundas Lekevičius yra biologas teoretikas. 1969 metais baigė Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą, studijavo biologiją Vilniaus universitete, tęsė studijas Bendrosios genetikos institute Maskvoje. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Botanikos ir Ekologijos institutuose, kur vykdė genetinius, ekologinius ir evoliucinius tyrimus. 1997 m. apgynė teorinės biologijos habilitacinį darbą. 1991–1998 m. buvo aktyvus aukštojo ir vidurinio švietimo grandžių pertvarkos Lietuvoje organizatorių. 1998–2013 m. Vilniaus universitete dėstė bendrąją ekologiją ir jai artimas disciplinas.

Puiki, rimčiausių veikalų labiausiai žmonijai rūpimais klausimais suvestinė, susieta savitomis autoriaus mintimis ir jausmais, pateikta gyva, vaizdžia, šmaikščia, tik Lekevičiui būdinga kalba. Tiek apžiota veikalų ir taip išgryninta jų esmė, kad skaitai ir mėgaujiesi, tartum pats visa tai būtum perskaitęs. Svarstyti ir ginčytis galima beveik ties kiekviena pastraipa, bet tam reikia į kiekvieną jų įsigilinti. Tai būtų atskira ilga kalba.

Gediminas Motuza, Vilniaus universiteto profesorius, akademikas, geologas

Turinys sužavėjo: norisi pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra mąstančių ir globaliomis temomis, tuos mąstymus dargi išklojančių raštu.Vincas Būda, Vilniaus universiteto profesorius, akademikas, biologas

Ilgokai tylėjo Lietuvos mokslininkai, ir štai pirmoji kregždė – profesoriaus, evoliucijos ir ekologijos specialisto Edmundo Lekevičiaus knyga. Svarbiausias jos bruožas – didelė keliamų klausimų ir galimų atsakymų aprėptis. Tai knyga apie daug ką. Viena vertus, yra pavojus, kad toks žanras neleis išvengti paviršutiniškumo. Kita vertus, jis „pakelia“ skaitytojo galvoseną ir supratimą į aukštesnį apibendrinimų lygmenį. Sprendimų ir supratimo gelme čia tampa ne atskirų žmoniją užgriuvusių problemų analizė, o sąsajų tarp jų nustatymas, supratimas, kad žmogaus (Homo sapiens) praeitis, šiandienė gyvensena, ateitis, jo ekologinis mąstymas, nežabota ekonomika (kapitalizmas), kaip ir siekis viską kontroliuoti, suverti tarsi ant vieno iešmo.Albinas Bagdonas, Vilniaus universiteto profesorius, psichologas

Įdomi knyga, skatina mąstyti ir su kai kuo nesutikti, diskutuoti. Tai gerai. Tokių knygų šiais greitai besikeičiančiais laikais labai reikia. Nes tikrai daug žmonių bando susigaudyti, kas vyksta, kas vyks ir kur ieškoti prasmės.Asta Audzijonytė, Tasmanijos universiteto profesorė, ekologė

Didžiausią įspūdį padarė samprotavimai apie civilizacijos krizę ir jos perspektyvas. Man ypač nuostabus žmogaus evoliucijos susaistymas su kitais biologiniais procesais. Neįsivaizdavau, kad Lietuvoje kas nors galėtų parašyti šitokį darbą. Man labai artimos autoriaus mintys apie dvi civilizacijos raidos puses, „proto represavimą“ (tai mano terminas) masinėje kultūroje ir vienijančio mąstymo stoką.Krescencijus Stoškus, profesorius, filosofas

Ši knyga bus įdomi visiems skaitytojams – tiks ir Z kartai, ir Y, ir X... Visos kartos čia ras save ar bent šiek tiek savęs... Ji net suteikia vilties, kad gal ta „superkonkurentė beždžionė“ susimąstys apie tai, kad pasaulis trapus.Margarita Purlienė, mokytoja metodininkė, švietimo ekspertė, biologė