El. knyga Panelė Chanel

Nesvarbu, kaip būsiu sutikta. Savo jau pasiekiau. Niekas iš manęs to neatims. Kad ir ką apie save išgirsčiau po spektaklio, visuomet liksiu Sara Bernar.

Kurtizanės Žiuli Bernar duktė Sara vaikystėje stokojo motinos meilės, bet galiausiai tapo mylimiausia visų laikų aktore. Dar būdama devyniolikmete stažuotoja, turėjo palikti vieną geriausių Paryžiaus teatrų ir imtis kurtizanės amato. Po meilės romano susilaukusi sūnaus, išdrįso pasirinkti vienišos motinos kelią. Išlikti ir žengti pirmyn jai padėjo begalinis noras siekti aktorystės aukštumų bei išskirtinis talentas net manieringiausiose to meto klasikinėse pjesėse vaidinti natūraliai, žmogiškai, aistringai.

Saros Bernar gyvenime netrūko svaiginančių pakilimų ir skausmingų nuopuolių. 1870 metais ji pasiliko prūsų apgultame Paryžiuje slaugyti sužeistų karių, vėliau, trokšdama nusimesti teatrinės hierarchijos pančius, po gastrolių Londone pasirinko nepriklausomos aktorės kelią – ir, skeptikų nuostabai, tapo pirmąja pasaulinio masto teatro žvaigžde.

XIX a. pabaigoje Saros Bernar talentu žavėjosi milijonai žmonių Europoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikose, jai lenkėsi karaliai, plojo publika didžiausiuose pasaulio teatruose ir improvizuotose geležinkelio tarpustočių scenose. Sarą garbino net tie, kurie negalėjo jos pakęsti. 

Įspūdingais didžiųjų moterų portretais pagarsėjęs amerikietis rašytojas C. W. Gortner romane „Pirmoji aktorė“ mus supažindina su nemirtingosios Saros Bernar gyvenimo istorija. Tai atviras ir intymus pasakojimas apie moterį, savo neprilygstamu talentu, nepalaužiama dvasia ir ekscentriškumu verta būti Dieviškąja Sara.

<…> C. W. Gortneris skaitytojui pateikia atvirai, sodriai nutapytą pribloškiančios Bernar karjeros ir audringo asmeninio gyvenimo paveikslą. Dieviškoji Sara buvo ypatinga moteris, pranokusi savo laikmetį, užkariavusi gerbėjų širdis, laužiusi taisykles, reikalavusi daugiau teisių menininkams ir moterims. 

Allison Pataki, „New York Times“ bestselerio „Karalienės likimas“ autorė

„Marlena“ – tai odė ypatingai moteriai, individualybei ir laisvei.

C. W. Gortneriui puikiai pavyko dievaitę paversti žmogumi.

Washington Independent Review of Books

„Marlena“ – tai biografinis romanas apie moterį, kuri gyveno pagal savo taisykles ir nedvejodama peržengė jos lyčiai nustatytas ribas, leisdama sau klausytis instinktų, vytis troškimus ir atsiduoti geiduliams. Marlena Dytrich smarkiai pralenkė savo laiką ir dėl prieštaringo elgesio dažnai sulaukdavo kritikos, bet niekas negalėtų paneigti, kad ji – viena ryškiausių XX a. Holivudo žvaigždžių.

Marija Magdalena Dytrich gimė scenai. Po Pirmojo pasaulinio karo aristokratiškame skurde auganti valinga paauglė prisiekia sau tapsianti aktore ir dainininke. Ji padeda į šalį smuiką, palieka griežtos motinos valdomą šeimą ir pasineria į laisvą Berlyno kabaretų ir naktinių klubų dekadansą. Geidulingas Marlenos grožis, viliokiškas balsas ir androginiški kostiumai traukia lyg magnetas. Jos koncertų salės – sausakimšos, o mylimųjų įvairovė – nepralenkiama ir peržengianti socialinių normų ribas. Tikros sėkmės ji sulaukia bene pernakt, atlikusi kabareto dainininkės vaidmenį filme „Žydrasis angelas“.

Nei šlovė, nei santuoka, nei motinystė nenumaldė nepailstančios ir audringos Marlenos sielos. Į valdžią atėjus Hitleriui, ji išplaukia į Ameriką, kur jos erotiškas gundytojos įvaizdis patraukia viso pasaulio dėmesį, ir tampa viena garsiausių Holivudo aktorių. Hitleris bando parsivilioti ją atgal į Vokietiją, tačiau Marlena turi kitų planų: ji koncertuoja sąjungininkų kariams Antrojo pasaulinio karo frontuose.

„Vatikano princesė“ – tai dramatiškas pasakojimas apie Lukreciją Bordžiją, vis dar iki galo nesuprastą popiežiaus Aleksandro VI dukterį. Nors dažnai vadinama fatališka moterimi, galbūt Lukrecija – tik šeimos intrigų auka.

Bordžijų vardas giliai įsirėžęs Renesanso Italijos istorijoje ir daugeliui asocijuojasi su neįsivaizduojama prabanga, amoralumu ir niekšybe. Ir visa tai – klastingai užgrobus vieną švenčiausių pasaulyje titulų – popiežiaus. Šią istoriją apie save – Lukreciją Bordžiją, moterį, gimusią šeimoje, kuri siekdama valdžios padarytų bet ką, įskaitant manipuliavimą vienas kitu ir samdomų žudikų paslaugas, – pasakoja pati gražioji popiežiumi tapusio kardinolo Rodrigo Bordžijos duktė. Lukrecija – išsilavinusi, įžvalgi, protinga ir tikra Bordžija, gebanti regzti intrigas ne prasčiau nei jos šeima. Tačiau ši liekna, šviesiaplaukė mergina turi nepalenkiamus principus bei moralinį kompasą, kuris trukdo jai rinktis tarp asmeninės laimės ir mylimos šeimos interesų.

Nuo viskuo aprūpintos vaikystės Romos rūmuose iki skandalingų santuokų ir painių santykių su dievinamu tėvu ir broliais – tokia istorija apie Vatikano princesę, kurios drąsa ir meilė suteikė jai jėgų kovoti su Bordžijų kraujo primestu likimu.

„Šiame literatūriniame istorijos tyrinėjime, kuriame netrūksta šekspyriškų žmogžudysčių, melo, apgaulių ir išdavystės, [C. W.] Gortneris leidžia susipažinti su autentiška triukšmingos, purvinos ir pavojingos Romos mada, architektūra ir menu, o Lukrecijos Bordžijos gyvenimui suteikia feministinę perspektyvą.“

Kirkus Review

„Tai pasakojimas apie aistrą, politines intrigas ir viską apnuodijančią valdžios galią. Šis kruopščiais tyrinėjimais paremtas ir meistriškai sukurtas romanas nukelia skaitytojus į klastingąjį Bordžijų – vienos iš labiausiai „sugedusių“ valdančiųjų šeimų istorijoje – pasaulį, kuriame svarbiausia šeimos moteris Lukrecija vaizduojama taip, kaip niekada anksčiau.“

Allison Pataki, romano „Imperatorienė Sisi“ autorė

Dramatiškas pasakojimas apie imperatorienę Mariją Fiodorovną – Danijos princesę Dagmarą, paskutiniojo rusų caro motiną.

Moteris gali valdyti ir nesėdėdama soste.

Vos devyniolikos sulaukusi Dagmara, vadinama Mine, jau žino, kad jos, kaip Danijos princesės, pareiga – palikti šeimos lizdą ir ištekėti už valdovo. Įnoringas likimas nubloškia Minę į Rusiją, kur ji susituokia su Romanovų sosto įpėdiniu ir, jam paveldėjus sostą, tampa imperatoriene. 19 amžiuje kyla įnirtingas pasipriešinimas caro vienvaldystei, o Minei, stačiatikių papročiu vadinamai Marija Fiodorovna, tenka nuolatos ieškoti kompromisų šalyje, kurią ji ilgainiui pamilsta.

Mirus vyrui, Aleksandrui Trečiajam, jaunas ir nepatyręs jųdviejų sūnus Nikolajus Antrasis imasi valdyti siaubingai susiskaldžiusią ir byrančią imperiją. Norėdama padėti jam reformuoti Rusiją, Marija susiduria su atkakliu valingos ir užsispyrusios Nikolajaus žmonos Aleksandros pasipriešinimu: fanatiškas pastarosios religingumas suartina ją su keistuoliu mistiku, vardu Rasputinas.

Grėsmingoms revoliucijos bangoms nesulaikomai grasinant užlieti Rusiją, Marijai tenka dorotis su didžiausiais gyvenimo pavojais ir patirti skaudžiausią jai tekusią širdgėlą...

Iš prabangiausių Sankt Peterburgo rūmų ir intrigų persmelktų diduomenės salonų autorius veda mus per kruvinus Pirmojo pasaulinio karo mūšių laukus ir bolševikų užgrobtos šalies platybes, parodydamas į anarchiją grimztančios imperijos žūtį ir neprilygstamą narsą bei aistrą moters, mėginančios ją išgelbėti.

Ši įspūdinga saga atskleidžia mums neįtikėtiną carinės Rusijos prabangą, ir smurto bei tragizmo kupinas paskutines Romanovų valdymo dienas. C. W. Gortner drąsiai žengia dar neišmėgintu keliu, išmoningai piešdamas intymų ir tikrovišką šios įstabios imperatorienės bei jos šeimos portretą.

Stephanie Dray, New York Times