Tinklaraštis

„Būtų idealu, jei valgytume intuityviai – tiksliai jausdami, kiek ir kokio maisto mums reikia šiuo metu. Deja, dažniausiai valgome tam tikrais nuo dienotvarkės priklausančiais intervalais, nenatūralų, įvairių skonį iškreipiančių medžiagų prisodrintą maistą. Labai dažnai valgome norėdami nusiraminti ar, priešingai, stimuliuoti save, patirti malonumą ar kitaip reguliuoti emocijas, palengvinti bendravimą ir panašiai. Visa tai iškreipia natūralų santykį su maistu ir veda prie valgymo sutrikimų“, – sako dr. Julius Neverauskas, gydytojas psichoterapeutas ir neurologas.

Skandinaviškų detektyvų autoriaus Stefano Ahnhemo vardas jau tikrai gerai pažįstamas Lietuvos skaitytojams: „Beveidės aukos“, „9 kapas“, o dabar ir „18 laipsnių šalčio“ (iš švedų k. vertė Eglė Voidogienė) – tai itin populiarūs ir skaitytojų puikiai įvertinti autoriaus romanai, pasirodę lietuvių kalba.

Šiuolaikinėje airių literatūroje „vyrauja įvairovės (lyties, rasės, seksualumo, kilmės, etniškumo, skirtingo įgalumo) temos, kintančių romantinių ir šeimos santykių, taip pat motinystės apmąstymai“, sako pastebinti Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros docentė, literatūros kritikė Eglė Kačkutė.

Po milžiniško populiarumo susilaukusio „Netflix“ miniserialo „Valdovės gambitas“ tiesiog neįtikėtai išpopuliarėjo šachmatai ir mokomoji jų medžiaga. Daugybė žmonių ne tik susidomėjo žaidimu, bet ir sužinojo, kad genialioji Betė Hermion – tai dar 1984-aisiais amerikiečių rašytojo Walterio Teviso sukurtas personažas iš to paties pavadinimo romano. Šis, pasirodžius ekranizacijai, iškart atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąraše, ir vis daugiau skaitytojų ėmė iš naujo atrasti W. Teviso kūrybą. Lietuviškai knygą išleido leidykla „Baltos lankos“, iš anglų kalbos ją vertė Nijolė Regina Chijenienė.

Romane pasakojama, kaip, automobilio avarijoje žuvus motinai, vos aštuonerių sulaukusi Betė Harmon išsiunčiama į našlaičių globos namus. Ji atranda du būdus bent mintimis pabėgti iš slegiančios aplinkos – žaidimą šachmatais ir žalias pailgas piliules, kasdien dalijamas vaikams, kad šie liktų ramūs. 

Netrukus tampa akivaizdu, kad Betė turi stulbinamą šachmatininkės talentą. Išskirtinai vyrų dominuojamame žaidime paauglė ima po truputį skintis kelią į svarbiausias Amerikos šachmatų varžybas ir susikuria naują gyvenimą. Bet, kad ir kaip gerai sektųsi varžybose, potraukį tamsai – savidestrukcijai ir priklausomybei nuo raminamųjų bei alkoholio – suvaldyti sunku. Kiekviena šachmatų partija Betei tampa kova ne tik dėl pergalės, bet ir dėl išlikimo.

Tituluojamas naujai atrasta klasika, vertinamas už savitą stilių, romanas „Valdovės gambitas“ – tai daugiabriaunė likimo nuskriaustos nuo priklausomybių kenčiančios ir sykiu genialiu talentu apdovanotos moters brandos istorija konservatyvioje, stereotipų ir lyčių nelygybės kaustomoje XX a. antros pusės Amerikos visuomenėje.

O štai trys faktai, kurių galbūt nežinojote apie šį autorių ir jo knygą.

Knygoje – autobiografiniai motyvai 

Knygos autoriaus W. Teviso vaikystė nebuvo laiminga: silpnos širdies ir nuolat ligų kamuojamas vaikas, sulaukęs vos dešimties metų, tėvų atiduotas mėnesių mėnesius gydytis ligoninėje, kur, visai kaip pagrindinė „Valdovės gambito“ veikėja Betė, buvo svaiginamas priklausomybę sukeliančiais barbitūratais. Rašytojas yra sakęs, kad šis slogus buvimo nereikalingam, nemylimam ir paliktam jausmas jį stipriai paveikė, lydėjo visą gyvenimą ir paliko pėdsaką kūryboje.

„Aš pernelyg bohemiškas, kad tapčiau rašytoju“

Nors W. Tevisas nuo pat vaikystės svajojo būti rašytoju, kūrybos kelias nebuvo lengvas ir tiesus. Jaunystėje jį kur kas labiau traukė biliardas, azartiniai lošimai ir svaigalai, tačiau rašytojo talentas, drauge su noru parašyti „ką nors svarbaus ir reikšminga, kas paliestų daugelio širdis“ vis nedavė ramybės. 

Pabaigęs bakalauro studijas ir įsidarbinęs anglų kalbos mokytoju, jis šešerius metus savo tekstus publikavo, kur tik galėjo, taip pat tokiuose leidiniuose kaip „Playboy“, „Redbook“, „Saturday Evening Post“, „Colliers“ ar „Cosmopolitan“.

Paklaustas, kodėl taip ir nesiima parašyti savo svajonių knygos, viename interviu jis kalbėjo: „Tai rimtas darbas, labai susijęs su charakterio tvirtumu ir disciplina. Kai pagalvoji – kam tiek daug stengtis ir sunkiai dirbti žinant, kad tiek nedaug žmonių perskaitys tai, ką parašei. Be to, aš turbūt pernelyg bohemiškas, kad tapčiau tikru rašytoju, kad galėčiau rašyti net tada, kai, regis, visai neturiu ką pasakyti.“ 

Šachmatų partija su Danieliu Keyesu

1965 m. W. Tevisas pradėjo dėstyti Ohajo universitete Atense ir ten darbavosi net 13 metų. Deja, šis laikotarpis jam nebuvo kūrybiškai sėkmingas: nuolat slėgė universitetinė biurokratija, šeiminiai įsipareigojimai, situacijos negerino ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Kad atsikvėptų, jis lošdavo šachmatais, o jo varžovu dažnai tapdavo kitas fakulteto kolega – taip pat rašytojas ir diplomuotas psichologas Danielis Keyesas. Literatūros mėgėjams jis labiausiai žinomas kaip mokslinės fantastikos romano „Gėlės Aldžernonui“ („Trigrama“, 2009) autorius. Už pradinį apsakymą šios knygos motyvais D. Keyesas 1959 m. įvertintas „Hugo“ premija, o 1966 m. parašytas išplėtoto siužeto romanas autoriui pelnė „Nebulą“.

„Baltų lankų“ savaitės knygą galite įsigyti čia: W. Tevis „Valdovės gambitas“

Kviečiame skaityti susirašinėjimą su vertėja apie į bet kokius rėmus sunkiai telpantį romaną, skaitytojų labai dažnai apibūdinamą kaip malonus netikėtumas.

Rašytoja, aktyvistė, lyčių lygybės aktualijų komentatorė Caroline Criado Perez, remdamasi moksline literatūra ir naujausiais tyrimais iš įvairių šalių, knygoje „Nematomos moterys“ (iš anglų kalbos vertė Daiva Repečkaitė, išleido leidykla „Baltos lankos“) atskleidžia, kaip su lytimi susijusių duomenų spragos veikia ne tik visą pasaulį, bet ir kiekvieno iš mūsų, vyro ar moters, kasdienius veiksmus, pasirinkimus, net gyvenimo būdą. Ji svarsto, kaip, užpildžius duomenų spragas, pasaulis galėtų tapti visoms ir visiems išties patogus.

Motinos dienos proga pradžiuginkite mamas geriausia dovana – knyga. Juk dovanodami knygą įteikiate tarsi kelionės bilietą, leidžiantį aplankyti neatrastus kraštus, suteikiantį žinių, pripildantį džiugių emocijų ir skatinantį bent akimirką atsipūsti.

„...aš juodas debesis, fontanas, palikta sužadėtinė, peržiūrinėjanti ankstesnio gyvenimo nuotraukas, aš bomžas, kuris sėdi ant suoliuko aukštai ant kalvos Paryžiuje“, – sulig tokiu monologu ištikimiausi Virginie Despentes trilogijos „Vernonas Subutexas“ skaitytojai pirmosios dalies pabaigoje atsisveikino su pagrindiniu knygos veikėju – Vernonu Subutexu.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) šiemet jau tryliktą kartą rengia Metų verstinės knygos rinkimus. Šiais metais skaitytojai gali balsuoti ir rinkti knygas pagal tris kategorijas: grožinės, negrožinės ir vaikų bei jaunimo literatūros. Anot organizatorių, didžioji šių metų naujiena – vaikų ir jaunimo literatūros kategorija, jai knygas atrinko speciali trijų šios srities eksperčių komanda.

Pirmuosius skaitytojus ir prekybos vietas jau pasiekė itin laukta nauja 2019 m. Venecijos bienalės „Auksinio liūto“ laureatės Vaivos Grainytės knyga – koliažinis dvikalbis (lietuvių ir anglų k.) romanas „Rožės ir bulvės“.